Redaguota: 1996 02 17

Pakeitimai:

1.Parlamentas. Įstatymas

Nr.1-2076, priimtas 91.12.10,

Žin., 1991, Nr. 36-979

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES

ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO DALINIO PAKEITIMO

2.Parlamentas, Įstatymas

Nr. 1-215, priimtas 93.07.14,

Žin., 1993, Nr. 30-684

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO

SUTARTIES ĮSTATYMO PAKEITIMO

3.Parlamentas. Įstatymas

Nr.1-475, priimtas 1994 05 24

Žin., 1994, Nr.42-759

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO

SUTARTIES ĮSTATYMO PAKEITIMO

4.Lietuvos Respublikos 1995 05 23

Įstatymas Nr. 1-900

Žin., 1995, Nr. 46-1119

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES

ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

5.Lietuvos Respublikos 1996 02 01

Įstatymas Nr. 1-1190

Žin., 1996, Nr.15-385

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES

ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DARBO SUTARTIES

ĮSTATYMAS

I skyrius. Bendrieji nuostatai

1 straipsnis.Įstatymo reguliuojami santykiai

Šis įstatymas nustato darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir

nutraukimo bendrąją tvarką.

Darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo su

renkamaisiais, užimančiais pareigas konkurso tvarka ir

atestuojamaisiais darbuotojais, valstybinės ir vykdomosios

valdžios, teismo ir prokuratūros tarnautojais, komercinių bankų

ir kitų kredito įstaigų darbuotojais, namudininkais, mokiniais,

stažuotojais, riboto darbingumo ir kitais asmenimis ypatumus

nustato įstatymai ir kiti norminiai aktai, reguliuojantys tokių

darbuotojų darbo santykius, jeigu šis įstatymas to nedraudžia.

Darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo su

renkamaisiais, užimančiais pareigas konkurso tvarka ir

atestuojamaisiais darbuotojais, valstybinės ir vykdomosios

valdžios, teismo ir prokuratūros tarnautojais, namudininkais,

mokiniais, stažuotojais, riboto darbingumo ir kitais asmenimis

ypatumus nustato įstatymai ir kiti norminiai aktai,

reguliuojantys tokių darbuotojų darbo santykius, jeigu šis

įstatymas to nedraudžia.

Darbo santykių, atsiradusių narystės pagrindu ūkinėse

bendrijose, akcinėse ir žemės ūkio bendrovėse, ypatumus nustato

tų bendrijų ir įmonių veiklą reguliuojantys įstatymai, įstatai ir

kolektyvinės sutartys.

Darbo sutarties ypatumus specifinės paskirties įmonėse su

darbuotojais, kurių veika gali sukelti šių įmonių veiklos

sutrikimus, susijusius su didelio masto itin sunkiomis pasekmėmis

žmonėms ir gamtai, taip pat sutarčių, sudaromų dirbti sezoninius

darbus, ir sutarčių, sudaromų atlikti patarnavimo atskiriems

asmenims darbus, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Pakeitimai:

1. Lietuvos Respublikos 1993 07 14

Įstatymas Nr.1-215;

Žin., 1993, Nr.30-68

2. Lietuvos Respublikos 1995 05 23

Įstatymas Nr. 1-900

Žin., 1995, Nr. 46-1119

3. Lietuvos Respublikos 1996 02 01

Įstatymas Nr. 1-1190

Žin., 1996, Nr.15-385

2 straipsnis.Darbo santykių teisinio

reguliavimo principai

Šio įstatymo 1 straipsnyje nurodyti santykiai reguliuojami,

vadovaujantis šiais principais:

1) darbo sutarties šalių lygybės;

2) papildomų garantijų labiausiai socialiai pažeidžiamų

piliečių grupėms nustatymo;

3) draudimo vienašališkai keisti sąlygas, dėl kurių šalys

susitarė;

4) darbuotojo teisės nutraukti darbo sutartį įstatymų

nustatyta tvarka;

5) galimybės darbdaviui nutraukti darbo sutartį tik įstatymų

nustatytais pagrindais;

6) darbuotojų lygiateisiškumo nepriklausomai nuo jų lyties,

rasės, tautybės, pilietybės, politinių įsitikinimų, pažiūros

įreligiją ir kitų aplinkybių, nesusijusių su dalykinėmis

darbuotojų savybėmis.

3 straipsnis.Darbo sutartis

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas,

kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos,

specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas,

paklusdamas nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys

įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir užtikrinti

darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje

sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir šalių susitarimu.

4 straipsnis.Darbuotojas

Darbo sutarties šalimi - darbuotoju gali būti nuolatinis

Lietuvos gyventojas, sulaukęs 16 metų.

Darbams, kurių sąrašas tvirtinamas Lietuvos Respublikos

žmonių saugos darbe įstatymo nustatyta tvarka, atlikti gali būti

priimami asmenys, sulaukę 14 metų ir pagal sveikatos būklę

galintys atlikti darbą, numatytą šiame sąraše. Priimti į darbą

nepilnamečius nuo 14 iki 16 metų galima, jeigu tai netrukdys

jiems lankyti mokyklą ir tik esant mokyklos ir vieno iš tėvų arba

kito juos faktiškai auginančio asmens raštiškam sutikimui.

Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės,

nustatyta tvarka laikinai atvykę į Lietuvos Respubliką

įsidarbinti, turi teisę įsidarbinti pagal šį ir kitus įstatymus.

Jų įsidarbinimo tvarką nustato tarptautiniai susitarimai ir

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos 1993 07 14

Įstatymas Nr.1-215;

Žin., 1993, Nr.30-68

2.Lietuvos Respublikos 1995 05 23

Įstatymas Nr. 1-900

Žin., 1995, Nr. 46-1119

5 straipsnis.Darbdavys

Darbdaviu pagal šį įstatymą yra visų rūšių įmonių, įstaigų,

organizacijų (toliau - įmonės) savininkai arba jų vadovai,

paskirti, išrinkti ar kitokia tvarka įgiję įgalinimus pagal

atitinkamų įmonių, tarp jų ūkinių bendrijų ir personalinių

įmonių, įstatymus (įstatus, nuostatus, steigimo dokumentus)

įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartį, taip

pat atlikti kitokius veiksmus vykdant darbo įstatymų nuostatas.

Kai darbo sutartis sudaroma tarp fizinių asmenų patarnavimo

darbams atlikti, darbdavys yra fizinis asmuo.

6 straipsnis.Įstatymo galiojimas

Šio įstatymo nuostatos taikomos darbo santykiams,

atsiradusiems šio įstatymo 1 straipsnyje numatytais pagrindais,

įmonėse, esančiose Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat už

jos ribų, bet priklausančiose Lietuvos Respublikos jurisdikcijai.

Darbo santykius užsienio kapitalo įmonėse, įmonėse, kuriose

įstatinio kapitalo dalis priklauso užsienio investitoriui

(bendrose įmonėse), reguliuoja šis įstatymas, įmonių steigimo

dokumentai, išskyrus atvejus, kai šių įmonių darbuotojų atžvilgiu

tarptautinės sutartys nustato kitokias taisykles.

II skyrius. Darbo sutarties turinys ir jos sudarymas

7 straipsnis.Darbo sutarties turinys

Darbo sutarties turinys yra darbuotojo ir darbdavio

susitarimu nustatytos jų teisės ir įsipareigojimai.

Šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina

darbuotojo padėtį palyginti su ta, kurią nustato Lietuvos

Respublikos įstatymai.

8 straipsnis.Darbo sutarties sąlygos

Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl

būtinųjų sutarties sąlygų:

1) darbuotojo darbo vietos (įmonės, jos padalinio ir pan.);

2) darbo funkcijų - dėl tam tikros profesijos, specialybės,

kvalifikacijos darbo arba dėl tam tikrų pareigų;

3) darbo apmokėjimo sąlygų.

Atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir

kolektyvinėse sutartyse gali būti numatomos ir kitos būtinosios

sąlygos, kurias šalys aptaria, sudarydamos tokią darbo sutartį

(susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir

kt.).

Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo

sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai nedraudžia jas nustatyti

(išbandymas, nevisas darbo laikas ir kt.).

9 straipsnis.Darbo sutarties terminas

Gali būti sudaroma neterminuota darbo sutartis arba

nustatomas terminas, bet ne ilgesnis kaip penkeri metai, jeigu

kiti įstatymai nenumato kitko.

Neleidžiama sudaryti terminuotą darbo sutartį, jeigu darbas

yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai sudaryti tokią

sutartį pageidauja pats darbuotojas arba tai nustato kiti

įstatymai.

Su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus skiria į darbą

renkamieji organai, darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų

įgaliojimų (kadencijos) laikui.

10 straipsnis.Darbo sutarties termino nustatymas

Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros

kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo,

pasikeitimo arba pasibaigimo, išskyrus atvejį, nurodytą 9

straipsnio trečiojoje dalyje.

Jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba

netinkamai nustatytas, laikoma, jog sudaryta neterminuota darbo

sutartis.

11 straipsnis.Terminuotos darbo sutarties termino

pasibaigimo pasekmės

Darbo sutarties terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę

nutraukti darbą, o darbdavys - atleisti darbuotoją iš darbo. Nė

vienai iš šalių to nepadarius, darbo sutartis tampa neterminuota.

12 straipsnis.Išbandymas sudarant darbo sutartį

Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti

sulygstama dėl išbandymo. Išbandymas gali būti nustatomas

siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui,

taip pat stojančiajam dirbti pageidaujant patikrinti, ar darbas

jam tinka. Išbandymo sąlyga turi būti nurodoma darbo sutartyje.

Per išbandymo laikotarpį darbuotojui taikomi visi darbo

įstatymai.

Išbandymas siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam

pavestam darbui, nenustatomas priimant į darbą:

1) asmenis, kuriems nesukako 18 metų;

2) asmenis, darbdavių susitarimu perkeliamus dirbti iš kitos

įmonės;

3) asmenis, kurie turi būti įdarbinti į kvotomis nustatytą

darbo vietų skaičių;

4) kitais įstatymų numatytais atvejais.

13 straipsnis.Išbandymo terminas

Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai.

Įstatymuose numatytais atvejais gali būti taikomi ilgesni

išbandymo terminai.

Į išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai, kai

darbuotojas nebuvo darbe.

14 straipsnis.Išbandymo rezultatai

Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo siekiant patikrinti,

ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui, rezultatai

nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti

darbuotoją iš darbo, nesilaikydamas šio įstatymo 33 ir 34

straipsniuose nustatytos tvarkos, ir nemokėti jam išeitinės

pašalpos.

Jei išbandymas nustatytas siekiant patikrinti, ar darbas

tinka darbuotojui, išbandymo įvertinimas priklauso nuo darbuotojo

valios. Per išbandymo terminą darbuotojas turi teisę nutraukti

darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris dienas.

Kai išbandymo terminas pasibaigęs, o darbuotojas tebedirba,

nutraukti darbo sutartį leidžiama tik bendraisiais pagrindais.

15 straipsnis.Dokumentai, būtini priimant į darbą

Darbdavys gali pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateiktų

asmenį liudijantį dokumentą.

Jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru

išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle,

darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis pateiktų tą

išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būklę

patvirtinančius dokumentus, o priimdamas į darbą nepilnametį nuo

14 iki 16 metų - jo gimimo liudijimą ir vieno iš tėvų ar kito jį

faktiškai auginančio asmens raštišką sutikimą. Darbdavys turi

teisę pareikalauti ir kitų įstatymuose numatytų dokumentų.

16 straipsnis.Darbdavio pareiga pareikalauti, kad

darbuotojas pateiktų valstybinio

socialinio draudimo pažymėjimą

Darbdavys privalo pareikalauti, kad priimtas dirbti asmuo

pateiktų valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, ir nustatyta

tvarka daryti jame įrašus. Valstybinio socialinio draudimo

pažymėjimų išdavimo ir tvarkymo taisykles nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

17 straipsnis.Darbo sutarties sudarymas

Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl

būtinųjų sąlygų, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio pirmojoje ir

antrojoje dalyse.

Darbo sutartis paprastai turi būti sudaroma raštu. Ją

pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas.

Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą dieną po sutarties

sudarymo, jeigu šalys nesusitarė kitaip.

Jei darbuotojas faktiškai pradėjo dirbti pagal darbdavio ar

jo įgalioto asmens leidimą, tai darbo sutartis laikoma sudaryta

ir turi būti nedelsiant įforminta.

Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo

privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su

būsimojo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos

taisyklėmis, kitais lokaliniais norminiais aktais,

reglamentuojančiais jo darbo sąlygas.

18 straipsnis.Giminaičių darbo apribojimas

Draudžiama eiti tarnautojų pareigas vienoje valstybinėje ir

valstybinėje akcinėje įmonėje asmenims, kuriuos sieja artimi

giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai, įtėviai, sutuoktiniai,

broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, taip pat sutuoktinių broliai,

seserys, tėvai ir vaikai), jeigu jų tarnyba kartu yra susijusi su

vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise

kontroliuoti kitą. Šios taisyklės išimtis gali nustatyti Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

19 straipsnis.Įsidarbinimo garantijos

Draudžiama atsisakyti priimti į darbą:

1) šio įstatymo 2 straipsnio 6 punkte numatytais motyvais;

2) į atitinkamoms gyventojų kategorijoms rezervuotas vietas

(Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo 7 straipsnio

pirmoji dalis ir 8 straipsnis);

3) esant raštiškam darbdavių susitarimui dėl darbuotojo

perkėlimo į kitą darbą;

4) kitais įstatymuose numatytais atvejais.

Atsisakymas priimti į darbą šio straipsnio pirmojoje dalyje

numatytais atvejais gali būti ne vėliau kaip per mėnesį

ginčijamas teismine tvarka.

Teismui nustačius, kad atsisakymas priimti į darbą yra

neteisėtas, darbdavys teismo sprendimu įpareigojamas priimti šį

asmenį į darbą nuo jo kreipimosi dėl įdarbinimo dienos ir

sumokėti jam už tą laiką minimalaus darbo užmokesčio dydžio

kompensaciją.

III skyrius. Darbo sutarties vykdymas ir pakeitimas

20 straipsnis.Darbuotojo pareiga pačiam atlikti jam

pavestą darbą

Darbuotojas neturi teisės be darbdavio ar jo įgalioto asmens

sutikimo pavesti atlikti savo darbą kitam asmeniui.

21 straipsnis.Draudimas reikalauti atlikti darbą,

nesulygtą darbo sutartyje

Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų

darbą, nesulygtą darbo sutartyje. Dėl papildomo darbo turi būti

sudaryta darbo sutartis.

22 straipsnis.Darbo sąlygų pakeitimas

Darbdavys turi teisę pakeisti darbuotojo darbo sąlygas

(pakeisti darbo vietą toje pačioje įmonėje ir toje pačioje

vietovėje, pavesti dirbti kitu mechanizmu, agregatu), taip pat

pakeisti kitas sąlygas (lengvatas, darbo režimą, materialinės

atsakomybės dydį, pareigų pavadinimą ir kt.) tik tada, kai

keičiama gamyba, jos technologija arba pertvarkomas darbo

organizavimas, ir dėl to darbdavys turi keisti tam tikrų

darbuotojų darbo sąlygas.

Apie numatomą darbo sąlygų pakeitimą darbuotojui turi būti

pranešta ne vėliau kaip prieš mėnesį. Jei keičiama gamybos

technologija, darbdavys privalo sudaryti darbuotojams sąlygas

pasirengti (patobulinti kvalifikaciją, pakeisti specializaciją)

dirbti, esant pakeistai gamybos technologijai. Kolektyvinėje

sutartyje gali būti numatyti ilgesni įspėjimo terminai ir

papildomi darbdavio įsipareigojimai sudaryti darbuotojams sąlygas

pasirengti dirbti, pakitus gamybai ar gamybos technologijai.

Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis,

jis, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, gali būti atleistas

iš darbo pagal šio įstatymo 26 straipsnio 9 punktą.

Tais atvejais, kai pakeitus darbo sąlygas sumažėja darbo

užmokestis ne dėl nuo darbuotojo priklausančių priežasčių, jam ne

mažiau kaip tris mėnesius nuo darbo sąlygų pakeitimo dienos

primokama iki ankstesniojo vidutinio darbo užmokesčio.

23 straipsnis.Perkėlimas į kitą darbą darbdavio valia

Perkelti į kitą darbą darbdavio valia, tai yra pakeisti

šalių sulygtas būtinąsias darbo sutarties sąlygas, taip pat

perkelti dirbti į kitą vietovę, nors ir kartu su įmone, leidžiama

tik esant raštiškam darbuotojo sutikimui, išskyrus šio įstatymo

24 straipsnyje numatytus atvejus.

24 straipsnis.Laikinas perkėlimas į kitą darbą

ypatingais atvejais

Darbdavys turi teisę perkelti darbuotojus iki vieno mėnesio

į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje įmonėje (miškų

urėdijos teritorijoje) arba į kitą įmonę, bet esančią toje

pačioje vietovėje, kai įmonei reikia užkirsti kelią gaivalinei

nelaimei ar gamybinei avarijai, ją likviduoti arba nedelsiant

pašalinti jos padarinius, užkirsti kelią nelaimingiems

atsitikimams, gesinti gaisrą ar neleisti jam išplisti.

Draudžiama perkelti darbuotoją į tokį darbą, kuris

neleistinas dėl jo sveikatos būklės. Jeigu perkėlus darbuotoją į

kitą darbą sumažėja darbo užmokestis ne dėl nuo darbuotojo

priklausančių priežasčių, jam paliekamas pirmesnio darbo

vidutinis darbo užmokestis.

25 straipsnis.Nušalinimas nuo darbo

Jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo

narkotikų ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą)

neleidžia jam dirbti.

Nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) ir sustabdyti jam

darbo užmokesčio mokėjimą galima ir kitais įstatymų numatytais

atvejais.

IV skyrius. Darbo sutarties pasibaigimas

26 straipsnis.Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai

Darbo sutartis pasibaigia:

1) šalių susitarimu (27 straipsnis);

2) pasibaigus sutarties terminui, išskyrus atvejį, nurodytą

šio įstatymo 11 straipsnyje;

3) darbuotojo pareiškimu (28 straipsnis);

4) darbdavio iniciatyva šio įstatymo numatytais atvejais (29

straipsnis) arba jo valia (30 straipsnis);

5) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas

nuteisiamas bausme, dėl kurios jis negali tęsti to darbo;

6) kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos

specialiosios teisės dirbti tam tikrą darbą;

7) kai įmonė bankrutuoja arba kai ji likviduojama ne

darbdavio valia;

8) kai darbuotojas atsisako persikelti su įmone (atskiru jos

padaliniu) į kitą vietovę;

9) kai darbuotojas atsisako dirbti pakeitus darbo sąlygas,

nurodytas šio įstatymo 22 straipsnyje;

kai darbuotojas pagal medicininės ar invalidumą

nustatančios komisijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti

to darbo;

11) kai įstatymų numatytais atvejais į darbą grįžta pirmiau

dirbęs darbuotojas;

12) kai darbuotojas pereina į renkamąsias pareigas arba

pareigas, užimamas konkurso būdu, taip pat kai darbuotojas

neišrenkamas ar nepaskiriamas į tas pareigas naujam terminui ar

įstatymo numatytais atvejais atšaukiamas iš jų, arba kai

darbdavių susitarimu ir jam sutinkant perkeliamas į kitą įmonę;

13) kai darbuotojo nuo 14 iki 16 metų vienas iš tėvų arba jį

faktiškai auginantis asmuo reikalauja nutraukti darbo sutartį;

14) kai darbo sutartis prieštarauja įstatymų reikalavimams

(31 straipsnis);

15) įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų motyvuotu

reikalavimu.

16) kai paaiškėja, kad valstybės ar savivaldybių

valdininkai yra teisti už sunkius nusikaltimus, nusikaltimus

valstybės tarnybai;

17) kai valstybės ar savivaldybių valdininkai įstatymų

nustatyta tvarka nedeklaruoja savo turto ir pajamų;

18) kai valstybės ar savivaldybių valdininkai pažeidžia

įstatymų nuostatas, draudžiančias jiems dirbti kitose įmonėse,

įstaigose, organizacijose, būti jų valdymo organų nariais (jeigu

įstatymai nenumato kitaip), eiti kitas renkamas ar skiriamas

pareigas, gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę

veiklą;

19) kai valstybės ar savivaldybių valdininkai pažeidžia

įstatymų nuostatą, draudžiančią jiems būti personalinės įmonės

savininkais, ūkinės bendrijos tikraisiais nariais arba

komanditoriais, įsigyti arba valdyti pagal įgaliojimą daugiau

kaip 10 procentų vienos įmonės vertybinių popierių;

20) kai valstybės ar savivaldybių valdininkai nevykdo

Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo nuostatos,

reikalaujančios, kad jie atsistatydintų iš pareigų.

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos 1993 07 14

Įstatymas Nr.1-215;

Žin.,1993,Nr.30-68

2.Lietuvos Respublikos 1995 05 23

Įstatymas Nr. 1-900

Žin., 1995, Nr. 46-1119

27 straipsnis.Darbo sutarties nutraukimo šalių

susitarimu tvarka

Viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai

šaliai nutraukti sutartį šalių susitarimu. Kita šalis, jei ji

sutinka su pasiūlymu, per penkias kalendorines dienas turi apie

tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo

sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys taip pat susitaria,

nuo kurio laiko ji nutraukiama, ir dėl kitų sutarties nutraukimo

sąlygų (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.).

Jei antroji šalis per šio straipsnio pirmojoje dalyje

nustatytą laiką nepraneša, kad ji sutinka nutraukti sutartį, tai

laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu

yra atmestas.

28 straipsnis.Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo

pareiškimu

Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį,

apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika

kalendorinių dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti numatytas

ir trumpesnis įspėjimo terminas. Įspėjimo terminui pasibaigus,

darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo

įforminti atleidimą.

Jei reikalavimas nutraukti neterminuotą darbo sutartį

pagrįstas darbuotojo liga ar invalidumu, trukdančiu tinkamai

atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, numatytomis

kolektyvinėje sutartyje, darbo sutartis turi būti nutraukta nuo

darbuotojo pareiškime nurodytos datos.

Darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo

sutartį ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas nuo jo

padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti pareiškimą tik

darbdaviui sutikus.

Darbuotojas turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį

iki jos termino pabaigos, apie tai raštu pranešęs darbdaviui, jei

yra priežasčių, nurodytų šio straipsnio antrojoje dalyje, taip

pat jei darbdavys pažeidė darbuotojo teises, numatytas darbo

įstatymuose, kolektyvinėje ar darbo sutartyje. Kilus nesutarimams

dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo prieš terminą, ginčą

darbuotojo pareiškimu sprendžia darbo ginčus nagrinėjantys

organai.

28-1 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas ne dėl

nuo darbuotojo priklausančių aplinkybių

Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį,

taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip 6

mėnesių laikui, kai jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu

darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip

30 dienų iš eilės arba kai ji sudaro daugiau kaip 60 dienų per

paskutiniuosius dvylika mėnesių, taip pat kai jam daugiau kaip du

mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo

užmokestis (mėnesinė alga). Darbo sutartis turi būti nutraukta

nuo darbuotojo pareiškime nurodytos datos, kuri turi būti ne

ankstesnė kaip 7 kalendorinės dienos nuo pareiškimo padavimo

dienos.

29 straipsnis.Darbo sutarties nutraukimas darbdavio

iniciatyva

Darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva pagrindai:

1) kai įmonė likviduojama darbdavio valia;

2) kai sumažinamas darbuotojų skaičius dėl gamybos ar darbo

organizavimo pakeitimų;

3) kai paaiškėja, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti

jam pavesto darbo dėl pablogėjusios sveikatos arba dėl to, kad

jis neturi reikiamos kvalifikacijos;

4) kai darbuotojas dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į

darbą daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės

arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt kalendorinių dienų per

paskutiniuosius dvylika mėnesių, jei įstatymuose nenustatyta, kad

tam tikros ligos atveju darbo vieta (pareigos) paliekama ilgesnį

laiką. Darbuotojams, netekusiems darbingumo dėl suluošinimo darbe

ar profesinės ligos, darbo vieta (pareigos) paliekama, kol bus

atgautas darbingumas arba nustatytas invalidumas;

5) kai darbuotojas, atleistas iš krašto apsaugos tarnybos,

daugiau kaip du mėnesius po atleidimo negrįžo į darbą;

6) kai darbuotojas nerūpestingai atliko pareigas ar kitaip

pažeidė darbo drausmę, jei prieš tai jam nors vieną kartą per

paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės

nuobaudos;

7) kai darbuotojas įvykdo turto grobimą (vagystę)

darbovietėje arba kai darbuotojas tyčine neteisėta veika padaro

darbdaviui nuostolių;

8) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas

nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą;

9) kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs

nuo narkotikų ar toksinių medžiagų;

10) kai darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežaščių

per visą darbo dieną (pamainą);

11) kai darbuotojas atskleidžia įmonės komercines bei

technologines paslaptis arba jas praneša konkuruojančiai įmonei.

12) kai darbuotojai, turintys įgalinimus duoti privalomus

vykdyti patvarkymus (nurodymus), vieną kartą šiurkščiai pažeidžia

darbo pareigas.

Darbdavys gali nutraukti darbo sutartį su darbuotojais,

kurių darbas susijęs su materialinių vertybių apskaita ar

saugojimu, priėmimu, išdavimu ar transportavimu, kai šie

darbuotojai dėl savo kaltų veiksmų darbe netenka pasitikėjimo

dirbti jiems pavestą darbą.

Valstybės bei savivaldybių valdininkai ir darbuotojai,

atliekantys auklėjimo funkcijas, gali būti atleisti iš darbo, kai

jų elgesys, nors ir ne darbo metu, yra amoralus ir dėl to

nesuderinamas su jų pareigomis.

Darbdavio iniciatyva neleidžiama darbuotojų atleisti iš

darbo jų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu (išskyrus atleidimą

pagal šio straipsnio 1 ir 4 punktus), taip pat darbuotojų

atostogų metu (išskyrus atleidimą pagal šio straipsnio 1 punktą).

Jeigu darbo sutartis nutraukta pažeidžiant šią nuostatą, jos

nutraukimo diena laikoma kita po atostogų ar kita po nedarbingumo

pasibaigimo darbo diena. Už laiką, kuriam pratęstas darbo

sutarties nutraukimas, darbuotojui išmokamas dvigubas darbo

užmokestis, įskaitant per šį laiką gautą nedarbingumo pašalpą ir

apmokėjimą už atostogas.

Draudžiama atleisti darbuotoją iš darbo dėl politinių

įsitikinimų, pažiūros į religiją, dėl tautybės, pilietybės ir

kitų aplinkybių, nesusijusių su dalykinėmis darbuotojo savybėmis.

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos 1993 07 14

Įstatymas 1-215;

Žin., 1993, Nr.30-68

2.Lietuvos Respublikos 1995 05 23

Įstatymas Nr. 1-900

Žin., 1995, Nr. 46-1119

30 straipsnis.Darbo sutarties nutraukimas darbdavio

valia

Darbdavys, išskyrus valstybinę įmonę, įstaigą, organizaciją,

turi teisę nutraukti darbo sutartį šio įstatymo 26 ir 29

straipsniuose nenumatytais pagrindais, o remdamasis kitomis

svarbiomis aplinkybėmis, sumokėdamas atleidžiamajam darbuotojui

kompensaciją, kai darbuotojo darbo stažas šioje įmonėje:

1) iki 1 metų - 6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių

dydžio;

2) nuo 1 iki 5 metų - 12 vidutinių mėnesinių darbo

užmokesčių dydžio;

3) nuo 5 iki 10 metų - 18 vidutinių mėnesinių darbo

užmokesčių dydžio;

4) nuo 10 iki 20 metų - 24 vidutinių mėnesinių darbo

užmokesčių dydžio;

5) per 20 metų - 36 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių

dydžio.

Minėtais atvejais netaikomos šio įstatymo 29 straipsnio

ketvirtosios dalies, 34 ir 40 straipsnių nuostatos.

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos 1993 07 14

Įstatymas 1-215;

Žin., 1993, Nr.30-68

31 straipsnis.Darbo sutarties prieštaravimų įstatymams

pašalinimas

Darbo sutartis, kai jos sudėtinės dalys (dalis) prieštarauja

įstatymų draudžiančioms nuostatoms ir tų prieštaravimų negalima

pašalinti, taip pat nėra galimybės perkelti darbuotojo, jam

sutinkant, į kitą darbą, nutraukiama.

Jei darbuotojas atsisako siūlomo darbo, nutraukiant darbo

sutartį, jam išmokama vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio

dydžio išeitinė pašalpa, o jei nėra darbo, į kurį darbuotojas

galėtų būti perkeltas, jam išmokama trijų vidutinių mėnesinių

darbo užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa.

Ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo ar jos dalių,

prieštaraujančių įstatymams, pripažinimo negaliojančiomis

sprendžia teismas.

Darbo sutartis, sudaryta pažeidžiant įstatymus ar

tarptautinius susitarimus, reglamentuojančius laikinai atvykusių

į Lietuvos Respubliką asmenų įdarbinimą (šio įstatymo 4

straipsnio trečioji dalis), turi būti nutraukta. Darbdaviui ar jo

įgaliotam asmeniui, padariusiam tokį pažeidimą, taikomos įstatymų

numatytos sankcijos.

32 straipsnis.Apribojimai nutraukti darbo sutartį

reorganizuojant įmonę

Įmonės savininko, jos pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo

pasikeitimas darbo sutarties nenutraukia.

Įmonėms susijungus, įmonę padalijus, prijungus prie jos kitą

ar pakeitus įmonės rūšį, darbo santykiai darbuotojo sutikimu

tęsiasi. Šiais atvejais nutraukti darbo sutartį darbdavio

iniciatyva galima tik sumažinus darbuotojų skaičių.

33 straipsnis.Profesinės sąjungos organo sutikimas

atleidžiant darbuotojus

Darbdavys negali atleisti iš darbo savo iniciatyva

(išskyrus pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 ir 8 punktus) ir

valia darbuotojo - įmonėje veikiančios profesinės sąjungos nario,

negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo

išankstinio sutikimo.

Darbuotojai, išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos

organus ir nenutraukę su darbdaviu sudarytos darbo sutarties,

negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva (išskyrus

pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 ir 8 punktus) ir valia ar

perkelti į kitą darbą (išskyrus šio įstatymo 24 straipsnio

pirmąją dalį) be išankstinio to profesinės sąjungos renkamojo

organo sutikimo.

Darbdavio pareiškimą duoti sutikimą atleisti darbuotoją

profesinės sąjungos organas privalo išnagrinėti ne vėliau kaip

per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo gavimo dienos.

Darbdavys turi teisę ginčyti profesinės sąjungos organo

atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotoją teismine tvarka.

Teismas panaikina profesinės sąjungos organo sprendimą, jei

darbdavys įrodo, kad šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo

interesus.

Įstatymų numatytais atvejais darbuotojai negali būti

atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva (išskyrus pagal šio

įstatymo 29 straipsnio 1 punktą), negavus ir kitų organų

sutikimo.

Darbuotojas, atleistas iš darbo pažeidus šiame straipsnyje

nustatytus reikalavimus, taip pat atleistas praėjus daugiau kaip

vienam mėnesiui nuo sutikimo gavimo, teismo sprendimu turi būti

grąžintas į pirmesnįjį darbą.

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos 1993 07 14

Įstatymas Nr.1-215;

Žin., 1993, Nr.30-68

2.Lietuvos Respublikos 1994 05 24

Įstatymas Nr.1-475

Žin., 1994, Nr.42-759

34 straipsnis.Reikalavimai nutraukiant darbo sutartį,

kai nėra darbuotojo kaltės

Darbdavys savo iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės, gali

nutraukti darbo sutartį įstatymų nustatyta tvarka tik prieš du

mėnesius įspėjęs darbuotoją raštu. Darbuotojui, kuriam iki teisės

gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai,

nepilnamečiui iki 18 metų, invalidui, moteriai, turinčiai vaikų

iki 14 metų, ir vyrui, vienam auginančiam vaikus iki tokio pat

amžiaus, apie numatomą atleidimą iš darbo turi būti pranešta

raštu prieš keturis mėnesius.

Darbo arba kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatomi

ilgesni įspėjimo terminai.

Įspėjimas netenka galios, jei po jo termino pasibaigimo

praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant darbuotojo

laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko.

Tais atvejais, kai iki terminuotos darbo sutarties pabaigos

liko mažiau laiko negu šiame straipsnyje numatyti įspėjimo

terminai, darbdavys negali atleisti darbuotojo iš darbo savo

iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės.

Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo, nepasibaigus

įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to

laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

Šiame straipsnyje nurodyti įspėjimo terminai netaikomi, kai

darbuotojas atleidžiamas iš darbo pagal šio įstatymo 30

straipsnį.

Atleisti darbuotoją iš darbo darbdavio iniciatyva, kai nėra

darbuotojo kaltės, taip pat šio įstatymo 26 straipsnio 9, 10 ir

11 punktuose nurodytais pagrindais ir kai darbuotojas atsisako

persikelti į kitą vietovę, perkeliant tik įmonės padalinį,

kuriame jis dirba (26 straipsnio 8 punktas), bei kai darbuotojas

neišrenkamas naujam terminui į ankstesnes pareigas arba

atšaukiamas iš jų nesant jo kaltės (26 straipsnio 12 punktas),

leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą

darbą.

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos 1993 07 14

Įstatymas Nr.1-215;

Žin., 1993, Nr.30-68

35 straipsnis.Apribojimai nutraukiant darbo sutartį su

nėščia moterimi ir motina, auginančia

vaiką iki 3 metų

Darbo sutartis darbdavio iniciatyva ir darbdavio valia

negali būti nutraukta su nėščia moterimi.

Darbo sutartis darbdavio valia negali būti nutraukta su

motina, auginančia vaiką iki 3 metų (jei nėra motinos - su tėvu

arba globėju, auginančiu vaiką iki to pat amžiaus), taip pat

negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo

kaltės.

Garantijos, išvardintos šio straipsnio pirmojoje ir

antrojoje dalyse, netaikomos, kai darbo sutartis nutraukiama

pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 punktą.

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos 1991 12 10

Įstatymas Nr.1-2076;

Žin., 1991, Nr.36-979

36 straipsnis.Apribojimai nutraukiant darbo sutartį su

asmenimis, kuriuos įdarbinti nustatytos

kvotos, ir su darbuotojais, pašauktais

atlikti krašto apsaugos tarnybą

Darbdavys negali nutraukti darbo sutarties savo iniciatyva,

išskyrus pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 punktą, su invalidais

ir kitais darbuotojais, kuriems pagal įstatymą nustatyta

įdarbinimo ar papildomų darbo vietų steigimo kvota, kai nėra jų

kaltės ir bendras jų skaičius neviršija savivaldybės nustatytos

kvotos, taip pat su darbuotojais, pašauktais atlikti krašto

apsaugos tarnybą.

37 straipsnis.Pirmenybės teisė būti paliktam dirbti,

kai sumažinamas darbuotojų skaičius

Kai sumažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti

paliktiems dirbti turi darbuotojai:

1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo

profesine liga;

2) kurie vieni išlaiko vaikus (įvaikius) iki 16 metų arba

kitus šeimos narius, pripažintus I ar II grupės invalidais;

3) kurie turi ne mažiau kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo

stažą toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje;

4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip 3

metai;

5)kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje.

Šio straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodyta pirmenybė likti

darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija ir

darbo našumas nėra žemesni už tos pačios specialybės darbuotojų,

dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją

ir darbo našumą.

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos 1993 07 14

Įstatymas Nr.1-215;

Žin., 1993, Nr.30-68

38 straipsnis.Darbuotojo teisė reikalauti, kad jam

būtų praneštos atleidimo priežastys

Darbuotojas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo

atleidimo

turi teisę raštu reikalauti, kad darbdavys praneštų jam atleidimo

iš darbo priežastis.

Darbdavys ne vėliau kaip per penkias dienas nuo pareiškimo

gavimo turi raštu pranešti konkrečias atleidimo priežastis, taip

pat nurodyti, kokiais duomenimis yra pagrįstas atleidimas iš

darbo.

Jei darbdavys neįvykdo šio reikalavimo, o darbuotojas

užginčija atleidimą teisme, teismas išieško iš darbdavio

darbuotojui atlyginimą už dvidešimt darbo dienų net ir tuo

atveju, kai reikalavimo dėl grąžinimo į darbą nepatenkina.

39 straipsnis.Darbo sutarties pasibaigimo priežasties

formulavimas

Dokumentuose apie darbo sutarties pasibaigimą atleidimo

formulavimas turi atitikti sutarties pasibaigimo aplinkybes ir

įstatymus.

40 straipsnis.Išeitinė pašalpa

Pasibaigus darbo sutarčiai šio įstatymo 26 straipsnio 8, 9,

10 ir 11 punktuose numatytais pagrindais, taip pat kai darbo

sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva ne dėl darbuotojo

kaltės ir kai darbuotojas atleidžiamas jo paties pareiškimu esant

svarbioms priežastims (šio įstatymo 28 straipsnio antroji ir

ketvirtoji dalys), darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio

darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa. Atleidžiant iš darbo

pagal šio įstatymo 26 straipsnio 7 punktą, taip pat pagal 26

straipsnio 12 punkto nuostatą, numatančią darbuotojo atleidimą iš

darbo, kai jis neišrenkamas ar nepaskiriamas į eitas pareigas

naujam terminui arba kai atšaukiamas iš pareigų prieš terminą

įstatymų numatytais atvejais nesant darbuotojo kaltės, bei pagal

281 straipsnį ir 29 straipsnio 1 ir 2 punktus, darbuotojui

išmokama dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio

išeitinė pašalpa.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyto dydžio išeitinė

pašalpa didinama: darbuotojui, turinčiam nepertrauktojo darbo

stažą toje įmonėje didesnį kaip penkeri metai, - pusantro karto,

didesnį kaip dešimt metų - du kartus ir didesnį kaip dvidešimt

metų - tris kartus. Šis išeitinės pašalpos padidinimas nepratęsia

termino, nuo kurio pradedama mokėti bedarbio pašalpa (Lietuvos

Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo 16 straipsnio antroji

dalis).

Nutraukiant darbo sutartį pagal šio įstatymo 281 straipsnį,

išeitinė pašalpa gali būti išmokėta lygiomis dalimis per tris

mėnesius nuo darbo sutarties nutraukimo dienos.

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos 1995 05 23

Įstatymas Nr. 1-900

Žin., 1995, Nr. 46-1119

41 straipsnis.Darbdavio pareiga atsiskaityti su

atleidžiamu iš darbo darbuotoju

Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš

darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, išskyrus atvejus, kai darbo

sutartis nutraukiama pagal šio įstatymo 28-1 straipsnį.

Kai uždelsiama atsiskaityti dėl darbdavio kaltės,

darbuotojui sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo

laiką.

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos 1995 05 23

Įstatymas Nr. 1-900

Žin., 1995, Nr. 46-1119

42 straipsnis.Darbuotojo grąžinimas į darbą

Darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo, nušalinimu

nuo darbo ar perkėlimu į kitą darbą, per vieną mėnesį nuo

dokumento, patvirtinančio atleidimą, nušalinimą ar perkėlimą,

gavimo turi teisę kreiptis į teismą. Jeigu darbuotojas atleistas

iš darbo, perkeltas į kitą darbą arba nušalintas nuo darbo be

teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, tai

teismas grąžina jį į pirmesnįjį darbą.

Teismas, grąžindamas neteisėtai atleistą, perkeltą ar

nušalintą darbuotoją į pirmesnįjį darbą, išieško atlyginimą už

visą priverstinės pravaikštos laiką arba atlyginimo skirtumą, kai

darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą.

Kai neteisėtai atleistas darbuotojas pareiškia, kad grąžinus

jį į ankstesnįjį darbą, jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos

dirbti, teismas, konstatuodamas neteisėtą atleidimą, gali

darbuotojo prašymu negrąžinti jo į darbą, o priteisti jam

kompensaciją iki dvylikos jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių

dydžio. Šiuo atveju darbuotojas laikomas atleistu iš darbo pagal

šio įstatymo 28 straipsnį.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1991m. lapkričio 28 d.

Nr.I-2048_