Kodeksas skelbtas: Žin., 1972, Nr. 18-137
Neoficialus kodekso tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS
Dėl Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodekso patvirtinimo
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
1 straipsnis. Patvirtinti Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodeksą ir nustatyti, kad jis įsigalioja nuo 1973 metų sausio 1 dienos.
2 straipsnis. Pavesti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui nustatyti Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodekso įsigaliojimo tvarką ir suderinti Lietuvos Respublikos įstatymus su kodeksu.
Vilnius, 1972 m. birželio 1 d.
LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSAS
Pirmasis skirsnis
BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Tarybinių darbo įstatymų uždaviniai
Tarybiniai darbo įstatymai reguliuoja visų darbininkų ir tarnautojų darbo santykius, padėdami didinti darbo našumą, gerinti darbo kokybę bei visuomeninės gamybos efektyvumą ir tuo pagrindu kelti materialinį ir kultūrinį darbo žmonių gyvenimo lygį, stiprinti darbo drausmę, palaipsniui paversti darbą visuomenės labui pirmutiniu gyvybiniu kiekvieno darbingo žmogaus poreikiu.
Darbo įstatymai nustato aukštą darbininkų ir tarnautojų darbo sąlygų lygį, visokeriopą jų darbinių teisių apsaugą.
Straipsnio pakeitimai:
2 straipsnis. Pagrindinės darbininkų ir tarnautojų darbinės teisės ir pareigos
TSRS piliečių teisę į darbą, - tai yra gauti garantuotą darbą, apmokamą pagal jo kiekį ir kokybę, ir ne mažiau už valstybės nustatytą minimalų dydį, - įskaitant teisę pasirinkti profesiją, užsiėmimo rūšį ir darbą pagal pašaukimą, sugebėjimus, profesinį pasirinkimą, išsilavinimą ir atsižvelgiant į visuomenės poreikius, užtikrina socialistinė ūkio sistema, nepaliaujamas gamybinių jėgų augimas, nemokamas profesinis mokymas, darbo kvalifikacijos kėlimas ir naujų specialybių mokymas, profesinio orientavimo ir įdarbinimo sistemų vystymas.
Darbininkai ir tarnautojai teisę į darbą realizuoja, sudarydami darbo sutartį dirbti įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Darbininkai ir tarnautojai turi teisę į poilsį sutinkamai su darbo dienos bei darbo savaitės apribojimo ir kasmetinių apmokamų atostogų įstatymais, teisę į sveikas ir saugias darbo sąlygas, vienytis į profesines sąjungas, dalyvauti įmonių, įstaigų, organizacijų valdyme, į materialinį aprūpinimą valstybės lėšomis pagal valstybinį socialinį draudimą senatvėje, taip pat ligos atveju, visiškai arba iš dalies netekus darbingumo.
Sąžiningai dirbti, laikytis darbo drausmės, tausoti liaudies turtą, vykdyti valstybės nustatytas dalyvaujant profesinėms sąjungoms darbo normas, didinti darbo našumą, kelti profesinį meistriškumą, gerinti darbo ir gaminamos produkcijos kokybę yra visų darbininkų ir tarnautojų pareiga.
Straipsnio pakeitimai:
3 straipsnis. Kolūkių ir kitokių kooperatinių organizacijų narių darbo reguliavimas
Kolūkių ir kitokių kooperatinių organizacijų narių darbą reguliuoja jų įstatai, priimami remiantis ir sutinkamai su Pavyzdiniais kolūkio įstatais, Pavyzdiniais kooperatyvo įstatais, taip pat TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymais, liečiantys kolūkius ir kitokias kooperatines organizacijas.
Straipsnio pakeitimai:
4 straipsnis. TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos darbo įstatymai
TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos darbo įstatymus sudaro TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindai ir leidžiami sutinkamai su jais kiti Lietuvos Respublikos darbo įstatymų aktai.
TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrinduose numatytais klausimais darbininkų ir tarnautojų darbą Lietuvos Respublikos teritorijoje reguliuoja:
TSR Sąjungos įstatymai;
TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymai;
Lietuvos Respublikos įstatymai.
TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos kompetencija darbininkų ir tarnautojų darbo reguliavimo srityje atribojama pagal TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindų 107 straipsnio ir kitų straipsnių taisykles.
TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrinduose nenumatytus darbininkų ir tarnautojų darbo klausimus reguliuoja TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymai.
5 straipsnis. Kitų sąjunginių respublikų darbo įstatymų taikymas Lietuvos Respublikos teritorijoje
Nagrinėjant Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimus dėl realizavimo darbininkų ir tarnautojų teisių ir pareigų, kurios atsirado kitos sąjunginės respublikos teritorijoje, taikomi tos respublikos darbo įstatymai.
6 straipsnis. Darbo įstatymų ir kitų normatyvinių aktų darbo klausimais kalba
Lietuvos Respublikos darbo įstatymai bei kiti normatyviniai aktai darbo klausimais skelbiami lietuvių ir rusų kalbomis, ir abu tekstai yra vienodos galios.
7 straipsnis. Darbo sutarčių sąlygų, pabloginančių darbininkų ir tarnautojų padėtį, negaliojimas
Negalioja darbo sutarčių sąlygos, pabloginančios darbininkų ir tarnautojų padėtį palyginti su ta, kurią nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos darbo įstatymai.
Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija kartu su darbo kolektyvo taryba ir profsąjungos komitetu turi teisę iš savo lėšų nustatyti papildomas palyginti su įstatymais darbo ir socialines- buitines lengvatas kolektyvo darbuotojams arba atskirų kategorijų darbininkams ir tarnautojams.
Straipsnio pakeitimai:
Antrasis skirsnis
KOLEKTYVINĖ SUTARTIS
8 straipsnis. Kolektyvinės sutarties sudarymas
Kolektyvinę sutartį sudaro įmonės, organizacijos profsąjungos komitetas darbo kolektyvo vardu su įmonės, organizacijos administracija.
Prieš sudarant kolektyvinę sutartį, jos projektas apsvarstomas darbo kolektyvo susirinkime (konferencijoje). Visuotinis susirinkimas (konferencija) pritaria kolektyvinei sutarčiai ir įgalioja profsąjungos komitetą pasirašyti ją su administracija darbo kolektyvo vardu.
Straipsnio pakeitimai:
9 straipsnis. Kolektyvinės sutarties turinys
Kolektyvinėje sutartyje turi būti pagrindiniai nuostatai darbo ir darbo užmokesčio klausimais, nustatyti tai įmonei, organizacijai sutinkamai su galiojančiais įstatymais, taip pat darbo laiko, poilsio laiko, darbo apmokėjimo ir materialinio skatinimo, darbo apsaugos nuostatai, parengti administracijos ir įmonės, organizacijos profsąjungos komiteto jiems suteiktų teisių ribose ir turintys normatyvinį pobūdį.
Kolektyvine sutartimi nustatomi administracijos ir darbininkų bei tarnautojų kolektyvo savitarpio įsipareigojimai įvykdyti gamybos planus, tobulinti gamybos ir darbo organizavimą, diegti naują techniką ir didinti darbo našumą, gerinti produkcijos kokybę ir mažinti jos savikainą, vystyti socialistinį lenktyniavimą, stiprinti gamybinę ir darbo drausmę, kelti kadrų kvalifikaciją ir juos rengti betarpiškai gamyboje.
Kolektyvinėje sutartyje turi būti administracijos ir įmonės, organizacijos profsąjungos komiteto įsipareigojimai įtraukti darbininkus ir tarnautojus į įmonės, organizacijos valdymą, tobulinti darbo normavimą, darbo apmokėjimo ir materialinio skatinimo formas, rūpintis darbo apsauga, teikti lengvatų ir pirmenybių gamybos pirmūnams, gerinti dirbančiųjų buto sąlygas ir kultūrinį bei buitinį aptarnavimą, plėsti auklėjamąjį ir kultūrinį masinį darbą.
Kolektyvinėje sutartyje gali būti ir kiti nuostatai, liečiantys įmonės, organizacijos ekonominį ir socialinį vystymą.
Kolektyvinės sutarties nuostatai neturi prieštarauti darbo įstatymams.
Straipsnio pakeitimai:
10 straipsnis. Nesutarimų, kylančių sudarant ir keičiant kolektyvinę sutartį, sprendimo tvarka
Nesutarimus tarp įmonės, organizacijos administracijos ir profsąjungos komiteto, kylančius sudarant ir keičiant kolektyvinę sutartį, sprendžia aukštesnieji ūkiniai ir profsąjungų organai dalyvaujant administracijos, darbo kolektyvo ir profsąjungos komiteto atstovams.
Straipsnio pakeitimai:
11 straipsnis. Kolektyvinės sutarties įsigaliojimas
Kolektyvinė sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai šalys ją pasirašo, ir ji turi būti nustatyta tvarka įregistruota.
Straipsnio pakeitimai:
12 straipsnis. Kolektyvinės sutarties galiojimo terminas
Kolektyvinė sutartis sudaroma kasmet ir galioja iki naujos kolektyvinės sutarties sudarymo.
13 straipsnis. Kolektyvinės sutarties galiojimo sritis
Kolektyvinė sutartis taikoma visiems įmonės, organizacijos darbininkams ir tarnautojams nepriklausomai nuo to, ar jie yra profesinės sąjungos nariai.
14 straipsnis. Kolektyvinės sutarties pakeitimai ir papildymai
Kolektyvinę sutartį jos galiojimo laiku keičia bei papildo įmonės, organizacijos profsąjungos komitetas ir įmonės, organizacijos administracija, po to, kai pakeitimai ir papildymai apsvarstomi darbo kolektyvo susirinkimuose (konferencijose) ir jiems pritariama.
15 straipsnis. Nesutarimų, kylančių vykdant kolektyvinę sutartį, sprendimo tvarka
Nesutarimai tarp įmonės, organizacijos administracijos ir įmonės, organizacijos profsąjungos komiteto, kylantys vykdant kolektyvinę sutartį, sprendžiami šio kodekso 10 straipsnyje nustatyta tvarka.
16 straipsnis. Kolektyvinės sutarties vykdymo kontrolė
Įsipareigojimų pagal kolektyvinę sutartį vykdymą kontroliuoja įmonės, organizacijos administracija, įmonės, organizacijos profsąjungos komitetas ir jų aukštesnieji organai.
Įmonės, organizacijos administracija ir įmonės, organizacijos profsąjungos komitetas ne rečiau kaip dukart per metus atsiskaito įmonės, organizacijos darbo kolektyvui, kaip vykdoma kolektyvinė sutartis arba atitinkamos jos dalys.
17 straipsnis. Profsąjungų atleidimas nuo turtinės atsakomybės pagal kolektyvines sutartis
Profesinės sąjungos neatsako turtu pagal kolektyvines sutartis.
Trečiasis skirsnis
DARBO SUTARTIS
18 straipsnis. Darbo sutarties šalys ir turinys
Darbo sutartis yra susitarimas tarp dirbančiojo ir įmonės, įstaigos, organizacijos, kuriuo dirbantysis įsipareigoja dirbti tam tikros specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas vidaus darbo tvarkai, o įmonė, įstaiga, organizacija įsipareigoja mokėti dirbančiajam darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymų, kolektyvinės sutarties ir šalių susitarimo.
19 straipsnis. Būtinosios darbo sutarties sąlygos
Kiekvienoje darbo sutartyje šalys turi aptarti darbininko ar tarnautojo darbo vietą, taip pat darbo funkciją, tai yra sulygti dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba dėl tam tikrų pareigų.
Atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose gali būti numatomos ir kitos būtinosios sąlygos, nustatomos šalių susitarimu.
20 straipsnis. Papildomosios darbo sutarties sąlygos
Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių darbo įstatymams (išbandymas, profesijų jungimas ir kt.).
21 straipsnis. Garantijos, priimant į darbą
Draudžiama nepagrįstai atsisakyti priimti į darbą.
Sutinkamai su TSRS Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucija neleidžiamas joks tiesioginis ar netiesioginis teisių apribojimas arba tiesioginių ar netiesioginių pirmenybių teikimas, priimant į darbą, priklausomai nuo lyties, rasės, tautybės ir pažiūros į religiją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-211, 1990-05-15, Žin., 1990-05-31, Nr. 15-426
22 straipsnis. Darbo sutarties terminas
Darbo sutartys sudaromos:
1) neapibrėžtam terminui;
2) apibrėžtam ne ilgesniam kaip trejų metų terminui;
3) tam tikro darbo atlikimo laikui.
23 straipsnis. Darbo sutarties forma
Darbo sutartis gali būti sudaroma tiek žodine, tiek rašytine forma.
24 straipsnis. Darbo sutarties sudarymas
Darbo sutartis sudaroma, darbininkui ar tarnautojui susitariant su įmonės, įstaigos, organizacijos vadovu arba kitu tam įgaliotu jos atstovu.
Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, arba nuo to momento, kuris nustatytas sutartyje šalių susitarimu.
Jei darbininkui ar tarnautojui faktiškai buvo leista dirbti, tai darbo sutartis laikoma sudaryta, nors priėmimas į darbą nebuvo reikiamai įformintas.
24(1) straipsnis. Darbo sutartis su pensinio amžiaus darbininkais ir tarnautojais
Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija kartu su profsąjungos komitetu turi teisę palaikyti darbo santykius su pensinio amžiaus darbininkais ir tarnautojais, jeigu jie dirba sąžiningai, su visa energija, yra pasiekę gerų darbo rezultatų ir turi pelnytą autoritetą kolektyve. Su kitais pensinio amžiaus darbuotojais, turinčiais reikiamą stažą visai pensijai paskirti, darbo santykiai tęsiami šalių susitarimu, sudarant (pakartotinai sudarant) terminuotą darbo sutartį (iki dvejų metų) arba nutraukiami administracijos iniciatyva profsąjungos komiteto sutikimu (šio kodekso 43 straipsnio pirmosios dalies 1-1 punktas).
Ši pensinio amžiaus asmenų atleidimo tvarka netaikoma darbuotojams, kuriuos į pareigas išrinko darbo kolektyvas, taip pat asmenims, kuriems įstatymų yra nustatyta kitokia atleidimo iš darbo ryšium su amžiumi tvarka.
Kodeksas papildytas straipsniu:
25 straipsnis. Draudimas, priimant į darbą, reikalauti dokumentų, išskyrus numatytus įstatymuose
Priimant į darbą, draudžiama reikalauti iš dirbančiųjų dokumentų, išskyrus numatytus įstatymuose.
26 straipsnis. Priėmimo į darbą įforminimas
Priėmimas į darbą įforminamas įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos įsakymu (potvarkiu).
Sudarant žodinę darbo sutartį, įsakyme (potvarkyje) priimti į darbą išvardijamos būtinosios ir papildomosios darbo sutarties sąlygos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-946, 1986-07-05
27 straipsnis. Darbuotojo pareiga pačiam atlikti jam pavestą darbą
Darbininkas ar tarnautojas neturi teisės be administracijos sutikimo pavesti atlikti savo darbą kitam asmeniui.
28 straipsnis. Išbandymas, priimant į darbą
Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, siekiant patikrinti, ar darbininkas arba tarnautojas tinka jam pavedamam darbui. Sąlyga dėl išbandymo turi būti nurodama įsakyme (potvarkyje) priimti į darbą.
Išbandymo laikotarpiu darbininkams ir tarnautojams pilnutinai taikomi darbo įstatymai.
Išbandymas nenustatomas, priimant į darbą: asmenis, kuriems nesukako aštuoniolikos metų; jaunuosius darbininkus, jiems baigus profesines technikos mokyklas; jaunuosius specialistus, jiems baigus aukštąsias ir specialiąsias vidurines mokyklas, ir kitais TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais. Išbandymas taip pat nenustatomas, priimant dirbti kitoje vietovėje ir perkeliant dirbti į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją.
29 straipsnis. Išbandymo terminas priimant į darbą
Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai, jeigu kitaip nenustato TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymai, o atskirais atvejais, suderinus su atitinkamu profsąjungos komitetu, - šeši mėnesiai.
Į išbandymo terminą neįskaitomas laikino nedarbingumo laikotarpis ir kiti laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl svarbių priežasčių.
Straipsnio pakeitimai:
30 straipsnis. Išbandymo, priimant į darbą, rezultatai
Jei išbandymo terminas pasibaigė, o darbininkas ar tarnautojas tebedirba, jis laikomas išlaikiusiu išbandymą, ir po to nutraukti darbo sutartį leidžiama tik bendrais pagrindais.
Jei išbandymo rezultatas nepatenkinamas, įmonės, įstaigos, organizacijos administracija atleidžia darbuotoją iš darbo be įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto sutikimo ir neišmokėdama išeitinės pašalpos. Tokį atleidimą iš darbo darbininkas ar tarnautojas turi teisę apskųsti rajono (miesto) teismui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-211, 1990-05-15, Žin., 1990-05-31, Nr. 15-426
31 straipsnis. Darbo knygelės
Darbo knygelės turi būti įforminamos visiems darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ilgiau kaip penkias dienas.
Darbininkams ir tarnautojams, pradėjusiems dirbti pirmą kartą, darbo knygelės įforminamos ne vėliau kaip per 5 dienas, priėmus į darbą. Darbo knygelė yra pagrindinis darbininko ar tarnautojo darbinės veiklos dokumentas, patvirtinantis jo darbo stažą. Darbo knygelėje įrašomi duomenys apie darbą, paskatinimus ir apdovanojimus už darbinius nuopelnus įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.
Nuobaudos darbo knygelėje neįrašomos.
32 straipsnis. Giminaičių tarnybos vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje apribojimas
Draudžiama dirbti vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje asmenims, kuriuos sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai, įtėviai, sutuoktiniai, broliai, seserys, sūnūs, dukterys, įvaikiai, taip pat sutuoktinių broliai, seserys, tėvai ir vaikai), jeigu jų tarnyba kartu yra susijusi su vieno iš jų tiesiogiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą.
Išimtis iš šios taisyklės gali nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
33 straipsnis. Draudimas reikalauti atlikti darbą, nesulygtą darbo sutartimi
Administracija neturi teisės reikalauti, kad darbininkas ar tarnautojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi.
34 straipsnis. Perkėlimas į kitą darbą
Perkelti į kitą darbą toje pat įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, taip pat perkelti dirbti į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją arba į kitą vietovę nors ir kartu su įmone, įstaiga, organizacija, leidžiama tik darbininko ar tarnautojo sutikimu, išskyrus šio kodekso 36, 37 ir 158 straipsniuose numatytus atvejus.
Nelaikoma perkėlimu į kitą darbą ir nereikia darbuotojo sutikimo pakeisti jo darbo vietą toje pat įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kitame struktūriniame padalinyje toje pat vietovėje, pavesti dirbti su kitu mechanizmu ar agregatu pagal jo specialybę, kvalifikaciją arba pareigas, sulygtas darbo sutartimi. Administracija neturi teisės pakeisti darbininko arba tarnautojo darbą į tokį darbą, kuris neleistinas dėl jo sveikatos būklės.
Straipsnio pakeitimai:
35 straipsnis. Esminių darbo sąlygų pakeitimas
Ryšium su gamybos ir darbo organizavimo pakeitimais leidžiama pakeisti esmines darbo sąlygas tęsiant darbą pagal tą pačią specialybę, kvalifikaciją arba einant tas pačias pareigas. Apie esminių darbo sąlygų pakeitimą - darbo apmokėjimo sistemų ir dydžių, lengvatų, darbo režimo, nepilno darbo laiko nustatymą ar panaikinimą, profesijų sugretinimą, kategorijų ir pareigų pavadinimo pakeitimą ir kitus - darbuotojui turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš du mėnesius.
Jeigu ankstesnės esminės darbo sąlygos negali būti paliktos, o darbuotojas nesutinka tęsti darbą naujomis sąlygomis, darbo sutartis nutraukiama pagal šio kodekso 39 straipsnio 6 punktą.
Straipsnio pakeitimai:
36 straipsnis. Laikinas perkėlimas į kitą darbą gamybinio būtinumo atveju
Jeigu įmonei, įstaigai, organizacijai iškyla gamybinis būtinumas, administracija turi teisę perkelti darbininkus ir tarnautojus iki vieno mėnesio į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pat įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba kitoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, bet toje pat vietovėje, mokant darbo užmokestį pagal atliekamą darbą, bet ne mažesnį už vidutinį uždarbį pirmesniame darbe. Taip perkelti leidžiama, siekiant užkirsti kelią gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai, jas likviduoti arba nedelsiant pašalinti jų pasekmes, užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, prastovai, valstybinio ar visuomeninio turto žuvimui arba sugedimui ir kitais išimtiniais atvejais, taip pat pavaduoti nesančiam darbininkui ar tarnautojui. Perkėlimas į kitą darbą nesančiam darbuotojui pavaduoti negali trukti ilgiau kaip vieną mėnesį per kalendorinius metus.
Nesančio darbuotojo laikino pavadavimo atveju neleidžiama perkelti kvalifikuotų darbininkų ir tarnautojų į nekvalifikuotus darbus.
37 straipsnis. Laikinas perkėlimas į kitą darbą prastovos atveju
Nr. I-2050, 1991-11-28, Žin., 1991-12-31, Nr. 36-974
38 straipsnis. Nušalinimas nuo darbo
Nušalinti nuo darbo (pareigų), sustabdant atlyginimo mokėjimą darbininkui ar tarnautojui, galima tik tam įgaliotų organų pasiūlymu TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.
Jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, narkotinio ar toksinio apsvaigimo būklėje, įmonės, įstaigos, organizacijos administracija tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti.
Straipsnio pakeitimai:
39 straipsnis. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai
Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai yra:
1) šalių susitarimas;
2) termino pasibaigimas (22 straipsnio 2 ir 3 punktai), išskyrus atvejus, kai darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena šalis nepareikalavo jų nutraukti;
3) darbuotojo pašaukimas ar stojimas į karinę arba alternatyvią (darbo) tarnybą;
4) darbo sutarties nutraukimas darbininko ar tarnautojo iniciatyva (40 straipsnis), administracijos iniciatyva (43 straipsnis) arba profsąjungos organo ar Valstybės kontrolės departamento pareigūnų reikalavimu (48 ir 48(1) straipsniai);
5) darbuotojo perkėlimas jo sutikimu į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją arba perėjimas į renkamąsias pareigas. Darbo sutartis pasibaigia perkėlimo į kitą darbą atveju, kai darbuotojas perkeliamas į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją;
6) darbininko ar tarnautojo atsisakymas persikelti į darbą kitoje vietoje kartu su įmone, įstaiga, organizacija, taip pat atsisakymas tęsti darbą pakeitus esmines darbo sąlygas;
7) įsiteisėjimas teismo nuosprendžio, kuriuo darbininkas ar tarnautojas nuteistas (išskyrus atvejus, kai nuteisiama lygtinai ir atidedamas nuosprendžio vykdymas) laisvės atėmimu, pataisos darbais ne darbovietėje ar kitokia bausme, dėl kurios pasidaro nebegalima toliau dirbti tą darbą;
8) teismo (teisėjo) nutarimas nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) ryšium su padarytu administraciniu teisės pažeidimu.
Perdavimas įmonės, įstaigos, organizacijos, pavaldžios tam tikram organui, į kito organo pavaldumą darbo sutarties nenutraukia. Įmonėms, įstaigoms, organizacijoms susiliejus, įmonę, įstaigą, organizaciją padalijus ar prijungus prie jos kitą, darbo santykiai darbininko ar tarnautojo sutikimu tęsiasi; nutraukti šiais atvejais darbo sutartį administracijos iniciatyva galima tik sumažinus darbuotojų skaičių arba etatus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-796, 1980-12-24
Nr. I-831, 1990-12-04, Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863
Nr. I-897, 1990-12-28, Žin., 1991-01-20, Nr. 2-33
Nr. I-1573, 1991-07-18, Žin., 1991-08-10, Nr. 22-568
40 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbininko ar tarnautojo iniciatyva
Darbininkai ir tarnautojai turi teisę nutraukti darbo sutartį, sudarytą neapibrėžtam terminui, apie tai raštu įspėję administraciją prieš du mėnesius. Kai darbo sutartis nutraukiama dėl svarbių priežasčių, darbininkai ir tarnautojai apie tai raštu įspėja administraciją prieš vieną mėnesį. Pasibaigus šiems terminams, darbininkas ar tarnautojas turi teisę nutraukti darbą, o įmonės, įstaigos, organizacijos administracija privalo išduoti darbuotojui darbo knygelę ir su juo atsiskaityti.
Darbų, į kuriuos darbininkas ar tarnautojas perkeltas už darbo drausmės pažeidimą (158 straipsnio 4 punktas), atlikimo laikas į įspėjimo dėl atleidimo terminą neįskaitomas.
Terminuota darbo sutartis (22 straipsnio 2 ir 3 punktai) darbuotojo reikalavimu turi būti nutraukiama prieš terminą, jeigu dėl ligos ar invalidumo negali darbuotojas atlikti sutartyje numatyto darbo, administracija pažeidė darbo įstatymus, kolektyvinę arba darbo sutartį, taip pat dėl kitų svarbių priežasčių.
Straipsnio pakeitimai:
41 straipsnis. Darbininko ir tarnautojo teisė atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį
Darbininkai ir tarnautojai turi teisę atšaukti savo pareiškimą nutraukti darbo sutartį, jei įmonės, įstaigos, organizacijos administracija, gavusi šį pareiškimą, dar nėra išleidusi įsakymo atleisti iš darbo.
42 straipsnis. Terminuotos darbo sutarties nutraukimas darbuotojo reikalavimu
Kilus nesutarimams dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo prieš terminą darbuotojo reikalavimu (40 straipsnio trečioji dalis), ginčą sprendžia darbininko ar tarnautojo pareiškimu darbo ginčus nagrinėjantys organai.
Straipsnio pakeitimai:
43 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas administracijos iniciatyva
Darbo sutartį, sudarytą neapibrėžtam terminui, taip pat terminuotą darbo sutartį, įmonės, įstaigos, organizacijos administracija prieš terminą gali nutraukti tik šiais atvejais:
1) kai įmonė, įstaiga, organizacija likviduojama, taip pat kai sumažinamas joje darbuotojų skaičius arba etatai;
1(1) (galiojimas sustabdytas);
2) kai paaiškėja, kad darbininkas ar tarnautojas neatitinka einamų pareigų arba dirbamo darbo dėl nepakankamos kvalifikacijos ar sveikatos būklės, kliudančių toliau dirbti tą darbą;
3) kai darbininkas ar tarnautojas be svarbių priežasčių sistemingai nevykdo pareigų, jam pavestų pagal darbo sutartį ar vidaus darbo tvarkos taisykles, jei darbininkui ar tarnautojui pirmiau buvo skirtos drausminės arba visuomeninės nuobaudos;
4) kai darbininkas ar tarnautojas padaro pravaikštą be svarbių priežasčių (įskaitant nebuvimą darbe daugiau kaip tris valandas per darbo dieną);
5) kai neatvykstama į darbą daugiau kaip keturis mėnesius iš eilės dėl laikino nedarbingumo, neskaitant nėštumo ir gimdymo atostogų, jeigu TSR Sąjungos įstatymais nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta (pareigos) paliekama ilgesnį laiką. Darbininkams ir tarnautojams, netekusiems darbingumo ryšium su darbiniu suluošinimu ar profesine liga, darbo vieta (pareigos) paliekama, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas invalidumas;
6) kai į darbą grąžinamas darbininkas ar tarnautojas, pirmiau dirbęs tą darbą;
7) kai pasirodo darbe neblaivus, narkotinio ar toksinio apsvaigimo būklėje;
8) kai darbovietėje padaromas valstybinio ar visuomeninio turto grobimas (įskaitant ir smulkųjį), nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu arba organo, į kurio kompetenciją įeina administracinės nuobaudos skyrimas arba visuomeninio poveikio priemonių taikymas, nutarimu.
Atleisti iš darbo šio straipsnio 1, 2 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.
Neleidžiama darbuotojo atleisti iš darbo administracijos iniciatyva jo laikino nedarbingumo laikotarpiu (išskyrus atleidimą pagal šio straipsnio 5 punktą), taip pat darbuotojo atostogų metu, išskyrus atvejus, kai įmonė, įstaiga, organizacija visiškai likviduojama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-2050, 1991-11-28, Žin., 1991-12-31, Nr. 36-974
44 straipsnis. Neteko galios.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-2050, 1991-11-28, Žin., 1991-12-31, Nr. 36-974
45 straipsnis. Draudimas nutraukti darbo sutartį administracijos iniciatyva be įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto sutikimo
Nutraukti darbo sutartį įmonės, įstaigos, organizacijos iniciatyva neleidžiama be įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto sutikimo, išskyrus TSR Sąjungos įstatymų numatytus atvejus.
Straipsnio pakeitimai:
46 straipsnis. Terminas darbo sutarčiai nutraukti, administracijai gavus įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto sutikimą
Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija gali nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetas priėmė nutarimą duoti sutikimą darbuotoją atleisti, o atleidžiant šio kodekso 43 straipsnio 3, 4 ir 7 punktuose nurodytais pagrindais, - ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo aptikimo dienos, šio kodekso 43 straipsnio 8 punkte, - ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo arba organo, į kurio kompetenciją įeina administracinės nuobaudos skyrimas arba visuomeninio poveikio priemonių taikymas, nutarimo priėmimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-924, 1986-06-26
47 straipsnis. Išeitinė pašalpa
Pasibaigus darbo sutarčiai šio kodekso 39 straipsnio 3 ir 6 punktuose bei 43 straipsnio 1-1, 2 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais arba dėl to, kad administracija pažeidė darbo įstatymus, kolektyvinę ar darbo sutartį (40 straipsnio trečioji dalis), darbininkams ir tarnautojams išmokama dviejų savaičių vidutinio uždarbio išeitinė pašalpa.
Straipsnio pakeitimai:
48 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas profsąjungos organo reikalavimu
Profsąjungos organo (ne žemesnio už rajoninį) reikalavimu administracija privalo nutraukti darbo sutartį su vadovaujančiu darbuotoju arba pašalinti jį iš einamų pareigų, jeigu jis pažeidžia darbo įstatymus, nevykdo kolektyvinės sutarties įsipareigojimų, biurokratiškai elgiasi, vilkina reikalų tvarkymą. Vadovaujantis darbuotojas, kurį į pareigas išrinko darbo kolektyvas, atleidžiamas profsąjungos organo (ne žemesnio už rajoninį) reikalavimu, remiantis atitinkamo darbo kolektyvo visuotinio susirinkimo (konferencijos) arba jo pavedimu - darbo kolektyvo tarybos sprendimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-211, 1990-05-15, Žin., 1990-05-31, Nr. 15-426
48(1) straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas valstybės kontrolės departamento pareigūnų reikalavimu
Valstybės kontrolieriaus, jo pavaduotojo ar vyriausiojo kontrolieriaus reikalavimu administracija privalo atleisti iš užimamų pareigų valstybinių įstaigų ir įmonių vadovaujančiuosius darbuotojus, šiurkščiai pažeidusius Lietuvos Respublikos įstatymus arba padariusius esminę žalą valstybės ar piliečių interesams.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. I-897, 1990-12-28, Žin., 1991-01-20, Nr. 2-33
49 straipsnis. Darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimas
Įsakymuose, nutarimuose, potvarkiuose ir kitokiuose apie darbą dokumentuose darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimas turi atitikti faktines darbo pasibaigimo aplinkybes ir darbo įstatymus.
Darbo knygelėje įrašai apie darbo sutarties pasibaigimą turi visiškai atitikti galiojančių įstatymų formuluotes, ir juose nurodomas atitinkamas įstatymo straipsnis ir punktas.
50 straipsnis. Administracijos pareiga išduoti darbuotojui, atleidžiamam iš darbo, darbo knygelę ir su juo atsiskaityti
Atleisdama iš darbo, administracija privalo darbininko ar tarnautojo atleidimo iš darbo dieną išduoti jam darbo knygelę, padarydama joje įrašą apie atleidimą, ir su juo galutinai atsiskaityti.
51 straipsnis. Pažymos apie darbą ir darbo užmokestį davimas
Administracija privalo duoti darbininkui ar tarnautojui jo prašymu pažymą apie darbą toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydama joje darbuotojo specialybę, kvalifikaciją, pareigas, kiek laiko jis dirbo ir darbo užmokesčio dydį.
Trečiasis - A skirsnis
PALAISVINAMŲ DARBUOTOJŲ UŽIMTUMO UŽTIKRINIMAS
Kodeksas papildytas skirsniu:
51(1) straipsnis. Teisės į darbą užtikrinimo garantijos palaisvinamiems darbuotojams
Darbininkai ir tarnautojai gali būti palaisvinami iš įmonių, įstaigų, organizacijų, jeigu jų veikla nutraukiama, mažinamas darbuotojų skaičius arba etatai.
Teisė į darbą palaisvinamiems darbuotojams garantuojama:
suteikiant kitą darbą toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje;
suteikiant darbą kitoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje pagal ankstesnę profesiją, specialybę, kvalifikaciją, o jeigu tokio darbo nėra - kitą darbą atsižvelgiant į individualius pageidavimus ir visuomenės poreikius;
suteikiant galimybę išmokti naujų profesijų (specialybių) ir suteikiant atitinkamą darbą.
51(2) straipsnis. Darbuotojų palaisvinimo tvarka
Apie numatomą palaisvinimą darbuotojai asmeniškai įspėjami ne vėliau kaip prieš du mėnesius.
Palaisvinant darbuotojus ryšium su jų skaičiaus arba etatų mažinimu, atsižvelgiama į įstatymų numatytą pirmenybinę teisę palikti darbe.
Kartu su įspėjimu apie atleidimą ryšium su darbuotojų skaičiaus arba etatų mažinimu administracija siūlo darbuotojui kitą darbą toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Jeigu nėra darbo pagal atitinkamą profesiją arba specialybę, taip pat jeigu darbininkas arba tarnautojas atsisako perkėlimo į kitą darbą toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, darbuotojas savo nuožiūra kreipiasi pagalbos į įdarbinimo organą arba įsidarbina savarankiškai. Kartu administracija praneša įdarbinimo organui apie numatomą darbuotojo palaisvinimą, nurodydama jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir darbo apmokėjimo dydį.
Įdarbinimo organas siūlo darbininkui arba tarnautojui darbą toje pačioje arba kitoje vietovėje pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, o jeigu jo nėra, - parenka kitą darbą, atsižvelgdamas į individualius pageidavimus ir visuomenės poreikius. Prireikus darbuotojas jo sutikimu gali būti siunčiamas mokytis naujos profesijos (specialybės), vėliau suteikiant jam darbą.
51(3) straipsnis. Lengvatos ir kompensacijos palaisvinamiems darbuotojams
Darbuotojams, palaisvinamiems iš įmonių, įstaigų, organizacijų, nutraukus darbo sutartį ryšium su įgyvendinamomis priemonėmis darbuotojų skaičiui ir etatams mažinti:
1) išmokama vidutinio mėnesinio uždarbio dydžio išeitinė pašalpa;
2) paliekamas vidutinis darbo užmokestis įsidarbinimo laikotarpiu, bet ne daugiau kaip du mėnesius nuo atleidimo dienos įskaitant išeitinės pašalpos išmokėjimą;
3) paliekamas vidutinis darbo užmokestis įsidarbinimo laikotarpiu, išimties būdu, ir trečiąjį mėnesį nuo atleidimo dienos įdarbinimo organo sprendimu su sąlyga, jeigu darbuotojas iš anksto (per dvi savaites nuo atleidimo) kreipėsi į šį organą ir nebuvo jo įdarbintas.
Mėnesinė išeitinė pašalpa ir paliekamas vidutinis uždarbis išmokami ankstesnėje darbovietėje.
Nurodytiems darbuotojams išsaugomas nepertrauktasis darbo stažas, jeigu darbo pertrauka po atleidimo nebuvo ilgesnė kaip trys mėnesiai.
Kai įmonės, įstaigos, organizacijos reorganizuojamos ir likviduojamos, palaisvintiems darbuotojams paliekamas įsidarbinimo laikotarpiu, bet ne daugiau kaip trims mėnesiams, vidutinis darbo užmokestis įskaitant mėnesinę išeitinę pašalpą ir nepertrauktasis darbo stažas.
Palaisvintiems darbuotojams taip pat suteikiamos kitos lengvatos ir kompensacijos sutinkamai su įstatymais.
Ketvirtasis skirsnis
DARBO LAIKAS
52 straipsnis. Normali darbo trukmė
Normalus darbininkų ir tarnautojų darbo laikas įmonėse, įstaigose, organizacijose negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-404, 1990-07-24, Žin., 1990-08-10, Nr. 22-540
53 straipsnis. Sutrumpinta darbo trukmė
Sutrumpinta darbo trukmė nustatoma:
1)
darbininkams ir tarnautojams nuo 16 iki 18 metų amžiaus - 36 valandos per
savaitę, o asmenims nuo 15 iki 16 metų ir moksleiviams nuo 14 iki 15 metų,
dirbantiems atostogų metu
(205 straipsnis) - 24 valandos per savaitę.
Moksleivių, dirbančių mokslo metais laisvu nuo mokymosi laiku, darbo laiko trukmė negali viršyti pusės maksimalios darbo laiko trukmės, nustatytos šio punkto pirmojoje pastraipoje atitinkamo amžiaus asmenims;
2) darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems kenksmingomis darbo sąlygomis, - ne daugiau kaip 36 valandos per savaitę.
Be to, sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindų 22 straipsniu TSR Sąjungos įstatymai nustato sutrumpintą darbo trukmę atskirų kategorijų darbuotojams (mokytojams, gydytojams ir kitiems).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-831, 1990-12-04, Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863
54 straipsnis. Penkių dienų darbo ir kasdieninio darbo trukmė
Darbininkams ir tarnautojams nustatoma penkių dienų darbo savaitė su dviem poilsio dienomis.
Esant penkių dienų darbo savaitei, kasdieninio darbo (pamainos) trukmę nustato vidaus darbo tvarkos taisyklės arba pamainų grafikai, kuriuos tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu, atsižvelgdama į darbo specifiką, darbo kolektyvo nuomonę ir laikydamasi nustatytos darbo savaitės trukmės (52 ir 53 straipsnis).
Su pamainų grafikais darbininkai ir tarnautojai supažindinami ne vėliau kaip vienas mėnuo prieš jiems įsigaliojant.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-796, 1980-12-24
55 straipsnis. Šešių dienų darbo savaitė ir kasdieninio darbo trukmė
Tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kur dėl gamybos pobūdžio ir darbo sąlygų netikslinga įvesti penkių dienų darbo savaitę, nustatoma šešių dienų darbo savaitė su viena poilsio diena.
Esant šešių dienų darbo savaitei, kasdieninis darbas negali trukti ilgiau kaip 7 valandas, kai savaitinė norma yra 40 valandų, 6 valandas - kai savaitinė norma yra 36 valandos, ir 4 valandas - kai savaitinė norma yra 24 valandos.
Straipsnio pakeitimai;
Nr. I-523, 1990-09-04, Žin., 1990-09-20, Nr. 26-629
55(1) straipsnis. Penkių arba šešių dienų darbo savaitės nustatymo tvarka
Penkių arba šešių dienų darbo savaitę nustato įmonės, įstaigos, organizacijos administracija kartu su profsąjungos komitetu, atsižvelgusi į darbo specifiką, darbo kolektyvo nuomonę ir suderinusi su vietine Liaudies deputatų taryba.
Straipsnio pakeitimai:
56 straipsnis. Darbo trukmė švenčių ir poilsio dienų išvakarėse
Švenčių
dienų (74 straipsnis) išvakarėse darbininkų ir tarnautojų, išskyrus šio kodekso
53 straipsnyje nurodytus darbininkus ir tarnautojus, darbo laikas sutrumpinamas
viena valanda, esant tiek penkių dienų, tiek šešių dienų darbo savaitei.
Poilsio
dienų išvakarėse, esant šešių dienų darbo savaitei, darbas neturi trukti ilgiau
kaip
5 valandas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-523, 1990-09-04, Žin., 1990-09-20, Nr. 26-629
57 straipsnis. Naktinio darbo trukmė
Dirbant nakties metu, nustatytoji darbo (pamainos) trukmė sumažinama viena valanda. Ši taisyklė netaikoma darbininkams ir tarnautojams, kuriems jau numatytas darbo laiko sutrumpinimas (53 straipsnio pirmosios dalies 2 punktas ir antroji dalis).
Dirbti nakties metu neleidžiama: nėščioms moterims ir moterims, turinčioms iki dvejų metų amžiaus vaikų; darbininkams ir tarnautojams, jaunesniems kaip 18 metų amžiaus; kitų kategorijų darbuotojams, sutinkamai su įstatymais. Skirti invalidus dirbti nakties metu galima tik jų sutikimu, jeigu tokio darbo jiems nedraudžia medicininės rekomendacijos.
Naktinis laikas yra nuo 10 valandos vakaro iki 6 valandos ryto.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2144, 1988-01-27
58 straipsnis. Naktinio darbo trukmė, esant nepertraukiamai gamybai, taip pat pamaininiuose darbuose, esant šešių dienų darbo savaitei
Naktinio darbo trukmė sulyginama su dieninio darbo trukme tais atvejais, kada tai būtina dėl gamybos sąlygų, konkrečiai, esant nepertraukiamai gamybai, taip pat pamaininiuose darbuose, esant šešių dienų darbo savaitei su viena poilsio diena.
59 straipsnis. Nepilnas darbo laikas
Darbininkui, tarnautojui susitarus su administracija, gali būti nustatoma, tiek priimant į darbą, tiek ir vėliau, nepilna darbo diena arba nepilna darbo savaitė. Nėščios moters, moters, turinčios iki keturiolikos metų vaiką (įskaitant esantį jos rūpyboje), arba slaugančios sergantį šeimos narį sutinkamai su medicinine išvada, prašymu, administracija privalo jai nustatyti nepilną darbo dieną arba nepilną darbo savaitę.
Šiais atvejais darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba priklausomai nuo išdirbio.
Darbas nepilno darbo laiko sąlygomis darbininkams ir tarnautojams nesukelia jokių apribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą ir įgyvendinant kitas darbines teises.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2144, 1988-01-27
Nr. I-831, 1990-12-04, Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863
60 straipsnis. Kasdienio darbo pradžia ir pabaiga
Kasdieninio darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato vidaus darbo tvarkos taisyklės ir pamainų grafikai, kuriuos sutinkamai su galiojančiais įstatymais tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu.
61 straipsnis. Nenormuota darbo diena
Nenormuota darbo diena įmonėse, įstaigose, organizacijose gali būti taikoma tik darbininkams ir tarnautojams, nurodytiems sąraše, kuris tvirtinamas TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
62 straipsnis. Pamaininis darbas
Esant pamaininiam darbui, kiekviena darbuotojų grupė turi dirbti nustatytą darbo laiką.
Darbuotojai keičiasi pamainomis tolygiai. Perėjimą iš vienos pamainos į kitą nustato pamainų grafikai, kuriuos tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu, atsižvelgdama į darbo specifiką ir darbo kolektyvo nuomonę.
Su pamainų grafikais darbininkai ir tarnautojai supažindinami ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jų įsigaliojimo.
Draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-796, 1980-12-24
63 straipsnis. Suminė darbo laiko apskaita
Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat atskirose gamybose, cechuose, baruose, skyriuose ir kai kurių rūšių darbuose, kur dėl gamybos (darbo) sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbininkų ir tarnautojų kategorijai nustatytos kasdieninės arba kassavaitinės darbo trukmės, leidžiama, suderinus su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu, įvesti suminę darbo laiko apskaitą, bet darbo trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti normalaus darbo valandų skaičiaus.
64 straipsnis. Viršvalandinių darbų apribojimas
Viršvalandiniai darbai paprastai neleidžiami. Viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant nustatytą darbo trukmę (54, 55, ir 63 straipsniai).
Administracija gali naudoti viršvalandinius darbus tik išimtiniais atvejais, kuriuos numato TSR Sąjungos įstatymai ir šio kodekso 65 straipsnis. Viršvalandiniai darbai gali būti dirbami tik įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto leidimu.
Dirbti viršvalandinius darbus neleidžiama: nėščioms moterims ir moterims, turinčioms iki dviejų metų amžiaus vaikų; darbininkams ir tarnautojams, jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus; darbuotojams, besimokantiems, nenutraukiant darbo, bendrojo lavinimo ir profesinėse technikos mokyklose, - užsiėmimų dienomis; kitų kategorijų darbuotojams sutinkamai su įstatymais.
Moteris, turinčias nuo dviejų iki aštuonerių metų amžiaus vaikų, ir invalidus galima skirti dirbti viršvalandinius darbus tik jų sutikimu; be to, invalidus - tik ta sąlyga, jei tokių darbų jiems nedraudžia medicininės rekomendacijos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-796, 1980-12-24
Nr. XI-2144, 1988-01-27
65 straipsnis. Išimtiniai atvejai, kada leidžiami viršvalandiniai darbai
Viršvalandiniai darbai leidžiami šiais išimtiniais atvejais:
1) kai dirbama darbus, būtinus šalies gynybai ir siekiant užkirsti kelią visuomeninėms nelaimėms bei pavojams;
2) kai dirbama visuomenei būtinus vandens tiekimo, dujų tiekimo, apšvietimo, kanalizacijos, transporto, pašto, telegrafo bei telefono ryšių darbus, siekiant pašalinti atsitiktines ar staiga atsiradusias aplinkybes (avarijas, gaivalines nelaimes), trikdančias normalų jų funkcionavimą;
3) kai būtina užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės kliūties ryšium su techninėmis gamybos sąlygomis nebuvo galima užbaigti per normalų darbo valandų skaičių, jeigu dėl pradėto darbo nutraukimo gali sugesti medžiagos ar įrengimai;
4) kai dirbama trumpalaikius mechanizmų arba įrengimų remonto ir atstatymo darbus, jeigu dėl jų sugedimo žymus dirbančiųjų skaičius nutraukia darbą;
5) darbui tęsti nepertraukiamoje gamyboje, neatvykus pamainininkui; šiais atvejais pamainininką administracija turi nedelsiant pakeisti kitu darbuotoju;
6) pakrovimo bei iškrovimo operacijoms ir su jomis susijusiems transporto darbams atlikti, kai būtina atituštinti transporto įmonių sandėlius, taip pat transporto priemonėms pakrauti ir iškrauti, siekiant išvengti krovinių susikaupimo išsiuntimo bei paskirties punktuose ir transporto priemonių prastovos.
66 straipsnis. Maksimalus viršvalandžių skaičius
Viršvalandiniai darbai neturi viršyti kiekvienam darbininkui ir tarnautojui keturių valandų per dvi dienas iš eilės ir 120 valandų per metus.
Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija privalo vesti tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą.
Penktasis skirsnis
POILSIO LAIKAS
67 straipsnis. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti
Darbininkams ir tarnautojams duodama ne ilgesnė kaip dviejų valandų pertrauka pailsėti ir pavalgyti.
Darbininkas ir tarnautojas pertrauką naudoja savo nuožiūra. Jis turi teisę šiuo laiku palikti darbo vietą.
Pertrauka neįskaitoma į darbo laiką.
Pertraukos pradžią ir pabaigą nustato vidaus darbo tvarkos taisyklės.
Esant šešių dienų darbo savaitei, poilsio ir švenčių dienų išvakarėse, administracijai suderinus su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu, gali būti dirbama be pertraukos pailsėti ir pavalgyti.
Tuose darbuose, kur dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos, darbininkui ar tarnautojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku. Tokių darbų sąrašą ir pavalgymo tvarką bei vietą nustato administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu.
68 straipsnis. Poilsio dienos
Esant penkių dienų darbo savaitei, darbininkams ir tarnautojams suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę, o esant šešių dienų darbo savaitei - viena poilsio diena.
Bendra poilsio diena yra sekmadienis.
Esant penkių dienų darbo savaitei, antra poilsio diena, jeigu jos nenustatė įstatymai, nustatoma įmonės, įstaigos, organizacijos darbo grafiku.
69 straipsnis. Poilsio dienos įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių darbas susijęs su gyventojų aptarnavimu
Įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kur bendrą poilsio dieną darbo negalima nutraukti dėl reikalo aptarnauti gyventojus (parduotuvės, buitinio aptarnavimo įmonės, teatrai, muziejai ir kt.), poilsio dienas nustato vietinės Liaudies deputatų tarybos.
70 straipsnis. Poilsio dienos nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose
Įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose negalima sustabdyti darbo dėl gamybinių techninių sąlygų arba dėl reikalo nuolat nepertraukiamai aptarnauti gyventojus, taip pat kitose nepertraukiamos gamybos įmonėse poilsio dienos suteikiamos įvairiomis savaitės dienomis iš eilės kiekvienai darbininkų ir tarnautojų grupei pagal pamainų grafikus, kuriuos tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu.
71 straipsnis. Poilsio dienos, esant suminei darbo laiko apskaitai
Esant suminei darbo laiko apskaitai (63 straipsnis), darbininkams ir tarnautojams duodamos poilsio dienos pagal darbo grafikus (tvarkaraščius).
72 straipsnis. Kassavaitinio nepertraukiamo poilsio trukmė
Kassavaitinis nepertraukiamas poilsis turi trukti ne mažiau kaip keturiasdešimt dvi valandas.
73 straipsnis. Draudimas dirbti poilsio dienomis
Dirbti poilsio dienomis draudžiama. Atskirus darbininkus ir tarnautojus tomis dienomis galima skirti į darbą tik įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto leidimu ir tik išimtiniais atvejais, kuriuos numato TSR Sąjungos įstatymai ir šio kodekso 65 straipsnis.
Skiriant dirbti poilsio dienomis, reikia laikytis apribojimų, kuriuos numato šio kodekso 187, 194 ir 209 straipsniai.
Darbas poilsio dieną gali būti kompensuojamas šalių susitarimu, duodant kitą poilsio dieną arba apmokant dvigubai.
Apmokėjimas už darbą poilsio dieną apskaičiuojamas pagal šio kodekso 103 straipsnio taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-796, 1980-12-24
74 straipsnis. Švenčių dienos
Įmonėse, įstaigose, organizacijose nedirbama šiomis švenčių dienomis:
sausio 1-ąją - Naujųjų metų dieną;
vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;
kovo 11-ąją - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną;
sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis;
pirmąjį gegužės sekmadienį - Motinos dieną;
liepos 6-ąją - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną;
lapkričio 1-ąją - Visų Šventųjų dieną;
gruodžio 25-ąją ir 26-ąją - Kalėdų dienomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-712, 1990-10-25, Žin., 1990-11-10, Nr. 31-757
Nr.I-1291, 1996-04-17, Žin., 1996-04-26, Nr. 37-933
Nr. VIII-396, 1997-07-02, Žin., 1997-07-16, Nr. 67-1671
75 straipsnis. Leidimas dirbti švenčių dienomis
Švenčių dienomis leidžiama dirbti tokius darbus, kurių sustabdyti negalima dėl gamybinių techninių sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės, įstaigos, organizacijos), darbus, būtinus gyventojams aptarnauti, taip pat neatidėliotinus remonto ir pakrovimo bei iškrovimo darbus.
76 straipsnis. Kasmetinės atostogos
Visiems darbininkams ir tarnautojams duodamos kasmetinės atostogos, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį uždarbį (77, 78 ir 80 straipsniai).
77 straipsnis. Atostogų trukmė
Darbininkams ir tarnautojams kasmetinių atostogų duodama ne mažiau kaip 15 darbo dienų. Palaipsniui bus įvedamos ilgesnės atostogos.
Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindais tvarką kasmetinių atostogų trukmei apskaičiuoti nustato TSR Sąjungos įstatymai.
78 straipsnis. Papildomosios atostogos
Kasmetinių papildomųjų atostogų duodama:
1) darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems kenksmingomis sąlygomis;
2) darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems kai kuriose liaudies ūkio šakose ir turintiems ilgą darbo vienoje įmonėje, organizacijoje stažą;
3) nenormuotos darbo dienos darbuotojams;
4) kitais įstatymų numatytais atvejais.
79 straipsnis. Papildomosios atostogos, duodamos, siekiant paskatinti už valstybinių ar
visuomeninių pareigų vykdymą
Siekiant paskatinti už valstybinių ar visuomeninių pareigų vykdymą, darbovietėje gali būti duodama papildomųjų atostogų visuomeniniams nepilnamečių auklėtojams ir kitais atvejais - TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatoma tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2144, 1988-01-27
80 straipsnis. Kasmetinės pailgintos atostogos
Kasmetinės pailgintos atostogos duodamos mokytojams, dėstytojams ir kitų kategorijų darbuotojams sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais.
81 straipsnis. Draudimas atostogas pakeisti pinigine kompensacija
Pakeisti atostogas pinigine kompensacija neleidžiama, išskyrus atvejus, kai atostogomis nepasinaudojęs darbininkas ar tarnautojas atleidžiamas iš darbo.
82 straipsnis. Laikino nedarbingumo ar nėštumo ir gimdymo atostogų neįskaitymas į kasmetines atostogas
Nustatyta tvarka duotos laikino nedarbingumo ar nėštumo ir gimdymo atostogos į kasmetines atostogas neįskaitomos.
83 straipsnis. Atostogų davimo tvarka
Už pirmuosius darbo metus darbininkams ir tarnautojams duodamos atostogos po vienuolikos mėnesių nepertrauktojo darbo toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Nesuėjus vienuolikai nepertrauktojo darbo mėnesių, darbuotojo prašymu atostogos duodamos: moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba iškart po jų; jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkams ir tarnautojams; kitais įstatymų numatytais atvejais.
Darbininkams ir tarnautojams, perkeltiems iš vienos įmonės, įstaigos, organizacijos į kitą, atostogos gali būti duodamos, nesuėjus vienuolikai darbo mėnesių po perkėlimo. Jeigu iki perkėlimo darbuotojas nedirbo vienuolikos mėnesių vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, tai jam atostogos gali būti duodamos, suėjus iš viso vienuolikai darbo mėnesių iki ir po perkėlimo.
Už antruosius ir paskesnius darbo metus atostogų gali būti duodama bet kuriuo darbo metų laiku sutinkamai su atostogų davimo eile.
84 straipsnis. Apskaičiavimas darbo stažo, duodančio teisę į atostogas
Į darbo stažą, duodantį teisę į atostogas, įskaitomas:
1) faktiškai dirbtas laikas;
2) laikas, kai darbininkas ar tarnautojas faktiškai nedirbo, bet jam buvo palikta darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis (įskaitant apmokėtos priverstinės pravaikštos laiką, kai darbuotojas neteisingai buvo atleistas iš darbo arba perkeltas į kitą darbą ir paskui sugrąžintas į darbą);
3) laikas, kai darbininkas ar tarnautojas faktiškai nedirbo, bet jam buvo palikta darbo vieta (pareigos) ir jis gavo valstybinio socialinio draudimo pašalpą, išskyrus iš dalies apmokamas atostogas vaikui prižiūrėti iki jam sueis pusantrų metų amžiaus;
4) kiti įstatymų numatyti laikotarpiai.
Straipsnio pakeitimai;
Nr. X-3236, 1983-06-29
85 straipsnis. Atostogų davimo eilė
Atostogų davimo eilę nustato administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu.
86 straipsnis. Kasmetinis atostogų davimas. Išimtiniai atostogų perkėlimo atvejai
Atostogų turi būti duodama kasmet nustatytu laiku.
Kasmetinės atostogos turi būti perkeliamos arba pratęsiamos: kai darbininkas ar tarnautojas yra laikinai nedarbingas; kai darbininkas ar tarnautojas vykdo valstybines ar visuomenines pareigas; kitais įstatymų numatytais atvejais.
Išimtiniais atvejais, kai darbininko ar tarnautojo atostogos einamaisiais darbo metais gali neigiamai paveikti įmonės, įstaigos, organizacijos normalią darbo eigą, atostogas darbuotojo sutikimu ir suderinus su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu leidžiama perkelti į sekančius darbo metus. Perkeltas atostogas galima prijungti prie sekančių metų atostogų.
Draudžiama neduoti kasmetinių atostogų dvejus metus iš eilės, taip pat neduoti atostogų jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkams ar tarnautojams ir darbuotojams, turintiems teisę į papildomąsias atostogas ryšium su kenksmingomis darbo sąlygomis.
87 straipsnis. Atostogų skaidymas
Skirstyti (skaidyti) atostogas dalimis leidžiama tik darbininko ar tarnautojo prašymu.
88 straipsnis. Neapmokamos atostogos
Dėl šeiminių aplinkybių ir kitų svarbių priežasčių darbininkui ar tarnautojui jo pareiškimu administracija gali duoti trumpalaikių neapmokamų atostogų. Prireikus šalių susitarimu už šias atostogas darbininkas ar tarnautojas gali atidirbti vėliau, žiūrint kokios yra gamybos sąlygos ir galimybės.
Neapmokamos atostogos duodamos įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo arba gamybinio vieneto vadovo leidimu ir įforminamos įsakymu (potvarkiu).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-796, 1980-12-24
Šeštasis skirsnis
DARBO UŽMOKESTIS
89 straipsnis. Apmokėjimas pagal darbą
Sutinkamai su TSRS Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucija darbininkų ir tarnautojų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę.
Draudžiama bet kaip mažinti darbo apmokėjimą priklausomai nuo lyties, amžiaus, rasės ir tautybės.
90 straipsnis. Darbo užmokesčio minimumas
Mėnesinis darbininko ar tarnautojo darbo užmokestis negali būti mažesnis už valstybės nustatytą minimumą.
91 straipsnis. Darbo užmokesčio normavimas
Darbo užmokestį normuoja valstybė, dalyvaujant profesinėms sąjungoms.
92 straipsnis. Darbininkų darbo apmokėjimas, remiantis tarifiniais atlygiais
Darbininkų darbas apmokamas, remiantis tarifiniais atlygiais (algomis), kurie tvirtinami centralizuotai.
Darbus tam tikroms tarifinėms kategorijoms priskiria ir darbininkams kvalifikacines kategorijas suteikia įmonės, organizacijos administracija, suderinusi su įmonės, organizacijos profsąjungos komitetu pagal tarifų-kvalifikacijų žinyną.
Kvalifikacinės kategorijos pirmiausia paaukštinamos tiems darbininkams, kurie sėkmingai įvykdo darbo normas ir sąžiningai atlieka savo darbo pareigas. Teisę į kategorijos paaukštinimą turi darbininkai, ne mažiau kaip tris mėnesius sėkmingai atliekantys aukštesnės kategorijos darbus ir išlaikę kvalifikacijos egzaminą. Už šiurkštų technologinės drausmės pažeidimą ir kitus rimtus pažeidimus, dėl kurių pablogėjo produkcijos kokybė, darbininkui gali būti sumažinta kvalifikacija viena kategorija. Kategorija grąžinama bendra tvarka, bet ne anksčiau kaip po trijų mėnesių po jos sumažinimo.
Straipsnio pakeitimai:
93 straipsnis. Tarnautojų darbo apmokėjimas, remiantis pareiginėmis algomis
Tarnautojų darbas apmokamas, remiantis pareiginių algų schemomis, kurios tvirtinamos centralizuotai.
Pareigines algas tarnautojams nustato įmonės, įstaigos administracija sutinkamai su darbuotojo pareigomis ir kvalifikacija. Pagal atestavimo rezultatus administracija turi teisę pakeisti tarnautojų pareigines algas atsižvelgiant į minimalų ir maksimalų jų dydį pagal atitinkamas pareigas ir kategoriją.
Straipsnio pakeitimai:
94 straipsnis. Apmokėjimas darbo, atliekamo ypatingomis sąlygomis
Sunkiuose darbuose, darbuose kenksmingomis sąlygomis ir darbuose tokiose vietovėse, kur sunkios klimato sąlygos, nustatomas padidintas darbo apmokėjimas.
95 straipsnis. Darbo apmokėjimo sistemos
Darbininkų ir tarnautojų darbas apmokamas palaikiui, pavienečiui arba pagal kitokias darbo apmokėjimo sistemas. Gali būti apmokama už individualius ir kolektyvinius darbo rezultatus.
Siekiant padidinti materialinį darbininkų ir tarnautojų suinteresuotumą įvykdyti planus bei sutartinius įsipareigojimus, didinti gamybos efektyvumą ir gerinti darbo kokybę, gali būti įvedamos premijavimo sistemos, atlyginimas pagal metinio darbo rezultatus, kitos materialinio skatinimo formos.
Darbo apmokėjimo sistemas ir materialinio skatinimo formas nustato, premijavimo ir atlyginimo pagal metinio darbo rezultatus išmokėjimo nuostatus tvirtina įmonės, organizacijos administracija, suderinusi su profsąjungos komitetu.
Kiekvieno darbuotojo darbo užmokestis nustatomas pagal galutinius darbo rezultatus, asmeninį darbuotojo darbo indėlį ir maksimaliu dydžiu neribojamas.
Straipsnio pakeitimai:
96 straipsnis. Atlyginimas pagal metinio darbo rezultatus
Papildant darbo apmokėjimo sistemas, gali būti nustatomas atlyginimas įmonių ir organizacijų darbininkams ir tarnautojams pagal metinio darbo rezultatus iš fondo, kuris sudaromas iš įmonės, organizacijos gauto pelno. Atlyginimo dydis nustatomas, atsižvelgiant į darbininko ar tarnautojo darbo rezultatus ir jo nepertrauktąjį darbo įmonėje, organizacijoje stažą.
97 straipsnis. Pranešimas darbininkams ir tarnautojams, kad įvedamos naujos arba pakeičiamos darbo apmokėjimo sąlygos
Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija turi pranešti darbininkams ir tarnautojams, kad įvedamos naujos arba pakeičiamos esamos darbo apmokėjimo sąlygos, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį.
98 straipsnis. Darbo apmokėjimas, dirbant skirtingų kvalifikacijų darbus
Dirbant skirtingų kvalifikacijų darbus, darbininkų laikininkų ir tarnautojų darbas apmokamas pagal aukštesnės kvalifikacijos darbą.
Darbininkų vienetininkų darbas apmokamas pagal dirbamo darbo įkainius. Tose liaudies ūkio šakose, kur pagal gamybos pobūdį darbininkams vienetininkams pavedama dirbti darbus, kurių tarifinės kategorijos yra žemesnės už jiems suteiktas kategorijas, darbininkams, dirbantiems tokius darbus, mokamas tarpkategorinis skirtumas, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje. Šis skirtumas mokamas tuo atveju, kai darbininkai įvykdo išdirbio normas ir skirtumas tarp kategorijų nėra mažesnis kaip dvi kategorijos.
99 straipsnis. Darbo apmokėjimas, kai aptarnaujama daugiau staklių
Jeigu darbininkas vienetininkas perkeliamas aptarnauti daugiau staklių (mašinų, aparatų), negu nustatyta norma, už jo darbą mokama daugiau. Kiek konkrečiai padidinamas darbo apmokėjimas, centralizuotai nustatytose ribose, atsižvelgdama į faktines darbo sąlygas, nustato įmonės, organizacijos administracija, suderinusi su įmonės, organizacijos profsąjungos komitetu.
100 straipsnis. Darbo apmokėjimas, esant sutrumpintai darbo dienai
Darbininkai ir tarnautojai, kuriems nustatyta sutrumpinta darbo diena, gauna darbo užmokestį kaip už pilną darbo dieną.
101 straipsnis. Darbo apmokėjimas sugretinant profesijas (pareigas) ir atliekant laikinai nesančių darbuotojų pareigas
Darbininkams ir tarnautojams, toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje be savo pagrindinio darbo pagal darbo sutartį atliekantiems papildomą kitos profesijos (pareigų) darbą arba atliekant laikinai nesančio darbuotojo pareigas, neatleistiems nuo savo pagrindinio darbo, primokama už profesijų (pareigų) sugretinimą arba laikinai nesančio darbuotojo pareigų atlikimą.
Priemokų už profesijų (pareigų) sugretinimą arba laikinai nesančio darbuotojo pareigų atlikimą dydžius nustato įmonės, įstaigos, organizacijos administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu pagal TSR Sąjungos įstatymus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-3236, 1983-06-29
102 straipsnis. Viršvalandinio darbo apmokėjimas
Už viršvalandinį darbą mokama daugiau.
Esant laikiniam darbo apmokėjimui, už viršvalandinį darbą mokama: už pirmąsias dvi valandas - pusantro karto daugiau, o už sekančias valandas - dvigubai.
Esant vienetiniam darbo apmokėjimui, taip pat tose liaudies ūkio šakose, kur nustatyti bendri tarifiniai atlygiai darbininkams vienetininkams ir darbininkams laikininkams, už viršvalandinį darbą primokama tiek, kiek nustato TSR Sąjungos įstatymai.
Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais, esant vienetiniam darbo apmokėjimui, už viršvalandinį darbą primokama: penkiasdešimt procentų atitinkamos kategorijos laikininko tarifinio atlygio už pirmąsias dvi viršvalandinio darbo valandas ir šimtą procentų šio tarifinio atlygio už sekančias valandas.
Viršvalandinius darbus kompensuoti laisvalaikiu neleidžiama.
103 straipsnis. Darbo švenčių dienomis apmokėjimas
Darbas švenčių dienomis (75 straipsnis) apmokamas dvigubai tokia tvarka:
1) vienetininkams - pagal dvigubus vienetinius įkainius;
2) darbuotojams, kurių darbas apmokamas pagal valandinius ar dieninius atlygius, sumokamas dvigubas valandinis ar dieninis atlygis;
3) darbuotojams, gaunantiems mėnesinę algą, virš algos sumokamas viengubas valandinis ar dieninis atlygis, jeigu, dirbant švenčių dienomis, nebuvo viršyta mėnesinė darbo laiko norma, ir dvigubas valandinis ar dieninis atlygis, - jeigu mėnesinė darbo laiko norma buvo viršyta.
Šventės dieną dirbusiam darbininkui ar tarnautojui pageidaujant, jam gali būti duodama kita poilsio diena.
104 straipsnis. Naktinio darbo apmokėjimas
Už naktinį darbą (57 straipsnis) mokama daugiau. Apmokėjimo dydį nustato TSR Sąjungos įstatymai.
105 straipsnis. Darbo apmokėjimo pagaminus produkciją, pripažintą broku, tvarka
Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais pagaminus produkciją, pripažintą broku, ne dėl darbininko arba tarnautojo kaltės, darbas už jos pagaminimą apmokamas pagal mažesnius įkainius. Šiais atvejais mėnesinis darbininko ar tarnautojo darbo užmokestis negali būti mažesnis kaip du trečdaliai jam nustatytos kategorijos tarifinio atlygio (algos).
Gaminių brokas, atsiradęs dėl apdirbamos medžiagos paslėpto defekto, taip pat brokas ne dėl darbuotojo kaltės pastebėtas po to, kai gaminį priėmė techninės kontrolės organas, tam darbuotojui apmokamas kaip tinkami gaminiai.
Visiškas brokas dėl darbininko arba tarnautojo kaltės neturi būti apmokamas. Dalinis brokas dėl darbininko arba tarnautojo kaltės apmokamas pagal mažesnius įkainius priklausomai nuo produkcijos tinkamumo laipsnio.
Straipsnio pakeitimai:
106 straipsnis. Apmokėjimo už prastovos laiką ir įdiegiant naujas gamybas (produkciją) tvarka
Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais prastovos, kilusios ne dėl darbininko arba tarnautojo kaltės, laikas, jeigu darbuotojas įspėjo administraciją (brigadininką, meistrą, kitus pareigūnus) apie prastovos pradžią, apmokamas taip, kad išeitų ne mažiau kaip du trečdaliai darbuotojui nustatytos kategorijos tarifinio atlygio (algos).
Prastovos, kilusios dėl darbuotojo kaltės, laikas neapmokamas.
Naujos gamybos (produkcijos) įdiegimo laikotarpiu administracija gali darbininkams primokėti iki ankstesnio vidutinio uždarbio ne daugiau kaip šešis mėnesius.
Straipsnio pakeitimai:
107 straipsnis. Darbo apmokėjimo neįvykdžius išdirbio normų tvarka
Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais, kai darbininkas arba tarnautojas ne dėl savo kaltės neįvykdo išdirbio normų, apmokama už faktiškai atliktą darbą. Šiuo atveju mėnesinis darbo užmokestis negali būti mažesnis kaip du trečdaliai nustatytos jam kategorijos tarifinio atlygio (algos). Neįvykdžius išdirbio normų dėl darbininko arba tarnautojo kaltės, apmokama pagal atliktą darbą.
Straipsnio pakeitimai:
108 straipsnis. Darbo apmokėjimas pagal neužbaigtą vienetinę paskyrą
Jeigu darbininkas neužbaigia darbo pagal vienetinę paskyrą dėl nepriklausančių nuo jo priežasčių, atlikta darbo dalis apmokama, įskaitant jam duotus avansus. Darbas šiuo atveju įkainojamas šalių susitarimu, o joms nesusitarus - nustatyta darbo ginčams nagrinėti tvarka.
109 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimo terminai
Darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip kiekvieną pusmėnesį.
Atskiroms darbininkų ir tarnautojų kategorijoms TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymais gali būti nustatyti kiti darbo užmokesčio mokėjimo terminai.
Kai darbo užmokesčio mokėjimo diena sutampa su poilsio ar šventės diena, darbo užmokestis mokamas šių dienų išvakarėse.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-796, 1980-12-24
110 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimo terminai, išleidžiant darbuotoją atostogų
Kai darbininkas ar tarnautojas išleidžiamas atostogų, darbo užmokestis už visą atostogų laiką ir uždarbis už laiką, dirbtą iki išeinant atostogų, mokamas ne vėliau kaip prieš tris dienas iki prasidedant atostogoms.
Jei darbininkui ar tarnautojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku (šio straipsnio pirmoji dalis) nesumokamas, darbuotojui duotos atostogos perkeliamos tokiu dienų skaičiumi, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį.
111 straipsnis. Atsiskaitymo, atleidžiant iš darbo, terminai
Darbininką ar tarnautoją atleidžiant iš darbo, visos iš įmonės, įstaigos, organizacijos jam priklausančios sumos sumokamos:
1) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, - atleidimo iš darbo dieną;
2) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba (dėl ligos, pravaikštos, laisvės atėmimo ir t.t.), - per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti.
112 straipsnis. Atsakomybė už uždelsimą išduoti darbo knygelę
Kai uždelsiama išduoti darbo knygelę dėl administracijos kaltės, darbuotojui sumokamas vidutinis uždarbis už visą priverstinės pravaikštos laiką.
Straipsnio pakeitimai:
113 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimo vieta
Darbininkams ir tarnautojams darbo užmokestis paprastai mokamas toje vietoje, kur jie dirba.
114 straipsnis. Avansų davimas, įskaitant juos į darbo užmokestį
Esant vienetiniam darbo apmokėjimui, pirmojoje mėnesio pusėje darbuotojams duodamas avansas, kuris įskaitomas į darbo užmokestį. Avanso dydis nustatomas įmonės, organizacijos administracijos susitarimu su profsąjungos organizacija, sudarant kolektyvinę sutartį, bet minimalus jo dydis negali būti mažesnis už darbininko tarifinį atlygį už dirbtą laiką.
Įmonė, organizacija turi teisę duoti darbininkams ir tarnautojams neplaninius avansus, įskaitomus į darbo užmokestį, iki darbuotojo mėnesinio tarifinio atlygio (algos) dydžio.
115 straipsnis. Mokėjimas darbo užmokesčio, kurio darbuotojas laiku nepasiėmė
Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija įpareigota laiku darbuotojui pranešti apie jam priskaičiuotas sumas.
Darbininkui ar tarnautojui priskaičiuotą darbo užmokestį ir kitas išmokas, kurių jis laiku nepasiėmė, įmonė, organizacija moka pirmuoju darbuotojo reikalavimu.
116 straipsnis. Atsiskaitymo knygelės
Visiems darbininkams, taip pat tarnautojams, kurių darbas apmokamas pavienečiui, administracija turi duoti atsiskaitymo knygeles po penkių dienų, priėmus į darbą.
Į atsiskaitymo knygeles įrašomos darbo sąlygos ir atsiskaitymai pagal darbo užmokestį.
117 straipsnis. Materialinis buitinis ir kultūrinis darbininkų ir tarnautojų aptarnavimas iš visuomeninių vartojimo fondų
Be darbo užmokesčio, darbininkams ir tarnautojams iš visuomeninių vartojimo fondų mokamos valstybinio socialinio draudimo pašalpos, pensijos, duodami kelialapiai į sanatorijas, poilsio namus ir turistines bazes, teikiama nemokama medicinos pagalba ir nemokamas mokymas, daromos kitos išmokos ir teikiamos kitos lengvatos. Nurodytų fondų lėšos taip pat skiriamos gyvenamųjų namų, mokyklų, kultūrinių, buitinių ir medicinos įstaigų statybai, darbininkų bei tarnautojų kultūrinio buitinio aptarnavimo gerinimui, taip pat vaikų išlaikymui ikimokyklinėse vaikų įstaigose.
Septintasis skirsnis
DARBO NORMAVIMAS
118 straipsnis. Darbo normos
Darbo normos - išdirbio, laiko, aptarnavimo, darbuotojų skaičiaus - nustatomos darbininkams ir tarnautojams pagal pasiektą technikos, technologijos, gamybos ir darbo organizavimo lygį.
Esant kolektyvinėms darbo organizavimo ir apmokėjimo formoms, gali būti taip pat taikomos sustambintos ir kompleksinės normos.
Darbo normos būtinai turi būti keičiamos naujomis atestavus ir racionalizavus darbo vietas, įdiegus naują techniką, technologiją ir organizacines technines priemones, užtikrinančias darbo našumo didėjimą.
Tai, kad atskiras darbuotojas, brigada, savo iniciatyva taikydama naujus darbo būdus ir pirmūnų patyrimą, savo jėgomis tobulindama darbo vietas, pasiekė didelio produkcijos išdirbio lygio, nėra pagrindas peržiūrėti normas.
Straipsnio pakeitimai:
119 straipsnis. Užtikrinimas normalių darbo sąlygų išdirbio normoms įvykdyti
Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija turi užtikrinti normalias darbo sąlygas, kad darbininkai ir tarnautojai galėtų įvykdyti išdirbio normas.
Tokiomis sąlygomis laikoma:
1) tinkama mašinų, staklių ir prietaisų būklė;
2) aprūpinimas laiku technine dokumentacija;
3) darbui atlikti reikalingų medžiagų ir įrankių reikiama kokybė ir jų padavimas laiku;
4) gamybos aprūpinimas laiku elektros energija, dujomis ir kitokia energija;
5) saugios ir sveikos darbo sąlygos (saugumo technikos taisyklių ir normų laikymasis, reikiamas apšvietimas, apšildymas, ventiliacija, triukšmo, spinduliavimo, vibravimo ir kitų veiksnių, neigiamai veikiančių darbuotojų sveikatą, žalingų padarinių pašalinimas ir t.t.)
120 straipsnis. Laikinos normos
Vienų ar kitų darbų įdiegimo laikotarpiu, kai nėra patvirtintų darbo normavimo normatyvinių dokumentų, nustatomos laikinos normos. Laikinos normos neturi galioti daugiau kaip tris mėnesius.
Straipsnio pakeitimai:
121 straipsnis. Sumažintos išdirbio normos
Įstatymų nustatytais atvejais kai kurioms darbuotojų grupėms gali būti nustatomos sumažintos išdirbio normos.
122 straipsnis. Normuotų užduočių ir aptarnavimo normų nustatymas
Esant laikiniam darbo apmokėjimui, darbininkams ir tarnautojams nustatomos normuotos užduotys. Atskiroms funkcijoms ir darbų apimtims atlikti gali būti nustatytos aptarnavimo normos arba darbuotojų skaičiaus normos.
Straipsnio pakeitimai:
123 straipsnis. Darbo normų įvedimas, pakeitimas ir peržiūrėjimas. Bendrų ir tipinių normų pakeitimas bei peržiūrėjimas
Darbo normas įveda, pakeičia ir peržiūri įmonės, įstaigos, organizacijos administracija, suderinusi su profsąjungos komitetu.
Apie naujų darbo normų įvedimą darbininkams ir tarnautojams turi būti pranešama ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį.
Apie vienkartinių darbo normų įvedimą atskiriems vienkartiniams darbams (neplaniniams, avariniams) darbininkams ir tarnautojams gali būti pranešama ir anksčiau kaip prieš mėnesį, bet visais atvejais dar nepradėjus darbų.
Bendras ir tipines (tarpšakines, šakines, žinybines) normas pakeičia ir peržiūri jas patvirtinę organai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-796, 1980-12-24
124 straipsnis. Sprendimas nesutarimų, kilusių nustatant ar peržiūrint išdirbio normas (laiko normas), aptarnavimo normas
Nesutarimus tarp įmonės, organizacijos administracijos ir įmonės, organizacijos profsąjungos komiteto, kilusius nustatant ar peržiūrint išdirbio normas (laiko normas), aptarnavimo normas, sprendžia kartu aukštesni ūkiniai ir profsąjungų organai, dalyvaujant šalių atstovams.
125 straipsnis. Vienetinių įkainių nustatymo tvarka
Esant vienetiniam darbo apmokėjimui, įkainiai nustatomi, vadovaujantis nustatytomis darbo kategorijomis, tarifiniais atlygiais (algomis) ir išdirbio normomis (laiko normomis).
Vienetinis įkainis nustatomas valandinį (dieninį) tarifinį atlygį, atitinkantį atliekamo darbo kategoriją, dalijant iš valandinės (dieninės) išdirbio normos. Vienetinis įkainis taip pat gali būti nustatomas valandinį arba dieninį tarifinį atlygį, atitinkantį atliekamo darbo kategoriją, dauginant iš laiko normos, išreikštos valandomis arba dienomis.
125(1) straipsnis. Darbininkams ir tarnautojams - išradėjams ir racionalizatoriams
ankstesnių įkainių tam tikram laikui palikimas
Jeigu, panaudojus išradimą ar racionalizacinį pasiūlymą, įmonėje, įstaigoje arba organizacijoje įvedamos naujos normos ir įkainiai, darbininkams ir tarnautojams - išradimo arba racionalizacinio pasiūlymo autoriams ankstesnieji įkainiai paliekami šešiems mėnesiams nuo naujų normų ir įkainių įvedimo. Kitiems darbuotojams, dalyvavusiems ruošiantis panaudoti šį išradimą arba racionalizacinį pasiūlymą, ankstesnieji įkainiai paliekami trims mėnesiams.
Ankstesnieji įkainiai paliekami ir tais atvejais, kai išradėjas arba racionalizatorius anksčiau nedirbo to darbo, kuriam naujos normos ir įkainiai įvesti ryšium su jo pasiūlymo įgyvendinimu, ir kai jis pervestas į šį darbą po to, kai pasiūlymas pateiktas.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Aštuntasis skirsnis
GARANTIJOS IR KOMPENSACIJOS
126 straipsnis. Garantijos darbininkams ir tarnautojams, išrinktiems renkamosioms pareigoms
Darbininkams ir tarnautojams, atleistiems nuo darbo dėl jų išrinkimo renkamosioms pareigoms valstybės organuose, taip pat partinėse, profsąjungų, komjaunimo, kooperatinėse ir kitose visuomeninėse organizacijose, pasibaigus jų įgaliojimams renkamosiose pareigose, suteikiamas pirmesnis darbas (pareigos), o jeigu jo nėra, - kitas lygiavertis darbas (pareigos) toje pačioje arba, darbuotojui sutikus, kitoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.
Jei atsisakoma suteikti pirmesnį darbą (pareigas) arba kitą lygiavertį darbą (pareigas), darbininkas ar tarnautojas gali kreiptis į organus, nagrinėjančius darbo ginčus.
127 straipsnis. Garantijos darbininkams ir tarnautojams valstybinių ar visuomeninių pareigų ėjimo laikui
Valstybinių ar visuomeninių pareigų ėjimo laikui, jeigu pagal galiojančius TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymus tos pareigos gali būti einamos darbo metu, darbininkams ir tarnautojams garantuojama, kad bus palikta darbo vieta (pareigos) ir vidutinis uždarbis.
Darbininkams ir tarnautojams, šaukiamiems atlikti pareigų, numatytų TSRS Visuotinės karinės prievolės įstatymo, suteikiamos garantijos ir lengvatos sutinkamai su tuo įstatymu.
Vidutinis uždarbis paliekamas, einant šias valstybines ar visuomenines pareigas darbo metu:
1) realizuojant rinkimų teisę;
2) deputatams dalyvaujant Liaudies deputatų tarybos sesijose, o įstatymų nustatytais atvejais - ir vykdant kitas deputato pareigas;
3) dalyvaujant delegatais valstybinių, partinių, profsąjungų, komjaunimo ir kitų visuomeninių organizacijų šaukiamuose suvažiavimuose, plenumuose, konferencijose;
4) iškvietus į kvotos, parengtinio tardymo organus, pas prokurorą ir į teismą liudytoju, nukentėjusiuoju, ekspertu, specialistu, vertėju, kviestiniu, taip pat dalyvaujant teismo posėdžiuose liaudies tarėjais, visuomeniniais kaltintojais ir visuomeniniais gynėjais, visuomeninių organizacijų ir darbo kolektyvų atstovais;
5) vykdant liaudies kontrolės organų užduotis - sutinkamai su TSRS įstatymu dėl liaudies kontrolės TSRS Sąjungoje;
6) dirbant pensijų skyrimo komisijose prie Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų ir medicininės darbingumo ekspertizės komisijose (MDEK) profsąjungų organizacijų paskirtais šių komisijų nariais;
7) iškvietus liudytojais į pensijų skyrimo komisijas duoti parodymų apie darbo stažą;
8) dalyvaujant savanoriškųjų gaisrininkų draugovių nariams likviduojant gaisrą arba avariją;
9) einant kitas valstybines ar visuomenines pareigas - TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-796, 1980-12-24
128 straipsnis. Garantijos darbininkams ir tarnautojams, pasiųstiems kelti
kvalifikacijos
Darbininkams ir tarnautojams, pasiųstiems kelti kvalifikacijos, nutraukiant darbą, paliekama darbo vieta (pareigos) ir mokamos įstatymų numatytos išmokos.
129 straipsnis. Darbo užmokesčio palikimas perkėlus į kitą nuolatinį mažiau apmokamą darbą ir pakeitus darbo vietą
Perkėlus darbininką ar tarnautoją į kitą nuolatinį mažiau apmokamą darbą, darbuotojui paliekamas jo pirmesnis uždarbis dvi savaites nuo perkėlimo dienos.
Tais atvejais, kai pakeitus darbininko ar tarnautojo darbo vietą (34 straipsnio antroji dalis) sumažėja uždarbis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, jam primokama iki ankstesnio vidutinio uždarbio du mėnesius nuo darbo vietos pakeitimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
130 straipsnis. Garantijos donorams
Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija neturi kliudyti darbininkams ir tarnautojams kraujo davimo dieną išvykti į sveikatos apsaugos įstaigą. Davęs kraujo donoras kraujo davimo dieną nuo darbo atleidžiamas.
Darbininkams ir tarnautojams donorams, nemokamai davusiems kraujo visą fiziologinę dozę, jeigu jie pageidauja, suteikiamos dvi nemokamos poilsio dienos iš karto po kraujo davimo dienos arba pridedamos prie kasmetinių atostogų.
Darbininkams ir tarnautojams donorams, mokamai davusiems kraujo arba nemokamai davusiems kraujo ne visą fiziologinę dozę, jeigu jie pageidauja, suteikiama viena nemokama poilsio diena iš karto po kraujo davimo dienos arba pridedama prie kasmetinių atostogų.
Kompensacijų, mokamų donorams iš valstybinio socialinio draudimo lėšų, dydį nustato Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-2225, 1992-01-21, Žin., 1992-02-10, Nr. 4-63
131 straipsnis. Garantijos, pasiunčiant į medicinos įstaigas patikrinti sveikatos
Darbininkams ir tarnautojams, kuriems privalomas sveikatos patikrinimas, už laiką, jų išbūtą medicinos įstaigoje, tikrinant sveikatą, darbovietėje paliekamas vidutinis uždarbis.
131(1) straipsnis. Garantijos darbininkams ir tarnautojams - išradėjams ir
racionalizatoriams
Darbininkams ir tarnautojams - išradimų arba racionalizacinių pasiūlymų autoriams teikiamos garantijos ir lengvatos sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. VIII-2570, 1975-03-26
132 straipsnis. Garantijos ir kompensacijos tarnybinių komandiruočių atveju
Darbininkams ir tarnautojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir vidutinis uždarbis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato TSR Sąjungos įstatymai.
133 straipsnis. Kompensacijos darbininkams ir tarnautojams, kurių darbas susijęs su važinėjimais arba yra kilnojamo pobūdžio
Darbininkams ir tarnautojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važinėjimais arba yra kilnojamo pobūdžio, kompensuojamos su tuo susijusios padidintos išlaidos. Šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato specialios taisyklės.
134 straipsnis. Garantijos ir kompensacijos perkeliant dirbti į kitą vietovę
Darbininkams ir tarnautojams, perkeliamiems į kitą darbą, jeigu tai susiję su perkėlimu į kitą vietovę (kitą gyvenamąją vietovę pagal esantį administracinį-teritorinį suskirstymą), mokama:
1) darbininko ar tarnautojo ir jo šeimos narių kelpinigiai (išskyrus atvejus, kai administracija suteikia atitinkamas susisiekimo priemones);
2) turto pervežimo išlaidos;
3) dienpinigiai už kiekvieną kelionėje išbūtą dieną;
4) vienkartinė pašalpa pačiam darbininkui ar tarnautojui ir kiekvienam persikeliančiam jo šeimos nariui;
5) darbo užmokestis už įsiruošimo į kelionę ir įsikurdinimo naujoje gyvenamojoje vietovėje laiką, bet ne daugiau kaip už šešias dienas, taip pat už kelionėje išbūtą laiką.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbininkams ir tarnautojams kompensacijų dydį, jų mokėjimo ir garantijų suteikimo tvarką nustato TSR Sąjungos įstatymai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-3236, 1983-06-29
135 straipsnis. Garantijos ir kompensacijos priimant į darbą kitoje vietovėje
Darbininkams ir tarnautojams, kurie persikelia (pagal išankstinį susitarimą) į darbą kitoje vietovėje, mokama:
1) darbininko arba tarnautojo ir jo šeimos narių kelpinigiai (išskyrus atvejus, kai administracija suteikia atitinkamas susisiekimo priemones);
2) turto pervežimo išlaidos;
3) dienpinigiai už kiekvieną kelionėje išbūtą dieną;
4) darbo užmokestis už įsiruošimo į kelionę ir įsikurdinimo naujoje gyvenamojoje vietovėje laiką, bet ne daugiau kaip už šešias dienas, taip pat už kelionėje išbūtą laiką.
Vienkartinė pašalpa patiems darbininkams ir tarnautojams gali būti mokama šalių susitarimu.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbininkams ir tarnautojams kompensacijų dydį, jų mokėjimo ir garantijų suteikimo tvarką, taip pat garantijas ir kompensacijas asmenims, persikeliantiems į kitą gyvenamąją vietovę ryšium su nusiuntimu dirbti organizuoto telkimo ir visuomeninio šaukimo tvarka, nustato TSR Sąjungos įstatymai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-3236, 1983-06-29
136 straipsnis. Garantijos ir kompensacijos asmenims, persikeliantiems į kitą vietovę ryšium su jų nusiuntimu dirbti skirstymo tvarka
Garantijas ir kompensacijas asmenims, persikeliantiems į kitą vietovę (kitą gyvenamąją vietovę pagal esantį administracinį- teritorinį suskirstymą) ryšium su jų nusiuntimu dirbti skirstymo tvarka, baigus aspirantūrą, aukštąsias, specialiąsias vidurines, profesines technikos ir kitokias mokyklas, nustato TSR Sąjungos įstatymai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-3236, 1983-06-29
137 straipsnis. Sumokėtų kompensacijų grąžinimo atvejai
Jeigu darbuotojas be svarbios priežasties neatvyko į darbą arba atsisakė pradėti dirbti, arba iki pasibaigiant darbo terminui, numatytam įstatymo arba sutarto perkeliant, siunčiant ar priimant į darbą, o nesant nustatyto termino, - atleidus iki pasibaigiant vieneriems darbo metams, jo paties prašymu arba už nusikalstamus veiksmus, kurie remiantis įstatymais yra darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbuotojas privalo grąžinti visas lėšas, jam išmokėtas ryšium su perkėlimu dirbti į kitą vietovę.
Jeigu darbuotojas dėl svarbios priežasties neatvyko į darbą arba atsisakė pradėti dirbti, jis privalo grąžinti jam išmokėtas lėšas, atskaičius jau padarytas kelionės išlaidas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-3236, 1983-06-29
138 straipsnis. Kompensacija už darbininkams ir tarnautojams priklausančių įrankių nusidėvėjimą
Įmonė, organizacija garantuoja, kad darbininkams ir tarnautojams bus nemokamai duodami darbui reikalingi įrankiai ir prietaisai.
Kai įmonės, organizacijos reikalams naudojami darbininkams ir tarnautojams priklausantys įrankiai bei prietaisai, įmonė, organizacija privalo kompensuoti darbininkui ir tarnautojui už įrankių bei prietaisų nusidėvėjimą atitinkama suma, kurios dydį nustato įmonės, organizacijos administracija, suderinusi su įmonės, organizacijos profsąjungos komitetu, jeigu šių išmokų dydis ir jų mokėjimo tvarka nenustatyti centralizuotai.
139 straipsnis. Išskaitų iš darbo užmokesčio apribojimas
Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.
Išskaitos iš darbininkų ir tarnautojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimui įmonei, įstaigai, organizacijai, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos patvarkymu:
1) grąžinti avansui, kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį; grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų; padengti neišleistam ir laiku negrąžintam avansui, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo dirbti į kitą vietovę atveju, taip pat ūkiniams reikalams, jei darbuotojas neginčija išskaitos pagrindo ir dydžio.
Šiais atvejais administracija turi teisę duoti patvarkymą išskaitai padaryti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai baigėsi avansui grąžinti ar įsiskolinimui padengti nustatytas terminas, arba nuo tos dienos, kai buvo išmokėta neteisingai apskaičiuota suma;
2) darbininką ar tarnautoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos jis jau gavo atostogas, - už neatidirbtas atostogų dienas. Išskaitos už šias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo šio kodekso 39 straipsnio 3, 5 ir 6 punktuose ir 43 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais, siunčiant jį mokytis, taip pat ryšium su išėjimu į pensiją;
3) atlyginti žalai, kurią darbininkas ar tarnautojas dėl savo kaltės padarė įmonei, įstaigai, organizacijai (146 straipsnio antroji dalis).
Darbo užmokesčio, administracijos permokėto darbuotojui (ir neteisingai pritaikius įstatymą), negalima iš jo išieškoti, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1569, 1977-05-25
140 straipsnis. Išskaitų iš darbo užmokesčio dydžio apribojimas
Kiekvieną kartą, išmokant darbo užmokestį, bendras visų išskaitų dydis negali viršyti dvidešimt procentų, o TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymų specialiai numatytais atvejais - penkiasdešimt procentų darbo užmokesčio, išmokėtino darbininkui ar tarnautojui.
Darant išskaitas iš darbo užmokesčio pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbininkui ar tarnautojui bet kuriuo atveju turi būti paliekama penkiasdešimt procentų uždarbio.
Šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nustatyti apribojimai netaikomi išskaitoms iš darbo užmokesčio, atliekant pataisos darbus ir išieškant alimentus nepilnamečiams vaikams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1313, 1986-12-22
141 straipsnis. Draudimas daryti išskaitas iš išeitinės pašalpos, kompensacinių ir kai kurių kitų išmokų
Neleidžiama daryti išskaitų iš išeitinės pašalpos, kompensacinių ir kitų išmokų, į kurias pagal įstatymus nenukreipiamas išieškojimas.
Devintasis skirsnis
MATERIALINĖ DARBININKŲ IR TARNAUTOJŲ ATSAKOMYBĖ
142 straipsnis. Pagrindinės darbininkų ir tarnautojų materialinės atsakomybės už įmonei, įstaigai, organizacijai padarytą žalą taisyklės
Siekiant, kad darbininkai ir tarnautojai tausotų socialistinę nuosavybę, taip pat siekiant sustiprinti darbo užmokesčio išsaugojimo garantijas, šio skirsnio taisyklės sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais nustato, kokiomis sąlygomis ir kokiose ribose darbininkai ir tarnautojai materialiai atsako už žalą, jų padarytą įmonei, įstaigai, organizacijai, su kuriomis jie turi darbo santykius, ir jos atlyginimo tvarką.
Darbininkai ir tarnautojai, kurie kalti dėl įmonei, įstaigai, organizacijai padarytos žalos, materialiai atsako tik tuo atveju, kai padaryta tiesioginė tikra žala. Paprastai materialinė atsakomybė apribojama tam tikra darbininko ar tarnautojo uždarbio dalimi ir neturi viršyti viso padarytos žalos dydžio, išskyrus TSR Sąjungos įstatymų numatytus atvejus (143 ir 144 straipsniai).
Neleidžiama reikalauti, kad darbuotojas materialiai atsakytų už žalą, kuri atsirado dėl normalios gamybinės ar ūkinės rizikos.
Žala atlyginama nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas traukiamas drausminėn, administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn už veiksmą (neveikimą), kuriuo padaryta žala įmonei, įstaigai, organizacijai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1105, 1976-12-16
Nr. XI-924, 1986-06-26
143 straipsnis. Garantijos nustatant dydį materialinės darbininkų ir tarnautojų
atsakomybės už žalą, padarytą įmonei, įstaigai, organizacijai
Už žalą, padarytą įmonei, įstaigai, organizacijai einant darbines pareigas, darbininkai ir tarnautojai, dėl kurių kaltės padaryta žala, atsako materialiai tiesioginės tikrosios žalos dydžiu, bet ne daugiau kaip savo vidutinio mėnesinio uždarbio.
Materialinė atsakomybė, didesnė kaip vidutinis mėnesinis uždarbis, leidžiama tik TSR Sąjungos įstatymuose nurodytais atvejais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-924, 1986-06-26
144 straipsnis. Darbininkų ir tarnautojų ribotosios materialinės atsakomybės atvejai
Ribotoji materialinė atsakomybė sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais yra nustatyta:
1) darbininkams ir tarnautojams už medžiagų, pusfabrikačių, gaminių (produkcijos) sugadinimą arba sunaikinimą dėl nerūpestingumo, jų tarpe ir juos gaminant, taip pat už įmonės, įstaigos, organizacijos išduotų darbuotojui naudotis įrankių, matavimo prietaisų, specialių drabužių ir kitų daiktų sugadinimą arba sunaikinimą dėl nerūpestingumo - dėl jų kaltės padarytos žalos dydžio, bet ne didesnė kaip jų vidutinis mėnesinis uždarbis;
2) įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams ir jų pavaduotojams, taip pat įmonių, įstaigų, organizacijų struktūrinių poskyrių vadovams ir jų pavaduotojams už žalą, padarytą įmonei, įstaigai, organizacijai tuo, kad per daug išmokėta pinigų, netinkamai buvo organizuota materialinių ar piniginių vertybių apskaita ir saugojimas, nesiimta reikiamų priemonių užkirsti kelią prastovoms, blogos kokybės produkcijos gaminimui, materialinių ar piniginių vertybių grobimui, naikinimui bei gadinimui - padarytos dėl jų kaltės žalos dydžio, bet ne didesnė kaip jų vidutinis mėnesinis uždarbis;
3) pareigūnams, kaltiems dėl neteisėto atleidimo iš darbo arba perkėlimo į kitą darbą, - šio kodekso 248 straipsnyje nurodytais atvejais ir nurodyto dydžio.
145 straipsnis. Darbininkų ir tarnautojų pilnutinės materialinės atsakomybės atvejai
Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais darbininkai ir tarnautojai materialiai atsako už visą dėl jų kaltės įmonei, įstaigai, organizacijai padarytą žalą šiais atvejais:
1) kai tarp darbuotojo ir įmonės, įstaigos, organizacijos pagal šio kodekso 145-1 straipsnį yra sudaryta rašytinė sutartis, kuria darbuotojas prisiima pilnutinę atsakomybę už neišsaugojimą turto ir kitų vertybių, kurios jam perduotos saugoti ar kitais tikslais;
2) kai turtą ir kitas vertybes darbuotojas yra gavęs atsiskaitytinai pagal vienkartinį įgaliojimą arba pagal kitus vienkartinius dokumentus;
3) kai žala padaryta darbuotojo veiksmais, kuriuose yra baudžiamaisiais įstatymais baudžiamų veikų požymių;
4) kai žalą padarė darbuotojas, būdamas neblaivus;
5) kai žala padaryta medžiagų, pusfabrikačių, gaminių (produkcijos) - taip pat jų gamybos procese - bei įmonės, įstaigos, organizacijos išduotų darbuotojui naudotis įrankių, matavimo prietaisų, specialių drabužių ir kitų daiktų trūkumu, tyčiniu sunaikinimu arba tyčiniu sugadinimu;
6) kai sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais darbuotojui yra nustatyta pilnutinė materialinė atsakomybė už žalą įmonei, įstaigai, organizacijai, padarytą einant darbines pareigas;
7) kai žala padaryta neinant darbinių pareigų.
145(1) straipsnis. Rašytinės sutartys dėl pilnutinės materialinės atsakomybės
Rašytines sutartis dėl pilnutinės materialinės atsakomybės įmonė, įstaiga, organizacija gali sudaryti su darbuotojais (sukakusiais 18 metų amžiaus), einančiais pareigas arba atliekančiais darbus, betarpiškai susijusius su perduotų jiems vertybių saugojimu, apdirbimu, pardavimu (išdavimu), pervežimu arba naudojimu gamybos procese. Tokių pareigų ir darbų sąrašas, taip pat tipinė sutartis dėl pilnutinės individualinės materialinės atsakomybės tvirtinami TSR Sąjungos įstatymais nustatoma tvarka.
Jeigu darbininkai bei tarnautojai išvien dirba kai kuriuos darbus, susijusius su perduotų jiems vertybių saugojimu, apdirbimu, pardavimu (išdavimu), pervežimu arba naudojimu gamybos procese, kai neįmanoma atriboti kiekvieno darbuotojo materialinės atsakomybės ir sudaryti su juo sutarties dėl pilnutinės materialinės atsakomybės, gali būti įvedama kolektyvinė (brigadinė) materialinė atsakomybė.
Kolektyvinę (brigadinę) materialinę atsakomybę nustato įmonės, įstaigos, organizacijos administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu. Rašytinė sutartis dėl kolektyvinės (brigadinės) materialinės atsakomybės sudaroma tarp įmonės, įstaigos, organizacijos ir visų kolektyvo (brigados) narių.
Sąrašą darbų, kuriuos dirbant gali būti įvedama kolektyvinė (brigadinė) materialinė atsakomybė, jos taikymo sąlygas, taip pat tipinę sutartį dėl kolektyvinės (brigadinės) materialinės atsakomybės tvirtina TSR Sąjungos įstatymais nustatomi organai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1105, 1976-12-16
146 straipsnis. Įmonei, įstaigai, organizacijai padarytos žalos atlyginimo tvarka
Padaręs žalą darbininkas ar tarnautojas gali savo noru atlyginti ją visą arba iš dalies. Įmonės, įstaigos, organizacijos administracijai sutinkant, darbuotojas gali perduoti padarytai žalai atlyginti lygiavertį turtą arba pataisyti sužalotąjį.
Ne didesnę kaip vidutinis mėnesinis uždarbis žalą darbininkai ir tarnautojai atlygina įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos patvarkymu, o įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ir jų pavaduotojai - aukštesniojo pagal pavaldumą organo patvarkymu, išskaitant iš darbuotojo darbo užmokesčio. Administracijos arba aukštesniojo pagal pavaldumą organo patvarkymas turi būti duotas ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tos dienos, kai paaiškėjo darbuotojo padaryta žala, ir nukreiptas vykdyti ne anksčiau kaip praėjus septynioms dienoms nuo tos dienos, kai buvo pranešta apie tai darbuotojui. Jeigu darbuotojas nesutinka su išskaita arba jos dydžiu, darbo ginčas pagal jo pareiškimą nagrinėjamas įstatymų numatyta tvarka.
Kitais atvejais žala atlyginama, administracijai pareiškiant ieškinį rajono (miesto) teisme.
Teismo tvarka materialinė žala iš įmonių, įstaigų, organizacijų vadovų ir jų pavaduotojų išieškoma tada, kai pareiškia ieškinį aukštesnysis pagal pavaldumą organas arba prokuroro pareiškimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-924, 1986-06-26
146(1) straipsnis. Žalos dydžio nustatymas
Padarytos įmonei, įstaigai, organizacijai žalos dydis nustatomas pagal faktinius nuostolius, remiantis buhalterinės apskaitos duomenimis, vadovaujantis materialinių vertybių balansine verte (savikaina), atskaičius nusidėvėjimą pagal nustatytas normas.
Materialinių vertybių grobimo, trūkumo, tyčinio sunaikinimo ar tyčinio sugadinimo atvejais žala nustatoma pagal valstybines mažmenines kainas, o tais atvejais, kai materialinių vertybių mažmeninės kainos mažesnės už didmenines kainas, - pagal didmenines kainas. Jeigu tos rūšies materialinėms vertybėms mažmeninių kainų nėra, žala nustatoma pagal kainas, apskaičiuotas TSRS valstybinio kainų komiteto nustatoma tvarka.
Viešojo maitinimo įmonėse (gamyboje ir bufetuose) ir komiso prekybos produkcijos bei prekių grobimu arba trūkumu padarytos žalos dydis nustatomas pagal kainas, kurios yra nustatytos šios produkcijos bei prekių pardavimui (realizavimui).
TSR Sąjungos įstatymais gali būti nustatyta speciali tam tikrų rūšių turto bei kitų vertybių grobimu, tyčiniu gadinimu, trūkumu arba praradimu padarytos įmonei, įstaigai, organizacijai atlygintinos žalos dydžio nustatymo tvarka, tarp jų dvigubai ar daugiau kartų padidintas jos dydis, taip pat tais atvejais, kai faktinis žalos dydis viršija nominalų dydį.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-924, 1986-06-26
147 straipsnis. Aplinkybės, turinčios įtakos atlygintinos žalos dydžiui
Dėl kelių darbuotojų kaltės padarytos atlygintinos žalos dydis kiekvienam iš jų nustatomas, atsižvelgiant į kaltės laipsnį, materialinės atsakomybės rūšį ir ribas.
Teismas gali atsižvelgdamas į kaltės laipsnį, konkrečias aplinkybes ir materialinę darbuotojo padėtį, sumažinti atlygintinos žalos dydį.
Neleistina sumažinti atlygintinos žalos dydį, jeigu žala padaryta nusikaltimu, kurį darant buvo siekiama savanaudiško tikslo.
Straipsnio pakeitimai:
Dešimtasis skirsnis
DARBO DRAUSMĖ
148 straipsnis. Darbininkų ir tarnautojų pareigos
Darbininkai ir tarnautojai privalo dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti administracijos patvarkymus, kelti darbo našumą, gerinti produkcijos kokybę, laikytis technologinės drausmės, darbo apsaugos, saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos reikalavimų, tausoti ir gausinti socialistinę nuosavybę.
149 straipsnis. Darbo drausmės užtikrinimas
Darbo drausmė įmonėse, įstaigose, organizacijose užtikrinama reikiamų organizacinių ir ekonominių sąlygų normaliam labai našiam darbui sudarymu, sąmoninga pažiūra į darbą, įtikinėjimo, auklėjimo metodais, taip pat skatinimu už sąžiningą darbą.
Darbo kolektyvuose sudaroma nepakantumo aplinka darbo drausmės pažeidėjams, griežtas draugiškas reiklumas darbuotojams, kurie nesąžiningai vykdo darbines pareigas. Atskiriems nesąžiningiems darbuotojams prireikus taikomos drausminio ir visuomeninio poveikio priemonės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-4418, 1984-11-28
150 straipsnis. Administracijos pareigos
Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija privalo tinkamai organizuoti darbininkų ir tarnautojų darbą, sudaryti sąlygas darbo našumui didinti, užtikrinti darbo ir gamybinę drausmę, nenukrypstamai laikytis darbo įstatymų ir darbo apsaugos taisyklių, rūpintis darbuotojų poreikiais, gerinti jų darbo ir buities sąlygas.
151 straipsnis. Vidaus darbo tvarkos taisyklės
Darbo tvarką įmonėse, įstaigose, organizacijose apibrėžia vidaus darbo taisyklės, kurias tvirtina darbo kolektyvas administracijos ir profsąjungos komiteto teikimu, remdamasis tipinėmis taisyklėmis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-4418, 1984-11-28
152 straipsnis. Drausmės statutai
Kai kuriose liaudies ūkio šakose atskiroms darbininkų ir tarnautojų kategorijoms galioja drausmės statutai.
153 straipsnis. Techninės taisyklės (instrukcijos), pareiginės instrukcijos ir nuostatai
Kai kuriose profesijose ir tarnybose, be vidaus darbo tvarkos taisyklių ir drausmės statutų, darbininkų ir tarnautojų pareigas taip pat gali nustatyti techninės taisyklės bei instrukcijos ir pareiginės instrukcijos bei nuostatai.
154 straipsnis. Paskatinimai už sėkmingą darbą
Už pavyzdingą darbinių pareigų vykdymą, laimėjimus socialistiniame lenktyniavime, darbo našumo didinimą, produkcijos kokybės gerinimą, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, novatoriškumą darbe ir už kitus pasiekimus darbe skiriami šie paskatinimai:
1) padėkos paskelbimas;
2) premijos davimas;
3) apdovanojimas vertinga dovana;
4) apdovanojimas Garbės raštu;
5) įrašymas Garbės knygoje, Garbės lentoje.
Vidaus darbo tvarkos taisyklėse ir drausmės statutuose gali būti numatoma ir kitokių paskatinimų.
155 straipsnis. Paskatinimų skyrimo tvarka
Paskatinimus skiria administracija kartu su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu arba suderinusi su juo.
Paskatinimai skelbiami administracijos įsakymais (potvarkiais).
156 straipsnis. Pirmenybės ir lengvatos sėkmingai ir sąžiningai atliekantiems darbines pareigas
Pirmiausia darbininkams ir tarnautojams, sėkmingai ir sąžiningai atliekantiems savo darbines pareigas, teikiamos pirmenybės ir lengvatos socialinio-kultūrinio ir butų-buitinio aptarnavimo srityje (kelialapiai į sanatorijas ir poilsio namus, butų sąlygų pagerinimas ir pan.).
Tokiems darbuotojams taip pat teikiama pirmenybė, keliant į aukštesnes pareigas darbe.
157 straipsnis. Paskatinimai už ypatingus darbinius nuopelnus
Už ypatingus darbinius nuopelnus darbininkai ir tarnautojai teikiami aukštesniems organams paskatinti, apdovanoti ordinais, medaliais, garbės raštais, ant krūtinės nešiojamais ženkleliais ir suteikti garbės vardams bei geriausio tos profesijos darbuotojo vardui.
158 straipsnis. Nuobaudos už darbo drausmės pažeidimą
Už darbo drausmės pažeidimą įmonės, įstaigos, organizacijos administracija skiria šias drausmines nuobaudas:
1) pastabą;
2) papeikimą;
3) griežtą papeikimą;
4) (galiojimas sustabdytas);
5) atleidimą iš darbo (43 straipsnio 3, 4, 7 ir 8 punktai).
Drausminės atsakomybės įstatymuose ir drausmės statutuose gali būti numatomos atskiroms darbininkų kategorijoms ir kitos drausminės nuobaudos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-924, 1986-06-26
Nr. I-2050, 1991-11-28, Žin., 1991-12-31, Nr. 36-974
159 straipsnis. Terminas drausminei nuobaudai skirti
Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat paaiškėjus nusižengimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai nusižengimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo.
Negalima
skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai
nusižengimas buvo padarytas, išskyrus atvejus, kai darbuotojo nusižengimą
nustato kvotos, tardymo organai ar kiti įstatymų įgalioti tyrimą atlikti
pareigūnai arba institucijos. Jei tyrimas pradėtas nepraėjus šešiems mėnesiams
nuo nusižengimo padarymo dienos, tyrimo laikas neįskaitomas į šešių mėnesių
terminą drausminei nuobaudai skirti. Atlikus tyrimą, įgaliotas pareigūnas ar
institucija per
5 dienas privalo drausminę nuobaudą skiriančiam asmeniui pateikti siūlymus ją
taikyti. Drausminė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per mėnesį nuo
tos dienos, kai gautas įgalioto pareigūno ar institucijos siūlymas taikyti
drausminę atsakomybę arba kai nutraukiama baudžiamoji byla.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1034, 1999-01-14, Žin., 1999-02-03, Nr. 13-313
160 straipsnis. Drausminės nuobaudos skyrimo tvarka
Prieš skiriant nuobaudą, reikia pareikalauti, kad darbuotojas pasiaiškintų raštu.
Jei per administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas atsisako pasiaiškinti arba nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo.
Drausminė nuobauda skiriama administracijos įsakymu (potvarkiu) ir darbuotojui pranešama pasirašytinai.
161 straipsnis. Drausminės nuobaudos parinkimas
Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į padaryto nusižengimo sunkumą, į aplinkybes, kuriomis jis buvo padarytas, ir į tai, kaip darbininkas ar tarnautojas dirbo anksčiau.
162 straipsnis. Draudimas skirti kelias drausmines nuobaudas už vieną darbo drausmės pažeidimą
Už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą.
163 straipsnis. Drausminės nuobaudos apskundimas
Drausminę nuobaudą galima apskųsti ta pačia tvarka, kokia nustatyta darbo ginčams spręsti.
Darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę atsižvelgti į padaryto nusižengimo sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis padarytas, darbininko ar tarnautojo ankstesnį darbą ir elgesį, taip pat į tai, ar atitinka drausminė nuobauda padaryto nusižengimo sunkumą.
Straipsnio pakeitimai:
164 straipsnis. Drausminės nuobaudos galiojimo terminas
Jei per vienerius metus nuo tos dienos, kai buvo skirta drausminė nuobauda, darbuotojui nebuvo skiriama naujos nuobaudos, tai laikoma, kad jis nėra turėjęs nuobaudų.
165 straipsnis. Drausminės nuobaudos panaikinimas
Jei darbininkas ar tarnautojas gerai ir sąžiningai dirba, tai jam skirtą drausminę nuobaudą galima panaikinti nepasibaigus drausminės nuobaudos galiojimo terminui.
166 straipsnis. Darbo drausmės pažeidimo klausimo perdavimas svarstyti darbo kolektyvui, draugiškajam teismui ar visuomeninei organizacijai
Administracija turi teisę, užuot skyrusi drausminę nuobaudą, perduoti darbo drausmės pažeidimo klausimą svarstyti darbo kolektyvui, draugiškajam teismui ar visuomeninei organizacijai.
Taikant šio kodekso 43 straipsnio 3 punktą, į visuomenines nuobaudas atsižvelgiama tuo atveju, kai jos skirtos laikantis šio kodekso 159 straipsnyje numatytų terminų ir šio kodekso 164 straipsnyje numatytų drausminių nuobaudų galiojimo terminų ribose.
Vienuoliktasis skirsnis
DARBO APSAUGA
167 straipsnis. Sveikų ir saugių darbo sąlygų užtikrinimas
Visose įmonėse, įstaigose, organizacijose sudaromos sveikos ir saugios darbo sąlygos.
Užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas privalo įmonių, įstaigų, organizacijų administracija.
Administracija privalo diegti šiuolaikines saugumo technikos priemones, užkertančias kelią gamybiniam traumatizmui, ir užtikrinti sanitarines bei higienines sąlygas, neleidžiančias kilti darbininkų ir tarnautojų profesinėms ligoms.
Darbo kolektyvai svarsto darbo sąlygų, apsaugos gerinimo ir sanitarinių sveikatingumo priemonių kompleksinius planus ir jiems pritaria bei kontroliuoja, kaip šie planai vykdomi.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-4418, 1984-11-28
168 straipsnis. Darbo apsaugos taisyklių ir normų laikymasis, projektuojant gamybinius pastatus ir įrenginius, konstruojant gamybinius įrengimus ir ruošiant
technologinius procesus
Projektuojant gamybinius pastatus ir įrenginius, konstruojant mašinas bei kitus gamybinius įrengimus ir ruošiant technologinius procesus, turi būti laikomasi darbo apsaugos taisyklių bei normų ir ieškoma tobulesnių priemonių dirbantiesiems apsaugoti nuo kenksmingų ir pavojingų gamybinių veiksnių poveikio.
Projektai mašinų, staklių ir kitų gamybinių įrengimų, kuriems keliami didesni saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos reikalavimai, turi atitikti specialius normatyvus, ruošiamus ir tvirtinamus nustatyta tvarka. Nesant specialių normatyvų, projektavimo organizacija atsako už jos paruoštų projektų atitikimą darbo apsaugos reikalavimams.
169 straipsnis. Darbo apsaugos reikalavimų laikymasis, statant ir eksploatuojant gamybinius pastatus, įrenginius ir įrengimus
Gamybiniai pastatai, įrenginiai, įrengimai, technologiniai procesai turi atitikti reikalavimus, kurie užtikrina sveikas ir saugias darbo sąlygas.
Tie reikalavimai apima racionalų teritorijos ir gamybinių patalpų naudojimą, tinkamą įrengimų eksploatavimą ir technologinių procesų organizavimą, dirbančiųjų apsaugojimą nuo kenksmingų darbo sąlygų poveikio, gamybinių patalpų ir darbo vietų laikymą pagal sanitarijos ir higienos normas bei taisykles, sanitarinių ir buitinių patalpų įrengimą.
Statant ir eksploatuojant gamybinius pastatus ir įrenginius, turi būti laikomasi darbo apsaugos taisyklių ir normų.
170 straipsnis. Draudimas pradėti eksploatuoti įmones, neatitinkančias darbo apsaugos reikalavimų
Nė viena įmonė, cechas, baras, gamybos vienetas negali būti priimami ir pradedami eksploatuoti, jeigu juose neužtikrintos sveikos ir saugios darbo sąlygos.
Pradėti eksploatuoti naujus ir rekonstruotus gamybinius objektus neleidžiama be valstybinę sanitarinę ir techninę priežiūrą vykdančių organų, profsąjungų technikos inspekcijos (275 straipsnis) ir pradedančios eksploatuoti objektą įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto leidimo.
171 straipsnis. Draudimas atiduoti į serijinę gamybą naujų mašinų ir kitų gamybinių įrengimų pavyzdžius, neatitinkančius darbo apsaugos reikalavimų
Nė vienas naujos mašinos ir kitų gamybinių įrengimų pavyzdys (partija) negali būti atiduotas į serijinę gamybą, jeigu jis neatitinka darbo apsaugos reikalavimų.
Neleidžiama atiduoti į serijinę gamybą naujų mašinų, mechanizmų ir kitų gamybinių įrengimų pavyzdžių (partijų) be atitinkamo valstybinės priežiūros organo (275 straipsnis) leidimo, o mašinų, mechanizmų ir kitų įrengimų, kuriems keliami didesni saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos reikalavimai, pavyzdžių (partijų) - be pramonės ir kalnakasybos darbų saugumo valstybinės priežiūros organų (276 straipsnis), profsąjungų technikos inspekcijos ir sanitarinės priežiūros organų leidimo.
172 straipsnis. Administracijai privalomos darbo apsaugos taisyklės
Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija privalo aprūpinti reikiamais techniniais įrengimais visas darbo vietas ir sudaryti jose darbo sąlygas, atitinkančias darbo apsaugos taisykles (saugumo technikos taisykles, sanitarijos normas bei taisykles ir kt.). Pagal TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindus tokias taisykles (bendras visoms liaudies ūkio šakoms ar tarpšakines) tvirtina TSRS Ministrų Taryba arba jos pavedimu kiti valstybės organai kartu su VPSCT arba suderinę su ja.
Šakines darbo apsaugos taisykles ir normas nustatyta tvarka tvirtina ministerijos, valstybiniai komitetai ir žinybos, valstybinės priežiūros organai (275 straipsnis) kartu su atitinkamų profesinių sąjungų centro komitetais arba suderinę su jais.
Jeigu taisyklėse nėra reikalavimų, kurių būtina laikytis, atliekant darbus, saugioms darbo sąlygoms užtikrinti, įmonės, įstaigos, organizacijos administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu, imasi priemonių, kurios užtikrintų saugias darbo sąlygas.
173 straipsnis. Darbininkams ir tarnautojams privalomos darbo apsaugos instrukcijos
Darbininkai
ir tarnautojai privalo laikytis darbo apsaugos instrukcijų, kurios nustato
darbų atlikimo ir elgesio gamybinėse patalpose ir statybos aikštelėse
taisykles. Tokias instrukcijas ruošia ir tvirtina įmonės, įstaigos,
organizacijos administracija kartu su įmonės, įstaigos, organizacijos
profsąjungos komitetu. Ministerijos, valstybiniai komitetai ir žinybos,
suderinusios su profesinių sąjungų centro komitetais, o reikiamais atvejais ir
su atitinkamais valstybinės priežiūros organais
(275 straipsnis), gali tvirtinti tipines darbo apsaugos instrukcijas
pagrindinių profesijų darbininkams.
Darbininkai ir tarnautojai taip pat privalo laikytis mašinų ir mechanizmų naudojimo nustatytų reikalavimų, naudotis jiems duodamomis individualinės apsaugos priemonėmis.
Darbo kolektyvai kontroliuoja, kaip visi darbuotojai laikosi darbo apsaugos taisyklių bei instrukcijų įmonėse, įstaigose, organizacijose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-4418, 1984-11-28
174 straipsnis. Pareigūnų atsakomybė už darbo apsaugos normų ir taisyklių nesilaikymą
Pareigūnai, neužtikrinantys reikiamų darbo sąlygų, nesilaikantys darbo apsaugos, saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos normų bei taisyklių, traukiami drausminėn, administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
175 straipsnis. Darbininkų ir tarnautojų instruktavimas apie saugumo techniką bei gamybinę sanitariją ir jų mokymas saugumo technikos ir gamybinės
sanitarijos taisyklių
Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija privalo instruktuoti darbininkus ir tarnautojus apie saugumo techniką, gamybinę sanitariją, priešgaisrinę apsaugą ir kitas darbo apsaugos taisykles.
Administracija privalo mokyti darbininkus ir tarnautojus saugių darbo būdų, sudarant darbo sutartį, perkeliant į kitą darbą, įdiegiant naujus gamybos procesus, keičiant gamybos technologiją, taip pat įvedant naujas saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos taisykles. Visais šiais atvejais administracija neturi leisti darbuotojams dirbti, kol jie nepainstruktuoti apie saugius darbo būdus ir jų neišmokyti.
Aptarnauti sudėtingus agregatus, mašinas, stakles ir mechanizmus, taip pat dirbti sudėtingus ir pavojingus darbus leidžiama tik darbininkams ir tarnautojams, kurie išlaikė saugumo technikos egzaminą.
Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija privalo tikrinti, kaip vadovaujantys ir inžinerijos bei technikos darbuotojai žino saugumo techniką, gamybinę sanitariją ir darbo įstatymus.
176 straipsnis. Darbo apsaugos organizavimas
Darbo apsaugą privalo organizuoti įmonės, įstaigos, organizacijos direktorius (vadovas).
177 straipsnis. Darbo apsaugos instrukcijų reikalavimų laikymosi kontrolė
Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija privalo nuolat kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi visų darbo apsaugos instrukcijų reikalavimų.
178 straipsnis. Lėšos darbo apsaugos priemonėms
Darbo apsaugos priemonėms vykdyti nustatyta tvarka skiriama lėšų ir reikiamų medžiagų. Naudoti šias lėšas ir medžiagas kitiems tikslams draudžiama.
Minėtų lėšų ir medžiagų naudojimo tvarka nustatoma kolektyvinėse sutartyse arba darbo apsaugos susitarimuose, sudaromuose tarp administracijos ir įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto.
Darbo kolektyvai kontroliuoja, kaip naudojamos darbo apsaugai skirtos lėšos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-4418, 1984-11-28
179 straipsnis. Specialių drabužių ir kitų individualinės apsaugos priemonių davimas
Darbuose kenksmingomis sąlygomis, taip pat ypatingomis temperatūros sąlygomis ar susijusiuose su susiteršimu darbininkams ir tarnautojams nemokamai duodami nustatytomis normomis specialūs drabužiai, speciali avalynė ir kitos individualinės apsaugos priemonės.
Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija turi organizuoti darbininkams ir tarnautojams duodamų specdrabužių, specavalynės ir kitų individualinės apsaugos priemonių saugojimą, džiovinimą, skalbimą, cheminį valymą, valymą nuo dulkių ir remontą.
Išimtiniais atvejais, jei nustatytomis normomis specdrabužiai, specavalynė ir kitos individualinės apsaugos priemonės laiku nebuvo duotos ir dėl to jas įsigijo darbininkai ir tarnautojai, įmonės, įstaigos, organizacijos administracija privalo atlyginti darbininkams ir tarnautojams jų išlaidas specdrabužiams, specavalynei ir kitoms individualinės apsaugos priemonėms įsigyti valstybinėmis mažmeninėmis kainomis.
180 straipsnis. Muilo ir nukenksminančių priemonių davimas
Su susiteršimu susijusiuose darbuose darbininkams ir tarnautojams nemokamai duodama nustatytomis normomis muilo. Darbuose, kur odą gali paveikti kenksmingos medžiagos, nemokamai duodama nustatytomis normomis plaunamųjų ir nukenksminančių priemonių.
181 straipsnis. Pieno ir gydomojo-profilaktinio maisto davimas
Darbuose kenksmingomis sąlygomis darbininkams ir tarnautojams nemokamai duodama nustatytomis normomis pieno ir kitų lygiaverčių maisto produktų.
Darbuose itin kenksmingomis sąlygomis nemokamai duodama nustatytomis normomis gydomojo-profilaktinio maisto.
182 straipsnis. Kai kurių kategorijų darbininkų ir tarnautojų medicininės apžiūros
Darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems sunkius darbus ir darbus kenksmingomis ar pavojingomis sąlygomis (įskaitant požeminius darbus), taip pat darbus, susijusius su transporto eismu, yra privalomos išankstinės stojant į darbą ir periodinės (asmenims iki 21 metų amžiaus - kasmetinės) medicininės apžiūros, siekiant nustatyti, ar jie tinka pavedamam darbui ir užkirsti kelią profesinėms ligoms.
Maisto pramonės, viešojo maitinimo ir prekybos įmonių, vandentiekio įrenginių, gydymo bei profilaktikos ir vaikų įstaigų, taip pat kai kurių įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojams minėtos medicininės apžiūros vykdomos gyventojų sveikatos apsaugos tikslais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2572, 1988-09-28
183 straipsnis. Perkėlimas į lengvesnį darbą
Darbininkus ir tarnautojus, kuriems dėl sveikatos būklės reikia suteikti lengvesnį darbą, administracija jų sutikimu privalo perkelti į tokį darbą pagal medicininę išvadą laikinai arba neribotam laikui.
184 straipsnis. Į lengvesnį darbą perkeltų darbuotojų darbo apmokėjimas
Perkėlus dėl sveikatos būklės į lengvesnį mažiau apmokamą darbą, darbininkams ir tarnautojams paliekamas pirmesnis vidutinis uždarbis dvi savaites nuo perkėlimo dienos, o TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytais atvejais pirmesnis vidutinis uždarbis paliekamas visą laiką, kol jie dirba mažiau apmokamą darbą, arba mokama valstybinio socialinio draudimo pašalpa.
Darbininkams ir tarnautojams, laikinai perkeltiems į kitą mažiau apmokamą darbą dėl susirgimo tuberkulioze ar profesine liga, už visą perkėlimo laiką, bet ne ilgiau kaip du mėnesius, mokama pašalpa pagal ligonio lapelį tokio dydžio, kad ji kartu su uždarbiu naujame darbe neviršytų viso faktinio uždarbio pirmesniame darbe. Jeigu administracija nesuteikė kito darbo ligonio lapelyje nurodytu laiku, tai už dėl to praleistas dienas mokama pašalpa bendrais pagrindais.
Darbininkams ir tarnautojams, laikinai perkeltiems į mažiau apmokamą darbą dėl suluošinimo ar sveikatos sužalojimo, įmonė, įstaiga, organizacija, kalta dėl sveikatos sužalojimo, moka skirtumą tarp pirmesnio uždarbio ir uždarbio naujame darbe. Toks skirtumas mokamas, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas pastovus nedarbingumas ar invalidumas.
185 straipsnis. Pertraukos, įskaitomos į darbo laiką
Darbininkams ir tarnautojams, šaltu metų laiku dirbantiems atvirame ore arba uždarose neapšildomose patalpose, krovėjams, dirbantiems pakrovimo ir iškrovimo darbus, taip pat kitoms darbuotojų kategorijoms, įstatymų numatytais atvejais duodamos specialios pertraukos pasišildyti ir pailsėti, kurios įskaitomos į darbo laiką. Įmonės, organizacijos administracija privalo įrengti patalpas darbuotojams pasišildyti ir pailsėti.
Pertraukų skaičių ir trukmę, įmonės darbuotojų pasišildymo vietas nustato administracija kartu su profsąjungos komitetu priklausomai nuo vietos sąlygų.
186 straipsnis. Karštųjų cechų darbininkų ir tarnautojų aprūpinimas gazuotu pasūdytu vandeniu
Įmonės, organizacijos administracija privalo nemokamai ir laiku aprūpinti karštųjų cechų darbininkus ir tarnautojus nustatytos temperatūros gazuotu pasūdytu vandeniu.
Cechus ir gamybos barus, kuriuose organizuojamas gazuoto pasūdyto vandens tiekimas, nustato sanitarinės priežiūros organai, suderinę su įmonės administracija.
187 straipsnis. Invalidų ir kitų mažesnio darbingumo asmenų darbas
Įmonėse, įstaigose, organizacijose dirbantiems invalidams ir kitiems mažesnio darbingumo asmenims administracija privalo duoti darbą, atitinkantį medicinines rekomendacijas.
Įstatymo numatytais atvejais įdarbinimo tvarka administracija turi priimti į darbą invalidus, taip pat nustatyti jiems nepilną darbo laiką sutinkamai su medicininėmis rekomendacijomis.
Skirti invalidus dirbti viršvalandinius darbus, dirbti poilsio dienomis ir nakties metu leidžiama tik jų sutikimu, jeigu tokio darbo jiems nedraudžia medicininės rekomendacijos.
188 straipsnis. Skubi medicinos pagalba
Nelaimingų atsitikimų ir staigių susirgimų darbe atveju įmonės, organizacijos, įstaigos administracija privalo užtikrinti darbininkams ir tarnautojams skubią medicinos pagalbą.
Darbininkai ir tarnautojai, susirgę darbo vietoje arba nukentėję nuo nelaimingų atsitikimų, kai yra reikalas, nugabenami į gydymo ir profilaktikos įstaigas transporto priemonėmis tos įmonės, įstaigos arba organizacijos, kurioje dirba susirgusis darbininkas ar tarnautojas, sąskaita.
189 straipsnis. Administracijos pareiga ištirti nelaimingus atsitikimus gamyboje ir vesti jų apskaitą
Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija, dalyvaujant įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto atstovams, o įstatymo nustatytais atvejais - dalyvaujant kitų organų atstovams, privalo laiku ir teisingai ištirti nelaimingus atsitikimus gamyboje ir vesti jų apskaitą.
Apie kiekvieną nelaimingą atsitikimą gamyboje, dėl kurio nukentėjusis buvo nedarbingas ne mažiau kaip vieną darbo dieną, administracija privalo surašyti nustatytos formos aktą.
Nukentėjusiojo reikalavimu, administracija privalo jam išduoti patvirtintą akto apie nelaimingą atsitikimą nuorašą ne vėliau kaip per tris dienas, pabaigus nelaimingo atsitikimo ištyrimą.
Jeigu administracija atsisako surašyti aktą apie nelaimingą atsitikimą arba nukentėjusis nesutinka su akte išdėstytomis nelaimingo atsitikimo aplinkybėmis, nukentėjusis turi teisę kreiptis į įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetą, kurio nutarimas dėl akto surašymo arba dėl jo turinio administracijai yra privalomas.
Remdamasi tyrimo ir nelaimingų atsitikimų apskaitos medžiaga, administracija laiku privalo imtis reikiamų priemonių, kad nelaimingus atsitikimus sukeliančios priežastys būtų pašalintos.
190 straipsnis. Įmonių, įstaigų, organizacijų materialinė atsakomybė už žalą, padarytą
darbininkams ir tarnautojams, sužalojant jų sveikatą
Įmonės, įstaigos, organizacijos pagal TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymus materialiai atsako už žalą, padarytą darbininkams ir tarnautojams dėl jų suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susijusio su jų darbinių pareigų vykdymu.
Dvyliktasis skirsnis
MOTERŲ DARBAS
191 straipsnis. Darbai, kuriems draudžiama skirti moteris
Draudžiama skirti moteris dirbti sunkius darbus, darbus kenksmingomis sąlygomis, taip pat požeminius darbus, išskyrus kai kuriuos požeminius darbus (nefizinius darbus arba sanitarinio ir buitinio aptarnavimo darbus).
Sąrašas darbų, kuriems neleidžiama skirti moterų, tvirtinamas įstatymo nustatyta tvarka.
Draudžiama moterims nešioti ir vežioti krovinius, kurių svoris viršija joms nustatytas maksimalias normas.
192 straipsnis. Moterų pirmenybė dirbti palyginti lengvesnius darbus
Kitoms sąlygoms esant vienodoms, moterims turi būti skiriami palyginti lengvesni darbai.
Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija kartu su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu gali sudaryti sąrašą darbų, pareigų, profesijų, taip pat darbo barų, kur darbo sąlygos palyginti lengvesnės, todėl skirtinų pirmiausia moterims.
193 straipsnis. Moterų naktinio darbo apribojimas
Skirti moteris dirbti nakties metu neleidžiama, išskyrus tas liaudies ūkio šakas, kur tai yra itin būtina ir leidžiama kaip laikina priemonė. Tose šakose, priimant dirbti dieninėse pamainose, pirmenybė, kitoms sąlygoms esant vienodoms, teikiama moterims, turinčioms iki keturiolikos metų vaikų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-831, 1990-12-04, Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863
194 straipsnis. Draudimas skirti nėščias moteris ir moteris, turinčias iki trejų metų amžiaus vaikų, dirbti nakties metu, dirbti viršvalandinius darbus bei
poilsio dienomis ir siųsti į komandiruotes
Neleidžiama skirti dirbti nakties metu, dirbti viršvalandinius darbus bei poilsio dienomis ir siųsti į komandiruotes nėščias moteris ir moteris, turinčias iki trejų metų vaikų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2144, 1988-01-27
Nr. I-831, 1990-12-04, Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863
195 straipsnis. Moterų, turinčių nuo trejų iki keturiolikos metų amžiaus vaikų, viršvalandinio darbo ir jų siuntimo į komandiruotes apribojimas
Moterys, turinčios nuo trejų iki keturiolikos metų vaikų (vaikų invalidų - iki šešiolikos metų) negali būti skiriamos dirbti viršvalandinius darbus arba siunčiamos į komandiruotes, jeigu jos nesutinka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2144, 1988-01-27
Nr. I-831, 1990-12-04, Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863
196 straipsnis. Nėščių moterų ir moterų, turinčių iki pusantrų metų amžiaus vaikų, perkėlimas į lengvesnį darbą
Nėščioms moterims sutinkamai su medicinine išvada sumažinamos išdirbio normos, aptarnavimo normos arba jos perkeliamos dirbti į kitą, lengvesnį darbą, kuriame būtų užkirstas nepalankių gamybinių faktorių poveikis, paliekant joms vidutinį pirmesnio darbo uždarbį.
Kol sprendžiamas klausimas dėl nėščios moters, vadovaujantis medicinine išvada, perkėlimo į lengvesnį darbą arba darbą, kuriame neveiktų nepalankūs gamybiniai faktoriai, ji turi būti atlaisvinama nuo darbo, paliekant už visą nedirbtą darbo laiką vidutinį pirmesnio darbo uždarbį.
Moterys, turinčios iki pusantrų metų amžiaus vaikų, jeigu jos negali dirbti pirmesnio darbo, perkeliamos į kitą darbą, paliekant joms vidutinį pirmesnio darbo uždarbį, kol vaikui sueis pusantrų metų amžiaus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2144, 1988-01-27
Nr. I-831, 1990-12-04, Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863
197 straipsnis. Nėštumo, gimdymo ir iš dalies apmokomos atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis pusantrų metų
Moterims duodamos nėštumo ir gimdymo atostogos - septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviems ir daugiau vaikų - septyniasdešimt kalendorinių dienų). Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos nepriklausomai nuo faktiškai iki gimdymo išnaudotų dienų skaičiaus.
Moterų pageidavimu suteikiamos iš dalies apmokomos atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis pusantrų metų, mokant per tą laikotarpį pašalpas įstatymo nustatyta tvarka. Šias atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis bet kuriuo laiku iki vaikui sueis pusantrų metų. Jos įskaitomos į bendrąjį ir nepertrauktąjį darbo stažą, taip pat į darbo stažą pagal specialybę.
Iš dalies apmokomos atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis pusantrų metų šeimos pasirinkimu gali būti suteikiamos vaiko tėvui, senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką.
Moteris ir asmenys, išvardyto šio straipsnio trečiojoje dalyje, jeigu pageidauja, atostogų vaikui prižiūrėti metu gali dirbti nepilno darbo laiko sąlygomis arba namie. Šiuo atveju jiems paliekama teisė gauti pašalpas, nurodytas šio straipsnio antrojoje dalyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-831, 1990-12-04, Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863
198 straipsnis. Kasmetinių atostogų prijungimas prie nėštumo ir gimdymo atostogų
Betarpiškai prieš nėštumo atostogas arba iškart po jų moteriai jos pareiškimu suteikiamos kasmetinės atostogos nepriklausomai nuo darbo stažo toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.
Dirbantiems vyrams, kurių žmonoms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jų pageidavimu kasmetinės atostogos suteikiamos žmonos atostogų metu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-831, 1990-12-04, Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863
199 straipsnis. Papildomosios atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai amžiaus, nepaliekant darbo užmokesčio
Be šio kodekso 197 straipsnyje numatytų atostogų, moteriai jos pareiškimu duodamos papildomosios atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai amžiaus, nepaliekant darbo užmokesčio.
Šios atostogos gali būti suteikiamos asmenims, išvardytiems 197 straipsnio trečiojoje dalyje.
Šias atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis bet kuriuo laiku, iki vaikui sueis treji metai amžiaus.
Papildomosios atostogos, nepaliekant darbo užmokesčio, įskaitomos į bendrąjį ir nepertrauktąjį darbo stažą, taip pat į darbo stažą pagal specialybę.
Į darbo stažą, duodantį teisę į paskesnes kasmetines atostogas, papildomųjų atostogų, nepaliekant darbo užmokesčio, laikas neįskaitomas.
Moteris ir asmenys, nurodyti šio straipsnio antrojoje dalyje, jeigu pageidauja, papildomųjų atostogų vaikui prižiūrėti metu gali dirbti nepilno darbo laiko sąlygomis arba namie.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-2687, 1982-11-30
Nr. XI-2144, 1988-01-27
Nr. XI-3023, 1989-06-21
Nr. I-831, 1990-12-04, Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863
200 straipsnis. Atostogos moterims, įvaikinusioms vaikus
Moterims, įvaikinusioms naujagimius tiesiog iš gimdymo namų, duodamos atostogos už laiką nuo įvaikinimo dienos iki kūdikiui sueis penkiasdešimt šešios dienos, mokant už šį laiką valstybinio socialinio draudimo pašalpą. Betarpiškai po šių atostogų moteriai jos pareiškimu duodamos kasmetinės atostogos nepriklausomai nuo darbo stažo toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.
Įvaikinusios kūdikį moters pageidavimu duodamos iš dalies apmokamos atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis pusantrų metų amžiaus, mokant už šį laiką pašalpas įstatymo nustatyta tvarka (197 straipsnis).
Įvaikinusios kūdikį moters pareiškimu jai taip pat duodamos papildomosios atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai amžiaus, nepaliekant darbo užmokesčio (199 straipsnis).
Moters pageidavimu atostogų vaikui prižiūrėti metu, ji gali dirbti nepilno darbo laiko sąlygomis arba namie. Jai paliekama teisė gauti pašalpą iš dalies apmokamų atostogų vaikui prižiūrėti metu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-4418, 1984-11-28
Nr. XI-2144, 1988-01-27
Nr. XI-3023, 1989-06-21
Nr. I-831, 1990-12-04, Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863
201 straipsnis. Pertraukos kūdikiui maitinti
Moterims, turinčioms iki pusantrų metų amžiaus vaikų, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, duodamos pertraukos kūdikiui maitinti.
Šios pertraukos duodamos ne rečiau kaip kas trys valandos, kiekviena jų ne trumpesnė kaip trisdešimt minučių. Esant dviem ir daugiau iki pusantrų metų amžiaus vaikų, kiekviena pertrauka neturi būti trumpesnė kaip viena valanda. Pertraukų trukmę nustato administracija kartu su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu.
Pertraukos kūdikiui maitinti įskaitomos į darbo laiką ir apmokamos pagal vidutinį uždarbį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2144, 1988-01-27
202 straipsnis. Pertraukų kūdikiui maitinti davimo tvarka
Pertraukų kūdikiui maitinti davimo tvarką nustato administracija kartu su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu, suderinusi su moterimi.
Motinos pageidavimu pertraukas kūdikiui maitinti galima sujungti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti (67 straipsnis) arba perkelti į darbo dienos (darbo pamainos) pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną (darbo pamainą).
202(1) straipsnis. Lengvatos motinoms, auginančioms vaiką namuose
Motinoms, auginančioms vaiką namuose iki jam sueis aštuoneri metai amžiaus, paliekamas nepertraukiamasis darbo stažas.
Motinoms, auginančioms namuose vaiką invalidą iki jam sueis 12 metų amžiaus, duodamos papildomosios apmokamos atostogos įstatymo nustatyta tvarka. Motinos pageidavimu jai duodamos papildomosios neapmokamos atostogos vaikui prižiūrėti (iki vieno mėnesio).
Motinoms, auginančioms namuose vaiką invalidą, kol jam sueis 16 metų amžiaus, mokamos pašalpos, o vaiko invalido auginimo namuose laikas įskaitomas į motinos bendrąjį darbo stažą.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. XI-3023, 1989-06-21
202(2) straipsnis. Papildomosios lengvatos dirbančioms motinoms
Dirbančioms motinoms, auginančioms vaiką invalidą arba du vaikus iki 12 metų amžiaus, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o turinčioms tris ir daugiau vaikų - dvi dienas per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), apmokant už tai iš įmonių, įstaigų, organizacijų ir ūkių lėšų.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. XI-3023, 1989-06-21
202(3) straipsnis. Lengvatos ir garantijos tėvams, auginantiems vaikus be motinos, taip
pat nepilnamečių globėjams (rūpintojams)
Tėvai, auginantys vaikus be motinos (jai mirus, atėmus iš jos motinystės teises, jai ilgą laiką gydantis gydymosi įstaigose ir kitais atvejais, kai motina negali rūpintis vaiku), taip pat nepilnamečių globėjai (rūpintojai) turi teisę naudotis įstatymų nustatytomis lengvatomis ir garantijomis, kurios taikomos motinoms ryšium su motinyste.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. I-831, 1990-12-04, Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863
203 straipsnis. Garantijos priimant į darbą ir draudimas atleisti iš darbo nėščias moteris, turinčias nepilnamečių vaikų
Draudžiama atsisakyti priimti moteris į darbą ir mažinti joms darbo užmokestį dėl motyvų, susijusių su nėštumu arba nepilnamečių vaikų auginimu.
Neleidžiama administracijos iniciatyva atleisti iš darbo nėščių moterų ir moterų, turinčių iki trejų metų vaikų (vienišų motinų, turinčių iki keturiolikos metų vaikų arba vaikų invalidų iki 16 metų), išskyrus atvejus, kai įmonė, įstaiga, organizacija visiškai likviduojama. Šiais atvejais leidžiama jas atleisti būtinai įdarbinant. Nurodytas moteris administracija privalo įdarbinti taip pat tais atvejais, kai jos atleidžiamos pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai. Įdarbinimo laikotarpiu joms paliekamas vidutinis darbo užmokestis, bet ne daugiau kaip tris mėnesius nuo terminuotos darbo sutarties pasibaigimo dienos.
Jeigu įmonė, įstaiga, organizacija visiškai likviduojama, šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytas moteris privalo įdarbinti ministerija, žinyba, kuriai pavaldi likviduojamoji įmonė, įstaiga, organizacija, ir rajonų, miestų, miestų rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai. Atleistos moterys turi būti įdarbintos per dvi savaites nuo atleidimo iš darbo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2144, 1988-01-27
Nr. XI-3023, 1989-06-21
Nr. I-831, 1990-12-04, Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863
204 straipsnis. Motinos ir vaiko aptarnavimas įmonėse ir organizacijose, kuriose dirba daug moterų
Įmonėse, organizacijose, kuriose dirba daug moterų, organizuojami vaikų lopšeliai, vaikų darželiai, kūdikių žindymo kambariai, taip pat asmeninės moterų higienos kambariai.
Tryliktasis skirsnis
JAUNIMO DARBAS
205 straipsnis. Neteko galios.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-831, 1990-12-04, Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863
Nr. I-2050, 1991-11-28, Žin., 1991-12-31, Nr. 36-974
206 straipsnis. Darbai, kuriems draudžiama skirti jaunesnius kaip aštuoniolikos metų amžiaus asmenis
Draudžiama skirti jaunesnius kaip aštuoniolikos metų amžiaus asmenis dirbti sunkius darbus, darbus kenksmingomis ar pavojingomis sąlygomis ir požeminius darbus.
Taip pat draudžiama skirti jaunesnius kaip aštuoniolikos metų amžiaus asmenis nešioti ir vežioti krovinius, kurių svoris viršija jiems nustatytas maksimalias normas.
Draudžiamų darbų sąrašą ir krovinių nešiojimo bei vežiojimo svorio normas nustato specialūs nutarimai.
207 straipsnis. Jaunesnių kaip aštuoniolikos metų amžiaus asmenų medicininės apžiūros
Visi jaunesni kaip aštuoniolikos metų amžiaus asmenys priimami į darbą tik po išankstinės medicininės apžiūros, ir vėliau, iki sueis aštuoniolika metų amžiaus, jiems kasmet privaloma medicininė apžiūra.
208 straipsnis. Jaunesnių kaip aštuoniolikos metų amžiaus asmenų teisės darbo santykiuose
Jaunesni kaip aštuoniolikos metų amžiaus asmenys darbo santykiuose teisių atžvilgiu prilyginami suaugusiems darbuotojams, o darbo apsaugos, darbo laiko, atostogų ir kai kurių kitų darbo sąlygų srityje turi lengvatų, kurias nustato TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindai, šis kodeksas ir kiti įstatymai bei nutarimai.
209 straipsnis. Draudimas skirti jaunesnius kaip aštuoniolikos metų amžiaus
darbininkus ir tarnautojus naktiniams ir viršvalandiniams darbams, taip
pat dirbti poilsio dienomis
Draudžiama skirti jaunesnius kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkus ir tarnautojus dirbti naktinius ir viršvalandinius darbus, taip pat dirbti poilsio dienomis.
210 straipsnis. Išdirbio normos jauniesiems darbininkams
Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkams, remiantis suaugusių darbininkų išdirbio normomis, nustatomos išdirbio normos, proporcingos jaunesnių kaip aštuoniolikos metų amžiaus asmenų sutrumpintam darbo laikui.
Jauniesiems darbininkams, kurie stoja dirbti įmonėse, organizacijose, baigę bendrojo lavinimo mokyklas, profesines technikos mokyklas, kursus, taip pat baigusiems mokymą tiesiog gamyboje, įstatymų numatytais atvejais gali būti patvirtinamos mažesnės išdirbio normos. Įstatymai taip pat nustato, kiek ir kuriam laikui leidžiama sumažinti išdirbio normas. Šias normas tvirtina įmonės, organizacijos administracija, suderinusi su įmonės, organizacijos profsąjungos komitetu.
211 straipsnis. Jaunesnių kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkų ir tarnautojų darbo apmokėjimas, esant sutrumpintam jų kasdieninio darbo laikui
Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkams ir tarnautojams, esant sutrumpintam jų kasdieninio darbo laikui, darbo užmokestis mokamas tokio pat dydžio, kaip atitinkamų kategorijų darbininkams ir tarnautojams, kuriems kasdieninio darbo laikas nesutrumpintas.
Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkams ir tarnautojams, kuriems leista dirbti vienetinius darbus, apmokama pagal vienetinius įkainius, nustatytus suaugusiems darbuotojams, primokant pagal vienetinį tarifinį atlygį už laiką, kuriuo jų kasdieninis darbas trumpinamas palyginti su suaugusių darbuotojų kasdieninio darbo laiku.
Moksleivių, dirbančių laisvu nuo mokslo metu (205 straipsnio trečioji dalis), darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba pagal išdirbį. Įmonės, organizacijos gali nustatyti priemokas prie moksleivių darbo užmokesčio.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-831, 1990-12-04, Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863
212 straipsnis. Atostogos jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkams ir tarnautojams
Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkams ir tarnautojams kasmetinių atostogų duodama vienas kalendorinis mėnuo.
Kasmetinės atostogos jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkams ir tarnautojams duodamos vasarą arba jų pageidavimu bet kuriuo kitu metų laiku.
213 straipsnis. Vietų rezervavimas jaunimui priimti į darbą ir profesinis mokymas gamyboje
Visoms įmonėms ir organizacijoms nustatoma, kiek jos turi rezervuoti vietų, kad būtų priimamas į darbą ir profesiniam mokymui gamyboje jaunimas, baigęs bendrojo lavinimo mokyklas, profesines technikos mokyklas, taip pat kiti jaunesni kaip aštuoniolikos metų amžiaus asmenys.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-946, 1986-07-05
214 straipsnis. Baigusių mokyklas jaunųjų darbininkų ir specialistų aprūpinimas atitinkamos specialybės ir kvalifikacijos darbu
Jaunieji darbininkai, baigę profesines technikos mokyklas, ir jaunieji specialistai, baigę aukštąsias ir specialiąsias vidurines mokyklas, aprūpinami darbu, atitinkančiu jų įgytą specialybę ir kvalifikaciją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-946, 1986-07-05
215 straipsnis. Jaunesnių kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkų ir tarnautojų atleidimo iš darbo apribojimas
Administracijos iniciatyva atleisti iš darbo jaunesnius kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkus ir tarnautojus leidžiama, neskaitant bendrosios atleidimo iš darbo tvarkos laikymosi, tik rajono (miesto) nepilnamečių reikalų komisijos sutikimu. Be to, šio kodekso 43 straipsnio 1, 2 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais atleidžiama iš darbo tik išimtiniais atvejais ir būtinai įdarbinant.
Jaunesniam kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkui ar tarnautojui padavus pareiškimą atleisti jį iš darbo jo paties pageidavimu, administracija per tris dienas apie tai praneša atitinkamai nepilnamečių reikalų komisijai.
Keturioliktasis skirsnis
LENGVATOS DARBININKAMS IR TARNAUTOJAMS,
KURIE DIRBA IR KARTU MOKOSI
216 straipsnis. Profesinio mokymo organizavimas gamyboje
Darbuotojų ir tarnautojų, ypač jaunimo, profesiniam rengimui ir kvalifikacijos kėlimui įmonių, įstaigų, organizacijų administracija organizuoja individualinį, brigadinį, kursinį ir kitokį profesinį mokymą gamyboje įmonės, įstaigos, organizacijos lėšomis.
217 straipsnis. Sudarymas reikiamų sąlygų dirbti ir kartu mokytis
Darbininkams ir tarnautojams, kurie eina profesinį mokymą gamyboje arba mokosi mokyklose, nenutraukdami darbo, įmonių, įstaigų, organizacijų administracija privalo sudaryti reikiamas sąlygas dirbti ir kartu mokytis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-946, 1986-07-05
218 straipsnis. Darbo įstatymų taikymas darbininkams ir tarnautojams, einantiems profesinį mokymą gamyboje
Darbininkams ir tarnautojams, einantiems profesinį mokymą gamyboje tiesiog įmonėje, organizacijoje, įstaigoje, pilnutinai taikomi darbo įstatymai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-946, 1986-07-05
219 straipsnis. Mokymas tik darbo laiku
Rengiant naujus darbininkus tiesiog gamyboje individualinio, brigadinio ir kursinio mokymo būdu, teoriniai užsiėmimai ir gamybinis mokymas vyksta tik darbo laiku, koks nustatytas darbo įstatymuose atitinkamo amžiaus, atitinkamų profesijų ir gamybų darbuotojams.
220 straipsnis. Suteikimas darbo, atitinkančio įgytą kvalifikaciją
Darbininkui, baigusiam profesinį mokymą gamyboje, suteikiama kvalifikacija pagal tarifų-kvalifikacijų žinyną ir duodamas darbas, atitinkantis jo įgytą kvalifikaciją ir jam suteiktą kategoriją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-946, 1986-07-05
221 straipsnis. Lengvatos darbininkams ir tarnautojams, kurie mokosi bendrojo lavinimo ir profesinėse technikos mokyklose
Darbininkams ir tarnautojams, kurie, nenutraukdami darbo, mokosi bendrojo lavinimo ir profesinėse technikos mokyklose, nustatoma sutrumpinta darbo savaitė arba sutrumpintas kasdieninio darbo laikas, nustatyta tvarka kartu paliekant darbo užmokestį; jiems teikiama taip pat ir kitų lengvatų.
222 straipsnis. Darbo laiko sutrumpinimas besimokantiems bendrojo lavinimo mokyklose
Darbininkams ir tarnautojams, sėkmingai besimokantiems, nenutraukiant darbo, darbininkų jaunimo mokyklų - vakarinių (pamaininių) ir neakivaizdinių vidurinių bendrojo lavinimo mokyklų IX-XI klasėse, darbo savaitė mokslo metų laikotarpiu sutrumpinama viena darbo diena arba ją atitinkančių darbo valandų skaičiumi (sutrumpinant savaitėje darbo dieną), o sėkmingai besimokantiems kaimo jaunimo mokyklų- vakarinių (pamaininių, sezoninių) ir neakivaizdinių vidurinių bendrojo lavinimo mokyklų IX-XI klasėse- darbo savaitė sutrumpinama dviem darbo dienomis arba jas atitinkančių darbo valandų skaičiumi (sutrumpinant savaitėje darbo dieną).
Per mokslo metus, esant šešių dienų darbo savaitei, IX-XI klasių moksleiviai atleidžiami nuo darbo ne daugiau kaip 36 darbo dienas arba jas atitinkantį darbo valandų skaičių. Esant penkių dienų darbo savaitei, bendras nuo darbo laisvų darbo valandų skaičius lieka tas pats, o bendras nuo darbo laisvų darbo dienų skaičius pasikeičia priklausomai nuo darbo pamainos trukmės ir sudaro 31,5 dienos, esant aštuonių valandų pamainai, arba 31 dieną, kai pamaina trunka 8 valandas 12 minučių.
Už laiką, kai moksleiviai atleidžiami nuo darbo, jiems sumokama penkiasdešimt procentų vidutinio darbo užmokesčio pagrindinėje darbovietėje, bet ne mažiau už nustatytą minimalų darbo užmokestį.
Darbo laiko sutrumpinimą V - VIII klasių moksleiviams reguliuoja TSR Sąjungos įstatymai ir jų nustatomose ribose - Lietuvos Respublikos įstatymai.
Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija turi teisę papildomai duoti darbininkų ir kaimo jaunimo mokyklų IX-XI klasių moksleiviams jų pageidavimu dar vieną ar dvi nuo darbo laisvas dienas savaitėje, nepalikdama darbo užmokesčio, jeigu tai nekenkia gamybinei veiklai.
223 straipsnis. Atostogos ryšium su mokymusi bendrojo lavinimo mokyklose
Darbininkams ir tarnautojams, besimokantiems, nenutraukiant darbo, darbininkų ir kaimo jaunimo mokyklose - vakarinėse (pamaininėse, sezoninėse) ir neakivaizdinėse vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose, duodamos baigiamiesiems egzaminams laikyti XI klasėje - 20 darbo dienų atostogos, o VIII klasėje - 8 darbo dienų atostogos, pagrindinėje darbovietėje paliekant darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas imant pagrindu tarifinį atlygį arba algą.
Besimokantiems, nenutraukiant darbo, minėtų mokyklų V, VI, VII, IX ir X klasėse duodamos keliamiesiems egzaminams laikyti 4 - 6 nuo darbo laisvos dienos, pagrindinėje darbovietėje paliekant vidutinį uždarbį. Šiuo dienų skaičiumi (8 - 12 dienų) sumažinamas bendras skaičius dienų, duodamų pagal šio kodekso 222 straipsnį.
224 straipsnis. Besimokančiųjų bendrojo lavinimo mokyklose kasmetinių atostogų laikas
Besimokančiųjų, nenutraukiant darbo, bendrojo lavinimo mokyklose kasmetines atostogas jų pageidavimu įmonės, įstaigos, organizacijos administracija turi priderinti prie egzaminų mokyklose laiko.
225 straipsnis. Besimokančiųjų bendrojo lavinimo ir profesinėse technikos mokyklose viršvalandinių darbų apribojimas
Besimokančius, nenutraukiant darbo, bendrojo lavinimo ir profesinėse technikos mokyklose draudžiama skirti viršvalandiniams darbams užsiėmimų mokyklose dienomis.
226 straipsnis. Atostogos ryšium su mokymusi profesinėse technikos mokyklose
Darbininkai ir tarnautojai, sėkmingai besimokantys, nenutraukdami darbo, vakarinėse (pamaininėse) profesinėse technikos mokyklose, 30 darbo dienų per metus atleidžiami nuo darbo egzaminams pasiruošti ir išlaikyti, paliekant jiems penkiasdešimt procentų vidutinio darbo užmokesčio pagrindinėje darbovietėje.
227 straipsnis. Atostogos laikyti stojamiesiems egzaminams į aukštąsias ir specialiąsias vidurines mokyklas
Darbininkams ir tarnautojams, kuriems leista laikyti stojamuosius egzaminus į aukštąsias ir specialiąsias vidurines mokyklas, duodamos atostogos, nepaliekant darbo užmokesčio.
Asmenims, kuriems leista laikyti stojamuosius egzaminus į aukštąsias mokyklas (įskaitant gamyklas-aukštąsias technikos mokyklas), duodamos 15 kalendorinių dienų atostogos, o į specialiąsias vidurines mokyklas- 10 kalendorinių dienų atostogos, neįskaitant laiko, sugaišto važiuojant į mokyklą ir atgal.
228 straipsnis. Lengvatos darbininkams ir tarnautojams, besimokantiems vakarinėse ir neakivaizdinėse aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose
Darbininkams ir tarnautojams, besimokantiems vakarinėse ir neakivaizdinėse aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose, duodama nustatyta tvarka apmokamų atostogų ryšium su mokymusi; jiems teikiama taip pat kitų lengvatų.
229 straipsnis. Darbo laiko sutrumpinimas besimokantiems vakarinėse ir
neakivaizdinėse aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose
Vakarinių ir neakivaizdinių aukštųjų mokyklų studentai ir vakarinių bei neakivaizdinių specialiųjų vidurinių mokyklų moksleiviai dešimties mokslo mėnesių laikotarpiu, prieš pradėdami ruošti diplominį projektą (darbą) arba laikyti valstybinius egzaminus, turi teisę gauti, esant šešių dienų darbo savaitei, vieną laisvą nuo darbo dieną savaitėje užsiėmimams pasiruošti, mokant už ją penkiasdešimt procentų jų gaunamo darbo užmokesčio, bet ne mažiau už minimalų darbo užmokestį. Esant penkių dienų darbo savaitei, laisvų nuo darbo dienų skaičius pasikeičia priklausomai nuo darbo pamainos trukmės, o laisvų nuo darbo valandų skaičius lieka tas pats.
Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija studentų ir moksleivių pageidavimu turi teisę per 10 minėtų mokslo mėnesių papildomai duoti dar vieną ar dvi nuo darbo laisvas dienas savaitėje, nepaliekant darbo užmokesčio.
230 straipsnis. Atostogos ryšium su mokymusi vakarinėse ir neakivaizdinėse aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose
Studentams, sėkmingai besimokantiems vakarinėse aukštosiose mokyklose, kasmet laboratorinių darbų, įskaitų ir egzaminų laikotarpiu duodama atostogų pirmajame ir antrajame kursuose - 20 kalendorinių dienų, trečiajame ir paskesniuose kursuose - 30 kalendorinių dienų. Moksleiviams, sėkmingai besimokantiems vakarinėse specialiosiose vidurinėse mokyklose, kasmet laboratorinių darbų, įskaitų ir egzaminų laikotarpiu duodama atostogų pirmajame ir antrajame kursuose - 10 kalendorinių dienų, trečiajame ir paskesniuose kursuose - 20 kalendorinių dienų.
Studentams ir moksleiviams, sėkmingai besimokantiems neakivaizdinėse aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose, kasmet laboratorinių darbų, įskaitų ir egzaminų laikotarpiu duodama atostogų pirmajame ir antrajame kursuose - 30 kalendorinių dienų, trečiajame ir paskesniuose kursuose - 40 kalendorinių dienų.
Laboratorinių darbų, įskaitų ir egzaminų laikotarpiu duodamų atostogų trukmė pagal kursus, atsižvelgiant į specialybę ir darant išimtį iš bendros taisyklės, gali būti nustatyta tvarka pakeista, laikantis bendros šių atostogų trukmės, nustatytos visam mokymosi laikui.
Vakarinių ir neakivaizdinių aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų studentams ir moksleiviams valstybinių egzaminų laikotarpiu duodamos 30 kalendorinių dienų atostogos.
Diplominio projekto (darbo) ruošimo ir gynimo laikotarpiu vakarinių ir neakivaizdinių aukštųjų mokyklų studentams duodamos 4 mėnesių atostogos, o vakarinių ir neakivaizdinių specialiųjų vidurinių mokyklų moksleiviams - 2 mėnesių atostogos.
Už atostogų ryšium su mokymusi vakarinėse ir neakivaizdinėse aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiką darbininkams ir tarnautojams paliekamas darbo užmokestis, bet ne daugiau už nustatytą sumą.
231 straipsnis. Atostogos susipažinti su pasirinktos specialybės darbu ir pasiruošti medžiagos diplominiam projektui
Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija, atsižvelgdama į atitinkamų mokyklų rekomendacijas, turi teisę duoti besimokantiems vakarinių ir neakivaizdinių aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų paskutiniuose kursuose papildomas vieno mėnesio atostogas, nepalikdama darbo užmokesčio, susipažinti tiesiog gamyboje su pasirinktos specialybės darbu ir pasiruošti medžiagos diplominiam projektui. Atostogų laikui studentams ir moksleiviams skiriama stipendija bendrais pagrindais.
232 straipsnis. Kelpinigių ryšium su važiavimu į mokyklą apmokėjimas
Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija vieną kartą per metus apmoka neakivaizdinių aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų studentams ir moksleiviams penkiasdešimt procentų kelpinigių ryšium su važiavimu į mokyklą laboratorinių darbų atlikti, įskaitų bei egzaminų laikyti ir atgal.
Be to, tiek pat apmokama kelpinigių, kai vykstama diplominio projekto (darbo) ruošti bei ginti ir valstybinių egzaminų laikyti.
233 straipsnis. Paskatinimas darbininkų ir tarnautojų, kurie dirba ir kartu mokosi
Keliant kvalifikacines kategorijas arba darbe keliant į aukštesnes pareigas, turi būti atsižvelgiama į tai, kad darbininkai ir tarnautojai sėkmingai eina profesinį mokymą gamyboje, turi bendrojo lavinimo ir profesinį parengimą, taip pat yra baigę aukštąjį ar specialųjį vidurinį mokslą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-946, 1986-07-05
Penkioliktasis skirsnis
DARBO GINČAI
Skirsnis neteko galios:
Nr.VIII-1742, 2000-06-20, Žin., 2000-07-12, Nr. 56-1640
Šešioliktasis skirsnis
PROFESINĖS SĄJUNGOS. DARBININKŲ IR TARNAUTOJŲ DALYVAVIMAS
ĮMONIŲ, ĮSTAIGŲ, ORGANIZACIJŲ VALDYME
Skirsnis neteko galios:
Šešioliktasis-A skirsnis
DARBO KOLEKTYVAS
Kodeksas papildytas skirsniu (268(1)-268(8) straipsniai):
268(1) straipsnis. Darbo kolektyvo savivalda darbo sferoje
Darbo kolektyvas, būdamas pilnateisis šeimininkas įmonėje, savarankiškai sprendžia visus gamybinio ir socialinio vystymo klausimus. Sutinkamai su įstatymais darbo kolektyvas įgyvendina priemones, susijusias su darbo organizavimu, normavimu, apmokėjimu ir apsauga. Socialistinė savivalda realizuojama plataus viešumo sąlygomis viso kolektyvo ir jo visuomeninių organizacijų dalyvavimu rengiant svarbiausius sprendimus ir kontroliuojant jų vykdymą, vadovų renkamumu ir įmonės valdymo vienvaldiškumu.
Savivaldą įgyvendina įmonių, susivienijimų struktūrinių vienetų darbo kolektyvai, padaliniai ir brigadų kolektyvai.
268(2) straipsnis. Darbo kolektyvo visuotinio susirinkimo (konferencijos) įgaliojimai darbo sferoje
Darbo kolektyvo visuotinis susirinkimas (konferencija) renka įmonės vadovą, darbo kolektyvo tarybą ir išklauso jų veiklos ataskaitas, svarsto ir tvirtina įmonės ekonominio ir socialinio vystymo planus, priima socialistinius įsipareigojimus, pritaria kolektyvinei sutarčiai, tvirtina vidaus tvarkos taisykles, svarsto kitus svarbiausius įmonės veiklos darbo sferoje klausimus.
Visuotinio susirinkimo (konferencijos) sprendimai, priimti darbo kolektyvo įgaliojimų ribose ir sutinkamai su įstatymais, yra privalomi kolektyvo nariams ir administracijai, taip pat aukštesniesiems valstybiniams ir ūkiniams organams.
268(3) straipsnis. Darbo kolektyvo tarybos įgaliojimai
Laikotarpiu tarp darbo kolektyvo visuotinių susirinkimų (konferencijų) jo įgaliojimus vykdo darbo kolektyvo taryba.
Darbo kolektyvo taryba:
kontroliuoja, kaip vykdomi darbo kolektyvo susirinkimų (konferencijų) sprendimai, kaip realizuojamos darbininkų, tarnautojų kritinės pastabos ir pasiūlymai, informuoja darbo kolektyvą apie jų vykdymą;
išklauso administraciją apie planų ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą, gamybinės-ūkinės veiklos rezultatus, numato priemones, padedančias įmonei efektyviau dirbti, laikytis socialinio teisingumo principo;
kartu su partinės, profsąjungos ir komjaunimo organizacijų renkamaisiais organais tvirtina socialistinio lenktyniavimo sąlygas ir susumuoja jo rezultatus;
sprendžia įmonės valdymo ir organizacinės struktūros tobulinimo, darbuotojų darbo apmokėjimo ir jų asmeninio indėlio atitikimo užtikrinimo, teisingo socialinių gėrybių paskirstymo klausimus;
priima sprendimus dėl gamybos, mokslo ir technikos vystymo, materialinio skatinimo, socialinio vystymo fondų panaudojimo, lėšų skyrimo gyvenamiesiems namams, vaikų įstaigoms, valgykloms statyti, darbininkų, tarnautojų darbo sąlygoms ir apsaugai, jų medicininiam, buitiniam ir kultūriniam aptarnavimui gerinti, spendžia kitus kolektyvo socialinio vystymo klausimus;
sprendžia kadrų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo, vidaus darbo tvarkos taisyklių, valstybinės, gamybinės ir darbo drausmės laikymosi įmonėje klausimus, numato priemones drausmei stiprinti;
kontroliuoja, kaip gamybos novatoriams, pirmūnams, karo ir darbo veteranams teikiamos lengvatos ir pirmenybės iš materialinio skatinimo ir socialinio vystymo fondų lėšų:
išklauso padalinių kolektyvų atstovus, teikia pasiūlymus, kaip taikyti moralinio ir materialinio skatinimo priemones už darbo laimėjimus, svarsto pristatymo valstybiniams apdovanojimams klausimus;
sprendžia gamybų, cechų, skyrių, barų ir kitų padalinių kolektyvų tarybų išrinkimo klausimus ir nustato jų teises įmonės (susivienijimo struktūrinio vieneto) darbo kolektyvo tarybos įgaliojimų ribose;
sprendžia kitus gamybinio ir socialinio vystymo klausimus, jeigu jie nepriskirti darbo kolektyvo susirinkimo (konferencijos) kompetencijai.
Darbo kolektyvo taryba dirba, palaikydama glaudžius ryšius su administracija, partine, profsąjungos, komjaunimo ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis.
Darbo kolektyvo tarybos sprendimai, priimti jos įgaliojimų ribose ir sutinkamai su įstatymais, yra privalomi administracijai ir kolektyvo nariams. Jeigu administracija nesutinka su darbo kolektyvo tarybos sprendimu, klausimas sprendžiamas darbo kolektyvo visuotiniame susirinkime (konferencijoje).
268(4) straipsnis. Vadovų rinkimai darbo kolektyvuose
Įmonių, susivienijimų struktūrinių vienetų, padalinių vadovai, taip pat meistrai ir brigadininkai renkami atitinkamo kolektyvo visuotiniame susirinkime (konferencijoje) ir tvirtinami nustatyta tvarka. Jeigu kolektyvo išrinktos kandidatūros nepatvirtina aukštesnysis organas, rengiami nauji rinkamai. Be to, aukštesnysis organas privalo paaiškinti kolektyvui, dėl kokių priežasčių atsisakyta patvirtinti rinkimų rezultatus.
Išrinkti įmonių, susivienijimų struktūrinių vienetų vadovai gali būti prieš terminą atleisti iš pareigų remiantis darbo kolektyvo visuotinio susirinkimo (konferencijos) sprendimu arba jo įgaliojimu - darbo kolektyvo tarybos sprendimu, o padalinių vadovai, meistrai ir brigadininkai- atitinkamo kolektyvo sprendimu. Kolektyvo sprendimą prieš terminą atleisti įmonių ir susivienijimų struktūrinių vienetų vadovus įstatymuose numatytais pagrindais privalo vykdyti aukštesnysis organas, o kiek tai liečia padalinių vadovus, taip pat meistrus ir brigadininkus, - įmonės vadovas.
Pasibaigus įgaliojimų laikui, vadovai, taip pat meistrai ir brigadininkai gali būti vėl išrinkti arba jiems suteikiamas kitas darbas laikantis šio kodekso 126 straipsnyje nustatytų garantijų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-211, 1990-05-15, Žin., 1990-05-31, Nr. 15-426
268(5) straipsnis. Darbo kolektyvo materialinio suinteresuotumo ūkinės veiklos rezultatais bendrieji principai
Įmonės darbo laimėjimai ir nuostatai tiesiogiai atsiliepia kolektyvo ūkiskaitinių pajamų lygiui, kiekvieno darbuotojo gerovei. Įmonė, gaminanti ir realizuojanti geresnę produkciją (darbus, paslaugas) mažesniais kaštais, gauna didesnes ūkiskaitines pajamas ir turi pranašumą savo gamybinio ir socialinio vystymo bei darbuotojų darbo apmokėjimo srityje.
Įmonė atlygina nuostolius, padarytus kitoms organizacijoms ir valstybei, moka baudas, netesybas ir kitas įstatymų nustatytas sankcijas iš kolektyvo ūkiskaitinių pajamų. Administracija nustato konkrečius padalinius ir darbuotojus, kurie kalti dėl įmonei padarytų nuostolių, apie tai praneša darbo kolektyvui ir konkretiems padaliniams bei darbuotojams uždeda turtinę (materialinę) atsakomybę sutinkamai su įstatymais.
268(6) straipsnis. Brigados kolektyvo formavimas
Nauji darbuotojai į brigadą priimami brigados kolektyvo sutikimu. Neleidžiama, kad brigada atsisakytų priimti tuos darbuotojus, kurie pasiųsti į brigadą įdarbinimo tvarka sutinkamai su įstatymais (jaunieji specialistai, baigusieji profesinio techninio mokymo sistemos mokyklas ir kiti).
Brigados kolektyvas turi teisę reikalauti iš administracijos, kad ji iš brigados sudėties pašalintų darbuotojus, kai mažinamas brigados skaičius, kai darbuotojas neatitinka dirbamo darbo ir kitais atvejais, numatytais šio kodekso 43 straipsnyje. Administracija sutinkamai su įstatymais perkelia tokius darbuotojus jų sutikimu į kitą darbą arba nustatyta tvarka atleidžia.
268(7) straipsnis. Kolektyvinio uždarbio paskirstymas brigadoje taikant darbinio dalyvavimo koeficientą
Brigados kolektyvas gali paskirstyti kolektyvinį uždarbį, taikydamas darbinio dalyvavimo koeficientą. Koeficientus brigados nariams tvirtina brigados kolektyvas brigadininko (brigados tarybos) teikimu.
Taikant darbinio dalyvavimo koeficientą, darbuotojo darbo užmokestis negali būti mažesnis už valstybės nustatytą minimumą (90 straipsnis).
268(8) straipsnis. Abipusė administracijos ir brigados atsakomybė
Įmonės, susivienijimo, struktūrinio padalinio administracija yra atsakinga, kad brigadai būtų sudarytos normalios sąlygos labai našiam darbui (suteikia darbą, aprūpina tvarkingais mechanizmais ir įrengimais, technine dokumentacija, medžiagomis ir įrankiais, energija, sudaro saugias ir sveikas darbo sąlygas). Jei brigada neįvykdo gamybinių rodiklių dėl administracijos kaltės, brigadai paliekamas darbo apmokėjimo fondas, apskaičiuotas pagal tarifinius atlygius. Pareigūnai, kalti dėl to, kad pažeidė administracijos pareigas brigadai, traukiami drausminėn atsakomybėn, o už tai, kad brigadai per daug išmokėta pinigų, - taip pat materialinėn atsakomybėn įmonei įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiu.
Brigada yra atsakinga įmonės administracijai, jei dėl savo kaltės neįvykdo gamybinių rodiklių. Tais atvejais apmokama už atliktą darbą, premijos ir kiti paskatinimų mokėjimai nepriskaičiuojami. Žala, padaryta įmonei dėl brigados kaltės pagaminus nekokybišką produkciją, atlyginama iš jos kolektyvinio uždarbio vidutinio mėnesinio brigados uždarbio ribose. Paskirstant kolektyvinį uždarbį tarp brigados narių, atsižvelgiama į konkrečių darbuotojų kaltę pagaminus nekokybišką produkciją.
Septynioliktasis skirsnis
VALSTYBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS
269 straipsnis. Socialinio draudimo taikymas visiems darbininkams ir tarnautojams
Visų darbininkų ir tarnautojų valstybinis socialinis draudimas yra privalomas.
270 straipsnis. Socialinio draudimo lėšos
Darbininkų ir tarnautojų valstybinis socialinis draudimas vykdomas iš valstybės lėšų. Socialinio draudimo įnašus moka įmonės, įstaigos, organizacijos be jokių išskaitymų iš darbininkų ir tarnautojų darbo užmokesčio. Jeigu įmonės, įstaigos, organizacijos nesumoka draudimo įnašų, dėl to darbininkai ir tarnautojai nepraranda teisės į aprūpinimą, teikiamą valstybinio socialinio draudimo tvarka.
Valstybinio socialinio draudimo lėšos gali būti naudojamos tik pagal jų tiesioginę paskirtį.
271 straipsnis. Aprūpinimo pagal socialinį draudimą rūšys
Darbininkai ir tarnautojai, o atitinkamais atvejais ir jų šeimų nariai pagal valstybinį socialinį draudimą aprūpinami:
1) laikino nedarbingumo pašalpomis, o moterys, be to, nėštumo, gimdymo ir vaikui prižiūrėti, iki jam sueis vieneri metai amžiaus, pašalpomis;
2) kūdikio gimimo pašalpomis; laidojimo pašalpomis;
3) senatvės, invalidumo ir maitintojo netekimo pensijomis, taip pat ištarnauto laiko pensijomis, nustatytomis kai kurioms darbuotojų kategorijoms.
Valstybinio socialinio draudimo lėšos naudojamos taip pat sanatoriniam kurortiniam darbininkų ir tarnautojų gydymui, jų aprūpinimui profilaktoriumais ir poilsio namais, gydomajam (dietiniam) maitinimui, pionierių stovyklų išlaikymui ir kitoms valstybinio socialinio draudimo priemonėms.
Straipsnio pakeitimai;
Nr. X-2687, 1982-11-30
272 straipsnis. Aprūpinimas laikino nedarbingumo pašalpomis
Laikino nedarbingumo pašalpos mokamos ligos, suluošinimo, laikino perkėlimo į kitą darbą ryšium su ilga, sergančio šeimos nario slaugymo, karantino, sanatorinio kurortinio gydymo ir protezavimo atvejais - iki viso uždarbio dydžio.
Ligos ar suluošinimo atvejais pašalpos mokamos iki bus atgautas darbingumas arba iki bus nustatytas invalidumas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-796, 1980-12-24
273 straipsnis. Aprūpinimas nėštumo ir gimdymo pašalpomis
Nėštumo ir gimdymo pašalpos mokamos per visas nėštumo ir gimdymo atostogas viso uždarbio dydžio.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-796, 1980-12-24
273(1) straipsnis. Socialinio draudimo pašalpų išdavimo pagrindinės sąlygos ir dydžiai
Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindais valstybinio socialinio draudimo pašalpų išdavimo pagrindines sąlygas ir dydžius nustato TSRS Ministrų Taryba kartu su VPSCT.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. X-796, 1980-12-24
274 straipsnis. Aprūpinimas pensijomis
Darbininkams, tarnautojams ir jų šeimų nariams pensijos skiriamos sutinkamai su TSRS valstybinių pensijų įstatymu.
Ištarnauto laiko pensijos, nustatytos kai kurioms darbuotojų kategorijoms, skiriamos pagal TSRS Ministrų Tarybos nutarimus.
Darbininkams, tarnautojams ir jų šeimų nariams, tuo pat metu turintiems teisę į įvairias pensijas, skiriama viena pensija jų pasirinkimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-796, 1980-12-24
Aštuonioliktasis skirsnis
DARBO ĮSTATYMŲ LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA BEI KONTROLĖ
IR ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PAŽEIDIMĄ
275 straipsnis. Darbo įstatymų laikymosi priežiūros ir kontrolės organai
Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindais, kaip laikomasi darbo įstatymų ir darbo apsaugos taisyklių, prižiūri ir kontroliuoja:
1) specialiai tam įgalioti valstybės organai ir inspekcijos, nepriklausančios savo veikloje nuo įmonių, įstaigų, organizacijų ir jų aukštesnių organų administracijos;
2) profesinės sąjungos, taip pat jų žinioje esančios technikos inspekcija ir teisinė darbo inspekcija - pagal šių inspekcijų nuostatus, kuriuos tvirtina VPSCT.
Liaudies deputatų tarybos ir jų vykdomieji bei tvarkomieji organai kontroliuoja, kaip laikomasi darbo įstatymų, TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta tvarka.
Ministerijos, valstybiniai komitetai ir žinybos vykdo vidinę žinybinę kontrolę, kaip laikosi darbo įstatymų joms pavaldžios įmonės, įstaigos, organizacijos.
Aukščiausiąją priežiūrą, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje būtų tiksliai ir vienodai vykdomi darbo įstatymai, įgyvendina TSRS generalinis prokuroras ir jam pavaldūs Lietuvos Respublikos prokuroras bei žemesnieji prokurorai pagal TSRS įstatymą dėl TSRS prokuratūros.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-796, 1980-12-24
276 straipsnis. Pramonės darbų saugumo valstybinė priežiūra
Valstybinę priežiūrą, kad būtų laikomasi darbų saugumo taisyklių, kai kuriose pramonės šakose ir kai kuriuose objektuose vykdo (greta profesinių sąjungų technikos inspekcijos) Lietuvos Respublikos valstybinis pramonės ir kalnakasybos darbų saugumo priežiūros komitetas ir vietiniai jo organai sutinkamai su šio komiteto nuostatais.
Lietuvos Respublikos teritorijoje nurodytoji priežiūra vykdoma nerūdinių iškasenų, chemijos ir naftos bei dujų pramonėje, geologinio žvalgymo ekspedicijose ir partijose, taip pat įrengiant ir eksploatuojant kėlimo įrenginius, katilinių įrengimus ir slėgimo indus, garo ir karšto vandens vamzdynus, objektus, susijusius su dujų gavyba, transportavimu, laikymu ir naudojimu, vykdant pramoninius sprogdinimo darbus.
277 straipsnis. Valstybinė energetikos priežiūra
Valstybinę priežiūrą, kaip vykdomos priemonės, užtikrinančios elektros ir šilumą naudojančių įrengimų saugų aptarnavimą, vykdo TSRS energetikos ir elektrifikavimo ministerijos sistemos valstybinės energetinės priežiūros organai - pagal Valstybinės energetinės priežiūros TSR Sąjungoje nuostatus.
278 straipsnis. Valstybinė sanitarinė priežiūra
Valstybinę sanitarinę priežiūrą, kaip įmonės, įstaigos, organizacijos laikosi higieninių normų, sanitarinių higieninių ir sanitarinių priešepideminių taisyklių, vykdo TSRS sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sanitarijos ir epidemiologijos tarnybos organai ir įstaigos pagal Valstybinės sanitarinės priežiūros TSR Sąjungoje nuostatus, o kai kuriuose objektuose - atitinkamų ministerijų ir žinybų medicininės tarnybos.
279 straipsnis. Visuomeninė darbo įstatymų laikymosi kontrolė
Visuomeninę darbo įstatymų ir darbo apsaugos taisyklių laikymosi kontrolę vykdo profesinės sąjungos, taip pat įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto visuomeniniai inspektoriai ir komisijos pagal jų nuostatus, kuriuos tvirtina VPSCT.
Visuomeninę sanitarinę kontrolę vykdo visuomeniniai sanitariniai inspektoriai įmonėse, įstaigose, organizacijose.
280 straipsnis. Atsakomybė už darbo įstatymų pažeidimą
Pareigūnai, kalti dėl darbo įstatymų ir darbo apsaugos taisyklių pažeidimo, įsipareigojimų pagal kolektyvines sutartis ir darbo apsaugos susitarimus nevykdymo arba kliudymo profesinių sąjungų veiklai, atsako TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
281 straipsnis. Drausminė atsakomybė už darbo įstatymų pažeidimą
Drausminėmis nuobaudomis už darbo įstatymų ir darbo apsaugos taisyklių pažeidimą nustatyta tvarka baudžia aukštesni pareigūnai arba organai.
Profesinių sąjungų technikos ir teisinių inspektorių, pramonės ir kalnakasybos darbų saugumo valstybinės priežiūros ir sanitarinės priežiūros organų įgalinimus kelti klausimus, kad būtų nubausti drausminėmis nuobaudomis arba nušalinti nuo darbo pareigūnai, kalti dėl darbo įstatymų ar darbo apsaugos taisyklių pažeidimo, nustato minėtų organų nuostatai.
282 straipsnis. Administracinė atsakomybė už darbo įstatymų pažeidimą
Už darbo įstatymų pažeidimą administracine tvarka bausti pareigūnus nustatyto dydžio baudomis turi teisę:
technikos inspektoriai - už saugumo technikos ir darbo apsaugos taisyklių pažeidimą;
pramonės ir kalnakasybos darbų saugumo valstybinės priežiūros organai - už nevienkartinį darbų saugumo normų ir instrukcijų pažeidimą pramonės šakose ir objektuose, kuriuos kontroliuoja pramonės ir kalnakasybos darbų saugumo valstybinės priežiūros organai;
sanitarijos ir epidemiologijos tarnybos organai - už sanitarinių higieninių ir sanitarinių priešepideminių taisyklių pažeidimą.
283 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už darbo įstatymų pažeidimą
Baudžiamąją atsakomybę už darbo įstatymų ir darbo apsaugos taisyklių pažeidimą nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138-141 straipsniai.
Devynioliktasis skirsnis
BAIGIAMIEJI NUOSTATAI
284 straipsnis. Lengvatos darbo srityje kai kurių kategorijų darbininkams ir
tarnautojams
TSR Sąjungos įstatymai ir jų nustatomose ribose Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti darbo srityje lengvatų kai kurių kategorijų darbininkams ir tarnautojams.
285 straipsnis. Darbo laiko ir poilsio laiko reguliavimo ypatybės kai kuriose liaudies ūkio šakose
TSR Sąjungos įstatymai ir jų nustatomose ribose Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti darbo laiko ir poilsio laiko reguliavimo ypatybių transporte, ryšių ūkio įmonėse bei organizacijose - TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindų nustatytų normų ribose.
286 straipsnis. Sezoninių, laikinų ir kai kurių kitų kategorijų darbininkų ir tarnautojų ypatingos darbo sąlygos
TSR Sąjungos įstatymai ir jų nustatomose ribose Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti ypatingas darbo sąlygas darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems sezoninius darbus ar miško pramonės ir miškų ūkio darbus, laikiniems darbininkams ir tarnautojams, taip pat asmenims, dirbantiems pas piliečius pagal sutartis (namų darbininkėms ir kt.), numatydami atskiras išimtis iš TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindų dėl darbo ir poilsio laiko režimo, dėl skyrimo dirbti viršvalandžius ir nedarbo dienomis, dėl kompensacijos už tą darbą, dėl laikino perkėlimo į kitą darbą ir atleidimo iš darbo.
287 straipsnis. Papildomi pagrindai kai kurių kategorijų darbininkų ir tarnautojų darbo sutarčiai pasibaigti, esant tam tikroms sąlygoms
Be šio kodekso 39 ir 43 straipsniuose numatytų pagrindų, kai kurių kategorijų darbininkų ir tarnautojų darbo sutartis, remiantis TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymais, gali pasibaigti šiais atvejais:
1) kai darbuotojas, kuriam taikoma drausminė atsakomybė pavaldumo tvarka, vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbines pareigas;
2) kai darbuotojas, tiesiogiai aptarnaujantis pinigines ar prekines vertybes, kaltai atlieka veiksmus, duodančius administracijai pagrindo juo ateityje nebepasitikėti;
3) kai auklėjimo funkcijas vykdančio darbuotojo amoralus poelgis nesuderinamas su tolesniu šios rūšies darbu;
4) kai teismo nutarimu darbuotojas siunčiamas į gydymo ir darbo profilaktoriumą.
TSR Sąjungos įstatymai ir jų nustatomose ribose Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti papildomų pagrindų kai kurių kategorijų darbininkų ir tarnautojų darbo sutarčiai pasibaigti, kai pažeidžiamos nustatytos priėmimo į darbą taisyklės ir kitais atvejais.
2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais darbo sutartis nutraukiama, laikantis šio kodekso 45 straipsnio taisyklių.
Šiame straipsnyje nurodytais pagrindais darbo sutartis nutraukiama (išskyrus atleidimą iš darbo pagal šio straipsnio 4 punktą), laikantis šio kodekso 43 straipsnio trečiojoje dalyje numatytų taisyklių.
288 straipsnis. Darbininkų ir tarnautojų materialinė atsakomybė tais atvejais, kai faktinis žalos dydis viršija nominalų jos dydį
Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindais darbininkų ir tarnautojų materialinės atsakomybės už tam tikrų rūšių turto bei kitų vertybių grobimu, tyčiniu gadinimu, trūkumu ar praradimu padarytą įmonei, įstaigai, organizacijai žalą, taip pat tais atvejais, kai faktinis žalos dydis viršija nominalų jos dydį, ribas nustato TSR Sąjungos įstatymai ir TSRS Ministrų Tarybos nutarimai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-924, 1986-06-26
289 straipsnis. Kitos kai kurių darbininkų ir tarnautojų kategorijų darbo reguliavimo ypatybės
Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindais kitos kai kurių darbininkų ir tarnautojų kategorijų darbo reguliavimo ypatybės atskirais klausimais gali būti nustatomos tik TSR Sąjungos įstatymais ir TSRS Ministrų Tarybos nutarimais.
290 straipsnis. Šio kodekso numatytų terminų skaičiavimas
Terminų, su kuriais šis kodeksas sieja darbinių teisių ir pareigų atsiradimą ar pasibaigimą, eiga prasideda rytojaus dieną po tos kalendorinės datos, kuria apibrėžta jų pradžia.
Metais, mėnesiais ir savaitėmis skaičiuojami terminai pasibaigia atitinkamą paskutinių termino metų, mėnesio ar savaitės dieną. Į kalendorinėmis savaitėmis ar dienomis skaičiuojamą terminą įeina ir nedarbo dienos.
Jei paskutinė termino diena tenka nedarbo dienai, tai termino pasibaigimo diena laikoma artimiausioji po jos einanti darbo diena.
_____________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas
Nr. VIII-1519, 1973-10-31
2.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas
Nr. VIII-2570, 1975-03-26
3.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas
Nr. IX-1105, 1976-12-16
4.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas
Nr. IX-1569, 1977-05-25
5.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas
Nr. X-796, 1980-12-24
6.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas
Nr. X-2687, 1982-11-30
7.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas
Nr. X-3236, 1983-06-29
8.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas
Nr. X-3363, 1983-08-31
9.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas
Nr. X-4418, 1984-11-28
10.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas
Nr. XI-924, 1986-06-26
11.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas
Nr. XI-946, 1986-07-05
12.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas
Nr. XI-1313, 1986-12-22
13.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas
Nr. XI-2144, 1988-01-27
14.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas
Nr. XI-2229, 1988-03-30
15.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas
Nr. XI-2572, 1988-09-28
16.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas
Nr. XI-3023, 1989-06-21
17.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas
Nr. I-211, 1990-05-15, Žin., 1990-05-31, Nr. 15-426
PADARYTI PAKEITIMUS IR PAPILDYMUS LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSE
Šis įstatymas įsigalioja panaikinus 1990 metų balandžio 25 dienos Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl laikinųjų priemonių TSRS vykdomos ekonominės blokados sąlygomis", t.y. nuo 1990 m. liepos 31 d.
18.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas
Nr. I-404, 1990-07-24, Žin., 1990-08-10, Nr. 22-540
PADARYTI
PAKEITIMUS LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSO
52 STRAIPSNYJE
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1990 m. rugsėjo 1 dienos.
19.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas
Nr. I-523, 1990-09-04, Žin., 1990-09-20, Nr. 26-629
DĖL
PAKEITIMŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSO 55 IR
56 STRAIPSNIUOSE
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1990 m. rugsėjo 4 dienos.
20.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas
Nr. I-712, 1990-10-25, Žin., 1990-11-10, Nr. 31-757
DĖL ŠVENČIŲ DIENŲ
21.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas
Nr. I-831, 1990-12-04, Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863
PADARYTI PAKEITIMUS IR PAPILDYMUS LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSE
22.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas
Nr. I-897, 1990-12-28, Žin., 1991-01-20, Nr. 2-33
PADARYTI PAKEITIMUS IR PAPILDYMUS LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSE
Šis įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.
23.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas
Nr. I-1573, 1991-07-18, Žin., 1991-08-10, Nr. 22-568
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO, BAUDŽIAMOJO KODEKSO IR DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
24.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas
Nr. I-2019, 1991-11-21, Žin., 1991-12-10, Nr. 34-934
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIŲ SĄJUNGŲ ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO
25.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Nutarimas
Nr. I-2050, 1991-11-28, Žin., 1991-12-31, Nr. 36-974
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO
26.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas
Nr. I-2225, 1992-01-21, Žin., 1992-02-10, Nr. 4-63
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSO 130 STRAIPSNIO PAKEITIMO
27.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1291, 1996-04-17, Žin., 1996-04-26, Nr. 37-933
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL ŠVENČIŲ DIENŲ" PAPILDYMO ĮSTATYMAS
28.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-396, 1997-07-02, Žin., 1997-07-16, Nr. 67-1671
DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSO 74 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
29.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1034, 1999-01-14, Žin., 1999-02-03, Nr. 13-313
DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSO 159 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
30.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1742, 2000-06-20, Žin., 2000, Nr. 56-1640 (2000-07-12)
DARBO GINČŲ NAGRINĖJIMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2001-09-19)
autrap@lrs.lt