LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2010-03-19

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2009, Nr. 64-2585, i. k. 1092070ISAKSAK-1047

ĮSAKYMAS

dėl 2009–2011 metų bendrojo pradinio ugdymo programos ugdymo plano patvirtinimo

2009 m. gegužės 18 d. Nr. ISAK-1047

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853; 2004, Nr. 103-3755; 2007, Nr. 43-1628) 56 straipsnio 14 punktu,

tvirtinu 2009–2011 metų bendrąjį pradinio ugdymo programos ugdymo planą (pridedama).

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS GINTARAS STEPONAVIČIUS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2009 m. gegužės 18 d.

įsakymu Nr. ISAK-1047

2009–2011 METŲ BENDRASIS PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS UGDYMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2009–2011 metų bendrasis pradinio ugdymo programos ugdymo planas (toliau -Bendrasis planas) reglamentuoja pradinio ugdymo programos, specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams pritaikytos programos, taip pat ir neformaliojo ugdymo įgyvendinimą mokyklose.

2. Bendrojo plano paskirtis – padėti mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą (toliau – mokykla), tikslingai, kryptingai, veiksmingai planuoti, organizuoti ir įgyvendinti pradinio ugdymo programą.

3. Bendrajame plane vartojamos sąvokos:

Dvikalbis ugdymas – tautinės mažumos mokomąja kalba mokyklos pasirinktas ugdymo modelis, pagal kurį dalis pradinio ugdymo bendrosios programos dalykų mokoma lietuvių kalba.

Ilgalaikis ugdymo planas – pagal pradinio ugdymo bendrąją programą, tvirtinamą švietimo ir mokslo ministro, mokytojo numatyti mokinių mokymosi pasiekimai, ugdymo turimo gairės mokyklos numatytam laikotarpiui (metams, dvejiems ar pusmečiui).

Individualus ugdymo planas – konkrečiam mokiniui pagal jo poreikius ir mokymosi galimybes parengtas ugdymo planas.

Kontrolinis darbas – ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis, kūrybinis ar kitoks raštu atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas mokinio pasiekimams ir pažangai patikrinti baigus dalyko programos dalį.

Kryptingas meninis ugdymas – įvairių meno sričių (bendrųjų meninių) gebėjimų arba vienos meno srities gebėjimų gilesnis ir platesnis ugdymas.

Mobilioji grupė – dalykui diferencijuotai mokyti, pedagoginei ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti sudaroma mokinių grupė.

Mokyklos pradinio ugdymo planas – vadovaujantis Bendruoju planu vieneriems ar dvejiems mokslo metams mokyklos parengtas planas pradinio ugdymo programai įgyvendinti.

Pamoka – mokytojo organizuojama nustatytos trukmės (dažniausiai 45 min.) kryptinga mokinių veikla, kuri padeda siekti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos pradinio ugdymo bendrojoje programoje numatytų tikslų ir laukiamų rezultatų (kompetencijų).

Specialiosios pamokos – specialiųjų poreikių mokiniams privalomos pamokos sutrikimą ar negalią kompensuojantiems įgūdžiams ugdyti.

Specialiosios pratybos – individualios ar grupinės mokinių pratybos įvairiems sutrikimams šalinti ar kompensuoti: logopedinės, judesio ir padėties, tarties, kalbos ir klausos, orientacijos ir judrumo, regėjimo funkcijoms lavinti, kasdieniams gyvenimo įgūdžiams ugdyti, Brailio raštui mokyti.

Trumpalaikis ugdymo planas – savaitei ar kitam mokyklos susitarimu nustatytam laikotarpiui mokytojo numatyti mokinių ugdymosi pasiekimai, priemonės ir būdai jų siekti.

Ugdymo individualizavimas – ugdymo turinio pritaikymas mokiniui pagal individualius jo ugdymosi poreikius ir mokyklos galimybes.

4. Kitos Bendrajame plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II. MOKYKLOS PRADINIO UGDYMO PLANO RENGIMAS

5. Mokykla, rengdama ugdymo planą pradinio ugdymo programai įgyvendinti, vadovaujasi Bendruoju planu, pradinį ugdymą ir mokyklos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

6. Mokyklos pradinio ugdymo planą (toliau – Ugdymo planas) rengia direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė.

7. Mokykla apsisprendžia dėl Ugdymo plano laikotarpio (vieneriems ar dvejiems mokslo metams) ir struktūros: jei mokykloje įgyvendinamos kelios formaliojo švietimo programos (pavyzdžiui, pradinio, pagrindinio, vidurinio), mokykla gali rengti vieną bendrą Ugdymo planą visoms programoms įgyvendinti arba atskirą Ugdymo planą. Kad ir kokia pasirenkama ugdymo plano struktūra, mokyklos Ugdymo plane būtina numatyti Bendrojo plano 20.4.1, 21.4.2 punktais pradinio ugdymo programai nustatytą valandų skaičių.

8. Ugdymo plano projektas derinamas su mokyklos taryba, savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija ar jos įgaliotu asmeniu arba dalyvių susirinkimu (savininku) (toliau – Savininku).

Punkto pakeitimai:

Nr. V-339, 2010-03-15, Žin., 2010, Nr. 31-1447 (2010-03-18), i. k. 1102070ISAK000V-339

9. Ugdymo planą tvirtina mokyklos direktorius iki einamųjų metų rugsėjo 1 dienos, išskyrus Bendrojo plano 10 punktu numatytą atvejį.

10. Mokyklos, dirbančios pagal Netradicinio ugdymo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1446, Ugdymo planą tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras. Ugdymo plano projektas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai teikiamas ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki einamųjų mokslo metų pradžios.

11. Ugdymo plane susitarimo būdu turėtų būti numatyta:

11.1. pradinio ugdymo bendrajai programai (toliau – Bendroji programa) įgyvendinti konkrečioje klasėje ar ugdymo koncentre dalykui skiriamų pamokų skaičius pagal Bendrojo plano 20.4.1, 21.4.2 punktuose dalykui nurodytą valandų skaičių. Pradinio ir muzikinio ugdymo, pradinio ir dailės ugdymo programoms įgyvendinti pamokų skaičius gali būti didinamas 1–2 pamokoms, tačiau neviršijant 10 proc. Bendrajame plane nustatyto ugdymo turinio;

11.2. dorinio ugdymo organizavimas;

11.3. pradinio ugdymo turinio pasirinkimo ir diferencijavimo bei individualizavimo galimybės;

11.4. integruoto ugdymo organizavimas:

11.4.1. sujungtų kelių ar visų ugdomųjų Bendrosios programos dalykų, visoms ugdymo sritims (kalboms, gamtamoksliniam ir socialiniam ugdymui, matematikai, menams ir kūno kultūrai) skiriant vienodą ugdymosi laiką;

11.4.2. integruojant žmogaus saugą (civilinę saugą, priešgaisrinę saugą ir saugų eismą) į kitus Bendrosios programos dalykus;

11.4.3. integruojant prevencines ir kitas programas į ugdymo turinį;

11.4.4. pasirinkus integruoto ugdymo laikotarpį (mokymo dienos, savaitės ar ilgesnio laikotarpio);

11.5. informacinių technologijų naudojimo ugdymo procese būdai;

11.6. ugdymo turinio planavimo formos ir laikotarpiai, mokinių ugdymo pažangos ir pasiekimų vertinimo metodikos ir laikotarpiai, vertinimo fiksavimo ir informavimo formos ir būdai atsižvelgiant į Bendrosios programos reikalavimus;

11.7. klasių dalijimas į grupes:

11.7.1. doriniam ugdymui, jei tėvai vieniems mokiniams parinko tikybą, kitiems – etiką;

11.7.2. lietuvių kalbai (valstybinei) mokyti mokyklose tautinės mažumos kalba, jeigu klasėje mokosi ne mažiau kaip 20 mokinių;

11.7.3. lietuvių kalbai (gimtajai) mokyti mokyklose, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras;

11.7.4. užsienio kalbai mokyti, jei mokykla turi pakankamai lėšų ir specialistą(-ų);

11.8. mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų panaudojimas:

11.8.1. užsienio kalboms mokyti;

11.8.2. kryptingam meniniam ugdymui;

11.8.3. dvikalbiam ugdymui, integruotam ugdymo procesui organizuoti ir kitai ugdomajai veiklai, jei per pamoką dirba du mokytojai;

11.8.4. individualiam darbui su mokiniu(-iais), kuriam(-iems) reikalinga papildoma mokytojo arba specialioji pedagoginė pagalba (nepadidinus mokiniui privalomų pamokų skaičiaus per savaitę, pavyzdžiui, kai per pamokas dirba du mokytojai: mokytojas ir mokytojo padėjėjas arba mokytojas ir specialusis pedagogas);

11.8.5. individualioms ir grupinėms konsultacijoms ar ugdomajai veiklai (mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, itin gabiems);

11.8.6. projektinei, socialinei, kultūrinei (taip pat ir etninei), pažintinei ir kitai ugdomajai vaiko veiklai;

11.8.7. kitoms ugdymo veikloms, padedančioms mokyklai siekti Bendrosios programos tikslų;

11.9. jungtinių klasių ugdymo organizavimas;

11.10. mokinių mobiliųjų grupių sudarymas:

11.10.1. doriniam ugdymui (tikybos, etikos);

11.10.2. tautinės mažumos kalbai (mokinio gimtajai) mokyti; jei tos kalbos pageidauja mokytis ne mažiau kaip 7 mokiniai gyvenvietės mokykloje, o savivaldybės centro ar miesto mokykloje – 12 mokinių grupė iš paralelių ar gretimų klasių mokinių;

11.10.3. kūno kultūrai organizuoti specialaus medicininio fizinio pajėgumo mokiniams;

11.10.4. grupinėms konsultacijoms (gabių, mokymosi sunkumų turinčių vaikų), kai susidaro mokinių skaičius, nustatytas Bendrojo plano 11.10.2 punkte;

11.10.5. specialiajai pedagoginei pagalbai teikti, kai susidaro mokinių skaičius, nustatytas Bendrojo plano 11.10.2 punkte;

11.11. mokinių, besimokančių dailės, šokio, muzikos, menų mokyklose, sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigose, atleidimas nuo atitinkamo privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo, tų dalykų mokymosi pasiekimų vertinimas, įskaitymas. Numatomos vaikų, atleistų nuo pamokų, saugumo užtikrinimo priemonės;

11.12. sąlygų sudarymas intensyviai mokytis lietuvių kalbą mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pradinio ugdymo programą lietuvių mokomąja kalba, bet jos nemokantiems;

11.13. mokslo metų skirstymas trimestrais arba pusmečiais; papildomų mokinių atostogų trukmė ir laikas;

11.14. pamokos trukmė ir (ar) integruoto ugdymo proceso organizavimo ypatumai;

11.15. mokinių mokymosi krūvio (taip pat kontrolinių ir namų darbų) reguliavimo priemonės;

11.16. vadovėlių ir kitų mokymo(-si) priemonių parinkimo principai ir tvarka;

11.17. neformaliojo ugdymo veiklos organizavimo būdai ir dalyvavimo joje galimybės;

11.18. specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos mokiniams teikimas ir Bendrosios programos pritaikymas;

11.19. švietimo pagalbos teikimo galimybės ir būdai.

12. Mokyklos, siekdamos patenkinti mokinių ugdymosi poreikius, atsižvelgdamos į turimas finansines ir kitas galimybes ir suderinusios su Savininku, gali priimti ir kitus Bendrajame plane nenumatytus sprendimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-339, 2010-03-15, Žin., 2010, Nr. 31-1447 (2010-03-18), i. k. 1102070ISAK000V-339

III. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

I. UGDYMO ORGANIZAVIMAS 2009–2011 METAIS

13. Mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d., baigiasi kitų metų rugpjūčio 31 d.

14. Vienerių mokslo metų ugdymo proceso trukmė – 32 savaitės. Mokykloje mokomasi penkias dienas per savaitę.

15. Ugdomojo proceso metu mokiniams skiriamos atostogos: rudens atostogoms – 7 kalendorinės dienos, žiemos atostogoms – 14 kalendorinių dienų, pavasario – 7 kalendorinės dienos.

16. Papildomoms atostogoms skiriama 10 mokymosi dienų (du kartus per metus).

17. Mokykla, suderinusi su Savininku, gali keisti pavasario (Velykų) atostogų datas, nurodytas Bendrojo plano 20.2 punkte, o mokykla, kurios mokomoji kalba yra tautinės mažumos kalba – žiemos (Kalėdų) ir pavasario (Velykų) atostogų datas, nurodytas Bendrojo plano 20.2 ir 21.2 punktuose.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-339, 2010-03-15, Žin., 2010, Nr. 31-1447 (2010-03-18), i. k. 1102070ISAK000V-339

18. Dešimt ugdymo proceso dienų per mokslo metus skiriama kultūrinei (taip pat etninei), meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

19. Paskelbus ekstremalią padėtį, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, nustačius ypatingąją epideminę padėtį dėl staigaus ir neįprastai didelio užkrečiamųjų ligų išplitimo viename ar keliuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose, taip pat oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei, į mokyklą mokiniai gali neatvykti. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

20. Ugdymo organizavimas 2009–2010 mokslo metais:

20.1. ugdomasis procesas prasideda 2009 m. rugsėjo 1 d., baigiamas 2010 m. gegužės 28 d.;

20.2. atostogų trukmė kalendorinėmis dienomis:

Atostogos	Prasideda	Baigiasi
Rudens	2009-10-26	2009-11-01
Žiemos (Kalėdų)	2009-12-21	2010-01-03
Pavasario (Velykų)	2010-03-29	2010-04-04
Vasaros	2010-05-31	2010-08-31

20.3. papildomas atostogas rekomenduojama skirti:

Atostogos prasideda	Atostogos baigiasi
2010-01-04	2010-01-10
2010-02-08	2010-02-14

20.4. 2009–2010 mokslo metais pradinio ugdymo programai (ugdymo dalykams) skiriama valandų:

20.4.1. pradinio ugdymo programos dalykų apimtis valandomis, kai pamokos trukmė 1 klasėje – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min.:

Dalykai	1–2 klasės	3–4 klasės	Iš viso valandų
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	64	64	128
Lietuvių kalba (gimtoji)	480	448	928
Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)	448*	448*	896*
Lietuvių (valstybinė) kalba	160*	224*	384*
Užsienio kalba	64	64	128
Matematika	288(256*)	288	576 (544*)
Pasaulio pažinimas	128	128	256
Dailė ir technologijos	128	128 (96*)	256 (224*)
Muzika	128	128	256
Kūno kultūra	160	192(160*)	256 (320*)
Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos	96	96	192
Iš viso	1536	1536	3072
Iš viso	1632*	1696*	3328*

Pastaba. * Mokykloje tautinės mažumos kalba.

20.4.2. dalykai ir jiems skiriamų valandų skaičius per savaitę pradinio ugdymo programai įgyvendinti, kai pamokos trukmė 1 klasėje – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min.:

Dalykai	Dalyko savaitinių pamokų skaičius
Dalykai	1–2 klasės	3–4 klasės	pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	2	2	4
Kalbos:
Lietuvių kalba (gimtoji)	15	14	29
Užsienio kalba (anglų, prancūzų ar vokiečių)	2	2	4
Matematika	9	9	18
Pasaulio pažinimas	4	4	8
Dailė ir technologijos	4	4	8
Muzika	4	4	8
Kūno kultūra	5	6	11
Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui	1 kl. – 22 2 kl. – 23	3 kl. – 22 4 kl. – 23	90
Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos	6**		6
Maksimalus pamokų skaičius mokiniui	1 kl. – 22 2 kl. – 24	3 kl. – 24* 4 kl. – 24	94
Neformalusis ugdymas	8**		8
			104

Pastabos:* tik mokiniams, iki 2009–2010 m. m. pasirinkusiems ankstyvąjį užsienio kalbų mokymą;

**mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų ir neformaliojo ugdymo valandų skaičius nurodytas 1–4 klasėms (keturioms klasėms) bendrai, esant daugiau klasių komplektų atitinkamai didėja ir šių pamokų skaičius.

20.4.3. dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pradinio ugdymo programai įgyvendinti mokykloje tautinės mažumos kalba, kai pamokos trukmė 1 klasėje – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min.:

Dalykai	Dalyko savaitinių pamokų skaičius
Dalykai	1–2 klasės	3–4 klasės	pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	2	2	4
Kalbos:
Gimtoji kalba	14	14	28
Lietuvių kalba (valstybinė)	5	7	12
Užsienio kalba (anglų, prancūzų ar vokiečių)	2	2	4
Matematika	8	9	17
Pasaulio pažinimas	4	4	8
Dailė ir technologijos	4	3	7
Muzika	4	4	8
Kūno kultūra	5	5	10
Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui	1 kl. – 23 2 kl. – 25	3 kl. – 25 4 kl. – 25	98
Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos	6**		6
Maksimalus pamokų skaičius mokiniui	1 kl. – 23 2 kl. – 26	3kl. – 27* 4 kl. – 26	102
Neformalusis ugdymas	8**		8
			112

Pastaba. ** Mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų ir neformaliojo ugdymo valandų skaičius nurodytas 1–4 klasėms (keturioms klasėms) bendrai, esant daugiau klasių komplektų atitinkamai didėja ir šių pamokų skaičius.

21. Ugdymo proceso organizavimas 2010–2011 mokslo metais:

21.1. ugdomasis procesas prasideda 2010 m. rugsėjo 1 d., baigiamas 2011 m. gegužės 31 d.;

21.2. mokinių atostogų trukmė kalendorinėmis dienomis:

Atostogos	Prasideda	Baigiasi
Rudens	2010-10-25	2010-10-31
Žiemos (Kalėdų)	2010-12-20	2011-01-02
Pavasario (Velykų)	2011-04-18	2011-04-24
Vasaros	2011-06-01	2011-08-31

21.3. papildomas atostogas rekomenduojama skirti:

Atostogos prasideda	Atostogos baigiasi
2011-01-03	2011-01-09
2011-02-21	2011-02-27

21.4. 2010–2011 mokslo metais pradinio ugdymo programai (ugdymo dalykams) skiriama valandų:

21.4.1. pradinio ugdymo programos dalykų apimtis valandomis, kai pamokos trukmė 1 klasėje – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min.:

Dalykai	1–2 klasės	3–4 klasės	Iš viso valandų
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	64	64	128
Lietuvių kalba (gimtoji)	480	448	928
Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)	448*	448*	896*
Lietuvių (valstybinė) kalba	160*	224*	384*
Užsienio kalba	64	128	192
Matematika	288 (256*)	288	576 (544*)
Pasaulio pažinimas	128	128	256
Dailė ir technologijos	128	128 (96*)	256 (224*)
Muzika	128	128	256
Kūno kultūra	160	192(160*)	352 (320*)
Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos	64	96	160
Iš viso	1504	1600	3104
Iš viso	1600*	1760*	3360*

Pastaba. * Mokykloje tautinės mažumos kalba.

21.4.2. dalykai ir jiems skiriamų valandų skaičius per savaitę pradinio ugdymo programai įgyvendinti, kai pamokos trukmė 1 klasėje – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min.:

Dalykai	Dalyko savaitinių pamokų skaičius
Dalykai	1–2 klasės	3–4 klasės	pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	2	2	4
Kalbos:
Lietuvių kalba (gimtoji)	15	14	29
Užsienio kalba (anglų, prancūzų ar vokiečių)	2	4	6
Matematika	9	9	18
Pasaulio pažinimas	4	4	8
Dailė ir technologijos	4	4	8
Muzika	4	4	8
Kūno kultūra	5	6	11
Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui	1 kl. – 22 2 kl. – 23	3 kl. – 24 4 kl. – 23	92
Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos	5**		5
Maksimalus pamokų skaičius mokiniui	1 kl. – 22 2 kl. – 24	3 kl. – 24 4 kl. – 24	94
Neformalusis ugdymas	8**		8
			105

21.4.3. dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pradinio ugdymo programai įgyvendinti mokykloje tautinės mažumos kalba, kai pamokos trukmė 1 klasėje – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min.:

Dalykai	Dalyko savaitinių pamokų skaičius
Dalykai	1–2 klasės	3–4 klasės	Pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	2	2	4
Kalbos:
Gimtoji kalba	14	14	28
Lietuvių kalba (valstybinė)	5	7	12
Užsienio kalba (anglų, prancūzų ar vokiečių)	2	4	6
Matematika	8	9	17
Pasaulio pažinimas	4	4	8
Dailė ir technologijos	4	3	7
Muzika	4	4	8
Kūno kultūra	5	5	10
Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui	1 kl. – 23 2 kl. – 25	3 kl. – 27 4 kl. – 25	100
Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos	5**		5
Maksimalus pamokų skaičius mokiniui	1 kl. – 23 2 kl. – 26	3 kl. – 27 4 kl. – 26	101
Neformalusis ugdymas	8**		8
			113

22. Pamokos trukmė 1 klasėje – ne ilgesnė kaip 35 minutės, 2–4 klasėse – ne ilgesnė kaip 45 minutės. Mokyklai pasirinkus trumpesnį pamokos laiką nei 35 minutės 1-oje klasėje ir 45 minutės 2–4 klasėse, atitinkamai didinamas ir dalykams skiriamų savaitinių pamokų skaičius.

23. Pamokų skaičių klasei per savaitę sudaro: minimalus pamokų skaičius mokiniui, mokyklos nuožiūra skiriamos pamokos, neformaliojo ugdymo valandos ir dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į grupes, pamokų skaičius. Privalomų pamokų skaičių sudaro minimalus pamokų skaičius mokiniui.

II. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR ATSKIRŲ DALYKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

24. Pradinio ugdymo programos įgyvendinimas:

24.1. 2009–2010 mokslo metais 1 ir 3 klasėse pradinio ugdymo programa įgyvendinama pagal Bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848). Pagal šią programą gali būti dirbama ir 2, 4 klasėse, jei 2008-2009 mokslo metais ji buvo pradėta įgyvendinti. Jei nebuvo, 2 ir 4 klasėse dirbama pagal Bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. ISAK-1015 (Žin., 2003, Nr. 77-3525);

24.2. 2010–2011 mokslo metais 1–4 klasėse pradinio ugdymo programa įgyvendinama pagal Bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848).

25. Dorinio ugdymo organizavimas:

25.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų – etiką arba tradicinės religinės bendrijos ar bendruomenės tikybą;

25.2. nesusidarius 7 mokinių grupei, mokiniui(-iams) gali būti skiriamas savarankiškas etikos arba tikybos mokymasis pagal Savarankiško mokymosi tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ISAK-1759 (Žin., 2003, Nr. 33-1397; 2004, Nr. 52-1760; 2007, Nr. 95-3860), arba sudaroma mobilioji grupė iš gretutinių ar paralelių klasių mokinių;

25.3. dalyką mokinys gali keisti kiekvienais mokslo metais, jo tėvams (globėjams) parašius prašymą.

26. Užsienio kalbos mokymo organizavimas:

26.1. užsienio (anglų, prancūzų ar vokiečių) kalbos mokoma antraisiais-ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais;

26.2. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš mokyklos siūlomų užsienio kalbų;

26.3. nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. užsienio kalbos mokoma visose 2 klasėse, tam skiriamos 2 pamokos per savaitę. Mokykla gali skirti 1 papildomą pamoką iš mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų;

26.4. 2009–2010 mokslo metais ankstyvajam užsienio kalbos mokymui 3 klasėje skiriamos 2 pamokos per savaitę iš mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų ir (ar) iš neformaliojo ugdymo valandų;

26.5. mokyti užsienio kalbos pradinėse klasėse gali:

26.5.1. užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją turintis mokytojas, išklausęs darbo su pradinių klasių mokiniais didaktikos kursą;

26.5.2. pradinių klasių mokytojas, turinis užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją arba dalyvaujantis perkvalifikavimo studijų programoje.

27. Kūno kultūros ugdymo organizavimas:

27.1. viena kūno kultūros pamoka per savaitę gali būti skiriama šokiui;

27.2. jei kūno kultūrai skiriamos 2 pamokos per savaitę, rekomenduojama sudaryti sąlygas mokiniams ne mažiau kaip vieną pamoką per savaitę lankyti aktyvaus judėjimo pratybas savo mokykloje arba kurioje nors neformaliojo švietimo įstaigoje;

27.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės gali būti organizuojamos taip:

27.3.1. iš įvairių klasių sudaromoms 8–15 mokinių grupėms skiriamos 2 pamokos per savaitę;

27.3.2. mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

27.3.3. tėvų (globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje;

27.3.4. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgiant į jų ligų pobūdį. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą.

28. Meninio ir technologinio ugdymo organizavimas:

28.1. mokykla, organizuojanti kryptingą meninį ugdymą, parengia kryptingo meninio ugdymo programą, tvirtinamą mokyklos direktoriaus;

28.2. esant teatro specialistui, turinčiam pedagoginio darbo patirties, kaip viena iš neformaliojo ugdymo sričių rekomenduojamas teatras;

28.3. meniniam ir technologiniam ugdymui rekomenduojama skirti po 1 valandą per savaitę.

III. MOKINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMAS

29. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami vadovaujantis Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150).

30. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus taikomas formuojamasis (žodžiu ir raštu), diagnostinis (pagal mokyklos pasirinktą vertinimo formalizavimo būdą) ir apibendrinamasis vertinimas (pavyzdžiui, aprašas). Pradinių klasių mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami.

31. Pusmečio (trimestro) mokinių pažanga fiksuojama Pradinio ugdymo dienyne (toliau – Dienynas), patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-3328 (Žin., 2008, Nr. 146-5879):

31.1. 2009–2010 mokslo metais 1 ir 3 klasių mokinių pasiekimai fiksuojami atitinkamose Dienyno skiltyse įrašant mokinio pasiektą mokymosi lygį (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis) pagal pasiekimų požymius, aprašytus Bendrojoje programoje;

31.2. 2009–2010 mokslo metais 2 ir 4 klasių mokinių pasiekimai fiksuojami pačios mokyklos nustatytu būdu (pavyzdžiui, atitinkamose Dienyno skiltyse įrašoma „padaryta pažanga“ ar „nepadaryta pažanga“ (p. p., n. p.) arba nurodomas mokinio pasiektas mokymosi lygis);

31.3. 2010–2011 mokslo metais 1–4 klasių mokinių pasiekimų pažanga fiksuojama įrašant mokinio pasiektą mokymosi lygį.

IV. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

32. Neformalusis vaikų švietimas įgyvendinimas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115).

33. Neformaliojo vaikų švietimo veikla yra skirta meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti. Šią veiklą mokiniai (ar jų tėvai, globėjai) renkasi laisvai, ji atliekama per:

33.1. neformaliojo ugdymo programas, finansuojamas mokinio krepšelio lėšomis;

33.2. neformaliojo vaikų švietimo programas, kurios gali būti vykdomos ir mokykloje, panaudojus visas neformaliojo ugdymo valandas;

33.3. pažintinę veiklą, organizuojamą pagal Mokinių pažintinei veiklai skirtų lėšų naudojimo metodines rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-1934 (Žin., 2007, Nr. 105-4319);

33.4. socialinę, projektinę ir kt. veiklą.

34. Mokinių skaičius neformaliojo ugdymo grupėje yra ne mažesnis kaip 7 mokiniai gyvenvietės ar 12 mokinių savivaldybės centro ir miesto mokykloje.

35. Valandas, skirtas neformaliajam ugdymui pradinėse klasėse, būtina naudoti pagal paskirtį.

36. Neformaliojo vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos mokyklos ar Savininko nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-339, 2010-03-15, Žin., 2010, Nr. 31-1447 (2010-03-18), i. k. 1102070ISAK000V-339

V. LIETUVIŲ KALBOS (VALSTYBINĖS) IR TAUTINIŲ MAŽUMŲ GIMTŲJŲ KALBŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

37. Mokykla, kurioje mokoma tautinės mažumos kalba, atsižvelgdama į mokinių kalbos gebėjimus ir poreikius, apsisprendžia dėl lietuvių kalbai (valstybinei) ir gimtajai kalbai klasei skiriamų pamokų skaičiaus rinkdamasi vieną iš variantų:

37.1. skiria Bendrajame plane nustatytą pamokų skaičių per savaitę;

37.2. Bendrajame plane skirtas savaitines pamokas gimtajai kalbai ir lietuvių kalbai (valstybinei) sumuoja ir dalija jas per pusę;

37.3. Bendrajame plane nustatytą gimtosios kalbos pamokų skaičių skiria lietuvių kalbai, o lietuvių kalbos pamokų skaičių – gimtajai kalbai.

38. Mokyti lietuvių kalbos (valstybinės) pradinėse klasėse, kuriose ugdoma tautinės mažumos kalba, gali lietuvių kalbos mokytojo kvalifikaciją turintis mokytojas arba pradinių klasių mokytojas, baigęs pradinių klasių mokytojų rengimo programą lietuvių kalba.

39. Mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba, gali būti taikomas dvikalbis ugdymas.

40. Mokiniai, kurių gimtoji kalba yra kita negu mokyklos mokomoji kalba, gali būti mokomi gimtosios kalbos, jei susidaro ne mažesnė kaip 7 mokinių grupė gyvenvietės ar 12 mokinių grupė savivaldybės centro ir miesto mokykloje ir yra tos kalbos mokytojas specialistas.

41. Gimtosios kalbos mokoma vadovaujantis Tautinės mažumos kalbos mokymosi organizavimo bendrojo lavinimo mokykloje rekomendacijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1630 (Žin., 2006, Nr. 87-3420).

VI. UŽSIENIEČIŲ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, ATVYKUSIŲ AR GRĮŽUSIŲ GYVENTI IR DIRBTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE, VAIKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

42. Mokinio užsienio šalies mokykloje įgytų mokymosi pasiekimų lygį nustato mokykla, į kurią kreipiasi mokinys, pageidaujantis tęsti mokymąsi. Jei reikia likviduoti kai kurių dalykų programų skirtumus, mokykla, atsižvelgusi į mokinio (ar jo tėvų, globėjų) pageidavimus, numato būdus ir formas atsilikimui likviduoti.

43. Užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, grįžusių iš užsienio, vaikų, nemokančių valstybinės kalbos ir norinčių mokytis ar tęsti mokymąsi Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, ugdymas organizuojamas vadovaujantis Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ar dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1800 (Žin., 2005, Nr. 109-3991).

44. Mokiniai, ketinantys išvykti gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, pateikę prašymą mokyklos, kurioje jie mokėsi, direktoriui, lietuvių kalbos ar visų atitinkamos klasės dalykų gali mokytis savarankiškai pagal Savarankiško mokymosi tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 258 (Žin., 2003, Nr. 33-1397; 2007, Nr. 95-3860).

VII. UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

45. Klasės jungiamos vadovaujantis Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 (Žin., 2004, Nr. 95-3510).

46. Gali būti jungiamos dvi arba trys klasės, jei sujungus klases susidaro 10–15 mokinių.

47. Jungtiniam pradinių klasių komplektui, atsižvelgiant į Bendrojo plano 20.4.1, 21.4.2 punktuose numatytą atskiriems dalykams skiriamų valandų skaičių, numatoma iki 30 valandų per savaitę.

48. Kiekvienam jungtinės klasės komplektui skiriama 2 neformaliojo ugdymo ir 2 mokyklos nuožiūra skiriamos pamokos.

VIII. MOKINIŲ, MOKOMŲ NAMUOSE, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

49. Vaikai, kuriems kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriems reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, mokomi pagal Vaikų, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriems reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1836 (Žin., 2007, Nr. 100-4088).

50. Sergantiems mokiniams mokymas namuose skiriamas ir organizuojamas pagal Moksleivių mokymo namuose organizavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 259/153 (Žin., 2000, Nr. 25-654).

51. Mokinys gydytojo leidimu dalį pamokų gali lankyti mokykloje. Šios pamokos papildomai įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą. Mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgusi į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų mokinio ugdymo namuose planą.

52. Pagal galimybes ir poreikį mokinys namuose gali integruotai mokytis muzikos, dailės ir technologijų, kūno kultūros.

53. 1–3 klasių mokiniui, mokomam namuose, skiriama iki 9 savaitinių pamokų, 4 klasėje – 11 pamokų. Mokyklos, kurioje mokoma tautinės mažumos kalba pagal pradinio ugdymo programą, mokiniams kiekvienoje klasėje skiriamos papildomos dvi pamokos per savaitę lietuvių kalbai mokyti.

54. Mokinių savarankiškas mokymasis organizuojamas pagal Savarankiško mokymosi tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 258 (Žin., 2003, Nr. 33-1397; 2007, Nr. 95-3860).

55. Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1180 (Žin., 2005, Nr. 84-3118).

56. Suaugusiųjų mokymas pagal pradinio ugdymo programą organizuojamas vadovaujantis 2009–2011 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1027 (Žin., 2009, Nr. 61-2447), 7 skirsniu.

IV. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

I. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ UGDYMO ORGANIZAVIMO BENDROSIOS NUOSTATOS

57. Mokykla, rengdama Ugdymo planą, turi atsižvelgti į specialiųjų poreikių mokinių ugdymosi poreikius ir numatyti šių poreikių tenkinimo tvarką: priimti sprendimus dėl specialiųjų poreikių mokinių mokymosi krūvio (planuoti privalomas, specialiąsias pamokas), specialiosios pedagoginės ir (ar) specialiosios pagalbos teikimo.

58. Specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti dalykų Bendrąją programą pritaiko (modifikuoja, adaptuoja ar rengia individualią programą) mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi poreikius, mokyklos specialiojo ugdymo komisijos, specialiojo pedagogo rekomendacijas. Mokykloje jų nesant, mokytoją konsultuoja mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai.

59. Organizuodama specialiųjų poreikių mokinių ugdymą, mokykla atsižvelgia į:

59.1. mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius ir sutrikimus;

59.2. ugdymo formą (ugdosi bendrojo lavinimo mokykloje integruotai (visiškai, iš dalies), namuose ar specialiojo ugdymo įstaigoje);

59.3. ugdymo programą (Bendrąją programą ar specialiųjų poreikių mokiniams pritaikytas programas: modifikuotą, adaptuotą, individualiąją);

59.4. turimas mokymo lėšas;

59.5. ugdymo(si) aplinką.

60. Specialioji mokykla ir bendrojo lavinimo mokykla, ugdanti specialiųjų poreikių mokinius, sudarydama mokyklos, klasės ar specialiųjų poreikių mokinio individualų ugdymo planą:

60.1. turi vadovautis Bendrajame plane pradinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, nurodytu Bendrojo plano 20.4.2, 20.4.3, 21.4.2, 21.4.3, 88 punktuose;

60.2. gali iki 20 procentų koreguoti dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičių, išskyrus atvejus, kai ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrojo plano 88 punktu;

60.3. gali keisti dalykams skirtų pamokų skaičių (mažinti, didinti), o vietoj neįrašytų dalykų, išvardytų Bendrojo plano 63 punkte, gali planuoti specialiąsias pamokas ir (ar) didinti pamokų skaičių, skirtą meniniam ugdymui, kitiems dalykams mokyti, papildomai mokytojo pagalbai teikti. Mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba – lietuvių (valstybinei) kalbai mokyti;

60.4. turi išlaikyti mokiniui Bendrajame plane nurodytą minimalų pamokų skaičių pradinio ugdymo programai įgyvendinti. Nežymų ir vidutinį intelekto sutrikimą turintiems mokiniams ir besimokantiems pagal adaptuotą, specialiųjų poreikių mokiniui pritaikytą Bendrąją programą ar pagal specialiojo pradinio ugdymo programą, kurių ugdymas organizuojamas vadovaujantis

Bendrojo plano 20.4.2, 20.4.3, 21.4.2 ar 21.4.3 punktu, gali 1–2 pamokomis mažinti minimalų privalomų pamokų skaičių mokiniui, didindama neformaliojo ugdymo valandų skaičių;

60.5. bendrą pamokų ir neformaliojo ugdymo pamokų skaičių gali mažinti ar didinti 1–2 pamokomis, išskyrus atvejus, kai ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrojo plano 88 punktu;

60.6. per mokslo metus mokyklos specialiojo ugdymo komisijai ar pedagoginei psichologinei tarnybai įvertinus ir rekomendavus, gali keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių;

60.7. intensyvindama mokiniui teikiamą specialiąją pedagoginę ar mokytojo papildomą pagalbą, nustatytam laikotarpiui gali skirti papildomų pamokų kiekvienam mokiniui individualiai ar mokinių grupei;

60.8. turi užtikrinti specialiųjų poreikių mokinių ugdymo tęstinumą ir nuoseklumą;

60.9. savo sprendimu specialiųjų poreikių mokiniams, atsižvelgdama į mokinio sveikatos sutrikimus ir mokyklos specialiojo ugdymo komisijos rekomendacijas, trumpinti pamokų trukmę 5 minutėmis, o sutaupytą laiką skirti mokinių veiklai keisti, pertraukoms organizuoti.

61. Mokykla, įgyvendindama formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, specialiųjų poreikių mokinių skaičių grupėje, atsižvelgusi į mokymo lėšas, mokinių poreikius, turimas mokymo(si) sąlygas ir mokymo priemones, gali nustatyti pati.

62. Turintiems kompleksinių sutrikimų mokiniams, kurių intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į intelekto sutrikimą ir vadovaujantis Bendrojo plano 86–88 punktais. Kartu planuojama specialioji pedagoginė pagalba kitoms sutrikusioms funkcijoms lavinti:

62.1. specialiosios lavinamosios klasės mokytojas mokiniams, turintiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, ir mokiniams, turintiems kompleksinių sutrikimų, kai vidutinis, žymus ir labai žymus intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, rengia individualią ugdymo programą;

62.2. mokykla gali organizuoti šių klasių užimtumą ir mokinių atostogų metu (išskyrus vasarą). Savanoriai aukštesniųjų klasių mokiniai, vykdantys socialinės veiklos programas, gali mokytojui padėti organizuoti šią veiklą.

63. Mokyklos specialiojo ugdymo komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymu, tėvų pritarimu specialiųjų poreikių mokiniai:

63.1. kurti ir neprigirdintys, turintys vidutinį ir žymų kalbos neišsivystymą, autizmo sindromą (normalus intelektas), elgesio, emocijų ir socialinės raidos sutrikimų, skaitymo ir (ar) rašymo sutrikimų, vidutinį ir labai žymų judesio ir padėties sutrikimą, ribotą ar sutrikusį intelektą, sergantys psichikos ligomis, ir tautinės mažumos kalba besimokantys išvardytų sutrikimų turintys specialiųjų poreikių mokiniai gali nesimokyti ar pradėti vėliau mokytis užsienio kalbos;

63.2. sutrikusios klausos mokiniai gali nesimokyti muzikos, o kurtiesiems jos nereikia mokytis;

63.3. judesio ir padėties sutrikimų turintys mokiniai gali būti atleidžiami nuo technologijų pamokų;

63.4. vietoj Bendrojo plano 63.1, 63.2, 63.3 punktuose nurodytų dalykų mokykla gali tenkinti mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, organizuoti specialiąsias pamokas, teikti papildomą mokytojo pagalbą, o tautinės mažumos kalba besimokantiems, kurtiems ir neprigirdintiems mokiniams skirti pamokų lietuvių (valstybinei) kalbai mokyti;

63.5. integruotai besimokantiems mokiniams visi ugdymo plano keitimai, susiję su atleidimu nuo dalykų mokymosi, įforminami direktoriaus įsakymu.

II. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMAS

64. Mokinio, kuriam rekomenduota mokytis pagal Bendrąją programą arba modifikuotą specialiųjų poreikių mokiniui pritaikytą Bendrąją programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis Bendrojo plano 29–31 punktų nuostatomis.

65. Mokinio, kuris mokosi pagal individualią, adaptuotą, specialiųjų poreikių mokiniui pritaikytą Bendrąją programą ar specialiojo pradinio ugdymo programą, mokymosi pasiekimai vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus.

III. SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS TEIKIMAS

66. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1780 (Žin., 2005, Nr. 107-3938).

67. Mokiniui, turinčiam vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, specialiąją pagalbą teikia mokytojo padėjėjas.

68. Mokykloje nesant specialiojo pedagogo (tiflopedagogo, surdopedagogo, logopedo), kiekvienam specialiųjų poreikių mokiniui, kuriam mokyklos specialiojo ugdymo komisija nustatytu laikotarpiu rekomendavo papildomą specialiąją pedagoginę pagalbą, turi būti skiriama nuo 2 iki 4 valandų per savaitę individualioms konsultacijoms ir (ar) papildomai mokytojo pagalbai.

IV. SPECIALIŲJŲ MOKYKLŲ PARENGIAMOSIOS KLASĖS, SKIRTOS KURTIEMS IR NEPRIGIRDINTIEMS, SUTRIKUSIOS REGOS, SUTRIKUSIOS KALBOS IR KITŲ KOMUNIKACIJOS SUTRIKIMŲ TURINTIEMS MOKINIAMS, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

69. Specialiųjų poreikių mokinių, kurie mokosi specialiosiose mokyklose, skirtose kurtiems ir neprigirdintiems, sutrikusios regos, sutrikusios kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų turintiems mokiniams, Bendrojoje programoje numatytiems pasiekimams pasiekti per ilgesnį laiką yra skiriami papildomi privalomo ugdymo metai parengiamajai klasei, kurios ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrojo plano 20.4, 21.4 punktuose 1–2 klasių dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičiumi per savaitę vieneriems metams. Atskiriems dalykams numatytas pamokų skaičius mokyklos nuožiūra gali būti keičiamas atsižvelgiant į vaiko ugdymosi poreikius, išlaikant mokiniui minimalų privalomų pamokų skaičių per savaitę.

70. Kurtiems ir neprigirdintiems vaikams vietoj kalboms skiriamų pamokų organizuojamos komunikacinės veiklos pamokos (7 pamokos per savaitę), kurias sudaro šios veiklos sritys – lietuvių kalba, bendravimas ir 1 savaitinė pamoka skiriama lietuvių gestų kalbai mokyti. Ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrojo plano 20.4.3, 21.4.3 punktais:

70.1. pažintinės veiklos pamokos apima socialinę, kultūrinę veiklą, gamtinės aplinkos pažinimą, elementarių matematinių vaizdinių su(si)formavimą;

70.2. meninės veiklos pamokas sudaro muzikos ritmikos mokymasis ir dailės sričių pažinimas;

70.3. dalykinei praktinei veiklai skiriamos 3 pamokos per savaitę;

70.4. tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualioms pratyboms skiriamos 2 pamokos (kochlearinių implantų naudotojams – 2–3 pamokos) per savaitę kiekvienam mokiniui. Tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualios pratybos vyksta per komunikacinės ir pažintinės veiklos pamokas (pratybų ir minėtų pamokų turinys turi derėti).

71. Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos mokinių ugdymo plane turi būti skiriama specialiųjų pamokų tarčiai, kalbai ir klausai lavinti. Individualioms pratyboms skiriama po 1 pamoką kiekvienam mokiniui. Ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrojo plano 20.4.2, 20.4.3, 21.4.2, 21.4.3 punktais.

72. Sutrikusios regos mokinių ugdymo plane būtina skirti specialiąją pamoką, skirtą abilitacinėms pratyboms (sensomotorikai ir regėjimui lavinti). Ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrojo plano 20.4.2, 20.4.3, 21.4.2, 21.4.3 punktais.

V. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ MOKYMAS NAMUOSE

73. Sergančių specialiųjų poreikių mokinių mokymo namuose ugdymo turinį formuoja mokykla parinkdama ugdymo sritis, pritaikydama dalykų programas pagal šių mokinių gebėjimus, ugdymosi poreikius ir atsižvelgdama į gydytojų rekomendacijas.

74. Sergantiems specialiųjų poreikių mokiniams, neturintiems intelekto sutrikimų, skiriamas Bendrojo plano 53 punkte nurodytas valandų skaičius, iš jų 1–2 pamokas galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

75. Tautinės mažumos kalba besimokantiems specialiųjų poreikių mokiniams, neturintiems intelekto sutrikimų, ugdyti namuose skiriamas Bendrojo plano 53 punkte nurodytas valandų skaičius, 2 papildomas valandas būtina skirti lietuvių valstybinei kalbai mokyti.

76. Kurčią ar neprigirdintį vaiką namuose ugdantis surdopedagogas ar logopedas, atsižvelgdamas į individualius vaiko gebėjimus ir klausos sutrikimo laipsnį, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) individualiai pritaiko mokiniui programą lavina vaiko gebėjimus, konsultuoja tėvus.

77. Nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokantiems nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams mokyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę. Šios valandos skiriamos kalbiniam, matematiniam, socialiniam ugdymui ir specialiosioms pamokoms specialiesiems mokinio poreikiams tenkinti.

78. Vidutinio, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokančių nežymaus, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę. Ugdymas organizuojamas atskiromis veiklos sritimis: komunikacinės, pažintinės, orientacinės, meninės ir darbinės veiklos kryptimis:

78.1. mokinį namuose ugdo specialusis pedagogas;

78.2. specialusis pedagogas, atsižvelgdamas į individualius kiekvieno vaiko gebėjimus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) individualiai pritaiko mokiniui bendrąją pradinio ugdymo programą lavina vaiko gebėjimus, konsultuoja tėvus;

78.3. žymiai ar labai žymiai sutrikusio intelekto vaikams, turintiems judesio ir padėties sutrikimų, organizuojant mokymą namuose rekomenduojama 1-2 valandas per savaitę skirti gydomajai mankštai.

79. Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimas namuose ikimokyklinio amžiaus specialiųjų poreikių vaikams, neturintiems sąlygų lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos:

79.1. specialioji pagalba namuose teikiama akliesiems ir silpnaregiams, kurių regėjimo aštrumas su korekcija yra iki 0,1, kurtiesiems, neprigirdintiesiems (56–70 dB), žymiai ir labai žymiai sutrikusio intelekto, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, turintiems labai žymių judesio ir padėties sutrikimų vaikams;

79.2. ugdymas organizuojamas vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo specialiųjų poreikių ikimokyklinio amžiaus vaikams namuose tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 916/385 (Žin., 2000, Nr. 66-2004);

79.3. ugdymui namuose skiriamos 4 valandos per savaitę. Mokykla, atsižvelgdama į mokinio sveikatos sutrikimus ir parinkdama ugdymo sritis: komunikacinės (gestų kalbos mokymas, lietuvių kalba, bendravimas, tarties mokymas, klausos lavinimas, Brailio rašto mokymas), pažintinės-socialinės, orientacinės, meninės, taip pat darbinės veiklos (savitarnos, buitinių įgūdžių ugdymas) kryptis, gali skirti valandų sensomotoriniam ir kompiuteriniam raštingumui ugdyti;

79.4. specialiąją pedagoginę pagalbą namuose teikia specialusis pedagogas;

79.5. specialusis pedagogas, atsižvelgdamas į individualius vaiko ugdymosi poreikius, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) sudaro mokinio individualią ugdymo programą, konsultuoja tėvus.

VI. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ, NETURINČIŲ INTELEKTO SUTRIKIMŲ, IR MOKINIŲ, TURINČIŲ KOMPLEKSINIŲ SUTRIKIMŲ, KURIŲ SUTRIKIMŲ DERINIO DALIS NĖRA INTELEKTO SUTRIKIMAS, IR ŠIŲ SUTRIKIMŲ TURINČIŲ MOKINIŲ, BESIMOKANČIŲ MOKYKLOSE TAUTINĖS MAŽUMOS KALBA, UGDYMAS

80. Specialiųjų mokyklų, bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose klasėse besimokančių specialiųjų poreikių mokinių, ugdomų pagal Bendrąją programą ir modifikuotą specialiųjų poreikių mokiniui pritaikytą Bendrąją programą ar pagal specialiojo pradinio ugdymo programą, ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrojo plano 20.4.2, 20.4.3, 21.4.2, 21.4.3 punktuose dalykų programoms įgyvendinti nurodytu savaitinių pamokų skaičiumi.

81. Sutrikusios klausos mokiniams (kurtiesiems ir neprigirdintiesiems) ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrojo plano 20.4.3, 21.4.3 punktais. Mokykla, atsižvelgdama į klausos netekimo laiką, kalbos išsivystymo lygį, turimus tarties įgūdžius ir gebėjimą bendrauti sakytine kalba ar lietuvių gestų kalba, ugdymo plane skiria:

81.1. lietuvių gestų kalbai – 2–3 pamokas, lietuvių (valstybinei) kalbai – 6–8 pamokas, dalykinei praktinei veiklai – 2–3 pamokas (vietoj dailės ir technologijų pamokų), dailei – 1 pamoką, muzikinei ritmikai – 2 pamokas (vietoj muzikos);

81.2. tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualioms pratyboms – 2 pamokas (kochlearinių implantų naudotojams – 2–3 pamokas) kiekvienam mokiniui per savaitę. Tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualios pratybos vyksta per lietuvių kalbos pamokas (pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti);

81.3. kurtieji ir neprigirdintieji mokomi totaliosios komunikacijos, žodiniu ar dvikalbiu metodu atsižvelgiant į individualius kiekvieno mokinio gebėjimus bei tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus.

82. Sutrikusios regos mokinių ugdymo plane specialiųjų pamokų skiriama sensomotorikai ir regėjimui lavinti, mokymui individualizuoti ir diferencijuoti. Ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrojo plano 20.4.2, 20.4.3, 21.4.2, 21.4.3 punktais:

82.1. kiekvienam silpnaregiui, kuriam gresia pavojus apakti, individualioms pratyboms (iki ketverių metų) mokyti Brailio rašto skiriama po 1 pamoką per savaitę, kursas gali būti intensyvinamas;

82.2. kiekvienam aklam (regėjimo aštrumas nuo šviesos pojūčio iki 0,04) ir silpnaregiui (regėjimo aštrumas 0,05–0,1) mokiniui regėjimui lavinti galima skirti po 1 pamoką per savaitę (turint mokymo lėšų). Šis kursas gali būti intensyvinamas;

82.3. kiekvienam nereginčiam mokiniui mobilumo lavinimo individualioms pratyboms skiriama po 1 pamoką per savaitę. Šios pamokos gali būti skiriamos ir kasdienio gyvenimo bei komunikaciniams įgūdžiams ugdyti;

82.4. tiflopedagoginė pagalba, teikiama aklam ir žymią silpnaregystę (regėjimo aštrumas su korekcija geriau matančia akimi nuo 0,05 iki 0,1) turinčiam mokiniui, besimokančiam pagal pradinio ugdymo programą, yra privaloma.

83. Kurčneregių mokinių ugdymas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1332. Ugdyti kurčneregį gali tiflopedagogas arba surdopedagogas, turintis specialųjį pasirengimą, pagal individualiai sudarytą programą.

84. Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos mokiniams specialiųjų pamokų skiriama tarčiai, kalbai ir klausai lavinti. Ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrojo plano 20.4.2, 20.4.3, 21.4.2, 21.4.3 punktais:

84.1. individualioms ir grupinėms pratyboms 1–4 klasėse skiriama po 1 pamoką kiekvienam mokiniui per savaitę;

84.2. žymių ar labai žymių kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų turintiems mokiniams, bendraujantiems alternatyvios komunikacijos būdu, tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo individualias ir grupines pratybas galima integruoti į komunikacinės, pažintinės veiklos ir į lietuvių kalbos pamokas. Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti.

85. Judesio ir padėties sutrikimų turintiems mokiniams specialiųjų pamokų skiriama gydomajai kūno kultūrai, sensomotorikai lavinti, kompiuteriniams įgūdžiams formuoti, komunikaciniams gebėjimams ugdyti. Ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrojo plano 20.4.2, 20.4.3, 21.4.2, 21.4.3 punktais:

85.1. 4-8 mokinių, turinčių judesio ir padėties sutrikimų, grupei būtina skirti 2–3 gydomosios kūno kultūros pamokas per savaitę;

85.2. sensomotorikai lavinti, kompiuteriniams įgūdžiams formuoti, komunikaciniams gebėjimams ugdyti skiriama po pamoką per savaitę kiekvienoje klasėje;

85.3. individualioms gydomosios kūno kultūros pratyboms skiriama po 2 pamokas per savaitę kiekvienam mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi (vidutinio, labai žymaus laipsnio) ar turinčiam vidutinių, žymių ar labai žymių judesio ir padėties sutrikimų;

85.4. gydomosios kūno kultūros ar pratybų pamokos organizuojamos ne didesnei kaip 10 mokinių grupei.

VII. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ, TURINČIŲ INTELEKTO SUTRIKIMŲ, IR MOKINIŲ, TURINČIŲ KOMPLEKSINIŲ SUTRIKIMŲ, KURIŲ SUTRIKIMŲ DERINIO DALIS YRA INTELEKTO SUTRIKIMAS, IR ŠIŲ SUTRIKIMŲ TURINČIŲ MOKINIŲ, BESIMOKANČIŲ MOKYKLOSE TAUTINĖS MAŽUMOS KALBA, UGDYMAS

86. Mokiniams, turintiems nežymų intelekto sutrikimą, besimokantiems pagal adaptuotą specialiųjų poreikių mokiniui pritaikytą bendrąją pradinio ugdymo programą ar pagal specialiojo pradinio ugdymo programą, ugdymo planai rengiami:

86.1. vadovaujantis Bendrojo plano 20.4.2, 20.4.3, 21.4.2, 21.4.3 punktuose dalykų programoms įgyvendinti nurodytu savaitinių pamokų skaičiumi, kuris gali būti keičiamas iki 15 procentų;

86.2. mokiniams, turintiems nežymų intelekto sutrikimą ir kompleksinių sutrikimų, kurių derinio dalis yra nežymus intelekto sutrikimas, ugdymo plane reikia skirti specialiųjų pamokų sutrikusioms funkcijoms lavinti ir individualiai ar grupinei specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

87. Mokiniams, turintiems vidutinį intelekto sutrikimą, besimokantiems pagal adaptuotą specialiųjų poreikių mokiniui pritaikytą Bendrąją programą ar pagal specialiojo pradinio ugdymo programą, mokykla, atsižvelgdama į mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, specialistų rekomendacijas ir ugdymo formą, ugdymo planą sudaro:

87.1. vadovaudamasi Bendrojo plano 20.4.2, 20.4.3, 21.4.2, 21.4.3 punktuose dalykų programoms įgyvendinti nurodytu savaitinių pamokų skaičiumi, kurį galima koreguoti iki 20 procentų, arba Bendrojo plano 88 punktu, ugdymą organizuoja atskiromis veiklos sritimis;

87.2. mokiniams, turintiems vidutinį intelekto sutrikimą ir kompleksinių sutrikimų, kurių derinio dalis yra vidutinis intelekto sutrikimas, ugdymo plane reikia skirti specialiųjų pamokų sutrikusioms funkcijoms lavinti ir individualiai ar grupinei specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

88. Mokiniams, turintiems žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą ir ugdomiems bendrojo lavinimo mokyklų specialiosiose, specialiosiose lavinamosiose klasėse ar specialiosiose mokyklose pagal individualiąją, adaptuotą, specialiųjų poreikių mokiniui pritaikytą Bendrąją programą ar pagal specialiojo pradinio ugdymo programą, atskiros veiklos planuojamos lentelėje nurodytam minimaliam pamokų skaičiui atskiriems ugdymo metams (klasei). Šios veiklos mokytojo nuožiūra gali būti jungiamos, keičiamos atsižvelgiant į mokinio poreikius, sveikatą:

Ugdymo metai, klasė Dalykai	1-2 klasės		3-4 klasės		Iš viso pamokų per 4 ugdymo metus

Dorinis ugdymas	2	20	2	20	4
Komunikacinė veikla arba	8–10		8–10		16–20
Kalbos ir bendravimo ugdymas¹	6-8		6-8		12–16
Pažintinė veikla	6		6		12
Orientacinė veikla	4–9		4–9		8–12
Meninė veikla	4–9		4–9		8–12
Fizinė veikla
Minimalus pamokų skaičius mokiniui	20/20		20/20		80
Mokyklos nuožiūra	6		8		14
Specialioji veikla*
Maksimalus mokinio pamokų skaičius	22/24		24/24		94
Neformalusis ugdymas	4		4		8

Pastabos. Kalbos ir bendravimo ugdymas¹ – veikla, kurią sudaro gestų kalba, sakytinė ir rašytinė lietuvių kalba, yra skiriama kurtiems ir neprigirdintiems vaikams ir kitų komunikacijos sutrikimų turintiems vaikams, naudojantiems alternatyvią komunikaciją,

Specialioji veikla* skiriama sutrikusioms funkcijoms lavinti, specialiajai pedagoginei pagalbai teikti atsižvelgiant į mokinio sutrikimų pobūdį:

individualioms gydomosios kūno kultūros pratyboms skiriama po 2 pamokas per savaitę kiekvienam mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi ar turinčiam vidutinių, žymių ar labai žymių judesio ir padėties sutrikimų;

individualioms ir grupinėms specialiosioms, logopedinėms pratyboms 1–4 klasėse skiriama po 1 pamoką per savaitę kiekvienam mokiniui, turinčiam kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų,

V. GYDYMO ĮSTAIGOSE BESIGYDANČIŲ VAIKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

89. Ugdymas ligoninėse organizuojamas pagal Vaikų mokymo gydymo įstaigose tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. ISAK-132/V-36 (Žin., 2004, Nr. 103-3806):

89.1. atskira klasė ligoninės mokykloje komplektuojama susidarius penkių ar didesnei mokinių grupei. Esant 1–4 mokiniams komplektuojama jungtinė klasė;

89.2. mokiniai, kuriems taikomas lovos režimas, mokomi individualiai;

89.3. ligoninės mokykla ar jai priskirta kita bendrojo lavinimo mokykla vadovaujasi atitinkamos klasės dalykų sąrašu ir neviršydama 13 pamokų per savaitę mokymosi krūvio 1–4 klasių mokiniams ugdymo planą sudaro pati.

90. Ugdymo organizavimas sanatorinėje mokykloje 2009–2011 mokslo metais:

90.1. sanatorinė mokykla, skirta mokiniams, kuriems reikia sveikatą tausojančio režimo, pradinį ugdymą organizuoja vadovaudamasi Bendruoju planu neviršydama minimalaus mokinio pamokų skaičiaus per savaitę ir koreguodama ugdymo planus pagal ligos pobūdį ir gydytojų rekomendacijas;

90.2. dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pradinio ugdymo programai sanatorinėje mokykloje, skirtoje vaikams, atvykusiems trumpai gydytis į sanatoriją, įgyvendinti:

Dalykai	Minimalus savaitinių pamokų skaičius dalykui
Dalykai	1–2 klasės	3–4 klasės	pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	2	2	4
Kalbos:
Lietuvių kalba (gimtoji)	14	14	28
Užsienio kalba	2	2 (2*)	4 (6)*
Matematika	8	8	16
Pasaulio pažinimas	4	4	8
Dailė ir technologijos	4	4	8
Muzika
Kūno kultūra
Minimalus privalomų pamokų skaičius
Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos
Maksimalus pamokų skaičius mokiniui	1 kl. – 16 2 kl. – 18	3 kl. – 16 (18)* 4 kl. – 19	69 (71)*
Neformalusis ugdymas	4		4

Pastaba. *Valandų skaičius dalykui 2010–2011 m. m.

90.3. dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pradinio ugdymo programai sanatorinėje mokykloje, skirtoje vaikams, sergantiems įvairiomis tuberkuliozės formomis, įgyvendinti:

Dalykai	Minimalus savaitinių pamokų skaičius dalykui
Dalykai	1–2 klasės	3–4 klasės	pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	2	2	4
Kalbos:
Lietuvių kalba (gimtoji)	14	14	28
Užsienio kalba	2	2 (2)*	2 (6)*
Matematika	8	8	16
Pasaulio pažinimas	4	4	8
Dailė ir technologijos	4	4	8
Muzika	2	2	4
Kūno kultūra	6	6	12
Minimalus privalomų pamokų skaičius	1 kl. – 20 2 kl. – 22	3 kl. – 20 (22)* 4 kl. – 22	84 (86)*
Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos	5		5
Maksimalus pamokų skaičius mokiniui	1 kl. – 20 2 kl. – 23	3 kl. – 22 (23)* 4 kl. – 23	88 (89)*
Neformalusis ugdymas	6		6

Pastaba. *Valandų skaičius dalykui 2010–2011 m. m.

_________________

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-339, 2010-03-15, Žin., 2010, Nr. 31-1447 (2010-03-18), i. k. 1102070ISAK000V-339

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. ISAK-1047 "Dėl 2009–2011 metų bendrojo pradinio ugdymo programos ugdymo plano patvirtinimo" pakeitimo