@D1=19920206;D2=19921029;D3=19930429

Pakeitimai:

1. Parlamentas, Įstatymas

Nr. 1-3010, priimtas 92.10.29, Žin., 1992, Nr. 32-976

DĖL APYGARDŲ TEISMŲ, LIETUVOS APELIACINIO TEISMO IR

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO ĮSTEIGIMO IR LIETUVOS

RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO

*** Pabaiga **

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TEISMŲ

ĮSTATYMAS

I SKIRSNIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ SISTEMA

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismai

1. Lietuvos Respublikoje teisingumą vykdo pagal įstatymus

įsteigti apylinkių teismai, apygardų teismai, Lietuvos

apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

2. Lietuvos Respublikos teismai yra juridiniai asmenys, turi

herbinį antspaudą su Lietuvos valstybės herbu.

2 straipsnis. Apylinkių teismai

Apylinkės teismą sudaro teismo pirmininkas, jo pavaduotojai

ir teisėjai. Teismo pirmininko pavaduotojai skiriami teisme,

kuriame yra ne mažiau kaip šeši teisėjai.

3 straipsnis. Apygardų teismai

1. Apygardos teismą sudaro apygardos teismo pirmininkas,

skyrių pirmininkai ir teisėjai.

2. Apygardos teisme yra civilinių bylų skyrius ir baudžiamųjų

bylų skyrius.

3. Apygardos teismo veiklos teritoriją nustato įstatymas.

4 straipsnis. Lietuvos apeliacinis teismas

1. Lietuvos apeliacinį teismą sudaro Apeliacinio teismo

pirmininkas, skyrių pirmininkai, teisėjai.

2. Apeliaciniame teisme yra civilinių bylų skyrius ir

baudžiamųjų bylų skyrius.

3. Apeliacinio teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos

sostinėje Vilniuje.

5 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

1. Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą sudaro Teismo pirmininkas,

skyrių pirmininkai, teisėjai.

2. Aukščiausiajame Teisme yra civilinių bylų skyrius,

baudžiamųjų bylų skyrius ir Lietuvos teisėjų senatas.

3. Aukščiausiojo Teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos

sostinėje Vilniuje.

6 straipsnis. Teisėjų skaičius

1. Teisėjų skaičių apylinkių, apygardų teismuose,

Apeliaciniame teisme nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausioji

Taryba Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisingumo ministro

teikimu.

2. Teisėjų skaičių Aukščiausiajame Teisme nustato Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba Aukščiausiojo Teismo pirmininko

teikimu.

3. Apylinkės teisme turi dirbti ne mažiau kaip du teisėjai.

II SKIRSNIS

TEISMŲ KOMPETENCIJA

7 straipsnis. Apylinkės teismo kompetencija

Apylinkės teismas yra pirmoji instancija:

1) civilinėms byloms;

2) baudžiamosioms byloms;

3) administracinėms byloms;

4) byloms, susijusioms su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu;

5) byloms dėl tardymo ir kvotos pareigūnų veiksmų.

8 straipsnis. Apygardos teismo kompetencija

Apygardos teismas yra:

1) pirmoji instancija civilinėms byloms, įstatymo priskirtoms

jo kompetencijai;

2) pirmoji instancija baudžiamosioms byloms, įstatymo

priskirtoms jo kompetencijai;

3) apeliacinė instancija apylinkių teismų sprendimams,

nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams;

4) kasacinė instancija įsiteisėjusiems apylinkių teismų

sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams.

9 straipsnis. Apeliacinio teismo kompetencija

Apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias

išnagrinėjo apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai.

10 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo kompetencija

1. Aukščiausiasis Teismas yra kasacinė instancija

įsiteisėjusiems apygardų teismų sprendimams, nuosprendžiams,

nutartims bei nutarimams ir Apeliacinio teismo byloms.

2. Aukščiausiasis Teismas leidžia periodinį teismų praktikos

biuletenį.

III SKIRSNIS

LIETUVOS TEISĖJŲ SENATAS

11 straipsnis. Lietuvos teisėjų senato sudėtis

1. Teisėjų senatą sudaro Aukščiausiojo Teismo pirmininkas,

šio teismo skyrių pirmininkai ir teisėjai, Apeliacinio teismo

pirmininkas, apygardų teismų pirmininkai.

2. Teisėjų senato sekretorių iš Aukščiausiojo Teismo teisėjų

renka senatas.

3. Teisėjų senato pirmininkas yra Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas.

12 straipsnis. Teisėjų senato kompetencija

1. Teisėjų senatas:

1) Teisėjų senato pirmininko siūlymu nagrinėja teismų

praktiką ir teikia rekomendacijas teismams dėl įstatymų taikymo;

2) nagrinėja skundus dėl Teisėjų egzaminų komisijų išvadų ir

Teisėjų garbės teismo sprendimų.

Teisėjų senato sprendimai yra galutiniai.

2. Teisingumo ministras, generalinis prokuroras turi teisę

siūlyti Teisėjų senato pirmininkui svarstyti teismų praktikos

klausimus, dalyvauti Teisėjų senato posėdžiuose ir ten reikšti

nuomonę svarstomais klausimais.

13 straipsnis. Teisėjų senato posėdžiai

1. Teisėjų senato posėdžius šaukia Teisėjų senato

pirmininkas ne rečiau kaip kartą per pusę metų.

2. Teisėjų senato posėdžio darbotvarkė pranešama, dokumentų

projektai išsiunčiami Teisėjų senato teisėjams, teisingumo

ministrui, generaliniam prokurorui ne vėliau kaip prieš

trisdešimt dienų iki posėdžio.

3. Teisėjų senato posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja

ne mažiau kaip du trečdaliai Teisėjų senato narių. Teisėjų senato

nutarimai priimami atviru balsavimu. Nutarimas laikomas priimtu,

jeigu už jį balsavo dauguma dalyvavusių posėdyje Teisėjų senato

narių.

4. Teisėjų senato nutarimus pasirašo jo pirmininkas ir

sekretorius.

IV SKIRSNIS

TEISĖJAI IR TEISMO KANDIDATAI

14 straipsnis. Apylinkės teismo teisėjas

Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas ne jaunesnis

kaip 25 metų Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį

teisinį išsilavinimą ir teisėjo profesijai būtinus fizinius ir

dvasinius duomenis, dvejų metų teisinio arba teismo kandidato

darbo stažą ir išlaikęs apylinkės teismo teisėjo egzaminus.

15 straipsnis.Apygardos teismo ir Apeliacinio teismo

teisėjas

Apygardos teismo ir Apeliacinio teismo teisėju gali būti

skiriamas apylinkės teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip

trejų metų teisėjo arba pilietis, turintis tokį pat prokuroro,

prokuroro pavaduotojo, advokato, valstybinio arbitro darbo stažą

ir išlaikęs apygardos ar Apeliacinio teismo teisėjų egzaminus.

Straipsnio pakeitimai:

1-3010, 1992.10.29, Žin., 1992, Nr. 32-976

16 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjas

1. Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas apygardos

teismo arba Apeliacinio teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip

penkerių metų teisėjo arba tokį pat Generalinės prokuratūros

prokuroro, advokato ar valstybinio arbitro darbo stažą ir

išlaikęs Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminus.

2. Aukščiausiojo Teismo teisėju be egzaminų gali būti

skiriamas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisės mokslinį

laipsnį.

3. Išimtiniais atvejais Aukščiausiojo Teismo teisėju gali

būti skiriamas apylinkės teismo teisėjas, turintis ne mažesnį

kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą ir išlaikęs Aukščiausiojo

Teismo teisėjų egzaminus.

17 straipsnis. Teismo kandidatas

1. Teismo kandidatu gali būti Lietuvos Respublikos pilietis,

turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą.

2. Teismo kandidatą ne daugiau kaip dvejiems metams dirbti

stažuotoju apylinkės teisme skiria teisingumo ministras.

3. Jei teismo kandidatas neišlaiko apylinkės teismo teisėjų

egzaminų, jis iš kandidato pareigų atleidžiamas.

4. Teismo kandidatams, kai jie dirba stažuotojais, vadovauja

teismo pirmininkas. Teismo kandidato stažavimo programą tvirtina

teisingumo ministras ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

V SKIRSNIS

TEISĖJŲ EGZAMINAI

18 straipsnis. Apylinkių teismų teisėjų egzaminų komisijos

Apylinkių teismų teisėjų egzaminų komisijos sudaromos

kiekvienoje apygardoje iš trijų tos apygardos teismo teisėjų

teisingumo ministro įsakymu.

19 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo

ir apygardų teismų teisėjų egzaminų

komisija

Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir apygardų teismų

teisėjų egzaminų komisija sudaroma iš trijų Aukščiausiojo Teismo

teisėjų šio teismo pirmininko įsakymu.

20 straipsnis. Teisėjų egzaminų programa ir nuostatai

Teisėjų egzaminų programą ir nuostatus tvirtina Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas ir teisingumo ministras.

21 straipsnis. Teisėjų egzaminai

Teisėjų egzaminus laiko:

1) asmenys, prieš keliant juos kandidatais į teisėjo

pareigas;

2) teisėjai, prieš skiriant juos į apygardų teismų,

Apeliacinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus.

VI SKIRSNIS

TEISĖJŲ SKYRIMAS

22 straipsnis. Apylinkių teismų teisėjų skyrimas

1. Kandidatus į apylinkių teismų teisėjus parenka teisingumo

ministras pirmiausia iš teismo kandidatų.

2. Apylinkių teismų teisėjus į šias pareigas skiria Lietuvos

Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, remdamasis

teisingumo ministro teikimu ir teisėjų egzaminų komisijos išvada.

3. Apylinkių teismų teisėjus į darbo vietas skirsto

teisingumo ministras.

4. Apylinkių teismų pirmininkus, jų pavaduotojus skiria

teisingumo ministras.

23 straipsnis.Apeliacinio teismo ir apygardų teismų teisėjų

skyrimas

1. Apeliacinio teismo ir apygardų teismų teisėjus parenka

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, kandidatūras suderinęs su

teisingumo ministru.

2. Apeliacinio teismo ir apygardų teismų teisėjus skiria

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas,

remdamasis Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu ir teisėjų

egzaminų komisijos išvada.

3. Paskirtuosius Apeliacinio teismo teisėjus tvirtina

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

24 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo pirmininko, Aukščiausiojo

Teismo skyrių pirmininkų skyrimas

Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir skyrių pirmininkus skiria

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko siūlymu.

25 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimas

1. Aukščiausiojo Teismo teisėjus parenka Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas.

2. Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria Lietuvos Respublikos

Aukščiausioji Taryba Aukščiausiojo Teismo pirmininko siūlymu ir

remdamasi teisėjų egzaminų komisijos išvada.

26 straipsnis. Laikas, kuriam skiriami teisėjai

Lietuvos Respublikos teismų teisėjai skiriami penkeriems

metams. Pasibaigus šiam laikotarpiui, jie skiriami: moterys -

iki 60 metų, vyrai - iki 65 metų amžiaus.

27 straipsnis. Apylinkių teismų teisėjų perkėlimas į tokias

pačias pareigas kitame teisme

Apylinkės teismo teisėją, jam sutikus, į tas pačias pareigas

kitame tokiame pat teisme gali perkelti teisingumo ministras.

28 straipsnis. Apylinkių teismų teisėjų pavadavimas

Apylinkės teismo teisėjui susirgus arba dėl kitų jo nebuvimo

priežasčių, teisingumo ministras šias pareigas gali pavesti

laikinai eiti kito apylinkės teismo teisėjui.

VII SKIRSNIS

TEISMŲ PIRMININKAI IR JŲ PAVADUOTOJAI

29 straipsnis. Teismų pirmininkai

1. Teismų pirmininkai vykdo teisingumą ir vadovauja teismų

darbui.

2. Teismo pirmininkas, nagrinėdamas bylas, turi tokias pat

teises ir pareigas kaip kiti teisėjai.

3. Teismo pirmininkas neturi teisės daryti poveikio kitų

teisėjų darbui, kai šie vykdo teisingumą.

4. Teismų pirmininkai įstatymo numatytais atvejais turi teisę

nagrinėti skundus dėl kitų nutarimų, kuriuos teisėjai priėmė

pagal sumarinį procesą.

30 straipsnis. Apylinkės teismo pirmininkas

Apylinkės teismo pirmininkas organizuoja teisėjų darbą taip,

kad šie turėtų tolygią darbo apimtį, vadovauja teismo

kandidatams, priima į darbą ir atleidžia iš darbo teismo raštinės

tarnautojus ir kitus darbuotojus.

31 straipsnis. Apylinkės teismo pirmininko pavaduotojai

1. Apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas vykdo teisingumą

ir atsako už tą teismo darbo sritį, kurią tvarkyti jam paveda

teismo pirmininkas.

2. Apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, nagrinėdamas

bylas, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir kiti teisėjai.

3. Apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas neturi teisės

daryti poveikio kitų teisėjų darbui, kai šie vykdo teisingumą.

32 straipsnis. Apygardų teismų ir Apeliacinio teismo

pirmininkai

Apygardų teismų ir Apeliacinio teismo pirmininkai priima į

darbą ir atleidžia iš darbo teismo raštinės tarnautojus ir kitus

darbuotojus.

33 straipsnis. Apygardų teismų, Apeliacinio teismo ir

Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkai

Apygardų teismų, Apeliacinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo

skyrių pirmininkai vykdo teisingumą, skirsto bylas teisėjams,

tvarko skyriaus raštinės darbą.

34 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas šaukia Teisėjų senatą,

priima į darbą ir atleidžia iš darbo teismo raštinės tarnautojus

ir kitus darbuotojus.

35 straipsnis. Teismų pirmininkų pavadavimas

1. Nesant apygardos teismo, Apeliacinio teismo, Aukščiausiojo

Teismo pirmininko, šias pareigas Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas paveda eiti vienam iš tų

teismų skyriaus pirmininkų.

2. Apylinkės teisme, kuriame nėra pirmininko pavaduotojo,

nesant pirmininko, šias pareigas laikinai eina teisingumo

ministro įsakymu paskirtas to teismo teisėjas.

VIII SKIRSNIS

TEISĖJŲ SKIRIAMIEJI ŽENKLAI IR PRIESAIKA

36 straipsnis. Teismų ir teisėjų valdžios simboliai

1. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo

nustatyta tvarka teismų posėdžių salėse turi būti Lietuvos

valstybinė vėliava ir Lietuvos valstybės herbas.

2. Lietuvos Respublikos teismų teisėjų valdžios simboliai

vykdant teisingumą yra mantija ir ženklas - Lietuvos valstybės

herbo atvaizdas.

3. Lietuvos Respublikos teismų teisėjų valdžios simbolių

etalonus, teisėjų pažymėjimų pavyzdžius nustato Lietuvos

Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

4. Teismo posėdžio metu advokatai ir prokuroras dėvi Lietuvos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nustatytas mantijas.

37 straipsnis. Teisėjo priesaika

1. Asmuo, paskirtas teisėju, prieš pradėdamas eiti pareigas,

šio įstatymo nustatyta tvarka jį paskyrusiai ar patvirtinusiai

Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai ar Lietuvos

Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui prisiekia:

"Aš, teisėjas(a) (vardas, pavardė), prisiekiu būti

ištikimas(a) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir

įstatymų, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus,

visada būti sąžiningas(a), humaniškas(a) ir savo elgesiu

nepakenkti teisėjo vardui.

Tepadeda man Dievas."

Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.

2. Teisėjas priesaikos tekstą pasirašo. Šis jo priesaikos

tekstas laikomas teisėjo tarnybos byloje.

3. Priesaika galioja per visą teisėjo darbo laiką Lietuvos

Respublikos teismuose.

4. Asmuo, paskirtas teisėju, bet neprisiekęs, eiti teisėjo

pareigų negali.

IX SKIRSNIS

TEISĖJO IR TEISMO NEPRIKLAUSOMUMAS

38 straipsnis. Teisėjo nepriklausomumas

1. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra

nepriklausomi, klauso tik įstatymo bei savo sąžinės ir atsakingi

Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai.

2. Priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi tik tais

įstatymais, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijai, neprieštaraujančiais įstatymams Vyriausybės

nutarimais ir potvarkiais, neprieštaraujančiais įstatymams ir

Vyriausybės nutarimams bei potvarkiams kitais norminiais aktais.

3. Valstybės valdžios ir valdymo organų, politinių partijų,

visuomeninių organizacijų, visuomeninių judėjimų, pareigūnų ir

kitų piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir

užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę.

4. Mitingai, piketai bei kitokie veiksmai arčiau negu

įstatyme leidžiamas nuotolis iki teismo ir teisme, kuriais

siekiama paveikti teisėją arba teismą, yra kišimasis į teisėjo

arba teismo veiklą.

39 straipsnis. Teisėjo neliečiamumas

1. Teisėjui negali būti keliama baudžiamoji byla ir jo

negalima suimti be Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos,

o tarp jos sesijų - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo sutikimo.

2. Baudžiamąją bylą teisėjui gali iškelti tik Lietuvos

Respublikos generalinis prokuroras.

3. Teisėjo įgaliojimus, pareiškus jam kaltinimą baudžiamojoje

byloje, sustabdo Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, o

tarp jos sesijų - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teikimu.

4. Teisėjas negali būti traukiamas administracinėn

atsakomybėn. Jeigu teisėjas padarė administracinės teisės

pažeidimą, medžiaga perduodama teisingumo ministrui ar

Aukščiausiojo Teismo pirmininkui dėl drausminės bylos iškėlimo.

40 straipsnis. Teisėjo reikalavimų privalomumas

Teisėjo reikalavimai, kai jis vykdo teisingumą, yra privalomi

visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Šių reikalavimų

nevykdymas yra įstatymo baudžiamas.

41 straipsnis. Teisėjų depolitizavimas

1. Politinės partijos, politinio visuomeninio judėjimo ar

kitokios politinės organizacijos narys, paskirtas teisėju,

privalo savo narystę bei veiklą jose nutraukti.

2. Teisėjai gali jungtis į teisėjų asociacijas.

42 straipsnis. Teisėjų darbo ne teisme apribojimas

Teisėjams neleidžiama dirbti antraeilėse pareigose, išskyrus

pedagoginį ir mokslinį tyrimo darbą.

X SKIRSNIS

TEISĖJŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS

43 straipsnis. Teisėjų pensijos

Teisėjų pensinį aprūpinimą nustato Lietuvos Respublikos

įstatymai.

44 straipsnis. Teisėjų aprūpinimas butais

1. Teisėjai gyvenamuoju plotu aprūpinami Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta tvarka.

2. Asmenims, paskirtiems teisėjais ir paskyrimo vietoje

neturintiems gyvenamojo ploto, Vyriausybės nustatyta tvarka

suteikiami tarnybiniai butai arba kompensuojamos buto nuomos

išlaidos, jeigu jie gyvenamąsias patalpas nuomoja ne savivaldybei

priklausančiame gyvenamajame name.

45 straipsnis. Teisėjų atostogos

Teisėjų atostogų laiką nustato Lietuvos Respublikos

įstatymai.

46 straipsnis. Teisėjų darbo atlyginimas ir kitos socialinės

garantijos

1. Teisėjų atlyginimus ir atlyginimų priedų dydžius nustato

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

2. Teisėjų draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir kitas

socialines garantijas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

XI SKIRSNIS

TEISĖJO ATLEIDIMAS, ATŠAUKIMAS IR DRAUSMINĖ

ATSAKOMYBĖ

47 straipsnis. Teisėjo atleidimas

Teisėją gali atleisti iš pareigų Lietuvos Respublikos

Aukščiausioji Taryba, o tarp jos sesijų - Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas teisingumo ministro ar

Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu:

1) dėl sveikatos būklės;

2) išrinkus į kitas pareigas arba perkėlus jo sutikimu į kitą

darbą;

3) savo noru;

4) sukakus šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytam amžiui.

48 straipsnis. Teisėjo atšaukimas

1. Teisėjas gali būti atšauktas, jeigu jis savo poelgiu

pažemino teisėjo vardą, taip pat kai įsiteisėja jį apkaltinęs

nuosprendis.

2. Teisėją gali atšaukti Lietuvos Respublikos Aukščiausioji

Taryba, o tarp jos sesijų - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumas teisingumo ministro ar Aukščiausiojo Teismo

pirmininko teikimu.

49 straipsnis. Teisėjų garbės teismas

1. Teisėjų garbės teismą sudaro Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas iš penkių Aukščiausiojo

Teismo teisėjų Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu.

2. Teisėjų garbės teismo nariais negali būti Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas, šio teismo skyrių pirmininkai.

3. Teisėjų garbės teismas yra vienas visiems Lietuvos

Respublikos teismų teisėjams.

4. Teisėjų garbės teismas nagrinėja teisėjų drausmines bylas,

vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Teisėjų garbės teismo nuostatais,

patvirtintais Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos.

50 straipsnis. Teisėjo drausminė atsakomybė

1. Teisėjas gali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn:

1) už apsileidimą darbe;

2) už pareiginį nusižengimą, kenkiantį teismo autoritetui;

3) už teisėjo vardą žeminantį elgesį;

4) už administracinį nusižengimą.

2. Teismo sprendimo, nuosprendžio, nutarties ar nutarimo

panaikinimas negali būti pagrindu patraukti teisėją drausminėn

atsakomybėn.

3. Lietuvos Respublikos teismų teisėjams už nusižengimus,

numatytus šiame straipsnyje, drausminę bylą gali iškelti

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

4. Apylinkių teismų teisėjams drausminę bylą gali iškelti ir

teisingumo ministras.

51 straipsnis. Nuobaudos skyrimas teisėjui

1. Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs teisėjo drausminę

bylą, gali:

1) pareikšti teisėjui pastabą;

2) pareikšti jam papeikimą;

3) pareikšti jam griežtą papeikimą;

4) pasiūlyti jį atšaukti.

2. Teisėjų garbės teismas taip pat gali:

1) išteisinti teisėją;

2) pasitenkinti jo drausminės bylos svarstymu;

3) nutraukti jo drausminę bylą, jei praleistas šios bylos

iškėlimo terminas.

3. Teisėjų garbės teismo sprendimas per dešimt dienų nuo jo

priėmimo gali būti skundžiamas Teisėjų senatui.

XII SKIRSNIS

PAGRINDINIAI TEISMŲ VEIKLOS PRINCIPAI

52 straipsnis. Teisingumą vykdo tik teismas

1. Lietuvos Respublikoje teisingumą vykdo tik šio įstatymo

numatyti teismai,savo sprendimus ir nuosprendžius priimantys

Lietuvos Respublikos vardu.

2. Ypatingų įgaliojimų teismai Lietuvoje negali būti

steigiami.

53 straipsnis. Lygybė prieš įstatymą ir teismą

Lietuvos Respublikoje visi fiziniai ir juridiniai asmenys

prieš įstatymą ir teismą yra lygūs, nepriklausomai nuo socialinės

ir turtinės padėties, pareigų, priklausymo partijoms, kilmės,

rasės ir tautybės, tikėjimo, įsitikinimų, išsilavinimo, užsiėmimo

ar kitų sąlygų.

54 straipsnis. Teisė į teisminę gynybą

1. Lietuvos Respublikoje visi jos piliečiai turi teisę į

teisminę gynybą nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir sveikatą, asmeninę

laisvę ir privatinę nuosavybę, garbę ir orumą, kitas

Konstitucijos jiems garantuotas teises ir laisves, taip pat į

teisminę gynybą nuo valstybės valdžios ir valdymo įstaigų bei

pareigūnų neteisėtų veiksmų.

2. Kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės turi

teisę į teisminę gynybą lygiai su Lietuvos Respublikos

piliečiais.

3. Teisę į teisminę gynybą turi ir juridiniai asmenys.

55 straipsnis. Nekaltumo prezumpcija

Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nepripažintas

įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

56 straipsnis. Teisė į gynybą ir teisinę pagalbą

1. Teisė į gynybą garantuojama asmeniui, kuris įtariamas

padaręs nusikaltimą, arba kaltinamajam nuo jo pirmosios apklausos

momento, taip pat teisme.

2. Baudžiamosiose bylose gina advokatai, o civilinėse ir

administracinėse bylose teisinę pagalbą teikia advokatai ir kiti

įstatymų numatyti asmenys.

57 straipsnis. Teismo proceso rungimosi principas ir viešumas

1. Visuose teismuose bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi

principo ir viešai.

2. Nagrinėti bylas uždarame teismo posėdyje leidžiama tik

įstatymo nustatytais atvejais, tačiau šiuose posėdžiuose priimtų

sprendimų ir nuosprendžių rezoliucinės dalys skelbiamos viešai.

58 straipsnis. Teismo proceso kalba

1. Teismo proceso kalba yra lietuvių kalba.

2. Lietuviškai nemokantiems proceso dalyviams teismas

užtikrina vertėjo paslaugas.

XIII SKIRSNIS

BYLŲ NAGRINĖJIMAS TEISMUOSE

59 straipsnis. Bylų nagrinėjimas apylinkių teismuose

Apylinkių teismuose bylas teisėjas nagrinėja vienas.

60 straipsnis. Bylų nagrinėjimas apygardų teismuose,

Apeliaciniame teisme ir

Aukščiausiajame Teisme

Apygardų teismuose, Apeliaciniame teisme ir Aukščiausiajame

Teisme visas bylas, taip pat kasacinės bylos iškėlimą nagrinėja

trijų teisėjų kolegija. Kolegijos sudėtį sudaro ir jos pirmininką

skiria atitinkamo teismo ar jo skyriaus pirmininkas.

61 straipsnis. Prokuroro dalyvavimas vykdant teisingumą

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, jam pavaldūs

prokurorai gali dalyvauti nagrinėjant bylas visuose Lietuvos

Respublikos teismuose. Prokurorų procesines teises nustato

įstatymai.

62 straipsnis. Teismo posėdžių protokolavimas

1. Teismo posėdžius protokoluoja teismo posėdžių sekretorius,

kuris yra teismo raštinės pareigūnas.

2. Teismo posėdžių protokolus pasirašo teisėjas (kolegijos

pirmininkas) ir posėdžių sekretorius. Protokolų tikrumą įstatymo

nustatyta tvarka paliudija davę parodymus ar paaiškinimus, kiti

dalyvaujantys teisminiame nagrinėjime asmenys.

3. Teismo posėdžių sekretorius, prieš pradėdamas eiti

pareigas, pasirašo tarnybinį pasižadėjimą, kurio turinį ir formą

nustato teisingumo ministras.

XIV SKIRSNIS

TEISMŲ DARBO SĄLYGOS

63 straipsnis. Teismų veiklos užtikrinimas

1. Tinkamas teismų darbo sąlygas užtikrina Valstybė.

2. Apylinkių, apygardų teismų, Apeliacinio teismo veiklą

užtikrina teisingumo ministras, laikydamasis šio įstatymo

nustatytų teismų veiklos ir teisėjų nepriklausomumo principų.

Teisingumo ministras organizuoja teisėjų kvalifikacijos kėlimą,

apylinkių, apygardų teismų bei Apeliacinio teismo materialinį

techninį aprūpinimą.

3. Aukščiausiojo Teismo veiklą, materialinį techninį

aprūpinimą užtikrina Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

atitinkami padaliniai, laikydamiesi šio įstatymo nustatytų teismų

veiklos ir teisėjų nepriklausomumo principų.

4. Teismų veiklos statistiką tvarko teisingumo ministras.

64 straipsnis. Teismo raštinė

1. Kiekviename teisme yra raštinė, kuri padeda tvarkyti

teismo darbą.Raštinės sudėtinė dalis yra teismo archyvas.

2. Teismo raštinės darbui vadovauja raštinės vedėjas.

3. Apeliacinio teismo, apygardų ir apylinkių teismų raštinių

ir archyvo darbą, statistikos tvarkymą reglamentuoja teisingumo

ministro patvirtinta raštvedybos instrukcija.

4. Aukščiausiojo Teismo raštvedybą reglamentuoja

Aukščiausiojo Teismo pirmininko patvirtinta raštvedybos

instrukcija.

65 straipsnis. Teismų darbo ir finansinės veiklos kontrolė

Apygardų, apylinkių teismų, Apeliacinio teismo darbą,

išskyrus teisingumo vykdymą, finansinę veiklą kontroliuoja ir

revizuoja tik Teisingumo ministerija, o Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo - tik Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

XV SKIRSNIS

TEISMO ANTSTOLIAI

66 straipsnis. Vykdymo procesas

1. Teismų sprendimus ir kitus įstatymų nustatytus

vykdomuosius dokumentus vykdo teismo antstoliai, esantys prie

apylinkių teismų.

2. Teismo antstolio reikalavimai vykdymo procese yra

privalomi visiems Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams

asmenims.

3. Teismo antstoliai vykdymo procese vadovaujasi įstatymais

ir teisingumo ministro patvirtinta instrukcija.

67 straipsnis. Teismo antstoliai

1. Teismo antstoliu gali būti ne jaunesnis kaip 23 metų

Lietuvos Respublikos pilietis, paprastai turintis aukštąjį ar

vidurinį teisinį išsilavinimą ir išlaikęs teismo antstolio

egzaminus.

2. Teismo antstolius skiria į darbą, atleidžia iš darbo, jų

skaičių nustato teisingumo ministras.

68 straipsnis. Vyresnysis teismo antstolis

1. Teismuose, prie kurių yra du ir daugiau teismo antstolių,

vienas iš jų teisingumo ministro skiriamas vyresniuoju teismo

antstoliu.

2. Jeigu prie teismo yra vienas teismo antstolis, jis

skiriamas ir vyresniuoju teismo antstoliu.

3. Vyresnysis teismo antstolis organizuoja ir kontroliuoja

teismo antstolių darbą, pats atlieka vykdomuosius veiksmus,

vadovauja teismo antstolių kontoros veiklai, priima į darbą,

atleidžia iš darbo raštvedybą tvarkančius darbuotojus.

69 straipsnis. Teismo antstolių egzaminai

Teismo antstolių egzaminų programą tvirtina ir teismo

antstolių egzaminų komisiją sudaro teisingumo ministras iš

ministerijos darbuotojų ir teismo antstolių.

70 straipsnis. Teismo antstolio atsakomybė

1. Teismo antstolis materialiai atsako už visą dėl jo kaltės

padarytą žalą. Todėl teisingumo ministerija su teismo antstoliu

sudaro rašytinę sutartį dėl visiškos materialinės atsakomybės.

2. Teismo antstolių darbą kontroliuoja teisingumo ministras,

o finansinę veiklą - ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

71 straipsnis. Teismo antstolio apsauga

1. Teismo antstolį saugo įstatymas.

2. Teismo antstoliui užtikrinama policijos pagalba tuo

atveju, jei jam einant pareigas kas priešinasi.

72 straipsnis. Teismo antstolio veiksmų apskundimas

Skundus dėl teismo antstolio veiksmų atliekant savo pareigas

įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja teismas.

73 straipsnis. Teismo antstolio uniforma

1. Teismo antstolis turi uniformą, kurią aprobuoja Teisingumo

ministras.

2. Vykdydamas tarnybines pareigas, teismo antstolis turi

dėvėti uniformą.

74 straipsnis. Teismo antstolių kontora

1. Prie apylinkių teismų yra teismo antstolių kontora, kuri

yra juridinis asmuo.

2. Teismo antstolių kontorą sudaro vyresnysis antstolis,

teismo antstoliai ir raštvedybą tvarkantys darbuotojai.

3. Teismo antstolių kontora Valstybiniame banke turi teismo

antstolių depozitinę sąskaitą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1992 m. vasario 6 d.

Nr.I-2273