Suvestinė redakcija nuo 2005-03-04

Įsakymas paskelbtas: Žin. 1998, Nr. 114-3217, i. k. 0982070ISAK00001555

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SISTEMOS KAITOS

1998 m. gruodžio 16 d. Nr. 1555

Vilnius

Tvirtinu ministerijos kolegijos 1998 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. 39 „Dėl pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos kaitos“.

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                                  KORNELIJUS PLATELIS

Lietuvos Respublikos

Švietimo ir mokslo ministerijOS KOLEGIJOS

NUTARIMAS

Dėl pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos kaitos

1998 m. lapkričio 26 d. Nr. 39

Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas švietimo sistemos pedagoginiams darbuotojams įgyti jų profesinei veiklai reikalingų teorinių žinių ir praktinių gebėjimų, padėti tenkinti savišvietos poreikius ir plėtoti kultūrinius interesus, racionaliau panaudoti kvalifikacijos tobulinimui skirtas lėšas,

Kolegija nutaria:

1. Pritarti Pedagogų kvalifikacijos sistemos kaitos nuostatoms.

2. Pritarti Švietimo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų bendriesiems nuostatams.

3. Įpareigoti ŠMM Pedagogų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo skyrių (L. Juniavičiūtė) iki 1999 m. kovo 1 d. parengti priemonių planą, kuriuo vadovaujantis nuo 1999 m. liepos 1 d. bus vykdoma kvalifikacijos sistemos pertvarka.

KOLEGIJOS PIRMININKAS                                                                  KORNELIJUS PLATELIS

KOLEGIJOS SEKRETORĖ                                                                    GRAŽINA DAUGINIENĖ

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

1998 m. gruodžio 16 d.

įsakymu Nr. 1555

PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SISTEMOS KAITOS NUOSTATOS

I. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos kaitos būtinumas

Vykdant švietimo reformą, kinta ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo forma, ir turinys. Greta nuo seno nusistovėjusių unifikuotų kvalifikacijos tobulinimo kursų ir seminarų vis daugiau praktikuojami tęstiniai seminarai su savarankiško darbo užduotimis, vykdomi projektai, kuriuose dalyvaujančios mokyklų komandos susipažįsta su šiuolaikinėmis ugdymo filosofijomis, užsienio šalių švietimo įstaigose taikomomis mokymo technologijomis, švietimo vadybos teorijomis, keičiasi savo darbo patirtimi ir kuria Lietuvos mokyklai tinkamus ugdymo organizavimo modelius. Savo patirtimi dalijasi mokytojai ekspertai, metodininkai, antrąją ir trečiąją vadybos kvalifikacinę kategoriją turintys švietimo įstaigų vadovai, pristatomi strateginiai ugdymo turinio ir švietimo organizavimo kaitos projektai. Laipsniškai įveikiamas kvalifikacijos tobulinimo monopolis. Didėjant kvalifikacijos tobulinimo poreikiui, savivaldybėse ir apskrityse įsikūrė 35 įvairių tipų pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijos.

Eil. Nr.	Institucijų, tiesiogiai atliekančių pedagogų ir švietimo įstaigų vadovų kvalifikacijos tobulinimą, tipai	Skaičius
1.	Metodiniai centrai prie mokyklų	3
2.	Savivaldybių mokytojų (pedagogų) švietimo centrai	18
3.	Apskričių švietimo centrai su regioniniais kompiuterių mokymo centrais	1
4.	Regioniniai kompiuterių mokymo centrai	6
5.	Kvalifikacijos tobulinimo institucijos prie aukštųjų mokyklų su regioniniais	2
	kompiuterių mokymo centrais
6.	Kvalifikacijos tobulinimo institucijos prie aukštųjų mokyklų	3
7.	Respublikinė kvalifikacijos tobulinimo institucija	1
8.	Respublikinė kvalifikacijos tobulinimo institucija su regioniniu kompiuterių	1
	mokymo centru

Gausėja iniciatyvų, naujovės bandomos praktiškai, iškyla darbo organizavimo ir kvalifikacijos tobulinimo programų kokybės problemų, kurių neišsprendus būtų sudėtinga tolesnė kvalifikacijos tobulinimo sistemos kaita:

– organizacine ir finansine prasme kvalifikacijos tobulinimo institucijose dirbantiems vadovams trūksta patirties ir kvalifikacijos;

– silpni pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijų tarpusavio ryšiai, stinga jų veiklos koordinacijos;

– menkai tyrinėjami pedagogų ir švietimo įstaigų vadovų kvalifikacijos tobulinimo poreikiai;

– pedagogų nepasiekia visa informacija apie kvalifikacijos tobulinimo programų rinką, todėl varžomos jų galimybės pasirinkti pageidaujamas programas, laiką ir kvalifikacijos tobulinimo institucijas, nukenčia programų kokybė;

– ypač trūksta šiuolaikiškai dirbančių lektorių, mokytojų konsultantų, visiškai nepakanka šiuolaikinę švietimo vadybą išmanančių specialistų;

– vangiai kinta pedagogų kvalifikacijos tobulinimo formos pačiose švietimo įstaigose, mokytojų metodinėje veikloje dar vyrauja dalykinės kvalifikacijos kėlimas, per mažai taikomi komandinio darbo metodai integruojant ir individualizuojant mokyklos ugdymo turinį.

Kuriama kvalifikacijos tobulinimo sistema dar negeba tenkinti išaugusių pedagogų profesinio tobulėjimo poreikių ir dėl finansinių problemų:

– Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, reglamentuojantis lektorių valandininkų darbo apmokėjimą, šiuo metu neatitinka realių lektorių darbo sąnaudų – įkainius būtina didinti;

– miestų ir rajonų savivaldybės, planuodamos metinį biudžetą, pedagogų kvalifikacijai tobulinti skiria nepakankamai lėšų. Neretai – atliekamuoju principu;

– toliau nuo Vilniaus esančios savivaldybės didžiąją dalį kvalifikacijai tobulinti skiriamų lėšų panaudoja pedagogų komandiruotėms į respublikines kvalifikacijos tobulinimo institucijas apmokėti;

– Švietimo ir mokslo ministerija centralizuotas lėšas pedagogų kvalifikacijai tobulinti skiria Lietuvos pedagogų kvalifikacijos institutui, Muzikos švietimo centrui, aukštųjų mokyklų pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijoms. Kitos kvalifikacijos tobulinimo institucijos, kaip antai savivaldybių ir apskričių mokytojų švietimo centrai, finansinės paramos praktiškai negauna. Lietuvos mokytojų švietimo centrų darbuotojų asociacija pateikė duomenis apie 17 -os kvalifikacijos tobulinimo institucijų (Tauragės apskrities kompiuterių mokymo, Marijampolės apskrities, Kauno miesto, Akmenės, Kauno, Kelmės, Kėdainių, Mažeikių, Molėtų, Pakruojo, Panevėžio, Telšių, Ukmergės rajonų, Švenčionių Pietryčių Lietuvos mokytojų švietimo centro, Klaipėdos universiteto, Šiaulių universiteto kvalifikacijos institutų, Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos metodinio centro) finansavimą 1997 metais:

Etatų skaičius	Organizuotų kvalifikacijos tobulinimo renginių skaičius	Dalyvių skaičius	Finansavimas		Išlaidos, kurios būtų buvusios
			Steigėjų biudžetinės lėšos, fondų parama, dalyvių įnašai	ŠMM lėšos	reikalingos 35984 pedagogams
					kvalifikacijai tobulinti Vilniuje
			521 789 Lt	14 100 Lt
81	5 644	35 984	Iš viso: 535 889 Lt		2 997 725 Lt

Pateikti duomenys akivaizdžiai parodo, kad kvalifikacijos tobulinimo arčiau pedagogų gyvenamosios vietos sąnaudos buvo 5,6 karto mažesnės, nei jos būtų buvusios važiuojant kvalifikacijos tobulinti į Vilnių.

II. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos tolesnės kaitos tikslai ir uždaviniai

1. Sudaryti palankias sąlygas pedagogams pasiekti tokią profesinę kompetenciją, kuri atlieptų švietimo reformos keliamiems reikalavimams.

2. Tęsti kvalifikacijos tobulinimo sistemos decentralizavimą, skatinant kvalifikacijos tobulinimo formų ir metodų kaitą pačiose švietimo įstaigose, toliau plečiant įvairių tipų kvalifikacijos tobulinimo institucijų tinklą.

3. Sukurti naują kvalifikacijos tobulinimo sistemos finansavimo tvarką.

4. Parengti ir įdiegti kvalifikacijos tobulinimo programų ir institucijų akreditavimo sistemą.

5. Sudaryti sąlygas sukauptos kvalifikacinės patirties sklaidai.

6. Plėtojant kvalifikacijos tobulinimo sistemą, atsižvelgti į atitinkamas Europos Sąjungos rekomendacijas.

III. Kvalifikacijos tobulinimo sistemos tolesnės kaitos nuostatos

• Organizuoti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikių tyrimą, kvalifikacijos tobulinimo programų ir projektų konkursus kvalifikacijos tobulinimo institucijų veiklai paremti. Pusė iš valstybės biudžeto švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijai tobulinti skirtų lėšų naudojamos Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuojamoms konkursinėms programoms, kita pusė – švietimo įstaigų pedagogams pagal patvirtintus limitus. Švietimo įstaigų pedagogai ir vadovai pagal turimus limitus renkasi programą ir instituciją. Miestų ir rajonų savivaldybės, apskričių viršininkų administracijos taip pat skiria lėšų kvalifikacijos tobulinimo programoms finansuoti.

• Toliau inicijuoti įvairių tipų mokytojų švietimo centrų kūrimąsi apskrityse, savivaldybėse ir švietimo įstaigose.

• Reorganizuoti Lietuvos pedagogų kvalifikacijos institutą į pedagogų kvalifikacijos tobulinimo organizavimo instituciją.

• Įkurti pedagogų profesinės raidos kokybės vertinimo instituciją.

• Parengti kvalifikacijos tobulinimo sistemą reglamentuojančią norminę bazę.

Inicijuoti kvalifikacijos tobulinimo turinio kaitą:

– skatinti kvalifikacijos tobulinimo institucijas programas ir projektus kurti kartu su švietimo įstaigų pedagogų komandomis;

– siekti programų tęstinumo;

– teikti vadybinę paramą švietimo įstaigų pedagogų bendruomenėms, pertvarkant metodinę veiklą;

– sudaryti sąlygas tobulintis toms švietimo darbuotojų grupėms, kurios iki šiol nebuvo arba per menkai buvo įtrauktos į kvalifikacijos tobulinimo sistemą (pedagogus rengiančių institucijų dėstytojus, švietimo skyrių darbuotojus, švietimo vadybininkus ir kt.);

– diegti naujas kvalifikacijos tobulinimo formas (distancinis mokymas, projektinis darbas ir pan.).

IV. Kvalifikacijos tobulinimo kaitos tikėtini rezultatai

Pažymėtini šie teigiami projekto aspektai:

– kvalifikacijos tobulinimo institucijos bus skatinamos kurtis visuose regionuose;

– padidės švietimo įstaigų vadovų atsakomybė už pedagogų kvalifikacijos tobulinimą;

– padidėjus kvalifikacijos institucijų konkurencijai, gerės jų veiklos kokybė;

– bus sudaromos sąlygos kvalifikacijos tobulinimo sistemai koordinuoti;

– akreditavimo sistema toliau didins kvalifikacijos institucijų atsakomybę už renginių kokybę;

– pedagogai turės galimybių pasirinkti reikiamus renginius įvairiose institucijose;

– į kvalifikacijos tobulinimo renginių bei programų rengimą įsitrauks daugiau autorių;

– švietimo vadybininkų bei pagalbininkų – lektorių konsultantų rengimas taps tikslingesnis. Bus sudarytos sąlygos geresniam pedagogų komandų bei konsultantų darbui.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

1998 m. gruodžio 16 d.

įsakymu Nr. 1555

Švietimo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų bendrieji nuostatai

Neteko galios nuo 2005-03-04

Priedo pakeitimai:

Nr. ISAK-303, 2005-02-25, Žin., 2005, Nr. 30-954 (2005-03-03), i. k. 1052070ISAKISAK-303

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. 1002, 2001-06-18, Žin., 2001, Nr. 53-1901 (2001-06-22), i. k. 1012070ISAK00001002

Dėl švietimo įstaigos pavadinimo vartojimo veiklos nuostatuose (įstatuose) anglų kalba

2.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-303, 2005-02-25, Žin., 2005, Nr. 30-954 (2005-03-03), i. k. 1052070ISAKISAK-303

Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 1555 "Dėl pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos kaitos" pakeitimo