LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 726

ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ STEIGIMO, REORGANIZAVIMO IR LIKVIDAVIMO NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šie nuostatai reglamentuoja ikimokyklinio, papildomo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo, profesinio mokymo įstaigų, bendrojo lavinimo ir aukštesniųjų mokyklų nepriklausomai nuo jų pavaldumo, nuosavybės ir veiklos formų steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą.

2. Švietimo įstaiga – tai nuolat arba su pertraukomis veikianti institucija, pagal atitinkamas programas organizuojanti ir vykdanti ugdymo, mokymo arba savišvietos procesą. Švietimo įstaiga turi juridinio asmens teises ir yra pavaldi steigėjui (steigėjams).

3. Švietimo įstaigos reorganizavimas – organizacinės veiklos pertvarka (klasių, grupių kita dėstomąja kalba steigimas ar likvidavimas), jos tipo ar pavaldumo pakeitimas, atskirų įstaigų sujungimas, prijungimas prie kitų ar padalijimas į atskirus struktūrinius vienetus.

4. Švietimo įstaigos likvidavimas – visiškas jos veiklos nutraukimas.

II. VALSTYBINIŲ ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ STEIGIMAS

5. Valstybines ikimokyklines ugdymo įstaigas (lopšelius, darželius, lopšelius–darželius), papildomo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigas, bendrojo lavinimo mokyklas – darželius–mokyklas, pradines, pagrindines, jaunimo, vidurines mokyklas, gimnazijas, tarptautinio bakalaureato, suaugusiųjų ir specialiąsias mokyklas (centrus) – steigia Švietimo ir mokslo ministerija Finansų ministerijos raštišku sutikimu, kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos ir apskrities viršininkas, gavę Finansų ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos raštiškus sutikimus.

6. Valstybines profesines mokyklas, specializuotas profesinio mokymo įstaigas specialiųjų poreikių asmenims steigia Švietimo ir mokslo ministerija, darbo rinkos profesinio mokymo įstaigas (profesinio mokymo centrus ir kursus) – Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Finansų ministerijos raštišku sutikimu. Aptarus apskrities profesinio mokymo taryboje, jas gali steigti kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos ir apskričių viršininkai, tik gavę Finansų ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, o jeigu steigiamos darbo rinkos profesinio mokymo įstaigos (profesinio mokymo centrai ir kursai), – ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštiškus sutikimus.

7. Valstybines aukštesniąsias mokyklas steigia Švietimo ir mokslo ministerija Finansų ministerijos raštišku sutikimu. Jas gali steigti kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos ir apskričių viršininkai, gavę Finansų ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos raštiškus sutikimus.

8. Valstybinės švietimo įstaigos gali būti steigiamos kartu su užsienio juridiniais asmenimis, gavus švietimo ir mokslo ministro raštišką sutikimą.

III. SAVIVALDYBIŲ ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ STEIGIMAS

9. Savivaldybių ikimokyklines, papildomo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigas, gavusi apskrities viršininko raštišką sutikimą, o bendrojo lavinimo mokyklas – Švietimo ir mokslo ministerijos raštišką sutikimą, steigia savivaldybės taryba.

10. Savivaldybių profesines mokyklas gali steigti savivaldybės taryba, gavusi apskrities viršininko ir Švietimo ir mokslo ministerijos raštiškus sutikimus.

11. Savivaldybių darbo rinkos profesinio mokymo įstaigas steigia savivaldybės taryba, gavusi apskrities viršininko ir Švietimo ir mokslo ministerijos raštiškus sutikimus.

IV. NEVALSTYBINIŲ ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ STEIGIMAS

12. Nevalstybines švietimo įstaigas gali steigti Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys ar Lietuvos Respublikos piliečiai, gavę Švietimo ir mokslo ministerijos raštišką sutikimą. Kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys gali steigti švietimo įstaigas ar būti bendrų švietimo įstaigų steigėjai, gavę švietimo ir mokslo ministro raštišką sutikimą. Be to, ikimokyklinės ar papildomo ugdymo įstaigos steigėjas turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje steigiama įstaiga, ir apskrities viršininko raštiškus sutikimus; darbo rinkos profesinio mokymo įstaigos (profesinio mokymo centro ir kursų) steigėjas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštišką sutikimą.

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigos steigėjas turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje steigiama įstaiga, ir apskrities viršininko raštiškus sutikimus.

13. Jeigu nevalstybinėse švietimo įstaigose (įmonėse) baigus mokymą išduodami valstybės pripažinti išsilavinimo (kvalifikacijos) pažymėjimai, mokyti jose leidžiama tik turint Švietimo ir mokslo ministerijos raštišką leidimą.

V. KELIŲ STEIGĖJŲ ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ STEIGIMAS

14. Valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės švietimo įstaigos (ikimokyklinio, papildomo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo, profesinio mokymo įstaigos, bendrojo lavinimo ir aukštesniosios mokyklos) gali būti steigiamos kelių steigėjų sutarties pagrindu.

15. Kelių steigėjų sutarties pagrindu švietimo įstaiga steigiama laikantis 5–13 punktuose nustatytos atitinkamo tipo švietimo įstaigai steigimo ir raštiškų sutikimų (leidimų mokyti) išdavimo tvarkos.

16. Tėvų raštišku pageidavimu valstybinės ir savivaldybių švietimo įstaigos (klasės, grupės) sutarties pagrindu gali būti steigiamos kartu su valstybės pripažinta tradicine religine bendrija (lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų) šios bendrijos, savivaldybės tarybos ar valstybės institucijos iniciatyva. Šių švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, suderintą su valstybės pripažintomis tradicinėmis religinėmis bendrijomis, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

VI. GRUPIŲ IR KLASIŲ KOMPLEKTAVIMAS

17. Mažakomplektė mokykla – pradinė ar pagrindinė mokykla, kurioje nėra kai kurių klasių arba kai kuriose klasėse mokosi ne daugiau kaip 12 moksleivių.

18. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų grupės ir klasės komplektuojamos laikantis šių reikalavimų:

18.1. maksimalus vaikų skaičius ikimokyklinių ugdymo įstaigų lopšelio grupėje – 10, darželio grupėje – 15;

18.2. . mažakomplektėse pradinėse mokyklose jungtinės klasės steigiamos pasirenkant geriausius variantus, mažakomplektėse pagrindinėse mokyklose, turinčiose 1–8 arba 1–9 klases, jungtinės 5–6, 6–7, 7–8 ar 8–9 klasės gali būti steigiamos, jeigu jungiamose klasėse yra mažiau kaip po 10 moksleivių);

18.3. pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose 10, 11 ir 12 klasės negali būti jungiamos su kitomis klasėmis;

18.4. maksimalus moksleivių skaičius bendrojo lavinimo mokyklų pradinėse klasėse – 24, kitose – 30, jaunimo mokyklų – 16 moksleivių;

18.5. bendrojo lavinimo mokyklų specialiosiose klasėse bei specialiųjų mokyklų klasėse nežymaus protinio atsilikimo vaikų gali būti 5–12, vidutinio ir žymaus protinio atsilikimo – 5–10, aklųjų – 5–8, silpnaregių – 5–12, kurčiųjų – 5–8, neprigirdinčiųjų – 5–10, turinčių žymių kalbos ir komunikacijos sutrikimų – 5–12, turinčių fizinių ir judėjimo sutrikimų – 5–10 ir turinčių kompleksinių sutrikimų – 4–6 moksleiviai. Vienas aklasis moksleivis silpnaregių klasėje, vienas kurčiasis moksleivis neprigirdinčiųjų klasėje, vienas turintis kompleksinių sutrikimų moksleivis specialiojoje klasėje prilyginamas dviem tos klasės moksleiviams. Vienas sutrikusio ar riboto intelekto, kurčiasis, neprigirdintis, aklasis, silpnaregis, turintis fizinę ar judėjimo negalę, kompleksinių, elgesio sutrikimų, žymių kalbos ir komunikacijos sutrikimų moksleivis bendrojo lavinimo mokyklos bendrojoje klasėje prilyginamas dviem tos klasės moksleiviams;

18.6. minimalų vaikų ir jaunuolių skaičių papildomo ugdymo grupėse nustato steigėjas;

18.7. minimalus mokinių skaičius profesinių mokyklų pirmo kurso grupėse – 25; minimalus sutrikusio intelekto mokinių skaičius specializuotų profesinių mokyklų pirmo kurso grupėse – 20, aklųjų – 8, silpnaregių – 12, kurčiųjų – 8 ir neprigirdinčiųjų – 12;

18.8. minimalus studentų skaičius aukštesniųjų mokyklų pirmo kurso grupėse – 25;

18.9. bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, profesinių mokyklų mokinių ir aukštesniųjų mokyklų studentų minimalus ir maksimalus skaičius klasėse (grupėse) išimties tvarka gali būti keičiamas tik Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku sutikimu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 966, 99.09.03, Žin., 1999, Nr.75-2283 (99.09.08)

VII. DOKUMENTŲ PATEIKIMAS

19. Steigėjas, norintis gauti ministerijos (apskrities viršininko) raštišką sutikimą steigti švietimo įstaigą, iki birželio 1 d. pateikia šiuos dokumentus:

19.1. paraišką, kurioje nurodomas tikslus švietimo įstaigos pavadinimas, švietimo įstaigos veiklos pradžia, steigėjas, jo kodas, adresas ir telefonas, švietimo veiklos rūšies kodas ir pavadinimas, Švietimo ir mokslo ministerijoje įregistruoto išduodamo išsilavinimo (kvalifikacijos) pažymėjimo pavadinimas ir kodas, paraiškos data;

19.2. švietimo įstaigos nuostatų (įstatų) projektą arba nuostatus, neprieštaraujančius atitinkamo tipo švietimo įstaigos bendriesiems nuostatams.

VIII. ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

20. Valstybinės ir savivaldybių švietimo įstaigos reorganizuojamos steigėjo iniciatyva, pateikus švietimo įstaigos steigimui pritarusioms institucijoms reorganizavimo projektą ir gavus jų raštiškus sutikimus. Projekte nurodomas reorganizuojamos įstaigos pavadinimas, adresas, reorganizavimo tikslas ir būdas, etapai ir laikas, reorganizavimo pagrindimas, turto įvertinimas, turto įvertinimo ir inventorizavimo, turto paskirstymo, apskaitos dokumentų ir finansinės atskaitomybės perėmimo saugoti tvarka, prievolių perėmimas ir jų terminai, reorganizuojamos įstaigos uždaviniai ir funkcijos bei struktūra. Prie šio projekto turi būti pridėtas po reorganizavimo veiksiančios įstaigos nuostatų projektas. Paraiška ir projektas pateikiami ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius, o raštiškas sutikimas išduodamas ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki numatomo reorganizavimo pradžios.

21. Valstybinės ir savivaldybių švietimo įstaigos likviduojamos steigėjų iniciatyva, pateikus steigimui pritarusioms institucijoms likvidavimo projektą ir gavus jų raštiškus sutikimus. Projekte nurodomas švietimo įstaigos pavadinimas, adresas, likvidavimo pagrindimas, terminas, turto įvertinimas ir inventorizavimo, turto paskirstymo, apskaitos dokumentų ir finansinės atskaitomybės perėmimo saugoti tvarka. Paraiška ir projektas pateikiami ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius, o raštiškas sutikimas išduodamas ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki numatomo likvidavimo pradžios.

22. Bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštesniosios mokyklos reorganizuojamos ir likviduojamos mokslo metams pasibaigus.

23. Kelių steigėjų sutarties pagrindu įsteigta švietimo įstaiga reorganizuojama ir likviduojama laikantis 20 ir 21 punktuose nustatytos atitinkamo tipo švietimo įstaigai reorganizavimo ir likvidavimo, dokumentų pateikimo ir raštiškų sutikimų išdavimo tvarkos.

24. Jeigu nevalstybinės švietimo įstaigos veikla pažeidžia įstatymus, Švietimo ir mokslo ministerija pareikalauja per nurodytąjį laiką pašalinti nustatytuosius pažeidimus. Steigėjui nepašalinus nurodytųjų pažeidimų, panaikinamas leidimas mokyti ir siūloma įstaigą reorganizuoti arba likviduoti. Nevalstybinės švietimo įstaigos steigėjui atsisakius įstaigą reorganizuoti ar likviduoti, ginčas sprendžiamas teismo tvarka.

25. Steigėjas, nesutinkantis su savivaldybės ar valstybės institucijos atsisakymu išduoti raštišką sutikimą steigti, reorganizuoti ar likviduoti švietimo įstaigą, turi teisę apskųsti ją Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13–308) nustatyta tvarka.

––––––––––––––––-

DĖL ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ STEIGIMO, REORGANIZAVIMO IR LIKVIDAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO