Nutarimas netenka galios 2012-11-07:
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 03-227, 2012-10-23, Žin., 2012, Nr. 128-6461 (2012-11-06); Žin., 2012, Nr. 138-0 (2012-11-29), i. k. 112505ANUTA0003-227
Dėl Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo
Suvestinė redakcija nuo 2003-06-19 iki 2012-11-06
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 46-1779, i. k. 1022057NUTA00000079
VALSTYBINĖS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL RANGOVO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2002 m. balandžio 30 d. Nr. 79
Vilnius
PATVIRTINTA
Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos
prie Finansų ministerijos valdybos
2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 79
(Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos
prie Finansų ministerijos valdybos
2003 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. N-234
redakcija)
RANGOVO civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės
I. Bendrosios nuostatos
1. Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja statinio rangovo (toliau – rangovo) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau – draudimo sutartis) sąlygas, draudimo sutarties šalių – draudiko ir draudėjo – ikisutartines ir sutartines teises ir pareigas.
2. Rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas apima ir jo subrangovų civilinę atsakomybę. Draudėjas yra atsakingas už jo subrangovų pareigų vykdymą.
3. Rangovas privalo savo civilinę atsakomybę apdrausti atskirai dėl kiekvieno statomo statinio, dėl kurio sudaryta rangos sutartis. Rangovas neprivalo drausti savo civilinės atsakomybės statydamas nesudėtingus statinius ir atlikdamas statinio paprastąjį remontą. Taip pat neprivaloma draustis juridiniams ir fiziniams asmenims, atliekantiems statybos darbus ūkio būdu.
II. Pagrindinės sąvokos
5. Draudikas – draudimo įmonė, turinti Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos išduotą leidimą vykdyti rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir sudariusi su draudėju draudimo sutartį.
7. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kuria yra draudžiami draudėjo turtiniai interesai.
8. Draudimo įmoka – draudimo sutartyje nustatyti draudėjui privalomi mokėjimai už draudiminę apsaugą.
9. Tretysis asmuo – asmuo, kuris šiose taisyklėse nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką. Šiose taisyklėse vartojama sąvoka „tretysis asmuo“ apima ir statytoją (užsakovą). Trečiuoju asmeniu laikomas:
9.1. asmuo, kuriam padaryta žala turtui dėl atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų. Žala turtui nustatoma įstatymų nustatyta tvarka;
III. Draudimo objektas
11. Draudimo objektas yra draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, kuris negali būti trumpesnis nei 2 metai, dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų.
12. Draudimo objektas nėra draudėjo civilinė atsakomybė dėl atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų metu padarytos žalos jo paties ar jo darbuotojų turtui ir (ar) sveikatai, gyvybei bei dėl žalos jų šeimos narių turtui, taip pat draudėjo civilinė atsakomybė dėl žalos, padarytos draudėjo (taip pat jo pavedimu ir sąskaita – trečiųjų asmenų) pagamintai ar patiektai produkcijai ir (ar) atliktų statybos darbų rezultatui. Draudimo objektu taip pat nėra draudėjo civilinė atsakomybė dėl bet kokios kitos jo veiklos, nesusijusios su statinio statybos darbais.
IV. Draudiminis įvykis
13. Draudiminis įvykis yra draudimo sutarties galiojimo metu ir per terminą, kuris nustatytas šių taisyklių 11 punkte, reikalavimo pateikimas draudėjui atlyginti žalą, kuri atsirado dėl atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų. Vienu draudiminiu įvykiu laikomas įvykis, kilęs dėl tos pačios priežasties, nepaisant to, kad dėl tokio įvykio gali būti pareikšti kelių trečiųjų asmenų reikalavimai. Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai draudėjui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti nuostolius. Reikalavimo pateikimas pripažįstamas draudiminiu įvykiu esant visoms šioms sąlygoms:
13.2. reikalavimas atlyginti žalą draudėjui, pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per terminą, kuris nustatytas šių taisyklių 13 punkte;
13.3. reikalavimas, pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu arba per terminą, kuris nustatytas šių taisyklių 13 punkte, dėl atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų;
13.4. reikalavimas, pateikiamas dėl statybos darbų, atliekamų ir (ar) atliktų draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu;
14. Jei trečiajam asmeniui žala, kuri atsirado dėl atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų, padidėjo po to, kai tretysis asmuo pareiškė draudėjui 13 punkte numatytus kriterijus atitinkantį reikalavimą, vėlesnis pateikimas reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą, net jei jis pareikštas pasibaigus terminui, kuris nustatytas 13 punkte, yra draudiminis įvykis.
V. Nedraudiminiai įvykiai
15. Nedraudiminiai įvykiai yra reikalavimo pateikimas atlyginti žalą (nuostolius):
15.4. atsiradusią dėl bet kokios veiklos, susijusios su paslaugomis ar veikla, kuri išeina už rangovo veiklos ribų;
15.5. atsiradusią iš bet kokios sutarties, kurioje draudėjas veikia kaip statinio projektuotojas, gamintojas ar tiekėjas, nepriklausomai nuo to, ar ta veikla vykdoma tolygiai su jo statybos darbų veikla, kaip numatyta šiose taisyklėse, ar ne;
15.6. finansinę, kuri nesusijusi su žalos padarymu turtui, asmens sveikatai, gyvybei, ir (ar) nekylančią kaip žalos turtui, asmens sveikatai, gyvybei pasekmė;
15.8. finansinę, kylančią dėl bet kokio įrenginio, kitos įrangos pajėgumo, produktyvumo, efektyvumo arba gaminamų produktų (teikiamų paslaugų) kokybės, kiekio, taip pat dėl negalėjimo naudotis bet kokia įranga ar įrenginiais bei pelno netekimo;
15.10. kilusią dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (sutartinė atsakomybė). Jeigu pagal sutartį atsakomybės už žalą apimtis yra didesnė, nei ta, kurią nustato įstatymas nesant sutarties, draudimas galioja ta apimtimi, kiek atsakomybė už žalą kiltų pagal įstatymą nesant sutarties;
15.12. kurią draudėjas privalo atlyginti dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga pagal darbuotojų saugą reguliuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus;
15.13. dėl oro, vandens, žemės užteršimo, išskyrus kai užteršimas atsitinka dėl staigaus ir netikėto įvykio. Įvykis nėra staigus ir netikėtas, kai įvykio priežastis yra lėtas ar laipsniškas veiksnys arba pasikartojantys įvykiai;
15.14. tiesiogiai ar netiesiogiai kylančią dėl jonizuojančios spinduliuotės ar radioaktyviojo užteršimo arba dėl bet kokio sprogstamo branduolinio mišinio ar komponento radioaktyvių, toksinių, sprogstamųjų ir kitų pavojingų savybių poveikio;
15.15. susijusią su asbesto arba pusfabrikačių, gaminių ar kitų medžiagų, turinčių savo sudėtyje asbesto, laikymu, naudojimu, pervežimu, šalinimu, gamyba;
15.16. kuri atsirado eksploatuojant motorines transporto priemones, išskyrus savaeigių sausumos darbo mašinų bei mechanizmų eksploataciją;
15.17. tiesiogiai ar netiesiogiai sąlygotą arba susijusią su artimiausiais įvykiais, neatsižvelgiant į tai, kad žalos (nuostolių) atsiradimui ar jų dydžiui galėjo turėti įtakos kitos priežastys ir aplinkybės:
15.17.1. karas, agresija, priešiški užsienio jėgų veiksmai, karinio pobūdžio veiksmai (nepriklausomai nuo to, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietinis karas, maištas, revoliucija, sukilimas, vidaus neramumai, pasiekę sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą;
15.17.2. bet kokio pobūdžio teroristiniai aktai.
Terorizmo sąvoka šiose taisyklėse reiškia pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams sukėlimą panaudojant arba grasinant panaudoti jėgą (pvz.: sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingas medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir pan.), siekiant politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat ir turint tikslą paveikti ar įbauginti vyriausybę ir (ar) visuomenę ar jos dalį;
15.18. padarytą draudėjui ir (ar) jo subrangovams bei jų darbuotojų turtui ir (ar) sveikatai, gyvybei, taip pat turtui, kurį draudėjas ir (ar) jo subrangovai valdo nuomos, panaudos, pasaugos ar kitos sutarties pagrindu;
15.19. kai reikalavimus dėl žalos turtui reiškia su draudėju susiję asmenys. Su draudėju susiję asmenys – tai juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja ar yra kontroliuojami draudėjo arba kartu su draudėju yra kontroliuojami trečiosios šalies, taip pat draudėjo giminaičiai, šeimos nariai, turintys su juo bendrą ūkį.
Kontrolė – tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai įsigytas arba valdomas įmonės akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) paketas, suteikiantis jo savininkams arba valdytojams teisę į daugiau kaip 20 procentų balsų juridinio asmens dalyvių susirinkime, taip pat teisė skirti (išrinkti) ar atšaukti administracijos vadovą, daugiau negu pusė valdybos arba stebėtojų tarybos narių (juos atitinkančių valdymo organų), faktiškai kontroliuoti susijusio asmens priimamus sprendimus (dėl didesnės negu kitų asmenų akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) dalies valdymo, sudarytų sutarčių ar kitų aplinkybių);
15.20. padarytą sausumos transporto priemonėms ir (ar) konteineriams jų pakrovimo ir (ar) iškrovimo metu, kai žala atsirado dėl jų pakrovimo ir (ar) iškrovimo;
15.22. draudėjui vykdant ardymo (griovimo) darbus, jei žala padaroma turtui, aplinkui esančiam mažesniu spinduliu nei griaunamos konstrukcijos aukštis, taip pat draudėjui vykdant sprogdinimo darbus, kai žala padaroma turtui, aplinkui esančiam mažesniu nei 150 m spinduliu;
VI. Draudimo suma ir draudimo įmoka
16. Draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise). Minimali draudimo suma negali būti mažesnė nei 150 000 Lt vienam draudiminiam įvykiui.
17. Jei draudikas išmoka draudimo išmoką, lygią draudimo sumos daliai, draudiko prievolė lieka galioti iki draudimo sutarties ir draudiminės apsaugos termino pabaigos, likusiai draudimo sumos daliai, išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje nustatyta, jog draudiko prievolė lieka galioti visai draudimo sumai, neišskaičiuojant iš jos išmokėtų draudimo išmokų.
18. Draudimo įmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į draudimo rizikos laipsnį. Draudimo įmokos dydis nurodomas draudimo liudijime (polise).
19. Draudimo įmoką draudėjas moka pinigais. Šalių susitarimu draudimo įmoka gali būti vienkartinė arba mokama dalimis. Jei draudėjas laiku nesumoka draudimo įmokos dalies (išskyrus pirmąją draudimo įmokos dalį), nuo nesumokėtos sumos skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis nustatomas šalių susitarimu, arba, šalims nesusitarus – įstatymų nustatyta tvarka. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui ir statytojui (užsakovui) raštu, nurodydamas, jog, per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudiko prievolės įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką.
20. Atsižvelgdamas į draudimo rizikos pobūdį, draudikas ir draudėjas savo susitarimu gali nustatyti besąlyginę išskaitą draudiminio įvykio atveju, kurios dydis privalo būti nurodomas draudimo liudijime (polise). Besąlyginė išskaita – tai suma, kuria draudikas kiekvieno draudiminio įvykio atveju sumažina draudimo išmoką, jei draudimo išmoka mokama draudėjui. Jeigu draudimo išmoka mokama trečiajam asmeniui, draudikas nesumažina draudimo išmokos besąlyginės išskaitos suma, tačiau draudėjas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po to, kai draudikas sumoka draudimo išmoką trečiajam asmeniui, privalo sumokėti draudikui besąlyginės išskaitos sumą. Draudikas privalo nedelsdamas informuoti draudėją apie draudimo išmokos mokėjimo trečiajam asmeniui dieną. Besąlyginė išskaita negali būti didesnė kaip 5 procentai draudimo sumos arba 10 000 Lt.
VII. Draudimo sutarties sudarymas ir įsigaliojimas
21. Draudimo sutartis sudaroma rašytine forma. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudiko išduodamas rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (polisas), kuriame be Civilinio kodekso 6.991 straipsnyje nurodytų rekvizitų papildomai privalo būti nurodyti šie rekvizitai:
22. Draudėjas, ketindamas sudaryti draudimo sutartį, pateikia draudikui užpildytą raštišką prašymą. Raštiško prašymo turinį nustato draudikas.
23. Sudarant draudimo sutartį draudėjas privalo suteikti jam žinomą ir reikšmingą draudimo rizikai įvertinti bei draudimo sutarčiai sudaryti informaciją, kurią draudikas prašo nurodyti raštiškame prašyme arba dėl kurios papildomai teiraujasi raštu, taip pat draudiko reikalavimu pateikti turimus dokumentus, reikšmingus draudimo rizikai įvertinti bei draudimo sutarčiai sudaryti.
24. Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, išskyrus tuos atvejus, kai draudėjas neįvykdo 23 punkte numatytos pareigos. Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį gali būti skundžiamas teismui.
25. Jei draudėjas neįvykdo 23 punkte nustatytos pareigos ir draudikas žinodamas tai vis tiek sudaro draudimo sutartį, tai draudikas, negali remtis tuo, kad 23 punkte numatyta pareiga neįvykdyta.
26. Draudimo sutartis laikoma sudaryta šalims susitarus ir įstatymų nustatyta tvarka išreiškus valią bei draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar jos dalį, jei šalys susitarė, jog draudimo įmoka yra mokama dalimis. Draudimo sutartis įsigalioja nuo šalių susitarimu nustatytos datos, kuri turi būti nurodyta draudimo liudijime (polise).
VIII. Draudimo sutarties terminas
28. Draudimo sutartis sudaroma terminui, kuris apima laikotarpį nuo vieno statinio statybos darbų pradžios iki pabaigos (statinio pripažinimo tinkamu naudoti pagal paskirtį). Draudiminės apsaugos terminas negali būti trumpesnis nei 2 metai nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos.
29. Jei draudimo sutartis pasibaigė anksčiau, negu nustatyta šių taisyklių 28 punkte, draudėjas privalo sudaryti naują draudimo sutartį.
IX. Draudimo rizikos padidėjimas
31. Jei draudimo rizika padidėja po draudimo sutarties sudarymo, draudėjas privalo informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą 32 punkte nustatyta tvarka. Galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui sudarant draudimo sutartį, o draudėjas privalo raštu patvirtinti, kad susipažino su jais.
32. Draudėjas privalo nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, draudikui raštu pranešti apie draudimo rizikos padidėjimą, kai pats tai sužinojo.
33. Padidėjus draudimo rizikai, draudikas turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo įmoką. Sudarydamas draudimo sutartį, draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui tvarką, kuria vadovaujantis bus apskaičiuojamas padidintos draudimo įmokos dydis, o draudėjas privalo raštu patvirtinti, kad susipažino su minėta tvarka.
X. Draudimo rizikos sumažėjimas
34. Jei draudimo sutarties galiojimo metu paaiškėja, jog draudimo rizika sumažėja, draudėjas turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba sumažinti draudimo įmoką. Galimus draudimo rizikos sumažėjimo atvejus draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui sudarant draudimo sutartį, o draudėjas raštu privalo patvirtinti, kad susipažino su jais.
XI. Draudėjo pareiga pranešti apie galimą draudiminį įvykį
35. Draudėjas privalo raštu nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, pranešti draudikui apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, kuris yra susijęs arba, draudėjo nuomone, gali būti susijęs su statinio statybos darbais draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir laikotarpiu, nustatytu šių taisyklių 11 punkte. Jeigu draudėjas raštu nepraneša draudikui ar jo atstovui apie draudiminį įvykį per 7 darbo dienas, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgdamas į tai, ar draudėjas savo pareigos neįvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, išskyrus, kai įrodoma, kad apie draudiminį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudiminį įvykį neturėjo įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.
XII. Draudėjo pareigos įvykus draudiminiam įvykiui
37. Gavęs reikalavimą atlyginti žalą, įvykus draudiminiam įvykiui, draudėjas privalo laikytis draudiko nurodymų ir veikti taip, kad žala būtų sumažinta arba jos išvengta.
38. Įvykus draudiminiam įvykiui, draudėjas turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui buvo duoti. Draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar išvengti.
39. Draudikas privalo XIX skyriuje nustatyta tvarka atlyginti draudėjui būtinas išlaidas, patirtas vykdant pareigą, numatytą 37 punkte.
40. Be raštiško draudiko sutikimo draudėjas neturi teisės iš dalies ar visiškai pripažinti ar tenkinti reikalavimą atlyginti žalą.
41. Jei draudėjui pareiškiamas ieškinys teisme, draudikas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo draudėjo pranešimo apie pareikštą ieškinį turi teisę pareikalauti, kad draudėjas įgaliotų draudiko paskirtus asmenis atstovauti draudėjo interesams teisme. Draudėjas privalo įgalioti draudiko paskirtus asmenis atstovauti draudėjo interesams. Jei draudėjo interesams teisme atstovauja draudiko paskirti asmenys, draudikas XIX skyriuje nustatyta tvarka privalo atlyginti draudėjui patirtas ir iš jo priteistas teismo išlaidas bei patirtas ir priteistas išlaidas atstovo teisme pagalbai apmokėti.
XIII. Bendrosios žalos dydžio nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo nuostatos
43. Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudiminio įvykio faktą ir žalos dydį. Teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi draudėjas ir tretysis asmuo.
44. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas, įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal trečiojo asmens ieškinį draudėjui dėl žalos atlyginimo, trečiojo asmens ar kitų įstaigų bei įmonių, pagal teisės aktus turinčių teisę nustatyti žalos sveikatai dydį, išvadas.
45. Draudimo sutarties šalys atskiru susitarimu gali nustatyti, jog padarytos žalos dydį nustatys draudimo sutarties šalių paskirti nepriklausomi ekspertai. Šiuo atveju šalių susitarimu būtina nustatyti nepriklausomų ekspertų skyrimo, jų darbo apmokėjimo, atliekamo tyrimo ir išvadų pateikimo tvarką.
46. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos ir žalos dydžio, išskyrus atvejus, nurodytus Civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje.
47. Išmokėjęs draudimo išmoką, draudikas atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją įgyja tik įstatymų numatytais atvejais. Visais kitais atvejais draudikas neįgyja atgręžtinio reikalavimo teisės į draudėją.
XIV. DRAUDĖJO kreipimasis į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo TRETIESIEMS ASMENIMS
49. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, draudėjas privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų nuorašus:
50. Draudikas draudimo išmoką moka konstatavus draudiminio įvykio faktą ir nustačius žalos dydį, bet ne vėliau kaip per 7 dienas fiziniams asmenims arba 15 dienų juridiniams asmenims nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudiminio įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį. Jei draudimo sutartyje nustatyta, kad mokamos periodinės išmokos, šios sąlygos taikomos pirmai periodinei draudimo išmokai.
51. Draudikas dėl savo kaltės praleidęs draudimo išmokos mokėjimo terminą, moka įstatymų nustatytus delspinigius.
52. Jei praėjus 50 punkte nustatytam terminui draudimo išmoka nėra išmokėta ar nepradėta mokėti, draudikas raštu privalo informuoti draudėją, trečiąjį asmenį ir motyvuotai nurodyti draudimo išmokos nemokėjimo priežastis.
XV. trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisė
54. Tretysis asmuo turi tiesioginio reikalavimo teisę į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, tretysis asmuo privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų nuorašus:
55. Būtinos sąlygos tiesioginio reikalavimo teisei realizuoti yra draudiminio įvykio buvimas ir tai, jog draudėjas trečiajam asmeniui nėra atlyginęs žalos arba yra atlyginęs tik dalį jos.
XVI. Draudimo išmokos mokėjimas DĖL ŽALOS SVEIKATAI
58. Jei žala sveikatai yra tęstinio pobūdžio, draudimo išmoka mokama periodiniais mokėjimais įstatymų nustatyta tvarka.
59. Pasikeitus žalai, padarytai trečiojo asmens sveikatai, draudimo išmoka perskaičiuojama įstatymų nustatyta tvarka.
XVII. Draudimo išmokos mokėjimas DĖL ŽALOS, SUSIJUSIOS SU ASMENS GYVYBĖS ATĖMIMU
61. Draudimo išmoka dėl žalos, susijusios su asmens gyvybės atėmimu, tretiesiems asmenims išmokama periodiniais mokėjimais įstatymų nustatyta tvarka.
XVIII. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS DRAUDĖJUI
63. Jei draudėjas yra atlyginęs žalą, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jei draudėjas buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba jei draudėjas yra įrodęs, jog draudikas nepagrįstai nedavė tokio sutikimo.
64. Jei draudėjas yra atlyginęs dalį žalos, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jei draudėjas buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba jei draudėjas yra įrodęs, jog draudikas nepagrįstai nedavė tokio sutikimo, be to, jei draudikas trečiajam asmeniui yra išmokėjęs draudimo išmoką dėl neatlygintos žalos dalies.
XIX. DRAUDĖJO išlaidų, numatytų 39 ir 41 punktuose, atlyginimas
66. Atlyginamos išlaidos, numatytos 39 ir 41 punktuose, kartu su draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos, išskyrus atvejus, numatytus Civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje.
67. Draudėjo išlaidos, patirtos laikantis draudiko nurodymų (37 punktas) atlyginamos net ir tuo atveju, jei vėliau paaiškėja, jog reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudiminis įvykis. Draudėjo išlaidos, patirtos siekiant sumažinti žalą ar stengiantis jos išvengti (37 punktas), neatlyginamos, jei vėliau paaiškėja, jog reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudiminis įvykis.
XX. DVIGUBAS draudimas
69. Įvykus draudiminiam įvykiui ir nustačius, kad dėl tos pačios rizikos draudėjas yra sudaręs draudimo sutartis daugiau nei su viena draudimo įmone, draudimo išmoką kiekviena draudimo įmonė moka proporcingai draudimo sutartyje nurodytai draudimo sumai, tačiau draudiko ir kitų draudimo įmonių išmokamos draudimo išmokos negali viršyti žalos dydžio.
XXI. DraUDIKO TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ PERLEIDIMAS
70. Draudikas įstatymų nustatyta tvarka turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartis kitam ar kitiems draudikams.
71. Draudėjui nesutinkant su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam ar kitiems draudikams, draudimo sutartis nutraukiama draudimo sutarties šalių susitarimu. Tokiu atveju draudėjui yra grąžinama draudimo įmoka už nepanaudotą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.
XXII. Draudimo sutarties nutraukimas ir pakeitimas
72. Draudimo sutartis nutraukiama ir keičiama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Draudimo sutartis negali būti nutraukta, jeigu draudėjas nėra sudaręs naujos draudimo sutarties, išskyrus atvejus, kai draudėjui išnyksta pareiga sudaryti draudimo sutartį.
73. Draudėjui savo iniciatyva nutraukus draudimo sutartį, draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka, iš kurios draudikas turi teisę išskaičiuoti sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (ne daugiau kaip 15 procentų visos draudimo įmokos), draudimo įmokos dalį už iki draudimo sutarties nutraukimo suteiktą draudimo apsaugą bei pagal draudimo sutartį išmokėtas draudimo išmokas.
XXIII. Baigiamosios nuostatos
75. Visi draudimo sutarties šalies pranešimai kitai draudimo sutarties šaliai turi būti teikiami raštu. Draudimo sutarties šalis privalo nedelsiant informuoti kitą šalį apie buveinės ar nuolatinės gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą.
76. Draudimo sutarties sąlygas, neaptartas šiose taisyklėse, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai.
Priedo pakeitimai:
Nr. N-234, 2003-06-16, Žin., 2003, Nr. 58-2634 (2003-06-18), i. k. 1032057NUTA000N-234
Pakeitimai:
1.
Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdyba, Nutarimas
Nr. N-234, 2003-06-16, Žin., 2003, Nr. 58-2634 (2003-06-18), i. k. 1032057NUTA000N-234
Dėl Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 2002 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 79 "Dėl Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo