Redaguota: 1994.01.31.
Pakeitimai: Nr.1-269; 1993.10.12; Žin., 1993, Nr.53-1033;
Nr.1-364; 1994.01.11.; Žin., 1994, Nr.4-55;
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
S T A T U T A S
1993 m. birželio 24 d. Nr.I-191
Vilnius
IV DALIS
SEIMO SESIJOS
10 skirsnis. Pirmoji Seimo sesija
66 straipsnis. Seimas laikomas išrinktu, kai
Vyriausioji rinkimų komisija patvirtina, kad yra išrinkta ne
mažiau kaip 3/5 Seimo narių. Naujai išrinktą Seimą susirinkti
į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų
po Seimo išrinkimo, kviečia Respublikos Prezidentas. Jeigu
Respublikos Prezidentas nekviečia Seimo susirinkti, Seimo
nariai renkasi patys kitą darbo dieną pasibaigus 15 dienų
terminui.
Pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis paprastai prasideda
12 valandą Seimo rūmuose.
67 straipsnis. Pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradeda
vyriausias pagal amžių Seimo narys. Jeigu šis negali ar atsisako,
vietoje jo posėdį pradeda kitas po jo vyriausias pagal amžių
Seimo narys. Jis vadovauja posėdžiams tol, kol išrenkamas Seimo
Pirmininkas.
Po to renkami kiti Seimo valdybos nariai.
68 straipsnis. Prasidėjus pirmajai Seimo sesijai, skiriama
laiko frakcijoms sudaryti ir įregistruoti. Po to Seimas dirba
tokia tvarka:
1) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai
Ministro Pirmininko kandidatūrai;
2) sudaro Seimo komitetus ir tvirtina jų pirmininkus;
3) svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės
programą ir sprendžia, ar jai pritarti;
4) sudaro sesijos darbų programą Seimo statuto numatyta
tvarka.
11 skirsnis. Bendrieji sesijos organizavimo klausimai
69 straipsnis. Seimas kasmet renkasi į eilines - pavasario
ir rudens - sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir
baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10
dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Seimas gali nutarti sesiją
pratęsti. Jeigu sesijos pradžios diena yra nedarbo diena, tai
sesija pradedama pirmąją po jos darbo dieną. Seimo nariai į
eilines sesijas renkasi pagal įstatymą, be atskiro kvietimo.
70 straipsnis. Neeilines sesijas šaukia Seimo Pirmininkas ne
mažiau kaip 1/3 visų Seimo narių siūlymu, kuris turi būti jam
įteiktas raštu, o Konstitucijos numatytais atvejais - Respublikos
Prezidentas. Apie neeilinę sesiją Seimo valdyba ne vėliau kaip
likus 2 dienoms iki sesijos pradžios turi pranešti visiems Seimo
nariams. Neeilinėje sesijoje svarstomi tik jos iniciatorių
pateikti klausimai. Neeilinės sesijos trukmė negali viršyti 15
dienų. Neeilinės sesijos darbų programą tvirtina Seimas.
72 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo sesijos vyksta
Vilniuje, Seimo rūmuose. Kai Seimas negali susirinkti Seimo
rūmuose, Seimo valdyba gali laikinai paskirti kitą posėdžių
vietą. Apie šį sprendimą turi būti pranešta visiems Seimo
nariams. Susirinkęs į Seimo valdybos paskirtą posėdžių vietą,
Seimas išklauso Seimo valdybos informaciją apie priežastis,
privertusias pakeisti Seimo posėdžių vietą.
Sesija pradedama ir baigiama Seimo posėdžiuose Valstybės
himnu.
73 straipsnis. Seimo posėdžių sekretoriatas techniškai
aptarnauja Seimo posėdžius ir vykdo su tuo susijusius Seimo
Pirmininko, jo pavaduotojų ir kanclerio nurodymus. Sekretoriatas
sudaromas iš Seimo darbuotojų.
Seimo posėdžių sekretoriatas:
1) rūpinasi tinkamu techniniu posėdžių parengimu ir pagalba
Seimo nariams posėdžių metu;
2) rūpinasi, kad posėdžiui reikalinga medžiaga būtų laiku
pateikta Seimo nariams ir posėdžio pirmininkui;
3) registruoja posėdyje dalyvaujančius Seimo narius, priima
iš Seimo narių pareiškimus dėl negalėjimo dalyvauti posėdyje ir
praneša apie tai posėdžio pirmininkui bei Seimo Pirmininkui;
4) priima iš Seimo narių raštiškus pageidavimus pasisakyti
ir perduoda juos posėdžio pirmininkui;
5) priima ir registruoja Seimo narių klausimus bei
paklausimus, perduoda juos atitinkamai Seimo Pirmininkui ar
kancleriui ir padeda kontroliuoti jų eigą;
6) priima iš Seimo narių kitus raštiškus pareiškimus,
pasiūlymus, protestus bei pageidavimus ir perduoda juos
adresatams;
7) pasirūpina posėdžių vertimu;
8) teikia informaciją apie posėdį Seimo aparato padaliniams;
9) registruoja teikiamus įstatymų projektus;
10) vykdo kitus Seimo Pirmininko, posėdžio pirmininko,
Seimo kanclerio pavedimus. 11a skirsnis. Sesijos darbų
programa ir posėdžių darbotvarkė
75 straipsnis. Sesijų, išskyrus pirmąją, rengimą organizuoja
Seimo Pirmininkas. Jis kartu su Seimo kancleriu parengia sesijos
darbų programos bei pirmosios savaitės posėdžių darbotvarkės
projektus. Šiuos projektus Seimo nariai gali gauti posėdžių
sekretoriate ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki sesijos
pradžios. Sesijos darbų programos projekte nurodoma, kokie Seimo
komitetai yra atsakingi už į programą įtrauktus klausimus, kada
numatoma pateikti klausimą Seimo posėdyje. Darbų programos
projektas perduodamas Vyriausybei ir Respublikos Prezidentui.
Sesijos darbų programos projektą apsvarsto Seniūnų sueiga,
gavusi raštiškus Vyriausybės ir Respublikos Prezidento
pasiūlymus. Ji gali projekte daryti pataisas ir papildymus šio
statuto 24 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka.
Projektas su Seniūnų sueigos pataisomis bei papildymais, taip pat
su patariamosiomis išvadomis ir rekomendacijomis pateikiamas
svarstyti Seimui.
Pirmojoje po rinkimų sesijoje darbų programą Seimas
paprastai svarsto ir tvirtina tuo metu, kaip nurodyta šio
statuto 68 straipsnyje. Kitos sesijos pradedamos darbų programos
aptarimu ir tvirtinimu. Darbų programą Seimas vėliau gali
tikslinti šio statuto numatyta tvarka.
Atskiri sesijos darbų programos punktai Seime aptariami
ir dėl jų balsuojama ta pačia tvarka kaip įstatymų priėmimo
metu jų straipsniai. Dėl balsavimo motyvų šiuo atveju gali
pasisakyti "už" ir "prieš" po vieną Seimo narį.
76 straipsnis. Pagal patvirtintą sesijos darbų programą
Seimo Pirmininkas kartu su kancleriu rengia detalų savaitės
posėdžių darbotvarkės projektą ir pateikia jį svarstyti Seniūnų
sueigai. Pasiūlymus teikia valdybos nariai, Seniūnų sueigos
nariai, komitetai, kiti Seimo nariai ir Vyriausybė. Darbotvarkėje
turi būti nurodytas posėdžių laikas, svarstomi klausimai,
projekto registracijos numeris, svarstymo stadija, pranešėjai bei
papildomi pranešėjai. Kartu Seimui turi būti pranešta apie
nepriimtus pasiūlymus. Jeigu savaitės posėdžių metu nespėjama
išnagrinėti kurio nors klausimo, jis įrašomas į kitos savaitės
pirmojo posėdžio darbotvarkę.
Į savaitės darbotvarkę įrašomi tik sesijos darbų programoje
esantys klausimai, kuriems pagal šio statuto 21 skirsnyje
numatytus reikalavimus yra tinkamai parengti įstatymų, nutarimų
ar kitų aktų projektai, išskyrus šio statuto numatytus atvejus.
Seniūnų sueiga savo posėdyje sprendžia, ar pritarti
kiekvienam pateiktos darbotvarkės punktui šio statuto 24
straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka. Jei kurie nors
punktai priimami tik balsų dauguma, Seimui jie pateikiami kaip
rekomendaciniai.
Jeigu numatoma dirbti vieną dieną per savaitę, Seniūnų
sueiga gali teikti iš karto kitos posėdžių dienos darbotvarkę.
Tokiu atveju jos parengimui, priėmimui ir keitimui taikomi tie
patys reikalavimai kaip ir savaitės posėdžių darbotvarkei.
77 straipsnis. Savaitės posėdžių darbotvarkės
projektas, kuriam pritarta Seniūnų sueigoje, Seimo posėdyje
nesvarstomas, iš karto balsuojama dėl jo patvirtinimo.
Tie darbotvarkės punktai, kurie Seniūnų sueigos pateikti
kaip rekomendaciniai, taip pat visas darbotvarkės projektas,
jeigu Seimas jo balsavimu nepatvirtino, gali būti aptarti Seimo
posėdyje. Tokiu atveju pasiūlymus gali teikti Seimo valdybos
nariai, komitetai, frakcijos, Vyriausybė. Prieš balsuojant dėl
kiekvieno punkto gali pasisakyti "už" ir "prieš" po vieną Seimo
narį.
Jeigu Seniūnų sueiga dėl kokių nors priežasčių negalėjo
pritarti savaitės posėdžių darbotvarkės projektui, Seimo
posėdžiui jį gali pateikti Seimo Pirmininkas. Tokiu atveju
taikoma šio straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka.
77-1 straipsnis. Ne mažesnės kaip 1/3 Seimo narių grupės
reikalavimu klausimas į sesijos darbų programą, savaitės ar
kitos dienos darbotvarkę įrašomas privalomai, jeigu jis yra
parengtas ir svarstyti pasirengta šio statuto numatyta tvarka.
Tokiam klausimui svarstyti skiriama ne daugiau kaip 1,5 valandos,
jeigu Seimas šio termino nenusprendžia pratęsti.
78 straipsnis. Seimo Pirmininkas kartu su Seimo kancleriu,
remdamiesi patvirtinta savaitės posėdžių darbotvarke, parengia
detalų kiekvienos posėdžių dienos darbotvarkės projektą, kuriame
kiekvienam klausimui atskirai turi būti numatytas pranešėjas ir
svarstymo ar balsavimo laikas.
Šis darbotvarkės projektas Seime svarstomas ir priimamas
ankstesnę posėdžių dieną. Jeigu dienos posėdžių darbotvarkės
projektui yra pritarta Seniūnų sueigoje, jis svarstomas 77
straipsnyje nustatyta tvarka. Priešingu atveju papildomus
siūlymus gali teikti Seimo valdybos nariai, komitetai, frakcijos
ir Vyriausybė, tačiau tik nenukrypdami nuo patvirtintos savaitės
posėdžių darbotvarkės. Prieš balsuojant dėl šių pasiūlymų gali
pasisakyti "už" ir "prieš" po vieną Seimo narį.
79 straipsnis. Teisę Seimo posėdyje siūlyti papildomai
įrašyti klausimus į priimtą savaitės ar dienos posėdžių
darbotvarkę turi Seimo valdyba, Seniūnų sueiga ir Vyriausybė.
Toks pasiūlymas gali būti priimtas, jeigu už jį balsuoja dauguma
posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, bet ne mažiau kaip 1/3 visų
Seimo narių. Jei tokiam pasiūlymui nepritarta, pakartotinai jį
pateikti galima tik kitą dieną.
80 straipsnis. Respublikos Prezidentui prašant, jo teikiami
klausimai ir pranešimai į posėdžio darbotvarkę įrašomi
privalomai (be balsavimo).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę pareikalauti į
savaitės Seimo posėdžių darbotvarkę įtraukti Vyriausybės
pranešimą svarbiu klausimu. Seimui nutarus, po tokio pranešimo
gali vykti diskusija.
12 skirsnis. Sesijos posėdžiai
80-1 straipsnis. Seimo ir jo komitetų posėdžiai vyksta
lietuvių kalba. Jos nemokantieji svečiai, ekspertai ir liudytojai
turi teisę kalbėti kita kalba, jeigu ne vėliau kaip prieš 6
valandas apie tai praneša Seimo posėdžių sekretoriatui, kuris
turi pasirūpinti vertimu.
80-2 straipsnis. Seimo sesijos metu paprastai rengiami
keturi posėdžiai per savaitę - po du antradienį ir ketvirtadienį,
o kas trys savaitės daromos vienos savaitės plenarinių posėdžių
pertraukos.
Ketvirtadienio vakarinis posėdis skiriamas Vyriausybės
valandai, paklausimams, taip pat Seimo pareigūnų, Seimo
paskirtų valstybės institucijų vadovų, išskyrus Konstitucinį
Teismą ir Aukščiausiąjį Teismą, atsakymams į Seimo narių
klausimus. Kitomis savaitės dienomis ir tą savaitę, kai nėra
plenarinių posėdžių, rengiami Seimo valdybos, Seniūnų sueigos,
frakcijų, komitetų ir komisijų posėdžiai, Seimo narių
susitikimai su rinkėjais, savivaldybių atstovais, Seimo nariai
gali vykti į komandiruotes. Seimo posėdžių metu Seimo nariai į
komandiruotes siunčiami tik neatidėliotinais valstybės reikalais.
80-3 straipsnis. Kiekvienos dienos antrojo posėdžio
paskutinis pusvalandis skiriamas Seimo narių pasisakymams dėl
svarbių rinkimų apygardos, valstybės ar tarptautinių problemų.
Norintieji pasisakyti ankstesnės dienos posėdžio metu įteikia
Seimo kancleriui raštišką prašymą, kur trumpai apibūdina
problemą, apie kurią norėtų kalbėti. Seimo kancleris parengia
posėdžio darbotvarkės priedą, kuriame nurodo norinčiuosius
pasisakyti bei jų keliamas problemas. Posėdžio pirmininkas žodį
Seimo nariams suteikia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į problemos
aktualumą ir į tai, kad būtų proporcingai atstovaujama Seimo
daugumai bei opozicinėms frakcijoms. Dėl pasisakymų
nediskutuojama. Seimas gali be diskusijų pritarti pasisakančiojo
siūlymui pavesti problemą ištirti atitinkamam Seimo komitetui ar
komisijai.
Kas trečiojo ketvirtadienio rytinio posėdžio darbotvarkę
sudaro opozicinės frakcijos. Seimo valdyba likus savaitei iki
tokio posėdžio, atsižvelgdama į proporcingo opozicinių frakcijų
atstovavimo principą, paskiria frakciją arba jų koaliciją,
atsakingą už tokio posėdžio darbotvarkę. Šiuo atveju darbotvarkė
Seimo posėdyje nebetvirtinama.
81 straipsnis. Rytinis Seimo posėdis paprastai rengiamas
nuo 10 valandos iki 13 valandos 30 minučių, vakarinis - nuo 15
valandos iki 18 valandos 30 minučių, o nuo posėdžio pradžios
praėjus 1,5 valandos, daroma 30 minučių pertrauka.
Seimo nariai registruojami kiekvieno posėdžio pradžioje ir
prieš iš anksto numatytus balsavimus.
82 straipsnis. Savaitės darbotvarkėje nenumatytas posėdis
turi būti surengtas, jeigu to reikalauja 1/3 Seimo narių,
Respublikos Prezidentas arba Seimo valdyba.
Tokiame posėdyje svarstomi tie klausimai, kuriuos pateikia
posėdžio iniciatoriai. Jie apie posėdžio rengimą ir siūlomus
apsvarstyti klausimus Seimo valdybos nustatyta tvarka informuoja
Seimo narius likus ne mažiau kaip 6 valandoms iki to posėdžio
pradžios.
83 straipsnis. Seimo posėdžiams pirmininkauja Seimo
Pirmininkas arba jo pavaduotojas.
Posėdžio metu kalbėti galima tik posėdžio pirmininkui
leidus.
84 straipsnis. Seimo posėdžiai paprastai yra atviri.
Respublikos Prezidentas, Vyriausybės nariai, Konstitucinio Teismo
pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas bei Seimo sudaromų
valstybės institucijų vadovai gali dalyvauti posėdžiuose be
atskiro kvietimo ir diskusijose išdėstyti savo nuomonę, kai
svarstomi su jų veikla susiję klausimai. Seimo posėdžius gali
stebėti 1990 m. kovo 11 d. Akto signatarai, Respublikos
Prezidento bei Vyriausybės atstovai. Kitų asmenų dalyvavimas
posėdžiuose nustatytas šio statuto 85 ir 851 straipsniuose.
Seimui nutarus, taip pat Seimo Pirmininkui, Respublikos
Prezidentui ar Ministrui Pirmininkui pareikalavus, išimties
tvarka rengiamas uždaras posėdis, kuriame be Seimo narių gali
dalyvauti tik specialiai į šį posėdį kviesti asmenys ir, jeigu
reikia, posėdžių sekretoriato darbuotojai. Teisę siūlyti surengti
uždarą posėdį turi Seimo valdyba, Vyriausybė, frakcijos,
komitetai, būtinai šį pasiūlymą motyvuodami.
85 straipsnis. Seimo Pirmininkas ar Seimo valdyba gali
pakviesti kalbėti posėdžiuose žymiausius Lietuvos Respublikos
svečius: užsienio valstybių vadovus, vyriausybių narius,
parlamentinių delegacijų vadovus, lietuvių išeivijos organizacijų
pirmininkus. Kiti garbingi svečiai gali būti pakviesti stebėti
sesijos posėdžių.
85-1 straipsnis. Atviri Seimo posėdžiai yra vieši. Juos
stebėti gali Seimo narių padėjėjai sekretoriai, Seimo aparato
darbuotojai, kvietimus gavę visuomeninių organizacijų atstovai,
taip pat prie Seimo akredituoti radijo, televizijos ir spaudos
žurnalistai. Kvietimų išdavimo ir akreditavimo tvarką nustato
Seimo valdyba.
Posėdžių salės parteryje gali būti tik Seimo nariai,
posėdžių sekretoriato darbuotojai ir asmenys, kuriems yra
suteiktas žodis.
86 straipsnis. Kuriems nors klausimams preliminariai aptarti
Seimas gali surengti visų Seimo narių pasitarimą, kuriame šio
statuto taisyklės negalioja. Jo metu Seimas jokių sprendimų
nepriima. Seimo nariai išsirenka pasitarimo pirmininką ir gali
nustatyti laikiną pasitarimo reglamentą.
87 straipsnis. Seimo posėdžio pirmininkas:
1) žodžiu ir plaktuko smūgiu skelbia posėdžio pradžią ir
pabaigą, esant reikalui, gali paskelbti darbotvarkėje nenumatytą
posėdžio pertrauką;
2) rūpinasi Seimo posėdžių darbo tvarka, stebi, kad juose
būtų laikomasi šio statuto, kontroliuoja, kaip savo pareigas
vykdo balsų skaičiavimo grupė ir posėdžių sekretoriatas;
3) nedalyvauja diskusijose ir negali kitaip daryti Seimo
nariams įtakos dėl priimamų sprendimų;
4) suteikia Seimo nariams žodį, vadovauja svarstymams,
patikslindamas pasiūlymų esmę, gali Seimo narių paklausti;
5) stebi pasisakymų trukmę, jeigu ji viršijama, įspėja
kalbėtoją, o po antrojo įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti;
6) jeigu Seimas neprieštarauja, pasisakymo svarbiu
klausimu laiką gali pratęsti;
7) jeigu kalbėtojas nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės,
gali jį įspėti, o po antrojo įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti;
8) jeigu Seimas neprieštarauja, gali suteikti žodį ir
kitiems asmenims;
9) remdamasis svarstymų rezultatais, formuluoja
klausimus balsuoti, vadovaudamasis šiuo statutu, nustato
balsavimo tvarką, žodžiu ir plaktuko smūgiu skelbia balsavimo
pradžią ir pagal balsų skaičiavimo grupės ar elektroninės
sistemos pateiktus duomenis skelbia balsavimo rezultatus;
10) įspėja Seimo narius, jeigu jie nesilaiko statuto,
triukšmauja salėje, įžeidinėja Respublikos Prezidentą, Seimą, jo
Pirmininką, Seimo narius, Vyriausybę, Ministrą Pirmininką ar
ministrus, ir gali teikti pasiūlymus dėl įspėjimo įrašymo į
protokolą, apsvarstymo Etikos ir procedūrų komisijoje arba Seimo
nario pašalinimo iš salės;
11) priima sprendimą pašalinti iš posėdžių salės
kviestuosius asmenis ar korespondentus, jeigu jie trukdo
posėdžiui;
12) priimdamas sprendimus, Seimo narių reikalavimu
paskelbia, kokiu statuto straipsniu remiasi;
13) pasirašo Seimo posėdžio protokolą, stenogramą, oficialų
pranešimą apie posėdį, taip pat vizuoja posėdyje priimtus
įstatymus ir kitus aktus.
88 straipsnis. Visi pranešimai Seimo posėdyje skaitomi iš
centrinės tribūnos. Statuto 93 straipsnio antrojoje dalyje
išvardintais atvejais galima kalbėti ir iš Seimo nario vietos
bei prie salėje esančių mikrofonų.
89 straipsnis. Jeigu statute tam tikriems atvejams
nenustatyta kitokia tvarka, kiekvienu darbotvarkės klausimu
paprastai daromas vienas pagrindinis pranešimas ir vienas
papildomas pranešimas. Pranešimo trukmę nustato posėdžio
pirmininkas, suderinęs su pranešėju. Paprastai ji neturi viršyti
30 minučių. Papildomam pranešimui skiriama iki 15 minučių,
baigiamajam žodžiui ir kalbėti diskusijoje Vyriausybės ar
komiteto vardu skiriama iki 10 minučių, frakcijos vardu - iki 7
minučių, o savo vardu - iki 5 minučių.
Po pranešimo dar skiriama iki 30 minučių, o po papildomo
pranešimo - iki 15 minučių atsakymams į klausimus. Atsakymas į
vieną klausimą neturi trukti ilgiau kaip 3 minutes, o pats
klausimas - ne ilgiau kaip 1 minutę. Klausti galima tik po vieną
klausimą. Dar kartą klausti leidžiama tik po to, kai
klausiantysis iš naujo sulaukia eilės. Atsakymus į klausimus
galima nutraukti anksčiau laiko Seimui nutarus, jeigu tokį
pateiktą pasiūlymą paremia dar bent vienas Seimo narys.
Straipsnio pakeitimai: 1-364; 1994.01.11.; Žin., 1994,
Nr.4-55;
90 straipsnis. Užsirašyti pasisakyti pradedama likus
valandai prieš pirmąjį tos dienos, kurią numatyta klausimą
svarstyti, posėdį, o baigiama - iki klausimo svarstymo pradžios.
Tada posėdžio pirmininkas turi paskelbti diskusijoje
dalyvausiančiųjų sąrašą. Pasisakyti užsirašoma, įteikiant prašymą
posėdžio pirmininkui arba elektronine sistema.
91 straipsnis. Žodis diskusijose kalbėtojams
suteikiamas pagal užsirašymo eilę. Posėdžio pirmininkas gali
keisti šią eilę, kad diskusijoje proporcingiau būtų
atstovaujamos frakcijos, komitetai, argumentuojama "už" ir
"prieš". Seimo nariai, susitarę tarpusavyje, gali keisti
pasisakymų eilę.
Kalbėtojas gali atsisakyti pasisakyti. Jei jis, neįspėjęs
posėdžio pirmininko, išeina iš posėdžių salės ir nebūna, kai jam
pagal eilę suteikiamas žodis, laikoma, kad jis atsisakė kalbėti.
92 straipsnis. Be eilės vieną kartą kalbėti diskusijoje
gali Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir
Ministras Pirmininkas.
Jeigu Vyriausybės narys, taip pat ne mažiau kaip 1/5 Seimo
narių ar komiteto vienas atstovas apie savo pageidavimą kalbėti
praneša posėdžių sekretoriatui iki diskusijų nutraukimo, jis
išlaiko teisę pasisakyti, net jeigu nutariama diskusijas
nutraukti.
Straipsnio pakeitimai:1-364; 1994.01.11.; Žin., 1994,
Nr.4-55;
93 straipsnis. Kiekvienu darbotvarkės klausimu diskusijose
Seimo nariai turi teisę kalbėti ne daugiau kaip vieną kartą.
Išimtį sudaro klausimai, replikos, pasisakymai dėl
balsavimo motyvų ar procedūros, prejudicialiniai, diskusijų
nutraukimo klausimai, pasiūlymai atmesti ar atidėti svarstomą
klausimą. Šiais atvejais iš anksto užsirašyti nereikalaujama.
Tačiau tuo pačiu darbotvarkės klausimu Seimo narys turi
teisę tik vieną kartą klausti, pasisakyti ar pasakyti
repliką, o dėl balsavimo motyvų - vieną kartą pasisakyti prieš
kiekvieną balsavimą. Žodis šiais atvejais suteikiamas
oratoriui baigus kalbėti, o pasisakymo trukmė neturi
viršyti 2 minučių. Posėdžio pirmininkas gali minėtus pasisakymus
nutraukti, jeigu kalbama ne dėl to, dėl ko buvo suteiktas
žodis.
Pasisakymai dėl procedūros, diskusijų nutraukimo, klausimo
atidėjimo ar atmetimo turi prioritetą prieš nagrinėjamą klausimą
ir, oratoriui baigus kalbėti, sustabdo diskusiją. Statute
numatytais atvejais po tokių pasisakymų gali būti balsuojama.
94 straipsnis. Diskusijos nutraukiamos Seimui nutarus,
išskyrus tuos atvejus, kai statute numatyta kitokia diskusijų
baigimo tvarka. Pasiūlymas diskusijas nutraukti gali būti
pateiktas pasisakius ne mažiau kaip dviem kalbėtojams ir be
aptarimo teikiamas balsuoti, jeigu jį paremia dar bent vienas
Seimo narys. Prieš tai posėdžio pirmininkas turi pranešti, kiek
buvo užsirašiusiųjų kalbėti ir kiek jau kalbėjo.
Nutarus diskusijas nutraukti, posėdžio pirmininkas privalo
leisti pasisakyti pagal eilę dar vienam Seimo nariui ir visiems,
kurie dar turi teisę kalbėti pagal šio statuto 92 straipsnį. Be
to, pranešėjas dar gali tarti baigiamąjį žodį.
Seimas gali iš anksto apriboti bendrą diskusijų
kiekvienu klausimu trukmę arba kalbėtojų skaičių. Tuomet
teikimai nutraukti diskusijas nepriimami.
96 straipsnis. Svarstant kiekvieną klausimą, iki
balsavimo pradžios posėdžio pirmininko, kompetentingo komiteto
reikalavimu, taip pat frakcijos reikalavimu, kurį palaiko ne
mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, daroma
klausimo svarstymo neeilinė, ne trumpesnė kaip pusės valandos ir
ne ilgesnė kaip 1 valandos pertrauka arba klausimo
svarstymas atidedamas kitam artimiausiam posėdžiui. Svarstant
klausimą daryti tokias pertraukas ar atidėti svarstymą galima
iš viso tik du kartus. Tame pačiame posėdyje gali būti
daroma tik viena neeilinė pertrauka.
Jeigu svarstant klausimą buvo akivaizdžiai pažeistas
statutas, komitetas, rengęs įstatymo ar kito teisės akto
projektą, frakcija arba Etikos ir procedūrų komisija turi teisę
reikalauti, kad klausimo svarstymas būtų atidėtas, bet ne ilgiau
kaip savaitei. Toks sprendimas priimamas balsuojant po to, kai
"už" ir "prieš" pasisakė po du Seimo narius.
Straipsnio pakeitimai: 1-364; 1994.01.11.; Žin., 1994,
Nr.4-55;
97 straipsnis. Jeigu Seimo nario elgesys ar žodžiai kitų
pasisakymuose pateikiami iškreipti, jis turi teisę posėdžio
pirmininko prašyti leisti pasisakyti asmeniniu klausimu iki 2
minučių. Jei posėdžio pirmininkas nesutinka, Seimo narys turi
teisę prašyti, kad dėl leidimo jam pasisakyti asmeniniu klausimu
būtų balsuojama.
Žodis asmeniniu klausimu Seimo nariui suteikiamas posėdžio
pabaigoje.
13 skirsnis. Balsavimas ir balsų skaičiavimas
99 straipsnis. Dėl Seimo posėdžiuose svarstomų klausimų
balsuojama atvirai, pakeliant balsavimo kortelę, išskyrus šiame
statute numatytus atvejus.
Seimui nutarus arba posėdžio pirmininko sprendimu vietoj
kortelių pakėlimo galima balsuoti atsistojant arba naudojantis
elektronine balsų skaičiavimo sistema. Pastaroji paprastai
naudojama balsuojant dėl atskirų svarstomo klausimo nuostatų,
atskirų įstatymo straipsnių ar teiginių, protokolinių nutarimų ir
sesijos darbo tvarkos klausimų. Kaip naudotis elektronine balsų
skaičiavimo sistema, nustato atskira Seimo valdybos patvirtinta
instrukcija.
Seimo nariai balsuoja asmeniškai. Balso teisė negali būti
perduota kitiems asmenims.
100 straipsnis. Balsavimo procedūros pradžią žodžiu ir
plaktuko smūgiu skelbia posėdžio pirmininkas po to, kai aiškiai
suformulavo balsuojamą klausimą, įsitikino, kad Seimo nariai jį
suprato ir pasibaigė pasisakymai dėl balsavimo motyvų. Posėdžio
pirmininkas taip pat turi pranešti Seimo nariams, kiek balsų
reikia sprendimui priimti.
Kai balsuojama pakeliant balsavimo korteles ar atsistojant,
posėdžio pirmininkas balsuoja tik tada, kai sprendimą gali
nulemti vienas balsas. Šiuo atveju jis balsuoja po to, kai
susumuoti balsavimo rezultatai.
Kol balsavimo procedūra nebaigta, jokie klausimai
nesvarstomi ir žodis niekam nesuteikiamas, išskyrus laiką, kai
skaičiuojami vardinio ar balsavimo biuleteniais rezultatai.
Balsavimo metu po salę nevaikščiojama.
101 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymai, Seimo
nutarimai ir kiti Seimo sprendimai priimami Seimo posėdžiuose
paprasta (t.y. daugiau kaip pusės) posėdyje dalyvaujančių Seimo
narių balsų dauguma, jeigu klausimas šio statuto nustatyta tvarka
yra įrašytas į darbotvarkę ir baigti reikalingi svarstymo etapai,
išskyrus specialius Konstitucijos ir statuto numatytus atvejus.
Balsuojant dėl protokolinių (įrašomų į protokolą) Seimo
nutarimų, atskirų svarstomo klausimo nuostatų, atskirų įstatymo
straipsnių ar teiginių, sesijos darbo tvarkos klausimų sprendimai
priimami balsuojančiųjų dauguma, taip pat gali būti priimti ir be
balsavimo (visų pritarimu), t.y. po to, kai į posėdžio pirmininko
klausimą: "Ar yra prieštaraujančių?" - niekas neatsako, ir jis
paskelbia: "Priimta".
Jeigu Konstitucijos ir šio statuto numatytais atvejais
reikia kvalifikuotos visų Seimo narių balsų daugumos, visų Seimo
narių skaičiumi laikomas Tautos atstovo teises pagal
Konstitucijos 59 straipsnį įgijusių Seimo narių, kurių
įgaliojimai nėra nutrūkę pagal Konstitucijos 63 straipsnį,
skaičius.
Posėdžio pirmininkas kiekviename posėdyje prieš pirmąjį
balsavimą turi patikrinti, kiek Seimo narių dalyvauja. Jeigu
prieš kurį nors balsavimą posėdžio pirmininkas arba kuri nors
frakcija nepareikalavo patikrinti, kiek Seimo narių dalyvauja
posėdyje, vėliau dėl to abejonių kelti negalima. Posėdyje
dalyvaujančių Seimo narių skaičiumi laikomas paskutinis
nustatytasis tame posėdyje.
Jeigu sprendimui priimti reikia kvalifikuotos visų Seimo
narių balsų daugumos, posėdžio pirmininkas prieš šį balsavimą
privalo patikrinti, kiek Seimo narių dalyvauja posėdyje.
103 straipsnis.Priimant Lietuvos Respublikos įstatymus,
Seimo nutarimus arba kitus aktus, išskyrus personalijų
klausimus, galima balsuoti ir vardiniu būdu, jeigu frakcija
reikalauja ir šį reikalavimą palaiko ne mažiau kaip 1/3
posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. Tokį reikalavimą gali
pateikti frakcijos atstovas tik baigus svarstyti klausimą,
prieš balsavimą dėl viso projekto.
Šiuo atveju iki balsavimo pradžios Seimo nariams
išdalijamos vardinio balsavimo kortelės, kurias gaudami jie
pasirašo kortelių išdavimo lape. Paskelbus balsavimo pradžią,
kiekvienas Seimo narys kortelę užpildo, pasirašo ir perduoda
balsų skaičiavimo grupei. Suskaičiavus balsus, posėdžio
pirmininkas paskelbia, kaip balsavo kiekvienas Seimo narys.
Straipsnio pakeitimai: 1-364; 1994.01.11.; Žin., 1994,
Nr.4-55;
104 straipsnis. Tik slaptai balsuojama tada, kai renkamas
Seimo Pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Vyriausybe,
Ministru Pirmininku ar atskiru ministru klausimas, atšaukimo ar
nepasitikėjimo kuriuo nors Seimo pareigūnu arba Seimo paskirtu
valstybės institucijos vadovu klausimas. Seimui nutarus, gali
būti slaptas balsavimas ir kitais personalijų klausimais.
Šiuo būdu balsuojama per pertrauką. Balsavimo biuletenius
antspauduoja ir išduoda balsų skaičiavimo grupė. Gaudami
biuletenį, Seimo nariai pasirašo biuletenių išdavimo lape.
Balsavimo vietoje turi būti slapto balsavimo kabina ir
balsadėžė. Pastaroji turi būti taip pastatyta, kad
balsuojantieji, eidami prie jos, galėtų pereiti slapto balsavimo
kabiną.
105 straipsnis. Atvirai biuleteniais balsuojama, kai į
kurias nors pareigas iš didesnio kandidatų skaičiaus reikia
išrinkti keletą, o slaptai balsuoti nenutarta.
Balsuojama ir rezultatai nustatomi taip pat kaip ir
balsuojant slaptai, išskyrus tai, kad nesinaudojama slapto
balsavimo kabinomis, o biuleteniai užpildomi posėdžių salėje.
Biuletenių pasirašyti nereikia.
106 straipsnis. Slapto ar atviro balsavimo biuletenių
pavyzdį prieš balsavimą patvirtina Seimas.
Dėl kurio nors pareigūno atšaukimo ar nepasitikėjimo juo
pareiškimo balsuojama biuleteniais, kuriuose įrašyti teiginiai:
"atšaukti" ir "neatšaukti" arba "pasitikiu" ir "nepasitikiu".
Vienu biuleteniu gali būti balsuojama tik dėl vieno pareigūno
atšaukimo arba nepasitikėjimo kolektyvine institucija ar jos
nariu pareiškimo.
Viename biuletenyje abėcėlės tvarka gali būti įrašomos
tik kandidatų į vienodas pareigas pavardės. Visais atvejais
biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai nurodyta, dėl ko
balsuojama. Balsuojantysis biuletenyje išbraukia pavardes tų
kandidatų, prieš kuriuos balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jam
nepriimtini.
Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio
biuleteniai, taip pat tie, kuriuose palikta pavardžių daugiau
negu renkama pareigūnų arba paliktas daugiau kaip vienas
pasirinkti duotas teiginys. Papildomai įrašytos pavardės ar
teiginiai neskaičiuojami.
Balsavimo biuleteniais balsų skaičiavimo protokolą pasirašo
balsų skaičiavimo grupės pirmininkas ir posėdžio pirmininkas.
Balsavimo biuleteniai saugomi Seimo archyve iki Seimo
kadencijos pabaigos.
108 straipsnis. Balsuoti gali būti pateiktas vienas arba du
alternatyvūs teiginiai. Pirmuoju atveju balsuojama "už", "prieš"
arba "susilaikoma". Antruoju atveju balsuojama "už pirmąjį
teiginį" arba "už antrąjį teiginį".
Alternatyvūs teiginiai balsuojami pagal jų pateikimo
svarstyti eilę. Jeigu teiginių yra daugiau kaip du, posėdžio
pirmininkas turi juos pagal prasmę sugrupuoti taip, kad per
keletą balsavimų po vieną ar du teiginius būtų išspręsti visi.
Daugiausia balsų surinkęs teiginys, jeigu yra surinkta reikiama
balsų dauguma, yra priimtas, priešingu atveju - jis pateikiamas
papildomai balsuoti dėl sprendimo patvirtinimo. Jeigu to
nepavyksta padaryti, Seimo nariai gali pasiūlyti kompromisinį
sprendimą arba klausimą atidėti.
Savo iniciatyva arba, jeigu bent du Seimo nariai
pareikalauja, posėdžio pirmininkas turi teikiamą balsuoti
klausimą padalinti į du.
109 straipsnis. Dėl sprendimo, ar atidėti arba atmesti
klausimą, balsuojama pirmiau negu dėl klausimo esmės. Dėl skaičių
balsuojama jų didėjimo tvarka. Prireikus posėdžio pirmininkas
gali keisti balsavimo tvarką, jeigu neprieštarauja pasiūlymų
teikėjai.
110 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų galima kalbėti po to,
kai posėdžio pirmininkas paskelbia, dėl ko bus balsuojama ir
paklausia, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, jeigu
dar nepaskelbta balsavimo pradžia.
Kai balsuojama dėl viso klausimo ar įstatymo projekto
priėmimo, dėl balsavimo motyvų gali pasisakyti "už" ir "prieš" ne
daugiau kaip po penkis Seimo narius . Kitais atvejais dėl
balsavimo motyvų gali pasisakyti "už" ir "prieš" ne daugiau kaip
po du Seimo narius .
111 straipsnis. Kai nenaudojama elektroninė skaičiavimo
sistema, balsavimą organizuoja ir balsus skaičiuoja balsų
skaičiavimo grupė. Ji taip pat padeda posėdžio pirmininkui
patikrinti, kiek salėje dalyvauja Seimo narių, ir patikslinti jų
registraciją.
Balsų skaičiavimo grupės nariai balsuoja bendra tvarka.
112 straipsnis. Balsų skaičiavimo grupę pagal abėcėlę vienam
mėnesiui Seimo kanclerio pasiūlymu skiria Seimas. Grupės negali
sudaryti vienos frakcijos nariai. Seimo valdybos nariai, komitetų
pirmininkai, komisijų pirmininkai, frakcijų seniūnai bei
Vyriausybės nariai į balsų skaičiavimo grupę neskiriami. Balsų
skaičiavimo grupė iš savo narių išsirenka pirmininką.
Seimas gali posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma
pareikšti nepasitikėjimą balsų skaičiavimo grupe ar jos nariu.
Tada skiriama nauja grupė arba jos narys, taip pat posėdžio
pirmininko sprendimu arba frakcijos reikalavimu, kurį palaiko ne
mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, gali būti
pakartotas balsavimas, po kurio buvo pareikštas nepasitikėjimas.
Straipsnio pakeitimai: 1-364; 1994.01.11.; Žin., 1994,
Nr.4-55;
113 straipsnis. Balsavimo rezultatus paskelbia posėdžio
pirmininkas, remdamasis balsų skaičiavimo grupės pateiktais
duomenimis arba elektroninės skaičiavimo sistemos rodikliais.
114 straipsnis. Balsavimą pakeliant korteles ar naudojant
elektroninę sistemą galima vieną kartą pakartoti, jeigu to
reikalauja posėžio pirmininkas, Etikos ir procedūrų komisijos
pirmininkas ar pavaduotojas arba frakcija, jeigu jos
reikalavimą palaiko ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių
Seimo narių. To galima reikalauti, jeigu nebuvo tinkamai ir
aiškiai suformuluotas balsuoti teikiamas klausimas ir tik tol,
kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas.
Straipsnio pakeitimai: 1-364; 1994.01.11.; Žin., 1994,
Nr.4-55;
15 skirsnis. Seimo dokumentų įforminimas ir skelbimas.
Informacija apie Seimo veiklą
122 straipsnis. Seimo posėdžių protokolus sudaro ir
skelbia Seimo Dokumentų skyrius, o pasirašo posėdžio
pirmininkas. Protokole išvardijami svarstyti klausimai,
kalbėtojai, priimti nutarimai, balsavimų rezultatai. Priimtų
protokolinių nutarimų visas tekstas pateikiamas protokole.
Prie protokolo pridedama papildoma medžiaga: Seimo narių
registracijos duomenys, vardinių balsavimų rezultatai, Seimo
narių pareiškimai ir kt.
Protokolas išdalijamas komitetams ir frakcijoms ne vėliau
kaip iki kitos po posėdžio darbo dienos 14 valandos.
Seimo nariai gali pareikšti pretenzijas dėl protokolo kitos
dienos pirmojo Seimo posėdžio pabaigoje. Jei yra ginčytinų
klausimų, po trumpo praėjusio posėdžio pirmininko paaiškinimo
Seimas priima sprendimą paprasta balsavusiųjų dauguma.
123 straipsnis. Seimo Dokumentų skyrius sudaro ir skelbia
Seimo posėdžių stenogramas. Jų originalai neredaguojami ir
saugomi Dokumentų skyriuje. Seimo posėdžių magnetofoniniai įrašai
saugomi Dokumentų skyriuje ne trumpiau kaip 1 mėnesį.
Seimo nariai ir kiti posėdyje kalbėjusieji asmenys turi
teisę per dvi savaites po Seimo posėdžio patikrinti suredaguotą
spaudai savo kalbos stenogramą. Jie gali patikslinti savo kalbos
stenogramos redakciją, jeigu tai nekeičia pasakytos kalbos esmės,
patikrinę tekstą pagal magnetofoninį įrašą. Jeigu per šį laiką
kalbėtojas nepareiškia pretenzijų dėl stenogramos teksto,
laikoma, kad jis su tekstu sutinka.
Iškilus ginčams bei nesusipratimams dėl suredaguoto
stenogramos teksto, sprendimą priima to posėdžio pirmininkas. Po
posėdžio stenogramą pasirašo to posėdžio pirmininkas.
124 straipsnis. Uždarų posėdžių stenogramos neskelbiamos,
jomis gali naudotis tik Seimo nariai. Seimo kancleris saugo
uždarų posėdžių stenogramas ir sudaro sąlygas Seimo nariams su
jomis susipažinti. Seimo nario kalbą iš uždaro posėdžio
stenogramos viešai galima cituoti tik jam sutikus.
125 straipsnis. Seimo valdybos ir Seniūnų sueigos posėdžiai
protokoluojami, o stenogramos nerašomos. Protokole išvardijami
posėdžio dalyviai, svarstyti klausimai, kalbėtojai, priimti
nutarimai ir balsavimų rezultatai. Protokolą pasirašo to posėdžio
pirmininkas.
Seimo nariai su šiais protokolais supažindinami per
komitetus ir frakcijas.
126 straipsnis. Seimo komitetai ir komisijos rašo
savo posėdžių protokolus. Komitetų ir komisijų sprendimus,
išvadas bei posėdžių protokolus pasirašo jų pirmininkai.
Komitetų ir komisijų posėdžių protokolai yra vidaus
tarnybiniai dokumentai, kuriais gali naudotis tik Seimo nariai.
Kiti asmenys šiais protokolais gali naudotis tik komiteto ar
komisijos pirmininkui sutikus. Pasibaigus kalendoriniams metams,
posėdžių protokolai ir kiti komitetų bei komisijų dokumentai
vienerius metus saugomi komitetuose bei komisijose, po to
perduodami Seimo archyvui.
Visi laikinosios komisijos dokumentai turi būti perduoti
Seimo archyvui ne vėliau kaip per 10 dienų, pasibaigus šios
komisijos įgaliojimų laikui.
127 straipsnis. Teikiami visuomenei svarstyti Lietuvos
Respublikos įstatymų projektai valstybės lėšomis skelbiami
respublikiniuose laikraščiuose. Skelbiant projektus, turi būti
nurodyti jų rengėjai ir iniciatoriai.
Atiduodamą skelbti įstatymo projektą turi pasirašyti
komiteto, kuriam projektas perduotas rengti, pirmininkas ir Seimo
kancleris.
128 straipsnis. Priimti Lietuvos Respublikos įstatymai prieš
perduodant pasirašyti Respublikos Prezidentui, taip pat kiti
Seimo aktai Seimo Pirmininkui vizuoti arba pasirašyti pateikiami
su projektą rengusio komiteto pirmininko ir Seimo kanclerio
vizomis, taip pat su posėdžio, kuriame aktas buvo priimtas,
pirmininko, jeigu tai buvo ne Seimo Pirmininkas, viza.
Seimo Pirmininko vizuotas priimtas įstatymas nedelsiant
perduodamas Respublikos Prezidentui pasirašyti.
Seimo valdybos priimtus aktus Seimo Pirmininkas pasirašo,
kai yra Seimo kanclerio viza.
Seimo Pirmininkas, pasirašęs aktą, perduoda jį Seimo
kancleriui paskelbti.
129 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti
Seimo dokumentai skelbiami ir įsigalioja pagal įstatymą "Dėl
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir
įsigaliojimo tvarkos".
Respublikos Prezidento pasirašyti Lietuvos Respublikos
įstatymai, taip pat Seimo nutarimai išsiunčiami Vyriausybei,
Konstituciniam Teismui, Aukščiausiajam Teismui, valstybės
kontrolieriui, o esant reikalui - ir kitų valstybės institucijų
vadovams bei rajonų, miestų savivaldybėms ne vėliau kaip per 3
darbo dienas nuo jų pasirašymo.
130 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimas turi didįjį - 38
mm skersmens - ir mažąjį - 27 mm skersmens - antspaudus su
Lietuvos valstybės herbu. Už Seimo antspaudų naudojimą ir
saugojimą atsako Seimo kancleris.
131 straipsnis. Didysis Seimo antspaudas su Lietuvos
valstybės herbu dedamas ant įstatymų, nutarimų, kitų oficialių
Seimo dokumentų, taip pat ir siunčiamų užsienio valstybių
valdžios bei valdymo institucijoms, tarptautinių sutarčių ir kitų
dokumentų, kuriuos pasirašo Seimo Pirmininkas.
132 straipsnis. Seimo mažasis antspaudas su Lietuvos
valstybės herbu dedamas ant Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų ir
Seimo kanclerio pasirašytų tarnybinių pažymėjimų ir kitų
dokumentų.
134 straipsnis. Kalbėti Seimo vardu turi teisę Seimo
Pirmininkas, jo pavaduotojai ir Seimo kancleris. Taip pat Seimas
gali įgalioti jo vardu kalbėti Seimo narį ar Seimo valdybos
skiriamą Seimo Pirmininko atstovą spaudai.
Seimo komiteto vardu gali kalbėti komiteto pirmininkas, jo
pavaduotojas arba įgaliotas komiteto narys.
136 straipsnis. Lietuvos radijas ir televizija reguliariai
rengia reportažus apie atvirus Seimo posėdžius. Seimui nutarus,
atskiri posėdžiai transliuojami per radiją ar televiziją ištisai
Lietuvos radijui ir televizijai priimtinu laiku. Ginčytinais
atvejais, reikalaujant frakcijoms, klausimą sprendžia Seimas.
Apie posėdžių darbotvarkę radijo ir televizijos atstovus
informuoja Seimo kancleris.
Darbui reikalingais dokumentais akredituotus žurnalistus
aprūpina Seimo informacijos ir analizės tarnybos.
137 straipsnis. Oficialius pranešimus apie Seimo ar jo
valdybos, Seniūnų sueigos posėdžius parengia ir skelbia Seimo
informacijos ir analizės tarnybos, o pasirašo posėdžio
pirmininkas.
Valstybinės masinės informacijos priemonės, spausdindamos
ar transliuodamos reportažus apie Seimo posėdžius, skelbia ir
oficialų Seimo pranešimą apie tuos posėdžius.
Straipsnio pakeitimai: 1-269; 1993.10.12; Žin., 1993, Nr.53-
1033;
138 straipsnis. Komitetas po svarbesnių posėdžių paprastai
parengia pranešimus masinės informacijos priemonėms apie komiteto
darbą ir pateikia juos Seimo informacijos ir analizės tarnyboms.
Transliacijos arba reportažai iš Seimo valdybos, Seniūnų
sueigos, komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžių daromi jų
vadovams sutikus.
139 straipsnis. Dokumentus, skirtus visiems Seimo nariams,
komitetams ar frakcijoms, išdalija posėdžių sekretoriatas.
Dokumentai turi būti užregistruoti Seimo Priimamojo
kanceliarijoje ir pasirašyti bent vieno Seimo nario. Įstatymų ir
kitų norminių aktų projektų pateikimo, registracijos ir
išdalinimo tvarką nustato šio statuto 21 skirsnis.
Informacinę medžiagą apie Seimo veiklą rengia ir prireikus
pateikia Seimo nariams informacijos ir analizės tarnybos.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMO PIRMININKAS ČESLOVAS JURŠĖNAS
_