Suvestinė redakcija nuo 1999-05-29
Įsakymas paskelbtas: Žin. 1998, Nr. 66-1926, i. k. 098301MISAK00000125
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL TERŠIANČIŲ MEDŽIAGŲ, IŠMETAMŲ Į ATMOSFERĄ IŠ MAŠINŲ SU VIDAUS DEGIMO VARIKLIAIS, VERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
1998 m. liepos 13 d. Nr. 125
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 4 punktu (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335),
1. Patvirtinti Teršiančių medžiagų, išmetamų į atmosferą iš mašinų su vidaus degimo varikliais, vertinimo metodiką.
2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1993 10 29 įsakymą Nr. 68 „Dėl teršiančių medžiagų emisijos į atmosferą iš mašinų su vidaus degimo varikliais apskaičiavimo metodikos įdiegimo“.
3. Aplinkos ministerijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis žodžiais „atmosfera“, „ūkio šakos (transportas)“.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
1998 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 125
TERŠIANČIŲ MEDŽIAGŲ, IŠMETAMŲ Į ATMOSFERĄ IŠ MAŠINŲ SU VIDAUS DEGIMO VARIKLIAIS, VERTINIMO METODIKA
ĮVADAS
Pagal šią metodiką galima nustatyti mašinų, turinčių vidaus degimo variklius, išmetamų į atmosferą teršalų kiekį. Apskaičiuojama teršalų: anglies monoksido (CO), anglies dioksido (CO2), angliavandenilių (CH), azoto oksidų (NOx), sieros dioksido (SO2) ir kietų dalelių (k. d.) masė sudegus benzinui, dyzeliniam kurui, suskystintoms naftos ir suslėgtoms gamtinėms dujoms vidaus degimo varikliuose.
Teršalų kiekio skaičiavimai atliekami įvertinus turimą statistinę medžiagą – pagal du variantus. Rezultatų tikslumą lemia koregavimo sistema, trys koregavimo koeficientai ir mašinų grupavimas į tris grupes: 1) automobilius, 2) traktorius ir kitas savaeiges mašinas, 3) nesavaeiges ir stacionarias mašinas.
1. TERŠIANČIŲ MEDŽIAGŲ KIEKIO APSKAIČIAVIMAS
Automobilių (A), traktorių ir kitų savaeigių (T) bei nesavaeigių ir stacionarių (N) mašinų su vidaus degimo varikliais (VDV) išmetamų į atmosferą teršiančių medžiagų bendras kiekis apskaičiuojamas pagal formules:
, (1)
kur
W – bendras teršalų kiekis,
W(k, i) – k-osios teršiančios medžiagos kiekis sudegus i-osios rūšies degalams,
k – teršiančios medžiagos: CO, HC, NOx, SO2, kietos dalelės,
i – degalų rūšys: benzinas, dyzelinis kuras, suskystintos naftos dujos, suslėgtos gamtinės dujos.
Teršiančios medžiagos „k“ kiekis sudegus „i“ rūšies degalams apskaičiuojamas:
W(k, i) = m(k, i) x Q(i) x K1(k, i) x K2(k, i) x K3(k, i), (2)
kur
m(k, i) – lyginamasis teršiančios medžiagos „k“ kiekis sudegus „i“ rūšies degalams (kg/t),
Q(i) – sunaudotas „i“ rūšies degalų kiekis (t),
K1(k, i) – koeficientas, įvertinantis mašinos variklio, naudojančio „i“ rūšies degalus, darbo sąlygų įtaką teršiančios medžiagos „k“ kiekiui,
K2(k, i) – koeficientas, įvertinantis mašinos, kuri naudoja „i“ rūšies degalus, amžiaus įtaką teršiančios medžiagos „k“ kiekiui,
K3(k, i) – koeficientas, įvertinantis mašinos, naudojančios „i“ rūšies degalus, konstrukcijos ypatumų įtaką teršiančios medžiagos „k“ kiekiui.
Bendras teršiančios medžiagos „k“ kiekis sudegus „i“ rūšies degalams apskaičiuojamas:
W(k, i) = WA(k, i) + WT(k, i) + WN(k, i), (3)
kur
W(k, i) – bendras teršiančios medžiagos „k“ kiekis sudegus „i“ rūšies degalams,
WA(k, i), WT(k, i), WN(k, i) – automobilių, traktorių ir savaeigių mašinų, nesavaeigių ir stacionarių mašinų su VDV teršiančios medžiagos „k“ kiekis sudegus „i“ rūšies degalams.
Teršalų kiekiai WA(k, i), WT(k, i), WN(k, i)nustatomi pagal formules:
WA(k, i) = m(k, i) x QA(i) x K1A(k, i) x K2A(k, i) x K3A(k, i), (4)
WT(k, i) = m(k, i) x QT(i) x K1T(k, i) x K2T(k, i) x K3T(k, i), (5)
WN(k, i) = m(k, i) x QN(i) x K1N(k, i) x K2N(k, i) x K3N(k, i), (6)
Jeigu vykdoma degalų sąnaudų apskaita atskirai kiekvienai mašinai, teršalų kiekį galima nustatyti tiksliau, naudojant antrąjį apskaičiavimo būdą:
WA(k, i) = m(k, i) x Σ QA(i, j) x K1A(k, i, j) x K2A(k, i, j) x K3A(k, i, j), (7)
WT(k, i) = m(k, i) x Σ QT(i, j) x K1T(k, i, j) x K2T(k, i, j) x K3T(k, i, j), (8)
WNT(k, i) = m(k, i) x Σ QN(i, j) x K1N(k, i, j)) x K2N(k, i, j) x K3N(k, i, j), (9)
kur
QA(i, j), QT(i, j), QN(i, j), – atitinkamai „j“ automobilio (grupės), traktoriaus ar kt. savaeigės mašinos (grupės) „i“ rūšies degalų sąnaudos,
K1, K2, K3 – atitinkami koeficientai, įvertinantys „j“ automobilio (grupės), savaeigės mašinos (grupės), nesavaeigės mašinos (grupės) variklių, naudojančių „i“ rūšies degalus, darbo sąlygų, amžiaus ir konstrukcijos tobulumo įtaką teršiančių medžiagų „k“ kiekiui.
Koeficientas K1
Pagal mašinų degalų sunaudojimo rodiklį „M“ nustatomas koeficientas „K1“, įvertinantis variklio darbo sąlygų įtaką teršalų kiekiui (2 lentelė). Rodiklio „M“ reikšmės nurodytos 5, 6, 7 lentelėse
arba apskaičiuojamos pagal formulę:
, (10)
kur
G(f) – faktinės lyginamosios degalų sąnaudos (l/100 km, l/motovalandai, kg/motovalandai),
G(v) – vidutinės lyginamosios degalų sąnaudos (l/100 km, l/ motovalandai, kg/ motovalandai).
Vidutinės lyginamosios degalų sąnaudos nustatomos esant 50% benzininių (Otto tipo) ir 60% dyzelinių variklių galios panaudojimui.
Koeficientas K2
Koeficientas K2 nustatomas pagal mašinos arba paskaičiuotos grupės mašinų vidutinį amžių „R“ 3, 4 lentelėse.
Grupės mašinų vidutinis amžius „R“ nustatomas pagal formulę:
, (11)
kur
S – bendras mašinų skaičius,
t – mašinų amžius (metais),
S(t) – mašinų skaičius, kurių amžius „t“ metų.
Koeficientas K3
Koeficiento K3 reikšmės pateiktos 8 lentelėje. Jeigu mašinoje yra keletas konstrukcinių ypatumų, turinčių įtakos teršiančių medžiagų išmetimui, tai koeficientas K3 lygus atskirų koeficientų K3(p) reikšmių sandaugai:
, (12)
[K3 = K3(1) x K3(2) x K3(3) x... K3(p)]
K3(p)) – koeficiento K3 reikšmės esant „p“ mašinos konstrukcijos ypatumams.
Jeigu tam tikri ypatumai yra tik dalyje mašinų, tada galutinė K3 reikšmė bus:
, (13)
kur
S – bendras mašinų skaičius,
S(p) – mašinų, kuriose yra „p“ ypatumai, skaičius.
Anglies dioksido (CO2) emisija į atmosferą apskaičiuojama atskiroms kuro rūšims pagal formulę:
, (14)
kur
W(CO2, i) – anglies dioksido kiekis sudegus „i“ rūšies degalams,
Q(i) – sunaudotas „i“ rūšies degalų kiekis,
W(CO, i), W(CH, i), W(k, d, i) – anglies monoksido, angliavandenilių ir kietų dalelių kiekis sudegus „i“ rūšies degalams,
rH/C – vandenilio ir anglies atomų santykis „i“ rūšies degaluose (benzinui – 1,8; dyzeliniam kurui – 2,0; suskystintoms dujoms – 2,5; suslėgtoms gamtinėms dujoms – 4,0.
Skaičiavimo pavyzdys:
Įmonėje yra 100 krovininių automobilių (60 benzininių ir 40 dyzelinių), 20 traktorių ir 7 kompresoriai su benzininiais varikliais.
Per metus sunaudota:
d) 10 t benzino kompresoriams.
Apskaičiuojame teršiančių medžiagų emisijas į atmosferą kiekvienai grupei (a, b, c, d).
Šiuo atveju skaičiuojame a grupei:
1. Nustatome koeficientą K1 benzininiams automobiliams. Turime omenyje, kad didesnę dalį darbo laiko šie automobiliai būna mieste, todėl rodiklis M = 1,1 (5 lentelė). Tada koeficientas K1 atitinkamiems teršalams bus: CO – 0,833; CH – 1,11; NOx – 1,094; SO2 – 1 (2 lentelė).
2. Nustatome koeficientą K2. Benzininių automobilių amžius toks: 20 automobilių – 3 metų senumo, 15 aut. – 5 m., 15 aut. – 8 m. ir 10 aut. – 12 m. senumo. Vidutinis benzininių automobilių amžius apskaičiuojamas pagal 11 formulę:
metai
Tada koeficientas K2 atitinkamiems teršalams bus toks: CO – 1,25; CH – 1,4; NOx – 1,05; SO2 – 1 (3 lentelė).
3. Nustatome koeficientą K3. Manome, kad 8 automobiliai turi elektroninę mišinio uždegimo sistemą, 20 automobilių žiemą saugoma apšildomoje patalpoje, 12 automobilių neturi uždaros karterio ventiliacijos sistemos ir 20 automobilių neturi jokių ypatumų. Kiekvienam techniniam automobilio ypatumui nustatome koeficientą (8 lentelė). Tuomet koeficientas K3, įvertinantis benzininių automobilių konstrukcijos ypatumus, apskaičiuojamas atitinkamiems teršalams (13 formulė):
SO2
K3 = 1,0.
Apskaičiuojame atitinkamos teršiančios medžiagos kiekį (pagal 2 formulę):
WCO = 398,2 x 300 x 0,833 x 1,25 x 0,97 = 120,6 t.
WCH = 80,9 x 300 1,11 x 1,4 x 0,978 = 36,9 t.
W
= 29,6 x 300 x 1,094 x 1,05 x 1,004 = 10,2 t.
W
= 1,9 x 300 = 0,6 t.
Taip pat apskaičiuojame koeficientus ir teršalų kiekius dyzeliniams automobiliams, traktoriams ir kompresoriams (priklausomai nuo to, kiek jie sunaudojo kuro – 4, 5, 6 formulės).
Manykime, kad dyzelinį kurą naudojančių automobilių išmetamų teršalų kiekiai yra:
WCO = 39,0 t.
WCH = 12,2 t.
W = 9,4 t.
W= 2,3 t.
Wk. d. = 1,3 t.
Traktorių išmetamų teršalų kiekiai yra:
WCO = 10,4 t.
WCH = 3,3 t.
W = 2,5 t.
W = 0,6 t.
Wk. d.. = 0,3 t.
Kompresorių išmetamų teršalų kiekiai yra:
WCO = 3,9 t.
WCH = 0,8 t.
W = 0,3 t.
W = 0,02 t.
Bendra teršalų emisija į atmosferą apskaičiuojama pagal 3 formulę:
WCO = 118,9 + 39,0 + 10,4 + 3,9 = 172,2 t.
WCH = 36,2 + 12,2 + 3,3 + 0,8 = 52,5 t.
W = 10,2 + 9,4 + 2,5 + 0,3 = 22,4 t.
W = 0,6 + 2,3 + 0,6 + 0,02 = 3,52 t.
Wk. d...= 1,3 + 0,3 = 1,6 t.
______________
PRIEDAS
1 lentelė
Lyginamoji vidaus degimo variklių tarša (kg)sudegus 1 t degalų
| Taršos komponentai/degalai |
Benzinas |
Dyzelinis kuras |
Suskystintos naftos dujos |
Suslėgtos gamtinės dujos
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| CO |
398,2 |
130,0 |
398,2 |
231,8 |
(178,3)** |
| CH |
80,9 |
40,7 |
80,9 |
47,6 |
(36,6)** |
| NOx |
29,6 |
31,3 |
29,6 |
25,6 |
(19,7)** |
| SO2 |
1,0* |
1,0* |
- |
- - |
|
| Kietos dalelės |
- |
4,3 |
- |
- - |
|
* – priklauso nuo sieros kiekio degaluose (čia pateiktas SO2 kiekis degalams, kurių sieringumas 0,05 %)
2 lentelė
Koeficientas, įvertinantis variklio darbo sąlygų įtaką teršalų kiekiui K1
| Taršos komponentai |
Degalų sąnaudų rodiklis, M |
||||
| <0,8 |
0,9 |
1,0 |
1,1 |
>1,2 |
|
|
|
Keturtakčiams Otto tipo varikliams
|
||||
| CO |
1,667 |
1,333 |
1,0 |
0,833 |
0,667 |
| CH |
0,833 |
0,889 |
1,0 |
1,111 |
1,00 |
| NOx |
0,438 |
0,781 |
1,0 |
1,094 |
1,281 |
| SO2 |
1,0 |
1,0 |
1,0 |
1,0 |
1,0 |
|
|
Dvitakčiams Otto tipo varikliams
|
||||
| CO |
7,320 |
2,140 |
1,0 |
0,714 |
0,357 |
| CH |
1,180 |
1,080 |
1,0 |
0,965 |
0,930 |
| NOx |
0,521 |
0,812 |
1,0 |
0,885 |
0,625 |
| SO2 |
1,0 |
1,0 |
1,0 |
1,0 |
1,0 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Dyzeliniams varikliams
|
||||
| CO |
0,818 |
0,909 |
1,0 |
1,273 |
1,364 |
| CH |
1,020 |
1,010 |
1,0 |
1,040 |
1,100 |
| NOx |
0,914 |
0,973 |
1,0 |
1,011 |
0,984 |
| SO2 |
1,0 |
1,0 |
1,0 |
1,0 |
1,0 |
| Dalelės |
1,538 |
1,231 |
1,0 |
0,769 |
0,800 |
|
|
|
|
|
|
|
3 lentelė
Koeficientas, kuriuo įvertinama automobilių amžiaus įtaka teršalų kiekiui K2
| Taršos komponentai |
Automobilio amžius (metais) R
|
||||
| iki 3 m. |
3–8 m. |
8–10 m. |
10–13 m. |
daugiau kaip 13 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Lengvieji automobiliai su Otto tipo varikliais
|
||||
| CO |
1,0 |
1,28 |
1,43 |
1,57 |
1,57 |
| CH |
1,0 |
1,2 |
1,4 |
1,6 |
1,6 |
| NOx |
1,0 |
1,3 |
1,1 |
1,0 |
0,9 |
| SO2 |
1,0 |
1,0 |
1,0 |
1,0 |
1,0 |
|
|
Krovininiai automobiliai ir autobusai su Otto tipo varikliais
|
||||
| CO |
1,0 |
1,25 |
1,5 |
1,5 |
1,5 |
| CH |
1,0 |
1,4 |
1,6 |
1,6 |
1,6 |
| NOx |
1,0 |
1,05 |
0,95 |
0,9 |
0,8 |
| SO2 |
1,0 |
1,0 |
1,0 |
1,0 |
1,0 |
|
|
Automobiliai su dyzeliniais varikliais
|
||||
| CO |
1,0 |
1,25 |
1,5 |
1,5 |
1,5 |
| CH |
1,0 |
1,4 |
1,6 |
1,6 |
1,6 |
| NOx |
1,0 |
1,05 |
0,89 |
0,89 |
0,89 |
| SO2 |
1,0 |
1,0 |
1,0 |
1,0 |
1,0 |
| Dalelės |
1,0 |
1,1 |
1,2 |
1,2 |
1,2 |
|
|
|
|
|
|
|
4 lentelė
Koeficientas, kuriuo įvertinama traktorių ir kitų savaeigių ir nesavaeigių mašinų amžiaus įtaka teršalų kiekiui K2
| Taršos komponentai |
Mašinos amžius (metais) R |
||||
|
|
iki 3 m. |
3–8 m. |
8–10 m. |
10–13 m. |
daugiau kaip 13 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Sezoniškai eksploatuojamoms mašinoms
|
||||
| CO |
1,0 |
1,1 |
1,1 |
1,2 |
1,3 |
| CH |
1,0 |
1,1 |
1,1 |
1,2 |
1,3 |
| NOx |
1,0 |
1,05 |
1,05 |
0,9 |
0,89 |
| Dalelės |
1,0 |
1,05 |
1,05 |
1,1 |
1,1 |
|
|
Nesezoniškai eksploatuojamoms mašinoms
|
||||
| CO |
1,0 |
1,1 |
1,2 |
1,3 |
1,4 |
| CH |
1,0 |
1,1 |
1,2 |
1,3 |
1,4 |
| NOx |
1,0 |
1,05 |
0,9 |
0,89 |
0,89 |
| SO2 |
1,0 |
1,0 |
1,0 |
1,0 |
1,0 |
| Dalelės |
1,0 |
1,1 |
1,15 |
1,2 |
1,3 |
|
|
|
|
|
|
|
5 lentelė
Automobilių degalų sąnaudų rodikliai M
| Automobiliai |
Eksploatavimo sritys* |
||
| Žemės ūkis statybos |
Miestas |
Užmiesčio keliai |
|
| Lengvieji |
|
|
|
| automobiliai |
1,0 |
1,0 |
0,9 |
| Autobusai |
1,1 |
1,1 |
1,0 |
| Krovininiai |
1,1 |
1,1 |
1,0 |
| Autotraukiniai |
1,2 |
1,2 |
1,1 |
6 lentelė
Traktorių ir kitų savaeigių mašinų degalų rodikliai M
| Mašinų tipai |
Mašinų panaudojimo sritis* |
|||
| Žemės ūkis |
Melioracija |
Kelių statyba |
Kitos |
|
|
|
|
|
|
|
| Traktoriai: |
|
|
|
|
| variklio N>70 kW |
1,0 |
0,8 |
1,1 |
0,9 |
| variklio N<70 kW |
1,1 |
0,9 |
1,1 |
1,0 |
| Kombainai |
0,8 |
- |
- |
- |
| Ekskavatoriai |
0,9 |
0,9 |
1,1 |
0,9 |
| Buldozeriai |
0,9 |
0,9 |
1,0 |
0,9 |
| Kelmarovės |
0,9 |
0,9 |
0,9 |
0,9 |
| Grioviavaliai |
0,9 |
0,9 |
0,9 |
0,9 |
| Autogreideriai |
1,1 |
0,9 |
1,1 |
0,9 |
| Skreperiai |
1,1 |
0,9 |
1,1 |
0,9 |
| Volai |
1,1 |
1,2 |
1,1 |
1,2 |
| Asfalto klotuvai |
- |
- |
1,1 |
1,1 |
| Pakrautuvai |
0,9 |
0,9 |
0,9 |
0,9 |
7 lentelė
Nesavaeigių mašinų degalų sąnaudų rodikliai M
| Mašinų grupė |
Rodiklio „M“ reikšmė |
| Kompresoriai |
1,4 |
| Suvirinimo agregatai |
1,28 |
| Elektros stotys |
1,5 |
| Siurblinės |
0,9 |
| Variklių išbandymų stendai: |
|
| Otto tipo variklių |
0,4 |
| Dyzelinių variklių |
0,68 |
| Dyzelių paleidimo varikliai |
0,9 |
| Laukų laistymo agregatai |
0,7 |
| Žolės šienavimo motoįrankiai |
0,3 |
| Krūmų ir medžių šakų genėtuvai |
0,3 |
| Benzopjūklai |
1,3 |
| Pakabinami valčių varikliai |
1,2 |
| Polių kalimo įrenginiai |
1,6 |
8 lentelė
Koeficientai, kuriais vertinama mašinų konstrukcijos ypatumų įtaka teršalų kiekiui K3
| Mašinos (variklio) konstrukcijos ypatumai |
Taršos komponentai
|
||||
|
|
CO |
CH |
NOx |
SO2 |
Dalelės |
| 1. Nėra uždaros variklio karterio ventiliacijos sistemos |
1.05 |
1.09 |
1.02 |
1.0 |
1.0 |
|
|
1.02 |
1.02 |
1.02 |
|
|
| 2. Nėra patobulinimų |
1.0 |
1.0 |
1.0 |
1.0 |
1.0 |
| 3. Degalų garų kondensavimo sistema |
1.0 |
0.60 |
1.0 |
1.0 |
1.0 |
|
|
1.0 |
0.92 |
|
|
|
| 4. Deginių recirkuliavimo sistema |
0.95 |
1.02 |
0.39 |
1.0 |
|
|
|
1.01 |
1.07 |
0.50 |
|
0.9 |
| 5. Dyzelis su prieškamera |
0.68 |
0.24 |
0.4 |
1.0 |
0.64 |
| 6. Deginių oksidatorius |
0.15 |
0.35 |
1.0 |
1.0 |
- |
| 7. Trijų pakopų deginių neutralizatorius |
0.15 |
0.35 |
0.20 |
1.0 |
- |
| 8. Suodžių filtratas |
1.0 |
1.0 |
1.0 |
0.8 |
0.09 |
| 9. Elektroninė mišinio uždegimo sistema |
0.9 |
0.9 |
1.0 |
1.0 |
1.0 |
| 10. Degalų įpurškimo sistema Otto varikliuose |
0.9 |
0.9 |
1.0 |
1.0 |
- |
| 11. Dyzelis su orapūte |
0.8 |
0.8 |
0.8 |
1.0 |
0.5 |
| 12. Karterio dujų filtras |
0.5 |
0.47 |
1.0 |
1.0 |
1.0 |
| 13. Automobilis žiemą saugomas apšildomoje patalpoje |
0.92 |
0.92 |
1.0 |
1.0 |
|
|
|
0.92 |
0.92 |
|
|
0.9 |
| 14. Dyzelis, atitinkantis EURO I normatyvus |
0.32 |
0.31 |
0.44 |
1.0 |
0.4 |
| 15. Dyzelis, atitinkantis EURO II normatyvus |
0.29 |
0.31 |
0.39 |
1.0 |
0.3 |
| 16. Magnetinio dažnio rezonatorius Fuelmax MFE-303 |
|
||||
|
|
|
|
|
|
|
Lentelės pakeitimai:
Nr. 151, 1999-05-24, Žin., 1999, Nr. 47-1508 (1999-05-28), i. k. 099301MISAK00000151
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. 151, 1999-05-24, Žin., 1999, Nr. 47-1508 (1999-05-28), i. k. 099301MISAK00000151
Dėl Teršiančių medžiagų, išmetamų į atmosferą iš mašinų su vidaus degimo varikliais, vertinimo metodikos papildymo