Nutarimas netenka galios 1997-05-03:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 416, 1997-04-28, Žin., 1997, Nr. 38-942 (1997-05-02), i. k. 0971100NUTA00000416

Dėl Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schemos

 

Suvestinė redakcija nuo 1994-12-22 iki 1997-05-02

 

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1994, Nr. 88-1693, i. k. 0941100NUTA00001109

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL AUKŠTAITIJOS, DZŪKIJOS IR ŽEMAITIJOS NACIONALINIŲ PARKŲ ZONAVIMO SCHEMŲ PAGRINDINIŲ NUOSTATŲ IR RENGTINŲ AUKŠTAITIJOS, DZŪKIJOS IR ŽEMAITIJOS NACIONALINIUOSE PARKUOSE PROJEKTŲ 1995–2000 METŲ PROGRAMOS

 

1994 m. lapkričio 11 d. Nr. 1109

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti pridedamoms:

1.1. Aukštaitijos nacionalinio parko zonavimo schemos pagrindinėms nuostatoms;

1.2. Dzūkijos nacionalinio parko zonavimo schemos pagrindinėms nuostatoms;

1.3. Žemaitijos nacionalinio parko zonavimo schemos pagrindinėms nuostatoms;

1.4. Rengtinų Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionaliniuose parkuose projektų 1995–2000 metų programai.

2. Pavesti:

2.1. Paminklotvarkos departamentui prie Statybos ir urbanistikos ministerijos:

2.1.1. iki 1995 m. vasario 1 d. patikslinti Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų kultūrinių draustinių sąrašą ir jų ribas;

2.1.2. iki 1995 m. liepos 1 d. parengti kultūrinių draustinių nuostatus;

2.2. Valstybiniam žemėtvarkos institutui:

2.2.1. iki 1995 m. liepos 1 d. patikslinti Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų teritorijų ribas, pažymėti jas preliminariniuose žemės reformos žemėtvarkos planuose ir apsvarstyti rajonų valdybose;

2.2.2. iki 1995 m. liepos 1 d. patikslinti ir pažymėti Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų zonų ir jų apsaugos zonų ribas ūkinės veiklos apribojimo planuose (M 1: 10000);

2.2.3. iki 1995 m. gruodžio 31 d. parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl valstybinių miškų ir Valstybinio vandenų fondo žemės valdymo teisės suteikimo Aukštaitijos nacionalinio parko administracijai projektą;

2.3. Žemės ūkio ministerijai kartu su Miškų ūkio ministerija – organizuoti Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų kompleksinių žemės reformos žemėtvarkos planų rengimą ir užbaigti juos iki 1997 metų gruodžio mėnesio;

2.4. Aplinkos apsaugos ministerijai – iki 1995 m. liepos 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti nacionalinių parkų apsaugos zonų bei rezervatų apsaugos zonų nuostatus;

2.5. Miškų ūkio ministerijai:

2.5.1. iki 1995 m. gruodžio 31 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų, jų zonų ir apsaugos zonų ribas;

2.5.2. iki 1996 m. gruodžio 31 d. parengti Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų planavimo schemas;

2.5.3. pateikti suinteresuotoms ministerijoms, valstybinėms tarnyboms ir atitinkamų rajonų valdyboms Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų zonavimo schemų brėžinius ir rekomenduoti vadovautis šiomis schemomis, iki bus patvirtintos parkų, jų zonų bei apsaugos zonų ribos.

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

 

MIŠKŲ ŪKIO MINISTRAS                                                             ALBERTAS VASILIAUSKAS

 

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1994 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1109

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1994 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1249

redakcija)

 

Aukštaitijos nacionalinio parko zonavimo schemos pagrindinės nuostatos

 

Bendroji dalis

 

1. Aukštaitijos nacionalinio parko zonavimo schema parengta vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 30 d. patvirtintus Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmus ir kryptis. Šią schemą parengė Miškų ūkio ministerija ir Aplinkos apsaugos ministerija, patikslinusios Lietuvos nacionalinio parko (vėliau pavadinta – Aukštaitijos nacionalinis parkas) projektus, kuriuos 1974 ir 1989 metais parengė Statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institutas ir 1991 metais – Vilniaus universitetas.

2. Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes yra skirstoma į funkcines zonas. Yra šios funkcinės zonos:

konservacinė – rezervatai ir draustiniai;

apsaugos (prezervacinė) – rezervatų, paviršinių vandens telkinių ir kelių apsaugos zonos;

rekreacinė – miško parkai, rekreacinės akvatorijos ir rekreacinių įstaigų teritorijos;

ūkinė – miškų ūkio ir žemės ūkio zonos;

bendrojo naudojimo vandenų zona.

3. Už Aukštaitijos nacionalinio parko ribų nustatoma parko apsaugos zona, kurios paskirtis – apsaugoti parko teritoriją nuo neigiamo ūkinės ir urbanistinės veiklos poveikio parko ekosistemoms, jų ekologinei pusiausvyrai ir kraštovaizdžiui.

4. Parko apsaugos ir naudojimo režimą visoje jo teritorijoje nustato bei ūkinę veiklą reglamentuoja:

4.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos kultūros vertybių apsaugos įstatymas;

4.2. Vandens telkinių apsaugos zonų sudarymo ir jų priežiūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1982 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 335 „Dėl Vandens telkinių apsaugos zonų sudarymo ir jų priežiūros nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1982, Nr. 36-419);

4.3. Bendrieji valstybinių rezervatų Lietuvos teritorijoje nuostatai ir Draustinių Lietuvos teritorijoje nuostatai, patvirtinti Lietuvos Ministrų Tarybos 1983 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 342 „Dėl valstybinių rezervatų ir draustinių Lietuvos teritorijoje“ (Žin., 1983, Nr. 36-383);

4.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 4 d. nutarimas Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“ (Žin., 1992, Nr. 17-491);

4.5. Aukštaitijos nacionalinio parko laikinieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 283 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos, taip pat Aukštaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko laikinųjų nuostatų ir Viešvilės valstybinio rezervato nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 19-562);

4.6. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652);

4.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 6 d. nutarimas Nr. 735 „Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“ (Žin., 1992, Nr. 30-950);

4.8. Buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugos bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 369 „Dėl buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugos“ (Žin., 1993, Nr. 18-460).

 

Konservacinė zona

 

5. Rezervatai:

5.1. Ažvinčių sengirės gamtinis rezervatas yra šiaurės rytinėje parko dalyje, apima vakarinę Ažvinčių girios dalį su Bivainėlio ežeru ir pelke.

Tikslas – išsaugoti Ažvinčių sengirę – vieną seniausių miško masyvų Rytų Lietuvoje su šiai vietovei būdinga augalija ir gyvūnija, taip pat Bivainėlio ežerą bei storiausią ir aukščiausią eglę Rytų Lietuvoje;

5.2. Trainiškio gamtinis rezervatas yra centrinėje parko dalyje, apima teritoriją į pietus nuo Baluošo ežero, Balčio bei Gruodiškio ežerus su miškingais apyežeriais.

Tikslas – išsaugoti kalvotą ežeringą gilių termokarstinės kilmės dubaklonių kompleksą, Gruodiškio ir Balčio ežerus, sengirės liekanas (15 kvartalo 10 sklype), vienintelę juodakaklių narų perimvietę Aukštaitijos nacionaliniame parke.

6. Draustiniai:

6.1. kompleksiniai draustiniai:

6.1.1. Baluošo kraštovaizdžio draustinis yra centrinėje parko dalyje, apima Baluošo, Baluošykščio, Jaskučio, Sravinaičio, Laumakio ežerus ir jų apylinkes.

Tikslas – išsaugoti būdingą Rytų Lietuvai natūralų ežeringą ir miškingą kraštovaizdį, unikalų Baluošo ežero kompleksą su ežerinės kreidos dariniais, raiškų ir didžiausią Lietuvoje stambiai raižytą termokarstinių darinių reljefą;

6.1.2. Stripeikių kraštovaizdžio draustinis yra šiaurės vakarinėje parko dalyje, apima Stripeikių kaimo apylinkes.

Tikslas – išsaugoti zandrinius darinius su moreniniais gūbriais, senovinės bitininkystės muziejų, Stripeikių kaimo apylinkes, esamą miškingo kraštovaizdžio struktūrą;

6.1.3. Šeimaties kraštovaizdžio draustinis apima teritoriją, esančią į šiaurės rytus nuo Tauragno ežero.

Tikslas – išsaugoti moreninio kalvyno kompleksą, miškingą šiaurės rytinio Tauragno apyežerio kraštovaizdį;

6.2. gamtiniai draustiniai:

6.2.1. Darželių geomorfologinis draustinis yra vakarinėje parko dalyje, apima Darželių kaimo apylinkes.

Tikslas – išsaugoti Aukštaitijos aukštumoms būdingą kalvoto keiminio reljefo etaloną;

6.2.2. Salų geomorfologinis draustinis yra centrinėje parko dalyje, apima Salų pusiasalių šiaurinę dalį.

Tikslas – išsaugoti ežerų apsuptą kalvotą, daubotą, moreninį gūbrį Salų pusiasalyje;

6.2.3. Šiliniškių geomorfologinis draustinis yra centrinėje parko dalyje, apima Šiliniškių gūbrį tarp Pakaso, Ūkojo, Linkmeno, Almajo ežerų.

Tikslas – išsaugoti unikalų Lietuvoje stambų moreninį Šiliniškių tarpežerinį gūbrį, raiškų miškingą kraštovaizdį, Ginučių piliakalnį;

6.2.4. Minčios hidrografinis draustinis yra šiaurinėje parko dalyje, apima Minčios upės slėnį nuo Minčios kaimo iki Uteno ežero.

Tikslas – išsaugoti Minčios upės hidrografinę struktūrą bei miškingą jos slėnį, salpines terasas;

6.2.5. Žeimenio hidrografinis draustinis yra pietinėje parko dalyje, apima Žeimenio ežerą su apyežeriu.

Tikslas – išsaugoti natūralią hidrografinę Žeimenio ežero su salomis, pusiasaliais bei įlankomis struktūrą, Kretuonėlės upelį, jo krantus ir pakrantes, retųjų paukščių žiemojimo vietas;

6.2.6. Tauragno hidrografinis draustinis apima Tauragno ežerą, visą Tauragnos upelį ir jo slėnį.

Tikslas – išsaugoti miškingą hidrografinį giliausio Lietuvoje rininės kilmės Tauragno ežero kompleksą, unikalų sezoniškai išdžiūstančio Tauragnos upelio slėnį;

6.2.7. Juodupio hidrografinis draustinis yra centrinėje parko dalyje, apima visą Juodupio upelį (Dringio ežero intaką) ir jo slėnį.

Tikslas – išsaugoti Juodupio upelio ir Pajuodupio žemapelkės hidrografinį kompleksą, retųjų augalų augavietes;

6.2.8. Pliaušės hidrografinis draustinis yra šiaurės vakarinėje parko dalyje, apima Pliaušio ežerą su apyežeriu, Pliaušės upelį, jo slėnį ir mažuosius čia esančius ežerėlius.

Tikslas – išsaugoti Pliaušio ežerą ir aukštapelkę, Pliaušės upelio ir mažųjų čia esančių ežerėlių hidrografinį kompleksą, retųjų augalų augavietes, tetervinų tuokvietes ir maitinimosi vietas;

6.2.9. Švoginos hidrografinis draustinis yra rytinėje parko dalyje, apima Švoginos upės žemupį ir slėnį.

Tikslas – išsaugoti išlikusią natūralią giliaslėnę hidrografinę Švoginos upės struktūrą bei miškingą jos slėnį, retųjų augalų ir grybų augavietes, natūralias pievas;

6.2.10. Bukos hidrografinis draustinis yra šiaurinėje parko dalyje, apima Bukos upelį bei jo slėnį tarp Utenykščio ir Baluošo ežerų.

Tikslas – išsaugoti unikalią vingiuotą hidrografinę Bukos upės vagos struktūrą bei miškingą slėnį;

6.2.11. Žiežulnio hidrografinis draustinis yra šiaurės vakarinėje parko dalyje, apima Žiežulnio ežerą su apyežeriu ir Žiežulnos upelio slėnį.

Tikslas – išsaugoti Žiežulnio ežerą, į jį įtekančių šaltinių ir visą Žiežulnos upelio vagos vingių, miškingų šlaitų hidrografinį kompleksą, būdingą Rytų Lietuvos mažiesiems upeliams, bei retųjų augalų augavietes;

6.2.12. Daglėjaus hidrografinis draustinis yra šiaurinėje parko dalyje, apima Daglėjaus ežerą su apyežeriu.

Tikslas – išsaugoti originalią hidrografinę Daglėjaus ežero daubos struktūrą, miškingą aukštapelkinį apyežerį su plaukiojančiomis salelėmis;

6.2.13. Dringio – Asalnų įlankų hidrografinis draustinis yra centrinėje parko dalyje, apima pietinę Dringio ežero pakrantę bei Asalnų ežero rytinės pakrantės dalį, šių ežerų tarpežerį.

Tikslas – išsaugoti natūralią labai raižytą Asalnų ir Dringio ežerų (su salomis, pusiasaliais bei įlankomis) pakrančių hidrografinę struktūrą, retuosius augalus ir paminklinę pušį 37 kvartale (pusiasalyje), retųjų paukščių perimvietes;

6.2.14. Ginučių botaninis draustinis yra centrinėje parko dalyje, apima teritoriją tarp Linkmeno ir Asėko ežerų.

Tikslas – išsaugoti vieną vertingiausių Lietuvoje išlikusį ąžuolyno masyvą su jame esančiais žoliniais augalais;

6.2.15. Kurinių zoologinis (ornitologinis) draustinis yra pietvakarinėje parko dalyje, apima Kurinių pelkę.

Tikslas – išsaugoti retųjų ir nykstančių paukščių perimvietes (raudonkojų tulikų, didžiųjų baublių, šaukštasnapių ančių, stulgių) vandens užlietoje ir užpelkėjusioje žemumoje;

6.2.16. Žeimenos zoologinis (ichtiologinis) draustinis apima visą Žeimenos upę, esančią parko teritorijoje.

Tikslas – išsaugoti Žeimenos upėje esančias retąsias žuvų rūšis, šių žuvų nerštavietes;

6.2.17. Ažvinčių botaninis – zoologinis draustinis apima šiaurės rytinėje parko dalyje esančią Ažvinčių girios dalį.

Tikslas – išsaugoti Aukštaitijai būdingus retuosius augalus ir gyvūnus, jų augavietes ir gyvenamąsias vietas (23 augalų ir 33 gyvūnų rūšys iš Raudonosios knygos sąrašo; apyrečių augalų rūšių – 38, gyvūnų – 22);

6.2.18. Minčiagirės botaninis-zoologinis draustinis yra šiaurinėje parko dalyje, apima Minčios girios dalį.

Tikslas – išsaugoti retuosius augalus ir gyvūnus, jų augavietes ir gyvenamąsias vietas (retųjų augalų rūšių – 18, gyvūnų – 31);

6.2.19. Asėko botaninis-zoologinis draustinis yra centrinėje parko dalyje, apima Asėko ežerą su apyežeriu.

Tikslas – išsaugoti vandens ir pelkių paukščių gyvenamąsias vietas, sekliesiems Rytų Lietuvos ežerams būdingą gausią vandens ir pakrančių augaliją;

6.2.20. Krakežerių botaninis-zoologinis draustinis apima Knyčio ir Krakežerio pelkes ir ežerus, miško dalį į pietus nuo Uteno ežero.

Tikslas – išsaugoti didžiausią parko aukštapelkę, retuosius ir būdingus jai augalus (pelkines lanksvas, nariuotąsias ilgalūpes) bei gyvūnus (gerves, erelius rėksnius), Knyčio upelį ir jo versmes;

6.2.21. Kriogžlio botaninis-zoologinis draustinis yra pietinėje parko dalyje, apima Kriogžlio ežerą ir nuo jo į rytus esantį miško masyvą.

Tikslas – išsaugoti kurtinių ir kitų retųjų paukščių perimvietes, retųjų augalų augavietes bei Kriogžlio ežero ir žemapelkės ekosistemą, būdingą Rytų Lietuvos tarpežeriams;

6.2.22. Gilučio botaninis-zoologinis draustinis yra pietinėje parko dalyje, apima Gilučio ežerą su apyežeriu.

Tikslas – išsaugoti labai retų augalų (pelkinių uolaskėlių, vyriškųjų gegužraibių, pelkinių lanksvų) augavietes apyežeryje ir Luknelės upės slėnyje, vandens ir pelkių paukščių perimvietes;

6.2.23. Buivydų botaninis-zoologinis draustinis yra pietinėje parko dalyje tarp Žeimenos ir Šventelės upių.

Tikslas – išsaugoti retuosius augalus ir gyvūnus Buivydų miško sklypuose, Žeimenos upės užliejamose pievose, Telio ežere, palikti uoksinius medžius;

6.3. Kultūriniai draustiniai:

6.3.1. – 6.3.5. Benediktavo, Stripeikių, Šakališkės ir Seniškio etnokultūriniai draustiniai apima šiuos kaimus ir jų įtakos zonas.

Tikslas – išsaugoti, regeneruoti ir eksponuoti turinčius kultūrinę vertę gatvinius kaimus, jų erdvinę planinę struktūrą, liaudies architektūros savitumus, želdinius, kitus senojo kaimo elementus;

6.3.6. – 6.3.10. Šuminų, Strazdų, Vaišnoriškės, Varniškių ir Salų II kaimų etnokultūriniai draustiniai apima šiuos kaimus ir jų įtakos zonas.

Tikslas – išsaugoti, regeneruoti ir eksponuoti etnografinę, kultūrinę vertę išlaikiusius mažus, padriko tipo kaimus, jų erdvinę planinę, urbanistinę struktūrą ir agrostruktūrą;

6.3.11. Kaltanėnų urbanistinis draustinis apima Kaltanėnų miestelio centrinę dalį.

Tikslas – išsaugoti Kaltanėnų miestelio erdvinę struktūrą su centrine stačiakampe, unikalia Lietuvoje aikšte, gatvėmis, pastatais (bažnyčia, Kaltanėnų dvaro svirnu) ir dvaro parką, turintį kultūrinę vertę;

6.3.12. Vyžių urbanistinis draustinis yra šiaurinėje parko dalyje, apima Vyžių kaimą ir sukultūrintą jo apylinkių kraštovaizdžio agrostruktūrą.

Tikslas – išsaugoti istoriškai susiklosčiusią, turinčią kultūrinę vertę vienkiemių tipo kaimo erdvinę planinę struktūrą ir agrostruktūrą;

6.3.13. Meironių urbanistinis draustinis apima šį kaimą.

Tikslas – išsaugoti istoriškai susiklosčiusią erdvinę planinę Meironių gatvinio kaimo struktūrą, senovinius daržų arimo panuovalius;

6.3.14. Ginučių ir Gaveikėnų urbanistiniai draustiniai apima šiuos kaimus.

Tikslas – išsaugoti urbanistinę architektūrinę, kultūrinę vertę turinčius, istoriškai susiklosčiusius, būdingus Aukštaitijai erdvinės planinės struktūros Ginučių ir Gaveikėnų kaimus su jų malūnais.

 

Apsaugos (prezervacinė) zona

 

7. Rezervatų apsaugos zona apima į vakarus nuo Ažvinčių sengirės gamtinio rezervato esančio miško pakraštį prie Utenykščio ežero.

Tikslas – apsaugoti Ažvinčių sengirės teritoriją nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio, auginti miškus, formuoti produktyvius medynus.

8. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonai yra priskirtos teritorijos palei Tauragno, Lūšių, Asalnų, Alksno, Ūkojo, Pakaso ir kitus ežerus, upes bei pelkes.

Tikslas – apsaugoti parko ežerus, upes ir pelkes nuo tiesioginės ūkinės veiklos poveikio, reguliuoti jos intensyvumą ir pobūdį.

9. Kelių apsaugos zonos yra palei geležinkelius ir tranzitinius autokelius.

Tikslas – apsaugoti gretimas pakelių teritorijas nuo transporto teršalų.

 

Rekreacinė zona

 

10. Tikslas – naudoti zoną rekreacijai, sureguliuoti poilsiautojų ir turistų srautus, lokalizuoti rekreacinę veiklą parko teritorijoje, sudaryti lankytojams palankias poilsio sąlygas.

11. Miško parkai:

11.1. Palūšės miško parkas apima mišką, esantį į rytus nuo Dringio, Dringykščio, Lūšių, Šakarvos, Žeimenio ežerų su Juodinio, Taramos, Kavinio, Balčio ežerais;

11.2. Šiliniškių miško parkas yra šiaurės rytuose nuo Pakaso ežero;

11.3. Senųjų Kaltanėnų miško parkas apima rytuose nuo Žeimenio ežero esantį mišką;

11.4. Rūgšteliškės miško parkas apima šiaurės rytuose nuo Uteno ežero esantį mišką;

11.5. Stučių miško parkas apima šiaurėje nuo Tauragnų ežero esantį mišką ties Stučių kaimu;

11.6. Ginučių miško parkas apima šiaurės rytuose nuo Almajo ežero esantį mišką.

12. Tikslas – pritaikyti nurodytuosius 11 punkte miško parkus intensyviam rekreaciniam naudojimui, lankymui, nustatytose vietose įrengus stacionarias stovyklavietes ir kitą rekreacinę įrangą.

13. Rekreacinės Lūšių, Lūšykščio, Asalnų, Asalnykščio, Ūkojo, Pakaso, Linkmeno, Almajo, Dringio, Alksno ir Šakarvos ežerų akvatorijos apima šių ežerų vandenis arba jų dalis.

Tikslas – išsaugoti ir naudoti rekreacijai tinkamus ežerus, jų pakrantes ir atabradus, sudaryti sąlygas vandens turizmui, maudytis, plaukioti ir irstytis.

14. Aukštaitijos nacionaliniame parke yra 23 žinybinės rekreacinės įstaigos su joms priskirtomis teritorijomis.

Tikslas – sudaryti palankias sąlygas parko lankytojams stacionariai poilsiauti ir juos tinkamai aptarnauti.

Tvarkymo kryptys:

rekonstruoti parko turizmo ir rekreacijos centrą Palūšėje ir Utenos akcinės bendrovės „Mėsa“ poilsio bazę;

panaikinti ir iškeldinti iš parko teritorijos menkaverčius pastatus (namelius), priklausančius Vilniaus universalinei parduotuvei ir Utenos valstybinei įmonei „Autopaslaugos“.

 

Ūkinė zona

 

15. Miškų ūkio zona apima didžiąsias Ažvinčių, Minčios, Pakretuonės, Azos miškų dalis bei kitus miškų masyvus, jų dalis.

Tikslas – auginti produktyvius medynus pagal ketvirtajai miškų grupei keliamus ūkinių miškų reikalavimus.

16. Žemės ūkio zona apima Petriškės, Strigailiškio, Stripeikių, Benediktavo, Antalksnės, Pupiškės, Grikiapelės, Motiejūnų, Obelų Rago, Linkiškės, Berniūnų, Šakališkės bei Kūrinių kaimų apylinkėse esančias žemės ūkio naudmenas.

Tikslas – ūkininkauti išsaugant būdingą Aukštaitijai agrarinio kraštovaizdžio struktūrą.

 

Bendrojo naudojimo vandenų zona

 

17. Bendrojo naudojimo vandenų zona apima Labakaršio, Prūdo, Balčio, Kaltanio, Peikenio, Uteno, Utenykščio, Beržinio, Salinio ir kitus mažesnius ežerus, kurie naudojami kelioms funkcijoms (verslinei žvejybai, rekreacijai ir kt.).

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1249, 1994-12-14, Žin., 1994, Nr. 98-1942 (1994-12-21), i. k. 0941100NUTA00001249

 

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1994 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1109

 

ŽEMAITIJOS NACIONALINIO PARKO ZONAVIMO SCHEMOS PAGRINDINĖS NUOSTATOS

 

BENDROJI DALIS

 

1. Žemaitijos nacionalinio parko zonavimo schema parengta vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 30 d. patvirtintus Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmus ir kryptis. Šią schemą parengė Miškų ūkio ministerija ir Aplinkos apsaugos ministerija, patikslinusios Žemaitijos nacionalinio parko projektą, kurį 1990 metais parengė Lietuvos mokslų akademijos Botanikos institutas.

2. Žemaitijos nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes skirstoma į funkcines zonas. Yra šios funkcinės zonos:

konservacinė – rezervatai ir draustiniai;

apsaugos (prezervacinė) – rezervatų, paviršinių vandens telkinių ir kelių apsaugos zonos;

rekreacinė – miško parkai, rekreacinės akvatorijos ir rekreacinių įstaigų teritorijos;

ūkinė – miškų ūkio ir žemės ūkio zonos;

bendrojo naudojimo vandenų zona.

3. Už Žemaitijos nacionalinio parko ribų nustatoma parko apsaugos zona, kurios paskirtis – apsaugoti parko teritoriją nuo neigiamo ūkinės ir urbanistinės veiklos poveikio parko ekosistemoms, jų ekologinei pusiausvyrai ir kraštovaizdžiui.

4. Parko apsaugos ir naudojimo režimą visoje jo teritorijoje nustato bei ūkinė veiklą reglamentuoja:

4.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos kultūros vertybių apsaugos įstatymas;

4.2. Vandens telkinių apsaugos zonų sudarymo ir jų priežiūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1982 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 335 „Dėl Vandens telkinių apsaugos zonų sudarymo ir jų priežiūros nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1982, Nr. 36-419);

4.3. Bendrieji valstybinių rezervatų Lietuvos teritorijoje nuostatai ir Draustinių Lietuvos teritorijoje nuostatai, patvirtinti Lietuvos Ministrų Tarybos 1983 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 342 „Dėl valstybinių rezervatų ir draustinių Lietuvos teritorijoje“ (Žin., 1983, Nr. 36-383);

4.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“ (Žin., 1992, Nr. 17-491);

4.5. Žemaitijos nacionalinio parko laikinieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 283 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos, taip pat Aukštaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko laikinųjų nuostatų ir Viešvilės valstybinio rezervato nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 19-562);

4.6. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652);

4.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 6 d. nutarimas Nr. 735 „Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“ (Žin., 1992, Nr. 30-950);

4.8. Buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugos bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 369 „Dėl buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugos“ (Žin., 1993, Nr. 18-460).

 

KONSERVACINĖ ZONA

 

5. Rezervatai:

5.1. Plokštinės gamtinis rezervatas apima teritoriją į pietryčius nuo Platelių ežero, rytinę Plokštinės miško dalį.

Tikslas – išsaugoti tipiškus kalvotų Žemaitijos aukštumų, eglynų, žemapelkių ir aukštapelkių kompleksus rytinėje Plokštinės miško dalyje, būdingą šiam kraštui augaliją ir gyvūniją;

5.2. Aklaežerio gamtinis rezervatas yra pietrytiniame parko pakraštyje, apima Rukundžių miško dalį Pietvės baseino aukštupyje.

Tikslas – išsaugoti tarpukalvių aukštapelkes ir spygliuočių medynus bei šiam regionui būdingą augaliją ir gyvūniją;

5.3. Plokštinės kultūrinis rezervatas-muziejus apima Plokštinės miško 54 kvartalo dalį.

Tikslas – išsaugoti sovietmečio laikų karinę bazę – buvusią karinių raketų paleidimo aikštelę, eksponuoti militaristinius objektus.

6. Draustiniai:

6.1. kompleksiniai draustiniai:

6.1.1. Mikytų kraštovaizdžio draustinis apima šiaurės vakarinėje parko dalyje esančias Mikytų kaimo apylinkes.

Tikslas – išsaugoti mozaikišką miškų, laukų, pelkinių tarpukalvių ir pievų kompleksą su tipiškais žemaitiškais, padrikais, vienkiemių tipo Mikytų, Jockių ir Mačiukų kaimais, Mikytų alkakalniu ir Velnio akmeniu;

6.1.2. Šarnelės kraštovaizdžio draustinis apima šiaurės rytinėje parko dalyje esančias Šarnelės kaimo apylinkes.

Tikslas – išsaugoti Žemaitijai būdingą mozaikišką, kalvotą ir daubotą kraštovaizdį su V. Mačernio kapu ir sodyba, Amerikos ežerą ir jo ornitofauną, unikalią reljefo formą – Varduvos ozą, Šarnelės piliakalnį;

6.1.3. Pūčkorių kraštovaizdžio draustinis apima šiaurinėje parko dalyje esančią kalvotą Pūčkorių kaimo vienkiemių dalį.

Tikslas – išsaugoti Žemaitijai būdingą mozaikišką, kalvotą miškų, giraičių ir laukų kraštovaizdį, Pūčkorių kaimo vienkiemius, Pūčkorių piliakalnius;

6.1.4. Jazdauskiškių kraštovaizdžio draustinis apima šiaurės rytinėje parko dalyje esančio Jazdauskiškių kaimo apylinkes.

Tikslas – išsaugoti būdingą Vakarų Lietuvai mozaikišką kalvoto ir dauboto reljefo kraštovaizdį su giraitėmis, pelkėtomis tarpukalvėmis, tipišką žemaitiškos žemėnaudos struktūrą, didelio padriko Jazdauskiškių kaimo erdvinę struktūrą su etnografiniais elementais, Gegrėnų ir Jazdauskiškių piliakalnius;

6.1.5. Liepijos kraštovaizdžio draustinis apima vakarinėje parko dalyje esantį Liepijos miško masyvą.

Tikslas – išsaugoti vaizdingą kalvotą limnokeiminį reljefą, Liepijos mišką, augaliją ir gyvūniją;

6.1.6. Stirbaičių kraštovaizdžio draustinis apima pietvakarinėje parko dalyje esančio Stirbaičių kaimo apylinkes.

Tikslas – išsaugoti kalvotą, miškingą, smulkios žemėnaudos kraštovaizdžio struktūrą su didžiausiu Žemaitijos nacionaliniame parke padriku, vienkiemių tipo Stirbaičių kaimu, turinčiu urbanistinę vertę, ir Stirbaičių bei Gudelinės miškus;

6.1.7. Babrungo kraštovaizdžio draustinis apima pietinėje parko dalyje esantį Babrungo upės slėnį.

Tikslas – išsaugoti Babrungo aukštupio slėnio kraštovaizdį su Žemaitijai būdingais vienkiemiais, miškais ir žemapelkėmis, augalų bendrijas, Grigaičių piliakalnį;

6.1.8. Paplatelių kraštovaizdžio draustinis apima centrinėje parko dalyje, į pietryčius nuo Platelių ežero, esantį Plokštinės mišką.

Tikslas – išsaugoti būdingą Vakarų Lietuvai stambią eglynų ekosistemą, pakopinių ežerinių terasų struktūrą, vertingas ir retas biocenozes;

6.1.9. Uošnos kraštovaizdžio draustinis apima pietrytinėje parko dalyje esantį Uošnos upelio slėnio aukštupį.

Tikslas – išsaugoti būdingą Vakarų Lietuvai miškingą Uošnos aukštupio kraštovaizdį, Skirpsčių ir Rukundžių miškų bei aukštapelkių kompleksą, erelių rėksnių ir juodųjų gandrų perimvietes bei stačiųjų atgirių augavietes;

6.2. gamtiniai draustiniai:

6.2.1. Užpelkių telmologinis draustinis apima šiaurės vakarinėje parko dalyje esantį pelkyną.

Tikslas – išsaugoti būdingą Žemaitijai užpelkėjusių miškų ekosistemą su Lesties ežeru, pelkyne esančias augalų ir gyvūnų rūšis, atkurti Dovainių durpyno gamtinį kompleksą;

6.2.2. Pakastuvos telmologinis draustinis apima į šiaurę nuo Platelių ežero esančią Pakastuvos pelkę.

Tikslas – išsaugoti seną Pakastuvos tvenkinį su aplinkinėmis žemapelkėmis, pievomis, užliejamu mišku, pelkinius nendrynus, retųjų ir nykstančių paukščių (baublių, šaukštasnapių ančių) perimvietes, maitinimosi vietas;

6.2.3. Šeirių telmologinis draustinis apima į vakarus nuo Platelių ežero miške esančią Šeirių pelkę.

Tikslas – išsaugoti Šeirių pelkę ir jos retąją žemapelkių ir aukštapelkių tipo pelkinę augaliją (dėmėtąsias gegūnes, pelkines lanksvas);

6.2.4. Siberijos telmologinis draustinis yra į pietus nuo Platelių miestelio, apima Siberijos pelkę.

Tikslas – išsaugoti Siberijos tarpinio tipo pelkę su miško salomis ir aukštapelkių ploteliais, žemapelkiniais nendrynais paežerėje, retųjų augalų (dėmėtųjų gegūnių, paprastųjų tuklių) augavietes, retųjų paukščių (tetervinų, didžiųjų kuolingų) perimvietes;

6.2.5. Medsėdžių geomorfologinis draustinis apima vakarinėje parko dalyje esančią Medsėdžių kalvą.

Tikslas – išsaugoti būdingą Žemaitijos kraštovaizdžiui stambią kalvoto reljefo formą – Medsėdžių limnokeimą;

6.2.6. Laumalenkos hidrografinis draustinis apima pietinę Platelių ežero dalį ir Babrungo upės ištakas.

Tikslas – išsaugoti unikalią, natūralią Platelių ežero pakrančių hidrografinę struktūrą su salomis, pusiasaliais ir įlankomis, upelių vingiais ir protakomis;

6.2.7. Juodupio botaninis draustinis apima įtekantį į Platelių ežero šiaurės rytinę dalį Juodupio upelį ir jo slėnį.

Tikslas – išsaugoti Juodupio žemupio ir jo slėnio, Platelių ežero pakrančių retųjų augalų (paprastųjų tuklių, dėmėtųjų gegūnių) bendrijas;

6.2.8. Barstytalių zoologinis draustinis apima į pietus nuo Barstyčių miestelio esančią Barstytalių pelkę.

Tikslas – išsaugoti gausią rudagalvių kirų koloniją, kitų retųjų paukščių (švygždų, gaidukų) gyvenamąsias vietas, Barstytalių žemapelkių kompleksą;

6.2.9. Briedsalės zoologinis draustinis apima Platelių ežero šiaurinėje dalyje esančią Briedsalės salą ir aplinkinius vandenis.

Tikslas – išsaugoti didžiųjų dančiasnapių, švygždų, žaliųjų meletų ir kitų retųjų paukščių perimvietes;

6.2.10. Lydekinio botaninis-zoologinis draustinis apima rytinėje parko dalyje esančio Skirpsčių miško dalį.

Tikslas – išsaugoti būdingą Vakarų Lietuvai mišką – eglynų, retosios miško augalijos ir gyvūnijos (erelių rėksnių ir kt.) kompleksą su oligotrofiniais ežerėliais;

6.3. kultūriniai draustiniai:

6.3.1. Šventorkalnio archeologinis draustinis apima Platelių ežero vakarinėje dalyje esantį Šventorkalnio pusiasalį ir gretimą ežero pakrantę.

Tikslas – išsaugoti gausias ankstyvųjų viduramžių archeologinių iškasenų radimvietes, senąją Platelių gyvenvietę – archeologinį paminklą;

6.3.2. Piliasalių archeologinis draustinis apima Platelių ežero Pilies ir Veršio salas bei gretimas jų pakrantes.

Tikslas – išsaugoti Pilies ir Veršio salų gamtinį kultūrinį kompleksą, valstybinės reikšmės archeologinius paminklus – XVI amžiaus medinių pilių piliavietes;

6.3.3. Visvainių etnokultūrinis draustinis apima šiaurinėje parko dalyje esantį Visvainių kaimą ir jo įtakos zonas.

Tikslas – išsaugoti gatvinį, kultūrinę vertę turintį Visvainių kaimą, jo erdvinę struktūrą, smulkiosios architektūros elementus;

6.3.4. Žemaičių Kalvarijos urbanistinis draustinis apima parko šiaurės rytiniame pakraštyje esantį Žemaičių Kalvarijos miestelį ir jo įtakos zonas.

Tikslas – išsaugoti unikalią kultūrinę vertę turintį Žemaičių Kalvarijos miestelį, bažnyčią su koplyčių (stacijų) ansambliu, koplytstulpius, miestelio gatvių ir pastatų urbanistinę erdvinę struktūrą, piliakalnį;

6.3.5. Platelių urbanistinis draustinis apima Platelių miestelio centrinę dalį.

Tikslas – išsaugoti kultūrinę vertę turinčią senąją (centrinę) Platelių gyvenvietės dalį, būdingą Žemaitijos miestelių urbanistiniams kompleksams, jos erdvinę struktūrą su centrine aikšte, gatvėmis, pastatais ir bažnyčia, atkurti Platelių dvarą su greta jo esančiu senu parku;

6.3.6. Beržoro urbanistinis draustinis apima Beržoro bažnytkaimį ir šiaurinę Beržoro ežero pakrantę.

Tikslas – išsaugoti kultūrinę vertę turinčios Beržoro gyvenvietės (su bažnyčia ir varpine) architektūrinę, istoriškai susiklosčiusią erdvinę struktūrą, kuriai būdingas savitas siluetas ir gatvių išsidėstymas.

 

APSAUGOS (PREZERVACINĖ) ZONA

 

7. Rezervatų apsaugos zonai priskirtos teritorijos, esančios aplink Plokštinės ir Aklaežerio gamtinius rezervatus.

Tikslas – apsaugoti Plokštinės ir Aklaežerio gamtinius rezervatus nuo neigiamo poveikio, auginamuose miškuose formuoti produktyvius medynus, atliekančius apsaugos funkcijas.

8. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonai priskirtos teritorijos aplink Platelių ir kitus ežerus, upes.

Tikslas – apsaugoti paviršinius vandens telkinius nuo tiesioginės ūkinės veiklos poveikio, reguliuoti jos pobūdį ir intensyvumą.

9. Kelių apsaugos zonos yra palei autokelius Plungė – Mažeikiai, Plungė – Plateliai (per Beržorą ir Skurvydus).

Tikslas – apsaugoti gretimas pakelių teritorijas nuo transporto teršalų.

 

REKREACINĖ ZONA

 

10. Tikslas – naudoti zoną rekreacijai, sureguliuoti poilsiautojų ir turistų srautus, lokalizuoti rekreacinę veiklą parko teritorijoje, sudaryti lankytojams palankias poilsio sąlygas.

11. Miško parkai:

11.1. Šeirių miško parkas apima šiaurės vakaruose nuo Platelių ežero esantį Šeirių mišką, Kumelkaktės pusiasalį, Piktežerį.

Tikslas – pritaikyti miškus intensyviam rekreaciniam naudojimui, lankymui, nustatytose vietose įrengus stovyklavietes ir kitą rekreacinę įrangą;

11.2. Jurčio pusiasalio miško parkas apima šiaurėje nuo Platelių ežero esantį miškingą Jurčio pusiasalį.

Tikslas – pritaikyti miškus intensyviam rekreaciniam naudojimui, lankymui, nustatytose vietose įrengus stovyklavietes ir kitą rekreacinę įrangą;

11.3. Miežlaukio miško parkas apima rytinį Platelių ežero apyežerį abiejose Juodupio upelio pusėse.

Tikslas – pritaikyti miškus intensyviam rekreaciniam naudojimui, lankymui, nustatytose vietose įrengus stovyklavietes ir kitą rekreacinę įrangą;

11.4. Jautupio miško parkas apima vakarinę Jautupio upelio pakrantę į pietus nuo Žemaičių Kalvarijos.

Tikslas – suformuoti miško parką, skirtą rekreaciniam naudojimui, įrengti pliažą, prieplauką ir stovyklavietę (kempingą);

11.5. Luokos miško parkas apima Luokos ežero šiaurinį apyežerį su mišku.

Tikslas – suformuoti miško parką, pritaikyti teritoriją intensyviam rekreaciniam naudojimui, lankymui, įrengus pliažą, prieplauką ir stovyklavietę (kempingą);

11.6. Ilgio miško parkas apima Ilgio ežero šiaurinę ir rytinę dalis su apyežerio miškais.

Tikslas – suformuoti miško parką, pritaikyti teritoriją intensyviam rekreaciniam naudojimui, lankymui, įrengus pliažą, prieplauką ir stovyklavietę (kempingą).

12. Rekreacinės Platelių, Ilgio, Luokos ežerų akvatorijos apima didžiąją Platelių ežero dalį ir Ilgio, Luokos ežerus.

Tikslas – išsaugoti ir naudoti rekreacijai tinkamus ežerus, jų pakrantes bei atabradus, sudaryti sąlygas maudytis, plaukioti ir irstytis.

13. Žemaitijos nacionaliniame parke yra 16 žinybinių rekreacinių įstaigų (atostogų poilsio bazių, svetainių ir kt.) su joms priskirtomis teritorijomis.

Tikslas – sudaryti palankias sąlygas parko lankytojams stacionariai poilsiauti ir juos tinkamai aptarnauti.

Tvarkymo kryptys:

nekeisti ir nerekonstruoti rekreacinių objektų, priklausančių Plungės „Litodai“, akcinei bendrovei „Minija“, akcinei bendrovei „Plumega“, akcinei bendrovei „Linų audiniai“, Mažeikių „Oruvai“, Šiaulių šiluminių tinklų įmonei, Grūdų produktų kombinatui, akcinei bendrovei „Akumuliatoriai“, Žemaitijos nacionaliniam parkui (svetainė);

rekonstruoti netvarkingus vasaros poilsio stovyklų pastatus, priklausančius Lietuvos jūrų laivininkystės, jūrų prekybos uosto įmonėms, taip pat menkaverčius rekreacinės paskirties pastatus (namelius), priklausančius Klaipėdos tralų laivynui, Klaipėdos statybos trestui, Plungės „Sidonai“, Plungės rajono vartotojų kooperatyvų sąjungai, Plungės kelių valdybai.

 

ŪKINĖ ZONA

 

14. Miškų ūkio zona apima didžiąsias Mačiuikų, Montvidinės, Babrungėnų miškų dalis, Liepkalnio, Raišaitinės miškus ir kitus mažesnius miškų masyvus.

Tikslas – auginti produktyvius medynus pagal ketvirtajai miškų grupei keliamus ūkinių miškų reikalavimus.

15. Žemės ūkio zona apima Virkšų, Žemaičių Kalvarijos, Platakių, Paluokės, Barenių, Godelių, Pamedinčių, Platelių, Užpelkių, Pūčkorių apylinkes, kuriose daugiausia plotų užima žemės ūkio naudmenos.

Tikslas – ūkininkauti, išsaugant Žemaitijai būdingą agrarinio kraštovaizdžio struktūrą.

16. Nacionalinio parko gamybinės bazės teritorija apima buvusios sovietinės raketų bazės kareivines, valgyklą, katilinę, remonto dirbtuves ir kitus gamybos objektus. Šiuo metu ji yra pritaikyta trumpam poilsiui, ekskursantams bei poilsiautojams aptarnauti. Ateityje ją numatoma pertvarkyti ir, sujungus su Plokštinės kultūriniu rezervatu-muziejumi, suformuoti vientisą ekspozicinį kompleksą.

 

BENDROJO NAUDOJIMO VANDENŲ ZONA

 

17. Bendrojo naudojimo vandenų zona apima Beržoro ir kitus ežerus, vandens telkinius, kurie naudojami kelioms funkcijoms (verslinei žvejybai, rekreacijai ir kt.).

______________

 

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1994 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1109

 

RENGTINŲ AUKŠTAITIJOS, DZŪKIJOS IR ŽEMAITIJOS NACIONALINIUOSE PARKUOSE PROJEKTŲ 1995–2000 METŲ PROGRAMA

 

Darbų pavadinimas

Užsakovo pavadinimas

Vykdymo laikas (metai)

 

Aukštaitijos nacionalinis parkas

 

Parengti parko kompleksinį žemėtvarkos projektą

Žemės ūkio ministerija

1995–1996

Parengti parko planavimo schemą

Miškų ūkio ministerija, Aplinkos apsaugos ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija

1995–1996

Parengti Ginučių malūno rekonstrukcijos projektą

Aukštaitijos nacionalinio parko administracija

1995–1996

Parengti Antalksnės gyvenvietės ir gamybinio centro tvarkymo projektą

1995–1996

Parengti Palūšės turizmo ir rekreacijos centro rekonstrukcijos projektą

Aukštaitijos nacionalinis parkas, Statybos ir urbanistikos ministerija, Miškų ūkio ministerija

1996–1997

Parengti etnokultūrinių Salų II, Varniškių, Šuminų ir Vaišnoriškių kaimų draustinių regeneracijos projektus

Paminklotvarkos departamentas, Utenos ir Ignalinos rajonų valdybos, Statybos ir urbanistikos ministerija, Aplinkos apsaugos ministerija

1997–2000

Parengti miško parkų projektus

Miškų ūkio ministerija, Aplinkos apsaugos ministerija

1997–2000

Parengti Kaltanėnų dvaro parko regeneravimo projektą

Paminklotvarkos departamentas, Statybos ir urbanistikos ministerija

1998–2000

 

Dzūkijos nacionalinis parkas

 

Parengti parko kompleksinį žemėtvarkos projektą

Žemės ūkio ministerija

1995–1996

Parengti parko planavimo schemą

Miškų ūkio ministerija, Aplinkos apsaugos ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija

1995–1996

Parengti kompleksinį Skroblaus rezervato ir draustinio apsaugos bei tvarkymo projektą

Aplinkos apsaugos ministerija, Miškų ūkio ministerija

1995–1996

Parengti detalų Merkinės gyvenvietės tvarkymo projektą

Statybos ir urbanistikos ministerija, Varėnos rajono valdyba

1996–1997

Parengti Musteikos rezervato apsaugos projektą

Dzūkijos nacionalinio parko administracija

1996–1997

Parengti Marcinkonių miško parko projektą

Dzūkijos nacionalinio parko administracija, Miškų ūkio ministerija

1997–1998

Parengti Grūdos upės baseino kompleksinės apsaugos projektą

Dzūkijos nacionalinio parko administracija, Aplinkos apsaugos ministerija, Miškų ūkio ministerija

1997–1998

Parengti Dzūkijos nacionalinio parko botanikos sodo projektą

1997–1998

Parengti dzūkų etnografinės sodybos Marcinkonyse projektą ir jį įgyvendinti

Kultūros ministerija, Dzūkijos nacionalinio parko administracija, Varėnos rajono valdyba

1997–1998

Parengti Merkinės Subartonių pažintinio tako projektą ir jį įgyvendinti

Dzūkijos nacionalinio parko administracija

1998

Parengti Mergelės Akelių miško parko projektą ir jį įgyvendinti

Dzūkijos nacionalinio parko administracija, Miškų ūkio ministerija, Aplinkos apsaugos ministerija, Varėnos rajono valdyba

1998–1999

Parengti kompleksinį parko kaimiškojo turizmo projektą

Dzūkijos nacionalinio parko administracija, Valstybinė turizmo tarnyba, Miškų ūkio ministerija

1998–2000

Parengti Marcinkonių malūno rekonstrukcijos projektą

Dzūkijos nacionalinio parko administracija, Varėnos rajono valdyba

1998–2000

 

Žemaitijos nacionalinis parkas

 

Parengti parko kompleksinį žemėtvarkos projektą

Žemės ūkio ministerija

1995–1996

Parengti parko planavimo schemą

Miškų ūkio ministerija, Aplinkos apsaugos ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija

1995–1996

Parengti parko informacinės infrastruktūros schemą

Žemaitijos nacionalinio parko administracija

1995–1996

Parengti Žemaičių Kalvarijos kompleksinį paminklų ir gyvenvietės tvarkymo projektą

Paminklotvarkos departamentas, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemaitijos nacionalinio parko administracija, Plungės rajono valdyba

1996

Parengti Platelių miestelio, dvaro ir parko kompleksinį tvarkymo projektą

Paminklotvarkos departamentas, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemaitijos nacionalinio parko administracija

1996

Parengti parko rekreacinės infrastruktūros (trasų, maršrutų, takų, stovyklaviečių, kempingų) schemas

Žemaitijos nacionalinio parko administracija, Miškų ūkio ministerija

1997

Parengti Beržoro gyvenvietės ir jos aplinkos kompleksinį tvarkymo projektą

Paminklotvarkos departamentas, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemaitijos nacionalinio parko administracija, Plungės rajono valdyba

1997

Parengti Šventorkalnio archeologinio draustinio tvarkymo projektą

1995–1996

Parengti Visvainių kaimo etnokultūrinio draustinio regeneracijos projektą

1999

Parengti detalius miško parkų planus

Miškų ūkio ministerija

1998–2000

Parengti Plokštinės kultūrinio rezervato-muziejaus projektą

Kultūros ministerija, Žemaitijos nacionalinio parko administracija, Plungės rajono valdyba

1998–2000

 

______________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1249, 1994-12-14, Žin., 1994, Nr. 98-1942 (1994-12-21), i. k. 0941100NUTA00001249

Dėl Aukštaitijos nacionalinio parko zonavimo schemos patikslinimo