Suvestinė redakcija nuo 2022-01-02 iki 2024-10-31
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 120-4433, i. k. 1041010ISTA0IX-2387
Nauja redakcija nuo 2015-01-01:
Nr. XII-1477, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21197
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮMONIŲ, PRIKLAUSANČIŲ FINANSŲ KONGLOMERATUI,
PAPILDOMOS PRIEŽIŪROS
ĮSTATYMAS
2004 m. liepos 15 d. Nr. IX-2387
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir taikymas
1. Šio įstatymo tikslas – nustatyti papildomos priežiūros reikalavimus kredito įstaigoms, draudimo įmonėms, perdraudimo įmonėms, finansų konglomeratams, kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms, alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms ir finansų maklerio įmonėms, priklausančioms finansų konglomeratui, siekiant, kad finansų sistema būtų stabili ir patikima.
2. Šis įstatymas taikomas siekiant nustatyti, ar Lietuvos Respublikoje įsteigtos prižiūrimos įmonės priklauso finansų konglomeratui. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikoje įsteigtų prižiūrimų įmonių teises ir pareigas vykdant papildomos priežiūros reikalavimus, Lietuvos Respublikos priežiūros institucijos teises ir pareigas atliekant papildomą priežiūrą bei kitų valstybių narių priežiūros institucijų teises atliekant Lietuvos Respublikoje įsteigtų prižiūrimų įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomą priežiūrą.
3. Šiame įstatyme kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė laikoma finansų sektoriaus, kuriam ji priskirta atliekant konsoliduotą (jungtinę) priežiūrą, dalimi. Šiame įstatyme alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė laikoma finansų sektoriaus, kuriam ji priskirta atliekant konsoliduotą (jungtinę) priežiūrą, dalimi.
4. Šis įstatymas skirtas Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymui užtikrinti.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-768, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26897
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1879, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00231
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Dalyvavimas – tiesioginis ar netiesioginis 20 ar daugiau procentų visų balsavimo teisių įmonės dalyvių susirinkime turėjimas (pagal balsavimo teisių perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) arba 20 ar daugiau procentų įmonės akcijų, pajų ar kitokių kapitalo dalių turėjimas.
2. Draudimo įmonė – draudimo įmonė, priklausoma draudimo įmonė arba trečiosios valstybės draudimo įmonė, kaip šios sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme.
3. Draudimo kontroliuojančioji įmonė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme.
4. Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (su visais pakeitimais), 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (su visais pakeitimais) ir 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (su visais pakeitimais), įsteigtas komitetas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-768, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26897
5. Europos sisteminės rizikos valdyba – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (su visais pakeitimais) įsteigta institucija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-768, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26897
6. Finansų įmonė – Lietuvos Respublikos arba kitos valstybės narės ar užsienio valstybės įmonė, kurių pagrindinė veikla yra vienos ar daugiau finansinių paslaugų, nurodytų Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2–8 ir 16, 17, 18 punktuose, teikimas.
7. Finansų konglomeratas – įmonių grupė ar jos pogrupis, atitinkantys šios dalies 1, 2, 4 ir 5 arba 1, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytas sąlygas:
1) įmonių grupei ar jos pogrupiui vadovauja priežiūros institucijos prižiūrima įmonė arba bent viena iš įmonių grupei priklausančių patronuojamųjų įmonių yra priežiūros institucijos prižiūrima įmonė;
2) įmonių grupei ar jos pogrupiui vadovaujanti priežiūros institucijos prižiūrima įmonė yra: finansų sektoriaus įmonės patronuojančioji įmonė; įmonė, kuri yra finansų sektoriaus įmonės dalyvė; įmonė, nors ir nesusijusi šio straipsnio 21 ir 22 dalyse nustatytais ryšiais su kita (kitomis) finansų sektoriaus įmone (įmonėmis), tačiau valdoma bendrai remiantis su šia (šiomis) įmone (įmonėmis) sudaryta (sudarytomis) sutartimi (sutartimis) ar steigimo dokumento nuostatomis, arba jos ir kitos (kitų) finansų sektoriaus įmonės (įmonių) dauguma administravimo, valdymo ar priežiūros organų narių per finansinius metus iki konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo yra tie patys asmenys;
3) įmonių grupei ar jos pogrupiui nevadovauja priežiūros institucijos prižiūrima įmonė, tačiau įmonių grupės ar jos pogrupio veikla daugiausia vykdoma finansų sektoriuje, kaip tai nustatyta šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje;
4) bent viena įmonių grupės įmonė teikia paslaugas draudimo sektoriuje ir bent viena įmonių grupės įmonė teikia paslaugas bankų ar investicinių paslaugų sektoriuose;
5) draudimo sektoriaus įmonių grupės ar jos pogrupio narių konsoliduota arba bendra veikla ir bankų bei investicinių paslaugų sektoriaus įmonių grupės ar jos pogrupio narių konsoliduota arba bendra veikla yra reikšminga, kaip tai nustatyta šio įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos nusprendžia nelaikyti įmonių grupės finansų konglomeratu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje.
8. Finansų maklerio įmonė – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės finansų maklerio įmonė, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, arba kitoje užsienio valstybėje licencijuota tos kitos užsienio valstybės priežiūros institucijos prižiūrima įmonė, kuri laikosi nustatytų riziką ribojančios priežiūros taisyklių, priežiūros institucijos nuomone, ne mažiau griežtų, negu nustatytos Europos Sąjungoje, ir kuri pagal vykdomos veiklos pobūdį būtų laikoma finansų maklerio įmone, jeigu būtų įsteigta Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, arba užsienio įmonė, kuriai norint teikti vieną ar kelias investicines paslaugas tretiesiems asmenims ir (arba) profesionaliai vykdyti vieną ar kelias investicines veiklas Lietuvos Respublikoje licencija būtų išduodama vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymu.
9. Finansų sektorius – sektorius, kurį sudaro:
1) bankų sektorius, kuriame veikia kredito įstaigos, finansų įmonės arba kredito įstaigos veiklos papildomas paslaugas teikianti įmonė;
2) draudimo sektorius, kuriame veikia draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, priklausomos draudimo ar perdraudimo įmonės arba draudimo kontroliuojančiosios įmonės, apibrėžtos Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme;
10. Finansų sektoriaus teisės aktai (toliau – sektoriaus teisės aktai) – kredito įstaigų, draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių, alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių arba finansų maklerio įmonių veiklą reglamentuojantys teisės aktai, įskaitant Europos Sąjungos teisės aktus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1879, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00231
11. Glaudus ryšys – ryšys tarp asmenų, pasireiškiantis kontrole arba dalyvavimu. Jeigu asmuo kontroliuoja du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, laikoma, kad pastarieji taip pat yra susiję glaudžiais ryšiais.
12. Įmonių grupė (toliau – grupė) – grupė, įskaitant visus jos pogrupius, kurią sudaro patronuojančioji įmonė, jos patronuojamosios įmonės ir įmonės, kurios dalyvės yra patronuojančioji įmonė ar jos patronuojamosios įmonės, taip pat įmonės, nors ir nesusijusios šio straipsnio 21 ir 22 dalyse nustatytais ryšiais su kita (kitomis) įmone (įmonėmis), tačiau valdomos bendrai remiantis su šia (šiomis) įmone (įmonėmis) sudaryta (sudarytomis) sutartimi (sutartimis) ar steigimo dokumento (dokumentų) nuostatomis arba jų ir kitos (kitų) įmonės (įmonių) dauguma administravimo, valdymo ar priežiūros organų narių per finansinius metus iki konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo yra tie patys asmenys.
13. Įmonių grupės pogrupis (toliau – pogrupis) – grupės dalis, atitinkanti grupei keliamus reikalavimus.
14. Įmonių grupės vidaus operacijos – operacijos, kurias tarpusavyje atlikdamos prižiūrimos finansų konglomerato įmonės, vykdydamos sutarties arba kitu pagrindu atsiradusį įsipareigojimą, tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso nuo kitų tos pačios grupės įmonių ar bet kurio fizinio arba juridinio asmens, kurį su tos grupės įmonėmis sieja glaudus ryšys.
141. Juridinio asmens vadovas (toliau – vadovas) – juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme ir šio asmens steigimo dokumentuose nurodytas vadovas, valdymo ar kito organo (išskyrus dalyvių susirinkimą) narys.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-768, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26897
15. Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė – Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse licencijuota kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, arba užsienio įmonė, kuriai norint įsisteigti Lietuvos Respublikoje licencija būtų išduodama vadovaujantis Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymu.
16. Kompetentinga institucija:
1) Lietuvos Respublikos ir (arba) kitų valstybių narių priežiūros institucija, atsakinga už įmonių grupės lygiu finansų sektoriuje vykdomą bet kurios finansų konglomeratui priklausančios prižiūrimos įmonės, ypač finansų sektoriaus patronuojančiosios įmonės, priežiūrą;
2) koordinatorius, nurodytas šio įstatymo 13 straipsnyje, jeigu tai yra šios dalies 1 punkte nenurodyta institucija;
3) kitos valstybės narės priežiūros institucija, jeigu, šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų institucijų nuomone, ją priskirti prie kompetentingų institucijų yra reikalinga. Iki 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB, 21a straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų techninių reguliavimo standartų įsigaliojimo, priimant sprendimą šiame punkte nurodytas institucijas pripažinti kompetentingomis institucijomis atsižvelgiama į priežiūros institucijos prižiūrimų įmonių, priklausančių konglomeratui, turimą rinkos dalį kitose valstybėse narėse, ypač jeigu ji viršija 5 procentus, ir į kitoje valstybėje narėje įsisteigusios bet kurios priežiūros institucijos prižiūrimos įmonės svarbą konglomerate.
17. Kontrolė – patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonės santykiai, atitinkantys šio straipsnio 21 ir 22 dalyse nustatytus kriterijus, arba analogiški fizinio ar juridinio asmens ir įmonės santykiai. Kontrolė gali būti tiesioginė arba netiesioginė.
19. Kredito įstaigos veiklos papildomas paslaugas teikianti įmonė – įmonė, kurios pagrindinė veikla yra turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo, duomenų apdorojimas ar kitų paslaugų, be kurių kredito įstaiga negali teikti finansinių paslaugų ir kurios padeda šiai įstaigai teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusios su kredito įstaigos teikiamomis finansinėmis paslaugomis, teikimas vienai ar kelioms kredito įstaigoms.
20. Mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė – patronuojančioji įmonė, kuri kartu su savo patronuojamosiomis įmonėmis, iš kurių bent viena yra priežiūros institucijos prižiūrima įmonė, turinti buveinę valstybėje narėje, ir su kitomis įmonėmis sudaro finansų konglomeratą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-768, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26897
21. Patronuojamoji įmonė – įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
2) įmonė, kurioje kita įmonė, būdama pirmosios įmonės akcininkė ar dalyvė, turi teisę skirti ar atšaukti daugumą tos pirmosios įmonės administravimo, valdymo ar priežiūros organo narių;
3) įmonė, kuriai pagal jos steigimo dokumento nuostatas ar sudarytas sutartis su kita įmone ta kita įmonė turi galimybę daryti lemiamą poveikį;
4) įmonė, kurioje kita įmonė, remdamasi sudarytomis su akcininkais ar dalyviais sutartimis, kontroliuoja daugumą pirmosios įmonės akcininkų ar dalyvių balsų;
22. Patronuojančioji įmonė – įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
2) įmonė, būdama kitos įmonės akcininkė ar dalyvė, turi teisę skirti ir atšaukti daugumą šios įmonės administravimo, valdymo ar priežiūros organo narių;
3) įmonė turi galimybę daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sudarytų su šia įmone sutarčių arba dėl šios įmonės steigimo dokumento nuostatų;
4) įmonė, kuri dėl sutarčių, sudarytų su kitos įmonės akcininkais ar dalyviais, kontroliuoja daugumą šios įmonės akcininkų ar dalyvių balsų;
23. Perdraudimo įmonė – perdraudimo įmonė, priklausoma perdraudimo įmonė, trečiosios valstybės perdraudimo įmonė arba specialioji įmonė, kaip šios sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme.
24. Priežiūros institucija – Lietuvos Respublikos ir (arba) kitų valstybių narių kredito įstaigas, draudimo įmones, perdraudimo įmones, finansų maklerio įmones, kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmones ir alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmones prižiūrinti institucija. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija yra Lietuvos bankas arba Europos Centrinis Bankas pagal 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, nuostatas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1695, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-20, i. k. 2015-07675
Nr. XIII-1879, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00231
Nr. XIV-768, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26897
25. Priežiūros institucijos prižiūrima įmonė (toliau – prižiūrima įmonė) – kredito įstaiga, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, finansų maklerio įmonė, kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė arba alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, kurias prižiūri priežiūros institucija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1879, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00231
26. Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatyme arba užsienio įmonė, kuriai norint įsisteigti Lietuvos Respublikoje licencija būtų išduodama vadovaujantis Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1879, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00231
27. Rizikos koncentracija – rizikos susitelkimas, dėl kurio galimi nuostoliai, keliantys grėsmę visų finansų konglomerato įmonių mokumui (kapitalo pakankamumui) ir finansinei būklei. Nuostolių tikimybė gali būti grindžiama sandorio šalių (kredito), investicijų, draudimo, rinkos, kita rizika arba šių rizikos rūšių deriniu ar tarpusavio sąveika.
30. Užsienio valstybės grupė – grupė, kurios patronuojančioji įmonė įsteigta užsienio valstybėje.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-768, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26897
31. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (su visais pakeitimais).
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-768, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26897
3 straipsnis. Finansų konglomerato nustatymo kriterijai
1. Laikoma, kad grupė veiklą daugiausia vykdo finansų sektoriuje, jeigu prižiūrimų ir neprižiūrimų finansų sektoriaus įmonių balanse užfiksuoto turto (toliau – turtas) ir visos grupės turto santykis yra didesnis negu 40 procentų.
2. Laikoma, kad skirtinguose finansų sektoriuose vykdoma grupės veikla yra reikšminga, jeigu grupės konkretaus finansų sektoriaus įmonių turto ir visos grupės finansų sektoriaus įmonių turto santykio bei to paties finansų sektoriaus mokumo (kapitalo pakankamumo) reikalavimo ir visos grupės finansų sektoriaus mokumo (kapitalo pakankamumo) reikalavimo santykio vidurkis yra didesnis negu 10 procentų.
3. Laikoma, kad finansų konglomerato pagrindinis finansų sektorius yra tas, kurio vidurkis, nustatytas pagal šio straipsnio 2 dalį, yra didžiausias. Laikoma, kad finansų konglomerato mažiausias finansų sektorius yra tas, kurio vidurkis yra mažiausias. Skaičiuojant minėtąjį vidurkį ir nustatant pagrindinį ir mažiausią finansų sektorius, bankų ir investicinių paslaugų sektoriai sujungiami. Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ir alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė priskiriamos tam sektoriui, kuriam jos priklauso grupėje. Jeigu grupėje jos nepriklauso nė vienam sektoriui, jos priskiriamos mažiausiam finansų sektoriui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1879, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00231
4. Grupės veikla finansų sektoriuje laikoma reikšminga ir tuo atveju, jeigu grupės mažiausio finansų sektoriaus turtas yra didesnis negu 6 milijardai eurų. Jeigu grupė nesiekia šio straipsnio 2 dalyje nustatyto santykio, Lietuvos Respublikos priežiūros institucija turi teisę bendrai su kitomis kompetentingomis institucijomis nuspręsti nelaikyti grupės finansų konglomeratu arba netaikyti šio įstatymo 8, 9 ar 10 straipsnių nuostatų, jeigu, jų nuomone, minėtos grupės nereikia įtraukti į šio įstatymo taikymo sritį arba tokių nuostatų taikymas būtų netinkamas ar klaidinantis.
5. Jeigu grupė siekia šio straipsnio 2 dalyje nustatytą santykį, bet mažiausio finansų sektoriaus turtas neviršija 6 milijardų eurų, Lietuvos Respublikos priežiūros institucija turi teisę bendrai su kitomis kompetentingomis institucijomis nuspręsti nelaikyti grupės finansų konglomeratu arba netaikyti šio įstatymo 8, 9 ar 10 straipsnių nuostatų, jeigu, jų nuomone, minėtos grupės nereikia įtraukti į šio įstatymo taikymo sritį arba tokių nuostatų taikymas būtų netinkamas ar klaidinantis.
6. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, dalyvavusi priimant sprendimus pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalis, apie priimtus sprendimus privalo informuoti kitas suinteresuotas kompetentingas institucijas, nurodytas šio įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 3 punkte, ir priimtus sprendimus skelbti viešai, išskyrus išskirtinius atvejus, kai Lietuvos Respublikos priežiūros institucija nusprendžia, kad viešas sprendimo paskelbimas gali akivaizdžiai daryti neigiamą įtaką grupės finansų konglomeratui.
7. Taikydama šio straipsnio 1–4 dalis, Lietuvos Respublikos priežiūros institucija turi teisę bendrai su kitomis kompetentingomis institucijomis:
1) nuspręsti šio įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais neįtraukti tam tikros įmonės, skaičiuodama šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytus santykius, išskyrus atvejus, kai įmonė buveinę iš Lietuvos Respublikos perkėlė į užsienio valstybę, ir esama įrodymų, kad įmonė pakeitė savo buveinės vietą siekdama išvengti priežiūros;
2) siekdama išvengti staigių papildomos priežiūros pasikeitimų įtakos, atsižvelgti į atitiktį santykiui, nustatytam šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse, trejus metus iš eilės ir neatsižvelgti į šią neatitiktį labai pasikeitus grupės struktūrai;
8. Jeigu finansų konglomeratas nustatomas pagal šio straipsnio 1–4 dalis, pasiūlymą dėl šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytų sprendimų teikia Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, jeigu ji yra koordinatorė.
9. Taikydama šio straipsnio 1, 2, 3 dalis, Lietuvos Respublikos priežiūros institucija turi teisę kartu su kitomis kompetentingomis institucijomis išimtiniais atvejais nuspręsti turto rodiklį pakeisti pajamų struktūros, nebalansinių įsipareigojimų ar viso valdomo turto rodikliu ar keliais nurodytais rodikliais arba pridėti vieną ar kelis nurodytuosius rodiklius, jeigu minėti rodikliai yra svarbūs atliekant šiame įstatyme nustatytą papildomą priežiūrą.
10. Jeigu finansų konglomeratų, kuriems jau taikoma papildoma priežiūra, santykiai, nurodyti šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse, tampa atitinkamai mažesni negu 40 ir 10 procentų, siekiant išvengti staigių papildomos priežiūros pasikeitimų įtakos, ateinančius trejus metus taikomi atitinkamai mažesni 35 ir 8 procentų santykiai.
11. Jeigu finansų konglomeratuose, kuriems jau taikoma papildoma priežiūra, grupės mažiausio finansų sektoriaus turtas tampa mažesnis negu 6 milijardai eurų, siekiant išvengti staigių papildomos priežiūros pasikeitimų įtakos, taikant šio straipsnio 4 dalį, ateinančius trejus metus taikoma mažesnė 5 milijardų eurų suma.
12. Koordinatorius, gavęs kitų kompetentingų institucijų pritarimą, turi teisę šio straipsnio 10 ir 11 dalyse nurodytu laikotarpiu nuspręsti nebetaikyti šio straipsnio 10 ir 11 dalyse nurodytų mažesnių santykių arba mažesnės sumos.
13. Šiame straipsnyje nurodyti turto skaičiavimai atliekami pagal bendrą grupei priklausančių įmonių metinių finansinių ataskaitų rinkinyje užfiksuotą turtą. Minėto skaičiavimo tikslais atsižvelgiama į įmonės, kurioje dalyvauja kitos finansų konglomerato įmonės, turto dalį, proporcingą bendrai grupės dalyvavimo daliai. Tais atvejais, kai yra sudaromas grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys, naudojami šio ataskaitų rinkinio duomenys.
14. Šio straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodyti mokumo (kapitalo pakankamumo) reikalavimai skaičiuojami pagal atitinkamo sektoriaus teisės aktus.
4 straipsnis. Finansų konglomerato nustatymas
1. Prižiūrimoms įmonėms licencijas išdavusi Lietuvos Respublikos priežiūros institucija dalyvauja pagal šio įstatymo 2, 3 ir 5 straipsnius nustatant kiekvieną grupę, kurioje yra šios prižiūrimos įmonės ir kuriai turėtų būti taikoma papildoma priežiūra. Šiuo tikslu priežiūros institucija:
2) informuoja apie savo nuomonę kitas priežiūros institucijas ir Europos priežiūros institucijų jungtinį komitetą, jeigu mano, kad prižiūrima įmonė, gavusi šių priežiūros institucijų išduodamą licenciją, priklauso grupei, kuri gali būti finansų konglomeratu, dar nenustatytu pagal šiame įstatyme nustatytus kriterijus.
2. Jeigu Lietuvos Respublikos priežiūros institucija pagal šio įstatymo 13 straipsnį paskiriama koordinatore, ji apie finansų konglomerato statuso suteikimą grupei ir koordinatoriaus paskyrimą per protingą terminą informuoja grupei vadovaujančią patronuojančiąją įmonę arba, jeigu patronuojančioji įmonė grupei nevadovauja, prižiūrimą įmonę, kurios turto dalis pagrindiniame grupės finansų sektoriuje yra didžiausia. Koordinatorius apie tai taip pat informuoja priežiūros institucijas, išdavusias licencijas prižiūrimoms grupės įmonėms, valstybės narės, kurioje yra mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės buveinė, priežiūros institucijas ir Europos priežiūros institucijų jungtinį komitetą.
ANTRASIS SKIRSNIS
PAPILDOMOS PRIEŽIŪROS OBJEKTAS IR PRIEMONĖS
5 straipsnis. Papildomos priežiūros objektas
1. Papildoma priežiūra taikoma šio straipsnio 2–5 dalyse nurodytoms prižiūrimoms įmonėms šiose dalyse nustatyta tvarka, nepažeidžiant sektoriaus teisės aktų.
2. Papildoma priežiūra, nurodyta šio įstatymo 7–18 straipsniuose, finansų konglomerato lygiu taikoma prižiūrimoms įmonėms:
2) kurių patronuojančioji įmonė yra mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, turinti buveinę valstybėje narėje;
3) kurios, nors ir nesusijusios šio įstatymo 2 straipsnio 21 ir 22 dalyse nustatytais ryšiais su kita (kitomis) finansų sektoriaus įmone (įmonėmis), tačiau valdomos bendrai remiantis su šia (šiomis) įmone (įmonėmis) sudaryta (sudarytomis) sutartimi (sutartimis) ar steigimo dokumento (dokumentų) nuostatomis, arba jų ir kitos (kitų) finansų sektoriaus įmonės (įmonių) dauguma administravimo, valdymo ar priežiūros organų narių per finansinius metus iki konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo yra tie patys asmenys.
3. Jeigu dalyvaujant Lietuvos Respublikos priežiūros institucijai nustatytas finansų konglomeratas, kuriam priklausančioms prižiūrimoms įmonėms taikoma papildoma priežiūra, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalyje, yra pogrupis kito finansų konglomerato, šio įstatymo 6–18 straipsnių nuostatos gali būti taikomos tik pastarajai grupei priklausančioms prižiūrimoms įmonėms ir bet kokia šio įstatymo nuoroda į grupės ir finansų konglomerato sąvokas suprantama kaip nuoroda į pastarąją grupę.
4. Kiekvienai prižiūrimai įmonei, kuriai netaikoma papildoma priežiūra pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis ir kurios patronuojančioji įmonė yra prižiūrima įmonė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, kurios turi buveinę užsienio valstybėje, taikoma papildoma priežiūra finansų konglomerato lygiu šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Kitais negu šio straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodytais atvejais, jeigu asmenys dalyvauja vienoje ar keliose prižiūrimose įmonėse arba turi jų kapitalo, arba daro minėtoms įmonėms didelę įtaką, nedalyvaudami jose ar neturėdami jų kapitalo, Lietuvos Respublikos priežiūros institucija turi teisę, atsižvelgdama į papildomos priežiūros tikslus, su kitomis kompetentingomis institucijomis susitarti ir nuspręsti, ar prižiūrimoms įmonėms reikia taikyti papildomą priežiūrą, taikomą finansų konglomerato įmonėms, ir koks privalo būti priežiūros mastas. Norint taikyti papildomą priežiūrą, bent viena iš įmonių privalo būti prižiūrima ir tenkinti šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies 4 ir 5 punktų reikalavimus.
6. Taikant šio straipsnio 5 dalį, asmenų daromą įtaką prižiūrimoms įmonėms nustato Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, atsižvelgdama į grupių, kurioms priklauso šios prižiūrimos įmonės, finansinius įsipareigojimus kitoms finansų įmonėms.
7. Papildoma priežiūra finansų konglomerato lygiu nereiškia, kad Lietuvos Respublikos priežiūros institucija atlieka ir individualią mišrios veiklos kontroliuojančiųjų įmonių priežiūrą, ir užsienio valstybių prižiūrimų įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, individualią priežiūrą arba neprižiūrimų įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, individualią priežiūrą.
6 straipsnis. Su papildoma priežiūra susiję įmonių veiklos riziką ribojantys reikalavimai
7 straipsnis. Kapitalo pakankamumo reikalavimai
1. Kapitalo pakankamumo reikalavimų dydžio, apskaičiavimo ir taikymo taisykles (toliau – Taisyklės) tvirtina Lietuvos Respublikos priežiūros institucija – Lietuvos bankas.
2. Lietuvos Respublikoje įsteigtos prižiūrimos įmonės finansų konglomerato lygiu privalo vykdyti kapitalo pakankamumo reikalavimus pagal Taisykles.
3. Jeigu koordinatorius yra Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, jis prižiūri, kad kapitalo pakankamumo reikalavimų skaičiavimus prižiūrimos įmonės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė atliktų ne rečiau kaip kartą per metus.
4. Kapitalo pakankamumo reikalavimų apskaičiavimo rezultatus ir skaičiavimui panaudotus atitinkamus duomenis koordinatoriui privalo pateikti Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė tuo atveju, jeigu ji yra finansų konglomeratui vadovaujanti prižiūrima įmonė arba, kai prižiūrima įmonė finansų konglomeratui nevadovauja, – mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, arba prižiūrima finansų konglomerato įmonė, kurią nurodo koordinatorius, pasikonsultavęs su kitomis kompetentingomis institucijomis ir finansų konglomeratu.
5. Atliekant skaičiavimus, susijusius su kapitalo pakankamumo reikalavimais, į papildomos priežiūros taikymo sritį Taisyklėse nustatytu būdu ir mastu įtraukiamos šios įmonės:
1) kredito įstaiga, finansų įmonė arba kredito įstaigos veiklos papildomas paslaugas teikianti įmonė;
6. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, jeigu ji yra koordinatorė, turi teisę nuspręsti konkrečios įmonės neįtraukti į kapitalo pakankamumo reikalavimų skaičiavimą, jeigu:
1) įmonės buveinė yra užsienio valstybėje, kurioje egzistuoja teisinės kliūtys dėl informacijos perdavimo, nepažeidžiant sektoriaus teisės aktų, įpareigojančių priežiūros institucijas neišduoti licencijos, jeigu priežiūros institucijos negalės veiksmingai atlikti priežiūros funkcijų;
2) įmonės veikla yra nereikšminga finansų konglomerato įmonių papildomos priežiūros tikslų įgyvendinimui;
7. Jeigu pagal šio straipsnio 6 dalies 2 punktą kelios įmonės neįtraukiamos į kapitalo pakankamumo reikalavimų skaičiavimą, jos privalo būti įtraukiamos, jeigu jos kartu vertinant yra reikšmingos.
8. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, jeigu ji yra koordinatorė, prieš priimdama sprendimą pagal šio straipsnio 6 dalies 3 punktą konsultuojasi su kitomis kompetentingomis institucijomis. Neatidėliotinais atvejais sprendimas gali būti priimamas ir nesikonsultuojant su nurodytomis institucijomis.
9. Jeigu koordinatorius yra valstybės narės priežiūros institucija ir jis Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės neįtraukia į kapitalo pakankamumo reikalavimų skaičiavimą dėl priežasčių, analogiškų nurodytoms šio straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose, šią įmonę prižiūrinti Lietuvos Respublikos priežiūros institucija turi teisę kreiptis į finansų konglomeratui vadovaujančią įmonę su prašymu pateikti informaciją, kuri padėtų atlikti prižiūrimos įmonės priežiūrą. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, gavusi analogišką kitos valstybės narės priežiūros institucijos prašymą, privalo pateikti reikalingą informaciją.
8 straipsnis. Rizikos koncentracijos ribojimo reikalavimai
1. Koordinatorius turi teisę reikalauti, kad prižiūrimos įmonės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės reguliariai pateiktų koordinatoriui ataskaitas dėl kiekvienos finansų konglomerato lygiu reikšmingos rizikos koncentracijos, atsižvelgiant į šio straipsnio ir šio įstatymo 10 straipsnio 2, 3, 4 dalių nuostatas bei pagal šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytą tvarką. Šias ataskaitas koordinatoriui privalo teikti Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė tuo atveju, jeigu ji yra finansų konglomeratui vadovaujanti prižiūrima įmonė arba, kai prižiūrima įmonė finansų konglomeratui nevadovauja, – mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, arba prižiūrima finansų konglomerato įmonė, kurią nurodo koordinatorius, pasikonsultavęs su kitomis kompetentingomis institucijomis ir finansų konglomeratu.
2. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, jeigu ji yra koordinatorė, vertina susidariusią riziką.
9 straipsnis. Reikalavimai grupės vidaus operacijoms
1. Koordinatorius turi teisę reikalauti, kad prižiūrimos įmonės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės reguliariai pateiktų koordinatoriui ataskaitas dėl prižiūrimų finansų konglomerato įmonių grupės vidaus operacijų, atsižvelgiant į šio straipsnio ir šio įstatymo 10 straipsnio 2, 3, 4 dalių nuostatas bei pagal šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytą tvarką. Grupės vidaus operacija laikoma reikšminga, kai jos suma viršija 5 procentus visos finansų konglomerato kapitalo pakankamumo reikalavimų sumos. Šias ataskaitas koordinatoriui privalo teikti Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė tuo atveju, jeigu ji yra finansų konglomeratui vadovaujanti prižiūrima įmonė arba, kai prižiūrima įmonė finansų konglomeratui nevadovauja, – mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, arba prižiūrima finansų konglomerato įmonė, kurią nurodo koordinatorius, pasikonsultavęs su kitomis kompetentingomis institucijomis ir finansų konglomeratu.
2. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, jeigu ji yra koordinatorė, vertina grupės vidaus operacijas, kurios nurodytos šio straipsnio 1 dalyje.
10 straipsnis. Vidaus kontrolė ir rizikos valdymas
1. Lietuvos Respublikoje įsteigtos prižiūrimos įmonės finansų konglomerato lygiu privalo taikyti tinkamas rizikos valdymo procedūras ir vidaus kontrolės sistemą, įskaitant tinkamas valdymo ir organizacinę struktūras ir apskaitos sistemą. Rizikos valdymo procedūros ir vidaus kontrolės sistema, įskaitant valdymo ir organizacinę struktūras ir apskaitos sistemą, atitinkančios šio straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, laikomos tinkamomis.
2. Rizikos valdymo procedūros privalo apimti:
1) patikimą valdymą ir vadovavimą, pagrįstą strategija ir politika, kurias finansų konglomerato lygiu tvirtina ir nuolat peržiūri atitinkamas prižiūrimos įmonės organas, atsižvelgdamas į visas prisiimamas rizikas;
2) tinkamą kapitalo pakankamumo reikalavimų politiką, kad būtų galima numatyti verslo strategijos poveikį rizikos valdymui ir kapitalo pakankamumo reikalavimams;
3) tinkamas procedūras, užtikrinančias, kad finansų konglomerato įmonių rizikos stebėjimo sistemos tinkamai integruotos į jų organizacinę struktūrą ir imtasi visų veiksmų, užtikrinančių, kad sistemos, kurios įdiegtos visose įmonėse, kurioms taikoma papildoma priežiūra, yra tinkamos rizikai vertinti, stebėti ir kontroliuoti finansų konglomerato lygiu;
3. Vidaus kontrolės sistema privalo apimti:
1) tinkamas, su kapitalo pakankamumo užtikrinimu susijusias priemones, padedančias nustatyti ir įvertinti reikšmingas rizikas ir jas padengti (amortizuoti) nuosavomis lėšomis;
4. Visos Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės, kurioms taikoma papildoma priežiūra pagal šio įstatymo 5 straipsnį, privalo turėti tinkamas vidaus kontrolės sistemas, užtikrinančias duomenų ir informacijos, reikalingos papildomos priežiūros tikslais, apdorojimą ir pateikimą priežiūros institucijoms.
5. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, jeigu ji yra koordinatorė, vertina šio straipsnio 1–4 dalyse nurodytas procedūras ir sistemas. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, jeigu ji yra koordinatorė, turi teisę teikti privalomus nurodymus ir (ar) rekomendacijas rizikos valdymo ir kontrolės klausimais.
6. Lietuvos Respublikoje įsteigtos prižiūrimos įmonės finansų konglomerato lygiu reguliariai teikia Lietuvos Respublikos priežiūros institucijai išsamią informaciją apie jų teisinę formą, valdymo ir organizacinę struktūrą, įskaitant informaciją apie visas prižiūrimas įmones, neprižiūrimas patronuojamąsias įmones ir pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą pripažintus svarbius filialus.
7. Lietuvos Respublikoje įsteigtos prižiūrimos įmonės finansų konglomerato lygiu kiekvienais metais viešai skelbia išsamią informaciją arba nuorodas į lygiavertę informaciją apie jų teisinę formą, valdymo ir organizacinę struktūrą.
11 straipsnis. Techniniai reikalavimai grupės vidaus operacijoms ir rizikos koncentracijai
Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, jeigu ji yra koordinatorė, privalo:
1) atsižvelgdama į finansų konglomerato specifinę grupės ir rizikos valdymo struktūrą ir pasikonsultavusi su kitomis kompetentingomis institucijomis, nustatyti ataskaitų dėl tam tikro finansų konglomerato prižiūrimų įmonių grupės vidaus operacijų ir rizikos koncentracijos pateikimo tvarką;
12 straipsnis. Finansų kontroliuojančiųjų bendrovių arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių vadovai
Finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, nurodytos šio įstatymo 121 straipsnio 1 dalyje, vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, turėti pakankamai kvalifikacijos ir patirties eiti tokias pareigas, mutatis mutandis taikant Bankų įstatymo 34 straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatytus reikalavimus. Finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės vadovų kvalifikacija ir patirtis vertinamos priežiūros institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį, trukmę ir kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai, taip pat atsižvelgiant į finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės vaidmenį grupėje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-768, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26897
ANTRASIS1 SKIRSNIS
ĮMONIŲ, PRIKLAUSANČIŲ FINANSŲ KONGLOMERATUI, ĮTRAUKIMAS Į VIEŠĄJĮ SĄRAŠĄ
121 straipsnis. Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, viešasis sąrašas
1. Mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, jeigu ji yra patronuojančioji įmonė, turinti buveinę Lietuvos Respublikoje, finansų kontroliuojančioji bendrovė, jeigu ji yra patronuojančioji įmonė, turinti buveinę Lietuvos Respublikoje, kreipiasi į Lietuvos Respublikos priežiūros instituciją dėl jų įrašymo į Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, viešąjį sąrašą (toliau – Sąrašas). Kitos finansų kontroliuojančiosios bendrovės, jeigu jos yra patronuojančiosios įmonės, arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, jeigu jos yra patronuojančiosios įmonės, kreipiasi į Lietuvos Respublikos priežiūros instituciją dėl jų įrašymo į Sąrašą, kai savo veikloje privalo laikytis Bankų įstatymo ir kai reikalaujama, kad jos iš dalies konsoliduotai laikytųsi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimų.
2. Kreipiantis dėl įrašymo į Sąrašą, priežiūros institucijai ir priežiūros institucijai, atsakingai už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, jeigu ji nėra Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, turi būti pateiktas prašymas ir priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus atitinkantys dokumentai ir (arba) duomenys apie:
1) grupės, kuriai priklauso finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, organizacinę struktūrą, patronuojančiąsias įmones, jų patronuojamąsias įmones (jeigu tokių ji turi), taip pat kiekvieno iš grupės subjektų vykdomos veiklos vietą ir rūšį;
2) finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės vadovus (bent apie du vadovus);
3) kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį turinčius asmenis (pateikiama, kai viena iš finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės patronuojamųjų įmonių yra kredito įstaiga). Nustatant kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 15 straipsnyje nustatytą pareigą pranešti apie akcijų paketo įsigijimą ar jo netekimą ir asmens turimų balsų skaičiavimo tvarką;
3. Kai kartu su prašymu dėl įrašymo į Sąrašą kreipiamasi dėl kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimo Bankų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka, Bankų įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatyto vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas sustabdomas ilgesniam negu 20 darbo dienų laikotarpiui, iki nagrinėjamas prašymas dėl įrašymo į Sąrašą. Priėmus sprendimą įrašyti arba atsisakyti įrašyti įstaigą į Sąrašą, Bankų įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatyto vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas atnaujinamas. Priežiūros institucija, atsakinga už Bankų įstatymo 24 straipsnyje nustatytą vertinimą, koordinuoja veiksmus kartu su priežiūros institucija, atliekančia jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, jeigu ji nėra Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, ir su kitos valstybės narės, kurioje įsisteigė finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, priežiūros institucija.
4. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija atsisako įrašyti įstaigą į Sąrašą, jeigu:
1) pateikti ne visi dokumentai ir duomenys arba pateikti dokumentai ar duomenys turi trūkumų, kurie nebuvo ištaisyti per Lietuvos Respublikos priežiūros institucijos nustatytą terminą trūkumams pašalinti;
2) grupės organizacinė vidaus struktūra ir pareigų paskirstymas grupėje neužtikrina, kad konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai būtų laikomasi šiame įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų reikalavimų, todėl nesudaromos sąlygos veiksmingai koordinuoti visų finansų kontroliuojančiųjų bendrovių arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių patronuojamųjų įmonių veiklą, be kita ko, prireikus tinkamai paskirstant užduotis patronuojamosioms įmonėms, neleisti kilti konfliktams grupėje arba juos valdyti ir užtikrinti, kad visoje grupėje būtų laikomasi patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba patronuojančiosios mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės grupės mastu nustatytos grupės organizacinės vidaus struktūros ir pareigų paskirstymo grupėje politikos;
3) grupės, kuriai priklauso finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, organizacinė vidaus struktūra gali trukdyti Lietuvos Respublikos priežiūros institucijai atlikti patronuojamųjų įmonių arba patronuojančiųjų įmonių priežiūrą, įvertinus finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės poziciją daugiapakopėje grupėje, vaidmenį grupėje ir akcijų paketo struktūrą;
4) mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė glaudžiu ryšiu susijusi su asmeniu iš tokios valstybės (ne valstybės narės), kurios teisės aktai, reglamentuojantys šio asmens veiklą, ar tų teisės aktų laikymosi užtikrinimo sunkumai gali trukdyti Lietuvos Respublikos priežiūros institucijai atlikti grupės priežiūrą;
5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, kai:
1) finansų kontroliuojančiosios bendrovės pagrindinė veikla yra patronuojamųjų įmonių akcijų įsigijimas arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės pagrindinė veikla, susijusi su įstaigomis arba finansų įstaigomis, yra patronuojamųjų įmonių akcijų įsigijimas;
2) finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė nėra įvardyta kaip pertvarkytinas subjektas kurioje nors iš grupės pertvarkytinų grupių, vadovaujantis atitinkamos pertvarkymo institucijos pagal Finansinio tvarumo įstatymą nustatyta pertvarkymo strategija;
3) patronuojamoji kredito įstaiga paskirta įstaiga, atsakinga už grupei taikomų riziką ribojančių reikalavimų konsoliduoto laikymosi užtikrinimą, ir jai suteiktos visos būtinos priemonės ir įgaliojimai toms pareigoms atlikti;
4) finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė nedalyvauja priimant valdymo, veiklos ar finansinius sprendimus, darančius poveikį grupei arba jos patronuojamosioms įmonėms, kurios yra įstaigos arba finansų įstaigos;
6. Finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, kurioms pagal šio straipsnio 5 dalį netaikomos šio straipsnio nuostatos, turi Lietuvos Respublikos priežiūros institucijai pateikti tai pagrindžiančius dokumentus ir informaciją, taip pat jos turi būti įtraukiamos į konsolidavimo pagal šį įstatymą ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 taikymo sritį.
7. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija nuolat stebi, kaip laikomasi šio straipsnio 4 dalyje arba, kai taikytina, 5 dalyje nurodytų sąlygų, ir prireikus taiko priežiūros priemones jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tęstinumui ir vientisumui užtikrinti arba atkurti, atsižvelgdama į konkretų atvejį, ir šiame įstatyme bei Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų reikalavimų konsoliduotam laikymuisi užtikrinti. Mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei priežiūros priemonės taikomos atsižvelgiant į poveikį finansų konglomeratui.
8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytos priežiūros priemonės yra:
1) laikinai, iki yra pagrindas, sustabdyti (apriboti) finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės naudojimąsi turimomis patronuojamųjų įmonių akcijų suteikiamomis (balsavimo) teisėmis;
2) taikyti finansų kontroliuojančiajai bendrovei, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei arba vadovui Bankų įstatyme nustatytas poveikio priemones Bankų įstatymo nustatyta tvarka;
3) duoti privalomus nurodymus finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei perduoti savo akcininkams dalyvavimo valdant patronuojamųjų įmonių kapitalą teises;
4) laikinai paskirti kitą finansų kontroliuojančiąją bendrovę, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją įmonę arba įmonę, priklausančią tai grupei, atsakingą už šiame įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų reikalavimų konsoliduotam laikymuisi užtikrinimą;
5) apriboti arba uždrausti dividendų mokėjimą finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės akcininkams;
6) reikalauti, kad finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė atsisakytų įstaigų arba kitų finansų sektoriaus subjektų kapitalo dalies arba ją sumažintų;
9. Jeigu Lietuvos Respublikos priežiūros institucija nustato, kad nebėra šio straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų, ji informuoja apie tai finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją įmonę, o ši privalo kreiptis į Lietuvos Respublikos priežiūros instituciją dėl įrašymo į Sąrašą.
10. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, vertindama pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalis pateiktus dokumentus bei duomenis ir priimdama sprendimą dėl priežiūros priemonių taikymo, konsultuojasi su priežiūros institucija, atliekančia jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, jeigu ji nėra Lietuvos Respublikos priežiūros institucija. Jeigu Lietuvos Respublikos priežiūros institucija atlieka tik jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ji atlieka vertinimą šio straipsnio 4, 5, 7, 8, 9 dalyse nurodytais klausimais ir šio vertinimo ataskaitą persiunčia kitos valstybės narės, kurioje įsisteigė finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, priežiūros institucijai. Priežiūros institucija ir priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, per 2 mėnesius nuo vertinimo ataskaitos gavimo dienos priima bendrą sprendimą.
11. Priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, pateikia bendrą sprendimą finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei.
12. Jeigu priežiūros institucija ir priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, per šio straipsnio 10 dalyje nurodytą terminą nepriima bendro sprendimo, priežiūros institucija ir priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, vadovaudamosi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsniu, klausimą perduoda Europos bankininkystės institucijai. Šioje dalyje nurodytos priežiūros institucijos priima bendrą sprendimą, vadovaudamosi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Pasibaigus šio straipsnio 10 dalyje nurodytam terminui ar priėmus bendrą sprendimą, klausimas Europos bankininkystės institucijai neperduodamas.
13. Jeigu mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, jeigu ji nėra Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, arba Lietuvos Respublikos priežiūros institucija pačios nėra koordinatorės, šio straipsnio 10 dalyje nurodytam bendram sprendimui priimti reikia gauti koordinatoriaus sutikimą. Kai reikia koordinatoriaus sutikimo, dėl nesutarimų kreipiamasi į Europos priežiūros instituciją – Europos bankininkystės instituciją arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 įsteigtą Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją. Europos priežiūros institucijos sprendimas nedaro poveikio įsipareigojimams pagal priežiūros institucijų veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
14. Priežiūros institucija, atsakinga už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, apie motyvuotą sprendimą atsisakyti įtraukti finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją įmonę į Sąrašą praneša atitinkamai finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei per 4 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar duomenų, sprendimas turi būti priimamas per 4 mėnesius nuo papildomų dokumentų ar duomenų gavimo dienos.
15. Sprendimas įrašyti finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją įmonę į Sąrašą priimamas per 6 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Sprendime atsisakyti įrašyti įstaigą į Sąrašą gali būti nurodytos ir priežiūros priemonės.
16. Finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje ir turinčios kredito įstaigos veiklos licenciją, kreipiasi į Lietuvos Respublikos priežiūros instituciją dėl įrašymo į Sąrašą ir per 5 darbo dienas nuo šio kreipimosi dienos įrašomos į Sąrašą netaikant šio straipsnio 2 dalies nuostatų.
122 straipsnis. Tarpinės patronuojančiosios įmonės Lietuvos Respublikoje
1. Dvi ar daugiau tai pačiai užsienio valstybės grupei priklausančių įmonių, iš kurių bent viena turi buveinę Lietuvos Respublikoje ir kurioms taikomos šiame įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytos jungtinės (konsoliduotos) priežiūros nuostatos, turi turėti vieną valstybėje narėje įsteigtą tarpinę patronuojančiąją įmonę, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tarpinė patronuojančioji įmonė, kai ji turi buveinę Lietuvos Respublikoje, turi gauti kredito įstaigos licenciją arba turi būti įrašyta į Sąrašą šio įstatymo 121 straipsnyje nustatyta tvarka. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais.
3. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija gali leisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms įmonėms turėti dvi tarpines patronuojančiąsias įmones, kai iš jai pateiktos informacijos darytina išvada, kad vienos tarpinės patronuojančiosios įmonės įsteigimas būtų nesuderinamas su privalomu veiklos atskyrimo reikalavimu, kuris nustatytas pagal užsienio valstybės, kurioje yra užsienio valstybės grupės pagrindinės patronuojančiosios įmonės pagrindinė buveinė, taisykles arba kurį nustato tos užsienio valstybės priežiūros institucijos.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos įmonės turi turėti dvi tarpines patronuojančiąsias įmones, kai, už tarpinės patronuojančiosios įmonės pertvarkymą atsakingos institucijos vertinimu, sėkmingo pertvarkymo galimybė būtų mažiau veiksminga už dviejų tarpinių Europos Sąjungos patronuojančiųjų įmonių pertvarkymą.
5. Kai nė viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių nėra kredito įstaiga arba kai turi būti įsteigta antra tarpinė patronuojančioji įmonė vykdant investicinę veiklą, tarpinė patronuojančioji įmonė arba antra tarpinė patronuojančioji įmonė gali būti finansų maklerio įmonė, turinti Finansinių priemonių rinkų įstatymo 6 straipsnyje nurodytą finansų maklerio įmonės licenciją.
6. Šio straipsnio 1–5 dalys netaikomos, jeigu bendra užsienio valstybės grupės, nurodytos šio straipsnio 7 dalyje, turto valstybėse narėse vertė, apskaičiuota šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, yra mažesnė negu 40 milijardų eurų.
7. Užsienio valstybės grupei priklausanti įmonė – įmonė, turinti buveinę Lietuvos Respublikoje, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
8. Bendra užsienio valstybės grupės turto valstybėse narėse vertė ‒ nurodyto turto suma:
1) kiekvienos valstybėse narėse esančios užsienio valstybės grupei priklausančios įmonės turto pagal jos konsoliduotą balansą arba pagal jos atskirą balansą, kai įstaigos balansas nėra konsoliduotas, bendra vertė;
2) kiekvieno užsienio valstybės grupės filialo, gavusio leidimą vykdyti veiklą Europos Sąjungoje pagal šį įstatymą, Bankų įstatymą, Centrinių kredito unijų įstatymą arba 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (su visais pakeitimais), turto bendra vertė.
9. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija teikia Europos bankininkystės institucijai informaciją apie Lietuvos Respublikoje veikiančias užsienio valstybės grupes:
2) Lietuvos Respublikoje veikiančių filialų, licencijuotų pagal Bankų įstatymą, Finansinių priemonių rinkų įstatymą arba Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, pavadinimus, šių filialų turto bendrą vertę ir finansines paslaugas, kurias jie gali teikti pagal gautą licenciją;
Papildyta skirsniu:
Nr. XIV-768, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26897
TREČIASIS SKIRSNIS
KOORDINATORIAUS SKYRIMAS, FUNKCIJOS IR PRIEŽIŪROS INSTITUCIJŲ BENDRADARBIAVIMAS
13 straipsnis. Priežiūros institucija (koordinatorius), atsakinga (atsakingas) už papildomos priežiūros vykdymą
1. Koordinatoriumi, atsakingu už papildomos priežiūros koordinavimą ir vykdymą, yra Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės priežiūros institucija, nustatyta pagal šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytus kriterijus.
2. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija turi teisę bendrai su kitomis kompetentingomis institucijomis nuspręsti netaikyti šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytų kriterijų, jeigu jų taikymas būtų netinkamas, atsižvelgiant į finansų konglomerato struktūrą ir santykinę jo veiklos svarbą skirtingose valstybėse, ir koordinatoriumi paskirti kitą priežiūros instituciją. Tokiu atveju priežiūros institucijos, prieš priimdamos sprendimą, suteikia finansų konglomeratui galimybę pareikšti savo nuomonę dėl tokio sprendimo.
3. Jeigu koordinatorius yra kitos negu Lietuvos Respublika valstybės narės priežiūros institucija, jis dėl Lietuvos Respublikoje įsteigtų įmonių, kurioms taikoma papildoma priežiūra, turi tokias pačias teises gauti informaciją, kokias, būdama koordinatore, pagal šį įstatymą turi Lietuvos Respublikos priežiūros institucija.
14 straipsnis. Kriterijai, pagal kuriuos skiriamas koordinatorius
1. Jeigu finansų konglomeratui vadovauja prižiūrima įmonė, koordinatoriaus funkcijas atlieka priežiūros institucija, pagal sektoriaus teisės aktus prižiūrimai įmonei išdavusi licenciją.
2. Jeigu finansų konglomeratui prižiūrima įmonė nevadovauja, koordinatoriaus funkcijas atlieka priežiūros institucija, nustatoma pagal šiuos principus:
1) jeigu prižiūrimos įmonės patronuojančioji įmonė yra mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, koordinatoriaus funkcijas atlieka priežiūros institucija, pagal sektoriaus teisės aktus prižiūrimai įmonei išdavusi licenciją;
2) jeigu bent dviejų prižiūrimų įmonių, kurių buveinė yra valstybėje narėje, patronuojančioji įmonė yra ta pati mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė ir vienai iš minėtųjų įmonių licencija buvo išduota valstybėje narėje, kurioje yra mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės buveinė, koordinatoriaus funkcijas atlieka priežiūros institucija, nurodytoje valstybėje narėje prižiūrimai įmonei išdavusi licenciją;
3) jeigu skirtinguose finansų sektoriuose veikiančioms kelioms prižiūrimoms įmonėms licencija buvo išduota valstybėje narėje ir joje yra mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės buveinė, koordinatoriaus funkcijas atlieka priežiūros institucija, išdavusi licenciją pagrindiniame finansų sektoriuje veikiančiai prižiūrimai įmonei;
4) jeigu finansų konglomeratui vadovauja kelios mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, kurių buveinės yra skirtingose valstybėse narėse, ir kiekvienoje jų veikia prižiūrima įmonė, koordinatoriaus funkcijas atlieka prižiūrimos įmonės, kurios turtas yra didžiausias, priežiūros institucija, jeigu minėtos įmonės veikia tame pačiame finansų sektoriuje, arba pagrindiniame finansų sektoriuje veikiančios prižiūrimos įmonės priežiūros institucija;
5) jeigu bent dviejų prižiūrimų įmonių, kurių buveinė yra valstybėje narėje, patronuojančioji įmonė yra ta pati mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, tačiau nė vienai iš minėtų įmonių nebuvo išduota veiklos licencija valstybėje narėje, kurioje yra mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės buveinė, koordinatoriaus funkcijas atlieka priežiūros institucija, išdavusi licenciją pagrindiniame finansų sektoriuje veikiančiai prižiūrimai įmonei, kurios turtas didžiausias;
15 straipsnis. Koordinatoriaus funkcijos
1. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, jeigu ji yra koordinatorė, atlieka šias funkcijas:
1) prireikus ir neatidėliotinais atvejais koordinuoja svarbios ar reikalingos informacijos rinkimą ir perdavimą, įskaitant ir svarbios informacijos perdavimą priežiūros institucijai priežiūros funkcijoms pagal sektoriaus teisės aktus atlikti;
3) vertina, kaip laikomasi kapitalo pakankamumo, rizikos koncentracijos ribojimo reikalavimų bei reikalavimų grupės vidaus operacijoms, nurodytų šio įstatymo 7, 8, 9 straipsniuose;
4) vertina finansų konglomerato struktūrą, organizaciją ir vidaus kontrolės sistemą, nurodytą šio įstatymo 10 straipsnyje;
5) prireikus ir neatidėliotinais atvejais planuoja ir koordinuoja priežiūros veiksmus bendradarbiaudama su susijusiomis kompetentingomis institucijomis;
2. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, jeigu ji yra koordinatorė, kartu su kompetentingomis institucijomis, prireikus ir su kitomis priežiūros institucijomis privalo sudaryti ir įgyvendinti susitarimus dėl papildomos priežiūros koordinavimo. Šiuose susitarimuose, be kitų nuostatų, koordinatoriui gali būti nustatomos papildomos funkcijos ir apibrėžiamos sprendimų priėmimo procedūros tarp kompetentingų institucijų, nurodytos šio įstatymo 3 ir 4 straipsniuose, 5 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 7 straipsnyje, 16 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 18 ir 19 straipsniuose, taip pat bendradarbiavimo su kitomis priežiūros institucijomis procedūros.
16 straipsnis. Priežiūros institucijų bendradarbiavimas
1. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, atsakinga už prižiūrimų finansų konglomerato įmonių priežiūrą, privalo glaudžiai bendradarbiauti su šio finansų konglomerato koordinatoriumi. Ji privalo teikti koordinatoriui, o koordinatorius, jeigu juo yra Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, – kitoms priežiūros institucijoms informaciją, kuri yra reikalinga priežiūros funkcijoms, nustatytoms sektoriaus teisės aktuose, ir papildomai priežiūrai atlikti. Šiuo tikslu Lietuvos Respublikos priežiūros institucija ir koordinatorius, jeigu juo yra Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, pagal pareikalavimą privalo pateikti visą reikalingą informaciją, o visą svarbiausią informaciją teikti savo iniciatyva.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bendradarbiavimas apima informacijos rinkimą ir keitimąsi informacija:
1) apie grupės, įskaitant visas finansų konglomeratui priklausančias prižiūrimas įmones, neprižiūrimas patronuojamąsias įmones ir pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą pripažintus svarbius filialus, teisinę formą, valdymo ir organizacinę struktūrą, kvalifikuotą patronuojančiųjų įmonių akcijų paketo dalį turinčius akcininkus ir grupėje esančių priežiūros institucijų prižiūrimų įmonių priežiūros institucijas;
3) apie finansų konglomerato finansinę būklę, tarp jų kapitalo pakankamumo reikalavimo vykdymą, grupės vidaus operacijas, rizikos koncentraciją ir pelningumą;
4) apie įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, pagrindinius dalyvius ir valdymo organų narius;
5) apie organizacinę struktūrą, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistemas finansų konglomerato lygiu;
7) apie prižiūrimų įmonių ar kitų finansų konglomerato įmonių neigiamą raidą, galinčią paveikti prižiūrimas įmones;
8) apie esmines poveikio priemones ir kitas sankcijas, pritaikytas pagal sektoriaus teisės aktus ar pagal šį įstatymą;
3. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija taip pat turi teisę keistis informacija, susijusia su prižiūrimomis finansų konglomerato įmonėmis ir reikalinga atitinkamoms funkcijoms pagal sektoriaus teisės aktus atlikti, su centriniais bankais, Europos centrinių bankų sistema, Europos centriniu banku ir Europos sisteminės rizikos valdyba pagal Reglamentą (ES) Nr. 1092/2010.
4. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, prieš priimdama sprendimus, jeigu tokie sprendimai yra svarbūs kitų priežiūros institucijų atliekamoms priežiūros funkcijoms, su jomis konsultuojasi dėl:
1) prižiūrimų finansų konglomerato įmonių dalyvių, organizacinės arba valdymo struktūros pasikeitimų, dėl kurių būtinas priežiūros institucijos pritarimas arba leidimas;
5. Neatidėliotinais atvejais arba kai konsultavimasis gali turėti neigiamos įtakos sprendimų veiksmingumui, Lietuvos Respublikos priežiūros institucija turi teisę priimti sprendimus nesikonsultuodama su kitomis priežiūros institucijomis pagal šio straipsnio 4 dalį, tačiau tokiu atveju Lietuvos Respublikos priežiūros institucija privalo nedelsdama informuoti kitas priežiūros institucijas apie jau priimtus sprendimus.
6. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, jeigu ji yra koordinatorė, turi teisę kreiptis į kitos valstybės narės, kurioje yra patronuojančiosios įmonės buveinė, priežiūros institucijas, neatliekančias šiame įstatyme nustatytos papildomos priežiūros, kad šios pateiktų informaciją, kuri reikalinga koordinatoriaus funkcijoms atlikti.
7. Lietuvos Respublikos priežiūros institucijos atliekant papildomą priežiūrą gautos informacijos apsaugai taikomos sektoriaus teisės aktų nuostatos dėl priežiūros tikslais gautos informacijos konfidencialumo.
8. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, vykdydama šiame įstatyme nustatytas funkcijas, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 bendradarbiauja su Europos priežiūros institucijų jungtiniu komitetu ir nedelsdama teikia jam visą jo užduotims vykdyti būtiną informaciją.
9. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, jeigu ji yra koordinatorė, šio įstatymo 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse ir 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją teikia Europos priežiūros institucijų jungtiniam komitetui.
17 straipsnis. Informacijos gavimas ir tikrinimas
1. Įmonės, kurioms taikoma papildoma priežiūra, nepaisant to, ar jos yra prižiūrimos įmonės, turi teisę, nepaisydamos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų apribojimų, keistis bet kokia informacija, kuri reikalinga papildomos priežiūros tikslams įgyvendinti, taip pat keistis informacija pagal šį įstatymą su Europos priežiūros institucijomis atitinkamai pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, Reglamentą (ES)
Nr. 1094/2010 ar Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, prireikus pasitelkdamos Europos priežiūros institucijų jungtinį komitetą.
2. Priežiūros institucijos, atsakingos už papildomą priežiūrą, turi teisę gauti, o prižiūrimos įmonės privalo pateikti informaciją, kuri reikalinga papildomos priežiūros tikslams įgyvendinti, iš visų finansų konglomerato įmonių, nepaisant to, ar jos yra prižiūrimos įmonės, ar ne.
3. Jeigu taikydama šį įstatymą, Lietuvos Respublikos priežiūros institucija turi patikrinti informaciją apie kitoje valstybėje narėje buveinę turinčią prižiūrimą arba neprižiūrimą finansų konglomerato įmonę, ji turi teisę kreiptis į tos valstybės narės priežiūros institucijas su prašymu atlikti patikrinimą arba pati atlikti patikrinimą, kai yra kitos valstybės narės priežiūros institucijos sutikimas.
4. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, gavusi kitos valstybės narės priežiūros institucijų prašymą atlikti Lietuvos Respublikoje įsteigtos prižiūrimos arba neprižiūrimos finansų konglomerato įmonės patikrinimą, pagal savo kompetenciją pati atlieka patikrinimą arba leidžia patikrinimą atlikti kitos valstybės narės priežiūros institucijos nurodytam auditoriui ar ekspertui arba prašančiajai kitos valstybės narės priežiūros institucijai. Jeigu prašančioji kitos valstybės narės priežiūros institucija pati neatlieka patikrinimo, ji turi teisę dalyvauti, kai Lietuvos Respublikos priežiūros institucija atlieka patikrinimą.
18 straipsnis. Poveikio priemonės
1. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, jeigu ji yra koordinatorė ir nustato, kad prižiūrimos finansų konglomerato įmonės pažeidžia šio įstatymo ar pagal šį įstatymą priimtų teisės aktų nustatytus reikalavimus arba kitų valstybių narių teisės aktuose, įgyvendinančiuose šio įstatymo priede nurodytą Europos Sąjungos direktyvą, nustatytus reikalavimus, arba jeigu kapitalo pakankamumo reikalavimai nėra pakankami saugiai ir patikimai prižiūrimų įmonių veiklai užtikrinti, arba jeigu grupės vidaus operacijos ar rizikos koncentracija kelia grėsmę prižiūrimų įmonių finansinei būklei, pateikia atitinkamą informaciją kitų valstybių narių priežiūros institucijoms, kurios turi teisę taikyti poveikio priemones tose valstybėse narėse buveinę turinčioms prižiūrimoms įmonėms ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosioms įmonėms.
2. Jeigu prižiūrimos finansų konglomerato įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, pažeidžia šio įstatymo ar pagal šį įstatymą priimtų teisės aktų nustatytus reikalavimus arba jeigu kapitalo pakankamumas nėra pakankamas saugiai ir patikimai prižiūrimų įmonių veiklai užtikrinti, arba jeigu grupės vidaus operacijos ar rizikos koncentracija kelia grėsmę prižiūrimų įmonių finansinei būklei, Lietuvos Respublikos priežiūros institucija turi teisę prižiūrimai įmonei, kurios priežiūrą ji atlieka pagal sektoriaus teisės aktus, taikyti atitinkamo sektoriaus teisės aktuose nustatytas poveikio priemones atitinkamo sektoriaus teisės aktuose nustatyta tvarka. Poveikio priemonės taikomos atsižvelgiant į koordinatoriaus pateiktą informaciją. Šio įstatymo nuostatų ir šio įstatymo pagrindu priimtų teisės aktų pažeidimas prilyginamas atitinkamo sektoriaus teisės aktų pažeidimui.
19 straipsnis. Užsienio valstybėje buveinę turinčios patronuojančiosios įmonės
1. Šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju priežiūros institucijos įvertina, ar prižiūrimoms įmonėms, kurių patronuojančiosios įmonės buveinė yra užsienio valstybėje, taikoma užsienio valstybės priežiūros institucijų priežiūra yra lygiavertė šiame įstatyme nustatytai prižiūrimų įmonių papildomai priežiūrai dėl šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų įmonių. Šį įvertinimą bet kurių valstybėje narėje licenciją gavusių prižiūrimų įmonių prašymu ar savo iniciatyva atlieka Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, jeigu taikydama šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytus kriterijus ji būtų koordinatorė. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, prieš priimdama sprendimą, konsultuojasi su kitomis kompetentingomis institucijomis ir deda visas pastangas, kad būtų laikomasi visų taikomų gairių, kurias atitinkamai pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 ar Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 parengia Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas. Kai priežiūros institucija nesutinka su sprendimu, kurį priėmė kita kompetentinga institucija pagal šią dalį, taikomas atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ar Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnis.
2. Jeigu taikant šio straipsnio 1 dalį nustatoma, kad užsienio valstybės priežiūros institucijų vykdoma priežiūra nėra lygiavertė, tokiu atveju prižiūrimoms įmonėms analogiškai taikomos šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl prižiūrimų įmonių papildomos priežiūros ar papildomos priežiūros klausimai sprendžiami pagal šio straipsnio 3 dalį.
3. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija turi teisę taikyti priemones, užtikrinančias tinkamą papildomą prižiūrimų finansų konglomerato įmonių priežiūrą, įskaitant teisę pareikalauti įsteigti finansų kontroliuojančiąją bendrovę, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją įmonę, kurios buveinė būtų valstybėje narėje, ir šį įstatymą taikyti tokios įmonės vadovaujamoms prižiūrimoms finansų konglomerato įmonėms. Šios priemonės gali būti taikomos, jeigu joms pritaria koordinatorius, pasikonsultavęs su kitomis kompetentingomis institucijomis.
4. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija užtikrina, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytos priemonės padės pasiekti papildomos priežiūros tikslus, ir apie šias priemones praneša kitoms priežiūros institucijoms, Europos bankininkystės institucijai ir Europos Komisijai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-830, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27722
Lietuvos Respublikos
įmonių, priklausančių finansų konglomeratui,
papildomos priežiūros įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB bei 2000/12/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034.
Punkto pakeitimai:
Nr. XIV-830, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27722
2. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/878.
Priedo pakeitimai:
Nr. XIV-768, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26897
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1681, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6827 (2011-12-01), i. k. 1111010ISTA0XI-1681
Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 7, 13, 16, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1886, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7775 (2011-12-31), i. k. 1111010ISTA0XI-1886
Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2, 4, 5, 10, 16, 17, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1477, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21197
Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1695, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-20, i. k. 2015-07675
Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 2 straipsnio pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1879, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00231
Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 1, 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-768, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26897
Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 1, 2, 12 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo antruoju-1 skirsniu įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-830, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27722
Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 19 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas