Nauja įstatymo redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:

Nr. XI-1401, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3368 (2011-06-11)

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis

1. Šis įstatymas nustato pavojingųjų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų keliais ir su tuo susijusios veiklos teisinius ir organizacinius pagrindus Lietuvos Respublikoje, siekiant užtikrinti pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos saugą. Šis įstatymas taikomas, kai pavojingieji kroviniai Lietuvos Respublikoje vežami automobilių ir geležinkelių keliais ar vykdoma su tuo susijusi veikla. Pavojinguosius krovinius vežti vidaus vandenų keliais ir vykdyti su tuo susijusią veiklą draudžiama, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus.

2. Šis įstatymas nereglamentuoja pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos, kai pavojingieji kroviniai vežami:

1) tik uždaroje zonoje, atitinkančioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus;

2) Lietuvos kariuomenės, kitų susitariančiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų ginkluotųjų pajėgų transporto priemonėmis arba joms prižiūrint ir tiesiogiai atsakant už tokį vežimą, išskyrus atvejus, kai pavojinguosius krovinius veža jų samdomi rangovai;

3) keltais, kertančiais vidaus vandenų kelią ar uostą;

4) atliekant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius pagal Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymą, taip pat kitais atvejais, nurodytais Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, taikymo srities išimtyse, kai šių sutarčių nuostatos netaikomos.

3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. ADR – Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) ir jos A ir B techniniai priedai.

2. Asmenys, susiję su pavojingųjų krovinių vežimu, – pavojingųjų krovinių vežimo saugos specialistai (pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, – saugos konsultantai) ir pavojinguosius krovinius vežančių kelių transporto priemonių vairuotojai.

3. Įmonė – Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės ūkio subjektas, vežantis pavojinguosius krovinius ar vykdantis su tuo susijusią veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

4. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija – viešojo administravimo subjektas, atliekantis jo kompetencijai priklausančias funkcijas, kai Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, tiesiogiai numatyta, kad tokias funkcijas gali atlikti tik įgaliotos nacionalinės kompetentingos institucijos.

5. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, – ADR, RID ir Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 2 priedas „Pavojingų krovinių vežimo taisyklės“. Ši sąvoka apima ir šių sutarčių pagrindu sudarytus Lietuvos Respublikos dvišalius ar daugiašalius laikinuosius susitarimus.

6. Mokymo įstaiga – Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės ūkio subjektas, turintis teisę užsiimti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, siekiantis įgyti ar jau turintis teisę mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu.

7. Patikrinimas – kontrolė, apžiūra, patikra ar bet koks kitas su tuo susijęs veiksmas, kurį įgaliotas viešojo administravimo subjektas (tikrinančioji institucija) atlieka siekdamas nustatyti, ar pavojingųjų krovinių vežimas ir su tuo susijusi veikla atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

8. Pavojingieji kroviniai – klasifikuotos draudžiamos vežti ar leidžiamos vežti tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, nustatytas sąlygas medžiagos ar gaminiai, taip pat medžiagos ar gaminiai, klasifikuotini pagal šias sutartis.

9. Pavojingųjų krovinių vežimas – pavojingųjų krovinių buvimo vietos pakeitimas transportuojant, įskaitant pavojinguosius krovinius vežančios transporto priemonės sustojimus, būtinus dėl transportavimo sąlygų, ir bet kokį pavojingųjų krovinių buvimą juos vežančioje transporto priemonėje, transportavimo cisternoje, konteineryje prieš pakeičiant šių krovinių buvimo vietą, keičiant jų buvimo vietą ir po jų buvimo vietos pakeitimo. Ši sąvoka taip pat apima pavojingųjų krovinių tarpinį laikinąjį sandėliavimą ir perkrovimą keičiant šiuos krovinius vežančią transporto priemonę ar jų transportavimo būdą.

10. Pavojingųjų krovinių vežimo dalyviai – pavojingųjų krovinių siuntėjas, vežėjas, gavėjas. Ši sąvoka taip pat apima ekspeditorius, sandėliuotojus (tik laikinai sandėliuojančius vežamus pavojinguosius krovinius), kitus subjektus, jei pagrindiniai pavojingųjų krovinių vežimo dalyviai naudojasi jų paslaugomis (pakavimo, krovimo, pripildymo, valymo, kenksmingumo šalinimo ir kitomis) tvarkydami pavojinguosius krovinius.

11. Pavojinguosius krovinius vežanti transporto priemonė – skirta važiuoti automobilių keliais mažiausiai keturratė variklinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 kilometrai per valandą, priekaba ar puspriekabė, išskyrus žemės ir miškų ūkio traktorius, savaeiges mašinas ir jų priekabas, kai jų greitis vežant pavojinguosius krovinius yra ne didesnis kaip 40 kilometrų per valandą, arba nesavaeigiai krovininiai geležinkelių riedmenys, kuriais vežami pavojingieji kroviniai.

12. RID – Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) C priedėlis „Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės (RID)“ ir jo priedas.

13. Su pavojingųjų krovinių vežimu susijusi veikla – pavojingųjų krovinių krovimas, pripildymas, taip pat su tuo susijęs pavojingųjų krovinių pakavimas, parengimas išsiųsti, priėmimas iš siuntėjo vežti, išdavimas gavėjui, ekspedijavimas ir kitų susijusių transporto operacijų ar jų dalies atlikimas. Ši sąvoka taip pat apima mokymo įstaigų veiklą ir kitų subjektų funkcijas, kurios turi įtakos pavojingųjų krovinių vežimui.

14. Susitariančiosios šalys – Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, nuostatas (ar tik jų dalį) įsipareigojusios vykdyti valstybės, įskaitant Europos Sąjungos valstybes nares ir Europos ekonominės erdvės valstybes.

15. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, ir Lietuvos Respublikos įstatymuose.

3 straipsnis. Pagrindiniai pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos reglamentavimo ir vykdymo principai

1. Analogišką veiklą vykdantiems pavojingųjų krovinių vežimo dalyviams, mokymo įstaigoms ir kitiems subjektams, atliekantiems funkcijas, kurios turi įtakos pavojingųjų krovinių vežimui, sudaromos nediskriminacinės sąlygos vežti pavojinguosius krovinius ir vykdyti su tuo susijusią veiklą – tam tikri subjektai, palyginti su kitais subjektais, negali būti traktuojami skirtingai dėl jų pilietybės, gyvenamosios vietos ar valstybės, kurioje jie yra įsteigti, arba kitų jiems būdingų kriterijų, jei tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokio masto skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.

2. Pavojingųjų krovinių vežimo patikrinimai organizuojami taip, kad, atsižvelgiant į pavojingųjų krovinių vežimo mastą, būtų tikrinama atitinkama vežamų pavojingųjų krovinių siuntų dalis. Siekiant užtikrinti pavojingųjų krovinių vežimo saugą, patikrinimo objektams priskiriamos ir transporto priemonės, kurios nepatenka į šio įstatymo
2 straipsnio 11 dalyje nustatytą apibrėžimą, jei jomis vežami pavojingieji kroviniai.

4 straipsnis. Pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos teisinis reglamentavimas

1. Pavojingųjų krovinių vežimą ir su tuo susijusią veiklą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja šis ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai.

2. Pavojingųjų krovinių vežimą išimtinai Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tarptautinį vežimą Lietuvos Respublikos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teritorijoje ir su tuo susijusią veiklą reglamentuoja šis įstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai. Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios tarptautinį vežimą Lietuvos Respublikos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teritorijoje ir su tuo susijusią veiklą, taikomos tik toms tarptautinio pavojingųjų krovinių vežimo ar su tuo susijusios veiklos transporto operacijoms, kurios visiškai ar iš dalies atliekamos Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenurodyta kitaip. Teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios pavojingųjų krovinių vežimą išimtinai Lietuvos Respublikos teritorijoje, tarptautiniam vežimui Lietuvos Respublikos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teritorijoje netaikomos.

3. Tarptautinį pavojingųjų krovinių vežimą Lietuvos Respublikos ir mažiausiai vienos kitos susitariančiosios šalies (išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares ir Europos ekonominės erdvės valstybes) teritorijoje ir su tuo susijusią veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, ir kitos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos tokiam vežimui ir su tuo susijusiai veiklai taikomos tiek, kiek tai leidžia Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, ir kitos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

5 straipsnis. Pagrindinės pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos saugos užtikrinimo kryptys

Pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos sauga užtikrinama:

1) suteikiant įgaliojimus Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms, kitiems viešojo administravimo subjektams atlikti pavojingųjų krovinių vežimo ar su tuo susijusios veiklos valstybinio valdymo funkcijas ir nustatant jų kompetenciją;

2) priimant pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos saugos užtikrinimą reglamentuojančius teisės aktus;

3) prižiūrint ir tikrinant pavojingųjų krovinių vežimą ir su tuo susijusią veiklą;

4) mokant ir šviečiant asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, ir kitus asmenis;

5) diegiant mokslo ir technikos pažangą;

6) atliekant avarijų ir įvykių kraunant, pildant ar vežant pavojinguosius krovinius tyrimą;

7) materialiai ir finansiškai užtikrinant techninių, technologinių, socialinių ir organizacinių priemonių, reikalingų saugiam pavojingųjų krovinių vežimui ir su tuo susijusiai veiklai, įgyvendinimą.

ANTRASIS SKIRSNIS

PAVOJINGŲJŲ KROVINIŲ VEŽIMO IR SU TUO SUSIJUSIOS VEIKLOS VALSTYBINIS VALDYMAS

6 straipsnis. Pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos valstybinis valdymas

Pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos valstybinį valdymą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos ir kiti įgalioti viešojo administravimo subjektai.

7 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos kompetencija

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė:

1) nustato pavojingųjų krovinių vežimo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje tvarką;

2) nustato pavojingųjų krovinių vežimo geležinkelių keliais Lietuvos Respublikoje tvarką;

3) nustato pavojingųjų krovinių vežimo patikrinimų tvarką.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija:

1) suteikia įgaliojimus Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms atlikti funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, ir kitiems viešojo administravimo subjektams atlikti pavojingųjų krovinių vežimo ar su tuo susijusios veiklos valstybinio valdymo funkcijas, jei tokios funkcijos nenustatytos šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, koordinuoja jų veiklą;

2) priima sprendimus dėl šio įstatymo 22 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse nurodytų leidžiančių nukrypti nuostatų;

3) prireikus priima sprendimus dėl pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos Lietuvos Respublikos teritorijoje specialiųjų saugos reikalavimų nustatymo, kai pavojingieji kroviniai vežami išimtinai Lietuvos Respublikos teritorijoje arba Lietuvos Respublikos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teritorijoje transporto priemonėmis, kurioms šis įstatymas netaikomas, keleiviniais traukiniais ar reikalavimų, susijusių su naudojimuisi nustatytais maršrutais (įskaitant naudojimąsi nustatytais transportavimo būdais), nustatymo.

8 straipsnis. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos kompetencija

1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija formuoja bendrą valstybės politiką pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos srityse.

2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, atlikdama Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos funkcijas:

1) koordinuoja Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, vykdymą;

2) siūlo sudaryti dvišalius ar daugiašalius laikinuosius susitarimus dėl nuo Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, reikalavimų nukrypti leidžiančių nuostatų;

3) bendradarbiauja su Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija, Europos Komisija ir susitariančiųjų šalių kompetentingomis institucijomis pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos klausimais.

3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija:

1) nustato pavojingųjų krovinių vežimo saugos specialistų skyrimo įmonėse tvarką;

2) nustato pavojingųjų krovinių vežimo saugos specialistų mokymo, egzaminavimo, pažymėjimų, jų dublikatų išdavimo, panaikinimo, jų galiojimo pratęsimo tvarką;

3) nustato mokytojų, mokančių asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, asmenų, siekiančių tapti mokytojais, atestavimo ir teisės mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, suteikimo, panaikinimo tvarką;

4) nustato mokymo įstaigos atitikties vertinimo ir teisės mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, suteikimo, tikslinimo, sustabdymo, atnaujinimo, panaikinimo tvarką;

5) priima pavojingųjų krovinių vežimo tikrinimui atlikti reikalingus teisės aktus.

9 straipsnis. Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų ir kitų viešojo administravimo subjektų, įgaliotų atlikti pavojingųjų krovinių vežimo ar su tuo susijusios veiklos valstybinio valdymo funkcijas, kompetencija

Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos ir kiti viešojo administravimo subjektai pagal kompetenciją atlieka pavojingųjų krovinių vežimo ar su tuo susijusios veiklos valstybinio valdymo funkcijas, taip pat teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai dėl būtinų funkcijų ir jas atliekančių institucijų tikslinimo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, pakeitimus ir papildymus.

TREČIASIS SKIRSNIS

PAVOJINGŲJŲ KROVINIŲ VEŽIMO IR SU TUO SUSIJUSIOS VEIKLOS SAUGOS UŽTIKRINIMAS

10 straipsnis. Klasifikavimas

Pavojingųjų medžiagų gamintojai, importuotojai, siuntėjai iki pavojingųjų krovinių vežimo pradžios privalo, jei tai neatlikta anksčiau, pavojingąsias medžiagas klasifikuoti transportavimo tikslais ir suteikti keturženklį Jungtinių Tautų numerį, tinkamą krovinio pavadinimą ir, jei taikoma, pakavimo grupę, klasifikacinį kodą pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, nuostatas. Jeigu pavojingųjų medžiagų keliančios pavojų savybės neištirtos, jie turi užtikrinti, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų atlikti atitinkami bandymai, jeigu kitų būdų šioms savybėms nustatyti nėra.

11 straipsnis. Pavojingųjų krovinių vežimo sąlygos

1. Pavojinguosius krovinius, kurie pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, klasifikuojami kaip draudžiami vežti arba draudžiamas tam tikras jų transportavimo būdas, tam tikras jų kiekis ar draudimas juos transportuoti nustatomi vadovaujantis kitais draudžiamaisiais kriterijais, vežti tokiomis sąlygomis draudžiama, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus.

2. Pavojingieji kroviniai, kuriuos vežti leidžiama, vežami laikantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriais reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, nustatytų bendrųjų, specialiųjų ir papildomų sąlygų, susijusių su:

1) taros, cisternų ir kitų įrenginių naudojimu pavojingiesiems kroviniams pakuoti ir vežti;

2) siuntimo procedūromis (įskaitant pakuočių su pavojingaisiais kroviniais žymėjimą ir ženklinimą, pavojinguosius krovinius vežančios transporto priemonės ir kitų transportavimo įrenginių ženklinimą didžiaisiais pavojaus ženklais bei žymėjimą, taip pat vežimui būtinus transporto ir lydimuosius dokumentus ir informaciją);

3) vežimu suverstinai, pakuotėmis ar cisternose, krovinių krovimu ir tvarkymu;

4) pavojinguosius krovinius vežančios transporto priemonės ir jos įrangos naudojimu;

5) kitais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, ir kituose teisės aktuose.

12 straipsnis. Pavojingųjų krovinių vežimo dalyvių pareigos

1. Pagrindinės siuntėjo pareigos:

1) įsitikinti, kad pavojingieji kroviniai klasifikuoti ir juos leidžiama vežti;

2) pateikti vežėjui pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, būtiną informaciją, duomenis, transporto ir lydimuosius dokumentus, susijusius su vežamais pavojingaisiais kroviniais;

3) naudoti tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, pažymėtą, tinkamą ir leidžiamą atitinkamoms medžiagoms vežti tarą, didelę tarą, nesupakuotų krovinių vidutinės talpos konteinerius ir cisternas;

4) laikytis Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, nustatytų pavojingųjų krovinių siuntimo procedūrų ir apribojimų;

5) naudojantis kitų pavojingųjų krovinių vežimo dalyvių paslaugomis ir remiantis jų pateikta informacija užtikrinti, kad būtų tinkamai atliekamos šiame straipsnyje siuntėjui nustatytos pareigos;

6) teisės aktų nustatyta tvarka suteikti tikrinančiosioms institucijoms informaciją, kurios reikia atliekant patikrinimus, vykdyti jų teisėtus sprendimus ir nurodymus.

2. Pagrindinės vežėjo pareigos:

1) įsitikinti, kad pateiktus pavojinguosius krovinius leidžiama vežti;

2) įsitikinti, kad yra pateikti būtini pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, transporto ir lydimieji dokumentai;

3) atliekant išorinę apžiūrą įsitikinti, kad pavojinguosius krovinius vežanti transporto priemonė ir krovinys neturi akivaizdžių defektų, įtrūkių, pavojingasis krovinys neteka ar neturi įtrūkių, visa pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, reikalinga įranga (įskaitant nurodytą rašytinėse instrukcijose) tinkamai sukomplektuota;

4) įsitikinti, kad cisterna išbandyta ir jos kitos patikros terminas nesuėjęs;

5) patikrinti, ar pavojinguosius krovinius vežanti transporto priemonė neperkrauta;

6) įsitikinti, kad pavojinguosius krovinius vežanti transporto priemonė tinkamai pažymėta ir paženklinta pagal Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, nustatytus reikalavimus;

7) jeigu prieš vežimą ar vežant nustatoma neatitiktis, kelianti pavojų saugai, nevežti krovinio, kol neatitiktis bus pašalinta;

8) teisės aktų nustatyta tvarka suteikti tikrinančiosioms institucijoms informaciją, kurios reikia atliekant patikrinimus, vykdyti jų teisėtus sprendimus ir nurodymus.

3. Pagrindinės gavėjo pareigos:

1) nedelsiant priimti pavojingąjį krovinį, jei nėra priežasčių, dėl kurių to padaryti neįmanoma;

2) naudojantis kitų pavojingųjų krovinių vežimo dalyvių paslaugomis imtis reikiamų priemonių, kad būtų tinkamai atliekamos šiame straipsnyje gavėjui nustatytos pareigos;

3) grąžinti vežėjui tik tvarkingą konteinerį, pašalinus Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, nustatytų reikalavimų neatitiktį, jeigu ji buvo aptikta;

4) teisės aktų nustatyta tvarka suteikti tikrinančiosioms institucijoms informaciją, kurios reikia atliekant patikrinimus, vykdyti jų teisėtus sprendimus ir nurodymus.

4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytieji ir kiti pavojingųjų krovinių vežimo dalyviai taip pat privalo atlikti ir kitas pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose, kuriais reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas.

13 straipsnis. Pavojingųjų krovinių vežimo saugos specialistas

1. Įmonėje, kuri veža pavojinguosius krovinius ar atlieka su tuo susijusį pakavimą, krovimą ar pripildymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka privalo būti paskirtas bent vienas pavojingųjų krovinių vežimo saugos specialistas, atsakingas už pagalbą įmonei vykdant tokiai veiklai būdingos rizikos žmonėms, turtui ir aplinkai prevenciją.

2. Pavojingųjų krovinių vežimo saugos specialisto nebūtina skirti įmonėje, kuri atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) veža pavojinguosius krovinius ar atlieka su tuo susijusį pakavimą, krovimą ar pripildymą tik pagal išimtis, nustatytas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, ir kituose teisės aktuose;

2) įmonės pagrindinė ar papildoma veikla nėra pavojingųjų krovinių vežimas ar su tuo susijęs krovimas ar pripildymas, tačiau ji ne dažniau kaip kartą per mėnesį išimtinai Lietuvos Respublikos teritorijoje veža tik pavojinguosius krovinius, pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, reikalavimus priskirtus 4 transporto kategorijai, arba tokius krovinius krauna;

3) yra tik pavojingųjų krovinių galutinė gavėja (iškrauti pavojingieji kroviniai toliau sandėliuojami, sunaudojami gamybos procese ar parduodami mažmeninėje prekyboje) ir neatlieka pavojingųjų krovinių vežimo ar su tuo susijusio pakavimo, krovimo ar pripildymo.

3. Pavojingųjų krovinių vežimo saugos specialistas privalo turėti pagal atitinkamą transportavimo būdą ir pavojingųjų krovinių grupę galiojantį pavojingųjų krovinių vežimo saugos specialisto pažymėjimą, išduotą Lietuvos Respublikoje arba kitoje susitariančiojoje šalyje.

4. Pavojingųjų krovinių vežimo saugos specialisto pažymėjimas išduodamas asmeniui, išklausiusiam atitinkamus mokymo kursus pagal pasirinktą transportavimo būdą ir pavojingųjų krovinių grupę mokymo įstaigoje ir išlaikiusiam egzaminą atitinkamoje Lietuvos Respublikos kompetentingoje institucijoje. Pažymėjimas galioja 5 metus nuo jo išdavimo datos. Pažymėjimo galiojimas pratęsiamas 5 metams nuo ankstesnio galiojimo laikotarpio pabaigos datos, jeigu jo savininkas per vienus metus iki šios datos išlaiko egzaminą.

5. Pavojingųjų krovinių vežimo saugos specialisto pažymėjimo dublikatas išduodamas asmens prašymu, jeigu pažymėjimo originalas prarandamas ar sugadinamas arba pasikeitė asmens duomenys.

6. Pavojingųjų krovinių vežimo saugos specialisto pažymėjimą ar jo dublikatą išdavusi Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija jį panaikina, kai paaiškėja, kad asmuo pateikė melagingus duomenis, lėmusius pažymėjimo ar jo dublikato išdavimą, arba asmens prašymu, arba kai asmuo, kuriam išduotas pažymėjimas ar jo dublikatas, miršta.

7. Pavojingųjų krovinių vežimo saugos specialistai mokomi, egzaminuojami, pažymėjimai ar jų dublikatai jiems išduodami, panaikinami, jų galiojimas pratęsiamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, nustatytomis sąlygomis.

8. Įmonė, paskyrusi pavojingųjų krovinių vežimo saugos specialistą, privalo ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų apie tai pranešti Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai raštu arba elektroniniu parašu pasirašytu elektroniniu pranešimu.

14 straipsnis. Pavojinguosius krovinius vežančių kelių transporto priemonių vairuotojų pasirengimas

1. Pavojinguosius krovinius vežančių kelių transporto priemonių vairuotojams taikomų reikalavimų, kurių jie privalo laikytis veždami pavojinguosius krovinius, išmanymas patvirtinamas kelių transporto priemonių vairuotojo pasirengimo vežti pavojinguosius krovinius pagal ADR pažymėjimu, išduotu Lietuvos Respublikoje arba kitoje ADR susitariančiojoje šalyje.

2. Kelių transporto priemonių vairuotojo pasirengimo vežti pavojinguosius krovinius pagal ADR pažymėjimas išduodamas 5 metams išklausius atitinkamus mokymo kursus mokymo įstaigoje ir išlaikius egzaminą Lietuvos Respublikos kompetentingoje institucijoje. Pažymėjimas galioja nuo šio egzamino datos. Pažymėjimo galiojimas pratęsiamas 5 metams nuo ankstesnio galiojimo laikotarpio pabaigos datos, jeigu jo savininkas per vienus metus iki šios datos baigia mokymo kursus žinioms atnaujinti ir išlaiko atitinkamą egzaminą.

3. Kelių transporto priemonių vairuotojo pasirengimo vežti pavojinguosius krovinius pagal ADR pažymėjimo dublikatas išduodamas asmens prašymu, jeigu pažymėjimo originalas prarandamas ar sugadinamas arba pasikeičia asmens duomenys.

4. Kelių transporto priemonių vairuotojo pasirengimo vežti pavojinguosius krovinius pagal ADR pažymėjimą ar jo dublikatą išdavusi Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija jį panaikina, kai paaiškėja, kad asmuo pateikė melagingus duomenis, lėmusius pažymėjimo ar jo dublikato išdavimą, arba asmens prašymu, arba kai asmuo, kuriam išduotas pažymėjimas ar jo dublikatas, miršta.

5. Pavojinguosius krovinius vežančių kelių transporto priemonių vairuotojai mokomi, egzaminuojami ir kelių transporto priemonių vairuotojo pasirengimo vežti pavojinguosius krovinius pagal ADR pažymėjimai ar jų dublikatai išduodami, panaikinami, pratęsiami Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos nustatyta tvarka ir ADR nustatytomis sąlygomis.

15 straipsnis. Mokymo įstaiga

1. Mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, gali mokymo įstaiga, kuriai ši teisė suteikta Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos.

2. Teisė mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, mokymo įstaigos prašymu suteikiama neterminuotam laikui Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai atlikus mokymo įstaigos atitikties šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams vertinimą.

3. Mokymo įstaiga privalo atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus:

1) turėti administracines ir mokymo patalpas;

2) turėti reikiamą įrangą ir technines mokymo priemones;

3) turėti mokytoją, turintį teisę mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu;

4) turėti mokymo programą, kurioje nurodomos temos, tvarkaraštis ir nustatomi mokymo metodai;

5) informuoti Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją apie dalyvavimo mokymo kursuose sąlygas, jeigu jos nustatomos, ir vykdyti kitus reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas.

4. Jeigu mokymo įstaiga, siekianti įgyti teisę mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, Lietuvos Respublikoje ar kitoje susitariančioje šalyje jau įvykdė tokius pačius arba iš esmės panašius reikalavimus, nereikalaujama pakartotinai juos įvykdyti, jeigu yra tai patvirtinanti informacija arba mokymo įstaiga pateikia Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai tai patvirtinančius įrodymus.

5. Mokymo įstaigos, kuriai suteikta teisė mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, pagrindinės veiklos sąlygos:

1) mokymo veikla atitinka duomenis, pateiktus Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai, siekiant įgyti teisę mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu;

2) Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai pateikiama informacija apie mokymo kursų laiką ir vietą;

3) laikomasi kitų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas.

6. Mokymo įstaigos priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, suteikusi teisę mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

7. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, suteikusi teisę mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, šią teisę sustabdo 6 mėnesiams, išskyrus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus atvejus, kai tokia poveikio priemonė negali būti taikoma:

1) kai atliekant mokymo įstaigos veiklos patikrinimą nustatoma patalpų, įrangos, mokymo priemonių ar medžiagos naudojimo pažeidimų;

2) kai asmenys, susiję su pavojingųjų krovinių vežimu, mokomi nesilaikant mokymo programos;

3) kai moko asmuo, neturintis teisės mokyti asmenų, susijusių su pavojingųjų krovinių vežimu;

4) kai nesilaikoma mokymo įstaigos veiklos sąlygų, nurodytų šio straipsnio
5 dalyje;

5) mokymo įstaigos prašymu.

8. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, suteikusi teisę mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, ją atnaujina po to, kai ši teisė buvo sustabdyta:

1) mokymo įstaigos prašymu, kai šio straipsnio 7 dalies 1–4 punktuose nurodytos priežastys, dėl kurių teisė mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, buvo sustabdyta, buvo pašalintos;

2) mokymo įstaigos prašymu, kai teisė mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, buvo sustabdyta dėl šio straipsnio 7 dalies 5 punkte nurodytos priežasties.

9. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, suteikusi teisę mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, šią teisę panaikina:

1) kai šio straipsnio 7 dalies 1–4 punktuose nurodytos priežastys, dėl kurių teisė mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, buvo sustabdyta, nepašalinamos per 6 mėnesius;

2) kai per 12 mėnesių nuo teisės mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, atnaujinimo, atliekant mokymo įstaigos veiklos patikrinimą, pakartotinai nustatomi pažeidimai, nurodyti šio straipsnio 7 dalies 1–4 punktuose;

3) mokymo įstaigos prašymu;

4) kai mokymo įstaiga baigia savo veiklą;

5) kai mokymo įstaiga mokė asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, nors jai ši teisė buvo sustabdyta.

10. Mokymo įstaigai, kuriai teisė mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, buvo panaikinta, ši teisė gali būti suteikta iš naujo ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo šios teisės panaikinimo.

11. Mokymo įstaigos atitikties vertinimas atliekamas, teisė mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, suteikiama, tikslinama, sustabdoma, atnaujinama, panaikinama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka.

16 straipsnis. Mokytojas, mokantis asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu

1. Mokyti pavojingųjų krovinių vežimo saugos specialistus ir pavojinguosius krovinius vežančių kelių transporto priemonių vairuotojus gali mokytojas, kuriam Lietuvos Respublikoje suteikta teisė mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, pagal atitinkamą transportavimo būdą arba analogiška teisė suteikta kitoje susitariančiojoje šalyje.

2. Tapti mokytoju ir įgyti teisę mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, gali asmuo, turintis ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį (arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą kaip jam lygiavertį) išsilavinimą.

3. Asmuo, siekiantis tapti mokytoju ir įgyti teisę mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, taip pat mokytojas, mokantis asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, atestuojamas jį egzaminuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos įgaliotoje institucijoje.

4. Teisė mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, suteikiama neterminuotai, kai išlaikomas atestacijos egzaminas. Mokytojas, mokantis asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, privalo nuolat kelti savo kvalifikaciją ir periodiškai patvirtinti šio reikalavimo įgyvendinimą, išlaikydamas atestacijos egzaminą.

5. Institucija, suteikusi teisę mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, šią teisę panaikina, kai praeina daugiau kaip 2 metai po mokytojo, mokančio asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, paskutinio išlaikyto atestacijos egzamino datos arba paaiškėja, kad asmens išsilavinimas neatitinka šio straipsnio 2 dalies reikalavimų. Asmeniui, kuriam teisė mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, buvo panaikinta, ši teisė iš naujo suteikiama šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, kai pašalinamos šios teisės panaikinimo priežastys.

6. Mokytojai, mokantys asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, asmenys, siekiantys tapti mokytojais ir įgyti teisę mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, atestuojami ir teisė mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, ir įgyti teisę mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, suteikiama, panaikinama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka.

17 straipsnis. Pavojingųjų krovinių fizinė sauga ir ypač pavojingi kroviniai

1. Pavojingųjų krovinių vežimo dalyviai ir jų personalas, dalyvaujantys atliekant transporto operacijas, atsižvelgiant į atliekamas pareigas, privalo užtikrinti pavojingųjų krovinių fizinę saugą.

2. Pavojingųjų krovinių vežimo dalyviai, kurių veikla susijusi su kroviniais, kurie pagal Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, pateikiamus kriterijus priskiriami prie ypač pavojingų, turi rengti fizinės saugos užtikrinimo planus ir jais vadovautis, laikytis fizinės saugos reikalavimų, taip pat vykdyti kitus su tokiais kroviniais susijusius reikalavimus.

3. Pavojingųjų krovinių fizinės saugos reikalavimus, atitinkamų fizinės saugos užtikrinimo planų parengimą, taip pat nuostatas, susijusias su ypač pavojingais kroviniais, reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, ir kiti teisės aktai.

18 straipsnis. Gabenamųjų slėginių įrenginių ir kitų talpyklų priežiūra

Gabenamųjų slėginių įrenginių ir kitų talpyklų, naudojamų pavojingiesiems kroviniams vežti, priežiūra organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, kituose teisės aktuose, taip pat gamintojų pateiktų techniniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus.

19 straipsnis. Kelių transporto priemonės tinkamumo vežti pavojinguosius krovinius patvirtinimas

1. Pavojinguosius krovinius vežančios kelių transporto priemonės atitiktis ADR nustatytiems konstrukcijos ir tinkamumo patvirtinimo reikalavimams patvirtinama transporto priemonių, vežančių tam tikrus pavojinguosius krovinius, patvirtinimo sertifikatu.

2. Transporto priemonių, vežančių tam tikrus pavojinguosius krovinius, patvirtinimo sertifikatas Lietuvos Respublikoje įregistruotai pavojinguosius krovinius vežančiai kelių transporto priemonei išduodamas Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos. Sertifikatas galioja vienus metus nuo prieš jį išduodant atliktos pavojinguosius krovinius vežančios kelių transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros ir jo galiojimas periodiškai pratęsiamas vieniems metams nuo ankstesnio galiojimo laikotarpio pabaigos datos, kai sertifikato galiojimo pratęsimas atliekamas per vieną mėnesį prieš ar po šios datos, jei pavojinguosius krovinius vežanti kelių transporto priemonė atitinka ADR ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus konstrukcijos ir tinkamumo patvirtinimo reikalavimus ir yra techniškai tvarkinga.

3. Transporto priemonių, vežančių tam tikrus pavojinguosius krovinius, patvirtinimo sertifikato dublikatas išduodamas pateikus prašymą, jeigu sertifikato originalas prarandamas ar sugadinamas.

4. Transporto priemonių, vežančių tam tikrus pavojinguosius krovinius, patvirtinimo sertifikatą ar jo dublikatą išdavusi Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija jį panaikina, kai paaiškėja, kad buvo pateikti melagingi duomenys, lėmę jo išdavimą, arba jį grąžinus, arba kai pavojinguosius krovinius vežanti kelių transporto priemonė baigta eksploatuoti, perleista kitam valdytojui, arba kai iš esmės pasikeičia jos techniniai duomenys, dėl kurių ji nebeatitinka nustatytų konstrukcijos ir tinkamumo patvirtinimo reikalavimų, arba yra techniškai netvarkinga.

5. Transporto priemonių, vežančių tam tikrus pavojinguosius krovinius, patvirtinimo sertifikatai ar jų dublikatai išduodami, panaikinami, jų galiojimas pratęsiamas Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos nustatyta tvarka.

20 straipsnis. Pavojingųjų krovinių vežimo patikrinimai

1. Pavojingųjų krovinių vežimo (įskaitant su tuo susijusį krovimą ir pripildymą) patikrinimai skirstomi į:

1) vežimo patikrinimus;

2) įmonės veiklos patikrinimus.

2. Pagrindiniai pavojingųjų krovinių vežimo patikrinimų organizavimo ir atlikimo principai:

1) vežimo patikrinimai atliekami atsitiktinai, apimant kuo didesnę kelių tinklo dalį;

2) vežimo patikrinimai atliekami tinkamuose transporto infrastruktūros objektuose (išskyrus esančius gyvenamuosiuose rajonuose ir žmonių susibūrimo vietose), kur prireikus transporto operaciją būtų galima saugiai sustabdyti;

3) tikrinančiosios institucijos atlieka dalinius ar išsamius pavojinguosius krovinius vežančios transporto priemonės ir krovinio patikrinimus;

4) vežimo patikrinimo rezultatai surašomi pavojingųjų krovinių vežimo patikrinimo akte. Šio akto pavyzdinę formą nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Pavojingųjų krovinių patikrinimo aktas pildomas dviem egzemplioriais – vienas egzempliorius įteikiamas už pavojingųjų krovinių vežimą atsakingam asmeniui, o kitą pasilieka tikrinančioji institucija;

5) patikrinimo laikas neturi viršyti pagristų laiko sąnaudų būtiniems veiksmams atlikti;

6) prireikus ir jei tai nekelia pavojaus saugai, gali būti imami vežamų pavojingųjų krovinių pavyzdžiai ar bandiniai jų laboratorinei analizei atlikti;

7) atliekant pavojingųjų krovinių vežimo automobilių keliais patikrinimus, pažeidimais laikomi atvejai skirstomi į tris rizikos kategorijas. Didžiausios rizikos kategorija yra I kategorija. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija nustato pagrindinių pažeidimų, suskirstytų į rizikos kategorijas, pavyzdinį sąrašą ir rizikos kategorijų aprašą, pagal kurį į sąrašą neįtraukti pažeidimai priskiriami rizikos kategorijoms. Galutinį sprendimą dėl kiekvieno nustatyto pažeidimo priskyrimo atitinkamai rizikos kategorijai, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, priima tikrinančioji institucija (pareigūnas).

3. Įmonės veiklos patikrinimai, kaip ūkio subjekto veiklos priežiūros dalis, atliekami įmonėse, kurios yra pavojingųjų krovinių vežimo dalyvės. Įmonės veiklos patikrinimai atliekami vežimo patikrinimų metu nustačius pavojingųjų krovinių vežimo saugai pavojų keliančius pažeidimus, taip pat kaip prevencinė ar tarnybinės pagalbos susitariančiųjų šalių kompetentingoms institucijoms teikimo priemonė.

4. Vežimo patikrinimų ar įmonės patikrinimų metu nustačius pavojingųjų krovinių vežimo ar su tuo susijusios veiklos reikalavimų pažeidimus, keliančius grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui, visuomenės sveikatai ar aplinkos apsaugai, laikinai sustabdoma atitinkama pavojingųjų krovinių vežimo ar su tuo susijusios transporto veiklos operacija, įmonės pavojingųjų krovinių vežimo ar su tuo susijusi veikla, pavojinguosius krovinius vežanti transporto priemonė neįleidžiama į Europos Sąjungos teritoriją, duodami nurodymai pašalinti pažeidimus.

5. Pavojingųjų krovinių vežimo patikrinimai atliekami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, šio ir kitų įstatymų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

21 straipsnis. Pavojingųjų krovinių vežimo papildomi reikalavimai, apribojimai ir draudimai

1. Papildomi reikalavimai, apribojimai ar draudimai, kurie nėra nustatyti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, gali būti nustatyti pavojingųjų krovinių vežimui Lietuvos Respublikoje dėl kitų negu transportavimo sauga priežasčių, jeigu tai būtina viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos, aplinkos apsaugos tikslais.

2. Atsižvelgiant į galimą riziką vežant pavojinguosius krovinius ir siekiant užtikrinti eismo saugą, gali būti nustatyti papildomi pavojingųjų krovinių vežimo reikalavimai, apribojimai ir draudimai, kurie nėra nustatyti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas:

1) vežant tiltais, terminaluose, jūrų ir vidaus vandenų uostų teritorijose ir kituose transporto infrastruktūros objektuose, taip pat naudojant kombinuoto vežimo būdus;

2) vežant tam tikrais maršrutais, siekiant išvengti komercinių ar gyvenamųjų rajonų aplinkosaugos požiūriu lengvai pažeidžiamų vietovių, gamybinių zonų, kuriose yra pavojingųjų objektų ar kelių, keliančių rimtą fizinį pavojų;

3) pavojinguosius krovinius vežančių transporto priemonių maršrutams ar stovėjimui, kai yra nepalankios oro sąlygos, įvyko žemės drebėjimai, avarijos, vyksta streikai, pilietiniai neramumai ar karo veiksmai;

4) vežant tam tikromis savaitės ar metų dienomis;

5) dėl kitų priežasčių, nurodytų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas.

3. Papildomus prie Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, reikalavimus, apribojimus ar draudimus nustato Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.

4. Motyvuotus siūlymus dėl papildomų reikalavimų, apribojimų ar draudimų, kurie nėra nustatyti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai teikia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių atsakingos institucijos Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos nustatyta tvarka.

22 straipsnis. Leidžiančios nukrypti nuostatos

1. Jeigu nesumažėja pavojingųjų krovinių vežimo sauga, leidus Europos Komisijai, kai pavojingieji kroviniai vežami išimtinai Lietuvos Respublikos teritorijoje arba Lietuvos Respublikos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teritorijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali pavojingųjų krovinių vežimui ar su tuo susijusiai veiklai Lietuvos Respublikos teritorijoje laikinai nustatyti kitokias (švelnesnes) nuostatas negu nustatytos Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, kai vežamas nedidelis tam tikrų pavojingųjų krovinių kiekis, išskyrus aukšto ir vidutinio radioaktyvumo lygio medžiagas, arba vežama automobilių ar geležinkelių keliais vietoje nedideliais atstumais ar geležinkelių keliais vietoje konkrečiais nustatytais maršrutais. Konkretūs tam tikrų pavojingųjų krovinių kiekio ir jų vežimo atstumo vertinamieji kriterijai nustatomi šių pavojingųjų krovinių vežimą ar su tuo susijusią veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

2. Kai pavojingieji kroviniai vežami išimtinai Lietuvos Respublikos teritorijoje arba Lietuvos Respublikos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teritorijoje ir vežimo ar su tuo susijusios veiklos transporto operacijos vykdomos Lietuvos Respublikos teritorijoje, įrašams transporto dokumentuose ir kitais informacijos pateikimo atvejais, nurodytais Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, vietoj šiose sutartyse nurodytų kalbų arba papildomai leidžiama vartoti valstybinę kalbą.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija dėl saugos priežasčių gali pavojingųjų krovinių vežimui išimtinai Lietuvos Respublikos teritorijoje ar su tuo susijusiai veiklai nustatyti griežtesnes nuostatas, išskyrus pavojinguosius krovinius vežančios transporto priemonės konstrukcijos reikalavimus, negu numatytos Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas. Sprendimas dėl tokių nuostatų nustatymo priimamas atsižvelgiant į galimą riziką vežant pavojinguosius krovinius, kai prireikus tiriant avariją ar įvykį kraunant, pripildant ar vežant pavojinguosius krovinius Lietuvos Respublikos teritorijoje, dėl kurių pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, nuostatas Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai privalomai teikiamos ataskaitos, paaiškėja, kad taikomos saugos nuostatos nėra pakankamos su transporto operacijomis susijusiems pavojams sumažinti, arba vadovaujantis kitais kriterijais, siekiant užtikrinti tinkamą pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos saugą. Jeigu yra neatidėliotinas poreikis imtis veiksmų, apie planuojamas priemones informuojama Europos Komisija, kuri dėl šių priemonių ir jų galiojimo trukmės priima galutinį sprendimą.

4. Pavojingųjų krovinių vežimo dalyviai gali vienašališkai taikyti papildomas priemones, užtikrinančias didesnę saugą negu nustatyta teisės aktuose, reglamentuojančiuose pavojingųjų krovinių vežimą.

5. Susidarius ekstremaliajai situacijai dėl nenugalimos jėgos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, esant būtinybei ir jei laikomasi atitinkamų saugos priemonių, kai pavojingieji kroviniai vežami išimtinai Lietuvos Respublikos teritorijoje arba Lietuvos Respublikos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teritorijoje, gali Lietuvos Respublikos teritorijoje leisti vykdyti aiškiai apibrėžtas ribotos trukmės vežimo ar su tuo susijusios veiklos transporto operacijas kitomis negu įprastų aplinkybių sąlygomis ar vežti pavojinguosius krovinius, kuriuos įprastų aplinkybių sąlygomis vežti draudžiama.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23 straipsnis. Valstybės rinkliava

Už šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje, 15 straipsnio 11 dalyje, 16 straipsnio 6 dalyje, 19 straipsnio 5 dalyje nurodytas institucijų teikiamas paslaugas, 9 straipsnyje nurodytas funkcijas, susijusias su juridinę galią turinčių dokumentų ir jų dublikatų išdavimu, jų perregistravimu, ir kitų susijusių administracinių paslaugų teikimą asmenims imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.