Redaguota: 1995 06 02

g

Pakeitimai:

     1.Parlamentas. Įstatymas

     Nr.1-2076, priimtas 91.12.10,

     Žin., 1991, Nr. 36-979

     DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES

     ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO DALINIO PAKEITIMO

 

     2. Parlamentas, Įstatymas

     Nr. 1-215, priimtas 93.07.14,

     Žin., 1993, Nr. 30-684

     DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO

     SUTARTIES ĮSTATYMO PAKEITIMO

 

     3.Parlamentas. Įstatymas

     Nr.1-475, priimtas 1994 05 24

     Žin., 1994, Nr.42-759

     DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO

     SUTARTIES ĮSTATYMO PAKEITIMO

 

     4.Lietuvos Respublikos 1995 05 23

     Įstatymas Nr. 1-900

     Žin., 1995, Nr. 46-1119

     DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES

     ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

*** Pabaiga ***

 

 

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS

 

                         DARBO SUTARTIES

 

                            ĮSTATYMAS

 

 

                 I skyrius. Bendrieji nuostatai

 

 

     1 straipsnis.Įstatymo reguliuojami santykiai

 

     Šis įstatymas  nustato darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir

nutraukimo bendrąją tvarką.

     Darbo  sutarčių   sudarymo,  pakeitimo   ir  nutraukimo   su

renkamaisiais,   užimančiais    pareigas   konkurso   tvarka   ir

atestuojamaisiais  darbuotojais,   valstybinės   ir   vykdomosios

valdžios, teismo  ir  prokuratūros  tarnautojais,  namudininkais,

mokiniais, stažuotojais,  riboto darbingumo  ir kitais  asmenimis

ypatumus   nustato    įstatymai   ir    kiti   norminiai   aktai,

reguliuojantys  tokių   darbuotojų  darbo  santykius,  jeigu  šis

įstatymas to nedraudžia.

     Darbo  santykių,   atsiradusių  narystės   pagrindu  ūkinėse

bendrijose, akcinėse  ir žemės  ūkio bendrovėse, ypatumus nustato

tų bendrijų ir įmonių veiklą reguliuojantys įstatymai, įstatai ir

kolektyvinės sutartys.

     Darbo sutarties  ypatumus specifinės  paskirties įmonėse  su

darbuotojais,  kurių   veika  gali  sukelti  šių  įmonių  veiklos

sutrikimus, susijusius su didelio masto itin sunkiomis pasekmėmis

žmonėms ir  gamtai, taip pat sutarčių, sudaromų dirbti sezoninius

darbus, ir  sutarčių,  sudaromų  atlikti  patarnavimo  atskiriems

asmenims darbus, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

     Pakeitimai:

      1.  lietuvos Respublikos 1993 07 14

      Įstatymas Nr.1-215;

      Žin., 1993, Nr.30-68

 

 

     2 straipsnis.Darbo santykių teisinio

               reguliavimo principai

 

     Šio įstatymo  1 straipsnyje nurodyti santykiai reguliuojami,

vadovaujantis šiais principais:

     1) darbo sutarties šalių lygybės;

     2)  papildomų  garantijų  labiausiai  socialiai  pažeidžiamų

piliečių grupėms nustatymo;

     3) draudimo  vienašališkai keisti  sąlygas, dėl  kurių šalys

susitarė;

     4)  darbuotojo   teisės  nutraukti  darbo  sutartį  įstatymų

nustatyta tvarka;

     5) galimybės darbdaviui nutraukti darbo sutartį tik įstatymų

nustatytais pagrindais;

     6) darbuotojų  lygiateisiškumo nepriklausomai nuo jų lyties,

rasės,  tautybės,  pilietybės,  politinių  įsitikinimų,  pažiūros

įreligiją  ir   kitų  aplinkybių,   nesusijusių  su   dalykinėmis

darbuotojų savybėmis.

 

 

     3 straipsnis.Darbo sutartis

 

     Darbo sutartis  yra  darbuotojo  ir  darbdavio  susitarimas,

kuriuo darbuotojas  įsipareigoja dirbti  tam  tikros  profesijos,

specialybės, kvalifikacijos  darbą arba eiti tam tikras pareigas,

paklusdamas  nustatytai   vidaus  darbo   tvarkai,  o   darbdavys

įsipareigoja mokėti  darbuotojui darbo  užmokestį  ir  užtikrinti

darbo  sąlygas,   numatytas  darbo   įstatymuose,   kolektyvinėje

sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir šalių susitarimu.

 

 

     4 straipsnis.Darbuotojas

 

     Darbo sutarties  šalimi -  darbuotoju gali  būti  nuolatinis

Lietuvos gyventojas, sulaukęs 16 metų.

     Darbams,  kurių  sąrašas  tvirtinamas  Lietuvos  Respublikos

žmonių saugos  darbe įstatymo nustatyta tvarka, atlikti gali būti

priimami asmenys,  sulaukę  14  metų  ir  pagal  sveikatos  būklę

galintys atlikti  darbą, numatytą  šiame sąraše.  Priimti į darbą

nepilnamečius nuo  14 iki  16 metų  galima, jeigu  tai  netrukdys

jiems lankyti mokyklą ir tik esant mokyklos ir vieno iš tėvų arba

kito juos faktiškai auginančio asmens raštiškam sutikimui.

      Užsienio valstybių  piliečiai  ir  asmenys  be  pilietybės,

nustatyta  tvarka   laikinai   atvykę   į   Lietuvos   Respubliką

įsidarbinti, turi  teisę įsidarbinti pagal šį ir kitus įstatymus.

Jų  įsidarbinimo  tvarką  nustato  tarptautiniai  susitarimai  ir

Lietuvos Respublikos  Vyriausybė.

 

   Pakeitimai:

      1. Lietuvos Respublikos 1993 07 14

      Įstatymas Nr.1-215;

      Žin., 1993, Nr.30-68

 

      2.Lietuvos Respublikos 1995 05 23

      Įstatymas Nr. 1-900

      Žin., 1995, Nr. 46-1119

 

 

     5 straipsnis.Darbdavys

 

     Darbdaviu pagal  šį įstatymą yra visų rūšių įmonių, įstaigų,

organizacijų  (toliau  -  įmonės)  savininkai  arba  jų  vadovai,

paskirti, išrinkti  ar  kitokia  tvarka  įgiję  įgalinimus  pagal

atitinkamų  įmonių,  tarp  jų  ūkinių  bendrijų  ir  personalinių

įmonių,  įstatymus   (įstatus,  nuostatus,  steigimo  dokumentus)

įmonės vardu  sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartį, taip

pat atlikti kitokius veiksmus vykdant darbo įstatymų nuostatas.

     Kai darbo  sutartis sudaroma tarp fizinių asmenų patarnavimo

darbams atlikti, darbdavys yra fizinis asmuo.

 

 

     6 straipsnis.Įstatymo galiojimas

 

     Šio   įstatymo    nuostatos   taikomos   darbo   santykiams,

atsiradusiems šio  įstatymo 1  straipsnyje numatytais pagrindais,

įmonėse, esančiose Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat už

jos ribų, bet priklausančiose Lietuvos Respublikos jurisdikcijai.

     Darbo santykius  užsienio kapitalo įmonėse, įmonėse, kuriose

įstatinio  kapitalo   dalis  priklauso   užsienio   investitoriui

(bendrose įmonėse),  reguliuoja šis  įstatymas,  įmonių  steigimo

dokumentai, išskyrus atvejus, kai šių įmonių darbuotojų atžvilgiu

tarptautinės sutartys nustato kitokias taisykles.

 

 

      II skyrius. Darbo sutarties turinys ir jos sudarymas

 

 

     7 straipsnis.Darbo sutarties turinys

 

     Darbo sutarties turinys yra darbuotojo ir darbdavio

susitarimu nustatytos jų teisės ir įsipareigojimai.

     Šalys negali  nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina

darbuotojo  padėtį   palyginti  su  ta,  kurią  nustato  Lietuvos

Respublikos įstatymai.

 

 

     8 straipsnis.Darbo sutarties sąlygos

 

     Kiekvienoje  darbo   sutartyje  šalys  privalo  sulygti  dėl

būtinųjų sutarties sąlygų:

     1) darbuotojo darbo vietos (įmonės, jos padalinio ir pan.);

     2) darbo  funkcijų - dėl tam tikros profesijos, specialybės,

kvalifikacijos darbo arba dėl tam tikrų pareigų;

     3) darbo apmokėjimo sąlygų.

     Atskiroms  darbo   sutarčių  rūšims   darbo  įstatymuose  ir

kolektyvinėse sutartyse  gali būti  numatomos ir kitos būtinosios

sąlygos, kurias  šalys aptaria,  sudarydamos tokią  darbo sutartį

(susitarimas dėl  sutarties termino,  sezoninio darbo pobūdžio ir

kt.).

     Šalių susitarimu  gali būti  sulygstama ir  dėl  kitų  darbo

sutarties sąlygų,  jeigu darbo įstatymai nedraudžia jas nustatyti

(išbandymas, nevisas darbo laikas ir kt.).

 

 

     9 straipsnis.Darbo sutarties terminas

 

     Gali  būti   sudaroma  neterminuota   darbo  sutartis   arba

nustatomas terminas,  bet ne  ilgesnis kaip  penkeri metai, jeigu

kiti įstatymai nenumato kitko.

     Neleidžiama sudaryti  terminuotą darbo sutartį, jeigu darbas

yra nuolatinio  pobūdžio, išskyrus  atvejus, kai  sudaryti  tokią

sutartį  pageidauja   pats  darbuotojas  arba  tai  nustato  kiti

įstatymai.

     Su darbuotojais,  kuriuos pagal  įstatymus  skiria  į  darbą

renkamieji organai,  darbo sutartis  sudaroma tų renkamųjų organų

įgaliojimų (kadencijos) laikui.

 

 

     10 straipsnis.Darbo sutarties termino nustatymas

 

     Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros

kalendorinės datos  arba iki  tam  tikrų  aplinkybių  atsiradimo,

pasikeitimo  arba   pasibaigimo,  išskyrus   atvejį,  nurodytą  9

straipsnio trečiojoje dalyje.

     Jeigu  darbo   sutartyje  jos   terminas  nenurodytas   arba

netinkamai nustatytas,  laikoma, jog  sudaryta neterminuota darbo

sutartis.

 

 

     11 straipsnis.Terminuotos darbo sutarties termino

               pasibaigimo pasekmės

 

     Darbo sutarties  terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę

nutraukti darbą,  o darbdavys  - atleisti darbuotoją iš darbo. Nė

vienai iš šalių to nepadarius, darbo sutartis tampa neterminuota.

 

 

     12 straipsnis.Išbandymas sudarant darbo sutartį

 

     Sudarant  darbo   sutartį,  šalių   susitarimu   gali   būti

sulygstama  dėl   išbandymo.  Išbandymas   gali  būti  nustatomas

siekiant patikrinti,  ar darbuotojas  tinka jam  pavestam darbui,

taip pat  stojančiajam dirbti  pageidaujant patikrinti, ar darbas

jam tinka. Išbandymo sąlyga turi būti nurodoma darbo sutartyje.

     Per išbandymo  laikotarpį  darbuotojui  taikomi  visi  darbo

įstatymai.

     Išbandymas siekiant  patikrinti, ar  darbuotojas  tinka  jam

pavestam darbui, nenustatomas priimant į darbą:

     1) asmenis, kuriems nesukako 18 metų;

     2) asmenis, darbdavių susitarimu perkeliamus dirbti iš kitos

įmonės;

     3) asmenis,  kurie turi  būti įdarbinti į kvotomis nustatytą

darbo vietų skaičių;

     4) kitais įstatymų numatytais atvejais.

 

 

     13 straipsnis.Išbandymo terminas

 

     Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai.

Įstatymuose  numatytais   atvejais  gali   būti  taikomi  ilgesni

išbandymo terminai.

     Į   išbandymo    terminą   neįskaitomi   laikotarpiai,   kai

darbuotojas nebuvo darbe.

 

 

     14 straipsnis.Išbandymo rezultatai

 

     Jei darbdavys  pripažino, kad išbandymo siekiant patikrinti,

ar   darbuotojas    tinka   jam   pavestam   darbui,   rezultatai

nepatenkinami, jis  iki išbandymo  termino pabaigos gali atleisti

darbuotoją  iš  darbo,  nesilaikydamas  šio  įstatymo  33  ir  34

straipsniuose  nustatytos  tvarkos,  ir  nemokėti  jam  išeitinės

pašalpos.

     Jei išbandymas  nustatytas siekiant  patikrinti,  ar  darbas

tinka darbuotojui, išbandymo įvertinimas priklauso nuo darbuotojo

valios. Per  išbandymo terminą  darbuotojas turi  teisę nutraukti

darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris dienas.

     Kai išbandymo  terminas pasibaigęs, o darbuotojas tebedirba,

nutraukti darbo sutartį leidžiama tik bendraisiais pagrindais.

 

 

     15 straipsnis.Dokumentai, būtini priimant į darbą

 

     Darbdavys gali pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateiktų

asmenį liudijantį dokumentą.

     Jeigu darbo  įstatymai sieja  priėmimą į  darbą su tam tikru

išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle,

darbdavys  privalo  pareikalauti,  kad  priimamasis  pateiktų  tą

išsimokslinimą,   profesinį    pasirengimą,    sveikatos    būklę

patvirtinančius dokumentus,  o priimdamas į darbą nepilnametį nuo

14 iki  16 metų - jo gimimo liudijimą ir vieno iš tėvų ar kito jį

faktiškai auginančio  asmens raštišką  sutikimą.  Darbdavys  turi

teisę pareikalauti ir kitų įstatymuose numatytų dokumentų.

 

 

     16 straipsnis.Darbdavio pareiga pareikalauti, kad

               darbuotojas pateiktų valstybinio

               socialinio draudimo pažymėjimą

 

    Darbdavys privalo  pareikalauti, kad  priimtas dirbti  asmuo

pateiktų valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, ir nustatyta

tvarka  daryti   jame  įrašus.  Valstybinio  socialinio  draudimo

pažymėjimų  išdavimo   ir  tvarkymo  taisykles  nustato  Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

 

 

     17 straipsnis.Darbo sutarties sudarymas

 

     Darbo sutartis  laikoma sudaryta,  kai  šalys  susitarė  dėl

būtinųjų sąlygų,  nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio pirmojoje ir

antrojoje dalyse.

     Darbo  sutartis  paprastai  turi  būti  sudaroma  raštu.  Ją

pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas.

     Darbuotojas privalo  pradėti dirbti  kitą dieną po sutarties

sudarymo, jeigu šalys nesusitarė kitaip.

     Jei darbuotojas  faktiškai pradėjo dirbti pagal darbdavio ar

jo įgalioto  asmens leidimą,  tai darbo sutartis laikoma sudaryta

ir turi būti nedelsiant įforminta.

     Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo

privalo pasirašytinai  supažindinti  priimamą  dirbti  asmenį  su

būsimojo darbo  sąlygomis, kolektyvine  sutartimi, darbo  tvarkos

taisyklėmis,    kitais     lokaliniais     norminiais     aktais,

reglamentuojančiais jo darbo sąlygas.

 

 

     18 straipsnis.Giminaičių darbo apribojimas

 

     Draudžiama eiti  tarnautojų pareigas vienoje valstybinėje ir

valstybinėje akcinėje  įmonėje  asmenims,  kuriuos  sieja  artimi

giminystės ar  svainystės ryšiai  (tėvai, įtėviai,  sutuoktiniai,

broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, taip pat sutuoktinių broliai,

seserys, tėvai ir vaikai), jeigu jų tarnyba kartu yra susijusi su

vieno iš  jų tiesioginiu  pavaldumu kitam  arba  su  vieno  teise

kontroliuoti kitą. Šios taisyklės išimtis gali nustatyti Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

 

 

     19 straipsnis.Įsidarbinimo garantijos

 

     Draudžiama atsisakyti priimti į darbą:

     1) šio įstatymo 2 straipsnio 6 punkte numatytais motyvais;

     2) į  atitinkamoms gyventojų kategorijoms rezervuotas vietas

(Lietuvos Respublikos  gyventojų užimtumo  įstatymo 7  straipsnio

pirmoji dalis ir 8 straipsnis);

     3) esant  raštiškam  darbdavių  susitarimui  dėl  darbuotojo

perkėlimo į kitą darbą;

     4) kitais įstatymuose numatytais atvejais.

Atsisakymas priimti  į  darbą  šio  straipsnio  pirmojoje  dalyje

numatytais  atvejais   gali  būti   ne  vėliau  kaip  per  mėnesį

ginčijamas teismine tvarka.

     Teismui nustačius,  kad  atsisakymas  priimti  į  darbą  yra

neteisėtas, darbdavys  teismo sprendimu  įpareigojamas priimti šį

asmenį į  darbą  nuo  jo  kreipimosi  dėl  įdarbinimo  dienos  ir

sumokėti jam  už tą  laiką  minimalaus  darbo  užmokesčio  dydžio

kompensaciją.

 

 

       III skyrius. Darbo sutarties vykdymas ir pakeitimas

 

 

     20 straipsnis.Darbuotojo pareiga pačiam atlikti jam

               pavestą darbą

 

     Darbuotojas neturi teisės be darbdavio ar jo įgalioto asmens

sutikimo pavesti atlikti savo darbą kitam asmeniui.

 

 

     21 straipsnis.Draudimas reikalauti atlikti darbą,

               nesulygtą darbo sutartyje

 

     Darbdavys neturi  teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų

darbą, nesulygtą  darbo sutartyje.  Dėl papildomo darbo turi būti

sudaryta darbo sutartis.

 

 

     22 straipsnis.Darbo sąlygų pakeitimas

 

     Darbdavys  turi  teisę  pakeisti  darbuotojo  darbo  sąlygas

(pakeisti darbo  vietą  toje  pačioje  įmonėje  ir  toje  pačioje

vietovėje, pavesti  dirbti kitu  mechanizmu, agregatu),  taip pat

pakeisti kitas  sąlygas (lengvatas,  darbo  režimą,  materialinės

atsakomybės dydį,  pareigų  pavadinimą  ir  kt.)  tik  tada,  kai

keičiama  gamyba,   jos  technologija   arba  pertvarkomas  darbo

organizavimas,  ir   dėl  to  darbdavys  turi  keisti  tam  tikrų

darbuotojų darbo sąlygas.

     Apie numatomą  darbo sąlygų  pakeitimą darbuotojui turi būti

pranešta ne  vėliau  kaip  prieš  mėnesį.  Jei  keičiama  gamybos

technologija, darbdavys  privalo  sudaryti  darbuotojams  sąlygas

pasirengti (patobulinti  kvalifikaciją, pakeisti  specializaciją)

dirbti,  esant  pakeistai  gamybos  technologijai.  Kolektyvinėje

sutartyje  gali   būti  numatyti  ilgesni  įspėjimo  terminai  ir

papildomi darbdavio įsipareigojimai sudaryti darbuotojams sąlygas

pasirengti dirbti, pakitus gamybai ar gamybos technologijai.

     Darbuotojui nesutikus  dirbti pakeistomis  darbo  sąlygomis,

jis, laikantis  įstatymų nustatytos  tvarkos, gali būti atleistas

iš darbo pagal šio įstatymo 26 straipsnio 9 punktą.

     Tais atvejais,  kai pakeitus  darbo sąlygas  sumažėja  darbo

užmokestis ne dėl nuo darbuotojo priklausančių priežasčių, jam ne

mažiau kaip  tris mėnesius  nuo  darbo  sąlygų  pakeitimo  dienos

primokama iki ankstesniojo vidutinio darbo užmokesčio.

 

 

     23 straipsnis.Perkėlimas į kitą darbą darbdavio valia

 

     Perkelti į  kitą darbą  darbdavio valia,  tai  yra  pakeisti

šalių sulygtas  būtinąsias  darbo  sutarties  sąlygas,  taip  pat

perkelti dirbti į kitą vietovę, nors ir kartu su įmone, leidžiama

tik esant  raštiškam darbuotojo  sutikimui, išskyrus šio įstatymo

24 straipsnyje numatytus atvejus.

 

 

    24 straipsnis.Laikinas perkėlimas į kitą darbą

               ypatingais atvejais

 

     Darbdavys turi  teisę perkelti darbuotojus iki vieno mėnesio

į darbo  sutartimi nesulygtą  darbą toje  pačioje įmonėje  (miškų

urėdijos teritorijoje)  arba  į  kitą  įmonę,  bet  esančią  toje

pačioje vietovėje,  kai įmonei  reikia užkirsti  kelią gaivalinei

nelaimei ar  gamybinei avarijai,  ją likviduoti  arba  nedelsiant

pašalinti   jos    padarinius,   užkirsti   kelią   nelaimingiems

atsitikimams, gesinti gaisrą ar neleisti jam išplisti.

     Draudžiama  perkelti   darbuotoją  į   tokį   darbą,   kuris

neleistinas dėl  jo sveikatos būklės. Jeigu perkėlus darbuotoją į

kitą darbą  sumažėja  darbo  užmokestis  ne  dėl  nuo  darbuotojo

priklausančių  priežasčių,   jam   paliekamas   pirmesnio   darbo

vidutinis darbo užmokestis.

 

 

     25 straipsnis.Nušalinimas nuo darbo

 

     Jei darbuotojas  pasirodė  darbe  neblaivus,  apsvaigęs  nuo

narkotikų ar  toksinių medžiagų,  darbdavys  tą  dieną  (pamainą)

neleidžia jam dirbti.

     Nušalinti darbuotoją  nuo darbo  (pareigų) ir sustabdyti jam

darbo užmokesčio  mokėjimą galima  ir kitais  įstatymų numatytais

atvejais.

 

 

            IV skyrius. Darbo sutarties pasibaigimas

 

 

     26 straipsnis.Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai

 

     Darbo sutartis pasibaigia:

     1) šalių susitarimu (27 straipsnis);

     2) pasibaigus  sutarties terminui, išskyrus atvejį, nurodytą

šio įstatymo 11 straipsnyje;

     3) darbuotojo pareiškimu (28 straipsnis);

     4) darbdavio iniciatyva šio įstatymo numatytais atvejais (29

straipsnis) arba jo valia (30 straipsnis);

     5) kai  įsiteisėja teismo  nuosprendis,  kuriuo  darbuotojas

nuteisiamas bausme, dėl kurios jis negali tęsti to darbo;

     6)  kai   darbuotojui  įstatymų  nustatyta  tvarka  atimamos

specialiosios teisės dirbti tam tikrą darbą;

     7)  kai  įmonė  bankrutuoja  arba  kai  ji  likviduojama  ne

darbdavio valia;

     8) kai darbuotojas atsisako persikelti su įmone (atskiru jos

padaliniu) į kitą vietovę;

     9) kai  darbuotojas atsisako  dirbti pakeitus darbo sąlygas,

nurodytas šio įstatymo 22 straipsnyje;

     kai   darbuotojas    pagal   medicininės    ar    invalidumą

nustatančios komisijos  išvadą negali  eiti šių pareigų ar dirbti

to darbo;

     11) kai  įstatymų numatytais atvejais į darbą grįžta pirmiau

dirbęs darbuotojas;

     12) kai  darbuotojas pereina  į  renkamąsias  pareigas  arba

pareigas,  užimamas  konkurso  būdu,  taip  pat  kai  darbuotojas

neišrenkamas ar  nepaskiriamas į  tas pareigas naujam terminui ar

įstatymo  numatytais   atvejais  atšaukiamas   iš  jų,  arba  kai

darbdavių susitarimu ir jam sutinkant perkeliamas į kitą įmonę;

     13) kai darbuotojo nuo 14 iki 16 metų vienas iš tėvų arba jį

faktiškai auginantis asmuo reikalauja nutraukti darbo sutartį;

     14) kai  darbo sutartis  prieštarauja įstatymų reikalavimams

(31 straipsnis);

     15)  įstatymų   įgaliotų  organų   ar  pareigūnų   motyvuotu

reikalavimu.

      16)  kai   paaiškėja,   kad   valstybės   ar   savivaldybių

valdininkai yra  teisti  už  sunkius  nusikaltimus,  nusikaltimus

valstybės tarnybai;

     17)  kai  valstybės  ar  savivaldybių  valdininkai  įstatymų

nustatyta tvarka nedeklaruoja savo turto ir pajamų;

     18) kai  valstybės  ar  savivaldybių  valdininkai  pažeidžia

įstatymų nuostatas,  draudžiančias jiems  dirbti kitose  įmonėse,

įstaigose, organizacijose,  būti jų valdymo organų nariais (jeigu

įstatymai nenumato  kitaip), eiti  kitas  renkamas  ar  skiriamas

pareigas, gauti  kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę

veiklą;

     19) kai  valstybės  ar  savivaldybių  valdininkai  pažeidžia

įstatymų nuostatą,  draudžiančią jiems  būti personalinės  įmonės

savininkais,   ūkinės    bendrijos   tikraisiais   nariais   arba

komanditoriais, įsigyti  arba valdyti  pagal  įgaliojimą  daugiau

kaip 10 procentų vienos įmonės vertybinių popierių;

     20)  kai   valstybės  ar  savivaldybių  valdininkai  nevykdo

Lietuvos    Respublikos     valdininkų    įstatymo     nuostatos,

reikalaujančios, kad jie atsistatydintų iš pareigų.

 

     Pakeitimai:

      1. Lietuvos Respublikos 1993 07 14

      Įstatymas Nr.1-215;

        Žin.,1993,Nr.30-68

 

      2.Lietuvos Respublikos 1995 05 23

      Įstatymas Nr. 1-900

      Žin., 1995, Nr. 46-1119

 

 

     27 straipsnis.Darbo sutarties nutraukimo šalių

               susitarimu tvarka

 

     Viena darbo  sutarties  šalis  gali  raštu  pasiūlyti  kitai

šaliai nutraukti  sutartį šalių  susitarimu. Kita  šalis, jei  ji

sutinka su  pasiūlymu, per  penkias kalendorines dienas turi apie

tai  pranešti   šaliai,  pateikusiai  pasiūlymą  nutraukti  darbo

sutartį. Sutarusios  nutraukti sutartį, šalys taip pat susitaria,

nuo kurio  laiko ji nutraukiama, ir dėl kitų sutarties nutraukimo

sąlygų (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.).

     Jei  antroji  šalis  per  šio  straipsnio  pirmojoje  dalyje

nustatytą laiką  nepraneša, kad ji sutinka nutraukti sutartį, tai

laikoma, kad  pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu

yra atmestas.

 

 

     28 straipsnis.Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo

               pareiškimu

 

     Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį,

apie tai  raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika

kalendorinių dienų.  Kolektyvinėje sutartyje  gali būti numatytas

ir trumpesnis  įspėjimo terminas.  Įspėjimo terminui  pasibaigus,

darbuotojas turi  teisę  nutraukti  darbą,  o  darbdavys  privalo

įforminti atleidimą.

     Jei  reikalavimas   nutraukti  neterminuotą   darbo  sutartį

pagrįstas darbuotojo  liga  ar  invalidumu,  trukdančiu  tinkamai

atlikti darbą,  arba kitomis svarbiomis priežastimis, numatytomis

kolektyvinėje sutartyje,  darbo sutartis  turi būti nutraukta nuo

darbuotojo pareiškime nurodytos datos.

     Darbuotojas turi  teisę atšaukti  pareiškimą nutraukti darbo

sutartį ne  vėliau kaip  per  tris  kalendorines  dienas  nuo  jo

padavimo  dienos.   Po  to   jis  gali  atšaukti  pareiškimą  tik

darbdaviui sutikus.

     Darbuotojas turi  teisę nutraukti  terminuotą darbo  sutartį

iki jos termino pabaigos, apie tai raštu pranešęs darbdaviui, jei

yra priežasčių,  nurodytų šio  straipsnio antrojoje  dalyje, taip

pat jei  darbdavys pažeidė  darbuotojo  teises,  numatytas  darbo

įstatymuose, kolektyvinėje ar darbo sutartyje. Kilus nesutarimams

dėl terminuotos  darbo sutarties  nutraukimo prieš terminą, ginčą

darbuotojo  pareiškimu   sprendžia  darbo   ginčus  nagrinėjantys

organai.

 

 

      28-1 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas ne dėl

                  nuo darbuotojo priklausančių aplinkybių

 

     Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį,

taip pat  terminuotą darbo  sutartį, sudarytą  ilgesniam  kaip  6

mėnesių laikui,  kai jo  darbo vietoje  darbo sutartyje nustatytu

darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip

30 dienų  iš eilės  arba kai  ji sudaro daugiau kaip 60 dienų per

paskutiniuosius dvylika mėnesių, taip pat kai jam daugiau kaip du

mėnesius  iš   eilės  nemokamas  visas  jam  priklausantis  darbo

užmokestis (mėnesinė  alga). Darbo  sutartis turi  būti nutraukta

nuo darbuotojo  pareiškime nurodytos  datos, kuri  turi  būti  ne

ankstesnė kaip  7 kalendorinės  dienos  nuo  pareiškimo  padavimo

dienos.

 

 

     29 straipsnis.Darbo sutarties nutraukimas darbdavio

               iniciatyva

 

     Darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva pagrindai:

     1) kai įmonė likviduojama darbdavio valia;

     2) kai  sumažinamas darbuotojų skaičius dėl gamybos ar darbo

organizavimo pakeitimų;

     3) kai  paaiškėja, jog  darbuotojas negali  tinkamai atlikti

jam pavesto  darbo dėl  pablogėjusios sveikatos  arba dėl to, kad

jis neturi reikiamos kvalifikacijos;

     4) kai  darbuotojas dėl  laikinojo nedarbingumo neatvyksta į

darbą daugiau  kaip šimtą  dvidešimt kalendorinių  dienų iš eilės

arba daugiau  kaip šimtą  keturiasdešimt kalendorinių  dienų  per

paskutiniuosius dvylika mėnesių, jei įstatymuose nenustatyta, kad

tam tikros  ligos atveju darbo vieta (pareigos) paliekama ilgesnį

laiką. Darbuotojams, netekusiems darbingumo dėl suluošinimo darbe

ar profesinės  ligos, darbo  vieta (pareigos)  paliekama, kol bus

atgautas darbingumas arba nustatytas invalidumas;

     5) kai  darbuotojas, atleistas  iš krašto apsaugos tarnybos,

daugiau kaip du mėnesius po atleidimo negrįžo į darbą;

     6) kai  darbuotojas nerūpestingai  atliko pareigas ar kitaip

pažeidė darbo  drausmę, jei  prieš tai  jam nors  vieną kartą per

paskutiniuosius  dvylika   mėnesių   buvo   taikytos   drausminės

nuobaudos;

     7)  kai   darbuotojas   įvykdo   turto   grobimą   (vagystę)

darbovietėje arba  kai darbuotojas  tyčine neteisėta veika padaro

darbdaviui nuostolių;

     8) kai  įsiteisėja teismo  nuosprendis,  kuriuo  darbuotojas

nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą;

     9) kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs

nuo narkotikų ar toksinių medžiagų;

     10) kai darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežaščių

per visą darbo dieną (pamainą);

     11)  kai   darbuotojas  atskleidžia  įmonės  komercines  bei

technologines paslaptis arba jas praneša konkuruojančiai įmonei.

     12) kai  darbuotojai, turintys  įgalinimus duoti  privalomus

vykdyti patvarkymus (nurodymus), vieną kartą šiurkščiai pažeidžia

darbo pareigas.

     Darbdavys gali  nutraukti  darbo  sutartį  su  darbuotojais,

kurių  darbas   susijęs  su  materialinių  vertybių  apskaita  ar

saugojimu,  priėmimu,   išdavimu  ar   transportavimu,  kai   šie

darbuotojai dėl  savo kaltų  veiksmų darbe  netenka  pasitikėjimo

dirbti jiems pavestą darbą.

      Valstybės  bei  savivaldybių  valdininkai  ir  darbuotojai,

atliekantys auklėjimo funkcijas, gali būti atleisti iš darbo, kai

jų elgesys,  nors ir  ne darbo  metu,  yra  amoralus  ir  dėl  to

nesuderinamas su jų pareigomis.

     Darbdavio  iniciatyva  neleidžiama  darbuotojų  atleisti  iš

darbo jų  laikinojo nedarbingumo  laikotarpiu (išskyrus atleidimą

pagal šio  straipsnio  1  ir  4  punktus),  taip  pat  darbuotojų

atostogų metu (išskyrus atleidimą pagal šio straipsnio 1 punktą).

Jeigu darbo  sutartis nutraukta  pažeidžiant  šią  nuostatą,  jos

nutraukimo diena laikoma kita po atostogų ar kita po nedarbingumo

pasibaigimo  darbo   diena.  Už  laiką,  kuriam  pratęstas  darbo

sutarties  nutraukimas,   darbuotojui  išmokamas  dvigubas  darbo

užmokestis, įskaitant  per šį laiką gautą nedarbingumo pašalpą ir

apmokėjimą už atostogas.

     Draudžiama  atleisti   darbuotoją  iš  darbo  dėl  politinių

įsitikinimų, pažiūros  į religiją,  dėl tautybės,  pilietybės  ir

kitų aplinkybių, nesusijusių su dalykinėmis darbuotojo savybėmis.

 

     Pakeitimai:

      1. Lietuvos Respublikos 1993 07 14

      Įstatymas 1-215;

        Žin., 1993, Nr.30-68

 

      2.Lietuvos Respublikos 1995 05 23

      Įstatymas Nr. 1-900

      Žin., 1995, Nr. 46-1119

 

 

     30 straipsnis.Darbo sutarties nutraukimas darbdavio

               valia

 

     Darbdavys, išskyrus valstybinę įmonę, įstaigą, organizaciją,

turi  teisę  nutraukti  darbo  sutartį  šio  įstatymo  26  ir  29

straipsniuose  nenumatytais   pagrindais,  o  remdamasis  kitomis

svarbiomis aplinkybėmis,  sumokėdamas atleidžiamajam  darbuotojui

kompensaciją, kai darbuotojo darbo stažas šioje įmonėje:

     1) iki  1 metų  - 6  vidutinių  mėnesinių  darbo  užmokesčių

dydžio;

     2)  nuo  1  iki  5  metų  -  12  vidutinių  mėnesinių  darbo

užmokesčių dydžio;

     3) nuo  5  iki  10  metų  -  18  vidutinių  mėnesinių  darbo

užmokesčių dydžio;

     4) nuo  10 iki  20  metų  -  24  vidutinių  mėnesinių  darbo

užmokesčių dydžio;

     5) per  20 metų  - 36  vidutinių mėnesinių  darbo užmokesčių

dydžio.

     Minėtais atvejais  netaikomos  šio  įstatymo  29  straipsnio

ketvirtosios dalies, 34 ir 40 straipsnių nuostatos.

 

     Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos 1993 07 14

      Įstatymas 1-215;

        Žin., 1993, Nr.30-68

 

 

     31 straipsnis.Darbo sutarties prieštaravimų įstatymams

               pašalinimas

 

     Darbo sutartis, kai jos sudėtinės dalys (dalis) prieštarauja

įstatymų draudžiančioms  nuostatoms ir  tų prieštaravimų negalima

pašalinti, taip  pat  nėra  galimybės  perkelti  darbuotojo,  jam

sutinkant, į kitą darbą, nutraukiama.

     Jei darbuotojas  atsisako siūlomo  darbo, nutraukiant  darbo

sutartį, jam  išmokama vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio

dydžio išeitinė  pašalpa, o  jei nėra  darbo, į  kurį darbuotojas

galėtų būti  perkeltas, jam  išmokama trijų  vidutinių  mėnesinių

darbo užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa.

     Ginčus  dėl   darbo  sutarties   nutraukimo  ar  jos  dalių,

prieštaraujančių   įstatymams,    pripažinimo    negaliojančiomis

sprendžia teismas.

     Darbo   sutartis,    sudaryta   pažeidžiant   įstatymus   ar

tarptautinius susitarimus,  reglamentuojančius laikinai atvykusių

į  Lietuvos   Respubliką  asmenų   įdarbinimą  (šio   įstatymo  4

straipsnio trečioji dalis), turi būti nutraukta. Darbdaviui ar jo

įgaliotam asmeniui, padariusiam tokį pažeidimą, taikomos įstatymų

numatytos sankcijos.

 

 

     32 straipsnis.Apribojimai nutraukti darbo sutartį

               reorganizuojant įmonę

 

     Įmonės savininko,  jos  pavaldumo,  steigėjo  ar  pavadinimo

pasikeitimas darbo sutarties nenutraukia.

     Įmonėms susijungus, įmonę padalijus, prijungus prie jos kitą

ar pakeitus  įmonės rūšį,  darbo  santykiai  darbuotojo  sutikimu

tęsiasi.  Šiais   atvejais  nutraukti   darbo  sutartį  darbdavio

iniciatyva galima tik sumažinus darbuotojų skaičių.

 

 

     33 straipsnis.Profesinės sąjungos organo sutikimas

               atleidžiant darbuotojus

 

     Darbdavys   negali   atleisti  iš   darbo  savo   iniciatyva

(išskyrus pagal  šio įstatymo  29 straipsnio  1 ir  8 punktus) ir

valia darbuotojo - įmonėje veikiančios profesinės sąjungos nario,

negavęs  tos   profesinės  sąjungos   įmonėje  renkamojo   organo

išankstinio sutikimo.

     Darbuotojai, išrinkti  į  renkamuosius  profesinės  sąjungos

organus ir  nenutraukę su  darbdaviu sudarytos  darbo  sutarties,

negali būti  atleisti iš  darbo  darbdavio  iniciatyva  (išskyrus

pagal šio  įstatymo 29  straipsnio 1  ir 8  punktus) ir  valia ar

perkelti į  kitą  darbą  (išskyrus  šio  įstatymo  24  straipsnio

pirmąją dalį)  be išankstinio  to profesinės  sąjungos  renkamojo

organo sutikimo.

     Darbdavio  pareiškimą  duoti  sutikimą  atleisti  darbuotoją

profesinės sąjungos  organas privalo  išnagrinėti ne  vėliau kaip

per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo gavimo dienos.

     Darbdavys turi  teisę  ginčyti  profesinės  sąjungos  organo

atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotoją teismine tvarka.

Teismas  panaikina  profesinės  sąjungos  organo  sprendimą,  jei

darbdavys  įrodo,  kad  šis  sprendimas  iš  esmės  pažeidžia  jo

interesus.

     Įstatymų  numatytais   atvejais  darbuotojai   negali   būti

atleisti  iš  darbo  darbdavio  iniciatyva  (išskyrus  pagal  šio

įstatymo  29   straipsnio  1  punktą),  negavus  ir  kitų  organų

sutikimo.

     Darbuotojas, atleistas  iš darbo  pažeidus šiame straipsnyje

nustatytus reikalavimus,  taip pat atleistas praėjus daugiau kaip

vienam mėnesiui  nuo sutikimo  gavimo, teismo sprendimu turi būti

grąžintas į pirmesnįjį darbą.

 

     Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos 1993 07 14

      Įstatymas Nr.1-215;

        Žin., 1993, Nr.30-68

     

      2.Lietuvos Respublikos 1994 05 24

      Įstatymas Nr.1-475

        Žin., 1994, Nr.42-759

 

 

     34 straipsnis.Reikalavimai nutraukiant darbo sutartį,

               kai nėra darbuotojo kaltės

 

     Darbdavys savo  iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės, gali

nutraukti darbo  sutartį įstatymų  nustatyta tvarka  tik prieš du

mėnesius įspėjęs darbuotoją raštu. Darbuotojui, kuriam iki teisės

gauti visą  senatvės pensiją  liko ne daugiau kaip penkeri metai,

nepilnamečiui iki  18 metų,  invalidui, moteriai, turinčiai vaikų

iki 14  metų, ir  vyrui, vienam  auginančiam vaikus iki tokio pat

amžiaus, apie  numatomą atleidimą  iš darbo  turi  būti  pranešta

raštu prieš keturis mėnesius.

     Darbo  arba  kolektyvinėje  sutartyje  gali  būti  nustatomi

ilgesni įspėjimo terminai.

     Įspėjimas netenka  galios, jei  po  jo  termino  pasibaigimo

praeina  daugiau   kaip  vienas   mėnuo,  neįskaitant  darbuotojo

laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko.

     Tais atvejais,  kai iki terminuotos darbo sutarties pabaigos

liko  mažiau  laiko  negu  šiame  straipsnyje  numatyti  įspėjimo

terminai, darbdavys  negali atleisti  darbuotojo  iš  darbo  savo

iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės.

     Jeigu  darbuotojas   atleidžiamas  iš   darbo,  nepasibaigus

įspėjimo terminui,  jo atleidimo  iš darbo data perkeliama iki to

laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

     Šiame straipsnyje  nurodyti įspėjimo terminai netaikomi, kai

darbuotojas  atleidžiamas   iš  darbo   pagal  šio   įstatymo  30

straipsnį.

     Atleisti darbuotoją  iš darbo darbdavio iniciatyva, kai nėra

darbuotojo kaltės,  taip pat  šio įstatymo 26 straipsnio 9, 10 ir

11 punktuose  nurodytais pagrindais  ir kai  darbuotojas atsisako

persikelti  į  kitą  vietovę,  perkeliant  tik  įmonės  padalinį,

kuriame jis  dirba (26 straipsnio 8 punktas), bei kai darbuotojas

neišrenkamas  naujam   terminui  į   ankstesnes   pareigas   arba

atšaukiamas iš  jų nesant  jo kaltės  (26 straipsnio 12 punktas),

leidžiama, jei  negalima darbuotojo  perkelti jo  sutikimu į kitą

darbą.

 

     Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos 1993 07 14

      Įstatymas Nr.1-215;

        Žin., 1993, Nr.30-68

 

 

     35 straipsnis.Apribojimai nutraukiant darbo sutartį su

               nėščia moterimi ir motina, auginančia

               vaiką iki 3 metų

 

     Darbo  sutartis  darbdavio  iniciatyva  ir  darbdavio  valia

negali būti nutraukta su nėščia moterimi.

     Darbo sutartis  darbdavio valia  negali  būti  nutraukta  su

motina, auginančia  vaiką iki  3 metų (jei nėra motinos - su tėvu

arba globėju,  auginančiu vaiką  iki to  pat amžiaus),  taip  pat

negali būti  nutraukta darbdavio  iniciatyva, kai nėra darbuotojo

kaltės.

     Garantijos,  išvardintos   šio   straipsnio   pirmojoje   ir

antrojoje dalyse,  netaikomos,  kai  darbo  sutartis  nutraukiama

pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 punktą.

 

     Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos 1991 12 10

      Įstatymas Nr.1-2076;

        Žin., 1991, Nr.36-979

 

 

     36 straipsnis.Apribojimai nutraukiant darbo sutartį su

               asmenimis, kuriuos įdarbinti nustatytos

               kvotos, ir su darbuotojais, pašauktais

               atlikti krašto apsaugos tarnybą

 

     Darbdavys negali  nutraukti darbo sutarties savo iniciatyva,

išskyrus pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 punktą, su invalidais

ir  kitais   darbuotojais,  kuriems   pagal  įstatymą   nustatyta

įdarbinimo ar  papildomų darbo  vietų steigimo kvota, kai nėra jų

kaltės ir  bendras jų  skaičius neviršija savivaldybės nustatytos

kvotos, taip  pat  su  darbuotojais,  pašauktais  atlikti  krašto

apsaugos tarnybą.

 

 

     37 straipsnis.Pirmenybės teisė būti paliktam dirbti,

               kai sumažinamas darbuotojų skaičius

 

     Kai sumažinamas  darbuotojų skaičius,  pirmenybės teisę būti

paliktiems dirbti turi darbuotojai:

     1)  kurie  toje  darbovietėje  buvo  sužaloti  arba  susirgo

profesine liga;

     2) kurie  vieni išlaiko  vaikus (įvaikius)  iki 16 metų arba

kitus šeimos narius, pripažintus I ar II grupės invalidais;

     3) kurie  turi ne mažiau kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo

stažą toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje;

     4) kuriems  iki senatvės  pensijos liko  ne daugiau  kaip  3

metai;

     5)kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje.

     Šio straipsnio  2, 3 ir 4 punktuose nurodyta pirmenybė likti

darbe taikoma  tik tiems  darbuotojams,  kurių  kvalifikacija  ir

darbo našumas  nėra žemesni už tos pačios specialybės darbuotojų,

dirbančių toje  įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją

ir darbo našumą.

 

     Pakeitimai:

      Lietuvos Respublikos 1993 07 14

      Įstatymas Nr.1-215;

      Žin., 1993, Nr.30-68

 

 

     38 straipsnis.Darbuotojo teisė reikalauti, kad jam

               būtų praneštos atleidimo priežastys

 

     Darbuotojas ne  vėliau kaip  per dešimt  dienų nuo

atleidimo

turi teisę raštu reikalauti, kad darbdavys praneštų jam atleidimo

iš darbo priežastis.

     Darbdavys ne  vėliau kaip  per penkias dienas nuo pareiškimo

gavimo turi  raštu pranešti konkrečias atleidimo priežastis, taip

pat nurodyti,  kokiais duomenimis  yra  pagrįstas  atleidimas  iš

darbo.

     Jei  darbdavys   neįvykdo  šio  reikalavimo,  o  darbuotojas

užginčija  atleidimą   teisme,  teismas   išieško  iš   darbdavio

darbuotojui atlyginimą  už  dvidešimt  darbo  dienų  net  ir  tuo

atveju, kai reikalavimo dėl grąžinimo į darbą nepatenkina.

 

 

     39 straipsnis.Darbo sutarties pasibaigimo priežasties

               formulavimas

 

     Dokumentuose  apie  darbo  sutarties  pasibaigimą  atleidimo

formulavimas turi  atitikti sutarties  pasibaigimo aplinkybes  ir

įstatymus.

 

 

     40 straipsnis.Išeitinė pašalpa

 

      Pasibaigus darbo sutarčiai šio įstatymo 26 straipsnio 8, 9,

10 ir  11 punktuose  numatytais pagrindais,  taip pat  kai  darbo

sutartis  nutraukiama  darbdavio  iniciatyva  ne  dėl  darbuotojo

kaltės ir kai darbuotojas atleidžiamas jo paties pareiškimu esant

svarbioms priežastims  (šio įstatymo  28  straipsnio  antroji  ir

ketvirtoji dalys),  darbuotojui išmokama  jo vidutinio  mėnesinio

darbo užmokesčio  dydžio išeitinė  pašalpa. Atleidžiant  iš darbo

pagal šio  įstatymo 26  straipsnio 7  punktą, taip  pat pagal  26

straipsnio 12 punkto nuostatą, numatančią darbuotojo atleidimą iš

darbo, kai  jis neišrenkamas  ar nepaskiriamas  į eitas  pareigas

naujam terminui  arba kai  atšaukiamas iš  pareigų prieš  terminą

įstatymų numatytais  atvejais nesant darbuotojo kaltės, bei pagal

281 straipsnį  ir 29  straipsnio  1  ir  2  punktus,  darbuotojui

išmokama dviejų  jo vidutinių  mėnesinių darbo  užmokesčių dydžio

išeitinė pašalpa.

     Šio straipsnio  pirmojoje dalyje  numatyto  dydžio  išeitinė

pašalpa didinama:  darbuotojui,  turinčiam  nepertrauktojo  darbo

stažą toje  įmonėje didesnį kaip penkeri metai, - pusantro karto,

didesnį kaip  dešimt metų  - du  kartus ir didesnį kaip dvidešimt

metų - tris kartus. Šis išeitinės pašalpos padidinimas nepratęsia

termino, nuo  kurio pradedama  mokėti bedarbio  pašalpa (Lietuvos

Respublikos gyventojų  užimtumo įstatymo  16  straipsnio  antroji

dalis).

      Nutraukiant darbo sutartį pagal šio įstatymo 281 straipsnį,

išeitinė pašalpa  gali būti  išmokėta lygiomis  dalimis per  tris

mėnesius nuo darbo sutarties nutraukimo dienos.

 

Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos 1995 05 23

      Įstatymas Nr. 1-900

      Žin., 1995, Nr. 46-1119

 

 

     41 straipsnis.Darbdavio pareiga atsiskaityti su

               atleidžiamu iš darbo darbuotoju

 

     Darbdavys privalo  visiškai atsiskaityti  su atleidžiamu  iš

darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, išskyrus  atvejus, kai darbo

sutartis nutraukiama pagal šio įstatymo 28-1 straipsnį.

     Kai   uždelsiama    atsiskaityti   dėl   darbdavio   kaltės,

darbuotojui sumokamas  vidutinis darbo  užmokestis  už  uždelsimo

laiką.

 

Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos 1995 05 23

      Įstatymas Nr. 1-900

      Žin., 1995, Nr. 46-1119

 

 

     42 straipsnis.Darbuotojo grąžinimas į darbą

 

     Darbuotojas, nesutikdamas  su atleidimu iš darbo, nušalinimu

nuo darbo  ar perkėlimu  į  kitą  darbą,  per  vieną  mėnesį  nuo

dokumento, patvirtinančio  atleidimą,  nušalinimą  ar  perkėlimą,

gavimo turi  teisę kreiptis į teismą. Jeigu darbuotojas atleistas

iš darbo,  perkeltas į  kitą darbą  arba nušalintas  nuo darbo be

teisėto pagrindo  ar pažeidžiant  įstatymų nustatytą  tvarką, tai

teismas grąžina jį į pirmesnįjį darbą.

     Teismas,  grąžindamas   neteisėtai  atleistą,   perkeltą  ar

nušalintą darbuotoją  į pirmesnįjį  darbą, išieško  atlyginimą už

visą priverstinės pravaikštos laiką arba atlyginimo skirtumą, kai

darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą.

     Kai neteisėtai atleistas darbuotojas pareiškia, kad grąžinus

jį į  ankstesnįjį darbą,  jam būtų  sudarytos nepalankios sąlygos

dirbti,  teismas,   konstatuodamas  neteisėtą   atleidimą,   gali

darbuotojo  prašymu  negrąžinti  jo  į  darbą,  o  priteisti  jam

kompensaciją iki dvylikos jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių

dydžio. Šiuo  atveju darbuotojas laikomas atleistu iš darbo pagal

šio įstatymo 28 straipsnį.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS                            VYTAUTAS LANDSBERGIS

 

Vilnius, 1991m. lapkričio 28 d.

     Nr.I-2048_