Suvestinė redakcija nuo 2017-06-15

 

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2010, Nr. 92-4901, i. k. 110106ANUTA00O3-133

 

vALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS

NUTARIMAS

 

DĖL NUPIRKTOS ŠILUMOS AR KITOS ENERGIJOS KIEKIO NUSTATYMO PAGAL NORMAS, KAI PRIEŠ KARŠTO VANDENS RUOŠIMO ĮRENGINIUS ŠILUMOS APSKAITOS PRIETAISO NĖRA ARBA JIS SUGEDĘS, METODIKOS PATVIRTINIMO

 

2010 m. liepos 27 d. Nr. O3-133

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259; 2009, Nr. 61-2402) 15 straipsnio 1 dalimi, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutaria patvirtinti Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo pagal normas, kai prieš karšto vandens įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, metodiką (pridedama).

Šis nutarimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr.85-2566) nustatyta tvarka.

 

 

 

Komisijos pirmininkė                                                                Diana Korsakaitė

 

 


 

PATVIRTINTA

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. liepos 27 d. nutarimu
Nr. O3-133
(Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimo
Nr. O3- 426 redakcija)

 

 

NUPIRKTOS ŠILUMOS AR KITOS ENERGIJOS KIEKIO NUSTATYMO PAGAL NORMAS, KAI PRIEŠ KARŠTO VANDENS RUOŠIMO ĮRENGINIUS ŠILUMOS APSKAITOS PRIETAISO NĖRA ARBA JIS SUGEDĘS, METODIKA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo pagal normas, kai prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, metodika
(toliau – Metodika) reglamentuoja nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio karštam vandeniui, kai prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, nustatymo tvarką.

2. Pagal Metodiką nustatomas karšto vandens tiekėjo ar subjekto, užsiimančio karšto vandens tiekimo veikla, nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekis karštam vandeniui.

3. Metodikos nuostatos taikomos tiek, kiek šilumos ar kitos energijos kiekio karštam vandeniui ruošti ir (ar) karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) nustatymo nereglamentuoja pastate taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) rekomenduojamas ar su Komisija suderintas šilumos paskirstymo metodas.

 

II SKYRIUS

NUORODOS IR SĄVOKOS

 

4. Metodikoje pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus:

4.1. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“;

4.2. Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-116 „Dėl Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti“;

4.3. Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26 „Dėl Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, metodikos patvirtinimo“;

4.4. Statybos normas RSN 26-90 „Vandens vartojimo normos“, patvirtintas Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 79/76.

5. Metodikoje vartojamos sąvokos atitinka Metodikos 4 punkte išvardintuose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

 

III SKYRIUS

NUPIRKTOS ŠILUMOS KIEKIO KARŠTAM VANDENIUI NUSTATYMAS

 

6. Nupirktos šilumos kiekis karštam vandeniui () nustatomas:

6.1. kai pastate suvartotas šilumos kiekis apskaitomas pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, matuojančio šilumos kiekį pastatui šildyti ir karštam vandeniui (), rodmenis:

6.1.1. šildymo sezono metu:

 kWh;                                                                                                (1)

čia:

 – pastate suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti, kWh, nustatomas pagal Metodikos 7 punktą;

 – pastate suvartotas šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai), kWh, nustatomas pagal Metodikos 8 punktą;

6.1.2. nešildymo sezono metu:

kWh;                                                                                                                                (2)

čia:

 – pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal įvadinio šilumos apskaitos prietaiso pastatui šildyti ir karštam vandeniui rodmenis, kWh;

Pastaba. Nesant duomenų, reikalingų pagal Metodikos 6.1.2 papunkti skaičiavimams atlikti, nupirktos šilumos kiekis karštam vandeniui nešildymo sezono metu nustatomas pagal Metodikos 6.1.1 papunktį.

6.2. kai pastate suvartotas šilumos kiekis apskaitomas pagal dviejų nuosekliai įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų, vienas iš kurių matuoja šilumos kiekį šildymui ir karštam vandeniui, o kitas šilumos kiekį pastatui šildyti, rodmenis:

6.2.1. šildymo sezono metu:

 kWh;                                                                      (3)

čia:

 – šilumos kiekis pastatui šildyti, nustatytas pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso šildymui rodmenis, kWh;

6.2.2. nešildymo sezono metu – pagal Metodikos 6.1.2 papunktį.

7. Pastate suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti () nustatomas:

 kWh;                                                                                                  (4)

čia:

 – pastate suvartoto karšto vandens kiekis, m3;

 – šilumos sąnaudos geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti, kWh/m3;

7.1. šilumos sąnaudos geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti () nustatomos:

7.1.1. visoje Lietuvoje, išskyrus Panevėžio ir Visagino miestų pastatus su atvira karšto vandens tiekimo sistema – 51 kWh/m3;

7.1.2. Panevėžio miesto pastatuose su atvira karšto vandens tiekimo sistema – 66 kWh/m3;

7.1.3. Visagino miesto pastatuose su atvira karšto vandens tiekimo sistema – 69 kWh/m3;

7.2. pastate suvartoto karšto vandens kiekis nustatomas ():

7.2.1. pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso, geriamojo vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius (), rodmenis:

 m3;                                                                                                                                (5)

7.2.2. pagal karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis ir (ar) karšto vandens suvartojimo normas, kai geriamojo vandens apskaitos prietaisas, įrengtas pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, neveikia arba jo nėra:

 m3;                                                                                 (6)

čia:

 – butuose ir (ar) kitose patalpose suvartotų karšto vandens kiekių, nustatytų pagal karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis, suma, m3;

 – butuose ir (ar) kitose patalpose suvartotų karšto vandens kiekių suma, m3, nustatyta:

a) pagal karšto vandens suvartojimo normas, įtvirtintas Statybos normose RSN 26-90 „Vandens vartojimo normos“ [4.4], kai karšto vandens apskaitos prietaisai neįrengti;

b) Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse [4.1] nustatyta tvarka, kai karšto vandens apskaitos prietaisas yra sugedęs ar jo rodmenys nedeklaruojami;

c) pagal Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodiką [4.3], kai butų ir (ar) patalpų savininkai atsisako įsileisti karšto vandens tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo įgaliotus atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkams priklausančias patalpas.

8. Pastate suvartotas šilumos kiekis cirkuliacijai () nustatomas:

8.1. pagal skaičiavimo būdu nustatytą vidutinę cirkuliacinės sistemos galią:

, kWh;                                                                                             (7)

čia:

 – pastato cirkuliacinės sistemos vidutinė galia, kW, nustatyta pagal Metodikos 1 priedą;

 – pastato cirkuliacinės sistemos per atsiskaitymo laikotarpį veikimo trukmė, val.;

8.2. pagal eksperimento būdu nustatytą cirkuliacinės sistemos galią:

, kWh;                                                                                              (8)

čia:

 – pastato cirkuliacinės sistemos galia, kW, nustatyta pagal Metodikos 2 priedą;

8.3. vadovaujantis auditoriaus išvada;

8.4. nesant duomenų, reikalingų skaičiavimams pagal Metodikos 8.1-8.3 papunkčius atlikti, pastate suvartotas šilumos kiekis cirkuliacijai nustatomas sumuojant pastato butams ir (ar) kitoms patalpoms priskiriamus vidutinius energijos sąnaudų cirkuliacijai normatyvus:

, kWh;                                                                                                                    (9)

čia:

 vidutinis energijos sąnaudų cirkuliacijai normatyvas, kWh/būstui per mėn., priskiriamas butui ar kitai patalpai, vadovaujantis Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodika [4.2].

 

IV SKYRIUS

NUPIRKTOS KITOS ENERGIJOS (KURO) KIEKIO KARŠTAM VANDENIUI PARUOŠTI IR CIRKULIACIJAI NUSTATYMAS

 

Nupirktos kitos energijos (kuro) kiekis karštam vandeniui () nustatomas:

vnt.*;                                                                                        (10)

čia:

 – norminės kuro sąnaudos, vnt.*/kWh, nustatomos pagal Metodikos 3 priedą;

 – šilumos gamybos įrenginių naudingumo koeficientas, nustatomas pagal techninę dokumentaciją arba priimama norminė atitinkamos šilumos gamybos įrenginių grupės reikšmė;

* – energijos ar kuro matavimo vienetai (kWh, m3, nm3, ktm3, kg, kt.).

 

___________________

 


 

Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo pagal normas, kai prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, metodikos

1 priedas

 

PASTATO CIRKULIACINĖS SISTEMOS GALIOS NUSTATYMAS SKAIČIAVIMO BŪDU

 

1. Pastato cirkuliacinės sistemos vidutinė galia nustatoma pagal ne mažiau nei trijų kiekvieno nešildymo sezono mėnesių duomenis (pvz., gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesių):

                                                                                                                     (1)

čia:

 – skaičiavimo būdu nustatyta pastato vidutinė cirkuliacinės sistemos galia, kW;

 – atitinkamo mėnesio pastato cirkuliacinės sistemos galia, kW;

n – skaičiavimams pasirinktų mėnesių skaičius;

2. Pastato cirkuliacinės sistemos galia atitinkamą mėnesį nustatoma:

, kW;                                                                                                                     (2)

čia:

 – šilumos kiekis cirkuliacijai, nustatytas iš pastato įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenų atėmus šilumos kiekį karštam vandeniui paruošti, kWh;

 – atitinkamo mėnesio pastato cirkuliacinės sistemos per atsiskaitymo laikotarpį veikimo trukmė, val.

3. Pastate suvartotas šilumos kiekis cirkuliacijai () nustatomas:

, kWh;                                                                              (3)

čia:

 – visas pastate suvartotas šilumos kiekis, kWh;

 – šilumos sąnaudos geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti, kWh/m3, nustatomos pagal šios Metodikos 7.1 papunktį;

 – pastate suvartoto karšto vandens kiekis, m3, nustatomas pagal šios Metodikos 7.2 papunktį.

 

___________________

 


 

Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo pagal normas, kai prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, metodikos

2 priedas

 

PASTATO CIRKULIACINĖS SISTEMOS GALIOS NUSTATYMAS EKSPERIMENTO BŪDU

 

1. Pastato karšto vandens cirkuliacinės sistemos galia nustatoma matavimais nešildymo sezono metu. Matavimų metu šilumos punkte paruošto karšto vandens temperatūra privalo atitikti teisės aktais nustatytą karšto vandens temperatūrą.

2. Jeigu nėra žinoma, kad matavimų metu pastate nenaudojamas karštas vanduo, rekomenduojama uždaryti ventilį geriamojo vandens linijoje, papildančioje cirkuliacinę sistemą geriamuoju vandeniu. Jeigu matavimų metu būtų pastebėtas slėgio kritimas cirkuliacinėje sistemoje, tai rodytų karšto vandens naudojimą ir netinkamą matavimų laiką.

3. Pastato įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenys nuskaitomi intervalo, kurio trukmė maždaug 30 min., pradžioje ir pabaigoje. Laikas fiksuojamas sekundžių tikslumu tais momentais, kai pasikeičia įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenys. Matavimai kartojami ne mažiau kaip tris kartus ir skaičiavimams naudojami matavimų metu nustatytų duomenų aritmetiniai vidurkiai.

4. Matavimų duomenys surašomi į lentelę:

Data:

Rodiklis

Žymėjimas

Matavimo vienetas

Reikšmė

Paruošto karšto vandens temperatūra*

T

°C

 

Įvadinis šilumos skaitiklis – matavimo pradžia

Q1

kWh

 

Įvadinis šilumos skaitiklis – matavimo pabaiga

Q2

kWh

 

Laiko intervalas tarp matavimų

z

val.

 

* – nustatoma pagal termometrą, įrengtą karšto vandens padavimo vamzdyne, po karšto vandens ruošimo šilumokaičio.

5. Pastato cirkuliacinės sistemos galia apskaičiuojama pagal formulę:

, kW;                                                                                                                                                           (1)

čia:

 – eksperimento būdu nustatyta pastato cirkuliacinės sistemos galia, kW;

 – pastato įvadino šilumos apskaitos prietaiso parodymai matavimų pradžioje, kWh;

 – pastato įvadino šilumos apskaitos prietaiso parodymai matavimų pabaigoje, kWh;

 – matavimų intervalo trukmė, val.

 

___________________

 


 

Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo pagal normas, kai prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, metodikos

3 priedas

 

KURO RŪŠIŲ NORMINĖS KURO SĄNAUDOS

 

Kuro rūšių norminės kuro sąnaudos

Energijos ir kuro rūšys

Mato vnt.

Norminės kuro sąnaudos ()

Dyzelinis krosnių kuras

kg/kWh

0,0851

Suskystintos naftos dujos

kg/kWh

0,0783

Išgarintos suskystintos naftos dujos

m3/kWh

0,0334

Gamtinės dujos*

kg/kWh

nm3/kWh

0,0763

0,1075

Suskystintos gamtinės dujos

kg/kWh

0,0797

Akmens anglys

kg/kWh

0,2093–0,1173 (vid. – 0,1633)

Antracitas

kg/kWh

0,1228

Durpės

kg/kWh

0,4615–0,2609 (vid. – 0,3612)

Durpių briketai

kg/kWh

0,2250–0,2143 (vid. – 0,2197)

Naudoti tepalai

kg/kWh

0,1321

Malkos 25–30 proc. drėgnumo, natūraliai džiovintos**

kg/kWh

ktm3/kWh

0,2609

0,6536x10-3

Pjuvenų granulės/medienos briketai

kg/kWh

0,2143

Atliekos

kg/kWh

0,4864–0,3365 (vid. – 0,4114)

Elektros energija/šilumos energija

kWh/kWh

1

 

* – dujų kiekis, kuris, esant norminėms sąlygoms (temperatūra + 20°C, slėgis – 101,325 kPa), užima vieno kubinio metro tūrį;

** – ktm3 – kietmetris;

Pastaba. Vidutinės norminės kuro sąnaudos taikomos, kai nepateikiama kuro sertifikato kopija.

 

___________________

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Nutarimas

Nr. O3-426, 2016-12-09, paskelbta TAR 2016-12-09, i. k. 2016-28586

Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. O3-133 „Dėl Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo pagal normas, kai prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, metodikos patvirtinimo“ pakeitimo