Suvestinė redakcija nuo 1994-07-29 iki 1996-04-02

Įstatymas paskelbtas: Lietuvos aidas 1993, Nr. 88-0; Žin. 1993, Nr.15-375, i. k. 0931010ISTA000I-138

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MUITŲ TARIFŲ

Į S T A T Y M A S

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis.

Šis įstatymas numato muitų tarifų įvežamoms į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ir išvežamoms iš jos prekėms bei kitoms vertybėms nustatymo, sudarymo ir taikymo tvarką.

Šis įstatymas taikomas juridiniams ir fiziniams asmenims visoje Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje.

2 straipsnis.

Lietuvos Respublikos muitų tarifas – tai susistemintas mokesčių, kuriais apmokestinamos įvežamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją bei išvežamos iš jos prekės bei kitos vertybės, normų rinkinys. Muitų tarifus, šių tarifų struktūrą bei apskaičiavimo metodus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybinė institucija.

3 straipsnis.

Lietuvos Respublikos muitų tarifai sudaromi, laikantis tarptautinėje praktikoje pripažintų muitų tarifų formavimo principų bei normų. Muitų tarifų nomenklatūra sudaroma, remiantis Harmonizuotos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos tarptautine konvencija, sudaryta 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje.

4 straipsnis.

Visos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežamos ir iš jos išvežamos prekės apmokestinamos, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo V skyriuje.

5 straipsnis.

Muitų tarifai rengiami, nustatomi, panaikinami ir keičiami, laikantis šio įstatymo ir tvarkos, kurią nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

II. MUITAI IR JŲ RŪŠYS

6 straipsnis.

Pagal prekių ir krovinių pobūdį taikomi šie muitai:

1) išvežamieji – mokami už išvežamas iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos prekes ir kitas vertybes;

2) įvežamieji – mokami už įvežamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekes ir kitas vertybes;

3) sezoniniai – mokami tam tikrą laikotarpį išvežant iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos arba įvežant į ją kai kurias prekes ir kitas vertybes.

Visi šie muitai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos muitų tarifą.

7 straipsnis.

Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, atsižvelgiant į apskaičiavimo metodą, taikomi šie muitai:

1) advalioriniai (vertybiniai) – apskaičiuojama apmokestinamų prekių ir kitų vertybių muitinės vertės dydžio procentais;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. I-537, 1994-07-12, Žin., 1994, Nr. 58-1130 (1994-07-29), i. k. 0941010ISTA000I-537

2) specifiniai – apskaičiuojama už prekių ir kitų vertybių mato vienetą pagal tvirtą tarifą;

3) mišrūs – kai derinami advalioriniai (vertybiniai) ir specifiniai muitai.

8 straipsnis.

Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, atsižvelgiant į Lietuvos ūkio interesus ir tarifų struktūrą, taikomi šie muitai:

1) specialieji – taikomi kaip atsakomoji priemonė prieš diskriminacinius atskirų firmų, užsienio šalių ar jų sąjungų veiksmus Lietuvos Respublikos atžvilgiu. Specialiojo muito dydis nustatomas kiekvienu atveju atskirai;

2) antidempinginiai – taikomi, kai prekės ir kitos vertybės išvežamos ar įvežamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją žemesne kaina, negu panašių arba tiesiogiai konkuruojančių prekių ir kitų vertybių kainos yra jų išvežimo ar įvežimo momentu, ir jeigu išvežant ar įvežant šias prekes bei vertybes gali būti padaryta žalos Lietuvos Respublikos interesams;

3) kompensaciniai – taikomi, kai išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos prekės, kurių gaminimui arba eksportui tiesiogiai arba netiesiogiai buvo naudojama subsidija, ir jeigu jas išvežant gali būti padaryta žalos Lietuvos Respublikos interesams. Kompensacinis muitas neturi viršyti nustatyto subsidijų dydžio;

4) fiskaliniai (finansiniai) – taikomi, kai prekės ir kitos vertybės apmokestinamos, siekiant padidinti valstybės biudžeto pajamas;

5) protekciniai (apsaugos) – taikomi, kai prekės ir kitos vertybės apmokestinamos, norint apsaugoti vietinius gamintojus nuo užsienio firmų konkurencijos;

6) preferenciniai – taikomi, kai norima sumažinti muitą prekėms ir kitoms vertybėms, įvežamoms iš atskirų šalių;

7) išlyginamieji – taikomi, kai prekės ir kitos vertybės apmokestinamos, norint išlyginti importinių ir savos gamybos prekių bei kitų vertybių kainas;

8) retorsiniai – taikomi, apmokestinant prekes ir kitas vertybes tų šalių, kurios labai padidina muitus savoms prekėms ir kitoms vertybėms;

9) statistiniai – taikomi Lietuvos Respublikos prekybos apyvartai apskaičiuoti.

III. PREKIŲ KILMĖ IR MUITŲ DYDIS

9 straipsnis.

Taikant sumažintus muitus prekėms, kilusioms iš atskirų šalių, prekių kilmės šalimi laikoma šalis, kurioje prekės išgautos arba pagamintos.

Prekių, pagamintų ne vienoje šalyje, kilmės šalimi laikoma šalis, kurioje atliktas esminis, ekonomiškai pagrįstas prekes sudarančių žaliavų, medžiagų arba sudėtinių dalių perdirbimas. Jeigu kitko nenumatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtuose teisės aktuose, prekių perdirbimas laikomas esminiu, kai pagaminta prekė klasifikuojama kitoje muitų tarifų pozicijoje, identifikuojamoje pagal pirmuosius keturis Harmonizuotos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos prekių kodo ženklus, negu jos gamyboje panaudotos žaliavos, medžiagos arba sudėtinės dalys.

10 straipsnis.

Apmokestinamų prekių muitas apskaičiuojamas pagal jų muitinę vertę. Prekių muitinė vertė yra kaina (sandorio vertė), sumokėta ar priklausanti sumokėti už parduodamas prekes, kartu su į šią kainą neįskaičiuotomis, tačiau pirkėjui tenkančiomis išlaidomis:

1) transporto ir draudimo iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos ar uosto kaštais;

2) komisiniu atlyginimu, sumokėtu už prekių pardavimą;

3) prekių įpakavimo verte, jeigu prekės pateikiamos įpakuotos;

4) mokesčiais už patentus ir licencijas, jeigu šie mokesčiai yra prekių pardavimo pirkėjui sąlyga;

5) pajamomis (jų dalimi), gautomis parduodant, naudojant prekes arba kitaip disponuojant jomis, tiesiogiai arba netiesiogiai tenkančiomis pardavėjui;

6) išlaidomis, susijusiomis su pirkėjo nemokamai ar mažesne negu rinkos kaina tiekiamomis prekėmis ar teikiamomis paslaugomis, kurios susijusios su įvertinamų prekių gamyba arba pardavimu.

Jeigu sandorio vertės šiame straipsnyje nurodyta tvarka nustatyti neįmanoma, prekių muitinė vertė nustatoma paeiliui taikant šiuos įvertinimo metodus:

1) tapačių prekių pardavimo sandorio maksimalios vertės;

2) panašių prekių pardavimo sandorio maksimalios vertės;

3) dedukcinį (prekių muitinė vertė nustatoma remiantis tapačių ar panašių prekių pardavimu Lietuvos Respublikoje maksimalia kaina);

4) sumavimo (prekių muitinė vertė nustatoma sudedant prekių gamybos, įpakavimo, gabenimo ir kitas paprastai į prekių kainą įskaičiuojamas išlaidas).

Prekių muitinio įvertinimo metodų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. I-537, 1994-07-12, Žin., 1994, Nr. 58-1130 (1994-07-29), i. k. 0941010ISTA000I-537

IV. MUITŲ APSKAIČIAVIMAS IR MOKĖJIMAS

11 straipsnis.

Lietuvos Respublikos muitinė muitą apskaičiuoja pagal eksporto, importo muitų tarifų normas, galiojančias krovinio eksporto-importo bei keleivio deklaracijų pateikimo dieną. Muito mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-537, 1994-07-12, Žin., 1994, Nr. 58-1130 (1994-07-29), i. k. 0941010ISTA000I-537

12 straipsnis.

Visos surinktos muitų sumos pervedamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

V. ATLEIDIMAS NUO MUITŲ MOKĖJIMO

13 straipsnis.

Nuo muitų mokėjimo atleidžiama:

1) transporto priemonės, kuriomis reguliariai pervežami į kitas valstybes kroviniai, bagažas ir keleiviai, taip pat įrankiai, kuras, maisto produktai ir kiti reikmenys, kurių gali prireikti kelyje, tarpinio sustojimo metu ar likviduojant įvairius minėtų transporto priemonių gedimus;

2) užsienio valiuta ir vertybiniai popieriai;

3) prekės ir kitos vertybės, nebetinkamos naudoti;

4) prekės ir kitos vertybės, kurios gabenant pateks į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją kaip humanitarinė pagalba, įforminta atitinkamuose dokumentuose;

5) prekės ir kitos vertybės, kurios laikinai įvežamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ir išvežamos atgal arba laikinai išvežamos ir įvežamos, jų neapdirbus ir neperdirbus:

– skirtos nekomercinėms parodoms, mugėms ar panašiems renginiams,

– spaudos, televizijos, kinematografijos, mokslo, švietimo, kultūros, medicinos darbuotojų, sportininkų profesinė įranga,

– tara ir prekių pavyzdžiai,

– skirtos mokymo, mokslo ir kultūros reikmėms (knygos, žurnalai, laikraščiai, muzikos instrumentai, teatro ir sporto įranga, religinis inventorius),

– keleivių asmeninio naudojimo daiktai,

– turizmo reklaminė medžiaga,

– gyvūnai, priskiriami aukščiau išvardintoms prekėms;

6) kompensacinė technika invalidams ir šios technikos atsarginės bei komplektavimo dalys;

7) prekės ir kitos vertybės, įvežamos į Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje esančias neapmuitinamas parduotuves ar muitinės sandėlius ir išvežamos iš jų už Lietuvos Respublikos muitų teritorijos;

8) kitais tarptautinių konvencijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatytais atvejais.

Atleidimo nuo muitų mokėjimo taikymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

14 straipsnis.

Nuo muito mokėjimo iš dalies ar visiškai Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu atleidžiamos:

1) prekės ir kitos vertybės, laikinai įvežamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ir išvežamos atgal, laikinai išvežamos ir įvežamos, jų neapdirbus arba neperdirbus, išskyrus 13 straipsnio 5 punkte nurodytas prekių ar vertybių grupes;

2) prekės ir kitos vertybės, laikinai įvežamos apdirbti arba perdirbti ir laikinai išvežamos apdirbti arba perdirbti.

VI. MUITŲ GRĄŽINIMAS, IŠIEŠKOJIMAS, APMOKESTINIMAS
IR ATSAKOMYBĖ UŽ MUITŲ MOKESČIŲ NESUMOKĖJIMĄ

15 straipsnis.

Prekių ir kitų vertybių savininkui pareikalavus, nepagrįstai išieškoti muitai pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus arba teismo sprendimą turi būti grąžinami per vienerius metus nuo muitų sumokėjimo dienos.

16 straipsnis.

Dėl prekių ir kitų vertybių savininko kaltės nesumokėtą muito sumą muitinė privalo išieškoti iš juridinių asmenų ir juridinio asmens teisių neturinčių įmonių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, ne ginčo tvarka, o iš fizinių asmenų - įstatymų nustatyta tvarka per vienerius metus nuo muito įforminimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-537, 1994-07-12, Žin., 1994, Nr. 58-1130 (1994-07-29), i. k. 0941010ISTA000I-537

17 straipsnis.

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatyta kita apmokestinimo tvarka negu nurodyta šiame įstatyme ir jo poįstatyminiuose aktuose, taikomos tarptautinių sutarčių normos.

18 straipsnis.

Laiku nesumokėjus arba nesumokėjus muitų mokesčių, iš juridinių asmenų ir juridinio asmens teisių neturinčių įmonių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, ne ginčo tvarka, o iš fizinių asmenų – įstatymų nustatyta tvarka muitinė privalo išieškoti trigubo dydžio baudą per vienerius metus nuo muito įforminimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-537, 1994-07-12, Žin., 1994, Nr. 58-1130 (1994-07-29), i. k. 0941010ISTA000I-537

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis.

Lietuvos Respublikos laikinąjį muitų tarifų įstatymą (Žin., 1991, Nr. 5-130, Nr. 36-971) pripažinti netekusiu galios.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Vilnius, 1993 m. balandžio 27 d.

Nr. I-138

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-537, 1994-07-12, Žin., 1994, Nr. 58-1130 (1994-07-29), i. k. 0941010ISTA000I-537

Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo pakeitimo ir papildymo