Suvestinė redakcija nuo 2014-05-30 iki 2014-07-11
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 26-1072, i. k. 102233GISAK00000034
VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKAS
Į S A K Y M A S
DĖL GALVIJŲ VEISLININKYSTĖS SRITIES TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2002 m. gruodžio 31 d. Nr. 34
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) 3 straipsnio 2 dalimi, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3D-228 „Dėl Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų ir administracijos struktūros patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 54-2102; 2011, Nr. 14-616) 5.8 punktu:
Preambulės pakeitimai:
Nr. 1A-35, 2013-07-29, Žin., 2013, Nr. 83-4216 (2013-07-30), i. k. 113233GISAK0001A-35
1. Tvirtinu pridedamas:
1.1. Neteko galios nuo 2014-05-30
Punkto naikinimas:
Nr. 1A-29, 2014-05-26, paskelbta TAR 2014-05-29, i. k. 2014-05800
1.5. Mėsinių veislių galvijų produktyvumo kontrolės, individualaus vertinimo ir veislininkystės apskaitos taisykles;
Punkto pakeitimai:
Nr. 1A-29, 2014-05-26, paskelbta TAR 2014-05-29, i. k. 2014-05800
2. Pavedu:
3. Laikau netekusiu galios Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1999 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. 7 „Dėl mėsinių veislių apskaitos dokumentų ir veislynų bei veislinių bandų vertinimo laikinų taisyklių“.
Patvirtinta. Neteko galios nuo 2014-05-30
Priedo naikinimas:
Nr. 1A-29, 2014-05-26, paskelbta TAR 2014-05-29, i. k. 2014-05800
Patvirtinta. Neteko galios nuo 2013-07-31
Priedo naikinimas:
Nr. 1A-35, 2013-07-29, Žin. 2013, Nr. 83-4216 (2013-07-30), i. k. 113233GISAK0001A-35
PATVIRTINTA
Valstybinės gyvulių
veislininkystės priežiūros tarnybos prie
Žemės ūkio ministerijos viršininko
2011 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 1A-15
KARVIŲ EKSTERJERO VERTINIMO TAISYKLĖS
Šios taisyklės parengtos atsižvelgiant į Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (ICAR) taisyklių nuostatas.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvoje karvių eksterjeras vertinamas linijiniu metodu. Vertinant karves šiuo metodu, kiekvienas linijinis požymis vertinamas atskirai tarp kraštutinių biologinių nukrypimų pagal skalę nuo 1 iki 9 taškų, neatsižvelgiant į požymio naudingumą ar kitokią selekcinę reikšmę. Vertinant karvių eksterjero linijinius požymius, įvertinami ir jų bendrai apibūdinami požymiai (pagal skalę nuo 71 iki 99 taškų), įmitimas, eisena, jeigu karvės laikomos nepririštos, ir temperamentas.
2. Eksterjero vertinimas yra palyginti subjektyvus, priklausantis nuo vertintojų patirties, galvijų veislių ypatumų, karvės amžiaus, laikotarpio po apsiveršiavimų, įmitimo ir kitų veiksnių. Todėl eksterjero vertinimo skalės ir kitos metodikos nuostatos pateikiamos unifikuotos pagal ICAR reikalavimus.
II. ATSKIRŲ EKSTERJERO LINIJINIŲ POŽYMIŲ VERTINIMAS
4. Vertinant karvių eksterjerą, analizuojama 20 požymių, apibūdinančių gyvulio konstituciją, tipiškumą veislei, pieningumą, veisimosi ir kitas savybes. Šie požymiai anatominiu ir funkciniu atžvilgiu skirstomi į 3 grupes:
4.1. požymiai, apibūdinantys bendrą kūno išsivystymą: aukštis, krūtinės plotis, kūno gylis, pieninis tipas, įmitimas, užpakalio plotis, užpakalio kampas;
4.2. galūnės: užpakalinių kojų forma, užpakalinių kojų pastatymo kampas, kulno sąnarys, nagos aukštis (pėdos kampas), eisena;
5. Karvių eksterjero linijinių požymių, jų įvertinimo skalė, kraštutinės ribos ir svertiniai koeficientai atskirų požymių grupių bendram įvertinimui pateikiami 1 lentelėje. (Svertiniai koeficientai juodmargių, žalmargių ir holšteinų galvijų atskirų požymių grupių bendram įvertinimui procentais, kur kūnas ir tipas 30 %, galūnės 30 %, tešmuo 40 %.)
1 lentelė. Linijiniai požymiai.
| Požymiai |
Vertinimo skalė |
|
| 1 |
9 |
|
| Kūno bendro išsivystymo požymiai: |
|
|
| 1. Aukštis |
Matuojamas cm |
|
| 2. Krūtinės plotis |
siauras |
platus |
| 3. Kūno gylis |
negilus |
gilus |
| 4. Pieninis tipas |
neryškus |
ryškus |
| 5. Įmitimas |
prastas |
per riebus |
| 6. Užpakalio plotis |
siauras |
platus |
| 7. Užpakalio kampas |
pakeltas |
nuleistas |
| Galūnių požymiai: |
|
|
| 1. Užpakalinių kojų forma |
X formos |
lygiagrečios |
| 2. Užpakalinių kojų kampas |
tiesus |
sulenktas |
| 3. Kulno sąnarys |
sausas |
paburkęs |
| 4. Nagos aukštis (pėdos kampas) |
žemas (smailus) |
aukštas (status) |
| 5. Eisena |
bloga |
gera |
| Tešmens požymiai: |
|
|
| 1. Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas |
silpnas |
tvirtas |
| 2. Priekinių spenių išsidėstymas |
platus |
siauras |
| 3. Spenių ilgis |
trumpi |
ilgi |
| 4. Spenių storis |
ploni |
stori |
| 5. Tešmens gylis |
gilus |
negilus |
| 6. Tešmens užpakalinės dalies aukštis |
žemas |
aukštas |
| 7. Tešmens raiščio tvirtumas |
silpnas |
stiprus |
| 8. Užpakalinių spenių išsidėstymas |
platus |
siauras |
6. Vertinant karves fiksuojami esminiai eksterjero trūkumai, turintys itin neigiamos įtakos galvijų eksterjerui ir funkcinėms savybėms. Eksterjero trūkumai ir veislei nebūdinga spalva pažymimi pastabų skiltyje.
KarviŲ eksterjero linijinio vertinimo SKALĖS
1. Aukštis
Atskaitos taškas: matuojama nuo žemės iki aukščiausio kryžmens taško.
1 Žemas (1,30 cm)
5 Vidutinis (1,42 cm)
9 Aukštas (1,54 cm)
Vertinimo skalė: 1,30–1,54 cm; už tašką 3 cm (už 3 cm taškas).
2. Krūtinės plotis
Atskaitos taškas: vertinama žiūrint iš priekio pagal atstumą tarp priekinių galūnių ties krūtine.
1–3 Siauras
4–6 Vidutinis
7–9 Platus
Vertinimo skalė: 13–29 cm; už tašką 2 cm.
|
|
|
|
|
1 |
5 |
9 |
3. Kūno gylis
Atskaitos taškas: tai atstumas nuo viršutinės stuburo keteros iki liemens apačios, ties paskutiniu šonkauliu – giliausias taškas. Jis priklauso nuo gyvulio ūgio.
1–3 Negilus
4–6 Vidutinis
7–9 Gilus
Vertinimo skalė: gyvulys vertinamas vizualiai, atsižvelgiant į bendras kūno proporcijas.
1 5 9
4. Pieninis tipas
Atskaitos taškas: šonkaulių kampas ir jų išskėtimas (išlinkimas). Nepatikimas požymis.
1–3 Silpnai išskėsti (išlinkę)
4–6 Vidutiniškai išskėsti (išlinkę)
7–9 Labai išskėsti (išlinkę)
Vertinant šonkaulių išlinkimą, kartu galima įvertinti ir tarpšonkaulinių tarpų dydžius. Kai šonkauliai neišlinkę – tarpai siauri, kai šonkauliai išlinkę – tarpai didesni.
1 5 9
5. Kūno įmitimo vertinimas
Vertinamas karvės įmitimas ir kūno stovis.
Atskaitos taškas:
1–3 Liesas
4–6 Vidutinis
7–9 Nutukęs
Vertinant nuo 1 iki 6 dažniausiai vertinamos strėnos, o uodegos pašaknys yra svarbus vertinant aukštesniu balu (7 – 9).
1 5 9
6. Užpakalio plotis
Atskaitos taškas: atstumas tarp dviejų sėdynkaulio kaulų.
1–3 Siauras
4–6 Vidutinis
7–9 Platus
Vertinimo skalė: 10–26 cm; už tašką 2 cm (už 2 cm taškas).
1 5 9
7. Užpakalio kampas
Atskaitos taškas: vertinamas kampas nuo klubagumbio iki sėdynkaulio.
1 Aukštas sėdynkaulis (+4 cm)
2 (+2 cm)
3 Lygu (+0 cm)
4 Mažas kampas (-2 cm)
5 Vidurkis (-4 cm)
6 (-6 cm)
7 (-8 cm)
8 (-10 cm)
9 Stipriai nuleistas (-12 cm)
1 5 9
8. Užpakalinių kojų forma
Atskaitos taškas: užpakalinių kojų forma.
1 Ypatingai nukreiptos į šalis
5 Truputį nukreiptos į šonus
9 Lygiagrečios
1 5 9
9. Užpakalinių kojų kampas
Atskaitos taškas: vertinamas priekinis kulno kampas.
1–3 Tiesus (160 laipsnių)
4–6 Vidutinis (147 laipsniai)
7–9 Pjautuvo formos (134 laipsniai)
1 5 9
10. Kulno sąnario kokybė
Vertinama iš užpakalio ir iš šono. Žiūrimas kulno sąnario storumas, grubumas ir paburkimas.
1 – Labai grubus, storas, paburkęs
3 – Grubus, paburkęs
5 – Vidutinio storumo
7 – Nestoras, paburkimo nematyti
9 – Siauras, sausas sąnarys.
|
|
|
|
|
1 |
5 |
9 |
11. Nagos aukštis ir pėdos kampas
Atskaitos taškas: matuojamas užpakalinės dešiniosios nagos priekinės dalies kampas nuo pagrindo iki apynagės plaukų.
1–3 Labai smailus kampas
4–6 Vidutinis kampas
7–9 Labai status
Matavimo skalė: 1 = 15 laipsnių; 5 = 45 laipsniai; 9 = 65 laipsniai.
Jeigu nagos kampą išmatuoti sunku dėl perdaug gilaus kraiko, mėšlo sluoksnio ar nagų tvarkymo – galima remtis vertinant tik apynagės plaukų linijos kampą.
1 5 9
12. Judėjimas
Atskaitos taškas: vertinamos kojos ir nagos pastatymas, žingsnio ilgis ir kryptis.
1–3 Stiprus šlubavimas ir trumpas žingsnis
4–6 Silpnas šlubavimas ir vidutinis žingsnis
7–9 Nešlubuoja ir ilgas žingsnis
Šlubavimas – tai kojos statymas nukrypstant nuo tiesios judėjimo linijos. Vertinamos tik nepririštai laikomos karvės. 9 balais įvertinama tada, kai užpakalinės kojos statomos tiesiai į priekį, perkeliant kūno svorį priešakinei kojai.
1 5 9
13. Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas
Atskaitos taškas: priekinės tešmens dalies prisitvirtinimas prie pilvo sienos. Šis vertinimas nėra patikimas.
1–3 Silpnai prisitvirtinęs ir nukaręs
4–6 Vidutiniškai prisitvirtinęs
7–9 Ypatingai tvirtas, prigludęs prie papilvės
Esant matomiems priekinės tešmens dalies prisitvirtinimo skirtumams iš skirtingų pusių, vertinama prasčiau atrodanti pusė. Taip įvertinamas tik sveikas tešmuo.
1 5 9
14. Priekinių spenių išsidėstymas
Atskaitos taškas: vertinama priekinių spenių padėtis nuo tešmens ketvirčio centro.
1–3 Ketvirčio išorėje
4–6 Ketvirčio viduryje
7–9 Ketvirčio viduje
1 5 9
15. Spenių ilgis
Atskaitos taškas: priekinių spenių ilgis.
1–3 Trumpi
4–6 Vidutiniai
7–9 Ilgi
Matavimo skalė: 1–9 cm; už tašką 1 cm.
1 5 9
16. Spenių storis
Atskaitos taškas: priekinių spenių storis.
1–3 Trumpi
4–6 Vidutiniai
7–9 Ilgi
Matavimo skalė: 1,5–3,9 cm; po +0,3 cm už tašką.
17. Tešmens gylis.
Atskaitos taškas: atstumas nuo žemiausios tešmens vietos grindų atžvilgiu, matuojant kulkšnies lygyje.
1 Žemiau kulkšnies
2 Kulkšnies lygyje
5 Vidurkis
9 Seklus
Matavimo skalė: lygis = 2 (0 cm); už tašką 3 cm.
1 5 9
18. Tešmens užpakalinės dalies aukštis
Atskaitos taškas: vertinamas atstumas nuo apatinės vulvos dalies iki tešmens liaukinio audinio pradžios. Jis priklauso nuo gyvulio aukščio.
1–3 Labai žemas
4–6 Vidutinis
7–9 Aukštas
Matavimo skalė: matuojamas tarpas tarp vulvos apačios ir kulkšnies sąnarių vidurio; vidurkis vertinamas 4 (29 cm); už tašką 2 cm.
1 5 9
19. Tešmens raiščio tvirtumas
Atskaitos taškas: tešmens įsmaugimo gylis vertinamas ties tešmens dugno užpakaline dalimi.
1 Išgaubtas į grindis (+1 cm)
2 (+0,5 cm)
3 (+0 cm)
4 Nežymiai įgaubtas (-1 cm)
5 (-2 cm)
6 (-3 cm)
7 Giliai įsirėžęs (-4 cm)
8 (-5 cm)
9 (-6 cm)
1 5 9
20. Užpakalinių spenių išsidėstymas
Atskaitos taškas: vertinama užpakalinių spenių padėtis nuo ketvirčio centro.
1–2 Ketvirčio išorėje
4–6 Ketvirčio viduryje
7–9 Ketvirčio viduje
Vertinimo skalė: vertinama remiantis populiacija, kai vertinimas 4 balais prilyginamas spenių padėčiai ties ketvirčio viduriu.
1 5 9
Bendrai apibūdinami požymiai
Bendrasis apibūdinimas apima karvės linijinį vertinimą ir apibūdinimą lyginant su standartu. Bendrasis apibūdinimas yra vertinamas linijiniu būdu nuo 71 iki 99. Įvertinus taškais, gali būti nustatytos šios kategorijos:
| Kategorija |
Vertinimas |
| 65–74 |
Patenkinamai |
| 75–79 |
Gerai |
| 80–84 |
Gerai su pliusu |
| 85–89 |
Labai gerai |
| 90–99 (ir daugiau) |
Puikiai |
Galimi visi įvertinimai nuo 71 iki 99, tačiau pirmos laktacijos karvių įvertinimas negali būti didesnis nei 89, sumuojant visus bendruosius požymius.
| Apibūdinami bendrieji požymiai |
Vertinamos kūno dalys |
| 1. Kūnas |
Užpakalis, aukštis, krūtinės plotis, kūno gylis ir kryžkaulio padėtis yra svarbūs vertinant kūną. |
| 2. Pieningumo stiprumas |
Pieniningumo požymių stiprumas nustatomas bendrai vertinant: kūno stovį, šonkaulių formas, keterines ataugas, kūno gylį, krūtinės ir užpakalio plotį. |
| 3. Tešmuo |
Atliekamas bendras tešmens vertinimas, atsižvelgiant į tešmens ir spenių prisitvirtinimą, tešmens raištį ir tešmens gylį. |
| 4. Kojos ir nagos |
Vertinama kojų laikysena ir kaulų bei nagų kokybė, ir judėjimas. |
| Galutinis vertinimas |
Bendras karvės vertinimas apskaičiavimo būdu sujungiant atskirus apibūdinamus požymius. Juodmargių ir žalmargių populiacijose gali būti skirtingos svertinės dalys, kurias pateikia atitinkamų populiacijų asociacijos. |
Priedo pakeitimai:
Nr. 1A-15, 2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 68-3276 (2011-06-04), i. k. 111233GISAK0001A-15
1 priedas. Neteko galios nuo 2011-06-05
Priedo naikinimas:
Nr. 1A-15, 2011-05-26, Žin. 2011, Nr. 68-3276 (2011-06-04), i. k. 111233GISAK0001A-15
2 priedas. Neteko galios nuo 2011-06-05
Priedo naikinimas:
Nr. 1A-15, 2011-05-26, Žin. 2011, Nr. 68-3276 (2011-06-04), i. k. 111233GISAK0001A-15
Patvirtinta. Neteko galios nuo 2013-07-31
Priedo naikinimas:
Nr. 1A-35, 2013-07-29, Žin. 2013, Nr. 83-4216 (2013-07-30), i. k. 113233GISAK0001A-35
PATVIRTINTA
Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 34
(Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2014 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 1A-29 redakcija)
MĖSINIŲ VEISLIŲ GALVIJŲ PRODUKTYVUMO KONTROLĖS, INDIVIDUALAUS VERTINIMO IR VEISLININKYSTĖS APSKAITOS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mėsinių veislių galvijų produktyvumo kontrolės, individualaus vertinimo ir veislininkystės apskaitos taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja svėrimo atlikimo ir su juo susijusių dokumentų pildymo procedūrą, telyčių, karvių ir buliukų individualų vertinimą bei tinkamą mėsinių grynaveislių galvijų veislininkystės apskaitos vedimą.
II. MĖSINIŲ VEISLIŲ GALVIJŲ PRODUKTYVUMO KONTROLĖ
3. Mėsinių veislių galvijų (toliau – galvijai) produktyvumo kontrolė vykdoma atliekant galvijų svėrimus:
4. Jeigu nėra galimybės pasverti tik gimusio prieauglio, tai jų svoris nustatomas pagal atitinkamos veislės prieauglio vidutinį svorį, kurį nustato pripažinta veislininkystės institucija.
5. Svėrimus ūkyje atlieka galvijų laikytojas turimomis arba mobiliosiomis svarstyklėmis, o vienas – kontrolinis svėrimas – turi būti atliekamas įgaliotos produktyvumo kontrolės institucijos - UAB „Šilutės veislininkystė“.
6. Atlikus svėrimą, svėrimą atlikęs asmuo užpildo Svėrimo žiniaraštį (šių taisyklių 1 priedas). Svėrimo žiniaraštis saugomas ūkyje ne trumpiau kaip 2 metus, o jo kopiją asmeniškai, paštu ar elektroniniu būdu per 10 kalendorinių dienų nuo svėrimo perduoda pripažintai veislininkystės institucijai.
III. TELYČIŲ VERTINIMAS
IV. KARVIŲ VERTINIMAS
10. Karvės vertinamos po pirmojo ir trečiojo apsiveršiavimo, praėjus 2–7 mėnesiams. Jeigu nebuvo galimybės atlikti įvertinimą po pirmojo apsiveršiavimo, įvertinimas atliekamas po antrojo apsiveršiavimo.
11. Karves vertina pripažintos veislininkystės institucijos įgaliotas ekspertas (-ai) (toliau – vertintojas), dalyvaujant galvijų laikytojui ar jo atstovui.
13. Atitikimas veislės tipui, raumeningumas ir eksterjeras vertinamas 1–9 taškais:
1 – labai blogas;
2 – blogas;
3 – nepatenkinamas;
4 – pusėtinas;
5 – vidutinis;
6 – patenkinamas;
7 – geras;
8 – labai geras;
9 – puikus.
15. Vertintojas vertinimo metu užpildo Karvių įvertinimo lapą (šių taisyklių 3 priedas) 2 egzemplioriais: 1 egz. paliekamas gyvulio laikytojui ir ne mažiau kaip 1 metus saugomas ūkyje, 1 egz. vertintojas per 10 kalendorinių dienų perduoda pripažintai veislininkystės institucijai.
V. BULIUKŲ VERTINIMAS
21. Buliukų veislinė vertė nustatoma pagal kompleksinį veislinės vertės indeksą. Kompleksinis veislinės vertės indeksas nustatomas pagal buliuko priesvorį nuo gimimo iki vertinimo dienos ir 1–9 taškų sistema, įvertinant tipingumą veislei, raumeningumą ir eksterjerą. Vertinimo taškais reikšmės nurodytos šių taisyklių 13 punkte.
22. Suminis buliukų kompleksinis veislinės vertės indeksas apskaičiuojamas pagal formulę:
I = (±PxK)±R±T±S + 100;
čia I – buliuko kompleksinis veislinės vertės indeksas;
P – skirtumas tarp vidutinio paros priesvorio nuo gimimo iki vertinimo dienos ir bazinio veislės priesvorio. Bazinį veislės priesvorį per parą, atsižvelgdama į veislės selekcinę programą, nustato pripažinta veislininkystės institucija;
K – koeficientas 0,049
R – raumeningumas balais, kuris nustatomas taip:
| Vertinimo taškai |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
| Įvertinimas balais |
-35,1 |
-28,1 |
-21,0 |
-14,0 |
-7,0 |
0,0 |
+7,0 |
+14,0 |
+21,0 |
T – tipingumas veislei balais, kuris nustatomas taip:
| Vertinimo taškai |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
| Įvertinimas balais |
-4,1 |
-3,3 |
-2,5 |
-1,6 |
-0,8 |
0,0 |
+0,8 |
+1,6 |
+2,5 |
E – eksterjeras balais, kuris nustatomas taip:
| Vertinimo taškai |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
| Įvertinimas balais |
-17,1 |
-11,6 |
-10,2 |
-6,8 |
-3,4 |
0,0 |
+3,4 |
+6,8 |
+10,2 |
23. Vertinimo metu vertintojas užpildo Buliaus įvertinimo lapą (šių taisyklių 2 priedas) šių taisyklių 15 punkte nurodyta tvarka.
VI. VEISLININKYSTĖS APSKAITA
25. Grynaveislių mėsinių veislių galvijų bandose privaloma pildyti Veršiavimosi registrą (šių taisyklių 4 priedas). Veršiavimosi registras užpildomas ir per 30 kalendorinių dienų nuo įvykio perduodamas pripažintai veislininkystės institucijai.
26. Pripažinta veislininkystės institucija veršiavimosi duomenis tvarko šių taisyklių 7 punkte nurodyta tvarka.
Mėsinių veislių galvijų produktyvumo kontrolės, individualaus vertinimo ir veislininkystės apskaitos taisyklių
1 priedas
SVĖRIMO ŽINIARAŠTIS
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Rajonas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Laikytojas Laikytojo (ūkio) kodas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Svėrimo data
Veislė
| Eilės Nr. |
Gyvulio numeris |
Lytis |
Amžius, dienomis |
Svoris, kg |
Pastabos |
||||||||||||
| 1. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 6. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 9. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 10. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 12. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 13. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 14. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kontrolės asistentas:
Vardas, pavardė, parašas
Mėsinių veislių galvijų produktyvumo kontrolės, individualaus vertinimo ir veislininkystės apskaitos taisyklių
2 priedas
BULIAUS ĮVERTINIMO LAPAS
|
|
|
|
|
|
|
|
Buliaus
| Veislė _________________________ |
numeris
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Buliaus vardas _______________________ _____ Gimimo data
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Laikytojas ______________________________ Vertinimo data
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Laikytojo adresas ______________________________ Laikytojo kodas
Buliaus laikymo vieta _______________________________ Svoris vertinant, kg ______
Gimusio buliuko svoris, kg _________ Svorio priaugimas, g/parą _________ Amžius vertinant, d _____
VEISLINĖ VERTĖ 100
1. Mėsingumas
1.1 svorio padidėjimas Priesvoris per parą, g± Bazinis priesvoris, g= Skirtumas, g X faktorius Indeksas taškais
|
|
|
|
0.049 |
|
1.2 Raumeningumas Indeksas taškais
| Įvertinimas |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
|
| Taškai |
-35,1 |
-28,1 |
-21,1 |
-14,0 |
-7,0 |
0,0 |
+7,0 |
+14,0 |
+21,0 |
|
2. Kiti požymiai
2.1. Tipas Indeksas taškais
| Įvertinimas |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
|
| Taškai |
-4,1 |
-3,3 |
-2,5 |
-1,6 |
-0,8 |
0,0 |
+0,8 |
+1,6 |
+2,5 |
|
2.2 Eksterjeras Indeksas taškais
| Įvertinimas |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
|
| Taškai |
-17,1 |
-11,6 |
-10,2 |
-6,8 |
-3,4 |
0,0 |
+3,4 |
+6,8 |
+10,2 |
|
Veislinės vertės indeksas
Įvertinimą atliko _____________________________________________ _________________
Vardas, pavardė parašas
Mėsinių veislių galvijų produktyvumo kontrolės, individualaus vertinimo ir veislininkystės apskaitos taisyklių
3 priedas
KARVIŲ ĮVERTINIMO LAPAS
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Laikytojas _____________________________ Kodas
vardas, pavardė
gyvulių laikymo vieta
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Įvertinimo data
| Eil. Nr. |
Vardas |
Numeris |
t= tarpinis g=galutinis |
Tipas |
Raume- ningu- mas |
Eksterjeras |
Stambumas |
KK skyrius |
| 1. |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3. |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4. |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5. |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 6. |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 7. |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 8. |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 9. |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 10. |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 11. |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 12. |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 13. |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 14. |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 15. |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 16. |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 17. |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 18. |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 19. |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 20. |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 21. |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 22. |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 23. |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 24. |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 25. |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 26. |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 27. |
|
|
|
|
|
|
|
|
Įvertino ____________________________________ _________________________
vardas, pavardė parašas
Mėsinių veislių galvijų produktyvumo kontrolės, individualaus vertinimo ir veislininkystės apskaitos taisyklių
4 priedas
VERŠIAVIMOSI REGISTRAS
___________________________________________
(gyvulių laikytojo vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas)
___________________________________________
(gyvulių laikytojo adresas)
__________________________________________________________
(laikytojo kodas)
Prieauglis
| Individualus numeris |
Vardas |
Atvedimo data |
Lytis (buliukas/ telyčaitė) |
Svoris atvedus, kg |
|
|
|
|
|
|
Motina
| Individualus numeris |
Vardas |
Veršiavimosi kartas |
Veršiavimosi eiga*
|
Netekimas (gyvas/ negyvas) |
|
|
|
|
|
|
Tėvas
| Individualus numeri |
Vardas |
|
|
|
* Veršiavimosi eiga žymima:
Be pagalbos;
Su lengva pagalba – kada panaudojama ne daugiau kaip 2 suaugusių žmonių traukimo jėga;
Su pagalba - kada panaudojama daugiau kaip 2 suaugusių žmonių traukimo jėga;
Cezario pjūvis
PATVIRTINTA
Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko
2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 34
(Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko
2013 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1A-35
redakcija)
MĖSINIŲ VEISLIŲ BULIŲ VERTINIMO PAGAL PALIKUONIS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mėsinių veislių bulių vertinimo pagal palikuonis taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato vertinamo buliaus palikuonių (buliukų) atrinkimo kontroliniam penėjimui tvarką, kontrolinio penėjimo ir skerdimo reikalavimus bei mėsinių veislių bulių, naudojamų kergimui ir (ar) spermai kaupti, veislinės vertės nustatymą pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes.
II. BULIUKŲ ATRINKIMAS KONTROLINIAM PENĖJIMUI
5. Buliaus įvertinimui pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes buliukai turi būti atrenkami:
5.1. kergimui naudojamų bulių įvertinimui po 8–10 grynaveislių 200 dienų amžiaus buliukų, vertinamo buliaus palikuonių;
6. Pirmaveršių karvių buliukai buliaus įvertinimui pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes neatrenkami.
7. Tikrinamojo buliaus palikuonių buliukų (toliau – buliukai) masė gimus turi būti artima veislės vidurkiui.
9. Išvežant buliukus iš ūkio surašomas aktas, kuriame nurodomas kiekvieno buliuko inventoriaus numeris, gimimo data, spalva, masė pirmąją amžiaus dieną ir išvežimo metu, motinos bandos ir kilmės knygos numeriai, veislė, amžius, masė, tėvo vardas ir inventorinis numeris.
III. BULIUKŲ KONTROLINIS PENĖJIMAS
12. Kontrolinis penėjimo laikotarpis:
12.1. kergimui naudojamų bulių vertinimui – palikuonims pasiekus 210 dienų amžių iki 500 dienų amžiaus;
14. Buliukai sveriami pradėjus kontrolinį penėjimą, iki metų amžiaus – vieną kartą per du mėnesius, vėliau – 500 dienų amžiaus. Sveriama prieš rytinį šėrimą arba praėjus ne mažiau kaip 3 val. po šėrimo.
15. Kontrolinio penėjimo laikotarpiu turi būti vykdoma tiksli suėstų pašarų apskaita. Žolinių pašarų gyvuliai turi gauti iki soties, o kombinuotųjų pašarų – pagal poreikį raciono subalansavimui. Suėstų žolinių pašarų kiekis nustatomas atliekant kontrolinius įdedamo pašaro ir nesuėstų likučių svėrimus vieną kartą per 2 savaites 2 dienas iš eilės. Pašaro maistingumas ir normos nurodytos šių Taisyklių priede.
IV. BULIUKŲ KONTROLINIS SKERDIMAS
16. Grupei pasiekus vidutinį 500 dienų amžių, 1–9 taškais įvertinamas buliukų raumeningumas, nustatomi pagrindiniai kūno matmenys:
16.6. spiralinis kumpio matmuo, cm (matuojamas kryžmai apjuosiant kumpį nuo klubikaulio iki sėdynkaulio);
17. Atrenkama po 4 labiausiai atitinkančius grupės vidurkį gyvulius kontroliniam skerdimui. Buliukai skerdžiami po 24 alkinimo valandų. Vandens neduodama likus 3 val. iki skerdimo. Nustatoma priešskerdiminė masė, šiltos skerdenos masė, klubo – šlaunies dalies masė ir morfologinė sudėtis (minkštos dalys ir kaulai).
18. Mėsos kokybei įvertinti bandinys imamas iš ilgiausiojo nugaros raumens ties paskutiniais dviem šonkauliais.
19. Buliukų mėsos produkcija apibūdinama tokiais rodikliais:
19.1. kiekybiniai:
19.2. kokybiniai:
V. BULIŲ VEISLINĖS VERTĖS NUSTATYMAS
21. Kontrolinio penėjimo stotis buliukų kontrolinio penėjimo duomenis perduoda Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijai (toliau – laboratorija), kuri apibendrina buliukų kontrolinio penėjimo rezultatus, nustato mėsos chemines ir fizines savybes bei atlieka galutinį buliaus veislinės vertės įvertinimą pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes.
22. Atlikus buliaus įvertinimą, laboratorija surašo Buliaus įvertinimo pagal palikuonis lapą, kuriame turi būti nurodyta buliaus veislė, vardas, individualus numeris, kontrolinio penėjimo pradžia ir pabaiga, vertintų palikuonių skaičius ir 16, 17 ir 19 punktuose išvardinti rodikliai.
23. Buliaus įvertinimo pagal palikuonis lapas surašomas 2 egzemplioriais (1 egz. gyvulio savininkui, 1 egz. pripažintai veislininkystės institucijai).
24. Laboratorija įvertinimo duomenis suveda į VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ Mėsinių galvijų kilmės knygos informacinę sistemą.
Mėsinių veislių bulių vertinimo pagal palikuonis taisyklių
priedas
(Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko
2013 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1A-35
redakcija)
BULIUKŲ IKI 5 MĖNESIŲ (119 DIENŲ) AMŽIAUS ŠĖRIMO NORMOS KONTROLINIO PENĖJIMO STOTYJE
(priesvoris per parą 900–950 g)
| Amžius dienomis |
Masė laikotarpio pabaigoje, kg |
Pašarų norma per parą |
||||||
| Nenugriebtas pienas, kg |
Nugriebtas pienas, kg |
Koncentratai, kg |
Šienas, kg |
Sultingieji pašarai, kg |
Druska, g |
Kreida, g |
||
| 1–5 |
|
6 |
|
|
|
|
|
|
| 6–15 |
|
7 |
Pratinama iki soties |
|
|
|||
| 16–25 |
|
8 |
|
|
||||
| 26–30 |
57 |
6 |
2 |
0,1 |
iki soties |
iki soties |
5 |
|
| 31 |
|
5 |
3 |
0,1 |
iki soties |
iki soties |
7 |
10 |
| 32 |
|
5 |
3 |
0,1 |
iki soties |
iki soties |
7 |
10 |
| 33 |
|
5 |
3 |
0,2 |
iki soties |
iki soties |
7 |
10 |
| 34 |
|
4 |
4 |
0,2 |
iki soties |
iki soties |
7 |
10 |
| 35 |
|
5 |
3 |
0,3 |
iki soties |
iki soties |
7 |
10 |
| 36 |
|
3 |
5 |
0,3 |
iki soties |
iki soties |
7 |
10 |
| 37 |
|
3 |
5 |
0,4 |
iki soties |
iki soties |
7 |
10 |
| 38 |
|
2 |
6 |
0,4 |
iki soties |
iki soties |
7 |
10 |
| 39 |
|
2 |
6 |
0,4 |
iki soties |
iki soties |
7 |
10 |
| 40 |
|
2 |
6 |
0,5 |
iki soties |
iki soties |
7 |
10 |
| 41–45 |
|
- |
8 |
0,5 |
iki soties |
iki soties |
7 |
10 |
| 46–50 |
|
- |
8 |
0,6 |
iki soties |
iki soties |
7 |
10 |
| 51–55 |
|
- |
8 |
0,6 |
iki soties |
iki soties |
7 |
10 |
| 56–60 |
|
- |
8 |
0,7 |
iki soties |
iki soties |
7 |
10 |
| 61–65 |
|
- |
8 |
0,8 |
iki soties |
iki soties |
10 |
20 |
| 66–70 |
|
- |
8 |
1,0 |
iki soties |
iki soties |
10 |
20 |
| 71–75 |
|
- |
8 |
1,1 |
iki soties |
iki soties |
10 |
20 |
| 76–80 |
|
- |
8 |
1,2 |
iki soties |
iki soties |
10 |
20 |
| 81–85 |
|
- |
8 |
1,3 |
iki soties |
iki soties |
10 |
20 |
| 86–90 |
111 |
- |
8 |
1,3 |
|
|
10 |
20 |
| 91–95 |
|
- |
8 |
1,4 |
|
|
10 |
20 |
| 96–100 |
|
- |
8 |
1,5 |
|
|
10 |
20 |
| 101–105 |
|
- |
6 |
1,7 |
|
|
10 |
20 |
| 106–110 |
|
- |
5 |
1,8 |
|
|
10 |
20 |
| 111–115 |
|
- |
4 |
2,0 |
|
|
10 |
20 |
| 116–119 |
139 |
- |
3 |
2,2 |
|
|
10 |
20 |
5–17 MĖNESIŲ AMŽIAUS BULIUKŲ ŠĖRIMO NORMOS KONTROLINIO PENĖJIMO STOTYJE
(priesvoris per parą 1100–1200 g)
| Rodikliai |
Amžius, mėn. |
|||||
| 5–6 |
7–10 |
11–12 |
13–14 |
15–16 |
17 |
|
| Sausos medžiagos, kg |
6,0 |
7,8 |
8,4 |
9,2 |
10,5 |
11,2 |
| Apykaitos energija, MJ |
53 |
75 |
80 |
88 |
98 |
110 |
| Žali baltymai, proc./ SM |
16,7 |
14,5 |
14 |
13,8 |
13,5 |
13,5 |
| Žalia ląsteliena, proc./ SM |
21,0 |
22,0 |
22,4 |
23,5 |
23,5 |
23,5 |
| Krakmolas, proc./ SM |
14,9 |
12,0 |
12,0 |
12,0 |
12,7 |
12,8 |
| Cukrus, proc./ SM |
10,3 |
7,6 |
7,6 |
7,6 |
7,9 |
7,9 |
| Žali riebalai, proc./ SM |
4,8 |
3,0 |
3,0 |
3,0 |
3,1 |
3,2 |
| Kalcis, g/ SM |
38 |
49 |
52 |
59 |
67 |
75 |
| Fosforas, g/ SM |
26 |
33 |
35 |
40 |
45 |
50 |
| Karotinas, mg/ SM |
140 |
172 |
185 |
202 |
220 |
246 |
| Vit. D (kalcioferolis), tūkst. TV |
2,6 |
3,6 |
4 |
4,4 |
4,8 |
5,0 |
| Vit. E (tokoferolis), mg |
220 |
230 |
248 |
271 |
295 |
330 |
Iki 12 mėn. 100 kg gyvulio masės turi tekti 2,5–2,7 kg raciono sausųjų medžiagų (SM) ir 20–26 MJ AE. Raciono SM žali baltymai turi sudaryti 14–15 proc., krakmolas 12–13 proc., cukrus 5,5–6,0 proc., riebalai 2,8–3,2 proc.
Nuo 12 mėn. 100 kg gyvulio masės turi tekti 2,1–2,3 kg raciono SM ir 18–21 MJ AE. Raciono SM žali baltymai turi sudaryti 13,7–14,1 proc., krakmolas 12–13 proc., cukrus 6–7,5 proc., žalieji riebalai 2,8–3,2 proc.
Pakeitimai:
1.
Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Įsakymas
Nr. 1A-15, 2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 68-3276 (2011-06-04), i. k. 111233GISAK0001A-15
Dėl Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 34 "Dėl Galvijų veislininkystės srities taisyklių patvirtinimo" pakeitimo
2.
Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Įsakymas
Nr. 1A-35, 2013-07-29, Žin., 2013, Nr. 83-4216 (2013-07-30), i. k. 113233GISAK0001A-35
Dėl Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 34 "Dėl Galvijų veislininkystės srities taisyklių patvirtinimo" pakeitimo
3.
Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Įsakymas
Nr. 1A-29, 2014-05-26, paskelbta TAR 2014-05-29, i. k. 2014-05800
Dėl Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 34 „Dėl Galvijų veislininkystės srities taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo