Suvestinė redakcija nuo 2013-11-08
Įsakymas paskelbtas: www.valstybes-zinios.lt 2012, Nr. 49-0; Žin. 2012, Nr.49-2407, i. k. 112301MISAK00D1-294
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL PLAČIALAPĖS KLUMPAITĖS (CYPRIPEDIUM CALCEOLUS L.) APSAUGOS PLANO IR VEIKSMŲ PLANŲ santraukų PATVIRTINIMO
2012 m. balandžio 5 d. Nr. D1-294
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2009, Nr. 159-7200) 3 straipsnio 3 dalies 5 punktu, 9 straipsnio 3 dalimi ir Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2010 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-463 (Žin., 2010, Nr. 66-3299), 3 ir 13 punktais:
1. T v i r t i n u:
1.1. Balsio ežero pietrytinės pakrantės plačialapės klumpaitės (Cypripedium calceolus L.) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);
1.2. Medemrodės miško plačialapės klumpaitės (Cypripedium calceolus L.) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);
1.3. Trako miško plačialapės klumpaitės (Cypripedium calceolus L.) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);
1.4. Vilkokšnio ežero pakrantės plačialapės klumpaitės (Cypripedium calceolus L.) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);
1.5. Žaliųjų ežerų apylinkių plačialapės klumpaitės (Cypripedium calceolus L.) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);
2. P a v e d u Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, atitinkamoms saugomų teritorijų direkcijoms organizuoti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1.2, 1.3, 1.4 punktuose patvirtintose saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukose, įgyvendinimo priežiūrą ir ataskaitų teikimą Aplinkos ministerijai.
3. N u s t a t a u šį įsakymą be saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukų paskelbti „Valstybės žiniose“, o įsakymą su saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukomis paskelbti „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2012 m. balandžio mėn. 5 d.
įsakymu Nr. D1-294
PLAČIALAPĖS KLUMPAITĖS (CYPRIPEDIUM CALCEOLUS)
APSAUGOS PLANAS
Rengėjas
dr. Zigmantas Gudžinskas
2012 m.
I. PLAČIALAPĖS KLUMPAITĖS, JOS POPULIACIJOS, BUVEINĖS APRAŠYMAS
Plačialapės klumpaitės apibūdinimas
1. Plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus) yra daugiametis gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalas. Po žeme horizontaliai išsidėstęs šakotas šakniastiebis gana trumpas, kartais jis gali būti iki kelių dešimčių centimetrų ilgio. Iš vieno individo šakniastiebio išauga 1-5, kartais 10 ir daugiau ūglių. Ūgliai būna su 1-5 gana stambiais, kiaušiniškais arba plačiai kiaušiniškais, trumpais plaukeliais apaugusiais lapais. Žydinčių ūglių viršūnėje būna 1-2, retai 3 stambūs žiedai. Vaisius – dėžutė su labai daug smulkių sėklų. Žydi gegužės-birželio mėnesiais.
Plačialapės klumpaitės buveinės aprašymas
2. Plačialapė klumpaitė Įsikuria įvairių tipų buveinėse, tačiau visos jos susijusios su šarmingais arba karbonatingais dirvožemiais. Svarbiausiomis buveinėmis laikomi įvairių tipų miškai, bet dažniausiai – mišrieji ir lapuočių medynai, kalnų krūmynai, pamiškių ir šlaitų pievos. Europoje plačialapė klumpaitė auga kalnuose, nemoralinių ir borealinių sričių kalvų šlaituose, šiaurinėje arealo dalyje, ypač Baltijos jūros regione, įsikuria lygumose. Pietinėje arealo dalyje (Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Bulgarijoje, Kryme) plačialapės klumpaitės auga vien tik kalnuose. Prancūzijos rytuose, Vidurio Vokietijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rumunijoje ir Vidurio Rusijoje dauguma populiacijų telkiasi kalvotose vietovėse. Gausiausios rūšies populiacijos šiuo metu telkiasi Skandinavijoje, Alpėse, Karpatuose, Baltijos šalyse, Podolės aukštumoje. Plačialapė klumpaitė visai neauga arba ypač reta atlantinio klimato srityse, Viduržemio jūros regione ir vietovėse, kurioms būdingos labai karštos ir sausringos vasaros bei šaltos žiemos su menka sniego danga. Svarbiausios plačialapės klumpaitės buveinės Lietuvoje yra miškai, rečiau jos įsikuria pamiškėse, miškapievėse ar kitų tipų buveinėse. Dauguma plačialapės klumpaitės populiacijų Europoje aptinkamos į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m., specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363, p. 368) (toliau – Buveinių direktyva), I priedą įrašytose saugomose buveinėse: plačialapių ir mišriuose miškuose (9020 *Plačialapių ir mišrūs miškai), kai kurių potipių vakarų taigos (9010 *Vakarų taiga), dažniausiai natūraliuose senuose spygliuočių miškuose su ąžuolų priemaiša, buveinėse, žolių turtinguose eglynuose (9050 Žolių turtingi eglynai), medžiais apaugusiose ganyklose ir jų pakraščiuose (9070 Medžiais apaugusios ganyklos), griovų ir šlaitų miškuose (9180 *Griovų ir šlaitų miškai), sausuosiuose ąžuolynuose (9190 Sausieji ąžuolynai), rečiau – skroblynuose (9160 Skroblynai), aliuviniuose miškuose (91E0 *Aliuviniai miškai), retai – pelkėtų lapuočių miškų (9080 *Pelkėti lapuočių miškai) pereinamosiose zonose arba ant reljefo paaukštėjimų, aptikta įsikūrusių kadagynuose (5130 Kadagynai), prie šaltinių su besiformuojančiais tufais (7220 *Šaltiniai su besiformuojančiais tufais). Plačialapės klumpaitės populiacijų. Šalyje svarbiausių tipų buveinės užima didelius plotus, tačiau plačialapės klumpaitės paplitimą labiausiai lemia dirvožemio sudėtis, drėgmės ir šviesos režimas. Visus edafinius rodiklius atitinkančiose buveinėse šios rūšies augalų pasitaiko gana retai. Priežastys, ribojančios rūšies išplitimą potencialiose buveinėse, nežinomos.
Plačialapės klumpaitės paplitimas, gausumas, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Lietuvoje
3. Plačialapė klumpaitė paplitusi Lietuvoje rytinėje dalyje – Aukštaičių ir Dzūkų aukštumose, Lietuvos vidurio žemumoje (vakarinėje ir šiaurės vakarinėje dalyse) ir šalies šiaurinėje dalyje. Literatūroje nurodoma tik viena augavietė Vakarų Lietuvoje – Kartenos apylinkėse (Kretingos r.). Iš viso Lietuvoje nuo XX a. pradžios iki 2010 m. užregistruota apie 50 vietovių. Dalyje anksčiau registruotų radaviečių plačialapės klumpaitės dabar neaptinkamos arba radaviečių negalima nustatyti dėl pateiktos informacijos netikslumo. Dabar Lietuvoje žinomos 23 radavietės, patenkančios j 44 floros kartografavimo kvadratus (1 pav.).
1 pav. Plačialapės klumpaitės (Cypripedium calceolus L.) paplitimas Lietuvoje (• – rasta 1992 m. arba vėliau; o – rasta iki 1992 m.; x – augavietė išnykusi)
Gausiausius ir didžiausius plotus užimančios augavietės yra Žagarės regioniniame parke (Veršių miškas, 66 ha; Žiurų miškas, 23 ha), Verkių regioniniame parke (Balsio ežero vakarinis krantas, 20 ha), Akmenės r. (Luokavos (Giepaičių) miškas, 15 ha; Karpėnų miškas, 4 ha; Kepurlaukių miškas, 1,4 ha), Aukštaitijos nacionaliniame parke (Ilgasalė, Baluošo ežero sala, 5 ha; Pabaluošė, 4 ha; Trainiškis, 3,5 ha), Alytaus r. (Vidzgirio miškas, 4,9 ha), Švenčionių r. (Molinės ežero pakrantė, 6 ha), Aukštadvario regioniniame parke (Spindžiaus miškas, 4,5 ha), Veisiejų regioniniame parke (Liūnelio ežero pakrantės, 3 ha), Dzūkijos nacionaliniame parke (Povilinio rezervatas, 2,5 ha). Lietuvoje ne mažiau kaip 9 plačialapės klumpaitės augavietės yra sunykusios. XIX a. pirmojoje pusėje buvusi didelė populiacija Ribiškėse (Vilnius), matyt, sunaikinta XX a. pirmojoje pusėje plečiantis miestui.
Plačialapės klumpaitės augavietės, buvusios Babėnų miške (Kėdainiai), Marvoje (Kaunas), Karmėlavoje (Kauno r.), Kenos apylinkėse (Vilniaus r.), Jašiūnuose (Vilniaus r.), Radvilonių miške (Radviliškio r.), Pašilėje (Zarasų r.) yra išnykusios. XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje buvusi gausi plačialapės klumpaitės populiacija Radvilonių miške (Radviliškio r.) sunaikinta vykdant plynuosius kirtimus. Nepaisant kelis metus vykdytų paieškų, ten klumpaičių aptikti nepavyko. 1982 m. buvusi gana gausi plačialapės klumpaitės populiacija Skersabaliuose (Vilniaus r.) per 20 metų sumažėjo iki 1 individo (2002 m.), o nuo 2006 m. toje vietoje šios rūšies augalų neberandama. Per laikotarpį nuo 2000 m. iki 2009 m. sunyko viena augavietė, buvusi Čepkelių rezervate (Varėnos r.). Plačialapės klumpaitės augavietės, esančios Metelių regioniniame parke (Trako miškas, Statiškės miškas) ir Sartų regioniniame parke (llgašilis) yra blogos būklės. Jose per laikotarpį nuo 1999 m. iki 2010 m. individų skaičius sumažėjo iki kritinės ribos (2-5 individų). Po 10 plačialapės klumpaitės augaviečių būklė yra patenkinama ir gera. Patenkinamos būklės augavietėmis laikomos tos, kuriose individų skaičius sumažėjo mažiau kaip 20 proc. Geros būklės augavietėmis laikomos tokios, kuriose individų skaičius išlieka pastovus arba kinta nedaug. Iki 1999 m. Lietuvoje plačialapės klumpaitės augaviečių būklė sistemingai nebuvo tiriama ir duomenų apie individų skaičių jose beveik nėra arba pateikiami duomenys tik iš nedidelio, dažnai neapibrėžto augavietės ploto. Dėl to neįmanoma nustatyti tikslių individų skaičiaus pokyčių augavietėse. Remiantis 1999-2000 m. atliktų apžvalginių tyrimų ir 2010 m. atliktų augaviečių vertinimo duomenimis, galima teigti, kad didesnėje pusėje augaviečių individų skaičius mažėja (blogos ir patenkinamos būklės augavietės), o likusiose jis yra stabilus arba individai mažėja nedaug. Naujausiais vertinimais didžiausios augavietės pagal individų skaičių yra Verkių regioniniame parke (Balsio ežero vakarinis krantas, apie 2000 individų; Balsio ežero pietrytinis krantas, apie 300 individų), Žagarės regioniniame parke (Veršių miškas, apie 2000 individų), Akmenės r. (Luokavos (Giepaičių) miškas, apie 1000 individų), Veisiejų regioniniame parke (Liūnelio ežero pakrantės, apie 600 individų), Švenčionių r. (Molinės ežero pakrantės, apie 500 individų), Aukštaitijos nacionaliniame parke (Pabaluošės kadagynas, apie 600 individų; Baluošo ežero Ilgasalės sala, apie 300 individų). Kitose augavietėse individų skaičius mažesnis kaip 100, o augavietėse, esančiose Metelių regioniniame parke (Trako miškas, 5 individai; Statiškės miškas, 2 individai) ir Sartų regioniniame parke (Ilgašilis, 2 individai), rūšis ties išnykimo riba.
Plačialapės klumpaitės paplitimas, populiacijos dydis, buveinės užimamas plotas ir pokyčiai Europoje ir visame areale
4. Plačialapė klumpaitė paplitusi didelėje Eurazijos dalyje. Rūšies arealas tęsiasi nuo Didžiosios Britanijos iki Ramiojo vandenyno ir apima beveik visa Europą, Pietų Sibirą, Amūro regiono, Kazachstano ir Mongolijos šiaurines sritis, Kinijos šiaurės rytus, Korėją, Japonijos šiaurinę dalį. Fenoskandijoje ir Kolos pusiasalyje rūšies arealas priartėja iki Siaurės poliarinio rato. Vakaruose rūšis paplitusi iki Pirėnų kalnų, apima Alpių ir Karpatų kalnynus. Pietinė arealo riba maždaug sutampa su vasaržalių lapuočių miškų paplitimo riba. Atskiros arealo salos yra Viduržemio jūros regiono kalnuose ir Panonės miškastepėse. Europoje plačialapė klumpaitė neaptinkama Nyderlanduose, Islandijoje, Airijoje, Portugalijoje, Albanijoje, Kipre, Maltoje, Turkijoje. Graikijoje, San Marine, Bosnijoje ir Hercegovinoje. Rūšis iki šiol neužregistruota Gruzijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Turkmėnijoje, Uzbekijoje, Kirgizijoje. Belgijoje plačialapė klumpaitė išnyko XIX a. viduryje, o Liuksemburge – XX a. viduryje. Beveik visose Europos valstybėse plačialapių klumpaičių augaviečių skaičius mažėja, ypač lygumų ir kalvotose vietovėse, mažiau augavietės nukenčia kalnuose. Baltarusijoje išnykusiomis laikomos 10 augaviečių, Vokietijoje kai kuriose žemėse išnykę nuo 10 iki 100 proc. augaviečių. Didžiojoje Britanijoje vykdomi rūšies atkūrimo darbai. Daugiausia augaviečių telkiasi Švedijoje (daugiau kaip 80), Suomijoje ir Estijoje (daugiau kaip 100), Vakarų Ukrainoje (apie 100). Tikslių duomenų apie visos rūšies populiacijos dydį nėra. Europos šalyse, daugumoje žinomų plačialapės klumpaitės augaviečių, individų yra mažai (iki 10 individų) arba nedaug (100-200 individų). Vidutinę statistinę plačialapės klumpaitės augavietę Europoje sudaro 20 individų. Pačiose didžiausiose populiacijose individų skaičius svyruoja nuo 4000 iki 6000. Tokių gausių populiacijų esama Vokietijoje, Baltarusijoje, Estijoje.
Plačialapės klumpaitės dauginimosi biologija
5. Lietuvoje plačialapės klumpaitės žydėti pradeda gegužės antrojoje pusėje ir žydi iki birželio antrosios pusės (vidutiniškai nuo gegužės 20 d. iki birželio 20 d.), bet priklausomai nuo oro temperatūros žydėti augalai gali pradėti vėliau ir žydėjimo laikas gali išsitęsti arba sutrumpėti. Literatūroje nurodoma, kad žiedus apdulkina Andrena, Lasioglossum ir Halictus genčių bitės, bet Lietuvoje klumpaičių žiedų apdulkintojai netyrinėti. Įvairiose Europos šalyse atliktų tyrimų duomenimis, apdulkinami ir vaisius užmezga vidutiniškai 10 proc. žiedų. Estijoje vidutiniškai vaisius užmezga 10,5 proc. žiedų, Baltarusijoje skirtingais metais nuo 10 iki 40 proc, Vokietijoje apie 1 %. Vaisiai užsimezga po kryžminio apdulkinimo. Savidulkos tikimybė dėl ypatingos žiedo sandaros labai maža. Manoma, kad žiedų neapvaisina ir iš artimai giminingų augalų pernešamos žiedadulkės, nes labai mažose populiacijose užmezgamų vaisių vidurkis artimas 0 proc. Lietuvoje vaisių mezgimo tyrimai nevykdyti. Vaisiai subręsta praėjus 11-20 savaičių nuo žydėjimo. Dėžutėje subręsta nuo 6 iki 17 tūkst. labai smulkių dulkių pavidalo sėklų, kurias išnešioja vėjas. Išbyrėjusios sėklos su vandeniu į dirvožemį įsiskverbia iki 2—5 cm gylio. Sėklų dygimo, protokormo susidarymo ir šakniastiebio augimo laikotarpiu jaunas individas būna priklausomas nuo mikorizę sudarančių grybų. Tiksli mikorizę sudarančių grybų rūšis nenustatyta. Jauno individo vystymosi po žeme trukmė tiksliai nežinoma. Manoma, kad pirmieji lapai išauga ne anksčiau kaip ketvirtaisiais metais nuo sėklos sudygimo. Gamtoje iš sėklų išdygę augalai pradeda žydėti sulaukę 6-10 metų, kartais -16 metų. Subrendusioms plačialapėms klumpaitėms būdinga autotrofinės ir heterotrofinės mitybos fazių kaita, kartais augalas gali išlikti ramybės būsenos naudodamas šakniastiebyje sukauptas maisto medžiagas. Esant nepalankioms sąlygoms augalai kelerius metus gali neišauginti ūglių. Labai pavėsingose buveinėse kelerius metus gali išaugti tik vegetuojantys ūgliai. Individo gyvenimo trukmė tiksliai nežinoma. Didžiojoje Britanijoje nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio stebimas vienintelis išlikęs individas. Estijoje tirtų augalų seniausi šakniastiebiai buvo 17 metų amžiaus. Sėklomis plačialapės klumpaitės dauginasi labai lėtai ir tikslių duomenų apie dauginimosi spartą nėra. Gali daugintis šakniastiebio dalimis, bet vegetatyvinio dauginimosi reikšmė augaviečių atsinaujinimui ir gyvybingumui netyrinėta.
Plačialapės klumpaitės tarptautinis ir nacionalinis teisinis statusas
7. Plačialapė klumpaitė įrašyta į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Žin., 1996, Nr. 91-2126) I priedą, Buveinių direktyvos II ir IV priedus. Rūšis įrašyta į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (Žin., 2001, Nr. 50-1741) II priedą, į visų Europos valstybių, kuriose ji aptinkama, nacionaliniuose saugomų rūšių sąrašus arba raudonąsias knygas ir priskiriama prie įvairių kategorijų, atsižvelgus į būklę konkrečioje šalyje (gamtoje išnykusių, kritiškai grėsmingos būklės, pažeidžiamų arba retų rūšių kategorijų). Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949), priskiriama pažeidžiamų (2(V)) rūšių kategorijai. Plačialapė klumpaitė įtraukta į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 592 (Žin., 2004, Nr. 68-2374; 2007, Nr. 22-856), į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, randamų Lietuvoje ir kurioms išsaugoti reikia steigti buveinių apsaugai svarbias teritorijas, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 159 (Žin., 2002, Nr. 40-1513; 2006, 42-1531), ir į Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2010, Nr. 39-1884). Plačialapės klumpaitės buveinių apsaugą Lietuvoje reglamentuoja Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2011, Nr. 67-3171).
8. Kai kurios teritorijos, kuriose aptinkamos plačialapės klumpaitės, įtrauktos į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1 -210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039) ir paskelbtos „NATURA 2000“ teritorijomis (toliau – Natura 2000 teritorijos): Aukštaitijos nacionalinis parkas, Čepkelių pelkė, Dainavos giria, Ilgašilis, Kamanų pelkė, Liūnelio ežeras ir jo apyežerės, Metelių regioninis parkas, miškas prie Dilbinėlių, Naudvario miškas, Pravalo ežeras ir jo apyežerės, Skilvionių miškas, Spindžiaus miškas, Vidzgirio miškas, Žaliųjų ežerų apylinkės, Žaliosios kaimo apylinkės.
II. PLAČIALAPĖS KLUMPAITĖS, JOS POPULIACIJOS BŪKLĖS IR BUVEINĖS ĮVERTINIMAS
Plačialapės klumpaitės augaviečių apsaugos būklė
9. Pagal Buveinių direktyvos reikalavimus bendrijai svarbių rūšių apsaugai turi būti steigiamos saugomos teritorijos, kuriose reikia išlaikyti ar atstatyti tos rūšies gerą apsaugos būklę ir užtikrinti griežtą jų apsaugą. Plačialapės klumpaitės buveinių apsaugai įsteigta 15 Natura 2000 teritorijų: Aukštaitijos nacionalinis parkas, Čepkelių pelkė, Dainavos giria, Ilgašilis, Kamanų pelkė, Liūnelio ežeras ir jo apyežerės, Metelių regioninis parkas, miškas prie Dilbinėlių, Naudvario miškas, Pravalo ežeras ir jo apyežerės, Skilvionių miškas, Spindžiaus miškas, Vidzgirio miškas, Žaliųjų ežerų apylinkės, Žaliosios kaimo apylinkės. Į minėtas Natura 2000 teritorijas patenka 17 augaviečių. Kitos 2 augavietės yra saugomose teritorijose ar jų apsaugos zonose (Verkių regioniniame parke ir Kamanų rezervato apsaugos zonoje). Dar 4 augavietės yra nesaugomose teritorijose (Luokavos (Giepaičių) miškas, Akmenės r.; Molinės ežero pakrantė, Švenčionių r.; Kepurlaukių miškas, Akmenės r.; Karpėnų miškas, Akmenės r.). Gera buveinių apsaugos ir plačialapės klumpaitės apsaugos būklė yra Liūnelio ežero ir jo apyežerių, Aukštaitijos nacionalinio parko (Ilgasalė, Baluošo ežere, Ignalinos r.; Trainiškis, Ignalinos r.), Kamanų pelkės, Čepkelių raisto (Ąžuolų sala), miško prie Dilbinėlių ir Vidzgirio miško Natura 2000 teritorijose. Patenkinama apsaugos ir augaviečių būklė yra Žaliųjų ežerų apylinkių (Balsio ežero vakarinis krantas, Vilnius), Aukštaitijos nacionalinio parko (Pabaluošė, Ignalinos r.), Naudvario miško, Dainavos girios (Povilnis, Varėnos r.), Pravalo ežero ir jo apyežerių, Spindžiaus miško ir Žaliosios kaimo apylinkių Natura 2000 teritorijose. Bloga buveinių apsauga ir augaviečių būklė yra Metelių regioninio parko (Trako miškas, Lazdijų r.; Statiškės miškas, Lazdijų r.) ir Ilgašilio Natura 2000 teritorijose. Metelių regioniniame parke (Trako miškas, 5 individai; Statiškės miškas, 2 individai) ir Sartų regioniniame parke (Ilgašilis, 2 individai) rūšis ties išnykimo riba. Patenkinama buveinių ir apsaugos būklė yra Medemrodės miško (Kamanų rezervato apsaugos zona, Akmenės r.) ir Balsio ežero pietrytinės pakrantės (Verkių regioninis parkas) augavietėse. Gera buveinių ir augaviečių būklė, bet patenkinama apsaugos būklė yra Luokavos (Giepaičių miške, Kepurlaukių miško, Karpėnų miško (Akmenės r.) ir Molinės ežero pakrančių (Švenčionių r.) augavietėse, kurios nepatenka į saugomų teritorijų sąrašą.
Plačialapės klumpaitės populiacijos dydis ir pasiskirstymas
10. Naujausiais vertinimais, didžiausios augavietės pagal individų skaičių yra Verkių regioniniame parke (Balsio ežero vakarinis krantas, apie 2000 individų; balsio ežero pietrytinis krantas, apie 300 individų), Žagarės regioniniame parke (Veršių miškas, apie 2000 individų), Akmenės r. (Luokavos (Giepaičių) miškas, apie 1000 individų), Veisiejų regioniniame parke (Liūnelio ežero pakrantės, apie 600 individų), Švenčionių r. (Molinės ežero pakrantės, apie 500 individų), Aukštaitijos nacionaliniame parke (Pabaluošės kadagynas, apie 600 individų; Baluošo ežero Ilgasalės sala, apie 300 individų). Kitose augavietėse individų skaičius mažesnis kaip 100, o augavietėse, esančiose Metelių regioniniame parke (Trako miškas, 5 individai; Statiškės miškas. 2 individai) ir Sartų regioniniame parke (Ilgašilis, 2 individai) rūšis ties išnykimo riba. Plačialapės klumpaitės žinomų augaviečių sąrašas, jų būklės įvertinimas 2010 m., užimamas plotas ir duomenys apie žemės nuosavybės formą pateikti 1 lentelėje. Visos plačialapės klumpaitės buveinės Lietuvoje užima 175,93 ha plotą.
1 lentelė. Plačialapės klumpaitės augavietės, jų būklė, užimami plotai ir žemės nuosavybė
| Nr. |
Augavietė |
Būklė |
Plotas (ha) |
Žemės nuosavybės forma |
| 1. |
Balsio ežero vakarinis krantas, Vilnius |
Patenkinama |
20 |
Valstybės |
| 2. |
Veršių miškas, Joniškio r. |
Patenkinama |
66 |
Valstybės |
| 3. |
Pabaluošė, Ignalinos r. |
Patenkinama |
4 |
Valstybės ir rezervuoti skl. |
| 4. |
Luokavos (Giepaičių) mšk., Akmenės r. |
Gera |
15 |
Valstybės |
| 5. |
Liūnelis, Lazdijų r. |
Gera |
3 |
Valstybės |
| 6. |
Molinės ežero pakrantė, Švenčionių r. |
Gera |
6 |
Valstybės |
| 7. |
Balsio ežero pietrytinė pakrantė, Vilnius |
Patenkinama |
2 |
Valstybės |
| 8. |
Ilgasalė, Baluošo ežeras, Ignalinos r. |
Gera |
5 |
Valstybės |
| 9. |
Kamanos, Akmenės r. |
Gera |
0,12 |
Valstybės |
| 10. |
Medemrodės miškas, Akmenės r. |
Patenkinama |
0,5 |
Valstybės |
| 11. |
Trainiškis, Ignalinos r. |
Gera |
3,5 |
Rezervuoti skl. |
| 12. |
Naudvario miškas, Panevėžio r. |
Patenkinama |
1,5 |
Valstybės ir rezervuoti skl. |
| 13. |
Povilnis, Varėnos r. |
Patenkinama |
2,5 |
Valstybės |
| 14. |
Žiurų miškas, Joniškio r. |
Gera |
23 |
Valstybės ir privati (1 skl.) |
| 15. |
Kepurlaukių miškas, Akmenės r. |
Gera |
1,4 |
Privati |
| 16. |
Čepkelių raistas, Varėnos r. |
Gera |
1,4 |
Valstybės |
| 17. |
Pravalas, Vilniaus r. |
Patenkinama |
0,01 |
Valstybės |
| 18. |
Spindžiaus miškas, Trakų r. |
Patenkinama |
4,5 |
Valstybės |
| 19. |
Karpėnų miškas, Akmenės r. |
Patenkinama |
4,0 |
Savivaldybės valdomi miškai |
| 20. |
Vidzgirio miškas, Alytaus r. |
Gera |
4,9 |
Valstybės |
| 21. |
Trako miškas, Lazdijų r. |
Bloga |
3,9 |
Valstybės |
| 22. |
Statiškės miškas, Lazdijų r. |
Bloga |
2,1 |
Valstybės |
| 23. |
Ilgašilis, Zarasų r. |
Bloga |
1,6 |
Valstybės |
11. Ekspertinio vertinimo duomenimis, plačialapės klumpaitės populiaciją Lietuvoje sudaro nuo 8 000 iki 10 000 individų. Tikslių duomenų, kokią visos rūšies populiacijos dalį sudaro Lietuvoje augančios plačialapės klumpaitės, nėra, nes neatlikta išsami visos Europoje esančios rūšies populiacijų apskaita. Ekspertinio vertinimo duomenimis, Lietuvoje augančios plačialapės klumpaitės gali sudaryti 3-5 proc. visos rūšies populiacijos. Rūšies ilgalaikio išlikimo Lietuvoje galimybės, atsižvelgus į jos paplitimą, populiacijų skaičių ir individų gausumą, yra geros. Išlikimą turi užtikrinti tinkama rūšies apsauga, buveinių priežiūra ir tvarkymas. Atskiros populiacijos ar augavietės, kuriose individų skaičius labai mažas, o buveinių sąlygos nepalankios, gali išnykti, jeigu nebus įgyvendintos apsaugą ir palankią buveinių būklę užtikrinančios priemonės.
12. Pirmiausia turi būti tvarkomos Metelių regioninio parko (Trako miškas, Lazdijų r.; Statiškės miškas, Lazdijų r.), Ilgašilio, Žaliųjų ežerų apylinkių, Liūnelio ežero ir jo apyežerių, Žaliosios kaimo apylinkių, Naudvario miško Natura 2000 teritorijose esančios plačialapės klumpaitės augavietės ir buveinės. Taip pat svarbu tvarkyti Medemrodės miške (Kamanų rezervato apsaugos zona, Akmenės r.), Balsio ežero pietrytinėje pakrantėje (Verkių regioninis parkas), Povilnio gamtiniame rezervate (Dzūkijos nacionalinis parkas, Varėnos r.) esančias plačialapės klumpaitės buveines.
Grėsmės ir ribojantys veiksniai
13. Grėsmės, svarba, aprašymas ir reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės pateikiamos 2 lentelėje.
2 lentelė. Grėsmių plačialapės klumpaitės buveinių ir augaviečių būklei apibendrinimas
| Grėsmė |
Svarba |
Aprašymas |
|
|
| Rūšies biologinės savybės |
Didelė |
Lietuvoje plačialapė klumpaitė mezga nedaug vaisių, sėklomis dauginasi ir atsinaujina labai lėtai. Reiškinio priežastys netirtos. Grėsmę mažinančias priemones įmanoma suformuluoti tik atlikus išsamius tyrimus ir nustačius reiškinio priežastis. |
|
|
| Tiesioginis augalų sunaikinimas |
Didelė |
Plačialapių klumpaičių žiedų skynimas tiesiogiai neigiamai veikia augalų dauginimąsi, o jų kerų ar atskirų dalių kasimas kelia grėsmę augaviečių išlikimui. Kuo augavietėje mažiau individų, tuo individo sunaikinimas kelia didesnę grėsmę jos gyvybingumui. Intensyvios rekreacijos zonose dažnas poilsiautojų vaikščiojimas ir mindymas tiesiogiai neigiamai paveikia atskirus individus. Grėsmės poveikį sumažinti galima klumpaičių žydėjimo metu inspektuojant arti rekreacinių zonų esančias populiacijas ir vykdant neteisėtos prekybos augalais kontrolę. Antropogeninio poveikio zonose esančios buveinės turėtų būti aptveriamos. |
|
|
| Natūralūs buveinių pokyčiai |
Vidutinė |
Neigiamai plačialapes klumpaites veikia buveinių apšviestumo mažėjimas. Ūksmė padidėja dėl medžių ir krūmų lajų susivėrimo kertamuose ir retinamuose miškuose staiga suvešėjus jauniems medžiams ir krūmams ir miško atkūrimo pernelyg tankiais želdiniais. Dirvožemio rūgštėjimas ir azoto gausėjimas neigiamai veikia plačialapės klumpaitės buveinių būklę. Dirvožemio rūgštėjimą sukelia gausios spygliuočių medžių nuokritos. |
|
|
|
|
|
Padidėjus azoto kiekiui dirvožemyje, suveši azotamėgiai augalai ir sudaro stiprią konkurenciją klumpaitėms. Grėsmės poveikį galima sumažinti reguliariai tvarkant populiacijų buveines ir palaikant palankią jų apsaugos būklę. |
||
| Antropogeniniai buveinių pokyčiai |
Didelė |
Svarbiausias veiksnys yra netinkamas miškų naudojimas ir tvarkymas: natūralių miškų plynasis ar atrankinis kirtimas; kirtaviečių apsodinimas tankiais medžių, dažniausiai spygliuočių, želdiniais; sausinimas. Dėl šių priežasčių buveinės pažeidžiamos, sunaikinamos, sumažėja jų plotas arba padidėja buveinių izoliacija. Dėl to labai sumažėja individų, padidėja atskirų individų grupuočių izoliuotumas, skatinantis genetinę eroziją. Grėsmę galima sumažinti tik eliminavus ar sumažinus antropogeninį poveikį (poilsiautojų, lankytojų srautus), aptvėrus teritorijas ir padarius jas neprieinamas lankytojams. |
||
| Mokslinių tyrimų trūkumas |
Didelė |
Šiuo metu labiausiai trūksta duomenų apie klumpaitės dauginimosi biologiją, fenologiją, populiacijos genetine įvairovę ir genotipą, populiacijų gausumo dinamiką, buveinių ekologinę būklę. Būtini išsamūs rūšies populiacijų dinamikos, dauginimosi biologijos, genetinės įvairovės ir genetinės erozijos lygio tyrimai. |
||
Grėsmių svarbos vertinimo kriterijai, nustatyti remiantis Lietuvoje ir kitose šalyse atliktų tyrimų duomenimis:
Kritinė grėsmė – populiacija sparčiai mažėja ir gali išnykti per artimiausius 20 metų ar trumpesnį laikotarpį.
Didelė grėsmė – populiacija per 20 metų ar trumpesnį laikotarpį sumažėja daugiau kaip 20 proc.
Vidutinė grėsmė – populiacija per 20 metų sumažėja mažiau kaip 20 proc.
Maža grėsmė – veiksniai, veikiantys lokaliai ir (ar) nereguliariai.
Nežinoma – tikėtinas neigiamas poveikis rūšiai, bet nežinomas poveikio intensyvumas.
Inventorizacija ir moksliniai tyrimai
14. Įgyvendinant projektą „Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos administracinių pajėgumų, strategijos, gamtos apsaugos sektoriaus įstatyminės teisinės bazės suderinimas su HS reikalavimais, ypač pabrėžiant ES Paukščių ir Buveinių direktyvose numatytų reikalavimų įgyvendinimą“ (1999-2001), surinkti ir apibendrinti visi literatūroje skelbti, archyviniuose dokumentuose esantys ir herbariumų kolekcijose saugomi duomenys apie istorines ir naujausiais laikotarpiais aptiktas plačialapės klumpaitės augavietes ir radavietes. Šių duomenų pagrindu įvertintas augaviečių būklės kitimas. Vykdant projektą „Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo NATURA 2000 įgyvendinimas Lietuvoje“ (2002-2003), buvo patikrinta dauguma literatūroje ir kituose informacijos šaltiniuose minimų plačialapės klumpaitės augaviečių, įvertinta dabartinė jų būklė, surinkti duomenys apie individų gausumą ir tankį. Atliekant mokslinius tyrimus „Verkių regioninio parko Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinio ir Balsio ežero rekreacinės teritorijos botaninės įvairovės tyrimai ir rekomendacijos retųjų rūšių apsaugai“ (2002-2003) Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos užsakymu (vykdytojai Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorija), parengtos rekomendacijos pažeistos plačialapės klumpaitės populiacijos Balsio ežero pietrytinėje pakrantėje apsaugai. Dalis priemonių įgyvendinta iš Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programos lėšų.
15. Kamanų ir Čepkelių valstybiniuose rezervatuose įrengtuose nuolatiniuose stebėjimų laukeliuose nuo 1998 m. tiriama plačialapių klumpaičių individų dinamika, tačiau duomenys neapibendrinti.
16. 2008-2009 m. Aplinkos apsaugos agentūros užsakymu, Botanikos instituto specialistai įvertino 10 plačialapių klumpaičių populiacijų būklę „Natura 2000“ teritorijose (Kamanų pelkė, Naudvario miškas, Trako miškas, Vidzgirio miškas, Ilgašilis, Spindžiaus miškas, Statiškės miškas, Pravalas. Pabaluošės kadagynas, Povilnio rezervatas). Vienoje tirtoje vietovėje (Čepkelių pelkė) tyrimams numatyta populiacija buvo išnykusi. 2010 m. darbai nebuvo tęsiami.
17. 2010 m. Aplinkos ministerijos užsakymu, įgyvendinant griežtai saugomų rūšių radaviečių inventorizaciją, Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mokslininkai įvertino plačialapės klumpaitės augavietes, jų užimamus plotus, buveinių būklę.
18. Plačialapės klumpaitės populiacijų būklės monitoringas atliekamas dviejose teritorijose, bet šie stebėjimai neatsako į visus su apsauga susijusius klausimus. Monitoringą reikėtų vykdyti ne mažiau kaip 5 nuolatinių stebėjimų aikštelėse ir jose vykdyti nuoseklų individų gausos bei būklės monitoringą. Natura 2000 teritorijose atlikti pirminiai individų gausos tyrimai, todėl nėra duomenų apie jų pokyčius ir lemiančius veiksnius. Nėra duomenų apie plačialapės klumpaitės žiedus apdulkinančius vabzdžius, jų būklę ir poveikį augalų dauginimuisi.
Tvarkymo planai ir jų įgyvendinimas
19. Kai kuriose Natura 2000 teritorijose (Aukštaitijos nacionalinis parkas, Ilgašilis, Liūnelio ežeras ir jo apyežeris, Naudvario miškas, Spindžiaus miškas) plačialapės klumpaitės tvarkymo buveinių tvarkymo planai parengti, bet neįgyvendinti, nes tvarkymui neskirta lėšų. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos užsakymu, Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos specialistai 2003 m. parengė rekomendacijas pažeistos plačialapės klumpaitės buveinės Balsio ežero pietrytinėje pakrantėje apsaugai ir atkūrimui, tačiau buvo įgyvendinta tik dalis priemonių iš Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programos lėšų. Teritorija buvo laikinai aptverta, įrengti laiptai ir medinis tiltelis per dalį buveinės.
III. APSAUGOS PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS
21. Apsaugos plano tikslo uždaviniai ir priemonės pateikiamos 3 lentelėje. 3 lentelė. Apsaugos plano tikslo uždaviniai ir priemonės
| Uždaviniai |
Priemonės |
|
| 1. Pagerinti žinomų augaviečių būklę |
1.1. apsaugoti augavietes nuo buveinių sąlygų keitimo ir tiesioginio buveinių naikinimo; 1.2. atkurti pažeistas ar dėl sukcesinių pokyčių nepalankia kryptimi kintančias buveines, neatitinkančias palankios apsaugos būklės kriterijų (4 lentelė); 1.3. vykdyti rūšies paiešką teritorijose, kuriose ji anksčiau augo, bet dabar laikoma išnykusia. |
|
| 2. Atlikti mokslinius |
2.1. nustatyti rūšies genetinę įvairovę ir genetinės erozijos lygį; |
|
| rūšies tyrimus |
2.2. ištirti rūšies dauginimosi sėklomis ypatumus Lietuvos sąlygomis; 2.3. ištirti žiedus apdulkinančių vabzdžių įvairovę ir žiedų apdulkinimo veiksmingumą; 2.4. nustatyti kai kurių augaviečių sunykimo priežastis. |
|
| 3. Vykdyti populiacijos būklės stebėseną |
Vykdyti individų dinamikos ir būklės monitoringą atrinktose augavietėse. |
|
4 lentelė. Plačialapės klumpaitės palankios apsaugos būklės kriterijai
| Kriterijus |
Vertinamas rodiklis |
Matavimo vienetas |
Rodiklio būklė |
Pastabos |
| Populiacijos rodikliai |
Individų skaičius |
Skaičius |
Stabilus ar didėjantis |
50 ar daugiau individų. Atskiru augalu šiuo atveju laikomas ūglis, todėl kerų skaičius gali būti ir mažesnis, tai priklauso nuo ūglių skaičiaus kere |
|
|
Žydinčių individų skaičius |
Skaičius |
Stabilus ar gausėjantis |
Ne mažiau kaip 10 % žydinčių individų |
|
|
Populiacijos užimamas plotas |
Plotas (ha) |
Stabilus ar didėjantis |
0,1 ha ar daugiau |
| Buveinės dydis |
Tinkamos buveinės plotas |
Buveinės plotas (ha) |
Stabilus ar didėjantis |
0,5 ha ar daugiau |
| Buveinės struktūra |
Medžių ardo susivėrimas |
Padengimas (%) |
Stabilus ar svyruojantis nurodytose ribose |
Medžių lajų padengimas turi būti nuo 50 % iki 70% |
|
|
Krūmų ardo susivėrimas |
Padengimas (%) |
Stabilus ar mažėjantis |
Ne daugiau kaip 50 % |
|
|
Eglių ir pušų padengimas |
Padengimas (%) |
Stabilus ar mažėjantis |
Ne daugiau kaip 30 % bendro medžių padengimo |
|
|
Jaunų eglaičių padengimas (pomiškyje) |
Padengimas (%) |
Stabilus ar mažėjantis |
Ne daugiau kaip 20 % bendro krūmų ardo padengimo |
|
|
Žolių ardo padengimas |
Padengimas (%) |
Stabilus |
Ne daugiau kaip70 %, iš jų aukštosios žolės turi sudaryti ne daugiau 20 % žolių dangos |
|
|
Plikas dirvožemis (be žolių, samanų ir nuokritų) |
Padengimas (%) |
Stabilus |
5-10 % dirvožemio turi i būti plikas, kad būtų sąlygos sėkloms dygti ir daigams augti |
| Dirvožemio cheminė sudėtis ir savybės |
Biogeninių elementų kiekis, PH |
Stabili ar šiek tiek kintanti |
Specialus dėmesys turėtų būti atkreiptas į azoto kiekį, kurio i padaugėjimas dirvoje gali nulemti aukštų žolių suvešėjimą |
|
22. Veiksniai, galintys turėti įtakos numatomų priemonių įgyvendinimui, pateikiami 5 lentelėje.
5 lentelė. Plačialapės klumpaitės apsaugos tikslų įgyvendinimui įtakos turinčių veiksnių vertinimas
| Veiksnys |
Veikimo pobūdis |
Reikšmingumas |
| 1. Ūkinis miškų naudojimas |
Neigiamas |
Labai reikšmingas |
| 2. Pažeistų buveinių sukcesiniai pokyčiai |
Neigiamas |
Labai reikšmingas |
| 3. Buveinių suskaidymas ir izoliacija |
Neigiamas |
Reikšmingas |
| 4. Tiesioginis augalų naikinimas |
Neigiamas |
Lokaliai reikšmingas |
| 5. Žiedų skynimas |
Neigiamas |
Reikšmingas |
| 6. Žmonių lankymasis buveinėse |
Neigiamas |
Lokaliai reikšmingas |
| 7. Aplinkos tarša |
Neigiamas |
Lokaliai reikšmingas |
| 8. Dirvožemio sudėties pokyčiai |
Neigiamas |
Reikšmingas |
| 9. Apsaugos kontrolės stygius |
Neigiamas |
Lokaliai reikšmingas |
Plačialapės klumpaitės
(Cypripedium calceolus L.) apsaugos plano
1 priedas
ŽALIŲJŲ EŽERŲ APYLINKIŲ PLAČIALAPĖS KLUMPAITĖS (CYPRIPEDIUM CALCEOLUS L.) APSAUGOS 2012-2014 M. VEIKSMŲ PLANO SANTRAUKA
Vilniaus apskritis, Vilniaus miesto savivaldybė
Rengėjas
dr. Zigmantas Gudžinskas
2013 m.
I. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
1. Žaliųjų ežerų apylinkių plačialapės klumpaitės (Cypripedium calceolus) populiacija yra Vilniaus apskrities, Vilniaus miesto savivaldybėje, Verkių seniūnijoje, Verkių regioniniame parke, Balsio ežero vakarinėje pakrantėje. Teritorija, kurioje yra plačialapės klumpaitės populiacija, paskelbta buveinių apsaugai svarbia teritorija (toliau BAST) – „Žaliųjų ežerų apylinkės“ (LTVIN0008) ir įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą LR aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 135-5903). Tvarkomo ploto centro geografinės koordinatės yra: X 585388,Y 6073438 (LKS-94 sistemoje). Teritorija apima dalį VĮ Verkių urėdijos (Verkių girininkijos) 32 ir 34 kvartalų (32 kv. 2, 4, 5, 6, 6a, 9, 10, 13 sklypai, dalis 3 ir 8 sklypų; 34 kv. 8 sklypas ir dalis 8 sklypo). Plačialapė klumpaitė teritorijoje auga netoli nuo Balsio ežero kranto, šlaitų miške. Visa tvarkoma plačialapės klumpaitės buveinė užima 18,42 ha plotą. Teritorijos teisinį statusą, svarbą ir galiojančius veiklos apribojimus nustato šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902); Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161); Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43), Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m, kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335, 2011, Nr. 67-3171), Verkių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 492 (Žin., 2009, Nr. 66-2623), Miško kirtimo taisyklės, patvirtintos LR aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu D1-79 (Žin., 2010, Nr. 14-676), Verkių regioninio parko tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-342 (Žin., 2009, Nr. 78-3250). Žaliųjų ežerų apylinkių BAST yra saugomos 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros apsaugos (OL 2004 m., specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363) (toliau -Buveinių direktyva) I priedo kriterijus atitinkančios buveinės: 3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis; 9010 Vakarų taiga; 9020 Plačialapių ir mišrūs miškai; 9050 Žolių turtingi eglynai; 9180 Griovų ir šlaitų miškai, taip pat Buveinių direktyvos II priedo rūšis – plačialapė klumpaitė.
2. Tvarkymui išskirtoje teritorijoje esanti plačialapės klumpaitės populiacija yra antra pagal dydį šalyje ir labai svarbi rūšies bei jos genetinės įvairovės išsaugojimui. Visa populiacija teritorijoje sudaro apie 2000 individų, tačiau per paskutinįjį dešimtmetį stebimas gana didelis individų mažėjimas dėl gamtinių ir antropogeninių veiksnių poveikio. Plačialapės klumpaitės buveinė patiria stiprų antropogeninį poveikį. Dėl antropogeninio poveikio ir natūralių veiksnių įtakos kinta buveinės sąlygos, mažėja rūšies gausumas, individų gyvybingumas.
II. VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
3. Veiksmų plano tikslas – išsaugoti gyvybingą plačialapės klumpaitės populiaciją Žaliųjų ežerų apylinkėse.
III. PLAČIALAPĖS KLUMPAITĖS VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
5. Veiksmų plano uždaviniams įgyvendinti planuojamos priemonės
| Uždavinys |
Priemonė |
Atsakinga institucija |
įgyvendinimo terminas |
Tvarkymo plotas |
Lėšos, Lt |
Galimi finansavimo šaltiniai |
| 1. Biotechninėmis priemonėmis atkurti ir palaikyti rūšiai palankias buveinės sąlygas |
1.1. Šalinti jaunas eglaites |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2013-2014 |
Nr. 1, 3 |
76384,49 |
ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas |
| 1.2. retinti lazdynus |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2013-2014 |
Nr. 1, 3 |
9472,99 |
ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas |
|
| 1.3. šalinti buitines šiukšles |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2013-2014 |
Nr. 1, 2, 4 |
4143,78 |
ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas |
|
| 1.4. šalinti ir rekultivuoti laužavietes |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2013-2014 |
Nr. 1, 2, 4 |
3607,12 |
ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas |
|
| 2. Sumažinti lankytojų poveikį rūšies buveinei |
2.1. įrengti apsauginę tinklo tvorą su vartais |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2013 |
Nr. 4. |
7666,88 |
ES fondai ir valstybės biudžetas |
| 2.2. tvarkyti ir prižiūrėti erozijos veikiamus šlaitų takus |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2013-2014 |
Nr. 1, 2, 4 |
24896,20 |
ES fondai ir valstybės biudžetas |
|
| 2.3. statyti informacinius ženklus, draudžiančius išsilaipinti |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2013 |
Nr. 1, 2 |
84288,89 |
ES fondai ir valstybės biudžetas |
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
210460,35 |
|
IV. VEIKSMŲ PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
6. Veiksmų plane numatytas priemones įgyvendina viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija, kuri vykdo sutartyje numatytus darbus, teikia informaciją Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos specialistams vietos patikrų metu, atsiskaito LR aplinkos ministerijai pagal sutartyje numatytus terminus.
VI. PLAČIALAPĖS KLUMPAITĖS VEIKSMŲ PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA
7. Svarbiausias priemonių efektyvumo rodiklis yra tvarkymo plotuose augančios plačialapės klumpaitės populiacijos stabilumas ir (arba) gausėjimas, individų žydėjimo ir derėjimo intensyvumas, kerų dydžio pokyčiai. Ne vėliau kaip per 1 mėnesį po kiekvienos priemonės įgyvendinimo pabaigos, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 20 d., viešąjį konkursą laimėjusi organizacija informuoja Aplinkos ministerijos paskirtos priemonių patikrą atliekančios institucijos atstovus (toliau – Kontrolės specialistai) ir, jei reikia, – Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos specialistus, kurie vykdo atliktų darbų patikrą. Kontrolės specialistai, ne vėliau kaip per 1 mėnesį, išanalizavę viešąjį konkursą laimėjusios organizacijos ataskaitą, apsilanko teritorijoje ir vertina atliktų priemonių atitikimą veiksmų plane numatytoms veiklos rūšims, pažymi įgyvendintų priemonių tęstinumo, pakartojamumo ir (ar) naujų alternatyvių, papildomų priemonių poreikį teritorijoje. Kontrolės specialistai teikia ataskaitą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir, jei reikia, – Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai.
8. Vykdytojai per visą veiksmų plano vykdymo laikotarpį turi stebėti taikomų priemonių efektyvumą, aplinkos pokyčius, būtinybę pakeisti vykdomas priemones ar numatyti naujas ir apie pastebėtas problemas ar nesklandumus darbo eigoje informuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją. Atsižvelgiant į įvykusius aplinkos pokyčius, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai gali būti teikiamos rekomendacijos dėl uždavinių, priemonių, darbų apimčių koregavimo. Veiksmų plano priemonės gali būti tikslinamos, kai teritorijoje įvyksta esminiai pokyčiai – gaisras, audra ar kitokios stichinės nelaimės, pasikeitus teritorijos savininkams ar žemės paskirčiai.
Priedo pakeitimai:
Nr. D1-793, 2013-10-25, www.valstybes-zinios.lt, 2013, Nr. 115-0 (2013-11-07); Žin., 2013, Nr. 115-5781 (2013-11-07), i. k. 113301MISAK00D1-793
Plačialapės klumpaitės
(Cypripedium calceolus L.) apsaugos plano
2 priedas
BALSIO EŽERO PIETRYTINĖS PAKRANTĖS PLAČIALAPĖS KLUMPAITĖS (CYPRIPEDIUM CALCEOLUS L.) APSAUGOS 2012-2014 M. VEIKSMŲ PLANO SANTRAUKA
Vilniaus apskritis, Vilniaus miesto savivaldybė
Rengėjas
dr. Zigmantas Gudžinskas
2013 m.
I. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
1. Tvarkoma Žaliųjų ežerų apylinkių plačialapės klumpaitės (Cypripedium calceolus) populiacijos teritorija yra Vilniaus apskrities, Vilniaus miesto savivaldybėje, Verkių regioniniame parke, Balsio ežero pietrytinėje pakrantėje. Tvarkomo ploto centro geografinės koordinatės yra: X 585917, Y 6072910 (LKS-94 sistemoje). Teritorija apima dalį Verkių girininkijos 33 kvartalo (1 ir 7 sklypų dalys). Plačialapė klumpaitė teritorijoje visame tvarkomame plote auga pasiskirsčiusi beveik tolygiai, plačialapių ir mišriame miške. Tvarkoma plačialapės klumpaitės buveinė užima 1,46 ha plotą. Teritorija yra palyginti vienalytė, visame plote buveinių sąlygos ir tvarkymo poreikiai vienodi. Teritorijos teisinį statusą, svarbą ir galiojančius veiklos apribojimus nustato Šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902); Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161); Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43), Verkių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 492 (Žin., 2009, Nr. 66-2623), Miško kirtimo taisyklės, patvirtintos LR aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu D1-79 (Žin., 2010, Nr. 14-676), Verkių regioninio parko tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-342 (Žin., 2009, Nr. 78-3250). Teritorija, kurioje yra tvarkomas plačialapės klumpaitės populiacijos plotas, priklauso Verkių regioninio parko rekreacinio prioriteto zonai, jis yra greta Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinio ribos.
2. Tvarkymui išskirtoje teritorijoje esanti plačialapės klumpaitės populiacija, įsikūrusi plačialapių ir mišrių miškų buveinėje, yra tarp didžiausių Šalyje ir labai svarbi rūšies bei jos genetinės įvairovės išsaugojimui. Visa populiacija teritorijoje sudaro apie 300 individų, tačiau per paskutinįjį dešimtmetį stebimas gana didelis individų mažėjimas dėl gamtinių ir antropogeninių veiksnių poveikio.
II. VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
3. Veiksmų plano tikslas – išsaugoti gyvybingą plačialapės klumpaitės populiaciją Balsio ežero pietrytinėje pakrantėje.
III. VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
5. Veiksmų plano uždaviniams įgyvendinti planuojamos priemonės
| Uždavinys |
Priemonė |
Atsakinga institucija |
Įgyvendinimo terminas |
Tvarkymo plotas |
Lėšos Lt |
Galimi finansavimo Šaltiniai |
| 1. Biotechninėmis priemonėmis atkurti ir palaikyti rūšiai palankias buveinės sąlygas |
1.1. retinti ir šalinti krūmus ir jaunus medelius |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2013-2014 |
Nr. 1 |
19185,57 |
ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas |
| 1.2. naikinti baltąsias tuopas |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2013-2014 |
Nr. 1 |
17646,90 |
ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas |
|
| 1.3. šalinti buitines šiukšles |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2013-2014 |
Nr. 1 |
792,85 |
ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas |
|
| 1.4. šalinti ir rekultivuoti laužavietes |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2013-2014 |
Nr. 1 |
601,19 |
ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas |
|
| 2. Sumažinti lankytojų poveikį rūšies buveinei |
2.1. įrengti apsauginę tinklo tvorą su vartais |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2013-2014 |
Nr. 1 |
44666,34 |
ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas |
|
|
|
|
|
Iš viso |
82892,85 |
|
IV. VEIKSMŲ PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
6. Veiksmų plane numatytas priemones įgyvendina viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija, kuri vykdo sutartyje numatytus darbus, teikia informaciją Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos specialistams vietos patikrų metu, atsiskaito LR aplinkos ministerijai pagal sutartyje numatytus terminus.
VI, VEIKSMŲ PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA
7. Svarbiausias priemonių efektyvumo rodiklis yra tvarkymo plotuose augančios plačialapės klumpaitės populiacijos stabilumas ir (arba) gausėjimas, individų žydėjimo ir derėjimo intensyvumas, kerų dydžio pokyčiai. Ne vėliau kaip per 1 mėnesį po kiekvienos priemonės įgyvendinimo pabaigos, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 20 d., viešąjį konkursą laimėjusi organizacija informuoja Aplinkos ministerijos paskirtos priemonių patikrą atliekančios institucijos atstovus (toliau – Kontrolės specialistai) ir, jei reikia, – Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos specialistus, kurie vykdo atliktų darbų patikrą. Kontrolės specialistai, ne vėliau kaip per 1 mėnesį, išanalizavę viešąjį konkursą laimėjusios organizacijos ataskaitą, apsilanko teritorijoje ir vertina atliktų priemonių atitikimą veiksmų plane numatytoms veiklos rūšims, pažymi įgyvendintų priemonių tęstinumo, pakartojamumo ir (ar) naujų alternatyvių, papildomų priemonių poreikį teritorijoje. Kontrolės specialistai teikia ataskaitą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir, jei reikia, – Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai.
8. Vykdytojai per visą veiksmų plano vykdymo laikotarpį turi stebėti taikomų priemonių efektyvumą, aplinkos pokyčius, būtinybę pakeisti vykdomas priemones ar numatyti naujas ir apie pastebėtas problemas ar nesklandumus darbo eigoje informuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją. Atsižvelgiant į įvykusius aplinkos pokyčius, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai gali būti teikiamos rekomendacijos dėl uždavinių, priemonių, darbų apimčių koregavimo. Veiksmų plano priemonės gali būti tikslinamos, kai teritorijoje įvyksta esminiai pokyčiai: gaisras, audra ar kitokios stichinės nelaimės, pasikeitus teritorijos savininkams ar žemės paskirčiai.
Priedo pakeitimai:
Nr. D1-793, 2013-10-25, www.valstybes-zinios.lt, 2013, Nr. 115-0 (2013-11-07); Žin., 2013, Nr. 115-5781 (2013-11-07), i. k. 113301MISAK00D1-793
Plačialapės klumpaitės
(Cypripedium calceolus L.) apsaugos plano
3 priedas
MEDEMRODĖS MIŠKO PLAČIALAPĖS KLUMPAITĖS (CYPRIPEDIUMCALCEOLUS L.) APSAUGOS 2012-2014 M. VEIKSMŲ PLANO SANTRAUKA
Šiaulių apskritis, Akmenės rajono savivaldybė
Rengėjas
dr. Zigmantas Gudžinskas
2013 m.
I. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
1. Tvarkoma teritorija yra Šiaulių apskrities, Akmenės rajono savivaldybėje, Akmenės seniūnijoje, Kamanų valstybinio gamtinio rezervato apsaugos zonoje, Medemrodės miške. Teritorija, kurioje yra plačialapės klumpaitės populiacija, yra Kamanų valstybinio gamtinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje. Kamanų valstybinio gamtinio rezervato teritorija ir jos buferinės apsaugos zona paskelbta paukščių apsaugai svarbia teritorija (toliau – PAST) ir buveinių apsaugai svarbia teritorija (toliau – BAST). Abiejų teritorijų ribos sutampa su Kamanų valstybinio gamtinio rezervato ir jo buferinės apsaugos zonos ribomis, nustatytomis pagal Kamanų valstybinio gamtinio rezervato tvarkymo planą, patvirtintą LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. D1-244 (Žin., 2006, Nr. 60-2147). Tvarkomo ploto centro geografinės koordinatės yra: X 418794, Y 6242531 (LKS-94 sistemoje). Teritorija apima dalį Naujosios Akmenės girininkijos 16 kvartalo (3, 4, 5, 9 sklypus ir 10, 11 sklypų dalis). Tvarkomos teritorijos plotas – 10,18 ha. Teritorijos teisinį statusą, svarbą ir galiojančius veiklos apribojimus nustato šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43). Gamtinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonų bendrieji nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 1153 (Žin., 1995, Nr. 72-1698), Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335, 2011, Nr. 67-3171), Kamanų valstybinio gamtinio rezervato nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės 1999 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1238 (Žin., 1999, Nr. 96-2767; 2004, Nr. 141-5163), Kamanų valstybinio gamtinio rezervato tvarkymo planas, patvirtintas LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. Dl-244 (Žin., 2006, Nr. 60-2147), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 25 d. nutarimas Nr. 901 (Žin., 1992, Nr. 1118), kuriuo nustatyta Kamanų rezervato apsaugos zona. Tvarkoma teritorija įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 (Žin., 2004, 55-1899; 2006, Nr. 92-3635), kuriame Kamanų valstybinio gamtinio rezervato teritorijoje esanti pelkė paskelbta paukščių apsaugai svarbia teritorija – „Kamanų pelkė“, kurios kodas Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ duomenų bazėje LTAKMB001, ir į LR saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra buveinių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašą, patvirtintą LR Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 192 (Žin., 2009, Nr. 34-1287), kuriame Kamanų rezervatas ir jo buferinės apsaugos zona paskelbta buveinių apsaugai svarbia teritorija – „Kamanų pelkė“ (kodas Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ duomenų bazėje LTAKM0001). Plačialapė klumpaitė teritorijoje auga netoli miško masyvo pakraščio, plačialapių ir mišrių miškų buveinėje. Tvarkymui išskirtoje teritorijoje esanti plačialapės klumpaitės populiacija yra svarbi rūšies bei jos genetinės įvairovės išsaugojimui, nes yra palyginti netoli nuo Kamanų valstybinio gamtinio rezervato teritorijoje esančių nedidelių šios rūšies augalų grupuočių ir teoriškai augalai gali kryžmintis. Visa populiacija tvarkomoje teritorijoje sudaro apie 100 individų, tačiau per paskutinį dešimtmetį stebimas gana didelis individų mažėjimas dėl gamtinių ir antropogeninių veiksnių poveikio, labiausiai dėl miškų ūkinio naudojimo įtakos.
2. Plačialapės klumpaitės augavietė įsikūrusi plačialapių ir mišrių miškų tipo buveinėje. Dabartinė buveinės būklė saugomai rūšiai yra nepalanki, nes buveinė dėl miško naudojimo ir natūralių veiksnių pakitusi ir neatitinka rūšies apsaugai palankios būklės. Labiausiai rūšies populiaciją nepalankiai veikia per daug sutankėję krūmai ir padidėjusi eglių dalis medyne. Įgyvendinus veiksmų plane numatytas priemones įmanoma atkurti ir ilgą laiką palaikyti palankią buveinės būklę ir užtikrinti plačialapės klumpaitės populiacijos gyvybingumą. Populiacija yra buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje – Kamanų pelkės BAST, kurios vienas iš steigimo tikslų – apsaugoti plačialapės klumpaitės populiaciją teritorijoje. Teritorija nenaudojama rekreacijai ir žemės ūkio tikslais.
Tvarkomas plotas yra miško žemėje, todėl miško išteklių naudojimas išskirtame tvarkomame plote turėtų būti apribotas. Galimi tik buveinės palankią būklę palaikantys tvarkymo darbai.
II. VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
III. PLAČIALAPĖS KLUMPAITĖS VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
5. Veiksmų plano uždavinius planuojama įgyvendinti atkuriant plačialapei klumpaitei palankias buveinės sąlygas – buveinėje mažinant spygliuočių medžių dalį medyne, šalinant perteklinius krūmus, buveinės būklę bloginančias senas nukirstų medžių Šakas ir naikinant azotamėgius augalus. Priemonės gali būti įgyvendintos 2012-2014 m. Jas vykdyti turėtų konkursą laimėjusi organizacija. Įgyvendinus priemones, plačialapės klumpaitės populiacijos būklė turėtų išlikti stabili arba gerėti. Vėlesniu laikotarpiu reikėtų palyginti nedidelės apimties buveinės tvarkymo darbų, atsižvelgiant į jos raidą ir vykstančius pokyčius.
Veiksmų plano uždaviniams įgyvendinti planuojamos priemonės
| Uždavinys |
Priemonė |
Atsakinga institucija |
Įgyvendinimo terminas |
Tvarkymo plotas |
Lėšos Lt |
Galimi finansavimo Šaltiniai |
| Biotechninėmis priemonėmis atkurti ir palaikyti rūšiai palankias buveinės sąlygas |
1. šalinti jaunas eglaites ir perteklines egles |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2013-2014 |
Nr. 1, 3, 4, 5 |
61175,95 |
ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas |
| 2. retinti ir šalinti krūmus |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2013-2014 |
Nr. 1, 2, 3, 4, 5 |
20670,96 |
ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas |
|
| 3. šalinti po senų kirtimų likusias šakas |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2013 |
Nr. 4, 5 |
2788,07 |
ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas |
|
| 4. naikinti ir šalinti azotamėgius augalus |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2013-2014 |
Nr. 4, 5 |
13199,90 |
ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas |
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
97834,88 |
|
IV. VEIKSMŲ PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
6. Veiksmų plane numatytas priemones įgyvendina viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija, kuri vykdo sutartyje numatytus darbus, teikia informaciją Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijos specialistams vietos patikrų metu, atsiskaito LR aplinkos ministerijai pagal sutartyje numatytus terminus.
VI. PLAČIALAPĖS KLUMPAITĖS VEIKSMŲ PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA
7. Svarbiausias priemonių efektyvumo rodiklis yra tvarkymo plotuose augančios plačialapės klumpaitės populiacijos stabilumas ir (arba) gausėjimas, individų žydėjimo ir derėjimo intensyvumas, kerų dydžio pokyčiai. Ne vėliau kaip per 1 mėnesį po kiekvienos priemonės įgyvendinimo pabaigos, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 20 d., viešąjį konkursą laimėjusi organizacija informuoja Aplinkos ministerijos paskirtos priemonių patikrą atliekančios institucijos atstovus (toliau – Kontrolės specialistai) ir, jei reikia, – Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijos specialistus, kurie vykdo atliktų darbų patikrą. Kontrolės specialistai, ne vėliau kaip per 1 mėnesį, išanalizavę viešąjį konkursą laimėjusios organizacijos ataskaitą, apsilanko teritorijoje ir vertina atliktų priemonių atitikimą veiksmų plane numatytoms veiklos rūšims, pažymi įgyvendintų priemonių tęstinumo, pakartojamumo ir (ar) naujų alternatyvių, papildomų priemonių poreikį teritorijoje. Kontrolės specialistai teikia ataskaitą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir, jei reikia, – Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai.
8. Vykdytojai per visą veiksmų plano vykdymo laikotarpį turi stebėti taikomų priemonių efektyvumą, aplinkos pokyčius, būtinybę pakeisti vykdomas priemones ar numatyti naujas ir apie pastebėtas problemas ar nesklandumus darbo eigoje informuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją. Atsižvelgiant į įvykusius aplinkos pokyčius, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai gali būti teikiamos rekomendacijos dėl uždavinių, priemonių, darbų apimčių koregavimo. Veiksmų plano priemonės gali būti tikslinamos, kai teritorijoje įvyksta esminiai pokyčiai – gaisras, audra ar kitokios stichinės nelaimės, pasikeitus teritorijos savininkams ar žemės paskirčiai.
Priedo pakeitimai:
Nr. D1-793, 2013-10-25, www.valstybes-zinios.lt, 2013, Nr. 115-0 (2013-11-07); Žin., 2013, Nr. 115-5781 (2013-11-07), i. k. 113301MISAK00D1-793
Plačialapės klumpaitės
(Cypripedium calceolus L.) apsaugos plano
4 priedas
VILKOKŠNIO EŽERO PAKRANTĖS PLAČIALAPĖS KLUMPAITĖS (CYPRIPEDIUM CALCEOLUS L.) APSAUGOS 2012-2014 M. VEIKSMŲ PLANO SANTRAUKA
Vilniaus apskritis, Trakų rajono savivaldybė
Rengėjas
dr. Zigmantas Gudžinskas
2013 m.
I. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
1. Tvarkoma teritorija yra Vilniaus apskrities, Trakų rajono savivaldybėje, Onuškio seniūnijoje, Aukštadvario regioniniame parke, Skynimų miške, Vilkokšnio ežero vakarinėje pakrantėje, Vilkokšnio kraštovaizdžio draustinyje. Tvarkoma teritorija yra už 6 km į šiaurės rytus nuo Onuškio ir 3 km į šiaurės vakarus nuo Grendavės gyvenviečių. Tvarkomo ploto centro geografinės koordinatės yra: X 542298, Y 6042957 (LKS-94 sistemoje). Teritorija apima dalį VĮ Trakų miškų urėdijos Onuškio girininkijos 60 kvartalo dalį (17 sklypas, 16 ir 20 sklypų dalys). Tvarkomos teritorijos bendras plotas – 6,11 ha. Teritorijos teisinį statusą, svarbą ir galiojančius veiklos apribojimus nustato šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902); Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161); Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43); Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2011, Nr. 67-3171); Aukštadvario regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų planas; Aukštadvario regioninio parko tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. D1-189 (Žin., 2005, Nr. 50-1672); Aukštadvario regioninio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-90 (Žin., 2008, Nr. 40-1474). Tvarkoma teritorija yra Aukštadvario regioninio parko ribose, apima dalį Vilkokšnio kraštovaizdžio draustinio, kuris pagal Aukštadvario regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą priskirtas Aukštadvario regioninio parko konservacinio prioriteto zonai. Tvarkoma teritorija yra buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje (toliau – BAST) – „Žaliosios kaimo apylinkės“ (LTTRA0024), įtrauktoje į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. D1-654 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. D1-210 „Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ papildymo“ (Žin., 2009, Nr. 135-5903), Plačialapė klumpaitė įtraukta į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 592 (Žin., 2004, Nr. 68-2374; 2007, Nr. 22-856), į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, randamų Lietuvoje, kurioms išsaugoti reikia steigti buveinių apsaugai svarbias teritorijas, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 159 (Žin., 2002, Nr. 40-1513; 2006, Nr. 42-1531), ir į Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2010, Nr. 39-1884). Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949), plačialapė klumpaitė priskiriama pažeidžiamų (2(V)) rūšių kategorijai.
2. Tvarkymui išskirtoje teritorijoje esanti plačialapės klumpaitės populiacija yra svarbi rūšies ir jos genetinės įvairovės išsaugojimui. Visą populiaciją tvarkomoje teritorijoje sudaro apie 70 individų, tačiau per paskutinįjį dešimtmetį stebimas buveinės būklės blogėjimas ir individų mažėjimas dėl gamtinių veiksnių poveikio – buveinės kaitų. Plačialapės klumpaitės augavietė įsikūrusi rūšių turtingų eglynų tipui priskiriamose buveinėse. Tvarkymui parinktuose plotuose buveinės sąlygos pakitusios dėl natūralių veiksnių ir neatitinka rūšies apsaugai palankios būklės. Labiausiai rūšies populiaciją nepalankiai veikia per daug sutankėję krūmai, padidėjusi eglių dalis medyne, gausūs virtuoliai. Įgyvendinus veiksmų plane numatytas priemones, įmanoma atkurti ir ilgą laiką palaikyti palankią buveinės būklę ir užtikrinti plačialapės klumpaitės populiacijos gyvybingumą.
Populiacija yra buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje – Žaliosios kaimo apylinkių BAST, kurios vienas iš steigimo tikslų – apsaugoti plačialapės klumpaitės populiaciją. Teritorija nenaudojama rekreacijos ir žemės ūkio tikslais. Tvarkomas plotas yra valstybinėje miško žemėje, Aukštadvario regioninio parko konservacinio prioriteto zonoje, Vilkokšnio kraštovaizdžio draustinyje. Teritorijoje turėtų būti vykdomi tik buveinės palankią būklę palaikantys ir plačialapės klumpaitės apsaugą užtikrinantys tvarkymo darbai.
II. VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
3. Veiksmų plano tikslas – atkurti ir išlaikyti gyvybingą plačialapės klumpaitės populiaciją Aukštadvario regioniniame parke, Vilkokšnio ežero pakrantėse.
III. PLAČIALAPĖS KLUMPAITĖS VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
5. Veiksmų plano uždavinius planuojama įgyvendinti atkuriant plačialapei klumpaitei palankias buveinės sąlygas – buveinėje mažinant spygliuočių ir didinant lapuočių medžių dalį medyne, šalinant perteklinius krūmus, buveinės būklę bloginančius virtuolius ir jų šakas. Priemonės turi būti įgyvendintos 2012-2014 m. Jas vykdyti turėtų viešąjį konkursą laimėjusi organizacija. Įgyvendinus priemones ir atkūrus rūšiai palankias buveinės apšvietimo sąlygas, plačialapės klumpaitės populiacijos būklė turėtų išlikti stabili arba gerėti. Vėlesniais laikotarpiais reikėtų numatyti palyginti nedidelės apimties buveinės tvarkymo darbus, atsižvelgiant į jos raidą ir vykstančius pokyčius.
Veiksmų plano uždaviniams įgyvendinti planuojamos priemonės
| Uždavinys |
Priemonė |
Atsakinga institucija |
Įgyvendinimo terminas |
Tvarkymo plotas |
Lėšos, Lt |
Galimi finansavimo šaltiniai |
| Biotechninėmis priemonėmis atkurti ir palaikyti rūšiai palankias buveinės sąlygas |
1. šalinti jaunas eglaites ir perteklines egles |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2013-2014 |
Nr. 1 |
15828,25 |
ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas |
| 2. retinti ir šalinti krūmus |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2013-2014 |
Nr. 1 |
18735,16 |
ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas |
|
| 3. šalinti medžių virtuolius ir šakas |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2013-2014 |
Nr. 1 |
16419,22 |
ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas |
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
50982,63 |
|
IV. VEIKSMŲ PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
6. Veiksmų plane numatytas priemones įgyvendina viešąjį konkursą laimėjusi organizacija, kuri vykdo sutartyje numatytus darbus, teikia informaciją Aukštadvario regioninio parko direkcijos specialistams vietos patikrų metu, atsiskaito Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pagal sutartyje numatytus terminus.
VI. PLAČIALAPĖS KLUMPAITĖS VEIKSMŲ PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA
7. Svarbiausias priemonių efektyvumo rodiklis yra tvarkymo plotuose augančios plačialapės klumpaitės populiacijos stabilumas ir (arba) gausėjimas, individų žydėjimo ir derėjimo intensyvumas, kerų dydžio pokyčiai. Ne vėliau kaip per 1 mėnesį po kiekvienos priemonės įgyvendinimo pabaigos, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 20 d., viešąjį konkursą laimėjusi organizacija informuoja Aplinkos ministerijos paskirtos priemonių patikrą atliekančios institucijos atstovus (toliau – Kontrolės specialistai) ir, jei reikia, – Aukštadvario regioninio parko direkcijos specialistus, kurie vykdo atliktų darbų patikrą. Kontrolės specialistai, ne vėliau kaip per 1 mėnesį, išanalizavę viešąjį konkursą laimėjusios organizacijos ataskaitą, apsilanko teritorijoje ir vertina atliktų priemonių atitikimą veiksmų plane numatytoms veiklos rūšims, pažymi įgyvendintų priemonių tęstinumo, pakartojamumo ir (ar) naujų alternatyvių, papildomų priemonių poreikį teritorijoje. Kontrolės specialistai teikia ataskaitą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir, jei reikia, – Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai.
8. Vykdytojai per visą veiksmų plano vykdymo laikotarpį turi stebėti taikomų priemonių efektyvumą, aplinkos pokyčius, būtinybę pakeisti vykdomas priemones ar numatyti naujas ir apie pastebėtas problemas ar nesklandumus darbo eigoje informuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją. Atsižvelgiant į įvykusius aplinkos pokyčius, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai gali būti teikiamos rekomendacijos dėl uždavinių, priemonių, darbų apimčių koregavimo. Veiksmų plano priemonės gali būti tikslinamos, kai teritorijoje įvyksta esminiai pokyčiai – gaisras, audra ar kitokios stichinės nelaimės, pasikeitus teritorijos savininkams ar žemės paskirčiai.
Priedo pakeitimai:
Nr. D1-793, 2013-10-25, www.valstybes-zinios.lt, 2013, Nr. 115-0 (2013-11-07); Žin., 2013, Nr. 115-5781 (2013-11-07), i. k. 113301MISAK00D1-793
Plačialapės klumpaitės
(Cypripedium calceolus L.) apsaugos plano
5 priedas
TRAKO MIŠKO PLAČIALAPĖS KLUMPAITĖS (CYPRIPEDIUM CALCEOLUS L.) APSAUGOS 2012-2014 M. VEIKSMŲ PLANO SANTRAUKA
Alytaus apskritis, Lazdijų rajono savivaldybė
Rengėjas
dr. Zigmantas Gudžinskas
2013 m.
I. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
1. Tvarkoma Trako miško teritorija, kurioje įsikūrusi plačialapės klumpaitės (Cypripedium calceolus) populiacija, yra Alytaus apskrities, Lazdijų rajono savivaldybėje, Metelių regioniniame parke. Tvarkomo ploto centro geografinės koordinatės yra: X 485322, Y 6010867 (LKS-94 sistemoje). Teritorija apima dalį VĮ Veisiejų miškų urėdijos Seirijų girininkijos 26 kvartalo (46, 47 ir 48 sklypai). Tvarkoma plačialapės klumpaitės buveinė užima 4,41 ha plotą. Teritorijos teisinį statusą, svarbą ir galiojančius veiklos apribojimus nustato šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43), Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335, 2011, Nr. 67-3171), Metelių regioninio parko regioninio parko nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 (Žin“ 1999, Nr. 39-1227), Metelių regioninio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 420 (Žin., 2002, Nr. 86-3719; 2007, Nr. Nr. 5-229), Metelių regioninio parko tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-580 (Žin., 2010, Nr. 81-4252), Metelių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 503 (Žin., 2010, Nr. 53-2605). Trako miškas ir jame esanti tvarkoma teritorija priklauso konservacinio prioriteto zonai. Miškas paskelbtas Trako botaniniu-zoologiniu draustiniu ir patenka į Trako gamtinį rezervatą. Visa Metelių regioninio parko teritorija, išskyrus rekreacinio ir gyvenamojo prioriteto zonas, įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039). Buveinių apsaugai svarbi teritorija (toliau – BAST) – „Metelių regioninis parkas“ (LTLAZ0010).
2. Tvarkymui išskirtoje teritorijoje esanti plačialapės klumpaitės populiacija, įsikūrusi plačialapių ir mišrių miškų buveinėje, apie 2000 metus buvo gana gausi, bet per paskutinįjį dešimtmetį labai sumažėjo ir dabar yra blogos būklės. Iš maždaug 60 individų, buvusių 2000 m., 2010 m. buvo išlikę 5 vegetuojantys individai. Svarbiausios rūšies nykimo priežastys yra dėl gamtinių ir antropogeninių (rūšiai nepalankaus miško tvarkymo) veiksnių poveikio pakitusios buveinės sąlygos ir šernų populiacija. Svarbu užtikrinti plačialapės klumpaitės apsaugą ir pagerinti jos buveinės bei populiacijos būklę, kadangi rūšis yra įrašyta į griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą ir yra vienas iš kriterijų, dėl kurių buvo įsteigta Metelių regioninio parko BAST.
II. VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
3. Veiksmų plano tikslas – išsaugoti gyvybingą plačialapės klumpaitės populiaciją Metelių regioninio parko Trako miške.
III. VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
5. Veiksmų plano uždavinius planuojama įgyvendinti atkuriant plačialapei klumpaitei palankias buveinės sąlygas – buveinėje šalinant perteklinius antrojo medžių ardo medžius (egles ir kelis skroblus), krūmus ir mažinant jų projekcinį padengimą, tinkamai ugdant medyną. Siekiant plačialapės klumpaitės buveinę apsaugoti nuo neigiamo šernų poveikio, kurie, spėjama, tiesiogiai naikina augalus, išknisdami ir suėsdami Šakniastiebius, visas plotas bus aptveriamas metaline tvora. Priemonės bus įgyvendintos 2012-2014 m. Įgyvendinus priemones ir atkūrus rūšiai palankias buveinės apšvietimo sąlygas, plačialapės klumpaitės populiacijos būklė turėtų išlikti stabili ir gerėti.
| Uždavinys |
Priemonė |
Atsakinga institucija |
Įgyvendinimo terminas |
Tvarkymo plotas |
Lėšos, Lt |
Galimi finansavimo Šaltiniai |
| 1. Biotechninėmis priemonėmis atkurti ir palaikyti rūšiai palankias buveinės sąlygas |
1.1. selektyviai Šalinti jaunas eglaites ir suaugusias perteklines egles |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2013-2014 |
Nr. 1, 2 |
35352,42 |
ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas |
| 1.2. retinti ir šalinti lapuočių krūmus |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2013-2014 |
Nr. 1, 2 |
18850,15 |
ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas |
|
| 1.3. retinti perteklinius skroblus |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2013-2014 |
Nr. 2 |
4717,65 |
ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas |
|
| 2. Apsaugoti rūšies buveinę ir populiaciją nuo neigiamo Šernų poveikio |
2.1. įrengti apsauginę metalinio tinklo tvorą su vartais |
Konkursą laimėjusi organizacija |
2013 |
Nr. 2 |
36759,88 |
ES fondai ir valstybės biudžetas |
|
|
|
|
|
Iš viso |
95680,10 |
|
IV. VEIKSMŲ PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
6, Veiksmų plane numatytas priemones įgyvendina viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija, kuri vykdo sutartyje numatytus darbus, teikia informaciją Metelių regioninio parko direkcijos specialistams vietos patikrų metu, atsiskaito Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pagal sutartyje numatytus terminus.
VI. VEIKSMŲ PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA
7. Svarbiausias priemonių efektyvumo rodiklis yra tvarkymo plotuose augančios plačialapės klumpaitės populiacijos stabilumas ir (arba) gausėjimas, individų žydėjimo ir derėjimo intensyvumas, kerų dydžio pokyčiai. Ne vėliau kaip per 1 mėnesį po kiekvienos priemonės įgyvendinimo pabaigos, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 20 d., viešąjį konkursą laimėjusi organizacija informuoja Aplinkos ministerijos paskirtos priemonių patikrą atliekančios institucijos atstovus (toliau – Kontrolės specialistai) ir, jei reikia, – Metelių regioninio parko direkcijos specialistus, kurie vykdo atliktų darbų patikrą. Kontrolės specialistai, ne vėliau kaip per 1 mėnesį, išanalizavę viešąjį konkursą laimėjusios organizacijos ataskaitą, apsilanko teritorijoje ir vertina atliktų priemonių atitikimą veiksmų plane numatytoms veiklos rūšims, pažymi įgyvendintų priemonių tęstinumo, pakartojamumo ir (ar) naujų alternatyvių, papildomų priemonių poreikį teritorijoje. Kontrolės specialistai teikia ataskaitą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir, jei reikia, – Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai.
8. Vykdytojai per visą veiksmų plano vykdymo laikotarpį turi stebėti taikomų priemonių efektyvumą, aplinkos pokyčius, būtinybę pakeisti vykdomas priemones ar numatyti naujas ir apie pastebėtas problemas ar nesklandumus darbo eigoje informuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją. Atsižvelgiant į įvykusius aplinkos pokyčius, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai gali būti teikiamos rekomendacijos dėl uždavinių, priemonių, darbų apimčių koregavimo. Veiksmų plano priemonės gali būti tikslinamos, kai teritorijoje įvyksta esminiai pokyčiai – gaisras, audra ar kitokios stichinės nelaimės, pasikeitus teritorijos savininkams ar žemės paskirčiai.
Priedo pakeitimai:
Nr. D1-793, 2013-10-25, www.valstybes-zinios.lt, 2013, Nr. 115-0 (2013-11-07); Žin., 2013, Nr. 115-5781 (2013-11-07), i. k. 113301MISAK00D1-793
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-793, 2013-10-25, www.valstybes-zinios.lt, 2013, Nr. 115-0 (2013-11-07); Žin., 2013, Nr. 115-5781 (2013-11-07), i. k. 113301MISAK00D1-793
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. D1-294 "Dėl plačialapės klumpaitės (Cypripedium calceolus L.) apsaugos plano ir veiksmų planų santraukų patvirtinimo" pakeitimo