@D1=19950705;D2=19960530;D3=19960626

Pakeitimai:

 1.

 Parlamentas, Įstatymas

{#19960530AA1356 ;} Nr. 1-1356, 96.05.30, Žin., 1996, Nr. 57-1336 (96.06.19)

 LIETUVOS RESPUBLIKOS INVESTICINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 2 IR 22

 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 *** Pabaiga ***

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS

                     INVESTICINIŲ BENDROVIŲ

                            ĮSTATYMAS

                  1995 m. liepos 5 d. Nr.I-1018

                             Vilnius

                   I SKIRSNIS. BENDROJI DALIS

     1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

     1.  Šis   įstatymas  reglamentuoja   investicinių  bendrovių

steigimo,  reorganizavimo  ir  likvidavimo,  valdymo  ir  veiklos

ypatumus, investicinių  bendrovių veiklos  valstybinę  priežiūrą,

akcininkų teises  bei pareigas  ir teisių apsaugos priemones. Šis

įstatymas  taip   pat  nustato  investicinių  akcinių  bendrovių,

įsteigtų iki  jo įsigaliojimo  dienos ir  veikiančių valstybiniam

turtui privatizuoti  pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto

pirminio privatizavimo  įstatymą, reorganizavimo  į  investicines

bendroves tvarką.

     2. Investicinėms  bendrovėms taikomos  Lietuvos  Respublikos

akcinių bendrovių  įstatymo nuostatos, jeigu ko kita nenumato šis

įstatymas.

     2 straipsnis. Vartojamos sąvokos

     Šiame įstatyme:

     depozitoriumas -  bankas, banko  dukterinė įmonė  ar finansų

maklerio  įmonė,  šio  įstatymo  IV  skirsnyje  nustatyta  tvarka

sauganti investicinės  bendrovės pinigines  lėšas ir  vertybinius

popierius bei aptarnaujanti operacijas su vertybiniais popieriais

ir pinigais;

     kontroliuojama įmonė  - įmonė,  kurios akcijų,  suteikiančių

daugiau kaip 30 procentų bendro balsų skaičiaus, turi investicinė

bendrovė;

     investicinė  bendrovė  -  akcinė  bendrovė,  kurios  veiklos

pobūdis ar  turto sudėtis  atitinka šio  įstatymo  3  straipsnyje

nustatytus kriterijus.  Investicinės bendrovės  gali veikti  kaip

investiciniai   fondai,   uždarieji   investiciniai   fondai   ar

kontroliuojančiosios investicinės bendrovės;

     investicinė akcinė  bendrovė  -  akcinė  bendrovė,  įsteigta

valstybiniam  turtui   privatizuoti  pagal  Lietuvos  Respublikos

valstybinio turto  pirminio privatizavimo įstatymą, vadovaujantis

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

     emitentas  -   fizinis  ar   juridinis  asmuo,   savo  vardu

leidžiantis vertybinius popierius;

     investicijų  portfelis   -  investicinės   bendrovės  turimų

investicijų rinkinys;

     diversifikuotas   investicijų    portfelis   -   investicijų

portfelis, kuris atitinka visus šiuos reikalavimus:

     1) investuota  ne  daugiau  kaip  5  procentai  investicinės

bendrovės nuosavų  (grynųjų) aktyvų  į vieno emitento vertybinius

popierius, išskyrus 4 punkte numatytus atvejus;

     2) nėra  įsigyta daugiau  kaip 10  procentų  vieno  emitento

akcijų;

     3) nėra  įsigyta daugiau  kaip 10  procentų  vieno  emitento

kredito vertybinių popierių, išskyrus 4 punkte numatytus atvejus;

     4) investuota  ne  daugiau  kaip  30  procentų  investicinės

bendrovės nuosavų  (grynųjų) aktyvų  į vienos  emisijos valstybės

(vietos  savivaldybės)   išleistus  ar   garantuotus  vertybinius

popierius  ir  investicijų  portfelį  sudaro  ne  mažiau  kaip  6

skirtingų emisijų vertybiniai popieriai;

     investuotojas -  asmuo, savo  vardu ir savo lėšomis įsigijęs

ar įsigyjantis vertybinių popierių;

     įstatinis   kapitalas    -   įstatymų    nustatyta    tvarka

įregistruotas  akcinės   bendrovės  kapitalas,  kuris  yra  lygus

išleistų akcijų skaičiaus ir akcijų nominalios vertės sandaugai;

     nuosavas kapitalas - investicinio fondo akcininkų kapitalas,

kuris  nėra  registruojamas  ir  jo  dydis  keičiasi  dėl  akcijų

išpirkimo ir jų anuliavimo bei naujų akcijų išleidimo;

     nuosavi (grynieji)  aktyvai -  investicinės bendrovės  turto

vertės ir  ilgalaikių bei  trumpalaikių finansinių įsipareigojimų

skirtumas;

     asmenys, susiję su investicine bendrove:

     1) asmenys,  turintys daugiau  kaip 5 procentus investicinės

bendrovės akcijų;

     2) įmonės  ar kitos  organizacijos, kurių  daugiau  kaip  10

procentų akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) turi investicinė

bendrovė;

     3) investicinės  bendrovės ir  su  ja  susijusių  įmonių  ar

organizacijų vadovai;

     vadovai -  įmonės  stebėtojų  tarybos  ir  valdybos  nariai,

administracijos  vadovas   ir   jo   pavaduotojai,   vyriausiasis

finansininkas (buhalteris)  bei kiti  asmenys, įgalioti jos vardu

sudaryti sandorius;

     valdymo įmonė  - įmonė,  kuriai pagal  turto valdymo sutartį

yra  perduotas   investicinės   bendrovės   turto   valdymas   ir

vadovavimas jos einamajai veiklai.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960530AA1356 ;} Nr. 1-1356, 96.05.30, Žin., 1996, Nr. 57-1336 (96.06.19)

     3 straipsnis. Investicinės bendrovės samprata

     1. Investicinė  bendrovė yra  akcinė bendrovė  (išskyrus šio

straipsnio trečiojoje  dalyje numatytas  išimtis), kuri  sukaupia

fizinių ir  juridinių asmenų lėšas viešai platindama savo akcijas

ir turi bent vieną iš šių požymių:

     1) pagrindinė  veikla, iš  kurios gaunama  daugiau  kaip  60

procentų pajamų, yra sukauptų lėšų investavimas ar reinvestavimas

į vertybinius popierius ir(ar) prekyba vertybiniais popieriais;

     2) daugiau  kaip 50  procentų bendrovės  turto vertės sudaro

vertybiniai popieriai.

     2. Kiekviena  įmonė, atitinkanti  šio  straipsnio  pirmosios

dalies 1  ir 2  punktų  kriterijus,  turi  būti  reorganizuota  į

investicinę bendrovę  šiame įstatyme  nustatyta tvarka,  išskyrus

šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus atvejus.

     3. Investicinėmis  bendrovėmis nėra laikoma ir šis įstatymas

netaikomas:

     1) bankams,  draudimo bendrovėms,  finansų maklerio įmonėms,

taip   pat   kitoms   operacijas   su   vertybiniais   popieriais

atliekančioms    finansinėms    institucijoms,    kurių    veiklą

reglamentuoja kiti įstatymai ar teisės aktai;

     2) akcinėms  bendrovėms,  turinčioms  ne  daugiau  kaip  100

akcininkų  (savininkų),   kurios  neplatino   ir  neplatina  savo

vertybinių popierių viešai;

     3) akcinėms  bendrovėms,  kurios  peržengia  šio  straipsnio

pirmosios dalies  2 punkte  numatytą ribą laikinai, jeigu jos šią

ribą viršijančius  vertybinius popierius  parduos ne  vėliau kaip

per 3 mėnesius;

     4) įmonėms,  kurių įstatinis kapitalas yra mažesnis kaip 250

tūkstančių litų.

     4 straipsnis. Investicinių bendrovių klasifikacija

     1. Investicinės bendrovės gali būti šių rūšių:

     1) investiciniai fondai;

     2) uždarieji investiciniai fondai;

     3) kontroliuojančiosios investicinės bendrovės.

     2. Investicinė  bendrovė  yra  laikoma  investiciniu  fondu,

jeigu jos  turimas investicijų  porfelis yra  diversifikuotas,  o

išleistos ar  išleidžiamos  akcijos  yra  išperkamosios  akcijos,

kurių savininkai turi teisę bet kuriuo metu grąžinti šias akcijas

bendrovei ir  gauti už tai proporcingą dalį jos nuosavų (grynųjų)

aktyvų.

     3. Investicinė  bendrovė yra  laikoma uždaruoju investiciniu

fondu, jeigu jos turimas investicijų porfelis yra diversifikuotas

ir ji nėra išleidusi išperkamųjų akcijų.

     4.  Investicinė   bendrovė  yra  laikoma  kontroliuojančiąja

investicine bendrove,  jeigu jos  turimas  investicijų  portfelis

nėra diversifikuotas ir ji nėra išleidusi išperkamųjų akcijų.

     5.  Kontroliuojančioji   investicinė  bendrovė   gali   būti

įsteigta tik  reorganizavus investicinę akcinę bendrovę, taip pat

kitos  rūšies  įmonę  (išskyrus  investicinį  fondą  ir  uždarąjį

investicinį fondą) pagal 3 straipsnio antrosios dalies nuostatas.

               II SKIRSNIS. INVESTICINIŲ BENDROVIŲ

                      BENDRIEJI REIKALAVIMAI

     5 straipsnis. Investicinių bendrovių steigimas,

                   reorganizavimas ir likvidavimas

     1. Investicinė bendrovė gali užsiimti savo veikla tik gavusi

Vertybinių  popierių   komisijos  leidimą.   Vertybinių  popierių

komisija  per   30  dienų  nuo  paraiškos  leidimui  investicinės

bendrovės veiklai  gauti  įteikimo  privalo  išnagrinėti  leidimo

išdavimo klausimą.  Jei leidimas  neišduodamas, tai  investicinės

bendrovės steigėjams  ar kitiems  atstovams turi  būti  pateiktas

motyvuotas atsakymas.

     2. Investicinės  bendrovės pavadinime  turi būti šie žodžiai

ar jų  santrumpos iš  pirmųjų raidžių:  "investicinis fondas"  ar

"IF",    "uždarasis     investicinis    fondas"     ar     "UIF",

"kontroliuojančioji investicinė  bendrovė" ar "KIB". Investicinės

bendrovės pavadinime  žodžiai "akcinė  bendrovė" ar  jų santrumpa

"AB" yra  neprivalomi. Investicinės  bendrovės  pavadinimas  turi

atitikti Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  patvirtintų  įmonių,

įstaigų ir organizacijų vardų nuostatų reikalavimus.

     3.  Leidimas   investicinės  bendrovės   veiklai  gali  būti

išduotas naujai  steigiamam  investiciniam  fondui  ar  uždarajam

investiciniam  fondui   arba   jau   veikiančiai   įmonei,   kuri

reorganizuojama į investicinę bendrovę.

     4.  Naujai   steigiamos  investicinės   bendrovės  pirmosios

emisijos akcijas  gali įsigyti  tik jos  steigėjai. Šios  akcijos

turi  būti   visiškai  apmokėtos   iki   investicinės   bendrovės

įregistravimo įmonių rejestre.

     5.  Leidimui   gauti  investicinė   bendrovė  (kai  bendrovė

steigiama - jos steigėjai) pateikia Vertybinių popierių komisijai

paraišką, kurioje turi būti nurodyta:

     1) investicinės bendrovės pavadinimas ir buveinės adresas;

     2) investicinės  bendrovės įregistruoto (steigimosi atveju -

sukaupto) įstatinio (nuosavo) kapitalo dydis;

     3) informacija apie materialinį ir kvalifikacinį pasirengimą

užsiimti   investicinės    bendrovės   veikla    (kvalifikacinius

sertifikatus turinčių  asmenų vardai, pavardės, adresai, telefonų

numeriai);

     4) duomenys apie pasirinktą valdymo įmonę ir depozitoriumą.

     6.  Prie   paraiškos  leidimui   gauti  turi   būti  pridėta

investicinės bendrovės  steigimo sutartis,  įstatai, pažyma  apie

investicinės bendrovės  akcijų apmokėjimą,  taip pat  sutartis su

valdymo įmone  ir depozitoriumu,  jeigu pagal  šį įstatymą tokios

sutartys turi būti sudarytos.

     7. Investicinės bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:

     1) pavadinimas;

     2) buveinės adresas;

     3) investicinės veiklos tikslai, objektai, būdai;

     4)  uždarojo   investicinio  fondo  ar  kontroliuojančiosios

investicinės bendrovės  įstatinio  kapitalo  dydis,  investicinio

fondo pradinis nuosavas kapitalas;

     5)  uždarojo   investicinio  fondo  ar  kontroliuojančiosios

investicinės bendrovės  akcijų skaičius  ir  jų  nominali  vertė,

investicinio  fondo   numatomas   išleisti   didžiausias   akcijų

skaičius;

     6) akcijų suteikiamos teisės;

     7) valdymo organų formavimo tvarka;

     8) visuotinio  susirinkimo kompetencija,  jo  sušaukimo  bei

balsavimo jame tvarka;

     9)  stebėtojų   tarybos  ir  valdybos,  jeigu  ji  sudaroma,

kompetencija;

     10) pajamų paskirstymo politika;

     11) nuosavų  (grynųjų)  aktyvų  įvertinimo  ir  investicinio

fondo akcijų išpirkimo kainos nustatymo taisyklės;

     12) išlaidų struktūra ir jų padengimo principai;

     13)  pranešimų  akcininkams  paskelbimo  tvarka,  prospektų,

metinių  ir   pusmetinių  ataskaitų   pateikimo   ir   paskelbimo

akcininkams tvarka;

     14) likvidavimo tvarka.

     Įstatuose gali  būti ir  kitų  nuostatų,  neprieštaraujančių

Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams.

     8. Investicinės  bendrovės įstatai  negali būti  pakeisti ar

papildyti, o depozitoriumas ar valdymo įmonė negali būti pakeisti

be Vertybinių popierių komisijos sutikimo. Sutikimas yra laikomas

duotu,  jeigu  Vertybinių  popierių  komisija  per  15  dienų  po

atitinkamo prašymo gavimo nepateikia motyvuoto prieštaravimo, dėl

ko įstatai, valdymo įmonė ar depozitoriumas negali būti pakeisti.

Ginčus dėl  sutikimo  pakeisti  ir  papildyti  įstatus,  pakeisti

valdymo įmonę ar depozitoriumą sprendžia teismas.

     9. Vertybinių  popierių  komisija  gali  atsisakyti  išduoti

leidimą investicinės bendrovės veiklai, jeigu:

     1) pateikti  ne visi  šio straipsnio penktojoje ir šeštojoje

dalyse nurodyti dokumentai;

     2)  leidimui   gauti  pateikti   dokumentai  neatitinka  šio

įstatymo reikalavimų;

     3) leidimui gauti pateiktuose dokumentuose yra klaidingos ar

tikrovės neatitinkančios informacijos;

     4) ne  visos investicinės  bendrovės akcijos  yra  apmokėtos

arba naujai  steigiamos investicinės  bendrovės steigėjai įsigijo

tik dalį pirmosios emisijos akcijų;

     5)  investicinės   bendrovės  vadovai   ar  steigėjai   nėra

pakankamai  geros   reputacijos  asmenys  (yra  nesąžiningumo  ar

finansinės drausmės  dažnų pažeidimų  įrodymų, turi  nuobaudų dėl

nusižengimų  naudojantis   tarnybine  padėtimi,   administracinių

nuobaudų už  vertybinių popierių  rinką reglamentuojančių  teisės

aktų pažeidimus,  bausti už  tyčinį bankrotą,  teisti už tyčinius

nusikaltimus).

     10. Jeigu  naujai steigiamo  uždarojo investicinio  fondo ar

kontroliuojančiosios investicinės bendrovės investicijų portfelio

valdymas  nėra  perduotas  valdymo  įmonei,  ne  mažiau  kaip  du

investicinės   bendrovės    vadovai   ar   kiti   administracijos

darbuotojai privalo  turėti finansų  maklerio ar  kitą Vertybinių

popierių komisijos  pripažintą  kvalifikacinį  sertifikatą.  Apie

kvalifikacinius sertifikatus  turinčių asmenų  pasikeitimus  turi

būti per 10 dienų  pranešta Vertybinių popierių komisijai.

11. Investicinės  bendrovės registruojamos  Lietuvos  Respublikos

įmonių  rejestro   įstatymo  nustatyta   tvarka,  jei   jos  turi

Vertybinių  popierių  komisijos  leidimą  investicinės  bendrovės

veiklai.

     12. Uždarasis investicinis fondas gali būti reorganizuojamas

tik  į  investicinį  fondą.  Investicinį  fondą  reorganizuoti  į

uždarąjį  investicinį  fondą  ar  kontroliuojančiąją  investicinę

bendrovę yra  draudžiama.  Investicinei  bendrovei  reorganizuoti

turi  būti   gautas  Vertybinių   popierių  komisijos  sutikimas.

Investicinę bendrovę  reorganizuojant skaidymo  būdu,  kiekvienas

jos akcininkas  turi  gauti  tokią  pat  dalį  kiekvienos  naujai

steigiamos  investicinės   bendrovės  akcijų,  kokią  jis  turėjo

reorganizuojamoje     bendrovėje.      Investicinės     bendrovės

reorganizavimo ar  likvidavimo pagrindu  negali  būti  jos  turto

dalies, kurią  sudaro vertybiniai popieriai, sumažėjimas žemiau 3

straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatytos ribos.

     13.   Vertybinių    popierių   komisija    gali   panaikinti

investicinei bendrovei išduotą leidimą veiklai, jeigu investicinė

bendrovė:

     1) yra likviduojama;

     2)   leidimą   gavo   pateikusi   klaidingą   ar   melagingą

informaciją, suklastotus  dokumentus, taip  pat nuslėpusi faktus,

dėl kurių leidimas neturėjo būti išduodamas ;

     3) daugiau  nebevykdo leidimo išdavimo sąlygų arba nesilaiko

Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų;

     4)  nevykdo  šio  įstatymo  6  straipsnio  pirmojoje  dalyje

nustatytų kapitalo reikalavimų;

     5)  12   mėnesių  nesinaudoja  suteiktu  leidimu  arba  tokį

laikotarpį neužsiima savo veikla;

     6) neužtikrina jai patikėtų lėšų saugumo ar nebegali vykdyti

įsipareigojimų kreditoriams;

     7) aplaidžiai  ar apgaulingai  tvarko buhalterinę  apskaitą,

netinkamai sudaro finansines ataskaitas.

     Leidimas  investicinei   bendrovei  taip   pat   gali   būti

panaikintas, jeigu  atsiranda nors  viena iš sąlygų, nurodytų šio

straipsnio devintosios dalies 5 punkte.

     14. Investicinė  bendrovė turi  teisę samdyti  nepriklausomą

auditorių  jos  veiklai  patikrinti,  jeigu  Vertybinių  popierių

komisija nustato  šio  straipsnio  tryliktosios  dalies  6  ir  7

punktuose  nurodytus   leidimo  investicinės   bendrovės  veiklai

panaikinimo   pagrindus.    Nepriklausomo   auditoriaus    išvada

Vertybinių popierių  komisijai turi  būti pateikta per 2 mėnesius

nuo  pareikalavimo   atlikti  auditą,  jeigu  Komisija  nenustato

kitokio termino.  Klausimas dėl  leidimo  investicinės  bendrovės

veiklai panaikinimo  gali būti svarstomas be nepriklausomo audito

išvadų,  jeigu   investicinė  bendrovė   per  nustatytą   terminą

Vertybinių popierių  komisijai nepateikė šių išvadų arba atsisakė

atlikti nepriklausomą  auditą ar  nepateikė  jokios  informacijos

apie tai, kad bus atliekamas nepriklausomas auditas.

     15.  Jei   investicinei  bendrovei  išduotas  leidimas  buvo

panaikintas, ši  bendrovė turi  būti  likviduojama.  Likviduojama

investicinė  bendrovė   turi  būti  perregistruota  ir  prie  jos

pavadinimo  pridėtas   žodis  "likviduojama".   Informacija  apie

investicinės bendrovės  likvidavimo eigą  ir terminus  turi  būti

pateikta kiekvienam to pareikalavusiam jos akcininkui, tiesiogiai

suinteresuotam  trečiajam   asmeniui   ir   Vertybinių   popierių

komisijai.   Likviduojamos    investicinės    bendrovės    turtas

(vertybiniai   popieriai    ir   kitas    kilnojamasis    turtas,

nekilnojamasis  turtas)   turi  būti  parduodamas  konkurso  būdu

(varžytynėse, aukcionuose)  ar  per  vertybinių  popierių  biržą.

Gauti už  jį pinigai  kartu su  kitomis  likviduojamos  bendrovės

piniginėmis lėšomis,  įvykdžius visas  jos prievoles, padalijamos

akcininkams  proporcingai   jų  turimų   šios  bendrovės   akcijų

skaičiui. Likviduojama  investicinė bendrovė  gali  sudaryti  tik

tuos sandorius, kurie susiję su jos likvidavimu.

     16.  Ginčus   dėl  leidimo  investicinės  bendrovės  veiklai

išdavimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas.

     6 straipsnis. Kapitalas

     1.  Investicinio  fondo  nuosavas  kapitalas  turi  būti  ne

mažesnis kaip  1 milijonas  litų. Uždarojo  investicinio fondo ir

kontroliuojančiosios investicinės  bendrovės įstatinis  kapitalas

turi būti  ne mažesnis  kaip 250  tūkstančių litų,  o jų  nuosavi

(grynieji) aktyvai  negali būti  mažesni  už  įstatinį  kapitalą.

Vertybinių popierių  komisijai ne  vėliau kaip  per 5 dienas turi

būti pranešta apie tai, kad:

     1) investicinio fondo nuosavas kapitalas tapo mažesnis nei 1

milijonas litų;

     2)  uždarojo   investicinio  fondo  ar  kontroliuojančiosios

investicinės bendrovės nuosavi (grynieji) aktyvai tapo mažesni už

įstatinį kapitalą.

     2. Turtiniai įnašai negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų

investicinės bendrovės įstatinio (nuosavo) kapitalo.

     3.  Didinant   investicinės  bendrovės   įstatinį  (nuosavą)

kapitalą, akcininkai  neturi  pirmumo  teisės  pasirašyti  naujos

emisijos akcijų.

     4.  Uždarasis   investicinis  fondas  ir  kontroliuojančioji

investicinė bendrovė  neturi teisės  mažinti įstatinio  kapitalo,

išskyrus mažinimą dėl patirtų nuostolių.

     5.  Investicinio   fondo  ar   uždarojo  investicinio  fondo

skolintas kapitalas  negali sudaryti  daugiau kaip 10 procentų jo

nuosavų  (grynųjų)   aktyvų  vertės.  Jei  šis  reikalavimas  yra

pažeidžiamas dėl  nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės sumažėjimo, tai

investicinis fondas  ar uždarasis  investicinis fondas  ne vėliau

kaip per  3 mėnesius  nuo pažeidimo padarymo dienos privalo tokią

būklę ištaisyti.

     7 straipsnis. Akcijos

     1.  Investicinės  bendrovės  visos  akcijos  gali  būti  tik

paprastosios,  suteikiančios   vienodas  teises  jų  savininkams.

Kiekviena akcija  suteikia  jos  turėtojui  vieną  balsą  visuose

akcininkų susirinkimuose  ir teisę  lygiais pagrindais su kitomis

akcijomis  gauti  dividendus  bei  atitinkamą  dalį  investicinės

bendrovės turto, kai ji likviduojama.

     2.  Investicinės   bendrovės  akcijos  gali  būti  apmokėtos

piniginiais arba turtiniais įnašais. Turtiniai įnašai negali būti

darbai ir  paslaugos, intelektualus ir kitas nematerialus turtas.

Uždarojo investicinio  fondo ir kontroliuojančiosios investicinės

bendrovės akcijos  turi būti  visiškai  apmokėtos  iki  įstatinio

kapitalo ar  jo  padidinimo  įregistravimo.  Investicinis  fondas

neturi teisės  parduoti savo  akcijų išsimokėtinai  ar atidėti jų

apmokėjimo termino.  Už  investicinio  fondo  akcijas  turi  būti

atsiskaityta ne  vėliau kaip  per 3 dienas nuo sandorio sudarymo.

Jei asmuo  per šį  terminą  neatsiskaitė  už  investicinio  fondo

akcijas, laikoma, kad jų pirkimo sandoris neįvyko.

     3.  Uždarojo   investicinio  fondo  ir  kontroliuojančiosios

investicinės bendrovės  akcijos gali  būti įtrauktos į vertybinių

popierių  biržos   prekybos  sąrašus  pagal  Vertybinių  popierių

komisijos ir  biržos patvirtintas  taisykles. Investicinio  fondo

akcijos negali  būti perkamos  ir parduodamos vertybinių popierių

biržoje.

     4.  Jeigu   akcininkas  pareikalauja,   investicinis  fondas

privalo įstatuose  nustatyta tvarka  išpirkti iš jo savo akcijas,

atsiskaitydamas už  jas pinigais.  Atsiskaityti  galima  ir  kitu

turtu, jei  tai numatyta  investicinio fondo  įstatuose.  Akcijos

išpirkimo kaina  yra  apskaičiuojama  pagal  Vertybinių  popierių

komisijos patvirtintą  investicinės bendrovės  nuosavų  (grynųjų)

aktyvų vertės  nustatymo metodiką  ir turi būti lygi šiai akcijai

tenkančios investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės

daliai.

     5. Investicinis  fondas privalo  viešai skelbti  savo akcijų

pardavimo  ir   išpirkimo  kainas   kiekvieną  kartą,   kai   jos

išleidžiamos ar  išperkamos, tačiau  ne rečiau kaip du kartus per

mėnesį. Vertybinių  popierių  komisija  gali  sumažinti  skelbimų

dažnumą iki  vieno  karto  per  mėnesį,  jeigu  toks  sumažinimas

nepadarys  žalos   investicinio  fondo   akcininkams  ir  kitiems

investuotojams.

     6.   Investicinis    fondas,   remdamasis   savo   įstatuose

numatytomis procedūromis  ar kitomis  taisyklėmis, gali  laikinai

(ne ilgiau  kaip 3  mėnesiams per  ūkinius metus) sustabdyti savo

akcijų išpirkimą, jeigu:

     1)  toks   sustabdymas  atliekamas   norint  apsaugoti  savo

akcininkų interesus  nuo galimo investicinio fondo nemokumo, taip

pat akcijų išpirkimo kainos kritimo, susidariusio dėl nepalankios

vertybinių popierių  rinkos  konjunktūros  ir  su  tuo  susijusio

investicinio   fondo    turimo   investicijų   portfelio   vertės

sumažėjimo;

     2)  nuosavas  kapitalas  tampa  mažesnis  nei  6  straipsnio

pirmojoje dalyje nustatytas dydis;

     3) to pareikalauja Vertybinių popierių komisija.

     7. Akcijų  išpirkimo sustabdymo  atveju investicinis  fondas

privalo per  5 dienas pranešti savo sprendimą Vertybinių popierių

komisijai ir viešai apie tai paskelbti per visuomenės informavimo

priemones  (respublikinius  laikraščius,  radiją  ir  televiziją)

tokiu  būdu  ir  laiku,  kad  investicinio  fondo  akcininkai  ir

potencialūs investuotojai turėtų realią galimybę sužinoti apie šį

įvykį.

     8 straipsnis. Valdymas

     1. Investicinio  fondo turto  valdymas turi  būti  perduotas

valdymo įmonei,  veikiančiai  pagal  šio  įstatymo  III  skirsnio

nuostatas. Uždarojo  investicinio fondo  ir  kontroliuojančiosios

investicinės bendrovės turto ar jo dalies (investicijų portfelio)

valdymas gali  būti  perduotas  valdymo  įmonei.  Šiais  atvejais

investicinės  bendrovės   valdyba  ir  administracija  gali  būti

nesudaromos. Jei turto valdymas yra perduotas valdymo įmonei, tai

investicinėje bendrovėje turi būti sudaroma stebėtojų taryba.

     2.   Teisę   dalyvauti   investicinio   fondo   visuotiniame

(akcininkų)  susirinkime   turi  asmenys,   su   kuriais   akcijų

pasirašymo sutartys  buvo sudarytos ne vėliau kaip prieš 10 darbo

dienų   iki    susirinkimo.   Investicinio   fondo   visuotiniame

(akcininkų) susirinkime  kvorumas nustatomas  pagal  išleistų  ir

nesupirktų akcijų  skaičių,  buvusį  prieš  10  darbo  dienų  iki

susirinkimo.

     9 straipsnis. Turtas

     1. Investicinės bendrovės turtą gali sudaryti tik:

     1) piniginės lėšos;

     2) vertybiniai popieriai;

     3) kitas kilnojamasis turtas ir nekilnojamasis turtas, kuris

yra būtinas  tiesioginei investicinės bendrovės veiklai ir sudaro

ne daugiau kaip 20 procentų šios bendrovės turto vertės.

     2. Vertybiniai  popieriai, kuriuos investicinė bendrovė gali

įsigyti, yra:

     1) vertybiniai  popieriai, įtraukti  į Lietuvos Respublikoje

veikiančių vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus;

     2)  vertybiniai   popieriai,  kuriais   prekiaujama   kitose

pripažintose,  reguliuojamose,  nuolat  veikiančiose  ir  viešose

vertybinių popierių rinkose Lietuvoje;

     3)  naujai   išleidžiami  vertybiniai  popieriai,  jeigu  jų

emisijos sąlygose yra numatytas emitento įsipareigojimas pateikti

prašymą dėl priėmimo į oficialųjį ar einamąjį vertybinių popierių

biržos prekybos  sąrašą ar  į prekybos  sąrašą kitos pripažintos,

reguliuojamos, nuolat  veikiančios ir  viešos vertybinių popierių

rinkos Lietuvoje  ir yra  garantijos, kad išleidžiami vertybiniai

popieriai bus  įrašyti į  šiuos sąrašus  per vienerius  metus nuo

išleidimo;

     4) bankų išleisti depozitų sertifikatai;

     5) valstybės  (vietos savivaldybės)  išleisti ar  garantuoti

vertybiniai popieriai;

     6) kiti Vertybinių popierių komisijos pripažinti likvidžiais

vertybiniai popieriai.

     3. Investicinė bendrovė gali įsigyti ir kitų, šio straipsnio

antrojoje dalyje  nepaminėtų vertybinių  popierių,  kurių  bendra

vertė negali  sudaryti daugiau  kaip 10  procentų šios  bendrovės

nuosavų (grynųjų)  aktyvų. Jei  šis reikalavimas yra pažeidžiamas

dėl nuosavų  (grynųjų) aktyvų  vertės sumažėjimo, tai investicinė

bendrovė ne  vėliau kaip  per 3  mėnesius nuo  pažeidimo padarymo

dienos privalo tokią būklę ištaisyti.

     10 straipsnis. Investicinių bendrovių veiklos ypatumai

     1. Investiciniam  fondui ir  uždarajam investiciniam  fondui

yra draudžiama:

     1) suteikti  paskolas, garantuoti ar laiduoti už kitą asmenį

dėl jo  prievolių įvykdymo, įkeisti turimus vertybinius popierius

ar nekilnojamąjį turtą;

     2)  imti  paskolas,  išskyrus  atvejus,  kai  paskola  imama

kilnojamajam  ar   nekilnojamajam  turtui,   būtinam  jo  veiklai

įsigyti;

     3) įsigyti  ir turėti  vertybinius popierius, dėl kurių būtų

pažeisti   diversifikuotam   investicijų   portfeliui   nustatyti

reikalavimai;

     4) leisti obligacijas;

     5) steigti  filialus ar  kitus  savarankiškus  struktūrinius

padalinius.

     2. Jei  investicinis fondas ar uždarasis investicinis fondas

pažeidžia diversifikuoto  investicijų portfelio  reikalavimus dėl

Lietuvos  Respublikos   įstatymuose  ir  kituose  teisės  aktuose

numatytos pirmumo  teisės įsigyti naujai išleidžiamus vertybinius

popierius  ar   dėl  kitų   nuo  jo   nepriklausančių  objektyvių

priežasčių, jis  privalo ne  vėliau kaip  per 3 mėnesius parduoti

atitinkamą dalį  vertybinių popierių,  dėl  kurių  buvo  pažeisti

šioje dalyje numatyti apribojimai.

     3.   Kontroliuojančiajai    investicinei    bendrovei    yra

draudžiama:

     1) investuoti  daugiau kaip  25 procentus  nuosavų (grynųjų)

aktyvų į vieno emitento išleistus vertybinius popierius;

     2) imti  iš  kontroliuojamų  įmonių  kreditus  ar  gauti  jų

garantijas;

     3) be  visuotinio (akcininkų) susirinkimo sprendimo įkeisti,

parduoti ar  kitaip perleisti  visą ar  dalį bet  kurio  emitento

akcijų paketo,  kurio  bendra  vertė  sudaro  ne  mažiau  kaip  5

procentus  kontroliuojančiosios  investicinės  bendrovės  nuosavų

(grynųjų)   aktyvų    vertės,   jeigu    dėl    tokio    sandorio

kontroliuojančioji  investicinė   bendrovė  prarastų   ar  galėtų

prarasti:

     emitento visuotiniame  (akcininkų) susirinkime  kvalifikuotą

(2/3 balsų)  ar paprastą balsų daugumą (1/2 balsų), taip pat veto

teisę (1/3 balsų), skaičiuojant nuo bendro balsų skaičiaus;

     visuotinio (akcininkų) susirinkimo sušaukimo iniciatyvos bei

kitas teises,  kurioms įgyvendinti reikia 1/10 emitento įstatinio

kapitalo;

     darbotvarkės papildymo ar kandidatūrų į stebėtojų tarybos ar

valdybos narius  iškėlimo teises, kurioms įgyvendinti reikia 1/20

emitento įstatinio kapitalo;

     4) be  visuotinio (akcininkų)  susirinkimo sprendimo įkeisti

nekilnojamąjį turtą, suteikti paskolas, garantuoti ar laiduoti už

kitą   asmenį    dėl   jo   prievolių   įvykdymo,   jeigu   tokių

kontroliuojančiosios investicinės bendrovės prievolių ir suteiktų

paskolų bendra suma sudarytų daugiau kaip 10 procentų jos nuosavų

(grynųjų) aktyvų vertės.

     4. Uždarajam  investiciniam  fondui  ir  kontroliuojančiajai

investicinei bendrovei  draudžiama bet  kokiu būdu  supirkti savo

akcijas ar priimti jas kaip įkaitą.

     5. Jei  emitento  vertybiniais  popieriais  yra  prekiaujama

vertybinių  popierių  biržoje,  tai  investicinei  bendrovei  yra

draudžiama:

     1)  perkant   emitento  vertybinius   popierius  -   viršyti

didžiausią kainą,  kuri yra nustatyta vertybinių popierių biržoje

sandorio sudarymo dieną;

     2) parduoti  emitento  vertybinius  popierius  pigiau,  negu

vertybinių popierių biržoje sandorio sudarymo dieną nustatyta šių

vertybinių popierių mažiausia kaina.

     6.   Investicinei    bendrovei   draudžiama    tarpininkauti

vertybinių   popierių   rinkoje,   kai   parduodami   vertybiniai

popieriai, kurių savininkė ji nėra.

     11 straipsnis.  Informacija,  kurią  investicinė  bendrovė

                     turi  pateikti  savo  akcininkams,

                     visuomenei bei priežiūros institucijoms

     1. Investicinė bendrovė privalo sudaryti:

     1) prospektą;

     2) kiekvienų ūkinių metų ataskaitas;

     3) pusmečių  ataskaitas  už  pirmuosius  šešis  ūkinių  metų

mėnesius.

     2.  Metų   ir  pusmečių   ataskaitos  turi  būti  paskelbtos

laikantis šių terminų:

     1) metų  ataskaita -  ne vėliau  kaip  per  4  mėnesius  nuo

ataskaitinių ūkinių metų pabaigos;

     2) pusmečio  ataskaita -  ne vėliau  kaip per 2 mėnesius nuo

ataskaitinio pusmečio pabaigos.

     3. Investicinės bendrovės įstatai turi sudaryti neatskiriamą

prospekto dalį ir pateikiami jo prieduose.

     4. Investicinė  bendrovė savo prospektą ir jo pataisas, taip

pat metų  ir  pusmečių  ataskaitas  privalo  pateikti  Vertybinių

popierių komisijai  pagal šios  komisijos nustatytus  jų turinio,

pateikimo tvarkos ir terminų reikalavimus.

     5. Finansinė  atskaitomybė, pateikta  metų ataskaitoje, turi

būti  patikrinta   nepriklausomo  auditoriaus,   turinčio   teisę

įstatymų nustatyta  tvarka atlikti  auditą.  Auditoriaus  išvados

turi būti pateikiamos metų ataskaitoje. Auditoriaus išvadose taip

pat turi  būti nurodyti  visi šio  įstatymo ir  kitų investicinių

bendrovių  finansinę   veiklą   reglamentuojančių   teisės   aktų

pažeidimai.

     6.  Prospektas,   paskutinės  paskelbtos  metų  ir  pusmečių

ataskaitos turi  būti prieinamos  visiems investicinės  bendrovės

akcijas pasirašantiems asmenims prieš akcijų pasirašymo sutarties

sudarymą. Be to, metų ir pusmečių ataskaitos turi būti prieinamos

visuomenei tam tikrose, prospekte nurodytose vietose.

     7. Investicinė  bendrovė, valdymo  įmonė, su  kuria sudaryta

turto  valdymo   sutartis,  ir  depozitoriumas  privalo  tvarkyti

sandorių  ir   kitų   bendrovės   operacijų   apskaitą   Lietuvos

Respublikos įstatymų  ir kitų  teisės aktų nustatyta tvarka. Visi

su investicinės  bendrovės veikla  susiję  dokumentai  turi  būti

prieinami Vertybinių popierių komisijos inspekcijai.

     8. Jeigu  Vertybinių popierių  komisija pareikalauja, bet ne

dažniau kaip kartą per metus, investicinė bendrovė per 3 mėnesius

privalo jai pateikti nepriklausomo auditoriaus ataskaitą, kurioje

būtų pateiktos  išvados apie tai, kaip investicinė bendrovė vykdo

šio įstatymo  9 ir  10 straipsnių reikalavimus. Toks investicinės

bendrovės auditas vertybinių popierių komisijos lėšomis gali būti

atliekamas ir dažniau.

     9. Kontroliuojančiosios investicinės bendrovės kartu su metų

ataskaita  privalo   kiekvienais  ūkiniais   metais  sudaryti  ir

paskelbti papildomą  ataskaitą apie  veiklą įmonių  grupės, kurią

sudaro   kontroliuojančioji    investicinė   bendrovė    ir   jos

kontroliuojamos įmonės.

     10. Apibūdindama šio straipsnio devintojoje dalyje nurodytos

įmonių grupės  finansinę  būklę,  kontroliuojančioji  investicinė

bendrovė ataskaitoje  turi pateikti  pagal  Lietuvos  Respublikos

finansų ministerijos  nustatytą  metodiką  parengtą  konsoliduotą

buhalterinį balansą, konsoliduotą pelno (nuostolių) ataskaitą bei

atitinkamų sąskaitų paaiškinimus. Pagal konsoliduoto buhalterinio

balanso duomenis  negali būti  sprendžiama, ar  įmonė atitinka  3

straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus.

     11. Įmonės,  kurios pagal  šio straipsnio devintosios dalies

nuostatas sudaro  įmonių grupę,  privalo  pateikti  investicinėms

bendrovėms visą  informaciją, būtiną  konsoliduotoms  ataskaitoms

sudaryti.

     12.  Konsoliduotose   ataskaitose  turi  būti  teisingai  ir

sąžiningai  atskleista   informacija  apie  konsoliduotos  įmonių

grupės,  kaip   visumos,  turtą  ir  įsipareigojimus,  pelną  bei

nuostolius. Ataskaitoje  apie įmonių  grupės  valdymą  turi  būti

atskleista informacija  apie šios  grupės, kaip  visumos, valdymo

struktūrą,  įvykusius  ir  numatomus  pokyčius  bei  svarbiausius

įvykius per ataskaitinį laikotarpį.

                  III SKIRSNIS. VALDYMO ĮMONĖS

     12 straipsnis. Valdymo įmonės samprata

     1. Valdymo  įmone gali  būti  akcinė  bendrovė  ar  uždaroji

akcinė bendrovė,  turinti Vertybinių  popierių komisijos  išduotą

leidimą užsiimti  investicinių  bendrovių  investicijų  portfelio

valdymu. Šių  leidimų  išdavimo  bei  jų  panaikinimo  tvarką  ir

sąlygas nustato Vertybinių popierių komisija.

     2. Ginčus  dėl leidimo  išdavimo ar jų panaikinimo sprendžia

teismas.

     3. Valdymo  įmonės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis

kaip 100  tūkstančių litų.  Jeigu  įstatinis  kapitalas  pasidaro

mažesnis už  minimalų, valdymo įmonė privalo ne vėliau kaip per 5

dienas informuoti Vertybinių popierių komisiją.

     4. Ne  mažiau kaip  du valdymo įmonės vadovai privalo turėti

finansų maklerio ar kitą Vertybinių popierių komisijos pripažintą

kvalifikacinį  sertifikatą.   Valdymo  įmonė   privalo   pateikti

Vertybinių  popierių   komisijai  duomenis   apie  visus  vadovus

(vardai, pavardės,  adresai,  telefonų  numeriai),  taip  pat  ne

vėliau kaip per 10 dienų informuoti apie jų pasikeitimus.

     5. Valdymo  įmonė neturi teisės sudaryti jokių kitų sandorių

su investicine bendrove, išskyrus turto valdymo sutartį.

     13 straipsnis. Turto valdymo sutartis

     1. Investicinės bendrovės ir valdymo įmonės sutartyje (turto

valdymo sutartyje) turi būti numatyta:

     1) sutarties objektas;

     2) šalių teisės ir pareigos;

     3) investicinės veiklos tikslai, objektai, būdai;

     4) atlyginimo  valdymo įmonei  dydis, jo  mokėjimo būdai  ir

tvarka;

     5) investicinės  bendrovės išlaidų struktūra ir jų padengimo

tvarka;

     6) atsakomybė už įsipareigojimų neįvykdymą;

     7) sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka;

     8) sutarties galiojimo terminas.

     Turto  valdymo   sutartyje  gali   būti  ir  kitų  nuostatų,

neprieštaraujančių Lietuvos  Respublikos įstatymams  bei  kitiems

teisės aktams.

     2.  Turto  valdymo  sutartį  turi  patvirtinti  investicinės

bendrovės  visuotinis  (akcininkų)  susirinkimas.  Ji  gali  būti

sudaroma ne  ilgesniam kaip  4 metų  laikotarpiui. Turto  valdymo

sutartis visuotinio  (akcininkų) susirinkimo  sprendimu,  priimtu

paprasta balsų dauguma, gali būti nutraukta anksčiau laiko.

     3. Atlyginimas  valdymo  įmonei  už  investicinės  bendrovės

turto valdymą negali viršyti nė vieno iš šių dydžių:

     1)  2  procentų  investicinės  bendrovės  nuosavų  (grynųjų)

aktyvų vidutinės metinės vertės;

     2) 20 procentų investicinės bendrovės metinio grynojo pelno.

     Dalis  šio   atlyginimo  gali   būti  išmokama  investicinės

bendrovės  akcijomis,   jeigu  tai  yra  numatyta  turto  valdymo

sutartyje.

     14 straipsnis. Atsakomybė už nuostolių (žalos) atlyginimą

     Valdymo įmonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka

atsako  už   nuostolių  (žalos),   padarytų   dėl   jos   kaltės,

investicinei  bendrovei  ar  jos  akcininkams  atlyginimą.  Turto

valdymo sutarties  nutraukimas anksčiau laiko neatleidžia valdymo

įmonės nuo  investicinei  bendrovei  padarytų  nuostolių  (žalos)

atlyginimo.

                   IV SKIRSNIS. DEPOZITORIUMAI

     15 straipsnis. Investicinės bendrovės prievolė perduoti

                    saugoti savo turtą depozitoriumui

     Investicinės bendrovės  turtas, kurį  sudaro piniginės lėšos

ir vertybiniai  popieriai, turi  būti  perduotas  saugoti  vienam

depozitoriumui.   Jeigu    investicinės   bendrovės   pasirinktas

vertybinių popierių  depozitoriumas neturi teisės priimti saugoti

piniginių lėšų  (priimti piniginių  depozitų), ji  gali  perduoti

saugoti savo  pinigines lėšas kitai institucijai, turinčiai tokią

teisę. Investicinė  bendrovė negali  turėti  daugiau  kaip  vieno

vertybinių popierių ar piniginių lėšų depozitoriumo.

     16 straipsnis. Teisės užsiimti depozitoriumo veikla įgijimas

     1.  Depozitoriumu  gali  būti  bankas,  taip  pat    finansų

maklerio įmonė  ar banko  dukterinė įmonė, kurios turi Vertybinių

popierių  komisijos   leidimą  užsiimti   depozitoriumo   veikla.

Leidimai yra dviejų rūšių:

     1) tik vertybinių popierių depozitoriumo veiklai;

     2)  vertybinių  popierių  ir  piniginių  lėšų  depozitoriumo

veiklai.

     2. Leidimų  finansų maklerio  įmonėms ir  bankų  dukterinėms

įmonėms užsiimti depozitoriumo veikla išdavimo bei jų panaikinimo

tvarką ir sąlygas nustato Vertybinių popierių komisija.

     3. Depozitoriumo  įstatinis kapitalas  negali būti  mažesnis

kaip 5  milijonai litų,  jeigu jis  veikia kaip piniginių lėšų ir

vertybinių popierių  depozitoriumas, ir  1 milijonas  litų, jeigu

jis veikia  tik kaip  vertybinių popierių  depozitoriumas.  Jeigu

depozitoriumo įstatinis  kapitalas pasidaro  mažesnis už minimalų

arba jo  nuosavi aktyvai  pasidaro mažesni  už įstatinį kapitalą,

jis privalo  apie tai  ne vėliau  kaip per  5  dienas  informuoti

Vertybinių popierių komisiją.

     17 straipsnis. Depozitoriumo veikla ir jos priežiūra

     1.  Depozitoriumas   privalo  atskirti  nuo  savo  turto  ir

atskirai   identifikuoti    perduotą   jam   saugoti   kiekvienos

investicinės bendrovės  turtą. Depozitoriumo  kreditoriai  neturi

teisės  nukreipti   išieškojimo  į   jame  saugomą   investicinės

bendrovės turtą.

     2.  Vertybinių   popierių  komisija   turi  teisę  nustatyti

depozitoriumo veiklos  kontrolės taisykles, taip pat reikalavimus

metiniam ir kitokiam auditui.

     3.  Vykdydamas  investicinės  bendrovės  ar  valdymo  įmonės

(jeigu tokia  yra) nurodymus,  depozitoriumas privalo užtikrinti,

kad:

     1) investicinio  fondo akcijų  pardavimo ir  išpirkimo kaina

būtų skaičiuojama pagal šio įstatymo ir jo įstatų reikalavimus;

     2) investicinė  bendrovė ar  jos vardu  veikiantys  asmenys,

parduodami, išleisdami,  supirkdami, išpirkdami  ir  panaikindami

bendrovės akcijas,  laikytųsi šio  įstatymo ir  bendrovės  įstatų

reikalavimų;

     3) pajamos,  gaunamos iš  sandorių su investicinės bendrovės

turtu, laiku patektų į jos sąskaitą;

     4) investicinės  bendrovės pajamos  būtų naudojamos Lietuvos

Respublikos įstatymuose,  taip pat  kituose teisės aktuose ir jos

įstatuose nustatyta tvarka.

     4. Depozitoriumas  Lietuvos Respublikos  įstatymų  nustatyta

tvarka atsako  už nuostolių  (žalos),  padarytų  dėl  jo  kaltės,

investicinei   bendrovei    ar   jos    akcininkams   atlyginimą.

Depozitoriumas negali  būti atleistas  nuo savo prievolių vykdymo

dėl to, kad visą ar dalį jam patikėto turto jis perdavė trečiajai

šaliai.

     5. Depozitoriumas  privalo sudaryti  su investicine bendrove

sutartį, kurioje  būtų  numatyta  atsiskaitymo  už  jo  paslaugas

tvarka ir įkainiai.

     18 straipsnis. Depozitoriumų nepriklausomybė nuo

                    investicinių bendrovių

     1. Nė  viena įmonė  negali veikti  kaip investicinė bendrovė

(ar valdymo įmonė) ir depozitoriumas kartu.

     2. Investicinė  bendrovė ar  valdymo įmonė ir depozitoriumas

savo funkcijas privalo atlikti nepriklausomai.

     3. Depozitoriumo,  kuriame investicinė  bendrovė saugo  savo

vertybinius popierius  ar pinigus, akcininkais ar vadovais negali

būti su šia investicine bendrove susiję asmenys.

            V SKIRSNIS. INVESTITORIŲ INTERESŲ APSAUGA

     19 straipsnis. Pareiga veikti akcininkų interesų labui

     1. Investicinė  bendrovė, valdymo  įmonė  ir  depozitoriumas

privalo savo  veiklą organizuoti  pagal galiojančius įstatymus ir

kitus teisės  aktus bei  užtikrinti,  kad  jų  veikla  nepažeistų

akcininkų turtinių teisių bei interesų.

     2. Investicinė  bendrovė, valdymo  įmonė bei depozitoriumas,

taip pat  su jais  susiję asmenys  negali sudaryti jokio sandorio

dėl  investicinės   bendrovės  ar   jos  turto,   kuris  pakenktų

investicinei bendrovei  ar jos  akcininkų teisėms  ir interesams.

Investicinės bendrovės  vadovai, valdymo įmonė bei depozitoriumas

neatsako už  žalą,  kuri  buvo  padaryta  investicinei  bendrovei

norint  sumažinti   nuostolius,  susijusius  su  jos  investicijų

portfelio vertės sumažėjimu dėl jį sudarančių vertybinių popierių

kurso kritimo.

     3. Nustačius, kad vadovas sudarė sandorį, iš kurio jis gauna

naudą investicinės  bendrovės ar jos akcininkų sąskaita, taip pat

jei  vadovas   neteisėtais  veiksmais   padaro  jiems   nuostolių

(materialinės  žalos),  investicinės  bendrovės  akcininkai  turi

teisę  per  teismą  reikalauti,  kad  jis  perduotų  investicinei

bendrovei šio  sandorio sukurtas  teises ir pareigas ar atlygintų

dėl šio sandorio patirtus nuostolius (žalą).

     4. Jei kontroliuojančioji investicinė bendrovė dėl neteisėtų

savo veiksmų gauna naudos kontroliuojamos įmonės ar jos akcininkų

sąskaita ar  padaro jiems kitokios žalos, kontroliuojama įmonė ar

jos akcininkai  turi teisę  per teismą reikalauti atlyginti tokiu

būdu padarytus jiems nuostolius (žalą).

     20 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos teisės

     1. Įgyvendindama  šį įstatymą,  Vertybinių popierių komisija

turi teisę priimti jos kompetencijai priskirtus teisės aktus.

     2.  Vertybinių   popierių  komisija   turi  teisę  tikrinti,

kontroliuoti  ar   atlikti  tyrimus,   kad   išsiaiškintų,   kaip

investicinės bendrovės,  valdymo įmonės ir depozitoriumai laikosi

šio įstatymo  ir su  juo susijusių kitų teisės aktų ir taisyklių.

Atlikdami   šias   funkcijas,   Vertybinių   popierių   komisijos

darbuotojai gali  be leidimo  įeiti į  aukščiau išvardytų  įmonių

patalpas, tikrinti,  laikinai  paimti  dokumentus  (palikdami  jų

apyrašą) ar  juos kopijuoti,  taip pat  raštu pateikti  klausimus

arba žodžiu  apklausti šių  įmonių vadovus  ar bet  kuriuos kitus

jiems pavaldžius asmenis.

     3. Vertybinių  popierių  komisijos  nurodymai  investicinėms

bendrovėms, turto  valdymo įmonėms ar jų vadovams dėl įstatymų ir

kitų teisės pažeidimų pašalinimo yra privalomi.

     4. Vertybinių popierių komisijos darbuotojai privalo saugoti

investicinių bendrovių  komercines paslaptis, kurias jie sužinojo

atlikdami savo  pareigas. Už  gautos informacijos  panaudojimą ne

pagal paskirtį  arba kitus  neteisėtus veiksmus  šie  darbuotojai

atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

     21 straipsnis. Atsakomybė už įstatymo pažeidimus

     1. Investicinės bendrovės, valdymo įmonės, depozitoriumai ir

jų vadovai už šio įstatymo pažeidimus atsako Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta tvarka.

     2. Vertybinių popierių komisija turi teisę:

     1)  taikyti   Lietuvos  Respublikos  administracinių  teisės

pažeidimų kodekse  nustatytas sankcijas  investicinių  bendrovių,

valdymo įmonių  ir depozitoriumų  vadovams, taip  pat šių  įmonių

auditoriams už šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus;

     2) valdymo  įmonėms ar depozitoriumams, kurie savo neteisėta

veikla padarė  nuostolių (žalos)  investicinėms bendrovėms  ar jų

akcininkams, skirti  piniginę baudą  iki 3  procentų  jų  metinių

pajamų.

     Šių  sankcijų  taikymas  neatleidžia  asmenų  nuo  prievolės

atlyginti dėl  jų kaltės  investicinių bendrovių, jų akcininkų ar

trečiųjų  asmenų   patirtus  nuostolius   (žalą),  taip  pat  nuo

atsakomybės pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.

     3.   Vertybinių    popierių   komisijos    sprendimai    dėl

administracinių nuobaudų paskyrimo gali būti apskundžiami teismui

Lietuvos  Respublikos   įstatymų  nustatyta   tvarka.  Vertybinių

popierių komisijos sprendimai dėl šio straipsnio antrosios dalies

2 punkte  numatytų sankcijų  taikymo gali  būti per  vieną mėnesį

apskundžiami teismui.  Apskundimas nesustabdo Vertybinių popierių

komisijos nurodymų ir sprendimų pašalinti įstatymų ir kitų teisės

aktų pažeidimus vykdymo, jeigu teismas nenurodo kitaip.

     4. Piniginės baudos į biudžetą turi būti sumokamos ne vėliau

kaip  per   15  dienų  nuo  nutarimo  skirti  baudą  investicinei

bendrovei, valdymo  įmonei, depozitoriumui  ar jų vadovams gavimo

dienos. Piniginės  baudos  iš  valdymo  įmonių  ar  depozitoriumų

pajamų išieškomos ne ginčo tvarka.

               VI SKIRSNIS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

     22 straipsnis. Šio įstatymo taikymas veikiančioms

                    investicinėms akcinėms bendrovėms

     1.  Investicinės  akcinės bendrovės,  įsteigtos  valstybinio

turto privatizavimo laikotarpiu įgyvendinant Lietuvos Respublikos

valstybinio turto  pirminio privatizavimo  įstatymą, privalo  iki

1997 m.  liepos 1  d. pakeisti  savo įstatus  ir persiregistruoti

pagal  šio   įstatymo  reikalavimus.   Jeigu  investicinė  akcinė

bendrovė  neįvykdo  šio  reikalavimo,  ji  turi  būti  likviduota

Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  nustatyta  tvarka  pagal  šio

įstatymo   5   straipsnio   penkioliktojoje   dalyje   nustatytus

investicinės  bendrovės   likvidavimo   principus.   Investicinės

akcinės bendrovės  visuotiniam (akcininkų)  susirinkimui, kuriame

bus svarstomas  jos reorganizavimo  klausimas, turi būti pateikta

auditoriaus išvada apie šios bendrovės finansinę būklę.

     2. Investicinės akcinės bendrovės gali būti reorganizuojamos

į  investicines  bendroves  pagal  Lietuvos  Respublikos  akcinių

bendrovių  įstatymo   10  straipsnio  reikalavimus.  Investicinių

akcinių bendrovių  reorganizavimui taip pat taikomos šio įstatymo

5 straipsnio  dvyliktosios dalies nuostatos. Investicinės akcinės

bendrovės perregistravimui  į investicinę bendrovę reorganizavimo

projektą parengti nėra privaloma.

     3. Per  vieną mėnesį  nuo šio  įstatymo įsigaliojimo  dienos

investicinių  akcinių   bendrovių  išleistos   privilegijuotosios

akcijos turi  būti konvertuotos  į  paprastąsias  akcijas,  o  jų

suteikiamos  privilegijos   panaikintos.  Taip   pat  turi   būti

panaikintos  steigėjų  privilegijos,  jeigu  jos  buvo  numatytos

investicinių  akcinių  bendrovių  įstatuose.  Su  tuo  susijusios

įstatų pataisos  gali būti  registruojamos nešaukiant  visuotinių

susirinkimų.

     4.  Iki  1996 m.  liepos 1 d. investicinės akcinės bendrovės

turi perduoti saugoti savo pinigines lėšas ir turimus vertybinius

popierius pasirinktam  depozitoriumui. Sutarties su depozitoriumu

nuorašas turi būti pateiktas Vertybinių popierių komisijai.

     5.  Jeigu  investicinės  akcinės  bendrovės  turtas  po  jos

reorganizavimo į  atitinkamos rūšies  investicinę bendrovę  turės

būti perduotas  valdyti valdymo  įmonei, sutartis  su  pasirinkta

valdymo įmone  turi  būti  patvirtinta  visuotiniame  (akcininkų)

susirinkime iki šios bendrovės perregistravimo dienos.

     6.  Investicinės   akcinės  bendrovės   nuo   šio   įstatymo

įsigaliojimo iki jų perregistravimo į investicines bendroves turi

parengti šio  įstatymo 11 straipsnyje nustatytą informaciją. Šiai

informacijai audito išvadų nereikia.

     7.  Nuo  1996  m.  liepos  1  d.  iki  investicinės  akcinės

bendrovės persiregistravimo į investicinę bendrovę ne mažiau kaip

vienas  investicinės   akcinės  bendrovės   valdybos   narys   ar

administracijos darbuotojas  privalo turėti  finansų maklerio  ar

kitą  Vertybinių   popierių  komisijos  pripažintą  kvalifikacinį

sertifikatą.

     8.  Jeigu  investicinė akcinė  bendrovė buvo reorganizuota į

investicinį  fondą,   ne  vėliau   kaip  per  30  dienų  nuo  jos

perregistravimo turi būti paskelbtas pranešimas apie investicinio

fondo nuosavų  (grynųjų) aktyvų  vertę bei  savo akcijų išpirkimo

kainą.

     9.    Jeigu    investicinės    akcinės    bendrovės,    kuri

reorganizuojama į  investicinį fondą,  akcijomis buvo prekiaujama

vertybinių popierių  biržoje, prekyba  šiomis akcijomis turi būti

nutraukta  nuo  investicinės  akcinės  bendrovės  perregistravimo

dienos.

     10. Nuo  šio įstatymo  įsigaliojimo  dienos  steigti  naujas

investicines akcines bendroves yra draudžiama.

     11.  Nuo  1996 m.  liepos 1  d.  veikiančioms  investicinėms

akcinėms  bendrovėms  iki  jų  persiregistravimo  į  investicines

bendroves taikomos  Investicinių  bendrovių  įstatymo  nuostatos,

reglamentuojančios  kontroliuojančiųjų   investicinių   bendrovių

veiklą, išskyrus  5  straipsnio  1-7,  9,  10,  11,  13-16  dalių

nuostatas.

     12. Investicinių  akcinių bendrovių  įstatų nuostatos iki jų

persiregistravimo į investicines bendroves galioja tiek, kiek jos

neprieštarauja šiam  ir Lietuvos  Respublikos  akcinių  bendrovių

įstatymui.

     13.  Šio   įstatymo  11   straipsnio  10   dalies  nuostatos

įsigalioja nuo 1997 metų sausio 1 dienos.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960530AA1356 ;} Nr. 1-1356, 96.05.30, Žin., 1996, Nr. 57-1336 (96.06.19)

     Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                      ALGIRDAS BRAZAUSKAS

_