Redaguota: 1996 02 17
g
Pakeitimai:
1.Parlamentas. Įstatymas
Nr.1-2076, priimtas 91.12.10,
Žin., 1991, Nr. 36-979
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES
ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO DALINIO PAKEITIMO
2.Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-215, priimtas 93.07.14,
Žin., 1993, Nr. 30-684
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO
SUTARTIES ĮSTATYMO PAKEITIMO
3.Parlamentas. Įstatymas
Nr.1-475, priimtas 1994 05 24
Žin., 1994, Nr.42-759
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO
SUTARTIES ĮSTATYMO PAKEITIMO
4.Lietuvos Respublikos 1995 05 23
Įstatymas Nr. 1-900
Žin., 1995, Nr. 46-1119
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES
ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
5.Lietuvos Respublikos 1996 02 01
Įstatymas Nr. 1-1190
Žin., 1996, Nr.15-385
LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES
ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
DARBO SUTARTIES
ĮSTATYMAS
I skyrius. Bendrieji nuostatai
1 straipsnis.Įstatymo reguliuojami santykiai
Šis įstatymas nustato darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir
nutraukimo bendrąją tvarką.
Darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo su
renkamaisiais, užimančiais pareigas konkurso tvarka ir
atestuojamaisiais darbuotojais, valstybinės ir vykdomosios
valdžios, teismo ir prokuratūros tarnautojais, komercinių bankų
ir kitų kredito įstaigų darbuotojais, namudininkais, mokiniais,
stažuotojais, riboto darbingumo ir kitais asmenimis ypatumus
nustato įstatymai ir kiti norminiai aktai, reguliuojantys tokių
darbuotojų darbo santykius, jeigu šis įstatymas to nedraudžia.
Darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo su
renkamaisiais, užimančiais pareigas konkurso tvarka ir
atestuojamaisiais darbuotojais, valstybinės ir vykdomosios
valdžios, teismo ir prokuratūros tarnautojais, namudininkais,
mokiniais, stažuotojais, riboto darbingumo ir kitais asmenimis
ypatumus nustato įstatymai ir kiti norminiai aktai,
reguliuojantys tokių darbuotojų darbo santykius, jeigu šis
įstatymas to nedraudžia.
Darbo santykių, atsiradusių narystės pagrindu ūkinėse
bendrijose, akcinėse ir žemės ūkio bendrovėse, ypatumus nustato
tų bendrijų ir įmonių veiklą reguliuojantys įstatymai, įstatai ir
kolektyvinės sutartys.
Darbo sutarties ypatumus specifinės paskirties įmonėse su
darbuotojais, kurių veika gali sukelti šių įmonių veiklos
sutrikimus, susijusius su didelio masto itin sunkiomis pasekmėmis
žmonėms ir gamtai, taip pat sutarčių, sudaromų dirbti sezoninius
darbus, ir sutarčių, sudaromų atlikti patarnavimo atskiriems
asmenims darbus, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Pakeitimai:
1. Lietuvos Respublikos 1993 07 14
Įstatymas Nr.1-215;
Žin., 1993, Nr.30-68
2. Lietuvos Respublikos 1995 05 23
Įstatymas Nr. 1-900
Žin., 1995, Nr. 46-1119
3. Lietuvos Respublikos 1996 02 01
Įstatymas Nr. 1-1190
Žin., 1996, Nr.15-385
2 straipsnis.Darbo santykių teisinio
reguliavimo principai
Šio įstatymo 1 straipsnyje nurodyti santykiai reguliuojami,
vadovaujantis šiais principais:
1) darbo sutarties šalių lygybės;
2) papildomų garantijų labiausiai socialiai pažeidžiamų
piliečių grupėms nustatymo;
3) draudimo vienašališkai keisti sąlygas, dėl kurių šalys
susitarė;
4) darbuotojo teisės nutraukti darbo sutartį įstatymų
nustatyta tvarka;
5) galimybės darbdaviui nutraukti darbo sutartį tik įstatymų
nustatytais pagrindais;
6) darbuotojų lygiateisiškumo nepriklausomai nuo jų lyties,
rasės, tautybės, pilietybės, politinių įsitikinimų, pažiūros
įreligiją ir kitų aplinkybių, nesusijusių su dalykinėmis
darbuotojų savybėmis.
3 straipsnis.Darbo sutartis
Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas,
kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos,
specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas,
paklusdamas nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys
įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir užtikrinti
darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje
sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir šalių susitarimu.
4 straipsnis.Darbuotojas
Darbo sutarties šalimi - darbuotoju gali būti nuolatinis
Lietuvos gyventojas, sulaukęs 16 metų.
Darbams, kurių sąrašas tvirtinamas Lietuvos Respublikos
žmonių saugos darbe įstatymo nustatyta tvarka, atlikti gali būti
priimami asmenys, sulaukę 14 metų ir pagal sveikatos būklę
galintys atlikti darbą, numatytą šiame sąraše. Priimti į darbą
nepilnamečius nuo 14 iki 16 metų galima, jeigu tai netrukdys
jiems lankyti mokyklą ir tik esant mokyklos ir vieno iš tėvų arba
kito juos faktiškai auginančio asmens raštiškam sutikimui.
Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės,
nustatyta tvarka laikinai atvykę į Lietuvos Respubliką
įsidarbinti, turi teisę įsidarbinti pagal šį ir kitus įstatymus.
Jų įsidarbinimo tvarką nustato tarptautiniai susitarimai ir
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Pakeitimai:
1.Lietuvos Respublikos 1993 07 14
Įstatymas Nr.1-215;
Žin., 1993, Nr.30-68
2.Lietuvos Respublikos 1995 05 23
Įstatymas Nr. 1-900
Žin., 1995, Nr. 46-1119
5 straipsnis.Darbdavys
Darbdaviu pagal šį įstatymą yra visų rūšių įmonių, įstaigų,
organizacijų (toliau - įmonės) savininkai arba jų vadovai,
paskirti, išrinkti ar kitokia tvarka įgiję įgalinimus pagal
atitinkamų įmonių, tarp jų ūkinių bendrijų ir personalinių
įmonių, įstatymus (įstatus, nuostatus, steigimo dokumentus)
įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartį, taip
pat atlikti kitokius veiksmus vykdant darbo įstatymų nuostatas.
Kai darbo sutartis sudaroma tarp fizinių asmenų patarnavimo
darbams atlikti, darbdavys yra fizinis asmuo.
6 straipsnis.Įstatymo galiojimas
Šio įstatymo nuostatos taikomos darbo santykiams,
atsiradusiems šio įstatymo 1 straipsnyje numatytais pagrindais,
įmonėse, esančiose Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat už
jos ribų, bet priklausančiose Lietuvos Respublikos jurisdikcijai.
Darbo santykius užsienio kapitalo įmonėse, įmonėse, kuriose
įstatinio kapitalo dalis priklauso užsienio investitoriui
(bendrose įmonėse), reguliuoja šis įstatymas, įmonių steigimo
dokumentai, išskyrus atvejus, kai šių įmonių darbuotojų atžvilgiu
tarptautinės sutartys nustato kitokias taisykles.
II skyrius. Darbo sutarties turinys ir jos sudarymas
7 straipsnis.Darbo sutarties turinys
Darbo sutarties turinys yra darbuotojo ir darbdavio
susitarimu nustatytos jų teisės ir įsipareigojimai.
Šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina
darbuotojo padėtį palyginti su ta, kurią nustato Lietuvos
Respublikos įstatymai.
8 straipsnis.Darbo sutarties sąlygos
Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl
būtinųjų sutarties sąlygų:
1) darbuotojo darbo vietos (įmonės, jos padalinio ir pan.);
2) darbo funkcijų - dėl tam tikros profesijos, specialybės,
kvalifikacijos darbo arba dėl tam tikrų pareigų;
3) darbo apmokėjimo sąlygų.
Atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir
kolektyvinėse sutartyse gali būti numatomos ir kitos būtinosios
sąlygos, kurias šalys aptaria, sudarydamos tokią darbo sutartį
(susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir
kt.).
Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo
sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai nedraudžia jas nustatyti
(išbandymas, nevisas darbo laikas ir kt.).
9 straipsnis.Darbo sutarties terminas
Gali būti sudaroma neterminuota darbo sutartis arba
nustatomas terminas, bet ne ilgesnis kaip penkeri metai, jeigu
kiti įstatymai nenumato kitko.
Neleidžiama sudaryti terminuotą darbo sutartį, jeigu darbas
yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai sudaryti tokią
sutartį pageidauja pats darbuotojas arba tai nustato kiti
įstatymai.
Su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus skiria į darbą
renkamieji organai, darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų
įgaliojimų (kadencijos) laikui.
10 straipsnis.Darbo sutarties termino nustatymas
Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros
kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo,
pasikeitimo arba pasibaigimo, išskyrus atvejį, nurodytą 9
straipsnio trečiojoje dalyje.
Jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba
netinkamai nustatytas, laikoma, jog sudaryta neterminuota darbo
sutartis.
11 straipsnis.Terminuotos darbo sutarties termino
pasibaigimo pasekmės
Darbo sutarties terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę
nutraukti darbą, o darbdavys - atleisti darbuotoją iš darbo. Nė
vienai iš šalių to nepadarius, darbo sutartis tampa neterminuota.
12 straipsnis.Išbandymas sudarant darbo sutartį
Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti
sulygstama dėl išbandymo. Išbandymas gali būti nustatomas
siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui,
taip pat stojančiajam dirbti pageidaujant patikrinti, ar darbas
jam tinka. Išbandymo sąlyga turi būti nurodoma darbo sutartyje.
Per išbandymo laikotarpį darbuotojui taikomi visi darbo
įstatymai.
Išbandymas siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam
pavestam darbui, nenustatomas priimant į darbą:
1) asmenis, kuriems nesukako 18 metų;
2) asmenis, darbdavių susitarimu perkeliamus dirbti iš kitos
įmonės;
3) asmenis, kurie turi būti įdarbinti į kvotomis nustatytą
darbo vietų skaičių;
4) kitais įstatymų numatytais atvejais.
13 straipsnis.Išbandymo terminas
Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai.
Įstatymuose numatytais atvejais gali būti taikomi ilgesni
išbandymo terminai.
Į išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai, kai
darbuotojas nebuvo darbe.
14 straipsnis.Išbandymo rezultatai
Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo siekiant patikrinti,
ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui, rezultatai
nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti
darbuotoją iš darbo, nesilaikydamas šio įstatymo 33 ir 34
straipsniuose nustatytos tvarkos, ir nemokėti jam išeitinės
pašalpos.
Jei išbandymas nustatytas siekiant patikrinti, ar darbas
tinka darbuotojui, išbandymo įvertinimas priklauso nuo darbuotojo
valios. Per išbandymo terminą darbuotojas turi teisę nutraukti
darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris dienas.
Kai išbandymo terminas pasibaigęs, o darbuotojas tebedirba,
nutraukti darbo sutartį leidžiama tik bendraisiais pagrindais.
15 straipsnis.Dokumentai, būtini priimant į darbą
Darbdavys gali pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateiktų
asmenį liudijantį dokumentą.
Jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru
išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle,
darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis pateiktų tą
išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būklę
patvirtinančius dokumentus, o priimdamas į darbą nepilnametį nuo
14 iki 16 metų - jo gimimo liudijimą ir vieno iš tėvų ar kito jį
faktiškai auginančio asmens raštišką sutikimą. Darbdavys turi
teisę pareikalauti ir kitų įstatymuose numatytų dokumentų.
16 straipsnis.Darbdavio pareiga pareikalauti, kad
darbuotojas pateiktų valstybinio
socialinio draudimo pažymėjimą
Darbdavys privalo pareikalauti, kad priimtas dirbti asmuo
pateiktų valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, ir nustatyta
tvarka daryti jame įrašus. Valstybinio socialinio draudimo
pažymėjimų išdavimo ir tvarkymo taisykles nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
17 straipsnis.Darbo sutarties sudarymas
Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl
būtinųjų sąlygų, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio pirmojoje ir
antrojoje dalyse.
Darbo sutartis paprastai turi būti sudaroma raštu. Ją
pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas.
Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą dieną po sutarties
sudarymo, jeigu šalys nesusitarė kitaip.
Jei darbuotojas faktiškai pradėjo dirbti pagal darbdavio ar
jo įgalioto asmens leidimą, tai darbo sutartis laikoma sudaryta
ir turi būti nedelsiant įforminta.
Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo
privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su
būsimojo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos
taisyklėmis, kitais lokaliniais norminiais aktais,
reglamentuojančiais jo darbo sąlygas.
18 straipsnis.Giminaičių darbo apribojimas
Draudžiama eiti tarnautojų pareigas vienoje valstybinėje ir
valstybinėje akcinėje įmonėje asmenims, kuriuos sieja artimi
giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai, įtėviai, sutuoktiniai,
broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, taip pat sutuoktinių broliai,
seserys, tėvai ir vaikai), jeigu jų tarnyba kartu yra susijusi su
vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise
kontroliuoti kitą. Šios taisyklės išimtis gali nustatyti Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
19 straipsnis.Įsidarbinimo garantijos
Draudžiama atsisakyti priimti į darbą:
1) šio įstatymo 2 straipsnio 6 punkte numatytais motyvais;
2) į atitinkamoms gyventojų kategorijoms rezervuotas vietas
(Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo 7 straipsnio
pirmoji dalis ir 8 straipsnis);
3) esant raštiškam darbdavių susitarimui dėl darbuotojo
perkėlimo į kitą darbą;
4) kitais įstatymuose numatytais atvejais.
Atsisakymas priimti į darbą šio straipsnio pirmojoje dalyje
numatytais atvejais gali būti ne vėliau kaip per mėnesį
ginčijamas teismine tvarka.
Teismui nustačius, kad atsisakymas priimti į darbą yra
neteisėtas, darbdavys teismo sprendimu įpareigojamas priimti šį
asmenį į darbą nuo jo kreipimosi dėl įdarbinimo dienos ir
sumokėti jam už tą laiką minimalaus darbo užmokesčio dydžio
kompensaciją.
III skyrius. Darbo sutarties vykdymas ir pakeitimas
20 straipsnis.Darbuotojo pareiga pačiam atlikti jam
pavestą darbą
Darbuotojas neturi teisės be darbdavio ar jo įgalioto asmens
sutikimo pavesti atlikti savo darbą kitam asmeniui.
21 straipsnis.Draudimas reikalauti atlikti darbą,
nesulygtą darbo sutartyje
Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų
darbą, nesulygtą darbo sutartyje. Dėl papildomo darbo turi būti
sudaryta darbo sutartis.
22 straipsnis.Darbo sąlygų pakeitimas
Darbdavys turi teisę pakeisti darbuotojo darbo sąlygas
(pakeisti darbo vietą toje pačioje įmonėje ir toje pačioje
vietovėje, pavesti dirbti kitu mechanizmu, agregatu), taip pat
pakeisti kitas sąlygas (lengvatas, darbo režimą, materialinės
atsakomybės dydį, pareigų pavadinimą ir kt.) tik tada, kai
keičiama gamyba, jos technologija arba pertvarkomas darbo
organizavimas, ir dėl to darbdavys turi keisti tam tikrų
darbuotojų darbo sąlygas.
Apie numatomą darbo sąlygų pakeitimą darbuotojui turi būti
pranešta ne vėliau kaip prieš mėnesį. Jei keičiama gamybos
technologija, darbdavys privalo sudaryti darbuotojams sąlygas
pasirengti (patobulinti kvalifikaciją, pakeisti specializaciją)
dirbti, esant pakeistai gamybos technologijai. Kolektyvinėje
sutartyje gali būti numatyti ilgesni įspėjimo terminai ir
papildomi darbdavio įsipareigojimai sudaryti darbuotojams sąlygas
pasirengti dirbti, pakitus gamybai ar gamybos technologijai.
Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis,
jis, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, gali būti atleistas
iš darbo pagal šio įstatymo 26 straipsnio 9 punktą.
Tais atvejais, kai pakeitus darbo sąlygas sumažėja darbo
užmokestis ne dėl nuo darbuotojo priklausančių priežasčių, jam ne
mažiau kaip tris mėnesius nuo darbo sąlygų pakeitimo dienos
primokama iki ankstesniojo vidutinio darbo užmokesčio.
23 straipsnis.Perkėlimas į kitą darbą darbdavio valia
Perkelti į kitą darbą darbdavio valia, tai yra pakeisti
šalių sulygtas būtinąsias darbo sutarties sąlygas, taip pat
perkelti dirbti į kitą vietovę, nors ir kartu su įmone, leidžiama
tik esant raštiškam darbuotojo sutikimui, išskyrus šio įstatymo
24 straipsnyje numatytus atvejus.
24 straipsnis.Laikinas perkėlimas į kitą darbą
ypatingais atvejais
Darbdavys turi teisę perkelti darbuotojus iki vieno mėnesio
į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje įmonėje (miškų
urėdijos teritorijoje) arba į kitą įmonę, bet esančią toje
pačioje vietovėje, kai įmonei reikia užkirsti kelią gaivalinei
nelaimei ar gamybinei avarijai, ją likviduoti arba nedelsiant
pašalinti jos padarinius, užkirsti kelią nelaimingiems
atsitikimams, gesinti gaisrą ar neleisti jam išplisti.
Draudžiama perkelti darbuotoją į tokį darbą, kuris
neleistinas dėl jo sveikatos būklės. Jeigu perkėlus darbuotoją į
kitą darbą sumažėja darbo užmokestis ne dėl nuo darbuotojo
priklausančių priežasčių, jam paliekamas pirmesnio darbo
vidutinis darbo užmokestis.
25 straipsnis.Nušalinimas nuo darbo
Jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo
narkotikų ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą)
neleidžia jam dirbti.
Nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) ir sustabdyti jam
darbo užmokesčio mokėjimą galima ir kitais įstatymų numatytais
atvejais.
IV skyrius. Darbo sutarties pasibaigimas
26 straipsnis.Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai
Darbo sutartis pasibaigia:
1) šalių susitarimu (27 straipsnis);
2) pasibaigus sutarties terminui, išskyrus atvejį, nurodytą
šio įstatymo 11 straipsnyje;
3) darbuotojo pareiškimu (28 straipsnis);
4) darbdavio iniciatyva šio įstatymo numatytais atvejais (29
straipsnis) arba jo valia (30 straipsnis);
5) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas
nuteisiamas bausme, dėl kurios jis negali tęsti to darbo;
6) kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos
specialiosios teisės dirbti tam tikrą darbą;
7) kai įmonė bankrutuoja arba kai ji likviduojama ne
darbdavio valia;
8) kai darbuotojas atsisako persikelti su įmone (atskiru jos
padaliniu) į kitą vietovę;
9) kai darbuotojas atsisako dirbti pakeitus darbo sąlygas,
nurodytas šio įstatymo 22 straipsnyje;
kai darbuotojas pagal medicininės ar invalidumą
nustatančios komisijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti
to darbo;
11) kai įstatymų numatytais atvejais į darbą grįžta pirmiau
dirbęs darbuotojas;
12) kai darbuotojas pereina į renkamąsias pareigas arba
pareigas, užimamas konkurso būdu, taip pat kai darbuotojas
neišrenkamas ar nepaskiriamas į tas pareigas naujam terminui ar
įstatymo numatytais atvejais atšaukiamas iš jų, arba kai
darbdavių susitarimu ir jam sutinkant perkeliamas į kitą įmonę;
13) kai darbuotojo nuo 14 iki 16 metų vienas iš tėvų arba jį
faktiškai auginantis asmuo reikalauja nutraukti darbo sutartį;
14) kai darbo sutartis prieštarauja įstatymų reikalavimams
(31 straipsnis);
15) įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų motyvuotu
reikalavimu.
16) kai paaiškėja, kad valstybės ar savivaldybių
valdininkai yra teisti už sunkius nusikaltimus, nusikaltimus
valstybės tarnybai;
17) kai valstybės ar savivaldybių valdininkai įstatymų
nustatyta tvarka nedeklaruoja savo turto ir pajamų;
18) kai valstybės ar savivaldybių valdininkai pažeidžia
įstatymų nuostatas, draudžiančias jiems dirbti kitose įmonėse,
įstaigose, organizacijose, būti jų valdymo organų nariais (jeigu
įstatymai nenumato kitaip), eiti kitas renkamas ar skiriamas
pareigas, gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę
veiklą;
19) kai valstybės ar savivaldybių valdininkai pažeidžia
įstatymų nuostatą, draudžiančią jiems būti personalinės įmonės
savininkais, ūkinės bendrijos tikraisiais nariais arba
komanditoriais, įsigyti arba valdyti pagal įgaliojimą daugiau
kaip 10 procentų vienos įmonės vertybinių popierių;
20) kai valstybės ar savivaldybių valdininkai nevykdo
Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo nuostatos,
reikalaujančios, kad jie atsistatydintų iš pareigų.
Pakeitimai:
1.Lietuvos Respublikos 1993 07 14
Įstatymas Nr.1-215;
Žin.,1993,Nr.30-68
2.Lietuvos Respublikos 1995 05 23
Įstatymas Nr. 1-900
Žin., 1995, Nr. 46-1119
27 straipsnis.Darbo sutarties nutraukimo šalių
susitarimu tvarka
Viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai
šaliai nutraukti sutartį šalių susitarimu. Kita šalis, jei ji
sutinka su pasiūlymu, per penkias kalendorines dienas turi apie
tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo
sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys taip pat susitaria,
nuo kurio laiko ji nutraukiama, ir dėl kitų sutarties nutraukimo
sąlygų (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.).
Jei antroji šalis per šio straipsnio pirmojoje dalyje
nustatytą laiką nepraneša, kad ji sutinka nutraukti sutartį, tai
laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu
yra atmestas.
28 straipsnis.Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo
pareiškimu
Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį,
apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika
kalendorinių dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti numatytas
ir trumpesnis įspėjimo terminas. Įspėjimo terminui pasibaigus,
darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo
įforminti atleidimą.
Jei reikalavimas nutraukti neterminuotą darbo sutartį
pagrįstas darbuotojo liga ar invalidumu, trukdančiu tinkamai
atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, numatytomis
kolektyvinėje sutartyje, darbo sutartis turi būti nutraukta nuo
darbuotojo pareiškime nurodytos datos.
Darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo
sutartį ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas nuo jo
padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti pareiškimą tik
darbdaviui sutikus.
Darbuotojas turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį
iki jos termino pabaigos, apie tai raštu pranešęs darbdaviui, jei
yra priežasčių, nurodytų šio straipsnio antrojoje dalyje, taip
pat jei darbdavys pažeidė darbuotojo teises, numatytas darbo
įstatymuose, kolektyvinėje ar darbo sutartyje. Kilus nesutarimams
dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo prieš terminą, ginčą
darbuotojo pareiškimu sprendžia darbo ginčus nagrinėjantys
organai.
28-1 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas ne dėl
nuo darbuotojo priklausančių aplinkybių
Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį,
taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip 6
mėnesių laikui, kai jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu
darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip
30 dienų iš eilės arba kai ji sudaro daugiau kaip 60 dienų per
paskutiniuosius dvylika mėnesių, taip pat kai jam daugiau kaip du
mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo
užmokestis (mėnesinė alga). Darbo sutartis turi būti nutraukta
nuo darbuotojo pareiškime nurodytos datos, kuri turi būti ne
ankstesnė kaip 7 kalendorinės dienos nuo pareiškimo padavimo
dienos.
29 straipsnis.Darbo sutarties nutraukimas darbdavio
iniciatyva
Darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva pagrindai:
1) kai įmonė likviduojama darbdavio valia;
2) kai sumažinamas darbuotojų skaičius dėl gamybos ar darbo
organizavimo pakeitimų;
3) kai paaiškėja, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti
jam pavesto darbo dėl pablogėjusios sveikatos arba dėl to, kad
jis neturi reikiamos kvalifikacijos;
4) kai darbuotojas dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į
darbą daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės
arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt kalendorinių dienų per
paskutiniuosius dvylika mėnesių, jei įstatymuose nenustatyta, kad
tam tikros ligos atveju darbo vieta (pareigos) paliekama ilgesnį
laiką. Darbuotojams, netekusiems darbingumo dėl suluošinimo darbe
ar profesinės ligos, darbo vieta (pareigos) paliekama, kol bus
atgautas darbingumas arba nustatytas invalidumas;
5) kai darbuotojas, atleistas iš krašto apsaugos tarnybos,
daugiau kaip du mėnesius po atleidimo negrįžo į darbą;
6) kai darbuotojas nerūpestingai atliko pareigas ar kitaip
pažeidė darbo drausmę, jei prieš tai jam nors vieną kartą per
paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės
nuobaudos;
7) kai darbuotojas įvykdo turto grobimą (vagystę)
darbovietėje arba kai darbuotojas tyčine neteisėta veika padaro
darbdaviui nuostolių;
8) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas
nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą;
9) kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs
nuo narkotikų ar toksinių medžiagų;
10) kai darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežaščių
per visą darbo dieną (pamainą);
11) kai darbuotojas atskleidžia įmonės komercines bei
technologines paslaptis arba jas praneša konkuruojančiai įmonei.
12) kai darbuotojai, turintys įgalinimus duoti privalomus
vykdyti patvarkymus (nurodymus), vieną kartą šiurkščiai pažeidžia
darbo pareigas.
Darbdavys gali nutraukti darbo sutartį su darbuotojais,
kurių darbas susijęs su materialinių vertybių apskaita ar
saugojimu, priėmimu, išdavimu ar transportavimu, kai šie
darbuotojai dėl savo kaltų veiksmų darbe netenka pasitikėjimo
dirbti jiems pavestą darbą.
Valstybės bei savivaldybių valdininkai ir darbuotojai,
atliekantys auklėjimo funkcijas, gali būti atleisti iš darbo, kai
jų elgesys, nors ir ne darbo metu, yra amoralus ir dėl to
nesuderinamas su jų pareigomis.
Darbdavio iniciatyva neleidžiama darbuotojų atleisti iš
darbo jų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu (išskyrus atleidimą
pagal šio straipsnio 1 ir 4 punktus), taip pat darbuotojų
atostogų metu (išskyrus atleidimą pagal šio straipsnio 1 punktą).
Jeigu darbo sutartis nutraukta pažeidžiant šią nuostatą, jos
nutraukimo diena laikoma kita po atostogų ar kita po nedarbingumo
pasibaigimo darbo diena. Už laiką, kuriam pratęstas darbo
sutarties nutraukimas, darbuotojui išmokamas dvigubas darbo
užmokestis, įskaitant per šį laiką gautą nedarbingumo pašalpą ir
apmokėjimą už atostogas.
Draudžiama atleisti darbuotoją iš darbo dėl politinių
įsitikinimų, pažiūros į religiją, dėl tautybės, pilietybės ir
kitų aplinkybių, nesusijusių su dalykinėmis darbuotojo savybėmis.
Pakeitimai:
1.Lietuvos Respublikos 1993 07 14
Įstatymas 1-215;
Žin., 1993, Nr.30-68
2.Lietuvos Respublikos 1995 05 23
Įstatymas Nr. 1-900
Žin., 1995, Nr. 46-1119
30 straipsnis.Darbo sutarties nutraukimas darbdavio
valia
Darbdavys, išskyrus valstybinę įmonę, įstaigą, organizaciją,
turi teisę nutraukti darbo sutartį šio įstatymo 26 ir 29
straipsniuose nenumatytais pagrindais, o remdamasis kitomis
svarbiomis aplinkybėmis, sumokėdamas atleidžiamajam darbuotojui
kompensaciją, kai darbuotojo darbo stažas šioje įmonėje:
1) iki 1 metų - 6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių
dydžio;
2) nuo 1 iki 5 metų - 12 vidutinių mėnesinių darbo
užmokesčių dydžio;
3) nuo 5 iki 10 metų - 18 vidutinių mėnesinių darbo
užmokesčių dydžio;
4) nuo 10 iki 20 metų - 24 vidutinių mėnesinių darbo
užmokesčių dydžio;
5) per 20 metų - 36 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių
dydžio.
Minėtais atvejais netaikomos šio įstatymo 29 straipsnio
ketvirtosios dalies, 34 ir 40 straipsnių nuostatos.
Pakeitimai:
1.Lietuvos Respublikos 1993 07 14
Įstatymas 1-215;
Žin., 1993, Nr.30-68
31 straipsnis.Darbo sutarties prieštaravimų įstatymams
pašalinimas
Darbo sutartis, kai jos sudėtinės dalys (dalis) prieštarauja
įstatymų draudžiančioms nuostatoms ir tų prieštaravimų negalima
pašalinti, taip pat nėra galimybės perkelti darbuotojo, jam
sutinkant, į kitą darbą, nutraukiama.
Jei darbuotojas atsisako siūlomo darbo, nutraukiant darbo
sutartį, jam išmokama vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio
dydžio išeitinė pašalpa, o jei nėra darbo, į kurį darbuotojas
galėtų būti perkeltas, jam išmokama trijų vidutinių mėnesinių
darbo užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa.
Ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo ar jos dalių,
prieštaraujančių įstatymams, pripažinimo negaliojančiomis
sprendžia teismas.
Darbo sutartis, sudaryta pažeidžiant įstatymus ar
tarptautinius susitarimus, reglamentuojančius laikinai atvykusių
į Lietuvos Respubliką asmenų įdarbinimą (šio įstatymo 4
straipsnio trečioji dalis), turi būti nutraukta. Darbdaviui ar jo
įgaliotam asmeniui, padariusiam tokį pažeidimą, taikomos įstatymų
numatytos sankcijos.
32 straipsnis.Apribojimai nutraukti darbo sutartį
reorganizuojant įmonę
Įmonės savininko, jos pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo
pasikeitimas darbo sutarties nenutraukia.
Įmonėms susijungus, įmonę padalijus, prijungus prie jos kitą
ar pakeitus įmonės rūšį, darbo santykiai darbuotojo sutikimu
tęsiasi. Šiais atvejais nutraukti darbo sutartį darbdavio
iniciatyva galima tik sumažinus darbuotojų skaičių.
33 straipsnis.Profesinės sąjungos organo sutikimas
atleidžiant darbuotojus
Darbdavys negali atleisti iš darbo savo iniciatyva
(išskyrus pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 ir 8 punktus) ir
valia darbuotojo - įmonėje veikiančios profesinės sąjungos nario,
negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo
išankstinio sutikimo.
Darbuotojai, išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos
organus ir nenutraukę su darbdaviu sudarytos darbo sutarties,
negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva (išskyrus
pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 ir 8 punktus) ir valia ar
perkelti į kitą darbą (išskyrus šio įstatymo 24 straipsnio
pirmąją dalį) be išankstinio to profesinės sąjungos renkamojo
organo sutikimo.
Darbdavio pareiškimą duoti sutikimą atleisti darbuotoją
profesinės sąjungos organas privalo išnagrinėti ne vėliau kaip
per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo gavimo dienos.
Darbdavys turi teisę ginčyti profesinės sąjungos organo
atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotoją teismine tvarka.
Teismas panaikina profesinės sąjungos organo sprendimą, jei
darbdavys įrodo, kad šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo
interesus.
Įstatymų numatytais atvejais darbuotojai negali būti
atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva (išskyrus pagal šio
įstatymo 29 straipsnio 1 punktą), negavus ir kitų organų
sutikimo.
Darbuotojas, atleistas iš darbo pažeidus šiame straipsnyje
nustatytus reikalavimus, taip pat atleistas praėjus daugiau kaip
vienam mėnesiui nuo sutikimo gavimo, teismo sprendimu turi būti
grąžintas į pirmesnįjį darbą.
Pakeitimai:
1.Lietuvos Respublikos 1993 07 14
Įstatymas Nr.1-215;
Žin., 1993, Nr.30-68
2.Lietuvos Respublikos 1994 05 24
Įstatymas Nr.1-475
Žin., 1994, Nr.42-759
34 straipsnis.Reikalavimai nutraukiant darbo sutartį,
kai nėra darbuotojo kaltės
Darbdavys savo iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės, gali
nutraukti darbo sutartį įstatymų nustatyta tvarka tik prieš du
mėnesius įspėjęs darbuotoją raštu. Darbuotojui, kuriam iki teisės
gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai,
nepilnamečiui iki 18 metų, invalidui, moteriai, turinčiai vaikų
iki 14 metų, ir vyrui, vienam auginančiam vaikus iki tokio pat
amžiaus, apie numatomą atleidimą iš darbo turi būti pranešta
raštu prieš keturis mėnesius.
Darbo arba kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatomi
ilgesni įspėjimo terminai.
Įspėjimas netenka galios, jei po jo termino pasibaigimo
praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant darbuotojo
laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko.
Tais atvejais, kai iki terminuotos darbo sutarties pabaigos
liko mažiau laiko negu šiame straipsnyje numatyti įspėjimo
terminai, darbdavys negali atleisti darbuotojo iš darbo savo
iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės.
Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo, nepasibaigus
įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to
laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.
Šiame straipsnyje nurodyti įspėjimo terminai netaikomi, kai
darbuotojas atleidžiamas iš darbo pagal šio įstatymo 30
straipsnį.
Atleisti darbuotoją iš darbo darbdavio iniciatyva, kai nėra
darbuotojo kaltės, taip pat šio įstatymo 26 straipsnio 9, 10 ir
11 punktuose nurodytais pagrindais ir kai darbuotojas atsisako
persikelti į kitą vietovę, perkeliant tik įmonės padalinį,
kuriame jis dirba (26 straipsnio 8 punktas), bei kai darbuotojas
neišrenkamas naujam terminui į ankstesnes pareigas arba
atšaukiamas iš jų nesant jo kaltės (26 straipsnio 12 punktas),
leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą
darbą.
Pakeitimai:
1.Lietuvos Respublikos 1993 07 14
Įstatymas Nr.1-215;
Žin., 1993, Nr.30-68
35 straipsnis.Apribojimai nutraukiant darbo sutartį su
nėščia moterimi ir motina, auginančia
vaiką iki 3 metų
Darbo sutartis darbdavio iniciatyva ir darbdavio valia
negali būti nutraukta su nėščia moterimi.
Darbo sutartis darbdavio valia negali būti nutraukta su
motina, auginančia vaiką iki 3 metų (jei nėra motinos - su tėvu
arba globėju, auginančiu vaiką iki to pat amžiaus), taip pat
negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo
kaltės.
Garantijos, išvardintos šio straipsnio pirmojoje ir
antrojoje dalyse, netaikomos, kai darbo sutartis nutraukiama
pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 punktą.
Pakeitimai:
1.Lietuvos Respublikos 1991 12 10
Įstatymas Nr.1-2076;
Žin., 1991, Nr.36-979
36 straipsnis.Apribojimai nutraukiant darbo sutartį su
asmenimis, kuriuos įdarbinti nustatytos
kvotos, ir su darbuotojais, pašauktais
atlikti krašto apsaugos tarnybą
Darbdavys negali nutraukti darbo sutarties savo iniciatyva,
išskyrus pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 punktą, su invalidais
ir kitais darbuotojais, kuriems pagal įstatymą nustatyta
įdarbinimo ar papildomų darbo vietų steigimo kvota, kai nėra jų
kaltės ir bendras jų skaičius neviršija savivaldybės nustatytos
kvotos, taip pat su darbuotojais, pašauktais atlikti krašto
apsaugos tarnybą.
37 straipsnis.Pirmenybės teisė būti paliktam dirbti,
kai sumažinamas darbuotojų skaičius
Kai sumažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti
paliktiems dirbti turi darbuotojai:
1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo
profesine liga;
2) kurie vieni išlaiko vaikus (įvaikius) iki 16 metų arba
kitus šeimos narius, pripažintus I ar II grupės invalidais;
3) kurie turi ne mažiau kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo
stažą toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje;
4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip 3
metai;
5)kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje.
Šio straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodyta pirmenybė likti
darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija ir
darbo našumas nėra žemesni už tos pačios specialybės darbuotojų,
dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją
ir darbo našumą.
Pakeitimai:
1.Lietuvos Respublikos 1993 07 14
Įstatymas Nr.1-215;
Žin., 1993, Nr.30-68
38 straipsnis.Darbuotojo teisė reikalauti, kad jam
būtų praneštos atleidimo priežastys
Darbuotojas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo
atleidimo
turi teisę raštu reikalauti, kad darbdavys praneštų jam atleidimo
iš darbo priežastis.
Darbdavys ne vėliau kaip per penkias dienas nuo pareiškimo
gavimo turi raštu pranešti konkrečias atleidimo priežastis, taip
pat nurodyti, kokiais duomenimis yra pagrįstas atleidimas iš
darbo.
Jei darbdavys neįvykdo šio reikalavimo, o darbuotojas
užginčija atleidimą teisme, teismas išieško iš darbdavio
darbuotojui atlyginimą už dvidešimt darbo dienų net ir tuo
atveju, kai reikalavimo dėl grąžinimo į darbą nepatenkina.
39 straipsnis.Darbo sutarties pasibaigimo priežasties
formulavimas
Dokumentuose apie darbo sutarties pasibaigimą atleidimo
formulavimas turi atitikti sutarties pasibaigimo aplinkybes ir
įstatymus.
40 straipsnis.Išeitinė pašalpa
Pasibaigus darbo sutarčiai šio įstatymo 26 straipsnio 8, 9,
10 ir 11 punktuose numatytais pagrindais, taip pat kai darbo
sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva ne dėl darbuotojo
kaltės ir kai darbuotojas atleidžiamas jo paties pareiškimu esant
svarbioms priežastims (šio įstatymo 28 straipsnio antroji ir
ketvirtoji dalys), darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio
darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa. Atleidžiant iš darbo
pagal šio įstatymo 26 straipsnio 7 punktą, taip pat pagal 26
straipsnio 12 punkto nuostatą, numatančią darbuotojo atleidimą iš
darbo, kai jis neišrenkamas ar nepaskiriamas į eitas pareigas
naujam terminui arba kai atšaukiamas iš pareigų prieš terminą
įstatymų numatytais atvejais nesant darbuotojo kaltės, bei pagal
281 straipsnį ir 29 straipsnio 1 ir 2 punktus, darbuotojui
išmokama dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio
išeitinė pašalpa.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyto dydžio išeitinė
pašalpa didinama: darbuotojui, turinčiam nepertrauktojo darbo
stažą toje įmonėje didesnį kaip penkeri metai, - pusantro karto,
didesnį kaip dešimt metų - du kartus ir didesnį kaip dvidešimt
metų - tris kartus. Šis išeitinės pašalpos padidinimas nepratęsia
termino, nuo kurio pradedama mokėti bedarbio pašalpa (Lietuvos
Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo 16 straipsnio antroji
dalis).
Nutraukiant darbo sutartį pagal šio įstatymo 281 straipsnį,
išeitinė pašalpa gali būti išmokėta lygiomis dalimis per tris
mėnesius nuo darbo sutarties nutraukimo dienos.
Pakeitimai:
1.Lietuvos Respublikos 1995 05 23
Įstatymas Nr. 1-900
Žin., 1995, Nr. 46-1119
41 straipsnis.Darbdavio pareiga atsiskaityti su
atleidžiamu iš darbo darbuotoju
Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš
darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, išskyrus atvejus, kai darbo
sutartis nutraukiama pagal šio įstatymo 28-1 straipsnį.
Kai uždelsiama atsiskaityti dėl darbdavio kaltės,
darbuotojui sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo
laiką.
Pakeitimai:
1.Lietuvos Respublikos 1995 05 23
Įstatymas Nr. 1-900
Žin., 1995, Nr. 46-1119
42 straipsnis.Darbuotojo grąžinimas į darbą
Darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo, nušalinimu
nuo darbo ar perkėlimu į kitą darbą, per vieną mėnesį nuo
dokumento, patvirtinančio atleidimą, nušalinimą ar perkėlimą,
gavimo turi teisę kreiptis į teismą. Jeigu darbuotojas atleistas
iš darbo, perkeltas į kitą darbą arba nušalintas nuo darbo be
teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, tai
teismas grąžina jį į pirmesnįjį darbą.
Teismas, grąžindamas neteisėtai atleistą, perkeltą ar
nušalintą darbuotoją į pirmesnįjį darbą, išieško atlyginimą už
visą priverstinės pravaikštos laiką arba atlyginimo skirtumą, kai
darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą.
Kai neteisėtai atleistas darbuotojas pareiškia, kad grąžinus
jį į ankstesnįjį darbą, jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos
dirbti, teismas, konstatuodamas neteisėtą atleidimą, gali
darbuotojo prašymu negrąžinti jo į darbą, o priteisti jam
kompensaciją iki dvylikos jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių
dydžio. Šiuo atveju darbuotojas laikomas atleistu iš darbo pagal
šio įstatymo 28 straipsnį.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS
Vilnius, 1991m. lapkričio 28 d.
Nr.I-2048_