Įsakymas netenka galios 2010-09-01:
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-666, 2010-07-16, Žin., 2010, Nr. 88-4673 (2010-07-24), i. k. 1102330ISAK003D-666
Dėl kai kurių žemės ūkio ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios
Suvestinė redakcija nuo 2005-06-01 iki 2010-08-31
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 163-5961, i. k. 1042330ISAK003D-597
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL PAŠARINIŲ ŽALIAVŲ TIEKIMO Į APYVARTĄ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. lapkričio 3 d. Nr. 3D-597
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos pašarų įstatymą (Žin., 2000, Nr. 34-952; 2004, Nr. 73-2541) ir siekdamas įgyvendinti Europos Sąjungos bendrosios rinkos reikalavimus pašarų veiklos sektoriuje:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2004 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 3D-597
PAŠARINIŲ ŽALIAVŲ tiekimo į apyvartą taisyklės
Pašarinių žaliavų tiekimo į apyvartą taisyklės (toliau – taisyklės) parengtos įgyvendinant 1982 m. birželio 30 d. Tarybos direktyvos 82/471/EEB dėl tam tikrų produktų, naudojamų gyvūnams šerti (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. gruodžio 23 d. Komisijos direktyva 2004/116/EB), 1982 m. birželio 23 d. Komisijos direktyvos 82/475/EEB, nustatančios sudedamųjų dalių grupes, kurios gali būti panaudotos ženklinant kombinuotąjį maistą naminiams gyvūnams (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1998 m. rugsėjo 7 d. Komisijos direktyva 98/67/EB), ir 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 96/25/EB dėl pašarinių žaliavų apyvartos, iš dalies pakeičiančios direktyvas 70/524/EEB, 74/63/EEB, 82/471/EEB ir 93/74/EEB ir panaikinančios direktyvą 77/101/EEB (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003), reikalavimus
Skirsnio pakeitimai:
Nr. 3D-280, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 68-2459 (2005-05-31), i. k. 1052330ISAK003D-280
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios taisyklės reglamentuoja pašarinių žaliavų, taip pat ir baltymingų pašarinių medžiagų ir nebaltyminių azotinių žaliavų transportavimo, deklaravimo, ženklinimo, pakavimo ir tiekimo į apyvartą reikalavimus; pateikiami šių žaliavų sąrašai.
2. Pašarines žaliavas, baltymingas pašarines medžiagas ir nebaltymines azotines žaliavas (toliau – žaliavas) gaminantys, laikantys, gabenantys, naudojantys, tiekiantys jas į apyvartą ūkio subjektai, pašarų kokybės valstybinės kontrolės ir kitos institucijos, atliekančios jiems pavestas funkcijas, privalo vadovautis šių taisyklių reikalavimais.
3. Šių taisyklių reikalavimai taikomi žaliavoms, tiekiamoms į Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių rinkas.
4. Pagrindinės šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Endospermas – vidinė didžiausia grūdo dalis, susidedanti daugiausia iš krakmolo ir baltymų, reikalingų jaunam augalui vystytis iš gemalo.
Aleurono sluoksnis – grūdo ląstelinis sluoksnis tarp endospermo ir išorinio sluoksnio, kaupiantis aleurono grūdelius ir turintis daug globulininių baltymų.
Baltymai (proteinai) – gamtiniai polimerai, sudaryti iš α-aminorūgščių liekanų, susijungusių peptidiniais ryšiais.
Baltymingumas – žalių baltymų procentinis kiekis medžiagose.
Cukrus (sacharozė) – saldus kristalinis arba skystas cukraus žaliavos perdirbimo produktas, disacharidas.
Frakciniai produktai – produktai, sudaryti iš skirtingų dydžių dalelių.
Fermentacija – organinių junginių skaidymasis, kurį sukelia mikroorganizmų ir aukštesniųjų organizmų audinių fermentai; mikroorganizmų sukeliama fermentacija vadinama rūgimu, puvimu.
Denatūratas – techniškas spiritas, į kurį yra pridėta nuodingų medžiagų.
Drėgnis – laisvo vandens procentinis kiekis medžiagose.
Drėgnumas – medžiagos savybė tūryje ar paviršiuje turėti drėgmės (laisvo, chemiškai nesujungto vandens). Tiksliai matuojama ši savybė vadinama drėgniu.
Druskos rūgštyje netirpūs pelenai – žalieji pelenai (visiškai nevirškinamos mineralinės medžiagos), gaunami apdorojant druskos rūgštimi.
Gemalas – naujo augalo organizmo pradmuo. Varpinių ir ankštinių javų sėklose jis susideda iš stiebo, šaknelės ir pirminių lapelių užuomazgų. Varpinių javų grūduose jis sudaro 2–5 proc. grūdų masės. Gemalą nuo endospermo skiria gemalo skydelis.
Grūdinės priemaišos – visaverčiai pagrindinės kultūros grūdai ir pagal tų grūdų standartus priskiriamos kitos grūdų priemaišos bei kitų kultūrų grūdai.
Krakmolas – lengvai virškinamas augalinis polisacharidas, susidedantis iš a-amilozės ir amilopektino.
Laktozė (pieno cukrus) – disacharidas, susidarantis iš galaktozės ir gliukozės liekanų.
Ląsteliena (skaidulinės medžiagos) – augalinių ramstinių ląstelių grupė, mechaniškai sutvirtinanti augalą, susidedanti iš celiuliozės, hemiceliuliozės, lignino ir inkrustacinių medžiagų.
Lukštai – miltų ir kruopų gamybos metu bei kitais atvejais nuo grūdų atskirtos išorinės luobelės.
Luobelė – grūdų viršutinis sluoksnis, apsaugantis gemalą bei endospermą nuo išorinio poveikio.
Mikrobiologinės kilmės pašarinės žaliavos – baltymingos pašarinės medžiagos, gautos iš mikroorganizmų rūšių – bakterijų, mielių, jūrų dumblių, žemesniųjų grupių grybų.
Naminiai gyvūnai – tai gyvūnai, laikomi ir veisiami žmonių maistui ar kitiems ūkiniams reikalams (toliau – gyvūnai).
Naminiai gyvūnėliai – tai maistui nenaudojami gyvūnai, išskyrus kailinius žvėrelius, kurie laikomi ir veisiami.
Nebaltyminės azotinės žaliavos – karbamidas ir amonio druskos.
Pamiltės – šalutinis produktas, gaunamas sijojant bei valcuojant įvairių grūdų kruopas ir miltus, turintis nedidelį kiekį lukštų ir endospermo priemaišų.
Pašarų analitinės sudedamosios dalys – pašaro sudėtyje esančios maistinės medžiagos: baltymai, angliavandeniai, riebalai, ląsteliena, mikro- ir makroelementai bei biologiškai aktyvios medžiagos.
Pelenai – visiškai sudegusių medžiagų neorganinės liekanos.
Riebalai – glicerolio ir riebalų rūgščių esteriai.
Rūgščių indeksas – miligramais išreikštas kalio šarmo kiekis, reikalingas neutralizuoti laisvąsias riebalų rūgštis viename grame riebalų.
Žali baltymai – neišgryninti, neišvalyti baltymai, sudaryti iš baltymų ir azotinių nebaltyminių medžiagų (aminorūgščių, amidų, gliukozidų, organinių bazių, amonio junginių).
Žalia ląsteliena – neišgryninta, neišvalyta ląsteliena, susidedanti iš pačios ląstelienos (celiuliozės) ir ją inkrustuojančių hemiceliuliozių, pektinų, lignino.
Žali pelenai – neišgryninti, neišvalyti pelenai ir jų priemaišos (smėlis, molis, iš dalies nesudegusi anglis), gauti sudeginus mėginį prie 550 °C temperatūroje.
Žali riebalai – neišgryninti, neišvalyti, tik išekstrahuoti petroleteriu riebalai.
Ženklinimas – pašarų ženklinimo rekvizitų pateikimas ant pakuotės arba deklaravimo dokumentuose.
Ženklinimo rekvizitai – spausdintinė, rašytinė ar grafinė informacija apie pašarus.
II. tRANSPORTAVIMO IR pakavimo REIKALAVIMAI
6. Žaliavos turi atitikti šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus ir į apyvartą turi būti tiekiamos nesugedusios, nesufalsifikuotos ir reikiamos prekinės kokybės. Jos neturi kenkti gyvūnų ir žmonių sveikatai.
7. Žaliavos, tiekiamos į apyvartą, turi atitikti šių taisyklių 1–3 prieduose nurodytus aprašymus ir rodiklius.
8. Transporto priemonės turi būti uždaros arba dengtos, jų vidus sausas, išvalytas, švarus ir neužkrėstas kenkėjais. Uždaros transporto priemonės su žaliavomis turi būti plombuojamos.
9. Pakuočių medžiaga gali būti popierius, polimerinės plėvelės, audeklinės ir sintetinės medžiagos, atitinkančios standartų reikalavimus. Klijai ir kitos pakuočių sandarinimo priemonės neturi kenkti žaliavų kokybei. Pakuotės su žaliavomis turi būti sandariai uždarytos, kad gabenant arba laikant neišbyrėtų. Išvalyti ir dezinfekuoti audekliniai maišai žaliavoms įpakuoti gali būti naudojami pakartotinai, o popierinės ir polimerinės pakuotės yra vienkartinės.
III. ŽENKLINIMO REIKALAVIMAI
11. Žaliavos tiekiamos į apyvartą su lydimaisiais dokumentais (važtaraščiais, sertifikatais, deklaracijomis ir kt.).
12. Įpakuotos žaliavos turi būti su etiketėmis, kuriose pateikiami šiomis taisyklėmis nustatyti tikslūs ir teisingi privalomieji rekvizitai ir papildoma informacija. Už rekvizitų ir informacijos tikslumą atsako galutinis šių žaliavų tiekėjas, kuris gali būti gamintojas, pakuotojas arba pardavėjas (platintojas).
13. Ant pakuočių, konteinerių, maišų ar kitos taros turi būti tinkamai užklijuotos, aiškiai įskaitomos, nenuplaunamos ar kitaip nesunaikinamos etiketės.
14. Žaliavų etiketėse nurodyti rekvizitai ir (ar) suteikta papildoma informacija turi atitikti šios žaliavos turinį.
15. Etiketėse ar šiomis taisyklėmis nustatytais atvejais deklaracijose apie žaliavą turi būti pateikti tokie privalomieji rekvizitai:
15.2. pašarinės žaliavos pavadinimas ir kiti šių taisyklių 1–3 prieduose nurodyti duomenys žaliavai;
15.4. žaliavų, neesančių šių taisyklių 2 priede, deklaravimo rodikliai nurodomi pagal šių taisyklių 3 priedo lentelės 2 skiltį;
15.6. gamintojo pavadinimas, buveinė, patvirtinimo identifikavimo ar įregistravimo numeris, gamybos partijos numeris arba kita informacija, užtikrinanti žaliavos susekamumą;
15.7. konkrečiai gaminamai gyvūninei žaliavai taikomi reikalavimai pagal 1990 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 90/667/EEB, nustatančios gyvūninės kilmės atliekų šalinimo, perdirbimo, jų pateikimo į rinką ir gyvūninės arba žuvies kilmės pašaruose esančiuose ligų sukėlėjų prevencijos veterinarijos taisykles ir iš dalies keičiančios direktyva 90/425/EEB, nuostatas;
15.8. Europos Komisijos nustatyta tvarka naujų žaliavų, įtrauktų į šių taisyklių 3 priedo sąrašą, duomenys;
16. Gali būti pateikiami papildomi realūs ar kiekybiškai įvertinami duomenys, kurie būtų pagrįsti ir neklaidintų pirkėjo. Papildoma informacija turi būti atskirta nuo privalomųjų rekvizitų.
17. Žaliavos, kurios kiekis ne didesnis kaip 10 kg ir kuri pardavimo etapu skirta galutiniam vartotojui, šių taisyklių 15 ir 16 punktų rekvizitai ir papildoma informacija gali būti pateikiama vartojimo instrukcijoje ar bet kokia kita pranešimo forma.
18. Jei žaliavos partija yra padalyta į dalis, šių taisyklių 15 punkto rekvizitai ir nuoroda į pirminę partiją turi būti kartojama kiekvienos siuntos ženklinime ar nurodoma deklaracijoje.
IV. KITI REIKALAVIMAI
20. Šių taisyklių 2 priedo lentelės 4 skiltyje, 1 priedo 5 punkto ir 3 priedo lentelės 2 skilties informacijos galima nepateikti, kai:
21. Europos Sąjungos valstybių narių ar trečiųjų šalių gamintojo pirmąkart į apyvartą išleidžiamos pašarinės žaliavos su laikinais deklaravimo duomenimis į Europos Sąjungą gali būti pateiktos, jei:
21.1. valstybės, į kurią numatoma tiekti šias žaliavas, kompetentingos institucijos iš anksto informuojamos apie tokių žaliavų atgabenimą;
21.2. galutiniai duomenys apie žaliavų kokybės rodiklius jų gavėjui pateikiami per 10 dienų nuo žaliavų atgabenimo;
21.3. dokumentuose su laikinais duomenimis apie žaliavų kokybę ryškiu šriftu pateikta nuoroda „Duomenys laikini“ ir šie duomenys bus patvirtinti akredituotos ar oficialiai pripažintos bandymo laboratorijos (nurodomas laboratorijos pavadinimas, pašarinės žaliavos, kurios mėginys tiriamas, Kombinuotosios nomenklatūros kodas ir data, iki kada bus pateikti tyrimo rezultatai);
V. LEISTINI ŽENKLINIMO NUKRYPIMAI
22. Šių taisyklių III skyriaus nuostatoms gali būti taikomos tokios išimtys:
22.1. šių taisyklių 15 punkte nurodyti rekvizitai apie žaliavą gali būti nepateikiami, kai ūkio subjekto (gamintojo) tiekiamos ūkio subjektui (vartotojui) (abu gyvena Lietuvoje) natūralios, šviežios arba konservuotos augalinės ir gyvūninės žaliavos, apdorotos arba neapdorotos mechaniniu būdu, be jokių priedų, išskyrus konservantus;
23. Tiekiant žaliavas iš kitų valstybių narių, leistini tokie, šių taisyklių 15.1 punkte nenurodyti pavadinimai:
23.1. Vokietijos – pavadinimas „Futtermittel-Ausgangserzeignis“ gali būti keičiamas į „Einzelfuttermittel“;
VI. Reikalavimai PAŠARINĖMS ŽALIAVOMS
24. Žaliavos etiketėje ar deklaracijoje įvardijamos pavadinimais, nurodytais šių taisyklių 2 priedo lentelės 2 skiltyje, jei jos atitinka minėto priedo 3 skiltyje pateiktus aprašymus, ir 6 priedo lentelės 2 skilties, jei atitinka minėto priedo 5 skiltyje nurodytą produkto sudėtį.
25. Kai Lietuvos gamintojas tiekia naują, šių taisyklių 2 priede nenurodytą, žaliavą, kad pirkėjas nebūtų klaidinamas dėl jam pasiūlytos žaliavos tapatybės, ji įvardijama kitokiu pavadinimu nei minėtame priede.
26. Žaliava, kurioje kenksmingų (nepageidaujamų) medžiagų ar produktų yra daugiau negu leidžiama 1973 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 74/63/EEB dėl nepageidaujamų medžiagų ir produktų didžiausių leistinų kiekių pašaruose nustatymo (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1999 m. balandžio 22 d. Tarybos direktyva 1999/29/EEB), gali būti tiekiama tik Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patvirtintoms kombinuotųjų pašarų įmonėms ir įtrauktoms į Patvirtintų pašarų ūkio subjektų sąrašą (įsteigus registrą – į Patvirtintų pašarų ūkio subjektų registrą).
27. Šių taisyklių 26 punkte nurodytoms žaliavoms, tiekiamoms į apyvartą be šių taisyklių 15.1 punkte nustatytų ženklinimo reikalavimų nurodoma „Pašarinė žaliava, skirta kombinuotųjų pašarų gamybos įmonei“.
28. Tiekiant žaliavas kitoms valstybėms narėms, etiketė ar deklaracija pildoma viena ar keliomis nacionalinėmis, nurodytos paskirties šalies ar oficialiomis Europos Sąjungos, kalbomis.
29. Šių taisyklių 2 priede nurodytos žaliavos gali būti:
29.1. žymimos skaitmenine kodavimo sistema, taikant specialių terminų žodynus apie jų kilmę, panaudoto produkto dalį, perdirbimą ir kokybę, leidžiančia žaliavos tapatybę nustatyti iš pavadinimo ir aprašo tarptautiniu lygiu;
VII. PAŠARINIŲ ŽALIAVŲ KONTROLĖ
VIII. REIKALAVIMAI BALTYMINGOMS PAŠARINĖMS MEDŽIAGOMS IR NEBALTYMINĖMS AZOTINĖMS ŽALIAVOMS
31. Baltymingas pašarines medžiagas ir nebaltymines azotines žaliavas galima tiekti į apyvartą, jei jos atitinka šių taisyklių 6 priede nurodytus reikalavimus ir yra pagamintos patvirtinimą gaminti šias žaliavas turinčioje įmonėje.
32. Šių taisyklių 31 punkte nustatyti reikalavimai žaliavoms netaikomi, kai eksperimentiniai bandymai ar moksliniai darbai atliekami nuolat juos prižiūrint.
33. Kartu su ženklinimo reikalavimais, nurodytais šių taisyklių 15 punkte, ir Kombinuotųjų pašarų tiekimo į apyvartą taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro, nustatytais ženklinimo reikalavimais 31 punkte nurodytoms žaliavoms turi būti pateikiami šių taisyklių 6 priedo deklaravimo rodikliai ir specialūs reikalavimai, nurodyti šio priedo 7 skiltyje.
34. 31 punkte nurodytos žaliavos turi būti naudojamos tik tiems gyvūnams ir tokiais kiekiais, kaip nurodyta šių taisyklių 5 ir 6 prieduose.
35. Dėl technikos ir mokslo raidos pokyčių Europos Komisija nustatyta tvarka gali atlikti šių taisyklių preambulėje nurodytose direktyvose pakeitimus. Pakeitimai daromi laikantis tokių kriterijų:
35.2. naudojama, siekiant nekenkti žmonių arba gyvūnų sveikatai arba aplinkai, taip pat nedaryti žalos vartotojui, neprastinti gyvūninių produktų savybių;
36. Šių taisyklių 31 punkte nurodytos žaliavos išbraukiamos iš šių taisyklių 6 priedo, jeigu nesilaikoma bent vieno iš priede nurodytų reikalavimų.
37. Šių taisyklių 31 punkte nurodytos žaliavos sudėties, grynumo, fiziniai ir cheminiai bei biologiniai rodikliai nustatomi pagal mokslo ir technikos raidą bei laikantis Europos Komisijos nustatytos tvarkos.
38. Šių taisyklių 6 priedo 1.1 ir 1.2 produktai privalo atitikti šių taisyklių 35 punkte nurodytus kriterijus ir pagal juos turi būti parengti dokumentų rinkiniai (bylų sąranka), kurie oficialiai siunčiami valstybėms narėms ir Europos Komisijai. Turi užtikrinti, kad rinkinyje pateikta informacija, kuri galėtų neigiamai paveikti pramoninės arba komercinės nuosavybės teises, būtų konfidenciali. Nekonfidencialia informacija laikoma:
39. Jeigu vartotojas nustato, kad vienos iš šių taisyklių 6 priede nurodytų žaliavų panaudojimas bet kuriomis nustatytomis sąlygomis kenkia žmogaus arba gyvūno sveikatai, nors jis ir atitinka nustatytus reikalavimus, nedelsdamas nutraukia jų naudojimą ir tuoj pat apie tai praneša Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtina atsargumo priemones, raštu informuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją ir nedelsdama apie tai praneša Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.
40. Europos Komisija, išnagrinėjusi pranešime nurodytas priežastis, pasitarusi su Pašarų nuolatinio komitetu ir valstybėmis narėmis, nedelsdama pateikia savo išvadas.
41. Europos Komisija, siekdama išspręsti 39 punkte minėtą problemą bei užtikrinti žmonių arba gyvūnų sveikatos apsaugą, gali priimti sprendimą pakeisti šių taisyklių preambulėje nurodytos (-ų) direktyvos (-ų) produkto reikalavimus, tokiu atveju Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba savo patvirtintas atsargumo priemones taiko tol, kol įsigalios pataisos.
IX. Genetiškai modifikuotų PAŠARINIŲ žaliavų ženklinimas
43. Genetiškai modifikuotos pašarinės žaliavos, tiekiamos į apyvartą, paženklinamos pagal 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo ir iš dalies pakeičiančio direktyvą 2001/18/EB reikalavimus.
Pašarinių žaliavų tiekimo į
apyvartą taisyklių
1 priedas
PAŠARINIŲ ŽALIAVŲ GRUPAVIMAS IR APDOROJIMO BŪDAI
1. Pašarinių žaliavų sąrašas sudaromas:
1.1. atsižvelgus į tokius kriterijus:
1.1.3. pagal taikomą apdorojimo būdą (ekstrakcija, kaitinimas) ir gaunamą galutinį produktą (dribsniai, sėlenos, riebalai);
1.2. suskirsčius jas į dvylika grupių:
2. Žaliavoms taikomi botaninio ir cheminio grynumo reikalavimai:
2.1. be šių taisyklių 6 punkte nustatytų reikalavimų, žaliavoms pagaminti turi būti taikoma gera gamybos praktika, gamyboje neturi būti laisvų cheminių teršalų ir jei žaliavų gamyboje naudojami pašarų priedai, techninė įranga turi užtikrinti šių priedų tinkamą įterpimą;
2.2. šių taisyklių 2 ir 3 priede nurodytų produktų ir šalutinių produktų botaninis grynumas turi būti ne mažesnis kaip 95 proc., jei minėtuose prieduose nenurodyta kitaip. Botaninėmis priemaišomis laikoma:
2.2.1. natūralios, nepavojingos priemaišos: šiaudai, šiaudų atliekos, kitų augalų arba piktžolių sėklos ir kt.;
3. Prie pašarinės žaliavos pavadinimo skliausteliuose nurodytą žodį (-ius) etiketėje ar deklaracijoje nurodyti nebūtina.
4. Pašarinių žaliavų technologinio apdorojimo pavadinimas ar terminas nurodomas pagal technologinio proceso apibrėžimus:
Apdorojimo būdas |
Apdorojimo būdo apibrėžimas |
Pavadinimas ar terminas |
Koncentravimas (-1) |
Atskiros sudėtinės dalies padidinimas, pašalinant vandenį ar kitas nereikalingas sudėtines dalis |
Koncentruota |
Nulukštenimas(- 2) |
Grūdų, sėklų, vaisių, riešutų ir kitų išorinio sluoksnio (luobelės) dalinis ar visiškas pašalinimas |
Nulukštenta |
Džiovinimas |
Dirbtiniu ar natūraliu būdu atliekama dehidratacija |
Išdžiovinta, sausa (saulėje ar dirbtiniu būdu) |
Ekstrahavimas |
Riebalų ar aliejų išskyrimas iš tam tikrų produktų organiniais tirpikliais, o cukraus ar kitų vandenyje tirpių sudėtinių dalių – vandeniniais tirpikliais. Siekiama, kad gautame produkte neliktų tirpiklio likučių |
Ekstrahuota – rupiniai, kai apdorojami aliejaus turintys produktai; – melasa, vaisių minkštimas, kai apdorojami cukraus ar kitų vandenyje tirpių medžiagų turintys produktai |
Ekstrudavimas |
Medžiagos aukštu slėgiu išspaudimas ar išstūmimas pro skylutes ar plyšelius |
Ekstruduota |
Dribsnių gaminimas |
Sudrėkinto ir karščiu apdoroto produkto suvolavimas |
Dribsniai |
Malimas į miltus |
Fizinis grūdų perdirbimas smulkinant dalelėmis ir atskiriant jas frakcijomis į miltus, sėlenas ir rupiai maltus miltus |
Miltai, sėlenos, rupiai malti miltai |
Kaitinimas |
Bendrasis terminas, apibūdinantis daugelį atitinkamomis sąlygomis karščiu vykdomų operacijų, kuriomis siekiama padidinti medžiagų maistinę vertę ar pakeisti jų struktūrą |
Skrudinta, kepinta, ar kitaip termiškai apdorota |
Hidrogenizavimas |
Neprisotintų glicerinų pakeitimas prisotintais glicerinais (aliejaus ir taukų) |
Sukietinta |
Hidrolizavimas |
Suskaldymas į paprastesnius cheminius junginius, naudojant tam tikrus apdorojimo vandeniu, rūgštimis, šarmais ar kitais reagentais |
Hidrolizuota |
Presavimas (-4) |
Riebalų (aliejaus) pašalinimas mechaninio ekstrahavimo būdu (srieginio ar kitokio tipo spaustuvu), pakaitinus arba nepakaitinus, iš aliejingų ar riebalingų medžiagų arba sulčių iš vaisių ar kitų augalinių produktų |
Apdorojimas ekspeleriu-(5) – išspaudos, kai apdorojamos aliejingos ar riebalingos medžiagos; – vaisių minkštimas, obuolių išspaudos, kai apdorojami vaisiai |
Granuliavimas |
Produkto suspaudimas į kompaktiškos formos gaminį |
Granulės |
Želatinizavimas |
Krakmolo savybių pakeitimas, siekiant pagerinti jo brinkimo šaltame vandenyje savybes |
Želatinizuota |
Rafinavimas |
Priemaišų pašalinimas iš cukraus, aliejaus ir kitų natūralių medžiagų, apdorojus jas cheminiais ar fiziniais metodais |
Rafinuota |
Šlapias malimas |
Mechaninis grūdo sudedamųjų dalių atskyrimas, kartais po to, kai jie sudrėkinami vandeniu ir kai krakmolui išskirti naudojamas ar nenaudojamas sieros dioksidas |
Gemalai, glitimas, krakmolas |
Smulkinimas |
Mechaninis grūdų ar kitų pašarinių žaliavų susmulkinimas į reikiamo dydžio daleles |
Smulkinta, trupiniai |
Išcukrinimas |
Visiškas ar dalinis monosacharidų ir disacharidų pašalinimas iš melasos ar kitų medžiagų, kuriose esama cukraus, cheminėmis ar fizinėmis priemonėmis |
Becukrinai |
PASTABOS: 1) Sąvokos „Koncentravimas“ atitikmenys „Sutirštinimas“ arba „Sutankinimas“ vartojami Vokietijoje. 2) Sąvokos „Nulukštenimas“ atitikmuo – „Nulupimas“. 3) Sąvokų „Miltai“, „Sėlenos“ papildoma sąvoka – „Išsijos“ vartojama Prancūzijoje. 4) Sąvokos „Ekstrahavimas“ atitikmuo „Mechaninis ekstrahavimas“ vartojamas Prancūzijoje. 5) Sąvokos „Apdorojimas ekspeleriu“ atitikmuo „Apdorojimas spaustuvu“ vartojamas Vokietijoje. 6) Sąvokos „Želatinizuota“ atitikmuo „Išbrinkinta“ vartojamas Vokietijoje. |
5. Žaliavų deklaruotini rodiklių kiekiai šių taisyklių 2 ir 3 prieduose:
5.2. drėgnio kiekis nurodomas, kai jis sudaro daugiau kaip 14,0 proc. žaliavos masės. Jei kiekis mažesnis, nurodomas pirkėjui paprašius;
6. Apie denatūrato agentą ir rišiklį, panaudotą šių taisyklių 2 priedo 2 skilties žaliavoms, pateikiama tokia informacija:
7. Oficialių žaliavų mėginių tyrimo ir nurodytų ar deklaruojamų rodiklių kiekių, pateiktų šių taisyklių 2 ir 3 prieduose, leistini minimalūs nuokrypiai:
7.1. žalių baltymų:
– 2 vienetai, kai jų deklaruota 20 proc. ir daugiau;
– 10 proc. deklaruoto kiekio, kai deklaruota mažiau kaip 20 proc., bet ne mažiau kaip 10 proc.;
– 1 vienetas, kai deklaruota mažiau kaip 10 proc.;
7.2. cukraus, redukuoto cukraus, sacharozės, laktozės ir gliukozės (dekstrozės):
– 2 vienetai, kai deklaruota 20 proc. ir daugiau;
– 10 proc. deklaruoto kiekio, kai deklaruota mažiau kaip 20 proc., bet ne mažiau kaip 5 proc.;
– 0,5 vienetai, kai deklaruota mažiau kaip 5 proc.;
7.3. krakmolo, inulino:
– 3 vienetai, kai deklaruota 30 proc. ir daugiau;
– 10 proc. deklaruoto kiekio, kai deklaruota mažiau kaip 30 proc., bet ne mažiau kaip 10 proc.;
– 1 vienetas, kai deklaruota mažiau kaip 10 proc.;
7.4. žalių riebalų (aliejaus):
– 1,8 vieneto, kai deklaruota 15 proc. ir daugiau;
– 12 proc. deklaruoto kiekio, kai deklaruota mažiau kaip 15 proc., bet ne mažiau kaip 5 proc.;
– 0,6 vieneto, kai deklaruota mažiau kaip 5 proc.;
7.5. žalios ląstelienos:
– 2,1 vieneto, kai deklaruota 14 proc. ir daugiau;
– 15 proc. deklaruoto kiekio, kai deklaruota mažiau kaip 14 proc., bet ne mažiau kaip 6 proc.;
– 0,9 vieneto, kai deklaruota mažiau kaip 6 proc.;
7.6. drėgnio ir žalių pelenų:
– 1 vienetas, kai deklaruota 10 proc. ir daugiau;
– 10 proc. deklaruoto kiekio, kai deklaruota mažiau kaip 10 proc., bet ne mažiau kaip 5 proc.;
– 0,5 vieneto, kai deklaruota mažiau kaip 5 proc.;
7.7. bendrojo fosforo, natrio, kalcio karbonato, kalcio, magnio, rūgščių indekso ir eteryje netirpstančių dalelių:
– 1,5 vieneto, kai deklaruota 15 proc. ir daugiau;
– 10 proc. deklaruoto kiekio, kai deklaruota mažiau kaip 15 proc., bet ne mažiau kaip 2 proc.;
– 0,2 vieneto, kai deklaruota mažiau kaip 2 proc.;
7.8. druskos rūgštyje netirpių pelenų ir druskos pavidalo chloridų, išreikštų kaip NaCl:
– 10 proc. deklaruoto kiekio, kai deklaruota 3 proc. ir daugiau;
– 0,3 vieneto, kai deklaruota mažiau kaip 3 proc.;
8. Baltyminėms žaliavoms, gautoms iš žinduolių audinių, be jau nurodytų šių taisyklių 15.1 punkte rekvizitų, etiketėje ar deklaracijoje turi būti užrašas „Ši pašarinė žaliava yra gauta iš žinduolių audinių, todėl ją draudžiama naudoti atrajotojams“, išskyrus žaliavas:
8.3. hidrolizuotų baltymų, kurių molekulinis svoris ne didesnis kaip 10 000 daltonų, ir kurie:
8.3.1. gauti iš kailių ir odų gyvulių, kurie prieš skerdimą buvo patikrinti pagal direktyvos 64/443/EEB 1 priedo IV skyriaus reikalavimus ir gauti rezultatai juos atitiko, ir kurie buvo paskersti skerdyklose;
8.3.2. gauti iš kailių ir odų, kurios apdorotos jas sūdant, baltinant ir intensyviai plaunant ne didesniame kaip 11 pH tirpale, ne trumpiau kaip 3 val., ne žemesnėje kaip 80 oC temperatūroje ir taikant gamybos procese ne žemesnę kaip 140 oC temperatūrą, išlaikant ne trumpiau kaip 30 min., ne mažesniame kaip 3,6 barų slėgyje, taip pat galima taikyti kitas atitinkamas gamybos proceso priemones, suderintas su Europos Komisija ir gavus jos pritarimą;
Pašarinių žaliavų tiekimo į
apyvartą taisyklių
2 priedas
NEBAIGTINIS (NEEKSKLUZINIS) PAŠARINIŲ ŽALIAVŲ
SĄRAŠAS
1. Javų grūdai, jų produktai ir šalutiniai produktai.
Žaliavos kodas |
Žaliavos pavadinimas |
Reikšmė |
Privalomieji deklaravimo rodikliai |
1 |
2 |
3 |
4 |
1.01 |
Avižos |
Avena sativa L. ir kt. rūšių avižų grūdai |
- |
1.02 |
Avižiniai dribsniai |
Produktai, gaunami garais ir mechaniškai voluojant avižas. Lukštų dalelių turėtų būti nedaug |
Krakmolas |
1.03 |
Avižų pamiltės |
Šalutinis produktas, gaunamas sijojant bei valcuojant avižinius miltus ir kruopas, turintis nedaug lukštų ir šiek tiek endospermo dalelių |
Žalia ląsteliena |
1.04 |
Avižų lukštai ir sėlenos |
Šalutinis avižinių miltų ir kruopų gamybos produktas, kurį sudaro lukštai ir atsijos |
Žalia ląsteliena |
1.05 |
Miežiai |
Hordeum vulgare L. rūšies miežių grūdai |
- |
1.06 |
Miežių pamiltės |
Šalutinis produktas, gaunamas sijojant nulukštentas perlines ir smulkias kruopas ir miltus |
Žalia ląsteliena |
1.07 |
Miežių baltymai |
Išdžiovintas šalutinis miežių krakmolo gamybos produktas, gautas atskiriant krakmolą nuo baltyminės medžiagas |
Baltymingumas Krakmolas |
1.08 |
Skaldyti ryžiai |
Šalutinis ryžių Oryza savita L. poliruotų ir glaistytų ryžių gamybos produktas, sudarytas iš smulkių ir (ar) skaldytų ryžių grūdų |
Krakmolas |
1.09 |
Rudosios ryžių sėlenos |
Šalutinis pirmojo lukštentų ryžių poliravimo produktas, kurį sudaro endospermo, aleurono sluoksnio grūdeliai ir gemalų dalelės |
Žalia ląsteliena |
1.10 |
Baltosios ryžių sėlenos |
Šalutinis antrojo lukštentų ryžių poliravimo produktas, kurį sudaro daug endospermo dalelių, aleurono sluoksnio grūdeliai ir gemalų dalelės |
Žalia ląsteliena |
1.11 |
Rudosios ryžių sėlenos su kalcio karbonatu |
Šalutinis produktas, gaunamas po pirmojo nulukštentų ryžių poliravimo, naudojant kalcio karbonatą, kurį sudaro paviršiaus ir kalcio karbonato liekanos, sidabraspalvė luobelė, aleurono sluoksnio grūdeliai, endospermo ir gemalo dalelės |
Žalia ląsteliena Kalcio karbonatas |
1.12 |
Pašariniai kaitintų rupių ryžių miltai |
Šalutinis lukštentų poliruotų ir apvirtų ryžių gamybos produktas, kurį sidabraspalvė luobelė, aleurono sluoksnio grūdeliai, endospermo ir gemalo dalelės bei naudoto kalcio karbonato likučiai |
Žalia ląsteliena Kalcio karbonatas |
1.13 |
Malti pašariniai ryžiai |
Produktai, gauti sumalus pašarinius ir neprinokusius grūdus, dėmėtligės pažeistus ryžių grūdus, kuriuos sudaro žali pusiau stikliški arba nenunokę grūdai, pamiltės ir lukštų liekanos |
Krakmolas |
1.14 |
Ryžių gemalų išspaudos |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gautas išspaudus ryžius su neatsiskyrusiomis endospermo dalelėmis bei prikibusiomis lukštų ir gemalų liekanomis |
Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) Žalia ląsteliena |
1.15 |
Ryžių gemalų rupiniai |
Šalutinis aliejaus gamybos ekstrahavimo būdu produktas, gautas iš ryžių gemalų, nuo kurių neatsiskyrusios endospermo dalelės ir prikibusios lukštų liekanos |
Baltymingumas |
1.16 |
Ryžių krakmolas |
Švarus ryžių krakmolas |
Krakmolas |
1.17 |
Soros |
Panicum miliaceum L. rūšies sorų grūdai |
- |
1.18 |
Rugiai |
Secale cereale L. rūšies rugių grūdai |
- |
1.19 |
Rugių pamiltės (1) |
Šalutinis produktas, gaunamas išsijojant ruginius miltus, turintis nedidelį kiekį lukštų ir endospermo dalelių bei tam tikras grūdų atliekas |
Krakmolas |
1.20 |
Ruginis pašaras |
Šalutinis rugių miltų gamybos produktas, kurį sudaro išorinės luobelės skiautelės ir kuriame mažiau endospermo nei rugių sėlenose |
Krakmolas |
1.21 |
Ruginės sėlenos |
Šalutinis rugių miltų gamybos produktas, kurį sudaro išorinės luobelės ir daug endospermo dalelių |
Žalia ląsteliena |
1.22 |
Sorgas |
Sorghum bicolo r(L.) Moench s.1 rūšies sorgos grūdai |
- |
1.23 |
Kviečiai |
Triticum aestivum (L.), Triticum durum Desf. ir kiti auginami kviečių grūdai |
- |
1.24 |
Kviečių pamiltės (2) |
Šalutinis produktas, gaunamas sijojant bei valcuojant kvietines kruopas ir miltus, turintis endospermo dalelių su smulkiomis išorinės luobelės skiautelėmis ir tam tikrą grūdų atliekų kiekį |
Krakmolas |
1.25 |
Kvietinis pašaras |
Šalutinis kviečių miltų ir kruopų gamybos produktas, kurį sudaro išorinės luobelės skiautelės ir grūdų, iš kurių pašalinta mažiau endospermo negu iš kvietinių sėlenų |
Žalia ląsteliena |
1.26 |
Kvietinės sėlenos(3) |
Šalutinis kviečių miltų ir kruopų gamybos produktas, kurį sudaro luobelės ir daug endospermo dalelių |
Žalia ląsteliena |
1.27 |
Kviečių gemalai |
Šalutinis kvietinių miltų gamybos produktas, kurį sudaro grūdų gemalai, nuo kurių atskirtos endospermo ir luobelių dalelės |
Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) |
1.28 |
Kviečių glitimas |
Kviečių krakmolo gamybos džiovintas šalutinis produktas, gaunamas atskyrus krakmolą |
Baltymingumas |
1.29 |
Kviečių glitimo pašaras |
Kviečių krakmolo gamybos džiovintas šalutinis produktas, susidedantis iš glitimo, sėlenų dalelių ir nedidelio krakmolo kiekio |
Baltymingumas Krakmolas |
1.30 |
Kviečių krakmolas |
Švarus kviečių krakmolas |
Krakmolas |
1.31 |
Želatinizuotas kviečių krakmolas |
Karščiu paveiktas kviečių krakmolas, siekiant padidinti tirpumą šaltame vandenyje |
Krakmolas |
1.32 |
Kviečiai (Skelta) |
Triticum spelta L., Triticum dioccum schrank, Triticum monococcum rūšies kviečių spleta grūdai |
- |
1.33 |
Kvietrugiai |
Triticum x Secale hibrido kvietrugių grūdai |
- |
1.34 |
Kukurūzai |
Zea mays L. kukurūzų grūdai |
- |
1.35 |
Kukurūzų pamiltės (4) |
Šalutinis produktas, gaunamas sijojant bei valcuojant kukurūzų kruopas ir miltus, kurį sudaro išorinės luobelės skiautelės ir grūdų, iš kurių pašalinta mažiau endospermo negu iš kukurūzų sėlenų |
Žalia ląsteliena |
1.36 |
Kukurūzų sėlenos |
Šalutinis kukurūzų miltų ir kruopų gamybos produktas, kurį sudaro luobelės ir gemalai su endospermo dalelėmis |
Žalia ląsteliena |
1.37 |
Kukurūzų gemalų išspaudos |
Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas, kurį sudaro grūdų gemalo, endospermo ir luobelių dalelių liekanos |
Baltymingumas Žalia ląsteliena |
1.38 |
Kukurūzų gemalų rupiniai |
Šalutinis aliejaus gamybos ekstrahavimo būdu produktas, kurį sudaro grūdų gemalo, luobelės ir endospermo dalelių liekanos |
Baltymingumas |
1.39 |
Kukurūzų glitimo pašaras (5) |
Kukurūzų krakmolo gamybos džiovintas šalutinis produktas, susidedantis iš glitimo, sėlenų dalelių ir nedidelio krakmolo kiekio, į kuriuos ne daugiau kaip 15 proc. yra įsimaišiusių išvalytų traiškytų kukurūzų, ir (arba) mirkymo skysčio, kuris buvo naudotas alkoholiui gaminti, bei kitų iš krakmolo pagamintų produktų. Produktas gali turėti kitų atliekų, susidariusių šalinant iš kukurūzų gemalų aliejų šlapiuoju būdu |
Baltymingumas Žali riebalai (aliejus), jei >4,5 proc. Krakmolas |
1.40 |
Kukurūzų glitimas |
Kukurūzų krakmolo gamybos džiovintas šalutinis produktas, gaunamas atskyrus krakmolą nuo glitimo |
Baltymingumas |
1.41 |
Kukurūzų krakmolas |
Švarus kukurūzų krakmolas |
Krakmolas |
1.42 |
Želatinizuotas kukurūzų krakmolas(6) |
Karščiu paveiktas kukurūzų krakmolas, siekiant padidinti tirpumą šaltame vandenyje |
Krakmolas |
1.43 |
Salyklo daigeliai |
Šalutinis salyklo darymo produktas, susidedantis iš džiovintų sudaigintų salyklinių grūdų šaknelių ir daigelių |
Baltymingumas |
1.44 |
Džiovintas saldinas |
Šalutinis alaus gamybos produktas, gaunamas išdžiovinus salyklinių ir nesalyklinių grūdų bei kitų krakmolingų medžiagų liekanas |
Baltymingumas |
1.45 |
Džiovinti spirito grūdai(7) |
Šalutinis alkoholio distiliacijos produktas, gaunamas išdžiovinus kietas susifermentavusių grūdų nuosėdas |
Baltymingumas |
1.46 |
Džiovinti tamsieji spirito grūdai(8) |
Šalutinis alkoholio distiliacijos produktas, gaunamas išdžiovinus kietas susifermentavusių grūdų nuosėdas, prie kurių pridėta žlaugtų sirupo arba garintų žlaugtų |
Baltymingumas |
1) Produktas, turintis daugiau kaip 40 proc. krakmolo, vadinamas „turtingas krakmolo“. Vokiškai – „Roggennachmehl“.
2) Produktas, turintis daugiau kaip 40 proc. krakmolo, vadinamas „turtingas krakmolo“. Vokiškai – „Weizennachmehl“.
3) Kai žaliavos sudedamosios dalys yra smulkaus malimo, prie pavadinimo pridedamas žodis „smulkus“ arba kitas jo atitikmuo.
4) Produktas, turintis daugiau kaip 40 proc. krakmolo, vadinamas „turtingas krakmolo“. Vokiškai – „Maisnachmehl“.
2. Aliejingų augalų sėklos, aliejingi vaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai
Žaliavos kodas |
Žaliavos pavadinimas |
Reikšmė |
Privalomieji deklaravimo rodikliai |
1 |
2 |
3 |
4 |
2.01 |
Iš dalies išlukštentų žemės riešutų išspaudos |
Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš išlukštentų žemės riešutų Arachis hypogaea ir kitų Arachis rūšies žemės riešutų Žalios ląstelienos sausojoje medžiagoje turi būti ne daugiau kaip 16 proc. |
Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) Žalia ląsteliena |
2.02 |
Iš dalies išlukštentų žemės riešutų rupiniai |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant iš dalies išlukštentus žemės riešutus. Žalios ląstelienos sausojoje medžiagoje turi būti ne daugiau kaip 16 proc. |
Baltymingumas Žalia ląsteliena |
2.03 |
Išlukštentų žemės riešutų išspaudos |
Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš išlukštentų žemės riešutų |
Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) Žalia ląsteliena |
2.04 |
Išlukštentų žemės riešutų rupiniai |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant išlukštentus žemės riešutus |
Baltymingumas Žalia ląsteliena |
2.05 |
Rapsų sėklos (1) |
Brassica napus L. ssp. Oleifera (Metzg.) Sinsk., Brassicanapus L. var. glauca (Roxb.) O. E. Shultz ir Brassica campestris L. ssp. oleifera (Metzg.) Sinsk rapsų sėklos. Minimalus botaninis grynumas 94 proc. |
- |
2.06 |
Rapsų išspaudos (1) |
Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš rapsų sėklų. Minimalus botaninis grynumas 94 proc. |
Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) Žalia ląsteliena |
2.07 |
Rapsų rupiniai (1) |
Šalutinis aliejaus gamybos ekstrudavimo būdu produktas iš rapsų sėklų. Minimalus botaninis grynumas 94 proc. |
|
2.08 |
Rapsų sėklų lukštai |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas lukštenant rapsų sėklas |
Žalia ląsteliena |
2.09 |
Išlukštentų saulėgrąžų sėklų rupiniai |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant išlukštentas saulėgrąžų sėklas Carthamus tinctorius L. |
Baltymingumas Žalia ląsteliena |
2.10 |
Kopros išspaudos |
Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš kokoso palmių Cocos nucifera L. vaisių, branduolių ir lukštų apvalkalų |
Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) Žalia ląsteliena |
2.11 |
Kopros rupiniai |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant kokoso palmių vaisius, branduolius ir lukštų apvalkalus |
Baltymingumas |
2.12 |
Alyvpalmių branduolių išspaudos |
Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš išlukštentų palmių branduolių Elaeis guineensis Jacq, Corozo oleifera (HBK) L. H. Bailey (Elaeis melanococca auct.) |
Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) Žalia ląsteliena |
2.13 |
Alyvpalmių branduolių rupiniai |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant alyvpalmių, atskirtų nuo lukštų, branduolius |
Baltymingumas Žalia ląsteliena |
2.14 |
Skrudintos sojų pupelės |
Sojų (Glycine max. L. Merr.) pupelės, paveiktos karščiu. Ureazės aktyvumas ne didesnis kaip 0,4 mg N/g x min. |
- |
2.15 |
Skrudintų sojų (pupelių) rupiniai |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant karščiu paveiktas sojų pupeles. Ureazės aktyvumas ne didesnis kaip 0,4 mg N/g x min. |
Baltymingumas Žalia ląsteliena, jei >8 proc. |
2.16 |
Išlukštentų skrudintų sojų (pupelių) rupiniai |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant karščiu paveiktas sojų pupeles. Žalios ląstelienos sausojoje medžiagoje ne daugiau kaip 8 proc. Ureazės aktyvumas ne didesnis kaip 0,5 mg N/g x min. |
Baltymingumas |
2.17 |
Sojų (pupelių) baltymo koncentratas |
Produktas, gaunamas iš antrinio nuriebalinto lukštentų sojų pupelių ekstrakto, kurio ištraukoje yra sumažintas laisvo azoto kiekis |
Baltymingumas |
2.18 |
Augalinis aliejus (-2) |
Augalų aliejus (kiekvienu atveju konkrečiai nurodant augalo rūšį) |
Drėgnis, jei >1 proc. |
2.19 |
Sojų (pupelių) lukštai |
Šalutinis sojų pupelių lukštenimo produktas |
Žalia ląsteliena |
2.20 |
Medvilnės sėklos |
Medvilnės augalų Gossypium ssp. lukštentos sėklos |
Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) Žalia ląsteliena |
2.21 |
Iš dalies išlukštentų medvilnės (sėklų) rupiniai |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant iš dalies išlukštentas medvilnės sėklas, nuo kurių pašalintas pluoštas ir lukštai. Žalios ląstelienos sausojoje medžiagoje turi būti ne daugiau kaip 22,5 proc. |
Baltymingumas Žalia ląsteliena |
2.22 |
Medvilnės išspaudos |
Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš dalies išlukštentų medvilnės sėklų |
Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) Žalia ląsteliena |
2.23 |
Abisinijos saulėgrąžų išspaudos |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant (presuojant) Abisinijos saulėgrąžų Guizotia abyssinica(Lf) Cass. sėklas. Druskos rūgštyje netirpių pelenų turi būti ne daugiau kaip 3,4 proc. |
Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) Žalia ląsteliena |
2.24 |
Saulėgrąžų sėklos |
Saulėgrąžų Helianthus annuus L. iš dalies išlukštentos sėklos |
- |
2.25 |
Saulėgrąžų rupiniai |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant išlukštentas saulėgrąžų sėklas |
Baltymingumas Žalia ląsteliena |
2.26 |
Iš dalies išlukštentų saulėgrąžų rupiniai |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant iš dalies išlukštentas saulėgrąžų sėklas. Žalios ląstelienos sausojoje medžiagoje turi būti ne daugiau kai 27,5 proc. |
Baltymingumas Žalia ląsteliena |
2.27 |
Sėmenys |
Sėjamojo lino Linum usitatissimmum L. sėmenys. Botaninis grynumas ne mažesnis kaip 93 proc. |
- |
2.28 |
Sėmenų išspaudos |
Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš linų sėmenų. Botaninis grynumas ne mažesnis kaip 93 proc. |
Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) Žalia ląsteliena |
2.29 |
Sėmenų rupiniai |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant linų sėmenis. Botaninis grynumas ne mažesnis kaip 93 proc. |
Baltymingumas |
2.30 |
Alyvmedžio vaisių minkštimas (pulpa), išspaudos |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant arba supresavus europinio alyvmedžio Olea europea L. vaisius |
Baltymingumas Žalia ląsteliena |
2.31 |
Sezamo sėklų išspaudos |
Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš indinio sezamo Sesamum indicum L. sėklų. Druskos rūgštyje netirpių pelenų ne daugiau kaip 5 proc. |
Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) Žalia ląsteliena |
2.32 |
Iš dalies išlukštentų kakavos (pupelių) rupiniai |
Šalutinis produktas, gaunamas ekstrahuojant iš dalies išlukštentas, džiovintas ar keptas tikrojo kakavmedžio Theobroma cacao L. pupeles |
Baltymingumas Žalia ląsteliena |
2.33 |
Kakavos lukštai |
Kakavos pupelių Theobroma cacao L. lukštenimo, džiovinimo ir kepinimo liekanos |
Žalia ląsteliena |
3. Ankštinių augalų sėklos, jų produktai ir šalutiniai produktai
Žaliavos kodas |
Žaliavos pavadinimas |
Reikšmė |
Privalomieji deklaravimo rodikliai |
1 |
2 |
3 |
4 |
3.01 |
Avinžirniai |
Avinžirnio Cicer arietinum L. sėklos |
- |
3.02 |
Guaro rupiniai |
Šalutinis produktas, gaunamas ekstrahuojant ankštinių šeimos augalo guaro Cyanopsis tetragonoloba (L.) Taub sėklas |
Baltymingumas |
3.03 |
Lęšiukai |
Augalo Ervum ervilia L. sėklos |
- |
3.04 |
Pelėžirniai (1) |
Sėjamojo pelėžirnio Lathyrus sativus L. sėklos, paveiktos karščiu |
- |
3.05 |
Lęšiai |
Lęšio Lens culinaris a. o. Medik sėklos |
- |
3.06 |
Saldieji lubinai |
Lubino Lupinus ssp. sėklos |
- |
3.07 |
Kaitintos pupelės |
Phaseolus ar Vigna ssp. sėklos, paveiktos karščiu, siekiant neutralizuoti toksinį lenktinų poveikį |
- |
3.08 |
Žirniai |
Pisum ssp. žirnių sėklos |
- |
3.09 |
Žirnių pamiltės |
Šalutinis produktas, gaunamas sijojant ir valcuojant žirnių kruopas ir miltus, turintis nedidelį kiekį luobelių ir sėklaskilčių priemaišų |
Baltymingumas Žalia ląsteliena |
3.10 |
Žirnių sėlenos |
Šalutinis žirnių miltų ir kruopų gamybos produktas, kurį sudaro luobelės ir žirnių liekanos |
Žalia ląsteliena |
3.11 |
Arkliapupės |
Vicia faba L. ssp., faba var. equina Pers ir, var. minuta (Alef.) Mansf. arkliapupių sėklos |
- |
3.12 |
Vienažiedžiai vikiai |
Vicia monanthos Desf. vikių sėklos |
- |
3.13 |
Vikiai |
Vicia sativa L. var. sativa vikių sėklos ir kitos rūšys |
- |
4. Šakniavaisiai, gumbavaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai
Žaliavos kodas |
Žaliavos pavadinimas |
Reikšmė |
Privalomieji deklaravimo rodikliai |
1 |
2 |
3 |
4 |
4.01 |
Džiovinti cukrinių runkelių griežiniai |
Šalutinis cukrinių runkelių Beta vulgaris L., spp. Vulgaris var. altissima Doell perdirbimo į cukrų produktas, gaunamas po ekstrahavimo džiovinant cukrinių runkelių griežinius (skilteles). Druskos rūgštyje netirpių pelenų sausojoje medžiagoje ne daugiau kaip 4,5 proc. |
Cukrus, išreikštas sacharoze, jei > 10,5 proc. Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 proc. |
4.02 |
(Cukrinių) runkelių melasa |
Šalutinis cukrinių runkelių perdirbimo į cukrų produktas, susidedantis iš sirupo, surinkto gamybos ir rafinavimo procese, likučių |
Drėgnis, jei > 28,0 proc. Cukrus, išreikštas sacharoze |
4.03 |
Melasiniai (cukrinių) runkelių griežiniai |
Produktas, gaunamas į džiovintus cukrinių runkelių griežinius pridėjus melasos. Druskos rūgštyje netirpių pelenų sausojoje medžiagoje ne daugiau kaip 4,5 proc. |
Cukrus, išreikštas sacharoze Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 proc. |
4.04 |
Cukrinių runkelių vinasė |
Šalutinis melasos fermentacijos alkoholio, mielių, citrinos ir kitų organinių rūgščių gamybai produktas |
Drėgnis, jei > 35 proc. Baltymingumas |
4.05 |
(Runkelių) cukrus (1) |
Produktas, gaunamas ekstrahuojant cukrinius runkelius |
Sacharozė |
4.06 |
Batatai |
Šakniagumbio batatas (kitaip saldžiųjų bulvių) Ipomoea batatas (L.) Poir., neatsižvelgiant į jų pateikimą |
Krakmolas |
4.07 |
Maniokas (2) |
Šaknys Manihot esculentia Crantz. Neatsižvelgiant į jų pateikimą Druskos rūgštyje netirpūs pelenų sausojoje medžiagoje ne daugiau kaip 4,5 proc. |
Krakmolas Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei sausojoje medžiagoje > 3,5 proc. |
4.08 |
Pūstas manioko krakmolas (3) |
Krakmolas, pagamintas iš manioko šaknų ir paveiktas karščiu |
Krakmolas |
4.09 |
Bulvių tarkiai |
Šalutinis bulvių (Solanum tuberosum L.) krakmolo gamybos produktas |
- |
4.10 |
Bulvių krakmolas |
Švarus bulvių krakmolas |
Krakmolas |
4.11 |
Bulvių baltymas |
Džiovintas šalutinis bulvių krakmolo gamybos produktas, gautas baltymines medžiagas atskyrus nuo krakmolo |
Baltymingumas |
4.12 |
Bulvių dribsniai |
Produktai, gaunami išdžiovinus ir suvalcavus skustas ir neskustas, garintas, virtas ar grūstas bulves |
Žalia ląsteliena Krakmolas |
4.13 |
Kondensuotos bulvių sultys |
Šalutinis bulvių krakmolo gamybos produktas, iš kurio pašalinti baltymai ir vanduo |
Baltymingumas Žali pelenai |
4.14 |
Želatinizuotas bulvių krakmolas |
Karščiu paveiktas bulvių krakmolas, siekiant padidinti tirpumą šaltame vandenyje |
Krakmolas |
5. Kitos sėklos ir vaisiai
Žaliavos kodas |
Žaliavos pavadinimas |
Reikšmė |
Privalomieji deklaravimo rodikliai |
1 |
2 |
3 |
4 |
5.01 |
Ceratonijos sėklos |
Produktas, gaunamas lukštenant sausus augalo saldžiosios ceratonijos Ceratonia siligna L. sėklas |
Žalia ląsteliena |
5.02 |
Citrusinių vaisių minkštimas (pulpa) |
Šalutinis citrusinių vaisių Citrus ssp. ir kt. sulčių gamybos produktas |
Žalia ląsteliena |
5.03 |
Vaisių (obuolių, kriaušių ir kitų biologinių rūšių) minkštimas (pulpa) |
Šalutinis vaisių (obuolių, kriaušių ir kt.) sulčių gamybos produktas |
Žalia ląsteliena |
5.04 |
Pomidorų minkštimas (pulpa) |
Šalutinis pomidorų Solanom lycopersicum Karst. sulčių gamybos produktas |
Žalia ląsteliena |
5.05 |
Vynuogių kauliukų rupiniai |
Šalutinis aliejaus iš vynuogių kauliukų gamybos ekstrahavimo būdu produktas |
Žalia ląsteliena, jei > 45 proc. |
5.06 |
Vynuogių minkštimas (pulpa) |
Šalutinis vynuogių sulčių gamybos produktas |
Žalia ląsteliena, jei > 25 proc. |
5.07 |
Vynuogių kauliukai |
Šalutinis vynuogių perdirbimo produktas |
Riebalai (aliejus) Žalia ląsteliena, jei > 45 proc. |
6. Sausos pašarinės žolės ir stambieji pašarai
Žaliavos kodas |
Žaliavos pavadinimas |
Reikšmė |
Privalomieji deklaravimo rodikliai |
1 |
2 |
3 |
4 |
6.01 |
Liucernos miltai (ar granulės) (1) |
Produktas, gaunamas dirbtinai išdžiovinus ir sumalus visą mėlynžiedės ar margosios liucernos Medicago saliva L., Medicago var. Martin jauną augalą. Produkte gali būti iki 20 % kartu išdžiovintų ir sumaltų varpinių žolių ar dobilų priemaišų |
Baltymingumas Žalia ląsteliena Sausoje medžiagoje druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 proc. |
6.02 |
Liucernos traiškiniai |
Šalutinis liucernos sulčių gamybos presavimo būdu džiovintas produktas |
Baltymingumas |
6.03 |
Liucernos baltymo koncentratas |
Produktas, gaunamas dirbtinai išdžiovinus centrifuguotas liucernos sultis |
Baltymingumas Karotinas |
6.04 |
Dobilų miltai (ar granulės) (1) |
Produktas, gaunamas dirbtinai išdžiovinus ir sumalus visą dobilo Trifolium ssp. jauną augalą. Produkte gali būti iki 20 proc. kartu išdžiovintų ir sumaltų varpinių žolių ar liucernų priemaišų |
Baltymingumas Žalia ląsteliena Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei sausojoje medžiagoje > 3,5 proc. |
6.05 |
Žolės miltai (ar granulės) (1, 2) |
Produktas, gaunamas dirbtinai išdžiovinus ir sumalus jaunas pašarines žoles |
Baltymingumas Žalia ląsteliena Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei sausojoje medžiagoje > 3,5 proc. |
6.06 |
Javų šiaudai (3) |
Šiaudai iš javų |
- |
6.07 |
Apdoroti javų šiaudai (4) |
Produktai, gaunami įvairiais būdais apdorojus javų šiaudus (konkrečiai nurodomos apdoroti naudojamos medžiagos) |
Nustatomas natrio kiekis, jei apdorojama NaOH |
7. Kiti augalai, jų produktai ir šalutiniai produktai
Žaliavos kodas |
Žaliavos pavadinimas |
Reikšmė |
Privalomieji deklaravimo rodikliai |
1 |
2 |
3 |
4 |
7.01 |
Cukranendrių melasa |
Šalutinis tikrųjų cukranendrių Saccharum officinarium L. perdirbimo į cukrų produktas, susidedantis iš sirupo, surinkto gamybos ir rafinavimo procese, likučių |
Drėgnis, jei > 30 proc. Cukrus, išreikštas sacharoze |
7.02 |
Cukranendrių vinasė |
Šalutinis melasos fermentacijos alkoholio, mielių, citrinos ir kitų organinių rūgščių gamybai produktas |
Drėgnis, jei > 35 proc. Baltymingumas |
7.03 |
(Nendrių) cukrus (1) |
Produktas gaunamas ekstrahuojant nendres |
Sacharozė |
7.04 |
Jūros dumblių miltai |
Produktas, gaunamas išdžiovinus, sumalus ir supresavus jūrinius rudadumblius. Jodo kiekiui sumažinti gali būti perplaunami |
Žali pelenai |
8. Pieno produktai
Žaliavos kodas |
Žaliavos pavadinimas |
Reikšmė |
Privalomieji deklaravimo rodikliai |
1 |
2 |
3 |
4 |
8.01 |
Nugriebto pieno milteliai |
Produktas, gaunamas išdžiovinus suliesintą pieną |
Drėgnis, jei > 5 proc. Baltymingumas |
8.02 |
Pasukų milteliai |
Produktas, gautas išdžiovinus pasukas |
Drėgnis, jei > 6 proc. Baltymingumas Laktozė Žali riebalai |
8.03 |
Išrūgų milteliai |
Varškės ir sūrių gamybos šalutinis produktas, gaunamas išdžiovinus išrūgas. Išrūgų rūgštis gali būti neutralizuota |
Drėgnis, jei > 8 proc. Baltymingumas Laktozė Žali riebalai |
8.04 |
Becukriai išrūgų milteliai |
Produktas, gaunamas išdžiovinus išrūgas, iš kurių pašalinta laktozė |
Drėgnis, jei >8 proc. Baltymingumas Laktozė Žali pelenai |
8.05 |
Išrūgų baltymų milteliai (-1) |
Produktas, gaunamas išdžiovinus baltymų junginius, cheminiu ar fiziniu būdu ekstrahuotus iš išrūgų arba pieno |
Drėgnis, jei > 8 proc. Baltymingumas |
8.06 |
Pieno kazeino milteliai |
Produktas, gaunamas išdžiovinus ir rūgštimis arba parakazeinu nusodinus kazeiną |
Drėgnis, jei >10 proc. Baltymingumas |
8.07 |
Laktozės milteliai |
Išdžiovintas ir išvalytas pieno cukrus, gaunamas išseparavus pieną ar išrūgas |
Drėgnis, jei >5 proc. Laktozė |
9. Sausumos gyvūnų produktai
Žaliavos kodas |
Žaliavos pavadinimas |
Reikšmė |
Privalomieji deklaravimo rodikliai |
1 |
2 |
3 |
4 |
9.01 |
Mėsos miltai (1) |
Produktas, gaunamas išdžiovinus ir sumalus šiltakraujų žemės ūkio gyvūnų skerdenas ir skerdenų dalis. Produkte neturi būti kailio, šerių, plunksnų, ragų, kanopų, odos, kraujo ir skrandžio bei vidurių turinio. Baltymų sausojoje medžiagoje ne mažiau kaip 50 proc. Bendras fosforo kiekis ne didesnis kaip 8 proc. |
Drėgnis, jei > 8 proc. Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) Žali pelenai |
9.02 |
Mėsos ir kaulų miltai (1) |
Produktas, gaunamas išdžiovinus ir sumalus šiltakraujų žemės ūkio gyvūnų mėsą be riebalų su daug kaulų. Produkte neturi būti kailio, šerių, plunksnų, ragų, kanopų, odos, kraujo ir skrandžio bei vidurių turinio |
Drėgnis, jei > 8 proc. Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) Žali pelenai |
9.03 |
Kaulų miltai |
Produktas, gaunamas džiovinant ir sumalant šiltakraujų sausumos gyvūnų kaulus be riebalų. Produkte neturi būti kailio, šerių, plunksnų, ragų kanopų, odos kraujo ir skrandžio bei vidurių turinio. Taip pat neturi būti atplaišų ir kaulų fragmentų su šiurkščiais paviršiais ir dantytais kraštais. Produktas turi būti švarus, be organinių tirpiklių |
Drėgnis, jei > 8 proc. Baltymingumas Žali pelenai |
9.04 |
Spirgai |
Po lajaus ir taukų pramoninės gamybos likęs ekstraktas, nuo kurio visiškai atskirti gyvūniniai riebalai |
Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) Drėgnis, jei > 8 proc. |
9.05 |
Paukštienos atliekų miltai (1) |
Produktas, gaunamas išdžiovinus ir sumalus skerstų paukščių liekanas. Produktas turi būti švarus, be organinių tirpiklių |
Baltymingumas Žalia ląsteliena Žali pelenai Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,3 proc. Drėgnis, jei > 8 proc. |
9.06 |
Hidrolizuoti plunksnų miltai |
Produktas, gaunamas hidrolizavus, išdžiovinus ir sumalus paukščių plunksnas |
Drėgnis, jei > 8 proc. Baltymingumas Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,4 proc. |
9.07 |
Kraujo miltai |
Produktas, gaunamas išdžiovinus paskerstų gyvulių ir paukščių kraują. Jame neturi būti pašalinių medžiagų |
Drėgnis, jei > 8 proc. Baltymingumas |
9.08 |
Gyvūnų riebalai (2) |
Produktas, gaunamas iš riebalų, gautų perdirbus šiltakraujų sausumos gyvūnų riebalus |
Drėgnis, jei > 1 proc. |
1) Kai produkto sausojoje medžiagoje daugiau kaip 13 proc. riebalų, turi būti nurodyta „turtingas riebalų“.
10. Žuvys, kiti jūrų gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai
Žaliavos kodas |
Žaliavos pavadinimas |
Reikšmė |
Privalomieji deklaravimo rodikliai |
1 |
2 |
3 |
4 |
10.01 |
Žuvų miltai (1) |
Produktas, gaunamas išdžiovinus ir sumalus iš dalies nuriebalintą įvairių rūšių žuvį ar jos dalis. |
Drėgnis, jei > 8 proc. Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) Žali pelenai, jei > 20 proc. |
10.02 |
Žuvų skysčio kondensatas |
Šalutinis žuvų miltų gamybos stabilizuotas ar džiovintas produktas |
Drėgnis, jei > 5 proc. Baltymingumas Žali riebalai (aliejus) |
10.03 |
Žuvų taukai |
Produktas, gautas iš žuvų ar jų dalių riebalų |
Drėgnis, jei > 1 proc.. |
10.04 |
Žuvų sukietinti taukai |
Žuvų riebalai, gaunami juos rafinavus ir hidrogenizavus (sukietinus) |
Drėgnis, jei > 1 proc. Jodo skaičius |
11. Mineralai
Žaliavos kodas |
Žaliavos pavadinimas |
Reikšmė |
Privalomieji deklaravimo rodikliai |
1 |
2 |
3 |
4 |
11.01 |
Kalcio karbonatas (1) |
Nusodintas kalcio karbonatas, susmulkintos klintys, valytoji kreida, granuliuota kreida, malti austrių ar kitų moliuskų kiautai |
Kalcis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 proc. |
11.02 |
Kalcio ir magnio karbonatas |
Natūralus kalcio karbonato ir magnio karbonato mišinys |
Kalcis Magnis |
11.03 |
Kalkingieji jūros dumbliai |
Natūralus produktas, gaunamas iš sumaltų ar granuliuotų kalkinių jūros dumblių |
Kalcis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 proc. |
11.04 |
Magnio oksidas |
Techniškai grynas magnio oksidas (MgO) |
Magnis |
11.05 |
Magnio sulfatas |
Techniškai grynas magnio sulfatas (MgSO4. 7H2O) |
Magnis |
11.06 |
Dikalcio fosfatas |
Iš kaulų ir neorganinių medžiagų gaunamas kalcio fosfatas (CaHPO4 x H2O) |
Kalcis Bendras fosforas |
11.07 |
Monodikalcio fosfatas |
Produktas, gaunamas lygiomis dalimis sumaišius ir chemiškai apdorojus mono- ir dikalcio fosfatus (CaHPO4 (-)Ca(H2PO4) 2. H2O) |
Kalcis Bendras fosforas |
11.08 |
Befluoris fosfatas |
Produktas, gaunamas susmulkinus išvalytą natūralų fosfatą, iš kurio pašalintas fluoras |
Kalcis Bendras fosforas |
11.09 |
Beželatiniai kaulų miltai |
Sterilizuoti ir susmulkinti be želatinos ir riebalų kaulų miltai |
Kalcis Bendras fosforas |
11.10 |
Monokalcio fosfatas |
Techniškai grynas kalcio fosfatas (Ca(H2PO4) 2. x H2O) |
Kalcis Bendras fosforas |
11.11 |
Kalcio ir magnio fosfatas |
Techniškai grynas kalcio ir magnio fosfatas |
Kalcis Bendras fosforas Magnis |
11.12 |
Amonio fosfatas |
Techniškai grynas amonio fosfatas (NH4H2PO4) |
Bendras azotas Bendras fosforas |
11.13 |
Natrio chloridas (1) |
Techniškai grynas natrio chloridas, gaunamas susmulkinus natūralios kilmės natrio chloridą – uolieną ir jūros druskas |
Natris |
11.14 |
Magnio propionatas |
Techniškai grynas magnio propionatas |
Magnis |
11.15 |
Magnio fosfatas |
Produktas, susidedantis iš techniškai gryno magnio ir vandenilio fosfato hidrato (MgHPO4. x H2O) |
Magnis Bendras fosforas |
11.16 |
Natrio, kalcio ir magnio fosfatas |
Produktas, susidedantis iš techniškai grynų natrio, kalcio ir magnio fosfatų |
Kalcis Bendras fosforas Magnis Natris |
11.17 |
Mononatrio fosfatas |
Techniškai grynas mononatrio fosfatas (NaH2PO. H2O) |
Bendras fosforas Natris |
11.18 |
Natrio bikarbonatas |
Techniškai grynas natrio ir vandenilio karbonatas (NaHCO3) |
Natris |
12. Kiti produktai
Žaliavos kodas |
Žaliavos pavadinimas |
Reikšmė |
Privalomieji deklaravimo rodikliai |
1 |
2 |
3 |
4 |
12.01 |
Duonos pramonės atliekos (1) |
Duonos ir pyragų gamybos šalutiniai produktai |
Krakmolas Bendras cukrus, išreikštas sacharoze |
12.02 |
Konditerijos pramonės atliekos (1) |
Šokolado, saldainių ir kitų konditerijos gaminių šalutiniai produktai |
Bendras cukrus, išreikštas sacharoze |
12.03 |
Ledų ir pyragaičių gamybos produktai ir atliekos(1) |
Šalutiniai ledų, pyragaičių, kremų produktai ir gamybos atliekos |
Žali riebalai (aliejus) Krakmolas Bendras cukrus, išreikštas sacharoze |
12.04 |
Riebalų rūgštys |
Augalinės ir gyvulinės kilmės riebalų, distiliavus ar šarminus juos rūgštimis, šalutinis produktas |
Drėgnis, jei >1 % Žali riebalai (aliejus) |
12.05 |
Riebalų rūgščių druskos(2) |
Produktas, gaunamas apmuilinus riebiąsias rūgštis kalciu, natriu ar kalio hidroksidu |
Žali riebalai (aliejus) Kalcis (natris arba kalis) |
Pašarinių žaliavų tiekimo į apyvartą taisyklių
3 priedas
NAUJŲ PAŠARINIŲ ŽALIAVŲ, NENURODYTŲ ŠIŲ TAISYKLIŲ 2 PRIEDE, KODAI IR PRIVALOMIEJI DEKLARAVIMO RODIKLIAI
Kodas |
Naujos pašarinės žaliavos priskyrimo kategorija |
Privalomieji deklaravimo rodikliai |
|
1 |
2 |
1 |
Grūdai |
- |
2 |
Grūdų produktai ir šalutiniai jų produktai |
Krakmolas, jei > 20 proc. Baltymingumas, jei > 10 proc. Žali riebalai, jei > 5 proc. Žalia ląsteliena |
3 |
Aliejinių augalų sėklos ir aliejiniai vaisiai |
- |
4 |
Aliejinių augalų ir vaisių produktai bei šalutiniai jų produktai |
Baltymingumas, jei > 10 proc. Žali riebalai, jei > 5 proc. Žalia ląsteliena |
5 |
Ankštinių augalų sėklos |
- |
6 |
Ankštinių augalų produktai ir šalutiniai jų produktai |
Baltymingumas, jei > 10 proc. Žalia ląsteliena |
7 |
Gumbavaisiai, šakniavaisiai |
- |
8 |
Gumbavaisių, šakniavaisių produktai ir šalutiniai jų produktai |
Krakmolas Žalia ląsteliena Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 proc. |
9 |
Kiti produktai ir šalutiniai produktai iš cukrinių runkelių |
Žalia ląsteliena, jei > 15 proc. Cukrus, išreikštas sacharoze Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 proc. |
10 |
Kitų sėklų ir vaisių produktai ir šalutiniai jų produktai |
Baltymingumas Žalia ląsteliena Žali riebalai, jei > 10 proc. |
11 |
Varpinės ir ankštinės žolės |
Baltymingumas, jei > 10 proc. Žalia ląsteliena |
12 |
Kiti augalai, jų produktai ir šalutiniai produktai |
Baltymingumas, jei > 10 proc. Žalia ląsteliena |
13 |
Cukranendrių produktai ir jų šalutiniai produktai |
Žalia ląsteliena, jei > 15 proc. Cukrus, išreikštas sacharoze |
14 |
Pieno produktai ir šalutiniai jų produktai |
Baltymingumas Drėgnis, jei > 5 proc. Laktozė, jei > 10 proc. |
15 |
Sausumos gyvūnų produktai |
Baltymingumas, jei > 10 proc. Žalia ląsteliena, jei > 5 proc. Drėgnis, jei > 8 proc. |
16 |
Žuvų, kitų vandens gyvūnų produktai ir jų šalutiniai produktai |
Baltymingumas, jei > 10 proc. Žali riebalai, jei > 5 proc. Drėgnis, jei > 8 proc. |
17 |
Mineralai |
Atitinkantys mineralus |
18 |
Kiti įvairūs produktai |
Baltymingumas, jei > 10 proc. Žalia ląsteliena Žali riebalai, jei > 10 proc. Krakmolas, jei > 30 proc. Cukrus, išreikštas sacharoze, jei > 10 proc. |
______________
Pašarinių žaliavų tiekimo į apyvartą taisyklių
4 priedas
PAŠARINIŲ ŽALIAVŲ KATEGORIJOS, KURIAS GALIMA NURODYTI ŽENKLINANT KOMBINUOTUOSIUS PAŠARUS, SKIRTUS NAMINIAMS GYVŪNĖLIAMS
Eilės Nr. |
Kategorija |
Apibrėžimas |
1 |
2 |
3 |
1 |
Mėsa ir gyvulinės produkcijos perdirbimo produktai |
Visų rūšių šviežios arba apdorotos konservantais šiltakraujų gyvūnų mėsinės dalys, taip pat jų produktai, gauti apdorojus ir perdirbus šiltakraujų sausumos gyvūnų skerdenas |
2 |
Pienas ir pieno perdirbimo produktai |
Visų rūšių švieži arba apdoroti konservantais pieno produktai, taip pat jų perdirbimo produktai |
3 |
Kiaušiniai ir kiaušinių perdirbimo produktai |
Švieži arba apdoroti konservantais kiaušiniai ir kiaušinių produktai |
4 |
Riebalai (aliejai) |
Gyvūniniai ir augaliniai riebalai (aliejai) |
5 |
Mielės |
Visos mielės, kurių ląstelės nebegyvos ir išdžiovintos |
6 |
Žuvys ir žuvų perdirbimo produktai |
Šviežios arba apdorotos konservantais žuvys ar jų dalys, taip pat žuvų perdirbimo produktai |
7 |
Grūdai ir jų produktai |
Visų rūšių grūdai arba jų krakmolingos endospermos pagaminti produktai |
8 |
Daržovės |
Visos šviežios arba apdorotos konservantais daržovės ir ankštiniai augalai |
9 |
Augaliniai produktai |
Produktai, gaunami perdirbant augalinius produktus, pvz., grūdines kultūras, daržoves, ankštines kultūras ir aliejines kultūras |
10 |
Augalinės baltyminės žaliavos |
Visi augaliniai produktai, turintys ne mažiau kaip 50 proc. baltymų sausojoje medžiagoje |
11 |
Mineralai |
Visos neorganinės gyvūnų mitybai tinkančios medžiagos |
12 |
Cukrus |
Visų rūšių cukrus |
13 |
Vaisiai |
Visų rūšių švieži ar apdoroti konservantais vaisiai |
14 |
Riešutai |
Visų rūšių lukštenti riešutų branduoliai |
15 |
Sėklos |
Natūralios arba susmulkintos sėklos |
16 |
Jūros dumbliai |
Švieži ar apdoroti konservantais jūros dumbliai |
17 |
Moliuskai ir vėžiagyviai |
Visų rūšių švieži ir apdoroti konservantais moliuskai ir vėžiagyviai |
18 |
Vabalai |
Vabalai visose vystymosi stadijose |
19 |
Kepyklų produktai |
Visi duonos, pyrago, konditerijos bei makaroniniai produktai |
______________
Pašarinių žaliavų tiekimo į apyvartą taisyklių
5 priedas
BALTYMINGŲ PAŠARINIŲ MEDŽIAGŲ IR NEBALTYMINIŲ AZOTINIŲ ŽALIAVŲ VARTOJIMAS ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNAMS
Produktų pavadinimas ir kodas |
Gyvūnų rūšys |
Vartojimas |
1 |
2 |
3 |
1. Baltymingos pašarinės medžiagos |
|
Atsižvelgiant į ūkinės paskirties gyvūnų rūšį ir amžių, baltymingų pašarinių žaliavų į pašarų paros davinį ar kombinuotojo pašaro rūšį įdedama tiek, kad juose fiziologiškai pagrįsta baltymų reikmė būtų subalansuota |
1.1. Baltymai, gauti iš mikroorganizmų: |
Kiaulės, veršeliai, paukščiai, žuvys |
|
1.1.1. Bakterijos: |
||
1.1.1.1. baltyminis produktas, gautas auginant Methylophilus Methylotrophus metanoliu |
||
1.1.2.1. baltyminis produktas iš gamtinių dujų, gaunamas auginant Methylococus capsulatus (Bath), Alcaligenes acidovorans, Bacillus brevis et Bacillus firmus, kurių ląstelės buvo žuvusios |
Penimos kiaulės nuo |
|
1.2. Mielės: |
Visos gyvulių rūšys |
|
1.2.1. mielės, auginamos ant gyvulinės ar augalinės kilmės substrato |
||
1.2.2. mielės, auginamos ant kitokių substratų |
||
1.3. Jūros dumbliai |
||
1.4. Žemesniosios grupės grybai: |
||
1.4.1. produktai, gaunami gaminant antibiotikus fermentacijos būdu: |
||
1.4.1.1. micelis, drėgnas, šalutinis penicilino gamybos produktas, fermentuotas naudojant Lactobacillus brevis, Plantarun, sake, Collenoid ir Streptococcus lactis ir apdorotas aukšta temperatūra penicilino aktyvumui slopinti |
||
2. Nebaltyminės azotinės medžiagos |
Atrajotojai nuo atrajojimo pradžios |
Atrajotojams karbamido ir amonio druskų kiekis pašarų paros davinyje neturi viršyti 0,2–0,25 g/kg kūno masės |
|
||
2.1. Karbamidas ir jo dariniai: |
||
2.1.1. techniškai švarus karbamidas |
||
2.1.2. techniškai švarus biudžetas |
||
2.1.3. techniškai švarus karbamido fosfatas |
Visaverčiuose pašaruose – ne daugiau kaip 1–1,5 proc. pašaro masės |
|
2.1.4. techniškai švarus diureidoizobutanas |
|
|
|
|
|
2.2. Amonio druskos: |
|
|
2.2.1. amonio laktatas, gaunamas atliekant fermentaciją su Lactobacillus bulgaricus |
|
|
2.2.2. amonio acetatas |
|
|
2.2.3. amonio sulfatas vandens tirpale |
|
|
|
|
|
2.3. Šalutiniai produktai, gaunami gaminant aminorūgštis fermentacijos būdu: |
|
|
2.3.1. koncentruoti skysti šalutiniai produktai, gaunami gaminant L-gliutamino rūgštį fermentacijos su Corynebacterium melassecola būdu |
|
|
2.3.2. koncentruoti skysti šalutiniai produktai, gaunami fermentuojant L-lizino mono-hidrochloridą su Brevi-bacterium lacto-fermentum |
|
|
3. Aminorūgštys ir jų druskos |
|
Atsižvelgiant į ūkinės paskirties gyvūnų rūšį ir amžių, aminorūgščių ir jų druskų į pašarų paros davinį ar kombinuotojo pašaro rūšį įdedama tiek, kad juose fiziologiškai pagrįsta aminorūgščių reikmė būtų subalansuota |
3.1. Metioninas: |
Visos gyvūnų rūšys |
|
3.1.1. techninis reagentas D, L-metioninas |
Atrajotojai nuo atrajojimo pradžios |
|
3.1.2. N-hidroksi-metil-D, L-metionino kalcio druska dihidratas, techninis reagentas |
||
3.1.3. techninis reagentas metionino – cinko druska |
||
3.1.4. koncentruota skysta D, L-metionino natrio druska |
Visos gyvūnų rūšys |
|
3.1.5. techninis reagentas DL-metioninas, apsaugotas vinilperidinostireno kopolimeru |
Pieninės karvės |
|
3.2. Lizinas: |
Visos gyvūnų rūšys |
|
3.2.1. techninis reagentas L-lizinas |
||
3.2.2. koncentruotas skystas L-lizinas |
||
3.2.3. techninis reagentas L-lizinas monohidro-chloridas, |
||
3.2.4. koncentruotas skystas L-lizinas monohidro-chloridas |
||
3.2.5. L-lizino sulfatas, gaminamas fermentacijos su Coryne-bacterium glutamicum būdu |
||
3.2.6. L-lizino fosfatas ir jo šalutiniai produktai, gaminami fermentacijos su Brevibacterium lactofermentum NRRLB-11470 būdu |
Paukščiai, kiaulės |
|
3.2.7. Mišiniai: |
Pieninės karvės |
|
(a) techninis reagentas L-lizino monohidro-chloridas ir |
||
(b) D, L-techninis reagentas metioninas, apsaugoti vinilpiridino-stireno kopolimeru |
||
3.3. Treoninas: |
Visos gyvūnų rūšys |
|
3.3.1. techninis reagentas L-treoninas |
||
3.4. Triptofanas: |
Visos gyvūnų rūšys |
|
3.4.1. technininis reagentas L-triptofanas |
||
3.4.2. technininis reagentas DL-triptofanas |
||
4. Aminorūgščių analogai: 4.1. Metionino analogai: 4.1.1. metionino hidroksianalogas |
Visos gyvūnų rūšys |
Atsižvelgiant į ūkinės paskirties gyvūnų rūšį ir amžių, aminorūgščių ir jų druskų į pašarų paros davinį ar kombinuotojo pašaro rūšį įdedama tiek, kad juose fiziologiškai pagrįsta aminorūgščių reikmė būtų subalansuota |
______________
Pašarinių žaliavų tiekimo į apyvartą taisyklių
6 priedas
BALTYMINGOS PAŠARINĖS MEDŽIAGOS IR NEBALTYMINĖS AZOTINĖS ŽALIAVOS
1. Baltymingos pašarinės medžiagos ir nebaltyminės azotinės žaliavos naudojamos ūkinės paskirties gyvūnų mityboje kaip žaliavos ar kaip kombinuotųjų pašarų sudedamosios dalys.
Produktų grupės pavadinimas ir kodas |
Pavadinimas ir kodas |
Mitybos principas arba mikroorganizmo nustatymas |
Kultūros substratas |
Produkto sudėtis |
Gyvūnų rūšys |
Privalomieji deklaravimo rodikliai ir specialūs reikalavimai |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
|
1. Baltymai, gaunami iš šių mikroorganizmų rūšių |
|
|
|
|
|
|
|
1.1. Bakterijos |
|
|
|
|
|
|
|
1.1.1. Bakterijos, auginamos metanoliu |
1.1.1.1. Fermentacijos baltyminis produktas, gautas auginant Methylophilus methylotrophus on metanoliu |
Methylophilus methylotrophus NCIB biotipas (štamas) 10.515 |
Metanolis |
Baltymingumas ne mažesnis kaip 68 proc. Reflektacijos indeksas ne mažesnis kaip 50 |
Kiaulės Veršiai Paukščiai Žuvys |
Ant pakuotės arba etiketėse turi būti nurodyta: – produkto pavadinimas, – baltymingumas, – žali pelenai, – žali riebalai, – drėgnio kiekis, – vartojimo instrukcija, – žodžiai „Stengtis neįkvėpti“. – patvirtinimo numeris. Nuoroda ant kombinuotųjų pašarų etiketės ar pakuotės – produkto kiekis pašare |
|
1.1.2. Bakterijos, auginamos gamtinėmis dujomis) |
1.1.2.1. Baltyminis fermentacijos produktas iš gamtinių dujų, gaunamas auginant Methylococus capsulatus (Bath), Alcaligenes acidovorans, Bacillus brevis et Bacillus firmus, kurių ląstelės buvo žuvusios |
Methylococus capsulatus (Bath) NCIMB biotipas (štamas) 11132 Alcaligenes acidovorans NCIMB biotipas (štamas) 12387 Bacillus brevis NCIMB biotipas (štamas) 13288 Bacillus firmus NCIMB štamas 13280 |
Gamtinės dujos (apie 91 proc. metano, 5 proc. etano, 2 proc. propano, 0,5 proc. izobutano, 0,5 proc. n- butano, 1 proc. kitų komponentų), amoniako mineralinės druskos |
Baltymingumas ne mažesnis kaip 65 proc. |
Penimos kiaulės nuo 25 iki 60 kg Veršeliai nuo 80 kg ir daugiau Lašiša |
Ant produkto pakuotės arba etiketėje turi būti nurodyta: – pavadinimas „Baltyminis fermentacijos produktas iš gamtinių dujų, gautas auginant Methylococus capsulatus (Bath), Alcaligenes acidovorans, Bacillus brevis ir Bacillus firmus“, – baltymingumas, – žali pelenai, – žali riebalai, – drėgnio kiekis, – vartojimo instrukcija, – maksimalus kiekis pašare: – 8 proc. penimoms kiaulėms – 8 proc. veršeliams – 19 proc. gėlavendenėms lašišoms – 33 proc. jūrinėms lašišoms – žodžiai „Stengtis neįkvėpti“ – patvirtinimo numeris. Nuorodos ant kombinuotųjų pašarų pakuotės ar etiketėje: – „Baltyminis produktas, gautas gamtinių dujų bakterinės fermentacijos būdu“; – produkto kiekis pašare. |
|
1.2. Mielės 1.2.1. Mielės, auginamos ant gyvulinės ar augalinės kilmės substrato |
Visos mielės, gautos iš mikroorganizmų ir substratų, išvardytų 3 ir 4 skiltyse, kurių ląstelės žuvusios |
Saccharomyces cerevisiae, Saccharomyces carlsbergiensis, Kluyveromyces lactis, Kluveromyces flagilis |
Melasa, alkoholio gamybos atliekos, grūdai ir produktai, turintys krakmolo, vaisių sultys, išrūgos, pieno rūgštis, hidrolizuota augalinė ląsteliena |
|
Visos gyvulių rūšys |
|
|
|
|
Candida guilliermondii |
Melasa, alkoholio gamybos atliekos, grūdai ir produktai, turintys krakmolo, vaisių sultys, išrūgos, pieno rūgštis, hidrolizuota augalinė ląsteliena |
Mažiausiai 16 % sausos medžiagos sudėties |
Penimoms kiaulėms |
|
|
1.2.2. Mielės, auginamos ant kitokių substratų nei nurodyta |
|
|
|
|
|
|
|
1.3. Jūros dumbliai |
- |
- |
|
|
|
|
|
1.4. Žemesnieji grybai |
- |
- |
|
|
|
|
|
1.4.1. Produktai, gaunami gaminant antibiotikus fermentacijos būdu |
1.4.1.1. Micelis, drėgnas, šalutinis penicilino gamybos produktas, fermentuotas naudojant lactobacillus brevis, plantarun, sake, collenoid ir streptococcus lactis ir apdorotas aukšta temperatūra penicilino aktyvumui slopinti |
Azotinis junginys Penicillium chrysogenum ATCC 48271 |
Skirtingi angliavandenių ir jų hidrolizatų šaltiniai |
Azoto, išreikšto baltymingumu, ne mažiau kaip 7 proc. |
Atrajotojai Kiaulės |
Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas „Micelis, fermentuotas iš penicilino gamybos“, – azotas, išreikštas baltymingumu, – žali pelenai, – drėgnis, – gyvulių rūšys ar kategorijos. Nuoroda ant kombinuotųjų pašarų pakuotės ar etiketėje: – pavadinimas „Micelis, fermentuotas iš penicilino gamybos“ |
|
2. Nebaltyminės azotinės žaliavos |
|
|
|
|
|
|
|
2.1. Karbamidas ir jo dariniai |
2.1.1. Techniškai švarus karbamidas |
CO(NH2)2 |
- |
Karbamido ne mažiau kaip 97 proc. |
Atrajotojai (nuo atrajojimo pradžios) |
Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas „Karbamidas“, „Biuretas“, „Karbamido fosfatas“ ar „Diureidoizo-butanas“, – azoto kiekis ir 2.1.3 nurodytam produktui papildomai fosforo kiekis, – gyvulių rūšys ar kategorijos, – patvirtinimo numeris. Nuoroda ant kombinuotųjų pašarų pakuotės ar etiketėje: – pavadinimas „Karbamidas“, „Biuretas“, „Karbamido fosfatas“ ar diureidoizobutanas, – produkto kiekis pašaruose, – nebaltyminis azoto kiekis. Vartojimo instrukcijose turi būti nuoroda apie bendro nebaltyminio azoto kiekį, kuris neturi būti viršytas kiekvienos gyvulių rūšies ar kategorijos paros davinyje |
|
2.1.2. Techniškai švarus biuretas |
CO(NH2)2 – NH |
|
Biureto ne mažiau kaip 97 proc. |
|
|||
2.1.3. Techniškai švaraus karbamido fosfatas |
CO(NH2)2 – H3PO4 |
|
Azoto ne mažiau kaip 16,5 proc. Fosfato ne mažiau kaip 18 proc. |
|
|||
2.1.4. Techniškai švarus diureidoizobutanas |
(CH3)2-(CH)2-(NHCONH2)2 |
|
Azoto ne mažiau kaip 30 proc. Izobutyraldehido ne mažiau kaip 35 proc. |
|
|
||
2.2. Amonio druskos |
2.2.1. Amonio laktatas, gaunamas fermentuojant su Lactobacillus bulgaricus |
CH3CHOH-COONH4 |
Išrūgos |
Azoto, išreikšto baltymingumu, ne mažiau kaip 44 proc. |
Atrajotojai (nuo atrajojimo pradžios) |
Nuorodos ant pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas „Amonio laktatas, gautas fermentacijos būdu“, – azotas, išreikštas baltymingumo kiekiu, – žali pelenai, – drėgnis, – gyvulių rūšys ar kategorijos, – patvirtinimo numeris. Nuorodos ant kombinuotųjų pašarų pakuotės ar etiketėje: – pavadinimas „Amonio laktatas, gautas fermentacijos būdu“, – produkto kiekis pašare, – bendras baltymingumo kiekis procentais, kurį suteikia nebaltyminis azotas. Vartojimo instrukcijose turi būti nuoroda apie bendro nebaltyminio azoto kiekį, kuris neturi būti viršytas kiekvienos gyvulių rūšies ar kategorijos paros davinyje |
|
|
2.2.2. Amonio acetatas |
CH3COONH4 |
|
Amonio acetato ne mažiau kaip 55 proc. |
Atrajotojai (nuo atrajojimo pradžios) |
Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – žodžiai „Amonio acetatas“, – azoto ir drėgnio kiekis, – gyvulių rūšys ar kategorijos, – patvirtinimo numeris. Nuorodos ant kombinuotųjų pašarų pakuotės ar etiketėje: – žodžiai „Amonio acetatas“, – produkto kiekis pašare, – baltymingumo kiekis procentais, kuris gaunamas iš nebaltyminio azoto. Vartojimo instrukcijose turi būti nuoroda apie bendro nebaltyminio azoto kiekį, kuris neturi būti viršytas kiekvienos gyvulių rūšies ar kategorijos paros davinyje |
|
|
2.2.3. Amonio sulfatas vandens tirpale |
(NH4)2SO4 |
|
Amonio sulfato ne mažiau kaip 35 proc. |
Atrajotojai (nuo atrajojimo pradžios) |
Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – žodžiai „Amonio sulfatas“, – azoto ir drėgnio kiekiai, – gyvulių rūšys, – patvirtinimo numeris. Nuorodos ant kombinuotųjų pašarų pakuotės ar etiketėje žodžiai: – „Amonio sulfatas“, – produkto kiekis pašare, – baltymingumo kiekis procentais, kuris gaunamas iš nebaltyminio azoto. Vartojimo instrukcijose turi būti nuoroda apie bendro nebaltyminio azoto kiekį, kuris neturi būti viršytas kiekvienos gyvulių rūšies paros davinyje. Kai kalbama apie jaunus atrajojančius gyvulius, šis kiekis paros davinyje neturėtų viršyti 0,5 proc. |
|
2.3. Šalutiniai produktai, gaunami gaminant aminorūgštis fermentacijos būdu |
2.3.1. Koncentruoti skysti šalutiniai produktai, gaunami gaminant L-gliutamino rūgštį fermentacijos su Corynebacterium melassecola būdu |
Amonio druskos ir kiti azotiniai junginiai |
Sacharozė, melasa, krakmolo produktai ir jų hidrolizatai |
Azoto, išreikšto baltymingumu, ne mažiau kaip 48 proc. Drėgnio ne daugiau kaip 28 proc. |
Atrajotojai (nuo atrajojimo pradžios) |
Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas 2.3.1 p. nurodytam produktui „Šalutiniai L-gliutamino rūgšties gamybos produktai, ir 2.3.2 p. nurodytam produktui“ L-lizino šalutiniai produktai“, – baltymingumo kiekiu išreikštas azotas, – žali pelenai, – drėgnis, – gyvulių rūšys ar kategorijos, – patvirtinimo numeris. Nuorodos ant kombinuotųjų pašarų pakuotės ar etiketėje: – pavadinimas 2.3.1 p. nurodytam produktui „Šalutiniai L-gliutamino rūgšties gamybos“ ir 2.3.2 p. nurodytam produktui „L-lizino šalutiniai produktai“ – baltymingumo kiekis procentais, kuris gaunamas iš nebaltyminio azoto. Vartojimo instrukcijose turi būti nuoroda apie bendro nebaltyminio azoto kiekį, kuris neturi būti viršytas kiekvienos gyvulių rūšies ar kategorijos paros davinyje |
|
|
2.3.2. Koncentruoti skysti šalutiniai produktai, gaunami fermentuojant L-lizino mono-hidrochloridą su Brevi-bacterium lacto-fermentum |
Amonio druskos ir kiti azotiniai junginiai |
Sacharozė, melasa, krakmolo produktai ir jų hidrolizuotai |
Azoto, išreikšto baltymingumu, ne mažiau kaip 45 proc. |
Atrajojantys gyvuliai (nuo atrajojimo pradžios) |
|
|
3. Aminorūgštys ir jų druskos |
|
|
|
|
|
|
|
3.1. Metioninas (Methionine) |
3.1.1. Techninis reagentas DL-metioninas |
CH3S(CH2)2-CH (NH2)-COOH |
- |
DL-metionino ne mažiau kaip 98 proc. |
Visos gyvūnų rūšys |
Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas 3.1.1 p. nurodytam produktui „DL metioninas“, 3.1.2 p. nurodytam produktui „N-hydroxy-methyl-DL-metionino dihidratuota druska“, 3.1.3 p. nurodytam produktui „Cinko metioninas“, – DL-metionino ir drėgnio kiekiai, gyvulių rūšys ar kategorija, – 3.1.2 ir 3.1.3 p. nurodytiems produktams patvirtinimo numeris. |
|
3.1.2. N-hidroksi-metil-DL-metionino kalcio druska dihidratas, techninis reagentas |
[CH3S(CH2)2-CH (NH-CH2OH)-COO] 2Ca-2H2O |
- |
DL-metionino ne mažiau kaip 67 proc. Formaldehido ne daugiau kaip 14 proc. Kalcio ne mažiau kaip 9 proc. |
Atrajotojai (nuo atrajojimo pradžios) |
|
||
3.1.3. Švari techninė metionino-cinko druska |
[CH3S(CH2) 2-CH (NH2)COO]2 -Zn |
- |
DL-metionino ne mažiau kaip 80 proc. Cinko ne daugiau kaip 18,5 proc. |
|
|||
|
3.1.4. Koncentruota skysta DL-metionino natrio druska |
[CH3S(CH2)2-CH (NH2)-COO]Na |
- |
DL-metionino ne mažiau kaip 40 proc. Natrio ne mažiau kaip 6,2 proc. |
Visos gyvūnų rūšys |
Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas „Koncentruotas skystas natrio DL-metioninas“, – DL-metionino kiekis, – drėgnio kiekis, – patvirtinimo numeris. |
|
3.1.5. Švarus techninis DL-metioninas, apsaugotas vinilperidino- stireno kopolimeru |
CH3S(CH2) 2-CH (NH2)-COOH |
|
DL-metionino ne mažiau kaip 65 proc. Vinilperidinostireno kopolimero ne daugiau kaip 3 proc. |
Pieninės karvės |
Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas „Metioninas apsaugotas vinil-peridino-stireno kopolimeru“, – DL-metionino ir drėgnio kiekiai, – gyvulių rūšys, – patvirtinimo numeris. |
|
|
3.2. Lizinas (Lysine) |
3.2.1. Švarus techninis L-lizinas |
NH2-(CH2) 4-CH (NH2)-COOH |
– Sacharozė, melasa, krakmolo produktai ir jų hidrolizuotai |
L-lizino ne mažiau kaip 98 proc. |
Visos gyvūnų rūšys |
Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas, – 3.2.1 p. nurodytam produktui „L-lizinas“, 3.2.2 p. nurodytam produktui „Koncentruotas skystas L-lizinas bazinis“, 3.2.3 p. nurodytam produktui „L-lizinas-mono-hidrochloridas“, 3.2.4 produktui „Koncentruotas skystas L-lizinas“, 3.2.5 p. nurodytam produktui „L-lizino sulfatas ir jo šalutiniai produktai, gaunami iš fermentacijos“, – L-lizino ir drėgnis kiekiai, – patvirtinimo numeris |
|
3.2.2. Koncentruotas skystas L-lizinas (bazinis) |
NH2-(CH2) 4-CH (NH2)-COOH |
Sacharozė, melasa, krakmolo produktai ir jų hidrolizuotai |
L-lizino ne mažiau kaip 60 proc. |
|
|||
3.2.3. Švarus techninis L-lizinas monohidrochloridas |
NH2-(CH2) 4-CH (NH2)-COOH. HCl |
|
L-lizino ne mažiau kaip 78 proc. |
|
|||
3.2.4. Koncentruotas skystas L-lizinas monohidrochloridas |
NH2-(CH2) 4-CH (NH2)-COOH. HCl |
|
L-lizino ne mažiau kaip 22,4 proc. |
|
|||
3.2.5. L-lizino sulfatas, gaminamas fermentacijos su Corynebacterium glutamicum būdu |
[NH2-(CH2)4-CH (NH2)-COOH]2- H2SO4 |
|
L-lizino ne mažiau kaip 40 proc. |
|
|||
3.2.6. L-lizino fosfatas ir jo šalutiniai produktai, gaminami fermentacijos su Brevibacterium lactofermentum NRRLB-11470 būdu |
[NH2-(CH2)4-CH (NH2)-COOH]. H3PO4 |
Sacharozė, amoniakas ir žuvies tirpiniai |
L-lizino ne mažiau kaip 35 proc. Fosforo ne mažiau kaip 4,3 proc. |
Paukščiai, kiaulės |
Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas „L-lizino fosfatas ir kt. šalutiniai fermentacijos produktai“, – L-lizinas ir drėgnio kiekis, – patvirtinimo numeris. |
|
|
|
3.2.7. Mišiniai: (a) švarus techninis L-lizino- monohirdo- chloridas ir (b) DL – švarus techninis metioninas, apsaugotas vinilpiridino-stireno kopolimeru |
NH2-(CH2)4-CH (NH2)-COOH- HCl CH3S(CH2) 2-CH (NH2)-COOH |
|
L-lizino + DL-metionino ne mažiau kaip 50 proc. (iš jų DL-metionino ne mažiau kaip 15 proc.) Vinilpiridino – stireno kopolimero ne daugiau kaip 3 proc. |
Pieninės karvės |
Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas „L-lizino monohidrocholrido ir DL-metionino mišinys, apsaugotas vinilpiridino-stireno kopolimeru“, – L-lizino, DL-metionino ir drėgnio kiekiai, – gyvūnų rūšis, – patvirtinimo numeris |
|
3.3. Treoninas |
3.3.1. Švarus techninis L-treoninas |
CH3CH(OH)- CH (NH2)-COOH |
|
L-treonino ne mažiau kaip 98 proc. |
Visos gyvūnų rūšys |
Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas „L-treoninas“, – L-treonino ir drėgnio kiekiai, – patvirtinimo numeris. |
|
3.4. Triptofanas |
3.4.1. Švarus technininis L-triptofanas |
(C8H5NH)-CH2-CH (NH2)-COOH |
|
L-triptofano ne mažiau kaip 98 proc. |
Visos gyvūnų rūšys |
Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas „L-triptofanas“, – L-triptofano ir drėgnio kiekiai, – patvirtinimo numeris. |
|
3.4.2. Švarus technininis DL-triptofanas |
(C8H5NH)-CH2-CH (NH2)-COOH |
|
DL-triptofano ne mažiau kaip 98 proc. |
Visos gyvūnų rūšys |
Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas „DL-triptofanas“, – DL-triptofano ir drėgnio kiekiai, – patvirtinimo numeris |
|
|
4. Aminorūgščių analogai |
|
|
|
|
|
|
|
4.1. Metionino analogai |
4.1.1. Metionino hidroksianalogas |
CH3S(CH2) 2-CH (OH)-COOH |
|
Bendros rūgšties ne mažiau kaip 85 proc. Monomerinės rūgšties ne mažiau kaip 65 proc. |
Visos gyvūnų rūšys |
Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – jei tinka, pavadinimas iš 2 skilties, – monomerinė rūgštis ir bendras rūgščių kiekis, – 4.1.1 p. ir 4.1.2 p. nurodytiems produktams: – drėgnio kiekis, – gyvulių rūšys, – patvirtinimo numeris, – įdėjimo į pašarus kiekis |
|
4.1.2. Metionino hidroksianalogo kalcio druska |
[CH3-S-(CH2) 2-CH(OH)-COO]2Ca |
|
Monomerinės rūgšties ne mažiau kaip 83 proc. Kalcio ne mažiau kaip 12 proc. |
|
Lentelės pakeitimai:
Nr. 3D-280, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 68-2459 (2005-05-31), i. k. 1052330ISAK003D-280
Pašarinių žaliavų tiekimo į
apyvartą ženklinimo taisyklių
7 priedas
DRAUDŽIAMŲJŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS
1. Išmatos, šlapimas, virškinamojo trakto tuštinimo ar šalinimo turinys, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo specialiai apdorotas, ar atitinkama forma sumaišytas.
3. Sėklos ir kitos augalų dauginimosi medžiagos, kurios po derliaus buvo apdorotos specialiomis augalų apsaugos priemonėmis, taip pat iš minėtų sėklų ir kitų dauginimosi medžiagų pagaminti šalutiniai produktai.
4. Mediena, įskaitant pjuvenas ir kitas iš medienos gautas medžiagas, kuri buvo apdorota 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Komisijos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 5 priede nurodytomis medienos apsaugos priemonėmis.
5. Įvairių apdorojimo proceso fazių atliekos, gautos iš miesto, namų ir pramoninio vandens, apibrėžto 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo 2 straipsniu, nepriklausomai nuo tolesnio jų apdorojimo ir neatsižvelgiant į šių atliekų vandenų kilmę. Terminas „vandens atliekos“ neapima maisto ar pašarų pramonėje naudojamo švaraus vandens, apibrėžto 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvos 98/ 83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės 4 straipsnyje kaip tinkamo vartoti žmonėms. Žuvų perdirbimo pramonėje gali būti naudojamas švarus jūros vanduo, atitinkantis 1991 m. liepos 22 d. Tarybos direktyvos 91/493/EEB, nustatančios sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius žuvininkystės produktų gamybą ir jų tiekimą į rinką. Apdorojimo vanduo negali būti naudojamas gyvūnų mityboje, nebent tiekiantis pašarų ar maisto medžiagą ir yra techniškai švarus: be valymo medžiagų, dezinfekavimo priemonių ir kitos teisės aktais uždraustos medžiagos gyvūnų mitybai.
6. Kietosios namų ūkio atliekos. Šios atliekos neapima visuomeninio maitinimo atliekų, apibrėžtų 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1774/2002, nustatančiu sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gegužės 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 808/2003).
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-280, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 68-2459 (2005-05-31), i. k. 1052330ISAK003D-280
Dėl žemės ūkio ministro 2004 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 3D-597 "Dėl Pašarinių žaliavų tiekimo į apyvartą taisyklių patvirtinimo" pakeitimo