Įstatymas paskelbtas: Žin., 1995, Nr. 63-1581
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
INVESTICINIŲ BENDROVIŲ
Į S T A T Y M A S
1995 m. liepos 5 d. Nr.I-1018
Vilnius
Nauja įstatymo redakcija:
Nr. VIII-1387, 1999.11.04, Žin., 1999, Nr. 98-2811 (1999.11.19)
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas reglamentuoja investicinių bendrovių steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo, valdymo ir veiklos ypatumus, investicinių bendrovių veiklos valstybinę priežiūrą, akcininkų teises bei pareigas ir teisių apsaugos priemones. Šis įstatymas taip pat nustato investicinių akcinių bendrovių, įsteigtų iki jo įsigaliojimo dienos ir veikiančių valstybiniam turtui privatizuoti pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą, reorganizavimo į investicines bendroves tvarką.
2. Investicinėms bendrovėms taikomos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo nuostatos, jeigu ko kita nenustato šis įstatymas.
[2 dalies redakcija nuo 2002 m. balandžio 1 d.:
2. Investicinėms bendrovėms taikomos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, Vertybinių popierių rinkos įstatymo nuostatos, jeigu ko kita nenustato šis įstatymas.]
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-661, 2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4080 (2001-12-30), įsigalioja nuo 2002-04-01
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Depozitoriumas - bankas, šio įstatymo ketvirtojo skirsnio nustatyta tvarka saugantis investicinės bendrovės pinigines lėšas ir vertybinius popierius bei turintis teisę atlikti operacijas vertybiniais popieriais ir pinigais.
2. Investicinė bendrovė - akcinė bendrovė, kurios veiklos pobūdis ar turto sudėtis atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus kriterijus. Investicinės bendrovės gali veikti kaip investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, uždarieji investiciniai fondai ar kontroliuojančiosios investicinės bendrovės.
3. Investicinė akcinė bendrovė - akcinė bendrovė, Vyriausybės nustatyta tvarka įsteigta valstybiniam turtui privatizuoti pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą.
4. Emitentas - fizinis ar juridinis asmuo, savo vardu siūlantis leisti arba leidžiantis vertybinius popierius.
5. Investicijų portfelis - investicinės bendrovės turimų investicijų rinkinys.
6. Diversifikuotas investicijų portfelis - investicijų portfelis, kuris atitinka visus šiuos reikalavimus:
1) investuota ne daugiau kaip 5 procentai investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų į vieno emitento vertybinius popierius, išskyrus, kai:
a) investuota ne daugiau kaip 10 procentų investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų į vieno emitento vertybinius popierius, o investicijų, kai investuojama daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 10 procentų investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų į vieno emitento vertybinius popierius, bendra suma yra ne didesnė kaip 40 procentų investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų;
b) investuota ne daugiau kaip 35 procentai investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų į valstybės (savivaldybės) išleistus arba valstybės (savivaldybės) garantuotus vieno emitento vertybinius popierius;
c) į valstybės (savivaldybės) išleistus arba valstybės (savivaldybės) garantuotus vieno emitento vertybinius popierius investuota daugiau kaip 35 procentai investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų, jeigu investicinės kintamojo kapitalo bendrovės arba uždarojo investicinio fondo įstatuose yra nurodyta ta valstybė (savivaldybė), ir investuota ne daugiau kaip 30 procentų investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų į vienos emisijos šios valstybės (savivaldybės) išleistus arba garantuotus vieno emitento vertybinius popierius ir investicijų portfelį sudaro ne mažiau kaip 6 skirtingų emisijų vertybiniai popieriai;
2) nėra įsigyta daugiau kaip 10 procentų vieno emitento akcijų, suteikiančių balso teisę;
3) nėra įsigyta daugiau kaip 10 procentų vieno emitento akcijų, nesuteikiančių balso teisės;
4) nėra įsigyta daugiau kaip 10 procentų vieno emitento skolos vertybinių popierių, išskyrus, kai įsigyjami valstybės (savivaldybės) išleisti ar garantuoti vertybiniai popieriai; investicinei bendrovei įsigyjant skolos vertybinius popierius, nereikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas ir netaikomi Akcinių bendrovių įstatyme numatyti apribojimai akcinėms bendrovėms įsigyjant skolos vertybinius popierius.
7. Investicinė pozicija - bendrovės turimi tam tikro emitento, tam tikros rūšies, tam tikros emisijos vertybiniai popieriai, įsigyti už tą pačią kainą.
8. Įstatinis kapitalas - įstatymų nustatyta tvarka įregistruotuose įstatuose nurodytas akcinės bendrovės kapitalas, kuris yra lygus išleistų akcijų skaičiaus ir akcijų nominalios vertės sandaugai.
9. Nuosavas kapitalas - investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkų kapitalas, kuris nėra registruojamas nei nurodomas įstatuose ir kurio dydis keičiasi dėl akcijų išpirkimo ir jų anuliavimo bei naujų akcijų išleidimo.
10. Nuosavi (grynieji) aktyvai - investicinės bendrovės turto vertės ir ilgalaikių bei trumpalaikių finansinių įsipareigojimų skirtumas.
11. Asmenys, susiję su investicine bendrove:
2) investicinės bendrovės kontroliuojami asmenys;
3) investicinės bendrovės ir su ja susijusių juridinių asmenų vadovai arba su investicine bendrove susijusių įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, savininkai ir vadovai.
12. Asmenys, susiję su investicinės bendrovės depozitoriumu:
1) depozitoriumo kontroliuojami arba depozitoriumą kontroliuojantys asmenys;
2) depozitoriumo vadovai;
3) jei kontroliuojamas arba kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo arba juridinio asmens teisių neturinti įmonė, - šio juridinio asmens ar juridinio asmens teisių neturinčios įmonės vadovai arba juridinio asmens teisių neturinčios įmonės savininkai.
13. Asmenys, susiję su investicinės bendrovės valdymo įmone:
1) valdymo įmonės kontroliuojami arba valdymo įmonę kontroliuojantys asmenys;
2) valdymo įmonės vadovai;
3) jei kontroliuojamas arba kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo arba juridinio asmens teisių neturinti įmonė, - šio juridinio asmens ar juridinio asmens teisių neturinčios įmonės vadovai arba juridinio asmens teisių neturinčios įmonės savininkai.
14. Kontroliuojantis asmuo - įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, fizinis arba juridinis asmuo, kuris būdamas akcininku (pajininku, nariu) pats turi daugiau kaip trečdalį visų balsų arba pagal susitarimą su kitais akcininkais (pajininkais, nariais) vienas kontroliuoja daugiau kaip trečdalį visų balsų, arba turi teisę išrinkti (paskirti) daugumą stebėtojų tarybos (valdybos) narių ar administracijos vadovą, arba faktiškai kontroliuoja juridinio asmens arba įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, priimamus sprendimus.
15. Kontroliuojamas asmuo - įmonė arba organizacija, kurioje įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, fizinis arba juridinis asmuo, būdamas akcininku (pajininku, nariu), pats turi daugiau kaip trečdalį visų balsų arba pagal susitarimą su kitais akcininkais (pajininkais, nariais) vienas kontroliuoja daugiau kaip trečdalį visų balsų, arba turi teisę išrinkti (paskirti) daugumą stebėtojų tarybos (valdybos) narių ar administracijos vadovą, arba faktiškai kontroliuoja juridinio asmens arba įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, priimamus sprendimus.
16. Pradinis kapitalas - leidimo verstis investicinės bendrovės veikla gavimo dieną investicinės bendrovės steigėjų apmokėtas investicinės bendrovės įstatinis arba nuosavas kapitalas.
17. Vadovai - įmonės stebėtojų tarybos ir valdybos nariai, administracijos vadovas ir jo pavaduotojai, vyriausiasis finansininkas (buhalteris).
18. Valdymo įmonė - įmonė, kuriai pagal turto valdymo sutartį yra perduotas investicinės bendrovės turto valdymas ir administracijos įgaliojimai.
19. Nepriekaištinga reputacija. Nepriekaištingos reputacijos asmenimis nelaikomi:
1) asmenys, teisti už sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar išnykęs teistumas;
2) asmenys, teisti už nesunkų tyčinį arba neatsargų nusikaltimą, jei teistumas neišnykęs;
3) asmenys, piktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis;
4) asmenys, kurių elgesys arba veikla duoda pagrindo manyti, kad jie savo pareigas atliks netinkamai arba piktnaudžiaus jiems suteiktais įgaliojimais.
3 straipsnis. Investicinės bendrovės samprata
1. Investicinė bendrovė yra akcinė bendrovė (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytas išimtis), kuri sukaupia fizinių ir juridinių asmenų bei juridinio asmens teisių neturinčių įmonių pinigines lėšas viešai platindama savo akcijas ir turi bent vieną iš šių požymių:
1) pagrindinė veikla, iš kurios gaunama daugiau kaip 60 procentų pajamų (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį), yra sukauptų lėšų investavimas ar reinvestavimas į vertybinius popierius;
2) daugiau kaip 50 procentų bendrovės turto vertės sudaro vertybiniai popieriai.
2. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali verstis tik piniginių lėšų, kurios surenkamos viešai platinant išperkamąsias investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, investavimu arba reinvestavimu į diversifikuotą investicijų portfelį.
3. Kiekviena įmonė, atitinkanti šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktų kriterijus, turi būti reorganizuota į investicinę bendrovę šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus.
4. Investicinėmis bendrovėmis nėra laikoma ir šis įstatymas netaikomas:
1) bankams, draudimo bendrovėms, finansų maklerio įmonėms, taip pat kitoms operacijas vertybiniais popieriais atliekančioms finansinėms institucijoms, kurių veiklą reglamentuoja kiti įstatymai ar teisės aktai;
2) ne daugiau kaip 100 akcininkų (savininkų) turinčioms akcinėms bendrovėms, kurios neplatino ir neplatina savo vertybinių popierių viešai;
3) akcinėms bendrovėms, kurios laikinai peržengia šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą ribą, jeigu jos šią ribą viršijančius vertybinius popierius parduos ne vėliau kaip per 3 mėnesius;
4) įmonėms, kurių įstatinis kapitalas yra mažesnis kaip 250 tūkstančių litų.
4 straipsnis. Investicinių bendrovių klasifikacija
1. Investicinės bendrovės gali būti šių rūšių:
1) investicinės kintamojo kapitalo bendrovės;
3) kontroliuojančiosios investicinės bendrovės.
2. Investicinė bendrovė yra laikoma investicine kintamojo kapitalo bendrove, jeigu jos turimas investicijų portfelis yra diversifikuotas, o išleistos ar išleidžiamos akcijos yra išperkamosios akcijos, kurių savininkai turi teisę bet kuriuo metu jas grąžinti bendrovei ir gauti už tai proporcingą dalį jos nuosavų (grynųjų) aktyvų. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turto valdymas ir administracijos įgaliojimai perduodami šios bendrovės valdymo įmonei. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė neturi įstatinio kapitalo. Išleidžiant arba išperkant investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, šios bendrovės nuosavo kapitalo padidėjimas arba sumažėjimas bendrovės įstatuose nenurodomas ir su tuo susiję įstatų pakeitimai įmonių rejestre neregistruojami. Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei netaikomos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos dėl akcinių bendrovių įstatinio kapitalo dydžio keitimo bei su tuo susijusių įstatų pakeitimų registravimo įmonių rejestre.
3. Investicinė bendrovė yra laikoma uždaruoju investiciniu fondu, jeigu jos turimas investicijų portfelis yra diversifikuotas ir ji nėra išleidusi išperkamųjų akcijų.
4. Investicinė bendrovė yra laikoma kontroliuojančiąja investicine bendrove, jeigu jos turimas investicijų portfelis nėra diversifikuotas ir ji nėra išleidusi išperkamųjų akcijų.
5. Kontroliuojančioji investicinė bendrovė gali būti įsteigta tik reorganizavus investicinę akcinę bendrovę, taip pat kitos rūšies įmonę (išskyrus investicinę kintamojo kapitalo bendrovę ir uždarąjį investicinį fondą) pagal 3 straipsnio 3 dalies nuostatas.
ANTRASIS SKIRSNIS
INVESTICINIŲ BENDROVIŲ BENDRIEJI REIKALAVIMAI
5 straipsnis. Investicinių bendrovių steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas
1. Investicinės bendrovės veikla galima verstis tik gavus Vertybinių popierių komisijos leidimą. Norint gauti leidimą, Vertybinių popierių komisijai pateikiama paraiška. Paraiška teikiama ir leidimas išduodamas pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles. Vertybinių popierių komisija per 30 kalendorinių dienų nuo paraiškos investicinės bendrovės veiklos leidimui gauti įteikimo privalo išnagrinėti leidimo išdavimo klausimą. Jei leidimas neišduodamas, investicinės bendrovės atstovams turi būti pateiktas motyvuotas atsakymas.
2. Investicinės bendrovės pavadinime turi būti šie žodžiai ar jų santrumpos iš pirmųjų raidžių: „investicinė kintamojo kapitalo bendrovė“ ar „IKKB“, „uždarasis investicinis fondas“ ar „UIF“, „kontroliuojančioji investicinė bendrovė“ ar „KIB“. Investicinės bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ ar jų santrumpa „AB“ yra neprivalomi. Investicinės bendrovės pavadinimas turi atitikti Vyriausybės patvirtintų įmonių, įstaigų ir organizacijų vardų nuostatų reikalavimus.
3. Investicinės bendrovės veiklos leidimas gali būti išduotas naujai įsteigtai investicinei kintamojo kapitalo bendrovei ar uždarajam investiciniam fondui arba jau veikiančiai įmonei, kuri reorganizuojama į investicinę bendrovę.
4. Naujai steigiamo uždarojo investicinio fondo pirmosios emisijos akcijas gali įsigyti tik jo steigėjai. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės steigėjai privalo įsigyti steigiamos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų už sumą, kuri yra ne mažesnė nei šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas investicinės kintamojo kapitalo bendrovės minimalus nuosavas kapitalas. Investicinės bendrovės steigėjų įsigytos akcijos turi būti visiškai apmokėtos iki leidimo verstis investicinės bendrovės veikla išdavimo.
5. Turto valdymo sutartį su investicinės bendrovės valdymo įmone arba sutartį dėl investicinės bendrovės turto saugojimo su šios bendrovės depozitoriumu investicinės bendrovės steigimo metu gali pasirašyti šios bendrovės steigėjų atstovas, turintis teisę steigimo metu sudarinėti sandorius steigiamos bendrovės vardu. Šias sutartis turi patvirtinti steigiamasis investicinės bendrovės susirinkimas. Tokios sutartys įsigalioja nuo investicinės bendrovės įregistravimo įmonių rejestre. Tuo atveju, kai į investicinę bendrovę reorganizuojama kitos rūšies įmonė, turto valdymo sutartį su valdymo įmone turi teisę pasirašyti reorganizuojamos įmonės vadovas ir tokia sutartis įsigalioja nuo jos patvirtinimo po reorganizavimo veikiančios investicinės bendrovės akcininkų susirinkime.
6. Prie paraiškos gauti leidimą, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, turi būti pridėta investicinės bendrovės steigimo sutartis, įstatai, įmonės registravimo pažymėjimas, dokumentai, įrodantys, kad investicinės bendrovės turtas yra perduotas saugoti depozitoriumui, pažyma apie investicinės bendrovės akcijų apmokėjimą, taip pat sutartis su valdymo įmone ir depozitoriumu, jeigu pagal šį įstatymą tokios sutartys turi būti sudarytos arba neprivalo būti sudarytos, bet yra sudarytos.
7. Investicinės bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:
1) pavadinimas;
2) buveinės adresas;
3) investicinės veiklos tikslai, objektai, būdai;
4) uždarojo investicinio fondo ar kontroliuojančiosios investicinės bendrovės įstatinio kapitalo dydis;
5) uždarojo investicinio fondo ar kontroliuojančiosios investicinės bendrovės akcijų skaičius ir jų nominali vertė, jeigu investicinės kintamojo kapitalo bendrovės leidžiamos išperkamosios akcijos turi nominalią vertę, - šių akcijų nominali vertė;
6) akcijų suteikiamos teisės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų pardavimo ir išpirkimo tvarka ir terminai, atsiskaitymo už išpirktas arba parduotas akcijas tvarka ir terminai, kurie negali būti ilgesni, nei nustatyti įstatyme; akcijų išpirkimo sustabdymo ir nutraukimo tvarka; akcijų pardavimo sustabdymo ir nutraukimo pagrindai bei tvarka;
8) visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo bei balsavimo jame tvarka, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumas;
9) stebėtojų tarybos ir valdybos, jeigu ji sudaroma, kompetencija bei administracijos vadovo, jei administracija sudaroma, kompetencija;
11) investicinės kintamojo kapitalo bendrovės dividendų išmokėjimo akcininkams principai ir tvarka, numatant dividendų paskirstymo akcininkams tvarką, išmokų periodiškumą, pelno dalį, skiriamą dividendams, ir kitas dividendų mokėjimo sąlygas, jeigu ši bendrovė numato išmokėti akcininkams pajamų dalį pinigais neišpirkdama iš jų savo akcijų;
12) nuosavų (grynųjų) aktyvų įvertinimo ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų pardavimo bei išpirkimo kainos nustatymo taisyklės;
13) išlaidų struktūra ir jų padengimo principai;
14) pranešimų paskelbimo tvarka, prospektų, metų ir pusmečių ataskaitų pateikimo bei paskelbimo tvarka, bendrovės dokumentų ir kitos informacijos pateikimo akcininkams tvarka;
15) likvidavimo ir uždarojo investicinio fondo bei kontroliuojančiosios investicinės bendrovės reorganizavimo tvarka;
16) gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių įstatymams ir kitiems teisės aktams. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose gali būti nurodomas numatomas išleisti didžiausias akcijų skaičius.
8. Investicinės bendrovės įstatai negali būti pakeisti ar papildyti, o depozitoriumas ar valdymo įmonė negali būti pakeisti be Vertybinių popierių komisijos sutikimo. Sutikimas yra laikomas duotu, jeigu Vertybinių popierių komisija per 15 dienų po atitinkamo prašymo gavimo nepateikia motyvuoto prieštaravimo, dėl ko įstatai, valdymo įmonė ar depozitoriumas negali būti pakeisti. Komisija sutikimo gali neduoti tuo atveju, jei įstatų, valdymo įmonės arba depozitoriumo pakeitimas pažeistų investicinės bendrovės akcininkų interesus, taip pat tais atvejais, kai tokie pakeitimai prieštarauja įstatymams arba kitiems teisės aktams. Ginčus dėl sutikimo pakeisti ir papildyti įstatus, pakeisti valdymo įmonę ar depozitoriumą sprendžia teismas.
9. Vertybinių popierių komisija gali atsisakyti išduoti investicinės bendrovės veiklos leidimą, jeigu:
1) pateikti ne visi šio straipsnio 6 dalyje nurodyti dokumentai;
2) investicinė bendrovė, jos valdymo įmonė arba leidimui gauti pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo reikalavimų;
3) leidimui gauti pateiktuose dokumentuose yra klaidingos ar tikrovės neatitinkančios informacijos;
4) ne visos naujai steigiamo uždarojo investicinio fondo pirmosios emisijos akcijos yra apmokėtos arba naujai steigiamo uždarojo investicinio fondo steigėjai įsigijo tik dalį pirmosios emisijos akcijų, arba investicinės kintamojo kapitalo bendrovės steigėjai įsigijo naujai steigiamos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų už mažesnę sumą nei šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytas investicinės kintamojo kapitalo bendrovės minimalus nuosavas kapitalas, arba apmokėtas ne visas investicinės kintamojo kapitalo bendrovės minimalus nuosavas kapitalas, nurodytas šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, arba steigėjai apmokėjo ne visas įsigytas akcijas;
5) investicinės bendrovės vadovai ar steigėjai, investicinės bendrovės valdymo įmonės ir (arba) depozitoriumo vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos asmenys ir (arba) neturi darbo finansinėse įstaigose ar bankuose patirties;
6) investicinė bendrovė nėra perdavusi piniginių lėšų ir (arba) vertybinių popierių saugoti depozitoriumui.
10. Jeigu naujai steigiamo uždarojo investicinio fondo ar kontroliuojančiosios investicinės bendrovės investicijų portfelio valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, ne mažiau kaip du investicinės bendrovės vadovai arba darbuotojai, atsakingi už investicinės bendrovės turto valdymą, privalo turėti Vertybinių popierių komisijos pripažintą kvalifikacinį sertifikatą. Apie kvalifikacinius sertifikatus turinčių asmenų pasikeitimus turi būti per 10 dienų pranešta Vertybinių popierių komisijai.
11. Investicinės bendrovės registruojamos Įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka.
12. Uždarojo investicinio fondo rūšis gali būti keičiama tik į investicinės kintamojo kapitalo bendrovės rūšį. Kontroliuojančiosios investicinės bendrovės rūšis gali būti keičiama tik į uždarojo investicinio fondo arba investicinės kintamojo kapitalo bendrovės rūšį. Keisti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės rūšį ar veiklą draudžiama. Draudžiama keisti investicinės bendrovės veiklą. Investicinei bendrovei reorganizuoti arba investicinės bendrovės rūšiai pakeisti turi būti gautas Vertybinių popierių komisijos sutikimas. Keičiant investicinės bendrovės rūšį, investicinė bendrovė turi gauti naują leidimą, kuris suteiktų jai teisę verstis kitos rūšies investicinės bendrovės veikla, ir atitinkamai pakeisti savo įstatus. Jei uždarojo investicinio fondo arba kontroliuojančiosios investicinės bendrovės rūšis keičiama į investicinės kintamojo kapitalo bendrovės rūšį, Vertybinių popierių komisijoje turi būti perregistruojamos šios bendrovės akcijos, įregistruojant išperkamąsias akcijas. Nutarimą pakeisti investicinės bendrovės rūšį turi teisę priimti tik investicinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas ne mažesne kaip 3/4 atstovaujamų susirinkime balsų dauguma. Investicinę bendrovę reorganizuojant skaidymo būdu, kiekvienas jos akcininkas turi gauti tokią pat dalį kiekvienos iš naujo steigiamos investicinės bendrovės akcijų, kokią jis turėjo reorganizuojamoje bendrovėje. Investicinės bendrovės reorganizavimo arba likvidavimo pagrindas negali būti jos turto dalies, kurią sudaro vertybiniai popieriai, sumažėjimas žemiau 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos ribos.
13. Vertybinių popierių komisija gali panaikinti investicinei bendrovei išduotą veiklos leidimą, jeigu investicinė bendrovė:
1) yra likviduojama;
2) leidimą gavo pateikusi klaidingą ar melagingą informaciją, suklastotus dokumentus, taip pat nuslėpusi faktus, dėl kurių leidimas neturėjo būti išduodamas;
3) daugiau nebevykdo leidimo išdavimo sąlygų arba nesilaiko įstatymų ir kitų teisės aktų;
4) nevykdo šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų kapitalo reikalavimų;
5) 12 mėnesių nesinaudoja suteiktu leidimu arba tokį laikotarpį nesiverčia savo veikla;
6) neužtikrina jai patikėtų lėšų saugumo, nebegali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams arba jai iškeliama bankroto byla;
7) aplaidžiai ar apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą, netinkamai sudaro finansines ataskaitas, išskyrus, jeigu tai įvyko dėl investicinės bendrovės depozitoriumo arba valdymo įmonės kaltės;
8) yra reorganizuojama.
14. Leidimas investicinei bendrovei taip pat gali būti panaikintas, jeigu atsiranda nors viena iš sąlygų, nurodytų šio straipsnio 9 dalies 5 punkte. Tais atvejais, kai 13 dalies 6 ir 7 punktuose nurodyti investicinės bendrovės leidimo panaikinimo pagrindai atsiranda dėl investicinės bendrovės depozitoriumo arba valdymo įmonės kaltės, Vertybinių popierių komisija turi teisę nurodyti investicinei bendrovei pakeisti valdymo įmonę ir (arba) depozitoriumą šio įstatymo nustatyta tvarka.
15. Investicinė bendrovė turi teisę samdyti nepriklausomą auditorių bendrovės veiklai patikrinti, jeigu Vertybinių popierių komisija nustato šio straipsnio 13 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytus investicinės bendrovės veiklos leidimo panaikinimo pagrindus. Nepriklausomo auditoriaus išvada Vertybinių popierių komisijai turi būti pateikta per 2 mėnesius nuo pareikalavimo atlikti auditą, jeigu Komisija nenustato kitokio termino. Investicinei bendrovei išduoto veiklos leidimo panaikinimo klausimas gali būti svarstomas be nepriklausomo audito išvadų, jeigu investicinė bendrovė per nustatytą terminą Vertybinių popierių komisijai nepateikė šių išvadų arba atsisakė atlikti nepriklausomą auditą, arba nepateikė jokios informacijos apie tai, kad bus atliekamas nepriklausomas auditas.
16. Jeigu investicinei bendrovei išduotas leidimas buvo panaikintas, ši bendrovė turi būti likviduojama, išskyrus šio straipsnio 13 dalies 8 punkte nurodytą atvejį. Likviduojama investicinė bendrovė turi būti perregistruota ir prie jos pavadinimo pridėtas žodis „likviduojama“. Informacija apie investicinės bendrovės likvidavimo eigą ir terminus bei kita su investicinės bendrovės likvidavimu susijusi informacija turi būti pateikta kiekvienam to pareikalavusiam jos akcininkui, tiesiogiai suinteresuotam trečiajam asmeniui ir Vertybinių popierių komisijai pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles. Likviduojamos investicinės bendrovės turtas, kurį sudaro vertybiniai popieriai, įtraukti į vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus, turi būti parduoti per šias biržas; vertybiniai popieriai, kuriais prekiaujama kitose pripažintose nuolatinėse reguliuojamose rinkose, turi būti parduoti šiose rinkose; kiti vertybiniai popieriai bei kitas investicinės bendrovės kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas turi būti parduotas aukcione pagal Vertybinių popierių komisijos nustatytas taisykles. Gauti už jį pinigai kartu su kitomis likviduojamos bendrovės piniginėmis lėšomis, įvykdžius visas jos prievoles, padalijami akcininkams proporcingai jų turimų šios bendrovės akcijų skaičiui. Likviduojama investicinė bendrovė gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie susiję su jos likvidavimu. Likviduojamos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų pardavimas ir išpirkimas nutraukiamas nuo nutarimo likviduoti šią bendrovę priėmimo akcininkų susirinkime. Apie tokį nutarimą turi būti nedelsiant pranešta asmenims, platinantiems ir išperkantiems investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas.
17. Ginčus dėl investicinės bendrovės veiklos leidimo išdavimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas.
18. Investicinės bendrovės turi teisę investuoti savo turtą į kitą įmonę (įsigyti šios įmonės vertybinių popierių) be raštiško kreditorių sutikimo.
6 straipsnis. Kapitalas
1. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1 milijonas litų. Uždarojo investicinio fondo ir kontroliuojančiosios investicinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 250 tūkstančių litų, o jų nuosavi (grynieji) aktyvai negali būti mažesni už įstatinį kapitalą. Vertybinių popierių komisijai ne vėliau kaip per 5 dienas turi būti pranešta apie tai, kad:
1) investicinės kintamojo kapitalo bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis nei 1 milijonas litų;
2) uždarojo investicinio fondo ar kontroliuojančiosios investicinės bendrovės nuosavi (grynieji) aktyvai tapo mažesni už įstatinį kapitalą.
2. Didinant uždarojo investicinio fondo arba kontroliuojančiosios investicinės bendrovės įstatinį kapitalą, akcininkai neturi pirmumo teisės pasirašyti naujos emisijos akcijų. Akcininkai taip pat neturi pirmumo teisės pasirašyti papildomų investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų.
3. Uždarasis investicinis fondas ir kontroliuojančioji investicinė bendrovė neturi teisės mažinti įstatinio kapitalo, išskyrus mažinimą dėl patirtų nuostolių ir šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį.
4. Uždarojo investicinio fondo skolintas kapitalas negali sudaryti daugiau kaip 10 procentų jo nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės. Jei šis reikalavimas yra pažeidžiamas dėl nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės sumažėjimo, uždarasis investicinis fondas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos privalo tokią būklę ištaisyti.
5. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės skolintas kapitalas negali sudaryti daugiau kaip 15 procentų jos nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės. Ilgalaikės paskolos kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui, būtinam šios bendrovės veiklai, įsigyti negali sudaryti daugiau kaip 10 procentų jos nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali imti savo išleistoms akcijoms išpirkti būtiną trumpalaikę paskolą (ne ilgiau kaip 60 dienų), kuri negali sudaryti daugiau kaip 10 procentų bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės ir kartu su ilgalaikėmis paskolomis negali viršyti šioje dalyje nustatyto limito.
7 straipsnis. Akcijos
1. Investicinės bendrovės visos akcijos gali būti tik paprastosios, suteikiančios vienodas teises jų savininkams. Kiekviena akcija suteikia jos turėtojui vieną balsą visuose akcininkų susirinkimuose ir teisę lygiais pagrindais su kitomis akcijomis gauti dividendus bei atitinkamą dalį investicinės bendrovės turto, kai ji likviduojama. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali neturėti nominalios vertės.
2. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir uždarojo investicinio fondo akcijos ir steigimo metu, ir platinamos įregistravus bendrovę gali būti apmokėtos tik pinigais. Platinant įsteigtos kontroliuojančiosios investicinės bendrovės akcijas, už jas galima atsiskaityti piniginiais įnašais ir šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytais vertybiniais popieriais bei nekilnojamuoju turtu, tačiau turtiniai įnašai negali sudaryti daugiau nei 25 procentus platinamų akcijų vertės. Uždarojo investicinio fondo ir kontroliuojančiosios investicinės bendrovės akcijos turi būti visiškai apmokėtos iki įstatinio kapitalo ar jo padidinimo įregistravimo. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė neturi teisės parduoti savo akcijų išsimokėtinai ar atidėti jų apmokėjimo termino. Už investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas turi būti atsiskaityta ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo. Tik po to, kai investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos visiškai apmokamos, jos laikomos išleistomis ir gali būti įrašomos į šios bendrovės akcininko asmeninę vertybinių popierių sąskaitą bei įtraukiamos į apskaitą pagal sąskaitų tvarkytojams keliamus reikalavimus. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė neturi teisės išleisti akcijų ar perduoti jas investuotojams, jei už jas nėra sumokėta nustatyta kaina. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų išpirkimo sandoris laikomas sudarytu nuo pareikalavimo išpirkti šios bendrovės akcijas iš jų savininko pateikimo asmeniui, išperkančiam investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, ir patvirtinimo savininkui, kad toks reikalavimas gautas, pateikimo. Nuo išpirkimo sandorio sudarymo investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkas netenka visų teisių, kurias suteikia šios bendrovės akcijos, išskyrus teises, atsirandančias iš išpirkimo sandorio sudarymo. Asmuo, išperkantis investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, privalo atsiskaityti su asmeniu, pareikalavusiu išpirkti šios bendrovės akcijas, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo akcijų išpirkimo sandorio sudarymo.
3. Uždarojo investicinio fondo ir kontroliuojančiosios investicinės bendrovės akcijos gali būti įtrauktos į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus pagal Vertybinių popierių komisijos ir biržos patvirtintas taisykles. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos negali būti perkamos ir parduodamos vertybinių popierių biržoje.
4. Jeigu akcininkas pareikalauja, investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo įstatuose nustatyta tvarka išpirkti iš jo savo akcijas, atsiskaitydama už jas pinigais. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos pardavimo ir išpirkimo kaina yra apskaičiuojama pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintą investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės nustatymo metodiką ir turi būti lygi šiai akcijai tenkančios investicinės kintamojo kapitalo bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės daliai. Parduodant investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, akcijos pardavimo kainą galima padidinti vienai akcijai tenkančių šios bendrovės akcijų platinimo ir (arba) išpirkimo sąnaudų suma. Akcijų pardavimo kainą galima didinti tik tų investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų platinimo ir (arba) išpirkimo sąnaudų, kuriomis nėra sumažinti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės nuosavi (grynieji) aktyvai, suma. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali mažinti savo išperkamųjų akcijų išpirkimo kainą šių akcijų platinimo ir (arba) išpirkimo sąnaudų suma tik tuo atveju, jei šiomis sąnaudomis nebuvo sumažinti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės nuosavi (grynieji) aktyvai ir nebuvo padidinta šios bendrovės akcijų pardavimo kaina.
5. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo viešai skelbti savo akcijų pardavimo ir išpirkimo kainas kiekvieną kartą, kai jos išleidžiamos ar išperkamos, tačiau ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Vertybinių popierių komisija gali sumažinti skelbimų dažnumą iki vieno karto per mėnesį, jeigu toks sumažinimas nepadarys žalos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkams ir kitiems investuotojams.
6. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, remdamasi savo įstatuose numatytomis procedūromis ar kitomis taisyklėmis, gali laikinai (ne ilgiau kaip 3 mėnesiams per ūkinius metus) sustabdyti savo akcijų išpirkimą, jeigu:
1) tuo norima apsaugoti savo akcininkų interesus nuo galimo investicinės kintamojo kapitalo bendrovės nemokumo, taip pat nuo akcijų išpirkimo kainos kritimo dėl nepalankios vertybinių popierių rinkos konjunktūros ir su tuo susijusio investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turimo investicijų portfelio vertės sumažėjimo;
2) nuosavas kapitalas tampa arba, įvykdžius reikalavimą išpirkti akcijas, taptų mažesnis, nei nustatyta 6 straipsnio 1 dalyje;
3) to pareikalauja Vertybinių popierių komisija.
7. Sprendimą sustabdyti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų išpirkimą turi teisę priimti šios bendrovės valdymo įmonė arba Vertybinių popierių komisija. Nuo sprendimo sustabdyti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų išpirkimą priėmimo momento šiai bendrovei ir asmenims, įgaliotiems išpirkti šios bendrovės akcijas, draudžiama išpirkti bendrovės akcijas: priimti išpirkimo paraiškas, atsiskaityti už akcijas, kurias išpirkti buvo pareikalauta iki nutarimo sustabdyti akcijų išpirkimą priėmimo. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės prievolė sumokėti akcininkams, pareikalavusiems išpirkti jų akcijas iki nutarimo sustabdyti akcijų išpirkimą priėmimo, jei su jais nėra atsiskaityta, pasibaigia nuo nutarimo sustabdyti akcijų išpirkimą priėmimo. Tokie asmenys nuo nutarimo sustabdyti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų išpirkimą priėmimo momento atgauna visas akcininko teises.
8. Akcijų išpirkimo sustabdymo atveju investicinės kintamojo kapitalo bendrovės valdymo įmonė privalo nedelsdama apie tokį sprendimą informuoti asmenis, išperkančius šios bendrovės akcijas, ir per 5 dienas pranešti savo sprendimą Vertybinių popierių komisijai bei viešai apie tai paskelbti per visuomenės informavimo priemones (šalies laikraščius, radiją ar televiziją) tokiu būdu ir laiku, kad investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkai ir galimi investuotojai turėtų realią galimybę sužinoti apie šį įvykį. Jei sprendimą sustabdyti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų išpirkimą priėmė valdymo įmonė, atnaujinti akcijų išpirkimą turi teisę valdymo įmonė arba Vertybinių popierių komisija. Jei sprendimą sustabdyti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų išpirkimą priėmė Vertybinių popierių komisija, atnaujinti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų išpirkimą turi teisę Vertybinių popierių komisija. Apie sprendimą atnaujinti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų išpirkimą turi būti pranešta tokia pačia tvarka kaip ir apie išpirkimo sustabdymą.
9. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės išperkamosios akcijos, įregistruotos Vertybinių popierių komisijoje, platinamos neterminuotai. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų emisijos dydis yra neribojamas, išskyrus tuos atvejus, kai šios bendrovės įstatuose nurodytas maksimalus leidžiamas išplatinti akcijų skaičius. Jeigu platinant investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas pasikeičia prospekto duomenys arba įvyksta esminis įvykis, apie tai turi būti pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu atveju asmenys, jau įsigiję investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų, turi teisę reikalauti, kad ši bendrovė jas išpirktų už išpirkimo kainą. Toks asmuo neturi teisės reikalauti, kad investicinė kintamojo kapitalo bendrovė arba jos akcijų platintojas grąžintų įnašus Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų platinimas gali būti sustabdytas arba nutrauktas šio įstatymo, Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatų nustatytais pagrindais ir tvarka. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės steigėjai turi teisę pateikti šiai bendrovei išpirkti jos steigimo metu pasirašytas akcijas tik tada, kai viešai išplatinta ne mažesnės kaip pusė investicinės kintamojo kapitalo bendrovės minimalaus nuosavo kapitalo, nurodyto šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, vertės šios bendrovės akcijų. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės steigėjai turi teisę pateikti išpirkti tiek šios bendrovės vertybinių popierių, įsigytų jos steigimo metu, kad bendra jų vertė būtų ne didesnė nei 4/5 pateikimo metu viešai išplatintų šios bendrovės vertybinių popierių vertės.
[9 dalies redakcija nuo 2002 m. balandžio 1 d.:
9. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės išperkamosios akcijos, įregistruotos Vertybinių popierių komisijoje, platinamos neterminuotai. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų emisijos dydis yra neribojamas, išskyrus tuos atvejus, kai šios bendrovės įstatuose nurodytas maksimalus leidžiamas išplatinti akcijų skaičius. Jeigu platinant investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas pasikeičia prospekto duomenys arba įvyksta esminis įvykis, apie tai turi būti pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu atveju asmenys, jau įsigiję investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų, turi teisę reikalauti, kad ši bendrovė jas išpirktų už išpirkimo kainą. Toks asmuo neturi teisės reikalauti, kad investicinė kintamojo kapitalo bendrovė arba jos akcijų platintojas grąžintų įnašus Vertybinių popierių rinkos įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų platinimas gali būti sustabdytas arba nutrauktas šio įstatymo, Vertybinių popierių rinkos įstatymo ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatų nustatytais pagrindais ir tvarka. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės steigėjai turi teisę pateikti šiai bendrovei išpirkti jos steigimo metu pasirašytas akcijas tik tada, kai viešai išplatinta ne mažesnės kaip pusė investicinės kintamojo kapitalo bendrovės minimalaus nuosavo kapitalo, nurodyto šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, vertės šios bendrovės akcijų. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės steigėjai turi teisę pateikti išpirkti tiek šios bendrovės vertybinių popierių, įsigytų jos steigimo metu, kad bendra jų vertė būtų ne didesnė nei 4/5 pateikimo metu viešai išplatintų šios bendrovės vertybinių popierių vertės.]
10. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų pasirašymas, pardavimas ir išpirkimas vyksta pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles. Parduodant investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, netaikomos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios akcinių bendrovių akcijų pasirašymą ir apmokėjimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-661, 2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4080 (2001-12-30), įsigalioja nuo 2002-04-01
8 straipsnis. Valdymas
1. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turto valdymas turi būti perduotas valdymo įmonei, veikiančiai pagal šio įstatymo trečiojo skirsnio nuostatas. Uždarojo investicinio fondo ir kontroliuojančiosios investicinės bendrovės turto ar jo dalies (investicijų portfelio) valdymas gali būti perduotas valdymo įmonei. Šiais atvejais investicinės bendrovės valdyba nesudaroma; gali būti nesudaroma ir administracija. Jei turto valdymas yra perduotas valdymo įmonei, investicinėje bendrovėje turi būti sudaroma stebėtojų taryba. Tuo atveju, kai investicinėje bendrovėje nėra administracijos, šios bendrovės finansinę apskaitą privalo tvarkyti valdymo įmonė. Ši valdymo įmonės pareiga turi būti numatyta ir aptarta turto valdymo sutartyje ir investicinės bendrovės įstatuose.
2. Teisę dalyvauti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime turi asmenys, buvę jos akcininkais šios bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų apskaitos dienos pabaigoje. Visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų apskaitos diena turi būti pasirinkta ne ankstesnė kaip 60 ir ne vėlesnė kaip 30 kalendorinių dienų iki investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkų susirinkimo. Akcijos, kurias akcininkas pareikalavo investicinės kintamojo kapitalo bendrovės išpirkti, balso teisės nesuteikia, nors šios bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų apskaitos dieną šis akcininkas ir buvo investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkų sąraše. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės visuotiniame (akcininkų) susirinkime kvorumas nustatomas pagal išleistų ir nesupirktų akcijų skaičių, buvusį investicinės kintamojo kapitalo bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų apskaitos dienos pabaigoje. Akcininkas visuotiniame akcininkų susirinkime turi tiek balsų, kiek jis jų turėjo visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų apskaitos dienos pabaigoje.
3. Tik investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkų susirinkimas turi teisę:
1) keisti ir papildyti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatus. Akcininkų susirinkimo nutarimas pakeisti arba papildyti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatus įsigalioja tik po to, kai šiam nutarimui pritaria Vertybinių popierių komisija;
2) rinkti auditorių;
3) rinkti stebėtojų tarybos narius;
4) atšaukti stebėtojų tarybos narius ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės auditorių;
5) tvirtinti turto valdymo sutartį su valdymo įmone arba turto valdymo sutarties pakeitimus. Turto valdymo sutarties pakeitimai įsigalioja tik nuo jų patvirtinimo Vertybinių popierių komisijoje;
6) pakeisti valdymo įmonę ir patvirtinti naujos valdymo įmonės kandidatūrą. Nutarimas pakeisti valdymo įmonę įsigalioja tik patvirtinus Vertybinių popierių komisijoje naują valdymo įmonę bei nutarimą pakeisti valdymo įmonę. Valdymo įmonę akcininkų susirinkimas gali keisti tik šio įstatymo nustatytais atvejais;
7) nustatyti ir tvirtinti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;
8) tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, valdymo įmonės ataskaitą apie investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklą, audito ataskaitą;
9) išleisti naujos emisijos akcijų, jei investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose nustatytas maksimalus leidžiamas išplatinti akcijų skaičius;
10) likviduoti bendrovę.
4. Dalyvauti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose su patariamojo balso teise turi teisę tam įgalioti valdymo įmonės atstovai, nors valdymo įmonė ir nėra investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkė.
5. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė turi teisę nustatyti visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumo reikalavimus, tačiau šis kvorumas negali būti mažesnis nei 15 procentų visų balsų, kuriuos šiame visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumas turi būti nurodytas įstatuose.
6. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkų susirinkimo nutarimai priimami paprasta dalyvaujančių susirinkime akcininkų balsų dauguma, išskyrus, kai priimami nutarimai dėl šio straipsnio 3 dalies 1, 6 ir 10 punktuose nurodytų nutarimų, kuriems reikia 3/4 balsų daugumos, ir kitus atvejus, nurodytus Akcinių bendrovių įstatyme.
7. Visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės panaikinti valdymo įmonės nutarimų dėl investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turto valdymo arba priimti nutarimų dėl turto valdymo, kurie būtų privalomi valdymo įmonei.
8. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės stebėtojų taryba turi šiuos įgaliojimus:
1) parenka valdymo įmonę, įgalioja atstovą pasirašyti turto valdymo sutartį ir visuotiniam akcininkų susirinkimui teikia siūlymus patvirtinti pasirašytą turto valdymo sutartį bei jos pakeitimus, taip pat siūlymus pakeisti valdymo įmonę, pratęsia turto valdymo sutarties galiojimą šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais;
2) analizuoja valdymo įmonės veiklą, finansinių išteklių naudojimą, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turto valdymo organizavimą, apmokėjimą už turto valdymo paslaugas, finansinės būklės perspektyvą;
3) parenka investicinės kintamojo kapitalo bendrovės depozitoriumą ir sudaro su juo sutartį;
4) parenka investicinės kintamojo kapitalo bendrovės auditorių ir siūlo jį patvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui;
5) tikrina investicinės kintamojo kapitalo bendrovės buhalterinę-finansinę apskaitą, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės dokumentus;
6) pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui valdymo įmonės ataskaitą, pasiūlymus ir atsiliepimus apie bendrovės metinę finansinę atskaitomybę;
7) atstovauja investicinei kintamojo kapitalo bendrovei nagrinėjant šios bendrovės ir jos valdymo įmonės, depozitoriumo ginčus;
8) sprendžia kitus įstatuose, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimuose nurodytus klausimus.
9. Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos valdybos teisės ir pareigos investicinėje kintamojo kapitalo bendrovėje perduodamos valdymo įmonei ir (arba) stebėtojų tarybai. Šių teisių ir pareigų perdavimas ir jų paskirstymas turi būti nurodytas investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose ir turto valdymo sutartyje.
9 straipsnis. Turtas
1. Investicinės bendrovės turtą gali sudaryti tik:
1) pinigai ir Vertybinių popierių komisijos pripažintos pinigų rinkos priemonės;
3) kitas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas tiesioginei investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar uždarojo investicinio fondo veiklai ir sudaro ne daugiau kaip 20 procentų šios bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės;
4) kitas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įsigyjamas kontroliuojančiosios investicinės bendrovės, kuris sudaro ne daugiau kaip 25 procentus šios bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės.
2. Investicinė bendrovė gali įsigyti šių vertybinių popierių:
1) kurie yra įtraukti į Lietuvos Respublikoje veikiančios vertybinių popierių biržos oficialųjį ar einamąjį prekybos sąrašą; kontroliuojančiosios investicinės bendrovės turi teisę įsigyti vertybinių popierių, įtrauktų į Lietuvos Respublikoje veikiančių vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus;
2) kuriais prekiaujama kitose pripažintose reguliuojamose, nuolatinėse ir viešose vertybinių popierių rinkose Lietuvoje; investicinė kintamojo kapitalo bendrovė tokių vertybinių popierių gali įsigyti tuo atveju, jei šiose rinkose vertybinių popierių kainą galima nustatyti ne rečiau, nei reikia apskaičiuoti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų pardavimo ir išpirkimo kainą;
3) išleidžiamų naujų vertybinių popierių emitentų, kurių anksčiau išleisti vertybiniai popieriai yra įtraukti į Lietuvos Respublikoje veikiančios vertybinių popierių biržos oficialųjį ar einamąjį prekybos sąrašą, jeigu jų emisijos sąlygose numatytas įsipareigojimas įtraukti šiuos išleidžiamus naujus vertybinius popierius į minėtą prekybos sąrašą ir yra garantuojama, kad jie bus įrašyti į šį sąrašą ne vėliau kaip per vienerius metus nuo išleidimo; kontroliuojančiosios investicinės bendrovės turi teisę įsigyti išleidžiamų naujų vertybinių popierių, jeigu jų emisijos sąlygose yra numatytas emitento įsipareigojimas pateikti prašymą įtraukti į oficialųjį ar einamąjį Lietuvos Respublikoje veikiančios vertybinių popierių biržos prekybos sąrašą ar į kitos pripažintos reguliuojamos, nuolatinės ir viešos vertybinių popierių rinkos Lietuvoje prekybos sąrašą arba jei šie vertybiniai popieriai išleidžiami į viešąją apyvartą;
4) Vyriausybės (vietos savivaldos institucijos) išleistų ar garantuotų vertybinių popierių;
5) Vertybinių popierių komisijos pripažintų likvidžiais kitų vertybinių popierių.
3. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė arba uždarasis investicinis fondas gali įsigyti ir kitų šio straipsnio 2 dalyje nenurodytų vertybinių popierių, kurių bendra vertė negali sudaryti daugiau kaip 10 procentų šios bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų. Kontroliuojančioji investicinė bendrovė gali įsigyti kitų šio straipsnio 2 dalyje nenurodytų vertybinių popierių, kurių bendra vertė negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų šios bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų. Jei šis reikalavimas yra pažeidžiamas dėl nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės sumažėjimo ar dėl įstatymuose arba kituose teisės aktuose numatytos pirmumo teisės įsigyti išleidžiamų naujų vertybinių popierių, ar dėl kitų nuo bendrovės nepriklausančių objektyvių priežasčių, tai investicinė bendrovė ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos privalo tokią būklę ištaisyti.
4. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali investuoti ne daugiau kaip 5 procentus nuosavų (grynųjų) aktyvų į kitų investicinių kintamojo kapitalo bendrovių akcijas. Tokių investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įsigytų akcijų vertė kartu su šio straipsnio 2 dalyje nenurodytais vertybiniais popieriais, kuriuos turi įsigijusi ši bendrovė, negali sudaryti daugiau kaip 10 procentų investicinės kintamojo kapitalo bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų.
5. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali investuoti į vertybinius popierius, išleistus kitos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurią valdo ta pati valdymo įmonė, arba valdymo įmonė, kurią su investuojančios investicinės kintamojo kapitalo bendrovės valdymo įmone sieja bendras valdymas ar kontrolė, arba kai vienos iš šių investicinių kintamojo kapitalo bendrovių valdymo įmonė tiesiogiai arba netiesiogiai valdo daugiau nei 10 procentų balsų kitos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės valdymo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime, tik esant visoms šioms sąlygoms:
1) investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurios akcijos yra įsigyjamos, įstatuose yra nurodyta, kad ši bendrovė turi teisę įsigyti tik tam tikrame ekonomikos sektoriuje ar tam tikroje geografinėje teritorijoje veikiančių įmonių vertybinių popierių, ir nurodomas tas ekonomikos sektorius ar geografinė teritorija;
2) investuojančios investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose aiškiai nurodyta, kad ši bendrovė turi teisę investuoti į vertybinius popierius, išleistus kitos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurios turtą valdo ta pati valdymo įmonė, arba valdymo įmonė, kurią su investuojančios investicinės kintamojo kapitalo bendrovės valdymo įmone sieja bendras valdymas ar kontrolė, arba kai vienos iš šių investicinių kintamojo kapitalo bendrovių valdymo įmonė tiesiogiai arba netiesiogiai valdo daugiau nei 10 procentų balsų kitos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės valdymo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime, esant šio straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms sąlygoms;
3) tokiai investicijai gautas Vertybinių popierių komisijos leidimas.
6. Valdymo įmonei draudžiama imti mokesčius iš investicinės kintamojo kapitalo bendrovės už sandorius, nurodytus šio straipsnio 5 dalyje. Valdymo įmonei taip pat draudžiama tokių sandorių vykdymo išlaidas išskaičiuoti iš investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turto.
10 straipsnis. Investicinių bendrovių veiklos ypatumai
1. Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei ir uždarajam investiciniam fondui yra draudžiama:
1) suteikti paskolas, garantuoti ar laiduoti už kitą asmenį dėl jo prievolių įvykdymo, įkeisti turimus vertybinius popierius ar nekilnojamąjį turtą, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus;
2) imti paskolas pažeidžiant šio įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimus;
3) įsigyti ir turėti vertybinių popierių, dėl kurių būtų pažeisti diversifikuotam investicijų portfeliui nustatyti reikalavimai, išskyrus steigiamą naują investicinę kintamojo kapitalo bendrovę ar uždarąjį investicinį fondą, kuris 6 mėnesius nuo investicinės bendrovės veiklos leidimo gavimo gali nesilaikyti diversifikavimo reikalavimų;
4) leisti obligacijas;
5) steigti filialus ar atstovybes;
6) įsigyti brangiųjų metalų arba brangiųjų metalų sertifikatų (liudijimų);
7) įsigyti savo valdymo įmonės išleistų vertybinių popierių.
2. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė ir uždarasis investicinis fondas turi teisę naudoti Vertybinių popierių komisijos pripažintas išvestines finansines priemones tik rizikai sumažinti. Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei ir uždarajam investiciniam fondui draudžiama įsigyti išvestinių finansinių priemonių siekiant gauti pelną iš jų perpardavimo arba naudoti Vertybinių popierių komisijos nepripažintas išvestines finansines priemones. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė arba uždarasis investicinis fondas turi teisę naudotis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis tik tuo atveju, jeigu šios bendrovės arba fondo įstatuose ir prospekte yra aiškiai nurodyta, kad investicinė kintamojo kapitalo bendrovė arba uždarasis investicinis fondas turi teisę naudotis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, tačiau tik rizikai valdyti. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės arba uždarojo investicinio fondo prospekte turi būti aiškiai nurodyta, kokiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ši investicinė kintamojo kapitalo bendrovė arba uždarasis investicinis fondas ketina naudotis. Kiekviena išvestinė finansinė priemonė, kuria naudojasi investicinė kintamojo kapitalo bendrovė arba uždarasis investicinis fondas, turi būti pagrįsta aiškia investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar uždarojo investicinio fondo investicine pozicija. Tokia investicinė pozicija ir jos rizikai sumažinti naudojama išvestinė finansinė priemonė turi būti aiškiai nurodytos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės arba uždarojo investicinio fondo periodinėse ataskaitose. Periodinėje ataskaitoje turi būti aprašyta ir šios investicinės pozicijos rizika, taip pat kaip šiai rizikai sumažinti naudojama išvestinė finansinė priemonė gali nuo jos apsaugoti.
3. Jei investicinė kintamojo kapitalo bendrovė ar uždarasis investicinis fondas pažeidžia diversifikuoto investicijų portfelio reikalavimus dėl įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytos pirmumo teisės įsigyti išleidžiamus naujus vertybinius popierius ar dėl kitų nuo šios bendrovės ar šio fondo nepriklausančių objektyvių priežasčių, jie privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius parduoti atitinkamą dalį vertybinių popierių, dėl kurių buvo pažeisti šioje dalyje numatyti apribojimai, jei kitokiu būdu per nurodytą terminą nesutvarko savo investicijų portfelio taip, kad jis atitiktų diversifikuoto investicijų portfelio reikalavimus. Šis terminas gali būti pratęstas Vertybinių popierių komisijos sutikimu, jeigu per 3 mėnesius tretiesiems asmenims perleisdama diversifikuoto vertybinių popierių portfelio reikalavimų neatitinkančius vertybinius popierius investicinė bendrovė patirs nuostolių dėl nepalankiai susiklosčiusios situacijos vertybinių popierių rinkoje. Nepalankiai susiklosčiusia situacija vertybinių popierių rinkoje laikoma tokia situacija, kai investicinės bendrovės visų arba dalies turimų vertybinių popierių rinkos kaina krinta, palyginti su jų įsigijimo kaina, dėl finansinių krizių Lietuvoje arba už jos ribų, socialinių neramumų, stichinių nelaimių arba kitokių veiksnių, nepriklausančių nuo investicinės bendrovės, jos valdymo įmonės arba šių vertybinių popierių emitento valios.
4. Kontroliuojančiajai investicinei bendrovei yra draudžiama:
1) turėti vieno emitento išleistų vertybinių popierių, kurių bendra vertė sudarytų daugiau kaip 25 procentus nuosavų (grynųjų) aktyvų, išskyrus Vyriausybės vertybinius popierius. Jei šis reikalavimas pažeidžiamas dėl nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės sumažėjimo ar dėl įstatymuose arba kituose teisės aktuose numatytos pirmumo teisės įsigyti naujai išleidžiamų vertybinių popierių, ar dėl kitų nuo bendrovės nepriklausančių objektyvių priežasčių, investicinė bendrovė ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos privalo tokią būklę ištaisyti;
2) imti iš kontroliuojamų įmonių kreditus ar gauti jų garantijas;
3) be visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo įkeisti, parduoti ar kitaip perleisti visą ar dalį bet kurio emitento akcijų paketo, kurio bendra vertė sudaro ne mažiau kaip 5 procentus kontroliuojančiosios investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės, jeigu dėl tokio sandorio kontroliuojančioji investicinė bendrovė prarastų ar galėtų prarasti:
a) emitento visuotiniame akcininkų susirinkime kvalifikuotą (2/3, 3/4 arba didesnę, jeigu tai numato emitento įstatai, balsų dalį) ar paprastą balsų daugumą (1/2 balsų), taip pat veto teisę (1/3 balsų), skaičiuojant nuo bendro balsų skaičiaus;
b) visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos bei kitas teises, kurioms įgyvendinti reikia 1/10 emitento įstatinio kapitalo;
c) darbotvarkės papildymo ar kandidatūrų į stebėtojų tarybos ar valdybos narius iškėlimo teises, kurioms įgyvendinti reikia 1/20 emitento įstatinio kapitalo;
4) be visuotinio (akcininkų) susirinkimo sprendimo įkeisti nekilnojamąjį turtą, teikti paskolas, garantuoti ar laiduoti už kitą asmenį dėl jo prievolių įvykdymo, jeigu tokių kontroliuojančiosios investicinės bendrovės prievolių ir suteiktų paskolų bendra suma sudarytų daugiau kaip 10 procentų jos nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės.
5. Uždarajam investiciniam fondui ir kontroliuojančiajai investicinei bendrovei draudžiama visais būdais supirkti savo akcijas ar priimti jas kaip įkaitą. Jeigu uždarasis investicinis fondas arba kontroliuojančioji investicinė bendrovė įgyja nuosavybės teisę į savo akcijas, tai šis fondas arba bendrovė privalo šias akcijas perleisti kitų asmenų nuosavybėn per 12 mėnesių nuo įgijimo. Jei per nustatytą laiką akcijos neperleidžiamos, jos turi būti anuliuojamos ir atitinkamai sumažinamas įstatinis kapitalas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.
6. Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei, valdymo įmonei arba depozitoriumui, veikiantiems investicinės kintamojo kapitalo bendrovės arba savo vardu, bet investicinės kintamojo kapitalo bendrovės sąskaita, draudžiama perleisti ir (arba) įsipareigoti perleisti vertybinius popierius, kurių savininkas nėra investicinė kintamojo kapitalo bendrovė.
11 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės investicijų portfelio vertės
padidėjimo ir investicijų pajamų paskirstymas
1. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės investicijų portfelio vertės padidėjimas ir investicijų pajamos paskirstomi remiantis šios bendrovės įstatais. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose turi būti konkrečiai nurodyta, kokios šios bendrovės pajamos kokiems tikslams bus paskirstomos. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkų susirinkimas netvirtina pelno paskirstymo projekto. Ši bendrovė moka savo akcininkams dividendus įstatų nustatyta tvarka, jeigu jos įstatuose yra šio įstatymo 5 straipsnio 7 dalies 11 punkte nurodytos nuostatos. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali savo akcininkams mokėti dividendus kelis kartus per metus, jei taip yra nustatyta jos įstatuose. Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei netaikomos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios pelno paskirstymo ir dividendų mokėjimo tvarką. Draudžiama dividendams naudoti nerealizuotą investicinės kintamojo kapitalo bendrovės pelną.
2. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės pajamų paskirstymą vykdo šios bendrovės valdymo įmonė, duodama pavedimus investicinės kintamojo kapitalo bendrovės depozitoriumui.
12 straipsnis. Informacija, kurią investicinė bendrovė turi pateikti savo akcininkams,
visuomenei bei priežiūros institucijoms
1. Investicinė bendrovė privalo sudaryti:
1) prospektą;
2) kiekvienų ūkinių metų ataskaitas;
3) kiekvienų ūkinių metų pirmųjų 6 mėnesių (pusmečio) ataskaitas.
2. Metų ir pusmečių ataskaitos turi būti paskelbtos laikantis šių terminų:
1) metų ataskaita - ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo ataskaitinių ūkinių metų pabaigos;
2) pusmečio ataskaita - ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo ataskaitinio pusmečio pabaigos.
3. Investicinės bendrovės įstatai turi sudaryti neatskiriamą prospekto dalį ir būti pateikiami jo prieduose.
4. Investicinė bendrovė savo prospektą ir jo pataisas, taip pat metų ir pusmečių ataskaitas privalo pateikti Vertybinių popierių komisijai pagal šios komisijos nustatytus jų turinio, pateikimo tvarkos ir terminų reikalavimus.
5. Finansinė atskaitomybė, pateikta metų ataskaitoje, turi būti patikrinta nepriklausomo auditoriaus, turinčio teisę įstatymų nustatyta tvarka atlikti auditą. Auditoriaus išvados turi būti pateikiamos metų ataskaitoje. Auditoriaus išvadose taip pat turi būti nurodyti visi šio įstatymo ir kitų investicinių bendrovių finansinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.
6. Prospektas, paskutinės paskelbtos metų ir pusmečių ataskaitos turi būti prieinami visiems investicinės bendrovės akcijas pasirašantiems asmenims prieš akcijų pasirašymo sutarties arba investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą. Be to, metų ir pusmečių ataskaitos turi būti prieinamos visuomenei tam tikrose prospekte nurodytose vietose. Prospektas, metų ir pusmečių ataskaitos visuomenei turi būti prieinami nemokamai.
7. Investicinė bendrovė, valdymo įmonė, su kuria sudaryta turto valdymo sutartis, ir depozitoriumas privalo tvarkyti sandorių ir kitų bendrovės operacijų apskaitą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Visi su investicinės bendrovės veikla susiję dokumentai turi būti prieinami Vertybinių popierių komisijos darbuotojams patikrinti.
8. Jeigu Vertybinių popierių komisija pareikalauja, bet ne dažniau kaip kartą per metus, investicinė bendrovė per 3 mėnesius privalo jai pateikti nepriklausomo auditoriaus ataskaitą, kurioje būtų pateiktos išvados, kaip investicinė bendrovė vykdo šio įstatymo 9 ir 10 straipsnių reikalavimus. Toks investicinės bendrovės auditas, finansuojamas iš Vertybinių popierių komisijos lėšų, gali būti atliekamas ir dažniau.
9. Kontroliuojančiosios investicinės bendrovės kartu su metų ataskaita privalo kiekvienais ūkiniais metais sudaryti ir paskelbti papildomą ataskaitą apie įmonių grupės, kurią sudaro kontroliuojančioji investicinė bendrovė ir jos kontroliuojamos įmonės, veiklą.
10. Apibūdindama šio straipsnio 9 dalyje nurodytos įmonių grupės finansinę būklę, kontroliuojančioji investicinė bendrovė ataskaitoje turi pateikti pagal Finansų ministerijos nustatytą metodiką parengtą konsoliduotą buhalterinį balansą, konsoliduotą pelno (nuostolių) ataskaitą bei atitinkamų straipsnių paaiškinimus (aiškinamąjį raštą). Pagal konsoliduoto buhalterinio balanso duomenis negali būti sprendžiama, ar įmonė atitinka 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus.
11. Įmonės, kurios pagal šio straipsnio 9 dalies nuostatas sudaro įmonių grupę, privalo pateikti investicinėms bendrovėms visą informaciją, būtiną konsoliduotoms ataskaitoms sudaryti.
12. Konsoliduotose ataskaitose turi būti teisingai ir sąžiningai atskleista informacija apie konsoliduotos įmonių grupės, kaip visumos, turtą ir įsipareigojimus, pelną bei nuostolius. Ataskaitoje apie įmonių grupės valdymą turi būti atskleista informacija apie šios grupės, kaip visumos, valdymo struktūrą, įvykusius ir numatomus pokyčius bei svarbiausius ataskaitinio laikotarpio įvykius.
13 straipsnis. Draudimai asmenims, susijusiems su investicine bendrove, valdymo įmone
arba depozitoriumu
1. Asmenims, susijusiems su investicine bendrove, investicinės bendrovės depozitoriumui, investicinės bendrovės ar investicinės bendrovės valdymo įmonės darbuotojams arba asmenims, susijusiems su depozitoriumu ar valdymo įmone, draudžiama visais būdais perleisti šiai investicinei bendrovei tiesiogiai ar per jos valdymo įmonę vertybinius popierius arba kitokį turtą, taip pat bet kokiu būdu gauti iš šios investicinės bendrovės vertybinius popierius ar kitokį turtą, išskyrus atvejus, kai perkamos investicinės bendrovės akcijos, gaunami pinigai už išperkamas šios investicinės bendrovės akcijas, gaunamas autorinis atlyginimas arba gaunamos piniginės išmokos, susijusios su darbo santykiais su šia investicine bendrove, arba depozitoriumas gauna užmokestį iš investicinės bendrovės už jos turto saugojimą arba tarpininkavimą perkant ar parduodant vertybinius popierius pagal sutartį su šia bendrove.
2. Asmenims, susijusiems su investicine bendrove, investicinės bendrovės depozitoriumui, investicinės bendrovės valdymo įmonei, investicinės bendrovės ar investicinės bendrovės valdymo įmonės darbuotojams arba asmenims, susijusiems su depozitoriumu ar valdymo įmone, draudžiama pirkti ar parduoti vertybinius popierius vertybinių popierių biržoje arba kitoje pripažintoje reguliuojamoje, nuolatinėje ir viešoje vertybinių popierių rinkoje tuo atveju, jei toks asmuo arba sandorį sudarantis ar pavedantis sudaryti juridinio asmens atstovas žino, kad antroji vertybinių popierių biržoje arba kitoje pripažintoje reguliuojamoje, nuolatinėje ir viešoje vertybinių popierių rinkoje vykdomo sandorio šalis (pirkėjas arba pardavėjas) yra ši investicinė bendrovė.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti draudimai netaikomi tuo atveju, jei investicinės bendrovės stebėtojų taryba arba, jei stebėtojų taryba nėra sudaroma, valdyba nusprendžia, kad toks vertybinių popierių ar kitokio turto įgijimas arba perleidimas yra naudingas investicinės bendrovės akcininkams ir nepažeidžia jų teisių bei teisėtų interesų. Toks sprendimas turi būti priimamas kiekvienu atveju stebėtojų tarybos ar valdybos posėdyje ir įrašomas į investicinės bendrovės stebėtojų tarybos ar valdybos posėdžio protokolą.
4. Investicinės bendrovės stebėtojų tarybos ar valdybos narys neturi teisės balsuoti svarstant klausimus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo, taip pat kitus klausimus, jei toks stebėtojų tarybos ar valdybos narys arba jo šeimos nariai bei artimi giminaičiai yra suinteresuoti tokio sprendimo priėmimu arba nepriėmimu. Šeimos nariais ir artimais giminaičiais laikomi: tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai, broliai, seserys, sutuoktiniai, vaikų ir įvaikių sutuoktiniai, sutuoktinio tėvai ir įtėviai bei sutuoktinio broliai ir seserys.
5. Asmenys, pažeidę šio straipsnio nuostatas, privalo atlyginti investicinei bendrovei padarytus nuostolius ir atsako įstatymų nustatyta tvarka.
VALDYMO ĮMONĖS
14 straipsnis. Valdymo įmonės samprata
1. Valdymo įmone gali būti tik Lietuvos Respublikoje registruota bei Lietuvos Respublikoje turinti buveinę akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą leidimą verstis investicinių bendrovių turto valdymu. Šių leidimų išdavimo bei panaikinimo tvarką ir sąlygas nustato Vertybinių popierių komisija.
2. Ginčus dėl leidimo išdavimo ar panaikinimo sprendžia teismas.
3. Valdymo įmonės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 500 tūkstančių litų. Jeigu valdymo įmonė valdo daugiau nei vienos investicinės bendrovės turtą, ši suma turi būti didinama 100 tūkstančių litų kiekvienai papildomai valdomai investicinei bendrovei. Jeigu įstatinis kapitalas pasidaro mažesnis už minimalų, valdymo įmonė privalo ne vėliau kaip per 5 dienas informuoti Vertybinių popierių komisiją. Vertybinių popierių komisija gali nustatyti papildomus reikalavimus valdymo įmonės kapitalui.
4. Ne mažiau kaip du valdymo įmonės darbuotojai, atsakingi už investicinių bendrovių turto valdymą, privalo turėti Vertybinių popierių komisijos pripažintą kvalifikacinį sertifikatą. Valdymo įmonė privalo pateikti Vertybinių popierių komisijai duomenis apie visus vadovus bei laikinai juos pavaduojančius asmenis (vardai, pavardės, adresai, telefonų numeriai). Valdymo įmonės vadovais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys darbo finansų įstaigose arba bankuose patirties. Tokie patys reikalavimai taikomi ir laikinai valdymo įmonės vadovus pavaduojantiems asmenims. Apie numatomus valdymo įmonės vadovų pakeitimus Vertybinių popierių komisijai turi būti pranešta iš anksto. Jeigu valdymo įmonės vadovais tampa asmenys, kurie pagal įstatymus neturi teisės eiti valdymo įmonės vadovų pareigų, Vertybinių popierių komisija turi teisę panaikinti valdymo įmonės leidimą verstis investicinių bendrovių turto valdymu. Įsigyti valdymo įmonės akcijų, kurios suteikia 10 ir daugiau procentų balsų valdymo įmonės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, galima tik gavus Vertybinių popierių komisijos leidimą. Asmuo, įsigijęs akcijų, suteikiančių 10 ir daugiau procentų balsų visuotiniuose valdymo įmonės akcininkų susirinkimuose, be tokio leidimo netenka teisės balsuoti valdymo įmonės akcininkų susirinkimuose. Tokiu atveju valdymo įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumas skaičiuojamas pagal balsus, kuriuos šioje įmonėje suteikia akcijos, priklausančios kitiems akcininkams. Balsavimo teisė atgaunama po to, kai perleidžiamos akcijos, viršijančios šioje dalyje nustatytą balsų ribą. Šios dalies reikalavimai taikomi ir asmenims, kurie pagal Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymą yra laikomi kartu veikiančiais asmenimis, turinčiais akcijų paketą.
[4 dalies redakcija nuo 2002 m. balandžio 1 d.:
4. Ne mažiau kaip du valdymo įmonės darbuotojai, atsakingi už investicinių bendrovių turto valdymą, privalo turėti Vertybinių popierių komisijos pripažintą kvalifikacinį sertifikatą. Valdymo įmonė privalo pateikti Vertybinių popierių komisijai duomenis apie visus vadovus bei laikinai juos pavaduojančius asmenis (vardai, pavardės, adresai, telefonų numeriai). Valdymo įmonės vadovais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys darbo finansų įstaigose arba bankuose patirties. Tokie patys reikalavimai taikomi ir laikinai valdymo įmonės vadovus pavaduojantiems asmenims. Apie numatomus valdymo įmonės vadovų pakeitimus Vertybinių popierių komisijai turi būti pranešta iš anksto. Jeigu valdymo įmonės vadovais tampa asmenys, kurie pagal įstatymus neturi teisės eiti valdymo įmonės vadovų pareigų, Vertybinių popierių komisija turi teisę panaikinti valdymo įmonės leidimą verstis investicinių bendrovių turto valdymu. Įsigyti valdymo įmonės akcijų, kurios suteikia 10 ir daugiau procentų balsų valdymo įmonės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, galima tik gavus Vertybinių popierių komisijos leidimą. Asmuo, įsigijęs akcijų, suteikiančių 10 ir daugiau procentų balsų visuotiniuose valdymo įmonės akcininkų susirinkimuose, be tokio leidimo netenka teisės balsuoti valdymo įmonės akcininkų susirinkimuose. Tokiu atveju valdymo įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumas skaičiuojamas pagal balsus, kuriuos šioje įmonėje suteikia akcijos, priklausančios kitiems akcininkams. Balsavimo teisė atgaunama po to, kai perleidžiamos akcijos, viršijančios šioje dalyje nustatytą balsų ribą. Šios dalies reikalavimai taikomi ir asmenims, kurie pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymą yra laikomi kartu veikiančiais asmenimis, turinčiais akcijų paketą.]
5. Vertybinių popierių komisija gali neduoti leidimo įsigyti valdymo įmonės akcijų, suteikiančių 10 ir daugiau procentų balsų valdymo įmonės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, jei to prašantis asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos arba yra investicinės bendrovės, kurios turtą valdo ši valdymo įmonė, vadovas. Jei leidimo prašo juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė, šie reikalavimai taikomi juridinio asmens ar juridinio asmens teisių neturinčios įmonės vadovams ir juridinį asmenį ar juridinio asmens teisių neturinčią įmonę kontroliuojantiems asmenims.
6. Jei šio straipsnio 5 dalyje numatytos aplinkybės atsiranda po to, kai Vertybinių popierių komisija išdavė leidimą įsigyti valdymo įmonės akcijų, asmuo, kuriam priklauso 10 ir daugiau procentų balso teisę suteikiančių valdymo įmonės akcijų, netenka balso teisės visuotiniuose valdymo įmonės akcininkų susirinkimuose. Balso teisę toks asmuo atgauna tuomet, kai perleidžia akcijas, viršijančias šio straipsnio 4 dalyje nustatytą balsų ribą, arba atsistatydina iš investicinės bendrovės vadovo pareigų.
7. Valdymo įmonė neturi teisės sudaryti su investicine bendrove jokių kitų sandorių, išskyrus turto valdymo sutartį, taip pat įsigyti investicinės bendrovės išleidžiamų vertybinių popierių ir pateikti investicinei kintamojo kapitalo bendrovei išpirkti jos išleistus vertybinius popierius.
8. Valdymo įmonė neturi teisės verstis jokia kita veikla, išskyrus investicinių bendrovių arba pensijų fondų turto valdymą.
9. Valdymo įmonę galima reorganizuoti tik jungiant (prijungiant) ją su kita valdymo įmone arba skaidant ją į kelias valdymo įmones. Kitokiu būdu reorganizuoti valdymo įmonę galima tik tais atvejais, kai ji nevaldo nė vienos investicinės bendrovės turto. Valdymo įmonei reorganizuoti turi būti gautas Vertybinių popierių komisijos sutikimas. Vertybinių popierių komisija gali neduoti sutikimo tais atvejais, kai valdymo įmonės reorganizavimas gali pažeisti jos valdomų investicinių bendrovių akcininkų interesus, reorganizavimas prieštarauja įstatymams arba kitiems teisės aktams arba po reorganizavimo veiksiančios valdymo įmonės nebeatitiks įstatymų ir kitų teisės aktų joms keliamų reikalavimų.
10. Valdymo įmonė privalo teikti Vertybinių popierių komisijai periodines finansines ataskaitas, ataskaitas apie savo kapitalą bei veiklą pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-661, 2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4080 (2001-12-30), įsigalioja nuo 2002-04-01
15 straipsnis. Valdymo įmonės teisės ir pareigos
1. Valdymo įmonė turi teisę disponuoti investicinės bendrovės nuosavais (grynaisiais) aktyvais ir įgyvendinti teises, kurias suteikia investicinės bendrovės nuosavi (grynieji) aktyvai, pagal turto valdymo sutarties, sudarytos su investicine bendrove, sąlygas, investicinės bendrovės įstatus ir Lietuvos Respublikos teisės aktus.
2. Valdymo įmonei draudžiama investuoti investicinės bendrovės nuosavus (grynuosius) aktyvus į vertybinius popierius įmonės, kurią kontroliuoja valdymo įmonė, valdymo įmonės darbuotojai arba su valdymo įmone susiję asmenys, išskyrus atvejus, kai investicinės bendrovės stebėtojų taryba nusprendžia, kad tokios investicijos neprieštarauja investicinės bendrovės akcininkų interesams.
3. Valdymo įmonė turi teisę valdyti kelių investicinių bendrovių turtą. Tuo atveju, kai investicinės bendrovės investicijų portfelis turi būti diversifikuotas ir kelių investicinių bendrovių, kurių portfelius valdo ta pati valdymo įmonė, turimi vieno emitento vertybiniai popieriai sudaro daugiau kaip 10 procentų to emitento akcijų, suteikiančių balso teisę, valdymo įmonė, tokio emitento visuotiniame akcininkų susirinkime balsuodama investicinių bendrovių vardu, turi teisę pasinaudoti tik tomis akcijomis, kurios neviršija 10 procentų balsų ribos. Šis draudimas netaikomas kontroliuojančiosioms investicinėms bendrovėms, tačiau tokiu atveju valdymo įmonei, atstovaujančiai kontroliuojančiajai investicinei bendrovei, draudžiama atstovauti ir tos pačios valdymo įmonės valdomoms investicinėms bendrovėms, kurių vertybinių popierių portfelis turi būti diversifikuotas.
16 straipsnis. Turto valdymo sutartis
1. Investicinės bendrovės ir valdymo įmonės sutartyje (turto valdymo sutartyje) turi būti numatyta:
1) sutarties objektas;
2) šalių teisės ir pareigos;
3) investicinės veiklos tikslai, objektai, būdai;
4) atlyginimo valdymo įmonei dydis, jo mokėjimo būdai ir tvarka;
5) investicinės bendrovės išlaidų struktūra ir jų padengimo tvarka;
6) atsakomybė už įsipareigojimų neįvykdymą;
7) sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka;
8) sutarties galiojimo terminas;
9) gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių įstatymams bei kitiems teisės aktams.
2. Sudaromą naują arba keičiamą turto valdymo sutartį turi patvirtinti investicinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Ji gali būti sudaroma ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui, išskyrus tuos atvejus, kai turto valdymo sutartyje nurodoma, kad turto valdymo sutarties galiojimą kiekvienais metais turi pratęsti investicinės bendrovės stebėtojų taryba. Turto valdymo sutartis visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priimtu 3/4 balsų dauguma, gali būti nutraukta pirma laiko, jei valdymo įmonė pažeidinėja sutartį, investicinės bendrovės įstatus, šį ar kitus įstatymus arba kitus teisės aktus, taip pat kitais sutartyje numatytais atvejais. Turto valdymo sutartis nutraukiama (nepaisant to, ar jos galiojimo terminas pasibaigęs, ar ne) šiais atvejais: valdymo įmonei panaikinamas leidimas verstis investicinių bendrovių turto valdymo veikla, valdymo įmonė pasiskelbia arba paskelbiama nemokia, valdymo įmonei iškeliama bankroto byla, Vertybinių popierių komisija nurodo investicinei bendrovei pakeisti valdymo įmonę. Išvardytais atvejais norint nutraukti turto valdymo sutartį, investicinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas nereikalingas. Ginčai dėl valdymo sutarties nutraukimo sprendžiami teismuose įstatymų nustatyta tvarka.
3. Metinis atlyginimas valdymo įmonei už investicinės bendrovės turto valdymą negali viršyti didesniojo iš šių dydžių:
1) 2 procentų investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vidutinės metinės vertės;
2) 20 procentų investicinės bendrovės metinio grynojo pelno.
4. Turto valdymo sutartyje su investicine bendrove draudžiama numatyti alternatyvinę galimybę valdymo įmonės atlyginimą skaičiuoti pasirinktinai pagal kurį nors iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dydžių. Sieti valdymo įmonės atlyginimą su abiem dydžiais galima tik tuo atveju, kai nustatomas fiksuotas valdymo įmonės atlyginimas, kartu numatant, kad tuo atveju, jei nustatytas fiksuotas atlyginimas viršija abu šiuos dydžius, valdymo įmonei mokama atlyginimo suma negali viršyti didesniojo iš jų.
17 straipsnis. Valdymo įmonės pakeitimas
1. Jeigu pasibaigia turto valdymo sutarties terminas ir sutartis nepratęsiama arba sutartis su ta pačia valdymo įmone nepasirašoma iš naujo, taip pat jeigu turto valdymo sutartis nutraukiama arba turto valdymo sutartis pasibaigia kitais įstatymų bei turto valdymo sutarties nustatytais atvejais, investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sutarties pasibaigimo perduoti turto valdymą kitai valdymo įmonei. Kol investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turto valdymas neperduotas kitai valdymo įmonei, šios bendrovės turtą valdo jos depozitoriumas. Tuo metu, kai investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turtą valdo jos depozitoriumas, draudžiama platinti šios bendrovės akcijas.
2. Naują valdymo įmonę bei sutartį turi patvirtinti visuotinis investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkų susirinkimas bei Vertybinių popierių komisija. Nauja turto valdymo sutartis negali prieštarauti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatams, nebent investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkų susirinkimas patvirtintų atitinkamus įstatų pakeitimus.
3. Vertybinių popierių komisija gali nepritarti valdymo įmonės pasirinkimui arba turto valdymo sutarčiai, jei pasirinkta valdymo įmonė pagal įstatymus arba kitus teisės aktus negali būti šios investicinės kintamojo kapitalo bendrovės valdymo įmone arba turto valdymo sutartis prieštarauja įstatymams ar kitiems teisės aktams arba investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkų interesams.
4. Vertybinių popierių komisija turi teisę reikalauti, kad investicinės bendrovės turto valdymas būtų perduotas kitai valdymo įmonei, jei valdymo įmonė nebeatitinka įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, pažeidžia turto valdymo sutartį, šį arba kitus įstatymus, kitus teisės aktus.
5. Jei investicinė kintamojo kapitalo bendrovė nesudaro naujos turto valdymo sutarties per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, atsiradus šio straipsnio 1 arba 4 dalyse numatytoms aplinkybėms, Vertybinių popierių komisija turi teisę panaikinti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės leidimą.
18 straipsnis. Nuostolių (žalos) atlyginimas
Valdymo įmonė įstatymų nustatyta tvarka turi atlyginti padarytus dėl jos kaltės nuostolius (žalą) investicinei bendrovei ar jos akcininkams. Turto valdymo sutarties nutraukimas pirma laiko neatleidžia valdymo įmonės nuo investicinei bendrovei arba jos akcininkams padarytų nuostolių (žalos) atlyginimo.
DEPOZITORIUMAI
19 straipsnis. Investicinės bendrovės prievolė perduoti saugoti savo turtą
depozitoriumui
Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės arba uždarojo investicinio fondo turtas, kurį sudaro piniginės lėšos ir vertybiniai popieriai, turi būti perduodamas saugoti vienam depozitoriumui pasaugos pagrindais arba sudarant banko sąskaitos sutartį. Kontroliuojančiosios investicinės bendrovės turimi vertybiniai popieriai turi būti perduodami saugoti vienam depozitoriumui arba Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui. Investicinė bendrovė negali turėti daugiau kaip vieno depozitoriumo.
20 straipsnis. Teisės verstis depozitoriumo veikla įgijimas
1. Depozitoriumu gali būti tik Lietuvos Respublikoje įregistruotas ir Lietuvos Respublikoje turintis buveinę bankas.
2. Depozitoriumo įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 5 milijonai litų. Jeigu depozitoriumo įstatinis kapitalas pasidaro mažesnis už minimalų arba jo nuosavi aktyvai pasidaro mažesni už įstatinį kapitalą, depozitoriumas privalo apie tai ne vėliau kaip per 5 dienas informuoti Vertybinių popierių komisiją. Tokiu atveju sutartis su depozitoriumu turi būti nutraukiama, o investicinės bendrovės turtas šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti perduodamas saugoti kitam depozitoriumui.
21 straipsnis. Depozitoriumo veikla ir jos priežiūra
1. Depozitoriumas privalo atlikti kiekvienos investicinės bendrovės turto atskirą apskaitą. Depozitoriumo kreditoriai neturi teisės nukreipti išieškojimo į jame pasaugos pagrindais saugomą investicinės bendrovės turtą.
2. Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti depozitoriumo veiklos kontrolės taisykles, taip pat reikalavimus metiniam ir kitokiam auditui.
3. Vykdydamas investicinės bendrovės ar valdymo įmonės (jeigu tokia yra) nurodymus, depozitoriumas privalo užtikrinti, kad:
1) investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų pardavimo ir išpirkimo kaina būtų skaičiuojama pagal šio įstatymo ir šios bendrovės įstatų reikalavimus;
2) investicinė bendrovė ar jos vardu veikiantys asmenys, parduodami, išleisdami, supirkdami, išpirkdami ir panaikindami bendrovės akcijas, laikytųsi šio įstatymo ir šios bendrovės įstatų reikalavimų;
3) pajamos, gaunamos iš sandorių dėl investicinės bendrovės turto, laiku patektų į jos sąskaitą;
4) investicinės bendrovės pajamos būtų naudojamos įstatymuose, taip pat kituose teisės aktuose ir šios bendrovės įstatuose nustatyta tvarka.
4. Depozitoriumas įstatymų nustatyta tvarka atsako už padarytų dėl jo kaltės nuostolių (žalos) investicinei bendrovei ar jos akcininkams atlyginimą. Depozitoriumas negali būti atleistas nuo savo prievolių vykdymo dėl to, kad visą ar dalį jam patikėto turto jis perdavė trečiajai šaliai.
5. Depozitoriumas privalo sudaryti su investicine bendrove sutartį, kurioje būtų numatyta atsiskaitymo už jo paslaugas tvarka ir įkainiai.
6. Depozitoriumas privalo vykdyti investicinės bendrovės (ar valdymo įmonės) nurodymus, jeigu jie neprieštarauja Akcinių bendrovių įstatymui, šiam įstatymui, Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymui, šiais įstatymais remiantis priimtiems teisės aktams bei investicinės bendrovės įstatams.
[6 dalies redakcija nuo 2002 m. balandžio 1 d.:
6. Depozitoriumas privalo vykdyti investicinės bendrovės (ar valdymo įmonės) nurodymus, jeigu jie neprieštarauja Akcinių bendrovių įstatymui, šiam įstatymui, Vertybinių popierių rinkos įstatymui, šiais įstatymais remiantis priimtiems teisės aktams bei investicinės bendrovės įstatams.]
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-661, 2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4080 (2001-12-30), įsigalioja nuo 2002-04-01
22 straipsnis. Depozitoriumo pakeitimas
1. Jei sutartis su depozitoriumu nutraukiama arba pasibaigia įstatymų ar sutarties nurodytais atvejais, ne vėliau kaip per 2 savaites nuo sutarties pasibaigimo arba nutraukimo visas depozitoriume saugomas investicinės bendrovės turtas, o depozitoriumo bankroto atveju - turtas, kurį sudaro pinigai, saugomi pasaugos pagrindais, ir vertybiniai popieriai, turi būti perduotas saugoti kitam depozitoriumui. Naują investicinės bendrovės depozitoriumą parenka ir sutartį su juo sudaro investicinės kintamojo kapitalo bendrovės stebėtojų taryba arba uždarojo investicinio fondo ar kontroliuojančiosios investicinės bendrovės administracijos vadovas, arba stebėtojų taryba, jei investicinės bendrovės administracija nesudaryta.
2. Sutartis su depozitoriumu nutrūksta šiais atvejais: depozitoriumo įstatinis kapitalas tampa mažesnis už minimalų arba depozitoriumo nuosavi aktyvai pasidaro mažesni už įstatinį kapitalą, Vertybinių popierių komisija nurodo investicinei bendrovei pakeisti depozitoriumą, Lietuvos bankas apriboja šio banko operacijas su vertybiniais popieriais arba atšaukia banko licenciją, depozitoriumas pasiskelbia ar paskelbiamas nemokiu arba jam iškeliama bankroto byla. Išvardytos sutarties nutraukimo sąlygos turi būti įrašytos į sutartį su depozitoriumu.
3. Jei investicinės bendrovės depozitoriumas nebeatitinka įstatymų arba kitų teisės aktų keliamų reikalavimų, depozitoriumas nevykdo arba netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal sutartį su investicine bendrove ir pareigas investicinei bendrovei, atsirandančias iš įstatymų ar kitų teisės aktų, Vertybinių popierių komisija, siekdama užtikrinti investicinės bendrovės akcininkų teises, turi teisę nurodyti investicinei bendrovei, kad jos depozitoriumas būtų pakeistas.
4. Jei šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais investicinės bendrovės turtas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą neperduodamas kitam depozitoriumui, Vertybinių popierių komisija turi teisę panaikinti investicinės bendrovės leidimą.
23 straipsnis. Depozitoriumų nepriklausomybė nuo investicinių bendrovių
1. Nė viena įmonė negali veikti kaip investicinė bendrovė (ar valdymo įmonė) ir depozitoriumas kartu.
2. Investicinė bendrovė ar valdymo įmonė ir depozitoriumas savo funkcijas privalo atlikti nepriklausomai.
3. Depozitoriumo, kuriame investicinė bendrovė saugo savo vertybinius popierius ir pinigus, vadovais ar darbuotojais negali būti šios investicinės bendrovės arba jos valdymo įmonės vadovai ar darbuotojai.
4. Investicinės bendrovės valdymo įmonės vadovais ar darbuotojais negali būti šios investicinės bendrovės vadovai ar darbuotojai.
5. Jei pažeidžiami šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, Vertybinių popierių komisija turi teisę panaikinti investicinės bendrovės valdymo įmonės leidimą arba reikalauti, kad investicinės bendrovės valdymo įmonė ir (arba) depozitoriumas būtų pakeisti.
INVESTUOTOJŲ INTERESŲ APSAUGA
24 straipsnis. Pareiga veikti akcininkų interesų labui
1. Investicinė bendrovė, valdymo įmonė ir depozitoriumas privalo savo veiklą organizuoti pagal galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus bei užtikrinti, kad jų veikla nepažeistų akcininkų turtinių teisių bei interesų.
2. Investicinė bendrovė, valdymo įmonė bei depozitoriumas, taip pat su jais susiję asmenys negali sudaryti jokio sandorio dėl investicinės bendrovės ar jos turto, jei šis sandoris pakenktų investicinei bendrovei ar jos akcininkų teisėms ir interesams. Investicinės bendrovės vadovai, valdymo įmonė bei depozitoriumas neatsako už žalą, kuri buvo padaryta investicinei bendrovei norint sumažinti nuostolius, susijusius su jos investicijų portfelio vertės sumažėjimu dėl jį sudarančių vertybinių popierių kurso kritimo.
3. Nustačius, kad vadovas ar valdymo įmonė sudarė sandorį, iš kurio jis (ji) gauna naudą investicinės bendrovės ar jos akcininkų sąskaita, taip pat jei vadovas ar valdymo įmonė neteisėtais veiksmais padaro jiems nuostolių (materialinės žalos), investicinės bendrovės akcininkai turi teisę per teismą reikalauti, kad jis (ji) perduotų investicinei bendrovei šio sandorio sukurtas teises ir pareigas ar atlygintų dėl šio sandorio patirtus nuostolius (žalą).
4. Jei kontroliuojančioji investicinė bendrovė dėl neteisėtų savo veiksmų gauna naudos kontroliuojamos įmonės ar jos akcininkų sąskaita ar padaro jiems kitokios žalos, kontroliuojama įmonė ar jos akcininkai turi teisę per teismą reikalauti atlyginti tokiu būdu padarytus jiems nuostolius (žalą).
25 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos teisės
1. Įgyvendindama šį įstatymą, Vertybinių popierių komisija turi teisę priimti jos kompetencijai priskirtus teisės aktus.
2. Vertybinių popierių komisija turi teisę tikrinti, kontroliuoti ar atlikti tyrimus, kad išsiaiškintų, kaip investicinės bendrovės, valdymo įmonės ir depozitoriumai laikosi šio įstatymo ir su juo susijusių kitų teisės aktų bei taisyklių. Atlikdami šias funkcijas, Vertybinių popierių komisijos darbuotojai gali be leidimo įeiti į išvardytų įmonių patalpas, tikrinti, laikinai paimti dokumentus (palikdami jų apyrašą) ar juos kopijuoti, taip pat raštu pateikti klausimus arba žodžiu apklausti šių įmonių vadovus ar bet kuriuos kitus jiems pavaldžius asmenis. Vertybinių popierių komisija turi teisę Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka gauti duomenis apie asmenis, kurie yra arba ruošiasi tapti investicinių bendrovių, valdymo įmonių arba depozitoriumų vadovais, siekdama įsitikinti, ar šie asmenys yra nepriekaištingos reputacijos ir turi teisę eiti tokias pareigas.
3. Vertybinių popierių komisijos nurodymai investicinėms bendrovėms, turto valdymo įmonėms ar jų vadovams dėl įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų pašalinimo yra privalomi.
4. Vertybinių popierių komisijos darbuotojai privalo saugoti investicinių bendrovių komercines paslaptis, kurias jie sužinojo atlikdami savo pareigas. Už gautos informacijos panaudojimą ne pagal paskirtį arba kitus neteisėtus veiksmus šie darbuotojai atsako pagal įstatymus.
26 straipsnis. Atsakomybė už įstatymo pažeidimus
1. Investicinės bendrovės, valdymo įmonės, depozitoriumai ir jų vadovai už šio įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka.
2. Vertybinių popierių komisija turi teisę:
1) taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas sankcijas investicinių bendrovių, valdymo įmonių ir depozitoriumų vadovams, taip pat šių įmonių auditoriams už šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus;
2) valdymo įmonėms ar depozitoriumams, kurie savo neteisėta veikla padarė nuostolių (žalos) investicinėms bendrovėms ar jų akcininkams, skirti piniginę baudą iki 3 procentų jų metinių pajamų.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sankcijų taikymas neatleidžia asmenų nuo prievolės atlyginti dėl jų kaltės investicinių bendrovių, jų akcininkų ar trečiųjų asmenų patirtus nuostolius (žalą), taip pat nuo atsakomybės pagal kitus įstatymus.
4. Vertybinių popierių komisijos sprendimai dėl šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytų sankcijų taikymo gali būti per vieną mėnesį apskųsti teismui. Apskundimas nesustabdo Vertybinių popierių komisijos nurodymų ir sprendimų pašalinti įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus vykdymo, jeigu teismas nenurodo ko kita.
5. Piniginės baudos į biudžetą turi būti sumokamos ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo skirti baudą investicinei bendrovei, valdymo įmonei, depozitoriumui ar jų vadovams gavimo dienos. Piniginės baudos iš valdymo įmonių ar depozitoriumų pajamų išieškomos ne ginčo tvarka.
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
27 straipsnis. Šio įstatymo taikymas veikiančioms investicinėms akcinėms bendrovėms
1. Investicinės akcinės bendrovės, įsteigtos valstybinio turto privatizavimo laikotarpiu įgyvendinant Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą, nepakeitusios savo įstatų ir nepersiregistravusios į investicines bendroves iki 1997 m. liepos 1 d., turi būti likviduotos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal šio įstatymo 5 straipsnio 16 dalyje nustatytus investicinės bendrovės likvidavimo principus.
2. Investicinių akcinių bendrovių privilegijuotosios akcijos, iki 1995 m. rugsėjo 2 d. nekonvertuotos į paprastąsias akcijas, nuo 1995 m. rugsėjo 2 d. laikomos paprastosiomis akcijomis ir nesuteikia jų savininkams jokių privilegijų. Šios akcijos nuo 1995 m. rugsėjo 2 d. suteikia tokias pačias teises kaip ir paprastosios akcijos. Tokios akcijos gali būti perregistruotos į paprastąsias akcijas Vertybinių popierių komisijos sprendimu be investicinės akcinės bendrovės akcininkų susirinkimo nutarimo. Nuo 1995 m. rugsėjo 2 d. negalioja jokios investicinių akcinių bendrovių įstatuose numatytos investicinių akcinių bendrovių steigėjų privilegijos.
3. Investicinė akcinė bendrovė savo pinigus ir vertybinius popierius privalo saugoti pasirinktame depozitoriume. Sutarties su depozitoriumu nuorašas turi būti pateiktas Vertybinių popierių komisijai.
4. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos steigti naujas investicines akcines bendroves yra draudžiama.
5. Investicinių akcinių bendrovių įstatų nuostatos iki jų išregistravimo Įmonių rejestre galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam ir Akcinių bendrovių įstatymui.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1356, 96.05.30, Žin., 1996, Nr. 57-1336 (96.06.19)
LIETUVOS RESPUBLIKOS INVESTICINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 2 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-712, 98.04.21, Žin., 1998, Nr.42-1142 (98.05.06)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS INVESTICINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 3, 6, 9, 10, 13, 17, 19,
22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1387, 99.11.04, Žin., 1999, Nr.98-2811 (99.11.19)
LIETUVOS RESPUBLIKOS INVESTICINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-661, 2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4080 (2001-12-30)
INVESTICINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 1, 7, 14 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2002-01-22)
autrap@lrs.lt