Suvestinė redakcija nuo 2013-05-08 iki 2013-10-05

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 107-4391, i. k. 107301MISAK00D1-509

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS IŠSAUGOJIMO IR SAUGOMŲ TERITORIJŲ PLANAVIMO BEI TVARKYMO 2007–2013 M. PROGRAMOS, SKIRTOS EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS STRATEGIJOS PRIORITETAMS ĮGYVENDINTI, PATVIRTINIMO

2007 m. spalio 4 d. Nr. D1-509

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija konvergencijos tikslui įgyvendinti ir siekdamas tinkamai įgyvendinti Sanglaudos skatinimo veiksmų programos uždavinį „Paskatinti gamtos išteklių (visų pirma vandens išteklių bei kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės) išsaugojimą, sudarant sąlygas efektyviam jų pritaikymui gyventojų ir ūkio reikmėms“:

1. Tvirtinu Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007–2013 m. programą (toliau – Programa) (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentui ir Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamentui koordinuoti Programos įgyvendinimą;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai organizuoti priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintoje Programoje ir finansuojamų naudojant Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas, įgyvendinimą.

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. D1-509

BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS IŠSAUGOJIMO IR SAUGOMŲ TERITORIJŲ PLANAVIMO BEI TVARKYMO 2007–2013 M. PROGRAMA, SKIRTA EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS STRATEGIJOS PRIORITETAMS ĮGYVENDINTI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007–2013 m. programa, skirta Europos Sąjungos struktūrinės paramos strategijos prioritetams įgyvendinti (toliau – Programa), parengta siekiant užtikrinti kraštovaizdžio įvairovės išsaugojimą, prisidėti prie kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo reglamentavimo plėtros, suplanuoti buveinių ir rūšių apsaugos priemonėms bei saugomų teritorijų planavimo ir tvarkymo darbams, kuriais įgyvendinamas 2007–2013 metų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje, Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioritetas „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“. 2007–2013 m. laikotarpio ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos, Sanglaudos skatinimo veiksmų programos I prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su šiuo uždaviniu: „paskatinti gamtos išteklių (visų pirma vandens išteklių bei kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės) išsaugojimą, sudarant sąlygas efektyviam jų pritaikymui gyventojų ir ūkio reikmėms“.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-633, 2011-08-11, Žin., 2011, Nr. 103-4844 (2011-08-18), i. k. 111301MISAK00D1-633

2. Programa tiesiogiai susijusi su Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo sritimi, kurios priemonės prisidės prie iškelto uždavinio „Gamtos išteklių išsaugojimas, sudarant sąlygas efektyviam jų pritaikymui gyventojų ir ūkio reikmėms“ rezultatų pasiekimo.

3. Programa parengta remiantis esamos situacijos ir problemų analize, įgyta patirtimi, įgyvendinant planavimo, apsaugos ir tvarkymo priemones 2004–2006 metų laikotarpio ES struktūrinių fondų lėšomis, įvertinus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, saugomų teritorijų direkcijų ir kitų Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų pasirengimą organizuoti ir vykdyti biologinės ir kraštovaizdžio įvairovės išsaugojimo, saugomų teritorijų planavimo, apsaugos ir tvarkymo darbus.

4. Kiekvienas Programos skyrius susideda iš trijų dalių, kurių viena skirta biologinei įvairovei, kita – saugomoms teritorijoms, trečia – kraštovaizdžiui. Saugomose teritorijose įgyvendinamos priemonės tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimu.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-633, 2011-08-11, Žin., 2011, Nr. 103-4844 (2011-08-18), i. k. 111301MISAK00D1-633

5. Pagrindinės apsaugos ir tvarkymo priemonės numatytos Valstybinėje aplinkos apsaugos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. I-1550 (Žin., 1996, Nr. 103-2347), Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526 (Žin., 2004, Nr. 174-6443), Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 909 (Žin., 2005, Nr. 103-3808), ir Lietuvos Respublikos biologinės įvairovės išsaugojimo strategijoje ir veiksmų plane, 2006 m. parengtais 15 saugomų rūšių apsaugos planais, nustatančiais rūšių išsaugojimo veiksmų prioritetines kryptis.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-633, 2011-08-11, Žin., 2011, Nr. 103-4844 (2011-08-18), i. k. 111301MISAK00D1-633

II. ESAMOS SITUACIJOS APRAŠYMAS IR VEIKLOS PRIORITETAI

6. Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės būklę, įskaitant ir saugomas teritorijas, išsaugojimo veiksmų poreikį ir specifiką šiuo metu lemia baigiamas žemės ir miškų privačios nuosavybės atkūrimas ir su juo susiję procesai, kintantis (dažnai mažėjantis) žemės ūkio intensyvumas, didėjantis privačių miškų naudojimas, statybų, pramonės ir infrastruktūros plėtra, kuri tapo ypač sparti Lietuvai tapus ES nare ir naudojant jos finansinių instrumentų teikiamą paramą.

7. Biologinės įvairovės būklė:

7.1. Natūralios ir pusiau natūralios ekosistemos (miškai, pelkės, pievos, vandenys ir smėlynai) užima daugiau kaip trečdalį Lietuvos teritorijos. Daugiausia augalų ir gyvūnų rūšių yra miškuose – Lietuva yra mišriųjų miškų gamtinėje zonoje. Pagal ES taikomą biogeografinį rajonavimą Lietuva yra borealinio (šiaurinio) biogeografinio regiono pietiniame pakraštyje. Tik nedidelė Lietuvos dalis patenka į kontinentinį biogeografinį regioną. Ši aplinkybė lemia didelę rūšių ir natūralių buveinių įvairovę, kuri susiformavo abiejų minėtų biogeografinių regionų įtakoje;

7.2. Šiuo metu Lietuvoje aptinkama apie 20529 gyvūnų, 1796 augalų ir 6100 grybų rūšių. 2010 m. pradžioje į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331) (toliau – Lietuvos raudonoji knyga), buvo įtrauktos 768 rūšys (1992 m. – 501 rūšis). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2010, Nr. 39-1884) patvirtintas Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas, į kurį pateko 39 rūšys. Į Lietuvos augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 (Žin., 1998, Nr. 108-2976), įtrauktos 53 augalų bendrijos, kurios šalyje dėl įvairių priežasčių yra ant išnykimo ribos, retos arba sparčiai nyksta. Įgyvendinant Tarybos 1992 m. gegužės 21 d. direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – Buveinių direktyva), nustatyta, kad Lietuvoje aptinkamos 54 Europos Bendrijos (toliau – EB) svarbos natūralios buveinės ir 49 EB svarbos augalų ir gyvūnų rūšys;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

7.3. Sparčiausiai sausumos ekosistemose nyksta siauros ekologinės specializacijos rūšys ir natūralios buveinės. Jos yra jautrios žemės ir miškų ūkio technologijų kaitai (veiklos intensyvinimui arba tradicinio ekstensyvaus žemės naudojimo nutraukimui). Dėl teritorijų naudojimo pakeitimų didėja natūralių buveinių ir rūšių vietinių populiacijų fragmentacija, blogėja sąlygos rūšims migruoti, keistis genetine informacija tarp izoliuotų vietinių populiacijų, todėl kyla grėsmė jų išlikimui. Nykstančias rūšis ir natūralias buveines vandenų ekosistemose labiausiai veikia vandenų tarša ir hidrologinis režimo pakeitimas, neracionalus gamtos išteklių naudojimas, migracijos kelių suardymas.

8. Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvoje turi gilias tradicijas tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame lygmenyje. Nacionaliniame lygmenyje biologinės įvairovės išsaugojimą tiesiogiai reglamentuoja Laukinės augalijos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 60-1944) ir Laukinės gyvūnijos įstatymas (Žin., 1997, Nr. 108-2726; 2010, Nr. 81-4218). Lietuvoje veikia 32 įstatymai, tiesiogiai ar netiesiogiai reguliuojantys aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių, iš jų biologinių, naudojimą. Rūšims ir bendrijoms išsaugoti sudaroma Lietuvos raudonoji knyga, steigiamos saugomos teritorijos, įgyvendinamos įvairios apsaugos programos.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-633, 2011-08-11, Žin., 2011, Nr. 103-4844 (2011-08-18), i. k. 111301MISAK00D1-633

9. Lietuva yra ratifikavusi Biologinės įvairovės, Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (CITES), Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos išsaugojimo (Berno), Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo (Bonos), Pelkių, turinčių tarptautinę reikšmę, ypač vandens ir pelkių paukščių apsaugai (Ramsaro), ir kitas konvencijas, Susitarimą dėl mažųjų banginių apsaugos Baltijos ir Šiaurės jūrose (ASCOBANS), Susitarimą dėl šikšnosparnių apsaugos Europoje (EUROBATS), Susitarimą dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo (AEWA) bei kitas tarptautines sutartis, tiesiogiai skirtas biologinei įvairovei išsaugoti, o tapusi ES nare, nuosekliai įgyvendina Tarybos 1979 m. balandžio 2 d. direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (toliau – Paukščių direktyva) ir Buveinių direktyvų reikalavimus.

10. Biologinės įvairovės išsaugojimo veiksmus koordinuoja Aplinkos ministerija (Gamtos apsaugos departamentas), o saugomose teritorijose juos organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, įgyvendina saugomų teritorijų direkcijos. Valstybinę gamtos išteklių naudojimo kontrolę atlieka Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai. Aplinkos apsaugos agentūra organizuoja Valstybinės aplinkos monitoringo 2005–2010 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608), kurioje numatytas ir kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės monitoringas, įgyvendinimą.

10.1. Šiuo metu Lietuvoje yra keletas valstybės institucijų, kurios kaupia aplinkos apsaugos srities duomenis ir tvarko savo srities duomenų bazes: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (tvarko saugomų teritorijų valstybės kadastrą bei sistemina biologinės įvairovės srities duomenis saugomose teritorijose), Aplinkos apsaugos agentūra (kaupia ir tvarko aplinkos kokybės srities šalies mastu surinktus duomenis) ir Valstybinė miškų tarnyba (tvarko miškų valstybės kadastrą, miškų informacinę sistemą, renka miškų ūkio statistinius duomenis ir juos apdoroja). Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentas siekia Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinio instrumento paramos, kad būtų parengta galimybių studija, kuri sudarytų prielaidas parengti ir pradėti įgyvendinti EEE ir Norvegijos finansinio instrumento remiamą pagrindinį projektą, kurio numatomas tikslas – įkurti nacionalinę instituciją, atsakingą už biologinės įvairovės duomenų kaupimą ir tvarkymą;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

10.2. Naudodamas valstybės biudžeto lėšas, 2007 m. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentas inicijavo saugomų rūšių registravimo informacinės sistemos I etapo rengimą. Rengiama registravimo sistema sudarys technines galimybes dideliam skaičiui specialistų, dirbančių biologinės įvairovės srityje, tapti duomenų apie saugomų rūšių radvietes teikėjais, kartu laikantis griežtos duomenų kokybės kontrolės reikalavimų. Registravimo sistemos kūrimas bus vykdomas etapais, ir I sistemos kūrimo etapas yra skirtas duomenų kaupimo ir paieškų moduliui sukurti, o numatomas II sistemos kūrimo etapas – sistemos išplėtimui vizualizuojant sistemos darbą GIS pagrindu.

11. 2007–2013 m. biologinės įvairovės veiklos prioritetai išsaugojimo srityje yra šie:

11.1. Organizuoti priemones, kuriomis būtų prisidedama prie Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) ir ES šalių narių iniciatyvos sustabdyti biologinės įvairovės nykimą iki 2010 m.;

11.2. Atnaujinti Biologinės įvairovės išsaugojimo strategiją ir veiksmų planą;

11.3. Išsaugoti EB svarbos ir pagal nacionalinius teisės aktus saugomas rūšis ir natūralias buveines ir palaikyti gerą jų būklę, įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų ir nacionalinių saugomų teritorijų kiekybinę ir kokybinę plėtrą;

11.4. Sukurti efektyviai veikiančias saugomų rūšių ir natūralių buveinių registravimo sistemas.

12. Saugomų teritorijų sistema ir jos valdymas:

12.1. Lietuvos saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes);

12.2. Svarbiausios Lietuvos saugomos teritorijos (rezervatai, draustiniai ir paveldo objektai, nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos rezervatai ir biosferos poligonai) užima daugiau nei 15 % šalies ploto. Lietuvos saugomų teritorijų sistemą sudaro 5 rezervatai (du iš jų kultūriniai), 371 valstybinis ir savivaldybių draustinis, 5 nacionaliniai parkai (vienas iš jų istorinis), 30 regioninių parkų (vienas iš jų istorinis), vienas biosferos rezervatas, 28 biosferos poligonai, 3 atkuriamieji sklypai, 515 paveldo objektų, iš kurių 157 turi gamtos paminklo statusą;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

12.3. Nacionalinė Lietuvos saugomų teritorijų sistema, sukurta iki 2002 m., papildoma Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijomis, steigiamomis įgyvendinant Paukščių ir Buveinių direktyvų reikalavimus. 82 nacionalinės saugomos teritorijos arba jų dalys yra įtrauktos į paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą. Iš jų 38 vietovėse buvo įsteigtos naujos saugomos teritorijos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 210 „Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ patvirtintas Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas, skirtas pateikti Europos Komisijai (Žin., 2009, Nr. 51-2039). Jame yra 406 teritorijos, skirtos EB svarbos natūralioms buveinėms ir rūšims išsaugoti. Lietuvoje „Natura 2000“ tinklas kuriamas maksimaliai integruojant jį į esamą nacionalinę saugomų teritorijų sistemą;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

12.4. Veiklą saugomose teritorijose tiesiogiai reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571), Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652, 1996, Nr. 2-43) saugomų teritorijų nuostatai, saugomų teritorijų individualūs ir tipiniai reglamentai. Atskiras veiklos sritis saugomose teritorijose reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105), kiti įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

12.5. Visi valstybiniai gamtiniai rezervatai, valstybiniai parkai, Žuvinto biosferos rezervatas turi direkcijas. 34 saugomų teritorijų direkcijų steigėja yra Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, 3 direkcijų steigėja – Kultūros ministerija, vienos direkcijos steigėja – Vilniaus miesto savivaldybė. Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamente yra Saugomų teritorijų strategijos skyrius;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

12.6. Pagal Saugomų teritorijų įstatymą pagrindinė institucija, koordinuojanti ir/ar organizuojanti veiklą saugomose teritorijose, teikianti metodinę pagalbą visoms saugomose teritorijose veikiančioms institucijoms, yra Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Jos veiklos prioritetai 2007–2013 m. yra šie:

12.6.1. organizuoti ir koordinuoti 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje numatyto I prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ veiklos rūšių, skirtų saugomoms teritorijoms, įgyvendinimą;

12.6.2. užtikrinti saugomų teritorijų, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas ir paveldo objektus, tinkamą planavimą ir būklę – vykdyti jų būklės monitoringą, parengti trūkstamus planavimo dokumentus, organizuoti apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimą;

12.6.3. sukurti saugomų teritorijų informacinę sistemą;

12.7. Koordinuojant Sanglaudos skatinimo veiksmų programos I prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimą, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos veikla tiesiogiai susijusi su uždaviniu skirtu: „paskatinti gamtos išteklių (visų pirma vandens išteklių bei kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės) išsaugojimą, sudarant sąlygas efektyviam jų pritaikymui gyventojų ir ūkio reikmėms“, netiesiogiai – su uždaviniu: skatinti atvykstamąjį ir vietos turizmą, tinkamai panaudojant gamtos išteklius, kultūros paveldą bei sukuriant palankesnes sąlygas aktyviam poilsiui;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

12.8. Valstybės biudžeto lėšos, skiriamos saugomoms teritorijoms, naudojamos pagal Saugomų teritorijų specialiąją ir Valstybės investicijų programą saugomų teritorijų direkcijų veiklai organizuoti, įvairių investicinių projektų metu pasiektų rezultatų tęstinumui užtikrinti, t. y. nuolatinei teritorijų priežiūrai organizuoti. Valstybės biudžeto lėšomis apsaugos ir tvarkymo priemones tiesiogiai įgyvendina saugomų teritorijų direkcijos. Jos yra pajėgios įgyvendinti įvairias apsaugos ir tvarkymo priemones, vykdyti nuolatinę saugomų teritorijų priežiūrą, tačiau šiems darbams vis dar trūksta lėšų, t. y. visoms reikiamoms priemonėms saugomose teritorijose vykdyti neužtenka lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

12.9. Saugomų teritorijų tvarkymo planai yra pagrindiniai dokumentai, kuriais remiantis užtikrinamas saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo režimas, todėl jų rengimas yra būtinas. ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimas šioje srityje labai pagerino situaciją. ES struktūrinių fondų lėšomis įgyvendinant 2004–2006 m. Saugomų teritorijų planavimo ir tvarkymo programą, parengta 18 tvarkymo planų valstybiniams parkams. Tvarkymo planų rengimas yra betarpiškai susijęs su ribų planų atnaujinimu, nes norint užtikrinti tinkamą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, būtina atitinkamai išskirti ir funkcinio prioriteto zonų ribas. Kadangi saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimas ir atnaujinimas yra dinamiškas procesas, jam reikalingas nuolatinis atnaujinimas bei papildymas. ES struktūrinių fondų lėšomis jau parengti techniniai projektai 8 lankytojų centrams įrengti, 24 paveldo objektams tvarkyti;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

12.10. Labai svarbu, kad visuomenė būtų informuota apie saugomas vertybes, kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, turėtų galimybę susipažinti su gyvūnų migracijos praktiniais tyrimais ir šių gyvūnų apsaugos problemų sprendimo būdais, susipažinti su saugomų teritorijų tikslais, konkrečiais objektais, gaunant apie juos naujausią, teisingą, suprantamą ir kartu profesionaliai pateikiamą informaciją. Tam saugomose teritorijose turi būti sukurta vizualinė (lauko) informacinė sistema natūroje, įrengti lankytojų centrai, vidaus ir lauko ekspozicijos, gamtos mokyklos, pažintiniai, mokomieji takai, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ventės rago ornitologinėje stotyje Nemuno deltos regioniniame parke įrengtas lankytojų centras su vidaus ir lauko ekspozicijomis;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

12.11. Vizualinę (lauko) informacinę sistemą natūroje saugomose teritorijose sudaro informaciniai stendai ir ženklai (informacinės rodyklės, nukreipiančios rodyklės, užrašai, kelio ženklai), aikštelės (apžvalgos, atokvėpio, poilsiavietės), infrastruktūra lankytojams (mediniai ir grunto takai, pandusai neįgaliesiems, dviračių stovai, lieptai, tilteliai, lauko baldai, pavėsinės, pan.), kraštovaizdžio komponentų, aplinkos sutvarkymo elementai (užtvaros (barjerai) automobiliams, apsauginės tvorelės (atitvarai pėstiesiems), lentų takai per pelkes ir šlapias vietas, mediniai ir akmeniniai laiptai, šlaitų sutvirtinimas ir pan.), meniniai akcentai. Esant poreikiui, prie lankomų bei saugomų objektų įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, privažiavimai, priėjimai;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

12.12. Tvarkymo darbų apimtis saugomose teritorijose labai išaugo, atsiradus galimybei šiam tikslui panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas. Įgyvendinant 2004–2006 m. Saugomų teritorijų planavimo ir tvarkymo ir vėlesnes programas, iki 2010 m. yra įrengta vizualinė (lauko) informacinė sistema 13 valstybinių parkų (Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose, Labanoro, Aukštadvario, Anykščių, Asvejos, Biržų, Gražutės, Kurtuvėnų, Nemuno deltos, Neries, Sartų ir Vištyčio regioniniuose parkuose), įrengta 14 lankytojų centrų (Aukštaitijos nacionaliniame, Anykščių, Asvejos, Aukštadvario, Biržų, Kauno marių, Nemuno kilpų, Neries, Krekenavos, Sartų, Tytuvėnų ir Varnių regioniniuose parkuose, Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate ir Žuvinto biosferos rezervate), sutvarkytas Medvėgalio kalvų kompleksas Varnių regioniniame parke. Sutvarkyta daugiau kaip 20 „Natura 2000“ teritorijų;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

12.13. ES struktūrinių fondų lėšomis saugomose teritorijose pradėti griauti apleisti pastatai, rekultivuoti karjerai ir užšlamštintos teritorijos, atkurti pažeisti kraštovaizdžio kompleksai ir objektai. Pirmiausia likviduoti dviejų buvusių karinių teritorijų statiniai Žemaitijos nacionaliniame ir Dubysos, Rambyno, Salantų, Varnių regioniniame parkuose, rekultivuoti 3 karjerai (Žemaitijos nacionaliniame, Salantų ir Varnių regioniniuose parkuose), atkurta Papilės atodanga Ventos regioniniame parke, pelkinės ir sausų pievų slėnio buveinės Skroblaus aukštupyje ir buveinės, reikalingos tetervinų populiacijai išsaugoti Dzūkijos nacionaliniame parke, šikšnosparnių žiemavietės Pavilnių regioniniame parke, pelkinės pievos Kliošių valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje. Per praėjusius metus pasirengta dar labiau padidinti tvarkymo darbų kiekį: parengti techniniai projektai lankytojų centrams ir vizualinei (lauko) informacinei sistemai saugomose teritorijose įrengti, paveldo objektams tvarkyti, taip pat parengti dalies draustinių tvarkymo planai.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

12¹. Kraštovaizdžio būklė:

12¹.1. Kraštovaizdžio sąvoka yra daugiareikšmė. Ji apima visą šalies erdvę – miestus ir kaimus, miškus, vandenis, laukus, išskirtines ir utilitarias, apleistas teritorijas. Kraštovaizdis sąlygoja visuomenės gyvenimą ir veiklą, yra tautinio identiteto pamatas, reikšminga gyvenimo kokybės dalis. Kraštovaizdžio savasties ir sampratos, kaip dinaminio reiškinio suvokimas, jo apsauga, tvarkymas ir formavimas tenkinant ekonominius, socialinius, kultūrinius, ekologinius ir estetinius visuomenės poreikius yra vienas prioritetinių valstybės tikslų, nurodytų Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215).

12¹.2. Lietuvos teritorija, remiantis Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija, skirstoma į 9 kraštovaizdžio morfologinius ruožus, juose – 19 sričių, 42 rajonai, 564 parajoniai, kurie yra saviti pamatinių uolienų, pažemio oro, vandenų, dirvožemio, antropogeninių darinių pobūdžiu ir savybėmis. Pagal medžiaginį pamatą (geologinius darinius ir reljefą), kuris lemia kraštovaizdžio įvairumą, Lietuvoje skiriami 5 pagrindiniai žemėvaizdžių tipai: molingosios lygumos (55,2 % visos teritorijos), smėlingosios lygumos (17,8%), kalvotosios moreninės aukštumos (21,2 %), pajūrio lygumos (2,2 %) ir upių slėniai (3,6 %).

12¹.3. Lietuvos kraštovaizdžio istorinė raida labai dinamiška, su evoliucinės raidos ir staigių permainų laikotarpiais. Tai susiję su politinių, ekonominių sąlygų raida, žemės reformomis, kurios lėmė žemės naudmenų struktūros, naudmenų sudėties ir sąskaidos kaitą, skirtingomis kryptimis veikė gamtinių procesų eigą ir pobūdį.

12¹.4. Lietuvoje vyrauja kaimiškojo tipo kraštovaizdis (užima apie 75 % šalies teritorijos). Didesni gamtinio kraštovaizdžio arealai išlikę šalies rytinėje ir pietrytinėje dalyje, vakarinėje Žemaičių aukštumos dalyje, stambiųjų deltų zonose ir neviršija 15% Lietuvos teritorijos. Apie 10 % užima sparčiai besiplečiantis miestiškas, urbanizuotas kraštovaizdis. Yra 11 miestų, kurių plotas didesnis kaip 1000 ha. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestai aktyviai formuoja aglomeruotas metropolines teritorijas. Tauragės, Telšių, Utenos, Marijampolės apskritys pasižymi 3–5 kartus mažesniu urbanizuoto kraštovaizdžio plotu nei didžiųjų miestų apskritys.

12¹.5. Didžiausiu natūralumu pasižymi miškingiausios šalies teritorijos, išsidėsčiusios šiaurrytinėje, pietrytinėje ir pietvakarinėje šalies dalyse. Labiausiai antropogenizuotos ir apleistos agrarinio kraštovaizdžio zonos plyti Žiemgalos ir Šešupės lygumose.

12¹.6. Lietuvoje vyrauja vidutinio ir žemo vizualinio raiškumo teritorijos, o vidutinį ir aukštą estetinį potencialą turintys arealai užima apie 1/3 šalies teritorijos, kurie koncentruojasi Baltijos ir Žemaičių aukštumų kalvynuose, Kuršių nerijoje ir didžiausiuose stačiašlaičiuose Nemuno, Nėries, Dubysos, Šventosios, Nevėžio, Minijos ir kituose slėniuose. Santykinai raiškų estetinį potencialą turi tik 8 % šalies teritorijos: Kuršių nerijos (Pervalkos–Juodkrantės) ruožas, Barstyčių–Alsėdžių–Viešvėnų ruožas, Laukuvos– Girgždutės–Kražių arealas, Minijos–Salanto senslėnis, Dubysos vidurupis, Nemuno žemupio (Vilkijos–Gelgaudiškio) ruožas, Kauno marių ir Didžiųjų Nemuno kilpų zonos, Gražiškių ir Sangrūdos kalvynas Sūduvos aukštumose, Verstaminų, Užuguosčio, Pipiriškių ir Sudervės kalvynai Dzūkų aukštumose, Balninkų, Suginčių, Antalgės, Vaiskūnų, Juknėnų, Tauragnų, Atalksnės, Junkūnų ir Zarasų kalvoti ruožai Aukštaičių aukštumose.

12¹.7. Lietuvai priklauso trumpas (90,6 km ilgio) Baltijos jūros ruožas: 51 km Kuršių nerijoje ir 38,5 km žemyniniame krante, 1,1 km Klaipėdos sąsiauris. Dabartinė jūros kranto būklė priklauso nuo gamtinių ir antropogeninių faktorių tarpusavio sąveikos. Globaliniai klimato pasikeitimai, dažnesnės uraganinės audros, Pasaulinio vandenyno lygio kilimas, smėlio išteklių mažėjimas skatina krantų ardymą. Lietuvos Baltijos jūros krantų raidai didelę įtaką turi jūrinės industrijos plėtra, kurios nesubalansuotas vykdymas itin neigiamai veikia krantodaros procesus.

12¹.8. Lietuvos Baltijos jūros krantai pagal savo genezę ir ypatumus priklauso dviem skirtingoms atkarpoms, t. y. žemyno ir Kuršių nerijos krantams: žemyno krantas priskiriamas išlyginto akumuliacinio-abrazinio kranto tipui. Krantą sudaro skirtingos geologinės sandaros ruožai, kuriuose vyrauja smėlis arba moreninis priemolis. Krante kaitaliojasi ardomos ir stabilaus kranto atkarpos. Kuršių nerijos jūros krantas priskiriamas išlygintų akumuliacinių krantų tipui ir yra susiformavęs dėl intensyvios smėlio pernašos iš Sambijos pusiasalio šiaurės kryptimi.

12¹.9. Nuo XX a. pradžios iki šių dienų Lietuvai priklausančiame Baltijos jūros krante vyrauja akumuliacinio tipo kranto ruožų bendro ilgio mažėjimo ir išplaunamo tipo ruožų didėjimo tendencijos. Per pastaruosius 30 metų (1976–2006 m.) Lietuvos pakrantėje bendras akumuliacinio tipo kranto ruožų ilgis kasmet sutrumpėdavo po 1100 m, o išplaunamų krantų ilgis kasmet padidėdavo 367 m. Labiausiai ardomi Šventosios–sienos su Latvija, Ošupio rajono, Ražės–Birutės kalno, Nemirsetos–Olando Kepurės, I Melnragės ir gretimas Klaipėdos uosto šiauriniam molui kranto ruožai. Kuršių nerijoje – Kopgalio, Juodkrantės, Preilos, Nidos krantai. Įdiegus krantotvarkos programose numatytas priemones, kranto būklė keliuose ruožuose pagerėjo, tačiau tikėtina, kad bendras išplaunamų kranto ruožų ilgis nuo 25 km (2008 m) padidės iki 32 km (2023 m).

12¹.10. Kraštovaizdžio monitoringas vykdomas pagal Valstybinio aplinkos monitoringo 2011–2017 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2011, Nr. 34-1603). Kraštovaizdžio stebėsena vykdoma šiais blokais: kraštovaizdžio struktūros pokyčių monitoringas (visoje Lietuvoje), Pajūrio juostos ir Baltijos jūros krantų dinamikos monitoringas, valstybinių parkų monitoringas, Šiaurės karstinio rajono kraštovaizdžio būklės ir gipso cheminės denudacijos monitoringas.

12¹.11. Nacionaliniu lygmeniu kraštovaizdžio išsaugojimą tiesiogiai reglamentuoja Kraštovaizdžio politikos krypčių aprašas, kuriame pateiktos pagrindinės sąvokos kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo ir planavimo srityje, kraštovaizdžio istorinės kaitos analizė, jo formavimosi bruožai ir tipai nuo paleogeografinių laikų iki šių dienų, esamos kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir planavimo situacijos analizė (stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės). Siekiant įgyvendinti Lietuvos kraštovaizdžio politiką, patvirtintos Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonės iki 2020 m. Strateginiai kraštovaizdžio formavimo, apsaugos tikslai ir kryptys yra nustatyti Lietuvos Respublikos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852).

12¹.12. Kraštovaizdžio apsaugą taip pat reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas, Pajūrio juostos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 73-3091), Želdynų įstatymas (Žin., 2007, Nr. 80-3215) ir jų įgyvendinamieji teisės aktai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43), Gamtinio karkaso nuostatai, patvirtinti aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 (Žin., 2007, Nr. 22-858; 2010, Nr. 87-4619).

12¹.13. Lietuvos kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo ir planavimo teisinio reglamentavimo nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Lietuvos Respublikos miškų, Lietuvos Respublikos žemės, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, Lietuvos Respublikos statybos, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymus ir į kitus teisės aktus.

12¹.14. Kraštovaizdžio būklė įvertinama, jo apsaugos ir tvarkymo priemonės konkrečiose teritorijose numatomos visų lygmenų bendraisiais (kompleksiniais) ir kraštovaizdžio specialiaisiais planais, specialiaisiais saugomų teritorijų ir jų tinklų (gamtinio karkaso ir ekologinio tinklo) planais, kaimo žemėtvarkos planais ir kitais teritorijų planavimo dokumentais. Ypač reikšmingi Lietuvos Respublikos bendrojo plano, apskričių, rajonų savivaldybių bendrųjų planų sprendiniai.

12¹.15. Vienas kertinių kraštovaizdžio srities teisės aktų yra Europos kraštovaizdžio konvencija (Žin., 2002, Nr. 104-4621), kuria vadovaujantis buvo patvirtintas Lietuvos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašas ir kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonės. Šios konvencijos tikslas – skatinti kraštovaizdžio apsaugą, tvarkymą, planavimą ir organizuoti Europos bendradarbiavimą šiais klausimais.

Papildyta punktu:

Nr. D1-633, 2011-08-11, Žin., 2011, Nr. 103-4844 (2011-08-18), i. k. 111301MISAK00D1-633

12². 2007–2013 m. veiklos prioritetai kraštovaizdžio srityje yra šie:

12².1. organizuoti priemones, kurios užtikrintų kraštovaizdžio apsaugą, naudojimą, tvarkymą, planavimą darnios plėtros sąlygomis, krašto saviraiškos bruožus ir padėtų geriau koordinuoti veiksmus kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo, tvarkymo ir planavimo srityse;

12².2. skatinti pažinti šalies kraštovaizdį, didinti visuomenės supratingumą apie kraštovaizdžio vertę ir vaidmenį;

12².3. apibrėžti siekiamos kraštovaizdžio kokybės tikslus ir parengti šalies kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą;

12².4. užtikrinti pajūrio juostos ir Kuršių marių kraštovaizdžio išsaugojimą, apsaugos priemonių įgyvendinimą, subalansuotą šių teritorijų naudojimą, sudaryti sąlygas visuomenei naudotis rekreaciniais ištekliais.

Papildyta punktu:

Nr. D1-633, 2011-08-11, Žin., 2011, Nr. 103-4844 (2011-08-18), i. k. 111301MISAK00D1-633

III. PROBLEMŲ IDENTIFIKAVIMAS

13. Biologinės įvairovės išsaugojimo problemos:

13.1. Norint išsaugoti biologinę įvairovę, reikalingi išsamūs duomenys apie ekosistemas, buveines ir rūšis, jų paplitimą ir būklę, specialūs teisės aktai, strateginio planavimo dokumentai. Tačiau ypač būtina įgyvendinti konkrečias apsaugos ir tvarkymo priemones tinkamai joms pasirengus. Iki pastarųjų metų aktyvios biologinės įvairovės išsaugojimo priemonės daugiausia arba išimtinai buvo įgyvendinamos saugomose teritorijose, o už jų ribų biologinės įvairovės išsaugojimo veiksmai dažnai apsiribojo neigiamą įtaką turinčios ūkinės veiklos draudimais ir ribojimais. Norint išsaugoti rūšis ir jų buveines, šito nepakanka. Jas reikia saugoti net tik saugomose teritorijose, bet ir visame jų paplitimo areale. Būtina įgyvendinti specialias apsaugos priemones;

13.2. Lietuvoje daugiausia dėmesio buvo skiriama rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, išsaugojimui, o tapusi ES nare šalis įsipareigojo išsaugoti EB svarbos rūšis ir natūralias buveines. Kai kurių EB rūšių ekologiniai poreikiai įpareigoja ne tik saugoti rūšių individus nuo tiesioginio naikinimo (medžioklės, žvejybos, skynimo, rinkimo ir kt.), bet ir imtis priemonių išsaugoti jų buveines. Pasyvios rūšių buveinių apsaugos nepakanka, nes jos prarandamos ne tik dėl fizinio sunaikinimo, bet ir dėl natūralių, tačiau nepalankių gamtinių pokyčių, kai nutraukiama rūšių buveines suformavusi ekstensyvi žemdirbystė (pvz., ekstensyvus pusiau natūralių pievų ir Šlapžemių ganymas ar šienavimas) ir buvę atviri plotai užželia menkaverčiais krūmais ar medžiais arba dėl invazinių rūšių, kurios keičia nusistovėjusius ekologinius ryšius ekosistemose, išplitimo. Pagrindinės šiuo metu biologinės įvairovės išsaugojimo srityje egzistuojančios problemos yra šios:

13.2.1. saugomų rūšių buveinių plotų nykimas bei jų savybių prastėjimas, ypač dėl išaugusio miškų naudojimo, tradicinės žemėnaudos formų žemės ūkyje nykimo, miškų ir Šlapžemių natūralaus hidrologinio režimo sutrikdymo, infrastruktūros plėtros ir vandens telkinių pakrančių užstatymo;

13.2.2. fragmentuotų, mažų saugomų rūšių populiacijų išnykimas nesant galimybių atsikurti, migruojančių gyvūnų migracijos kelių suardymas arba migracijos sąlygų prastėjimas;

13.2.3. institucijos, kuri būtų šalies mastu atsakinga už nuolatinį biologinės įvairovės duomenų kaupimą ir informacinių sistemų, skirtų duomenų apie natūralias buveines, saugomų rūšių ir buveinių paplitimą bei apsaugos poreikius, kaupimui, dėl ko nėra pakankamai galimybių skirti reikiamą dėmesį biologinės įvairovės išsaugojimui, rengiant ir derinant ūkinės veiklos planus ir projektus, apsunkina biologinės įvairovės būklės vertinimą ir apsaugos veiksmų planavimą;

13.2.4. invazinių augalų ir gyvūnų rūšių, užimančių nykstančių rūšių buveines arba suardančių svarbius ekologinius ryšius tarp rūšių, plitimas;

13.2.5. neišvystyta saugomų rūšių būklės stebėjimo (monitoringo) ir vertinimo sistema, kadangi neparengti stebėjimo ir vertinimo metodiniai reikalavimai;

13.3. Konkrečioms saugomų rūšių apsaugos priemonėms įgyvendinti labai trūksta apsaugos planų ir kitų reikalingų dokumentų. Nėra veiksmų planų: 1) invazinių rūšių, pavojingų vietinių rūšių populiacijoms, plitimui sulėtinti ar sustabdyti, sumažinti jų populiacijas, 2) nykstančių rūšių veisimui ir reintrodukcijai, taip pat migruojančių gyvūnų rūšių apsaugos priemonėms taikyti;

13.4. Situacija, rengiant saugomų rūšių apsaugos planus. Įgyvendindami PHARE 2003 m. projektą „Nykstančių floros ir faunos rūšių bei jų arealų apsauga, įgyvendinant CITES, Berno ir Bonos konvencijas bei susijusius ES teisės aktus“, ekspertai išskyrė 15 retų visoje Europoje nykstančių rūšių, kurių apsaugos veiksmai sudarytų sąlygas išsaugoti ir daugelį kitų rūšių ir natūralių buveinių, su kuriomis jos yra susiję ekologiniais ryšiais. Šios 15 išskirtų prioritetinių rūšių yra: augalai – Vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens), plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus), pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus), pūslėtoji aldrūnė (Aldrovanda vesiculosa); paukščiai – juodasis gandras (Ciconia nigra), kurtinys (Tetrao urogallus), mažoji žuvėdra (Sterna albifrons), meldinė nendrinukė (Acrocephalus paludicola), stulgys (Gallinago media); žinduoliai – lūšis (Lynx lynx), kūdrinis pelėausis (Myotis dasycneme); žuvys – vijūnas (Misgurnus fosilis); vabzdžiai – kraujalakinis melsvys (Maculinea teleius), pleištinis žirgelis (Ophiogomphus cecilia), purpurinis plokščiavabalis (Cucujus cinnaberinus). Joms šio projekto metu buvo parengti rūšių apsaugos planai. Kadangi juos rengė biologai, todėl išsamiausiai pateikta bendra informacija apie rūšis, įvertinta svarbiausių radviečių būklė bei kiti ekologiniai parametrai, identifikuoti uždaviniai, pasiūlyti priemonių planai bei jų įgyvendinimo uždaviniai. Silpniausia parengtų rūšių apsaugos planų dalis – ekonominis numatytų uždavinių įgyvendinimo pagrindimas, lėšų poreikio nustatymas bei jų panaudojimo detalizavimas. Todėl pirmiausia būtina parengti detalius veiksmų planus visoms rūšių apsaugos planuose numatytoms įgyvendinti priemonėms, nustatyti prioritetus ir įvardyti konkrečius veiksmus. Taip pat būtina parengti sąmatas visiems reikalingiems darbams atlikti. Tik parengus nurodytus dokumentus, bus galima įvardyti konkrečias kiekvienam projektui įgyvendinti reikalingas pinigų sumas bei jų paskirstymą etapais. Aukščiau minėtų saugomų rūšių būklę trumpai galima apibūdinti taip:

13.4.1. Lietuvoje plačialapės klumpaitės populiacijos yra patenkinamos būklės, bet stebimas aiškus jų skurdimas dėl netinkamo miškų tvarkymo, didėjančio užpavėsinimo, dirvožemio eutrofikacijos ir užterštumo bei puošnių žiedų skynimo. Sulėtinti stebimą nykimą ir populiacijų būklės blogėjimą galima tik neatidėliotinomis gamtosaugos priemonėmis. Svarbiausia – apsaugoti ir palaikyti tinkamą buveinių būklę ir atkurti smarkiai pažeistas, bet dar gyvybingas populiacijas. Apytikriais vertinimais, šalyje plačialapės klumpaitės populiaciją sudaro nuo 8 000 iki 10 000 individų;

13.4.2. dauguma vėjalandės šilagėlės populiacijų yra nedidelės, jas sudaro pavieniai augalai – paprastai iki 10 individų, pasklidusių dideliame plote, arba mažos izoliuotos grupelės. Didžiausios ir gausiausios rūšies populiacijos išlikusios Lietuvos pietryčiuose ir rytuose augančiuose šviesiuose sausuose pušynuose ir smėlynuose. Didelės įtakos šios rūšies populiacijoms turi tinkamų buveinių mažėjimas dėl žmonių veiklos ir ūkininkavimo pokyčių. Prie vėjalandės šilagėlės nykimo prisideda svetimžemių rūšių invazija ir tiesioginis augalų naikinimas: žiedų skynimas ir subrendusių augalų kasimas, siekiant juos perkelti į gėlynus arba parduoti kaip dekoratyvinius augalus;

13.4.3. Europoje pelkinė uolaskėlė yra labai sparčiai nykstanti rūšis. Daugelyje šalių išlikusios tik izoliuotos negausios jos populiacijos. Šalyje tikslių pelkinės uolaskėlės populiacijų vertinimų iki šiol nėra, todėl nežinoma, kokį plotą jos užima ir kiek iš viso išlikę individų. Preliminariai įvertinus rūšies populiacijos dydį šalyje, manoma, kad ją sudaro maždaug 5 000–8 000, bet ne daugiau kaip 10 000 individų. Didžiausią grėsmę pelkinės uolaskėlės populiacijoms Lietuvoje kelia mažėjantys tinkamų buveinių plotai, pažeistų buveinių sukcesiniai pokyčiai, buveinių suskaidymas ir izoliacija, vandens lygio buveinėse pokyčiai, dirvožemio sudėties pokyčiai, maža genetinė įvairovė ir kryžminimosi stoka, nepakankama apsauga;

13.4.4. vertinant europinę pūslėtosios aldrūnės populiaciją galima teigti, kad Europoje rūšis išlikusi daugiau nei 50 vietovių. Lietuvoje pūslėtosios aldrūnės populiacija yra viena didžiausių Europoje, ją sudaro apie 110 000 individų. Gausiausia ir didžiausia populiacija yra Rūžo ežere. Didžiausią grėsmę rūšies populiacijoms Lietuvoje kelia tiesioginės arba netiesioginės žmogaus veiklos sukelti vandens telkinių savybių pokyčiai. Svarbus veiksnys – vandens tarša, pakeičianti buveinę. Nemažos įtakos pūslėtosios aldrūnės nykimui turi pelkių sausinimas. Daug augalų sunaikinama vandens telkiniuose žūklaujant tinklais pramoniniu būdu bei plaukiojant valtimis;

13.4.5. Lietuvoje peri tik 600–800 juodųjų gandrų porų. Jų populiacija mažėja. Populiacijos mažėjimo priežastys: su rūšies apsaugos poreikiais nesuderintas miško naudojimas, miško kelių tiesimas, hidrologinio režimo kitimas (tiek mitybinių teritorijų, tiek gyvenamųjų medynų nusausinimas), trikdymas perėjimo sezono metu balandžio–liepos mėn. (grybavimas, uogavimas, miško sodinimas, jaunuolynų ugdymas arti lizdų), plėšrūnų įtaka;

13.4.6. mažosios žuvėdros perimvietės smėlėtose Nemuno salose, Visbarų žuvininkystės ūkyje bei Kretuono ežero saloje yra vienintelės Lietuvoje. Dėl perimviečių stokos šios rūšies populiacija yra nykstanti. Šiuo metu mažųjų žuvėdrų populiacija Lietuvoje yra vertinama 150–200 porų. Pagrindinė grėsmė rūšies išlikimui kelia buveinių užaugimas, perinčių paukščių trikdymas laivybos sezono metu ir plėšrūnų įtaka;

13.4.7. meldinė nendrinukė šiuo metu nyksta visoje Europoje. Lietuvoje šie paukščiai nyksta dėl jų buveinių (ekstensyviai ganomų ar šienaujamų viksvinių pievų) užaugimo krūmais ir nendrėmis ir kintančio hidrologinio režimo. Žinoma, kad Lietuvoje jos peri tik 3 teritorijose;

13.4.8. Lietuvoje gyvena tik apie 400 kurtinių. Jų populiacija daugiausia mažėja dėl su rūšies apsaugos poreikiais nesuderinto miško naudojimo (kirtimo) greta tuokviečių ir veisimosi vietose, trikdymo (rekreacija, grybavimas, uogavimas tuokvietėse ir gretimose teritorijose, medžioklė tuokvietėse ir jų apsaugos zonose), plėšrūnų gausos;

13.4.9. ekspertų vertinimu, Lietuvoje gali perėti 200–300 stulgių porų. Pagrindinės šios rūšies nykimo priežastys yra buveinių užaugimas krūmais ir medžiais dėl per mažo šienavimo ar ganymo intensyvumo, hidrologinio režimo pokyčiai susiję su sausinimu, intensyvi ūkinė veikla (teritorijos suarimas, apželdinimas mišku ir kt.), trikdymas ir gausios plėšrūnų populiacijos;

13.4.10. spartus kūdrinio pelėausio populiacijos mažėjimas tiek Europoje, tiek ir visame jo areale, kelia didelį susirūpinimą. Lietuvoje gyvenantys kūdriniai pelėausiai net ir žiemai neišskrenda į šiltesnius kraštus žiemoti. Pagrindinė grėsmė yra tinkamų žiemaviečių mažėjimas (požeminių statinių pertvarkymas, temperatūrinio režimo keitimas juose, intensyvėjantis trikdymas ir plėšrūnų įtaka žiemavietėse), tinkamų, istoriškai susiformavusių jauniklių išvedimo vietų mažėjimas (senų pastatų nugriovimas, renovacija, kolonijų, susiformavusių privačiuose namuose, išvaikymas ar sunaikinimas) ir intensyvi miškininkystė (sanitariniai kirtimai (neretai šalinami drevėti medžiai), medienos ruoša nesulaukus medynų brandos (kertama, kuomet mediena yra pati vertingiausia – dar nepradėjus medžiuose formuotis ertmėms), kt.;

13.4.11. vijūno populiacija sparčiai nyksta dėl buveinių degradavimo ir kitimo. Iš anksčiau buvusios gausios Lietuvoje rūšies dabar aptinkami tik pavieniai individai. Pagrindiniai faktoriai, nuo kurių priklauso vijūnų gausa, yra tarša žemės ūkyje naudojamais cheminiais junginiais, hidrologinio režimo pokyčiai, melioracija ir plėšrūnai;

13.4.12. pleištinio žirgelio populiacijos būklė Lietuvoje yra gana stabili, tačiau jų buveinėms kyla grėsmė dėl vandens kokybės blogėjimo, susijusio su eutrofikacija bei tiesiogine vandens tarša. Buveinės suardomos užtvenkiant, kanalizuojant upes, jas gilinant ar sutvirtinant krantus;

13.4.13. kraujalakinis melsvys yra nykstanti rūšis visoje Europoje. Per 25 metus jo populiacija sumažėjo 20–50 %. Ši rūšis aptinkama vakarinėje ir vidurinėje Lietuvos dalyse. Populiacijos išsibarsčiusios daugiau ar mažiau izoliuotais fragmentais, kurie telkiasi natūralių ir pusiau natūralių pievų likučiuose. Pagrindinės grėsmės šios rūšies populiacijai Lietuvoje yra intensyvi žemdirbystė (sausinimas, tręšimas ir pesticidų naudojimas, intensyvus ganymas ir šienavimas) ir buveinių užžėlimas nepakankamai ganant ar šienaujant;

13.4.14. žinomos tik dvi gyvybingos purpurinio plokščiavabalio populiacijos Kamšos botaniniame-zoologiniame draustinyje ir Jiesios kraštovaizdžio draustinyje. Rūšies buveinėms grėsmę keliantys veiksniai yra miško kirtimas, miško šviesinimas ir retinimas, sanitariniai kirtimai, kai iš miško šalinami nudžiūvę ir džiūstantys medžiai, miškų gaisrai;

13.4.15. Stumbrai yra nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2010, Nr. 20-949), bei Buveinių direktyvos II ir IV priedus. Stumbrai į šalį įvežti 1969 m. iš Rusijos ir išleisti gyventi laisvėje. Tačiau Lietuvoje laisvėje gyvenančiai stumbrų bandai gamtinė aplinka yra netinkama: miškai per maži, todėl gyvūnai ieško maisto jų pakraščiuose esančiuose žemės ūkio plotuose. Siekiant apsaugoti žemės ūkio naudmenas, stumbrai baidomi ir vejami į jiems netinkamas teritorijas. Dėl mažų miško masyvų ir tankaus kelių tinklo stumbrai žūsta susidūrę su transporto priemonėmis. Žalos stumbrams padaro ir brakonieriai. Dėl tinkamų biotopų trūkumo, konfliktų su suinteresuotomis grupėmis stumbrus Lietuvoje reikėtų laikyti aptvaruose.

Papildyta punktu:

Nr. D1-285, 2013-04-24, Žin., 2013, Nr. 46-2286 (2013-05-07), i. k. 113301MISAK00D1-285

13.5. Fragmentuotų ir saugomų rūšių mažų populiacijų nykimas. Tipiški šios problemos pavyzdžiai yra lūšis ir didysis apuokas, kurie yra arba greitai taps išnykstančiais gyvūnais. Pagal 2007 m. Vilniaus universiteto Ekologijos instituto pateiktą ataskaitą lūšių Lietuvos populiacijoje yra ne mažiau kaip 30–40 individų (iki 80), o didžiųjų apuokų peri tik apie 5–10 porų. Esamose mikropopuliacijose dėl veisimuisi tinkamų (subrendusių) individų stokos gyvūnų skaičius negausėja. Lūšių populiacija Lietuvoje suskaidyta, paplitusi fragmentiškai ir negausėja. Rūšies plitimą ir populiacijos sklaidą sąlygoja intensyvus miško naudojimas, nevientisa mitybos ekologinė grandinė, trikdymas ir nelegali medžioklė;

13.6. Migruojančių gyvūnų migracijos kelių suardymas ir sąlygų juose prastėjimas. Lietuva yra ratifikavusi tarptautinius susitarimus (Bonos konvencija, AEWA, EUROBATS, ASCOBANS), pagal kuriuos įsipareigojo rūpintis migruojančių gyvūnų gerove bei apsauga. Lietuvoje migruojančių gyvūnų (paukščiai, šikšnosparniai, paprastoji jūros kiaulė) sankaupos turi sezoninį charakterį. Kai kurios migruojančios gyvūnų rūšys ar rūšių grupės Lietuvoje žiemoja. Didžiausią grėsmę migruojančių gyvūnų rūšių laikinoms buveinėms bei žiemavietėms kelia buveinių kitimas (šlampžemių sausinimas, jų ir pievų užaugimas krūmais ir nendrėmis, tai lemia maisto stoką, maitinimosi ir veisimosi vietų nykimą), eutrofikacija ir tarša, trikdymas;

13.7. Biologinės įvairovės duomenų sistemingo kaupimo, analizės ir tvarkymo problema. Lietuvoje nėra institucijos, kuri būtų atsakinga už sistemingą biologinės įvairovės duomenų kaupimą, analizę ir tvarkymą. Dažnai mokslo bei valstybės ir savivaldybių institucijos, vykdydamos biologinės įvairovės srities tyrimus ar teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat nevyriausybinės organizacijos, įgyvendindamos gamtosauginius projektus, tvarko surinktus biologinės įvairovės srities duomenis nesistemingai, todėl duomenys vėliau yra sunkiai prieinami kitiems naudotojams, neretai iš viso prarandami;

13.8. Išskirtinė duomenų kaupimo problemos dalis yra duomenys apie EB svarbos natūralias buveines, apie kurias informacija pradėta rinkti tik apie 2000 metus, rengiantis stojimui į ES. Lietuvoje šiuo metu yra tik fragmentiški duomenys EB svarbos natūralių buveinių tipų paplitimą ir jų pagrindinius parametrus. Nėra standartizuotų metodų apie EB svarbos natūralioms buveinėms kartografuoti šalies mastu. Specialistų, galinčių kokybiškai kartografuoti buveines bei vertinti jų būklę, yra palyginti mažai. Pagal atskirus projektus (pvz., Kertinių miško buveinių inventorizavimo projektas arba Natūralių pievų inventorizavimo projektas) sukurti metodai apima tik mažą dalį saugotinų buveinių (apie 20 tipų iš 55 sutinkamų Lietuvoje). Kadangi sukaupta nepakankamai duomenų apie EB svarbos buveinių parametrus Lietuvos sąlygomis, sunku apibrėžti „slenkstinius“ dydžius, kurie leistų spręsti, ar šalies bei vietovės mastu natūralios buveinės būklė yra gera;

13.9. Invazinių augalų ir gyvūnų rūšių plitimas. Lietuvoje yra paplitę arba aktyviai plinta 16 invazinių augalų ir gyvūnų rūšių, kurių gausa neigiamai veikia ekologinius ekosistemų bei jose esančių natyvinių (vietinių) rūšių tarpusavio ryšius, t. y. dėl didesnio konkurencingumo greitai užima tinkamas buveines, sumažina mitybinę bazę, kt. Vilniaus universiteto Ekologijos instituto ir Botanikos instituto mokslininkai nurodė 7 didžiausią grėsmę šalies biologinei įvairovei keliančias invazines rūšis: gyvūnai – kanadinė audinė, mangutas, nuodėgulinis grundalas, rainuotasis vėžys; augalai – Sosnovskio barštis, uosialapis klevas ir gausialapis lubinas.

14. Problemos saugomose teritorijose. Saugomų teritorijų būklę labiausiai įtakoja baigiamas žemės ir miškų privačios nuosavybės atkūrimas ir su juo susiję procesai, pirmiausia statybų ir intensyviai rekreacijai reikalingos infrastruktūros plėtra, mažėjantis žemės ūkio veiklos intensyvumas, didėjantis privačių miškų naudojimas, nesureguliuotas lankymasis saugomose teritorijose. Neužtenka vien įsteigti saugomas teritorijas. Būtina sukurti reikiamas teisines, administracines, planavimo, informavimo, švietimo bei kitas prielaidas saugomų teritorijų tikslams pasiekti, įgyvendinti konkrečias apsaugos ir tvarkymo priemones, atkurti pažeistus kompleksus bei objektus, nuolat prižiūrėti saugomus ir lankomus objektus. Pagrindinės šiuo metu saugomose teritorijose, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas, egzistuojančios problemos, susijusios su šių teritorijų aktyviu tvarkymu ir priežiūra, yra šios:

14.1. Planavimo dokumentų trūkumas;

14.2. Nepakankamai įgyvendinamos apsaugos ir tvarkymo priemonės (ypač valstybiniuose parkuose ir „Natura 2000“ teritorijose), įskaitant vizualinės (lauko) informacinės sistemos natūroje sukūrimą;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

14.3. Kraštovaizdį darkančių apleistų (bešeimininkių) pastatų bei kitų aplinką žalojančių objektų ir kompleksų egzistavimas;

14.4. Įrangos (technikos), reikalingos sutvarkytų teritorijų priežiūrai, trūkumas;

Papildyta punktu:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

14.5. Duomenų, informacijos apie saugomų teritorijų, jose saugomų vertybių būklę trūkumas.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

15. Planavimo dokumentų trūkumas:

15.1. Įgyvendinant Lietuvos aplinkos apsaugos strategiją saugomose teritorijose, siekiant užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą ir jų gausinimą, gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugą bei išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, labai svarbus etapas yra planavimas (strateginis ir teritorinis) – t. y. saugomų teritorijų ribų, tvarkymo planų ir/ar gamtotvarkos planų bei gamtotvarkos projektų (techninių projektų) rengimas. Be jų negalimas konkrečių apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimas, išskyrus režimo užtikrinimo ir kasdienės priežiūros darbus, sudėtinga užtikrinti teisės aktais nustatytą apsaugos ir naudojimo režimą. Teritorinio ir strateginio planavimo dokumentų sistemai sukurti (tvarkymo ir gamtotvarkos planams parengti) dar reikia laiko ir lėšų. Daugiausia nuveikta rengiant valstybinių parkų tvarkymo planus. ES struktūrinių fondų lėšomis, įgyvendinant Saugomų teritorijų planavimo ir tvarkymo programą, parengti ribų bei tvarkymo planai 18 valstybinių parkų. Tačiau kai kurių valstybinių parkų tvarkymo planai buvo rengti daugiau nei prieš 10 metų, juose nebuvo pasiūlytos svarbiausios apsaugos ir tvarkymo priemonės. Per tą laiką pasikeitė ne tik teisės aktų sistema, bet ir situacija, gyventojų, žemės savininkų ir naudotojų bei lankytojų interesai, jų dalims buvo suteiktas „Natura 2000“ teritorijų statusas. Todėl neišvengiamai būtina parengti naujus. Apskritai teritorijų planavimo dokumentai nuolat turi būti atnaujinami, kad būtų galima išspręsti per tam tikrą laiką susikaupusias problemas. Įvertinant šias aplinkybes iki 2013 metų numatyta parengti ribų bei tvarkymo planus ne mažiau kaip 10-čiai valstybinių parkų. Tvarkymo planų dar labai trūksta draustiniams. Dar labiau trūksta techninių projektų draustinių tvarkymo planuose numatytoms priemonėms įgyvendinti. Ne visoms „Natura 2000“ teritorijoms parengti gamtotvarkos planai;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

15.2. Specialiųjų planų saugomoms teritorijoms (ribų ir/ar zonų ribų planų, tvarkymo planų) rengimą reglamentuoja: Saugomų teritorijų įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas, Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 656 (Žin., 2003, Nr. 4-150; 2004, Nr. 105-3903), kiti poįstatyminiai teisės aktai. Gamtotvarkos planai rengiami vadovaujantis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409) ir Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Visais atvejais rengiant planavimo dokumentus, turi būti atsižvelgta į Paukščių ir Buveinių direktyvose išdėstytus reikalavimus;

15.3. Saugomų teritorijų tvarkymo ir/ar gamtotvarkos planai yra pagrindiniai dokumentai, apibrėžiantys apsaugos tikslus, kuriais remiantis saugomose teritorijose numatomos ir įgyvendinamos reikiamos apsaugos ir tvarkymo priemonės. Todėl jų rengimas yra privalomas. Tačiau valstybės biudžeto lėšų šiems darbams atlikti nepakanka;

15.4. Tvarkymo planų trūkumas sukelia problemų, taikant Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas dėl naujų statybų. Be tvarkymo planų negalima įgyvendinti daugelio reikalingų apsaugos ir tvarkymo priemonių, tinkamai sureguliuoti veiklos šiose teritorijose, sudaryti prielaidų leidžiamai verslo plėtrai. Šiuo metu labiausiai trūksta tvarkymo ar gamtotvarkos planų draustiniams, specialiųjų planų atskiroms valstybinių parkų zonoms, techninių projektų paveldo objektams ir draustinių tvarkymo planuose numatytoms priemonėms įgyvendinti;

15.5. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus kiekvienai „Natura 2000“ teritorijai turi būti apibrėžti jos apsaugos tikslai, įvertintos grėsmės ir numatytas būtinų apsaugos priemonių įgyvendinimo planas. Geriausias sprendimas – parengti joms gamtotvarkos arba tvarkymo planus. Šie dokumentai jau pradėti rengti (2002 m. Phare projekto „Gamtotvarkos planų Lietuvos saugomoms teritorijoms kūrimas“ lėšomis parengti gamtotvarkos planai 57 saugomoms teritorijoms, ES struktūrinių fondų lėšomis 2004–2006 metų finansavimo laikotarpiu parengta daugiau kaip 40 gamtotvarkos planų). Tačiau iš viso dar reikia parengti ne mažiau kaip 100 gamtotvarkos planų.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

16. Nepakankamai įgyvendinamos apsaugos ir tvarkymo priemonės, ypač skirtos paveldo objektams tvarkyti ir prižiūrėti, pažeistoms teritorijoms atkurti, supažindinti visuomenę su saugomose teritorijose saugomomis vertybėmis, gamtos reiškiniais, įskaitant vizualinės (lauko) informacinės sistemos natūroje sukūrimą, pažintinių, mokomųjų takų įrengimą:

16.1. Teritorijų apsaugos ir tvarkymo darbų poreikis saugomose teritorijose yra labai didelis. Didėjant visuomenės susidomėjimui Lietuvos gamtine aplinka, kraštovaizdžio vertybėmis ir biologine įvairove bei spartėjant pažintiniam (ekologiniam) turizmui, didėja saugomų teritorijų apkrova. Tačiau vis dar labai trūksta tinkamai pritaikytų vietų, objektų lankymui saugomose teritorijose, lankytojų ir ekologinio švietimo centrų, gamtos mokyklų. Valstybinių parkų pritaikymo lankymui darbai dėl lėšų trukumo ilgą laiką buvo vykdomi epizodiškai arba visai nevykdomi. O nepritaikius lankymui vietų, kuriose galimas ir intensyvesnis naudojimas, t. y. nesureguliavus lankytojų srautų, iškyla grėsmė natūralių, vertingų teritorijų, kuriose lankymas nepageidaujamas, išlikimui;

16.2. Vis dar nesukurta materialinė techninė saugomų teritorijų direkcijų bazė – dalis direkcijų neturi patalpų, autotransporto priemonių būklė yra prasta, trūksta kompiuterinės ir kitokios įrangos, reikalingos direkcijų funkcijoms, ypač teritorijų priežiūrai (pasiektų rezultatų tęstinumui užtikrinti), vykdyti. Ypač trūksta lėšų teritorijų apsaugos ir tvarkymo priemonėms įgyvendinti. Esant tokiai situacijai, objektyviai sunku užtikrinti tinkamą saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą, taip pat ir kontrolę;

16.3. Socialiniai ir ekonominiai pokyčiai kaime ir žemės ūkyje lemia tai, kad kai kurios didelę gamtinę vertę turinčios saugomų teritorijų dalys yra apleidžiamos ir nebenaudojamos tradicinei žemės ūkio veiklai. Saugomų teritorijų direkcijos turi imtis aktyvesnės organizacinės veiklos natūralių buveinių ir rūšių buveinių degradavimui sustabdyti, o kur reikia – atkurti prarastas buveines (iškirsti medžius, krūmus, nušienauti, įrengti lizdavietes, gyvūnų maitinimosi vietas, pan.);

16.4. Norint sureguliuoti lankytojų srautus, valstybiniuose parkuose pirmiausia turi būti sukurta pilnavertė informacinė sistema: įrengti lankytojų (informaciniai, ekologinio švietimo) centrai su vidaus ir lauko ekspozicijomis, gamtos mokyklos, įrengta vizualinė (lauko) informacinė sistema natūroje – prie lankomų gamtos ir kultūros paveldo objektų, pažintinių ir mokomųjų takų, pėsčiųjų, dviračių turizmo ir autoturizmo trasų pastatyti informaciniai stendai, užrašai, nuorodos, išleisti leidiniai, lankymui pritaikytos atitinkamos teritorijos (miško parkai, masinių renginių vietos, kt.), tinkamai tvarkomi, eksponuojami kraštovaizdžio kompleksai ir objektai. Užrašų, nuorodų nebuvimas ne tik sukelia problemų užtikrinant nustatyto režimo laikymąsi, bet ir nesudaro prielaidų lankytojams susipažinti su saugomomis gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis. Iki 2004 m. vizualinė (lauko) informacinė sistema natūroje kiekviename valstybiniame parke buvo kuriama atsietai, savarankiškai, naudojant minimalius finansinius išteklius, nebuvo vieningos metodikos. Sistemiškas vizualinės (lauko) informacinės sistemos natūroje įrengimas pradėtas 2005 m., atsiradus galimybei naudoti ES struktūrinių fondų paramą. Nuo 2005 m. iki 2010 m. jau įrengta vizualinė (lauko) informacinė sistema natūroje su minimalia įranga lankytojams 13 valstybinių parkų: Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose, Anykščių, Asvejos, Aukštadvario, Biržų, Gražutės, Kauno marių, Kurtuvėnų, Labanoro, Nemuno deltos, Neries ir Vištyčio regioniniuose parkuose. Tokio pobūdžio darbai ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis tęsiami ir kituose valstybiniuose parkuose;

16.5. Visuomenei nesudaryta pakankamai galimybių susipažinti su gyvūnų (paukščių, šikšnosparnių) migracijos reiškinių tyrimais, dalyvauti žiedavime, migruojančių paukščių stebėjimuose. Nemuno deltos regioniniame parke, Ventės rage veikianti Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologinė stotis ir jos aplinka nepritaikyta lankymui ir efektyviam visuomenės švietimui apie gyvūnų migracijas, nors šį objektą kasmet aplanko ypač daug gamtos stebėjimais besidominčių Lietuvos gyventojų ir užsienio svečių.

Papildyta punktu:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

16.6. Didelė problema – draustinių tvarkymas. Iki šių metų draustinių tvarkymu faktiškai niekas neužsiėmė. Šiuo metu 12 draustinių parengti ir patvirtinti tvarkymo planai (10 iš jų – ES struktūrinių fondų lėšomis). Didžiausia apkrova tenka draustiniams, esantiems miestuose arba greta jų bei daugiausia lankomiems.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

17. Kraštovaizdį darkančių apleistų (bešeimininkių) pastatų bei kitų aplinką žalojančių objektų egzistavimas:

17.1. Viena akivaizdžiausių problemų ne tik saugomose teritorijose, bet ir visoje šalyje – apleisti statiniai, pažeistos, netvarkomos teritorijos. Nenaudojami karjerai, pradėti ir nebaigti statyti statiniai, žemės ūkio gamybiniai centrai bei kiti apleisti (bešeimininkiai) statiniai vizualiai teršia visos šalies, o ypač saugomų teritorijų gamtinę aplinką, kraštovaizdį, mažina teritorijų rekreacinį potencialą, patrauklumą bei sudaro pavojų lankytojams;

17.2. Kraštovaizdį darkančius apleistus (bešeimininkius) statinius ir kitus aplinką žalojančius objektus numatyta likviduoti pagal apleistų statinių ir aplinką žalojančių objektų saugomose teritorijose likvidavimo sąrašą, patvirtintą Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2009 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. V178.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-879, 2009-12-31, Žin., 2010, Nr. 5-195 (2010-01-14); Žin., 2010, Nr. 5-198 (2010-01-14), i. k. 109301MISAK00D1-879

18. Duomenų apie saugomų teritorijų būklę trūkumas:

18.1. Nesant ar trūkstant patikimų duomenų apie saugomų teritorijų, jose saugomų vertybių būklę, sunku laiku gauti informaciją apie nepageidautinas tendencijas, laiku imtis reikalingų priemonių būklei pagerinti, praradimams išvengti. Tik nuolatinis saugomų teritorijų kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės būklės stebėjimas gali padėti užkirsti kelią galimiems praradimams;

18.2. Svarbia problema kuriant „Natura 2000“ tinklą laikytina tai, kad išskiriant Buveinių direktyvos įgyvendinimui būtinas EB svarbos teritorijas dėl laiko, lėšų ir specialistų stokos daugeliu atvejų nebuvo detaliai kartografuotos EB svarbos rūšių radvietės ir natūralių buveinių plotai. Ypač tai pasakytina apie didelio ploto „Natura 2000“ teritorijas. Neturint tikslių duomenų, sunku vertinti ūkinės veiklos planus, jų poveikį, taip pat negalima spręsti apie rūšių ir buveinių apsaugos būklės pokyčius. Todėl šią problemą būtina spręsti inicijuojant detalios informacijos apie EB svarbos rūšių ir buveinių paplitimą „Natura 2000“ teritorijose surinkimą, analizę ir sistemingą kaupimą;

18.3. 2005 m. pradėta įgyvendinti Valstybinė aplinkos monitoringo 2005–2010 m. programa. 2004–2006 m. finansiniu laikotarpiu gavus Struktūrinių fondų paramą, direkcijos iš dalies aprūpintos techninėmis priemonėmis saugomų teritorijų kraštovaizdžio ir EB svarbos gyvūnų rūšių monitoringui vykdyti (monitoringo įranga, automobiliai), parengti metodiniai reikalavimai daugumos EB svarbos rūšių stebėsenai ir surengti praktiniai mokymai. Tačiau nėra sukurta EB svarbos natūralių buveinių saugomose teritorijose stebėsenai būtina metodinė ir techninė bazė. Ši problema glaudžiai siejasi su aukščiau aprašytu poreikiu šalies mastu atlikti natūralių buveinių inventorizaciją, todėl šios dvi problemos bus sprendžiamos kartu 2007–2013 m. Metodiniams reikalavimams sukurti būtini išsamūs parengtiniai buveinių tyrimai visos šalies mastu, kad būtų tinkamai pasirinkti tam tikros buveinės palankią apsaugos būklę nusakantys indikatoriai bei nustatytos konkrečios ribinės jų vertės, todėl tikėtina, kad šis darbas bus atliktas tik paskutiniame natūralių buveinių inventorizavimo visos šalies mastu etape.

19. Valstybiniuose parkuose – kompleksinėse saugomose teritorijose – dėl kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės svarbos, gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsidėstymo netolygumo, universalios gamtos išteklių vertės bei žmogaus veiklos neišvengiamai persidengia, susikerta išsaugojimo ir ūkinio (ypač rekreacinio) naudojimo interesai. Tarpusavyje jų nesuderinus, nesubalansavus ekonominės plėtros, galima prarasti saugomas gamtos ir kultūros paveldo vertybes, jų savitumą ir patrauklumą, sumenkinti turimus rekreacinius, estetinius ir kitus išteklius, gali prasidėti kraštovaizdžio degradavimas, išnykti saugomos rūšys, prasidėti kiti nepageidaujami procesai. Saugomose teritorijose vis dar gausu kraštovaizdį darkančių bešeimininkių ar tiesiog apleistų pastatų (buvusių kolūkio fermų, sandėlių, technikos kiemų, kt.), apleistų nenaudojamų mažųjų karjerų, užšlamštintų teritorijų ir kitaip pažeistų kraštovaizdžio kompleksų bei objektų.

20. Daugiausia dėmesio reikalauja valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų apsauga ir tvarkymas, nes šios kompleksinės saugomos teritorijos skirtos ne tik išsaugoti (ir/ar atkurti) gamtiniu ir kultūriniu požiūriais vertingą kraštovaizdį, išsaugoti tipiškas arba unikalias ekosistemas, bet ir propaguoti bei remti Lietuvos regionų etnokultūros tradicijas, sudaryti sąlygas rekreacijai, pirmiausia pažintiniam turizmui, plėtoti aplinkosauginį švietimą, kt.

20¹. Kraštovaizdžio srities problemos.

20¹.1. Nesuformuota teisinė sistema, reglamentuojanti Lietuvos kraštovaizdžio politikos ir Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimą. Europos kraštovaizdžio konvencija reikalauja analizuoti kraštovaizdį keičiančius veiksnius, atkreipti dėmesį į pokyčius ir juos įvertinti atsižvelgiant į suinteresuotų dalyvių ir atitinkamų gyventojų grupių jiems priskiriamą ypatingą vertę, įpareigoja po konsultacijų su visuomene nustatytiems ir įvertintiems kraštovaizdžiams apibrėžti kraštovaizdžio kokybės tikslus ir priimti kraštovaizdžio apsaugai, tvarkymui ir (arba) planavimui skirtus teisės aktus. Šios nuostatos perkeltos ir į Lietuvos kraštovaizdžio politiką. Galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniai nepakankami kraštovaizdžio politikai realizuoti, juos būtina konkretizuoti ir detalizuoti pagal prisiimtus įsipareigojimus ratifikavus Europos kraštovaizdžio konvenciją. Visa tai atlikti galima rengiant specialųjį Lietuvos kraštovaizdžio planą, kurio parengimas numatytas ir Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonėse. Esama teisinė ir metodinė bazė nepakankama nacionaliniam kraštovaizdžio tvarkymo planui rengti. Prieš rengiant šį planą turi būti moksliškai pagrįsta, visuomenei pristatyta ir patvirtinta polifunkcinė siektinų kraštovaizdžio kokybės tikslų formavimo, etalonų (plėtojimo vizijų) nustatymo metodika, išplėtota ir patvirtinta visuomenės pasiūlymų teikimo ir jų aptarimo tvarka.

20¹.2. Nėra metodinio pobūdžio dokumentų, rekomendacijų, kurios padėtų užtikrinti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealų apsaugą, kraštovaizdžio identiteto išsaugojimą, skatintų tinkamą kraštovaizdžio tvarkymą, naudojimą ir planavimą. Siekiant sudaryti sąlygas įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealų išsaugojimui, užtikrinti tinkamą jų tvarkymą, naudojimą ir darnią plėtrą, kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo ir planavimo nuostatas būtina integruoti į šalies teritorijų planavimą ir visas kitas sritis, galinčias daryti poveikį kraštovaizdžiui. To siekta rengiant ir šalies bendrąjį planą, ir apskričių ir rajonų savivaldybių bendruosius planus, kuriuose išanalizuota kraštovaizdžio būklė, nurodomos bendrosios kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo kryptys ir principai, nustatyti strateginiai jo formavimo ir apsaugos tikslai, suformuotas gamtinis karkasas ir ekologinis tinklas. Tačiau šiuose planuose nenumatyta konkrečių būdų ir priemonių šioms teritorijoms tvarkyti, todėl bendrosios kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo kryptys ir principai sunkiai įgyvendinami konkrečiose vietovėse. Labai trūksta metodinio pobūdžio dokumentų, kurie padėtų teritorijų planavimo procese tinkamai įvertinti kraštovaizdžio ypatumus, saugoti kraštovaizdžio teritorinių vienetų ir jų dalių įvairovę, tinkamai atlikti teritorijų planavimo dokumentų ir programų sprendinių pasekmių vertinimą, poveikio kraštovaizdžiui vertinimą, nurodytų būdus ir priemones, kaip integruoti kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo ir planavimo priemones į žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir kitus projektus.

20¹.3. Nepakankamas dėmesys vizualinei kraštovaizdžio apsaugai. Vizualinei kraštovaizdžio apsaugai, jos estetinio potencialo plėtojimui galiojančiuose teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose neskiriama reikiamo dėmesio, trūksta poveikio kraštovaizdžio estetinei vertei nustatymo metodikų. Pastaruoju metu gerėja eismo saugumas, tačiau prie svarbiausių automagistralių intensyvėja reklaminių stendų statyba, naikinami pakelių želdiniai, nėra rekomendacijų pakelės infrastruktūrai, kelių apželdinimui formuoti. Skatinant elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energetikos išteklių, didėja atskirų kraštovaizdžio erdvių vizualinė tarša, trūksta vėjo jėgainių parkų plėtojimo vertinguose kraštovaizdžiuose ir estetinių išteklių apsaugos rekomendacijų.

20¹.4. Želdynų projektų rengimo ir želdinių tvarkymo metodikų trūkumas. Želdynų ir želdinių, kaip gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą užtikrinančio, gyvenimo kokybę gerinančio kraštovaizdžio komponento apsauga ir teisinio reguliavimo pagrindai įtvirtinti Želdynų įstatyme. Tačiau trūksta profesionalių rekomendacijų, kurios padėtų kelti želdynų projektavimo ir želdinių tvarkymo kokybę, užtikrintų, kad želdinių ir želdynų ekosistemos būtų formuojamos ir tvarkomos kokybiškai.

20¹.5. Šalyje lėtai įgyvendinama Europos integruoto kranto zonos valdymo strategija (EK 2002/413/EC). Tai labiausiai susiję su Lietuvos Respublikos pajūrio juostos ir Kuršių marių krantais. Iki šiol nesuformuota Kuršių marių žemyninio kranto apsaugos ir tvarkymo vizija – moksliškai nepagrįstos ir teisiškai nenustatytos šio vandens telkinio apsaugos juostos ir zonos, nenustatytas jų apsaugos ir naudojimo režimas, nepatvirtintos galimos potvynio metu užliejamų teritorijų ribos, nereglamentuojami uostų plėtros, statinių statybos klausimai, nenumatytos krantotvarkos priemonės, būklės stebėsenos sistema. Pajūrio juostoje, siekiant išvengti pajūrio kraštovaizdžio sunykimo, būtina vykdyti konkrečias Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo priemones, numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, įskaitmeninti ir pakoreguoti pajūrio juostos ribas, numatyti pajūrio juostos valstybinėje žemėje pajūrio rekreacinių išteklių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos priemones, sukurti darnią informacinių ženklų sistemą.

20¹.6. Nepakankama visuomenės samprata apie kraštovaizdį kaip žmonių gyvenamąją aplinką. Visuomenės žinios apie kraštovaizdį, jo ekologinę, estetinę, socialinę, ekonominę vertę, jos išsaugojimo reikmes ir būdus dar menkos. Esant mažam visuomenės susidomėjimui kraštovaizdžio apsauga, sunku padidinti jos aktyvumą sprendžiant vietines kraštovaizdžio vystymo problemas, taikyti konkrečias tvarkymo priemones, užtikrinti jau įdiegtųjų palaikymą. Todėl visuomenės švietimas ir specialistų kvalifikacijos kėlimas yra labai aktualus kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo ir planavimo srityse.

20¹.7. Nepakankamas kraštovaizdžio apsaugos monitoringas, menkas kraštovaizdžio mokslinių ir tiriamųjų darbų finansavimas. Šalies kraštovaizdžio moksliniai ir tiriamieji darbai per menkai finansuojami, nesukurtas kraštovaizdžio planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo monitoringas. Informacija apie kraštovaizdį kaupiama pagal Valstybinio aplinkos monitoringo programą, kurią sistemina Aplinkos apsaugos agentūra, tačiau kraštovaizdžio duomenų sistemingumo laipsnis, prieinamumas yra pernelyg mažas, monitoringo duomenys nepateikiami geografiškai, neveikia žemės naudojimo apribojimų sistema ir kt.

Papildyta punktu:

Nr. D1-633, 2011-08-11, Žin., 2011, Nr. 103-4844 (2011-08-18), i. k. 111301MISAK00D1-633

IV. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

21. Svarbiausias Programos tikslas – nustatyti veiklos prioritetus ir kryptis, numatyti nuoseklius veiksmus, kuriuos įgyvendinus būtų iš esmės pagerinta kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos būklė visoje Lietuvoje, užtikrintas paveldo vertybių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimas saugomose teritorijose, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas, 2007–2013 metais.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-633, 2011-08-11, Žin., 2011, Nr. 103-4844 (2011-08-18), i. k. 111301MISAK00D1-633

22. Programos tikslui pasiekti biologinės įvairovės išsaugojimo srityje numatyti šie uždaviniai:

22.1. Sparčiausiai nykstančių saugomų rūšių ir jų buveinių išsaugojimas ir atkūrimas;

22.2. Išnykstančių rūšių veisimas ir reintrodukcija;

22.3. Migruojančių gyvūnų migracijos kelių apsauga ir sąlygų juose gerinimas;

22.4. Invazinių rūšių plitimo sulėtinimas/sustabdymas;

22.5. Natūralių buveinių inventorizavimas, informacijos apie retų rūšių ir natūralių buveinių paplitimą sisteminimas, natūralių buveinių monitoringo sistemos sukūrimas.

23. Programos tikslui pasiekti, egzistuojančioms problemoms likviduoti saugomose teritorijose numatyti šie uždaviniai:

23.1. Saugomų teritorijų steigimo ir planavimo dokumentų parengimas;

23.2. Saugomų teritorijų tvarkymas.

23¹. Programos tikslui pasiekti kraštovaizdžio išsaugojimo srityje numatyti šie uždaviniai:

23¹.1. Kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo, tvarkymo ir planavimo skatinimas darnios plėtros sąlygomis, siektinų kraštovaizdžio kokybės tikslų apibrėžimas;

23¹.2. Vertingų ir ekologiškai jautrių pajūrio, Kuršių marių kraštovaizdžio apsauga, tvarkymas ir planavimas;

23¹.3. Metodinio pobūdžio dokumentų, užtikrinančių kraštovaizdžio vertingųjų savybių išsaugojimą, parengimas.

Papildyta punktu:

Nr. D1-633, 2011-08-11, Žin., 2011, Nr. 103-4844 (2011-08-18), i. k. 111301MISAK00D1-633

24. Saugomų teritorijų steigimo ir planavimo dokumentų parengimas apima ribų planų naujai steigiamoms saugomoms teritorijoms ir teisės aktų, kuriais įsteigiamos saugomos teritorijos, projektų parengimą, gamtotvarkos ir tvarkymo planų parengimą.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

25. Saugomų teritorijų tvarkymas (tvarkymo darbai) apima vizualinės (lauko) informacinės sistemos natūroje sukūrimą, pažintinių, mokomųjų takų įrengimą, lankytojų centrų su vidaus ir lauko ekspozicijomis įrengimą, teritorijų pritaikymą lankymui nežalojant kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, paveldo ir kitų lankomų objektų ir jų aplinkos, draustinių, „Natura 2000“ teritorijų tvarkymą, bešeimininkių, apleistų pastatų bei kitaip pažeistų teritorijų, darkančių saugomų teritorijų vaizdingą kraštovaizdį, likvidavimą, kitus panašius apsaugos ir tvarkymo darbus. Kadangi tvarkymo darbai apima labai plačią veiklos grupę, jie gali būti skirstomi pagal tai, kaip yra patogiau organizuoti darbus.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

V. PROGRAMOS FINANSAVIMAS

26. Programoje 2007–2013 m. numatytoms veiklos rūšims (žr. VI skyrių) įgyvendinti bus efektyviai panaudojamos tiek valstybės biudžeto, tiek ES struktūrinių fondų lėšos, t. y. numatytos veiklos rūšys dalimis finansuojamos iš valstybės biudžeto (15 %) ir ES struktūrinių fondų (85 %).

27. Neteko galios nuo 2010-12-31

Punkto naikinimas:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin. 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

28. Visoms Programos veikloms įgyvendinti 2007–2013 metais reikėtų apie 273,036 mln. Lt (preliminarus lėšų paskirstymas pateiktas 1 priede).

Visoms kraštovaizdžio apsaugai numatytoms veiklos rūšims (projektams) įgyvendinti reikėtų apie 1,792 mln. Lt (preliminarus lėšų paskirstymas pateiktas 1 priede).

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

Nr. D1-633, 2011-08-11, Žin., 2011, Nr. 103-4844 (2011-08-18), i. k. 111301MISAK00D1-633

29. Programos VI skyriuje pateiktas veiksmų planas parengtas ne visoms identifikuotoms problemoms, nes kiti svarbūs kraštovaizdžio biologinės įvairovės apsaugos ir saugomų teritorijų tvarkymo veiksmai ir priemonės bus vykdomos, pasitelkiant kitus (ne ES struktūrinių fondų) finansavimo šaltinius.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-633, 2011-08-11, Žin., 2011, Nr. 103-4844 (2011-08-18), i. k. 111301MISAK00D1-633

VI. VEIKSMŲ PLANAS 2007–2013 M.

30. Veiksmai, skirti biologinės įvairovės būklei pagerinti:

30.1. 2007–2013 m. pagal Programos dalies, skirtos biologinei įvairovei, pirmąjį uždavinį – saugomų rūšių ir jų buveinių išsaugojimas ir atkūrimas – numatyta įgyvendinti:

30.1.1. Neteko galios nuo 2013-05-08

Punkto naikinimas:

Nr. D1-285, 2013-04-24, Žin. 2013, Nr. 46-2286 (2013-05-07), i. k. 113301MISAK00D1-285

30.1.2. retųjų žinduolių (lūšies, paprastosios jūros kiaulės, Natuzijaus šikšniuko, stumbro) rūšių apsaugos priemones;

30.1.3. retųjų žuvų (vijūno, ežerinės rainės, skersnukio) rūšių apsaugos priemones;

30.1.4. Neteko galios nuo 2013-05-08

Punkto naikinimas:

Nr. D1-285, 2013-04-24, Žin. 2013, Nr. 46-2286 (2013-05-07), i. k. 113301MISAK00D1-285

30.1.5. retųjų vabzdžių (kraujalakinio melsvio, pleištinio žirgelio ir purpurinio plokščiavabalio) rūšių apsaugos priemones;

30.1.6. retųjų paukščių (juodojo gandro, kurtinio, jūrinio erelio, žuvininko, mažosios žuvėdros, meldinės nendrinukės, stulgio, dirvinio sėjiko, tikučio, gaiduko) rūšių apsaugos priemones;

30.1.7. retųjų augalų (vėjalandės šilagėlės, plačialapės klumpaitės, pelkinės uolaskėlės, pūslėtosios aldrūnės, melisalapės medumėlės, liekninės viksvos) rūšių apsaugos priemones;

30.1.8. Natūralių vandens telkinių ir retųjų praeivių žuvų populiacijų būklės nustatymui skirti tyrimai;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-285, 2013-04-24, Žin., 2013, Nr. 46-2286 (2013-05-07), i. k. 113301MISAK00D1-285

30.2. Detalesnė informacija apie šiuos projektus pateikta 1 priedo 1, 5-7 veiksmų aprašymuose;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

30.3. 2–4 uždaviniams pasiekti, t. y. įgyvendinti konkrečias priemones invazinių rūšių, pavojingų vietinių rūšių populiacijų plitimui sulėtinti ar sustabdyti, nykstančių rūšių veisimui ir reintrodukcijai, taip pat migruojančių gyvūnų rūšių apsaugos priemonėms taikyti, pirmiausia būtina parengti veiksmų planus. Juose turi būti nustatyti prioritetai, uždaviniai, nurodytos reikalingos lėšos. Numatyta įgyvendinti šiuos projektus:

30.3.1. „Nykstančių rūšių veisimo ir reintrodukcijos programų įgyvendinimas“;

30.3.2. „Migruojančių gyvūnų rūšių apsaugos priemonių taikymas“;

30.3.3. „Invazinių rūšių (kanadinės audinės, manguto, nuodėgulinio grundalo, rainuotojo vėžio, Sosnovskio barščio, uosialapio klevo, gausialapio lubino), pavojingų vietinių rūšių populiacijoms, poveikio įvertinimas ir priemonių, užtikrinančių šių rūšių plitimo lėtinimą, sustabdymą ir populiacijų sumažinimą, pritaikymas“;

30.4. Detalesnė informacija apie šiuos projektus pateikta 1 priedo 2–4, 8–10 veiksmų aprašymuose;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

30.5. Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis 2007 m. bus parengtos šios programos: „Kurtinio populiacijos būklės ir tvarkymo programa“, „Manguto populiacijos būklės, kontrolės ir gausos reguliavimo priemonių nustatymui, reguliavimo programa“;

30.6. Pagal Programos penktąjį uždavinį – natūralių buveinių inventorizavimas, informacijos apie retų rūšių ir natūralių buveinių paplitimą sisteminimas, natūralių buveinių monitoringo sistemos sukūrimas – turi būti įgyvendintas projektas „EB svarbos natūralių buveinių visoje šalyje inventorizavimas, palankios apsaugos būklės nustatymas ir buveinių monitoringo sistemos sukūrimas“, skirtas buveinių kartografavimo metodams sukurti, juos taikant surinkti patikimus duomenis apie EB svarbos natūralias buveines Lietuvoje ir nustatyti kiekvienos buveinės tipo palankios apsaugos būklės parametrus. Ši informacija reikalinga, priimant sprendimus dėl „Natura 2000“ teritorijų tinklo plėtros, dėl tinkamo planuojamos ūkinės veiklos poveikio biologinei įvairovei įvertinimo, dėl patikimų EB svarbos buveinių monitoringo metodų ir apimčių. Detalesnė informacija pateikta 1 priedo 11–13 veiksmų aprašymuose;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

30.7. Biologinės įvairovės išsaugojimo veiklos (projektų) rūšių apimtis gali keistis atsižvelgiant į rūšių ir buveinių būklės pokyčius, apsaugos priemonių vykdymo poreikį.

31. Veiksmai, skirti saugomoms teritorijoms planuoti ir tvarkyti:

31.1. 2007–2013 m. pagal Programos dalies, skirtos saugomoms teritorijoms, 1 uždavinį – saugomų teritorijų steigimo ir planavimo dokumentų parengimas – numatyta atlikti šiuos veiksmus:

31.1.1. valstybinių parkų ribų ir jų zonų ribų bei tvarkymo planų parengimas, įskaitant naujai steigiamus valstybinius parkus;

31.1.2. naujų paukščių ir buveinių apsaugai svarbių saugomų teritorijų steigimo dokumentų parengimas;

31.1.3. Neteko galios nuo 2010-12-31

Punkto naikinimas:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin. 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

31.1.4. draustinių tvarkymo planų ir techninių projektų parengimas;

31.1.5. saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra „Natura 2000“ teritorijų, gamtotvarkos planų parengimas;

31.2. Šioje veiksmų grupėje turėtų būti tęsiamas valstybinių parkų tvarkymo planų rengimas, parengti „Natura 2000“ teritorijoms reikalingi gamtotvarkos planai (iš viso ne mažiau kaip 100 gamtotvarkos planų). Numatoma parengti mažiausiai 10 naujų tvarkymo planų (atnaujinti esamus, iš esmės parengti naujus pagal pasikeitusius teisės aktų reikalavimus, susiklosčiusią situaciją) valstybiniams parkams, naujų „Natura 2000“ teritorijų steigimo dokumentus (1 priedas);

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

31.3. 2007–2013 m. pagal Programos dalies, skirtos saugomoms teritorijoms, antrąjį uždavinį – saugomų teritorijų tvarkymas – numatyta atlikti šiuos veiksmus:

31.3.1. „Natura 2000“ teritorijų tvarkymas;

31.3.2. paveldo ir kitų saugomose teritorijose lankomų objektų tvarkymas;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

31.3.3. vizualinės (lauko) informacinės sistemos natūroje sukūrimas;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

31.3.4. lankytojų centrų įrengimas;

31.3.5. lauko ekspozicijų prie lankytojų centrų įrengimas

Papildyta punktu:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

31.3.6. gamtos mokyklų įrengimas

Papildyta punktu:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

31.3.7. pažintinių, mokomųjų takų įrengimas;

Papildyta punktu:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

31.3.8. apleistų (bešeimininkių) pastatų likvidavimas, nenaudojamų karjerų ar kitaip pažeistų teritorijų rekultivavimas.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

31.3.9. paveldo objektų tvarkymo techninių projektų parengimas

Papildyta punktu:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

31.3.10. techninių projektų, reikalingų priemonėms, numatytoms draustinių tvarkymo planuose, parengimas

Papildyta punktu:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

31.3.11. įrangos sutvarkytų teritorijų priežiūrai vykdyti (pasiektų rezultatų tęstinumui užtikrinti) įsigijimas.

Papildyta punktu:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

32. Saugomų teritorijų tvarkymo veiksmai detalizuoti, jų įgyvendinimo eiliškumas pateiktas Programos 1 priede. Veiksmų plane numatytų teritorijų ir objektų planavimas ir tvarkymas gali keistis, būti papildytas naujais, pakeistas kitais objektais priklausomai nuo tinkamo pasirengimo, nuo finansinių galimybių vykdyti papildomus darbus. Taip pat gali keistis numatytų įgyvendinti techninių projektų apimtis, atsižvelgiant į besikeičiančius saugomų teritorijų tvarkymo ir priežiūros poreikius, pagal pasirengimą konkrečioms priemonėms įgyvendinti (techninių projektų, sąmatų parengimas, ekspertizės atlikimas).

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

32¹. Veiksmai, skirti kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo optimizavimui pagerinti:

32¹.1. 2011–2013 m. pagal Programos dalies, skirtos kraštovaizdžiui, pirmąjį uždavinį – kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo, tvarkymo ir planavimo skatinimas darnios plėtros sąlygomis, siekiamos kraštovaizdžio kokybės tikslų apibrėžimas – numatyta įgyvendinti šiuos projektus:

32¹.1.1. Kraštovaizdžio formavimo (siektinų kraštovaizdžio etalonų) metodikos parengimas;

32¹.1.2. Lietuvos Respublikos teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano (esamos šalies kraštovaizdžio teritorinės erdvinės būklės analizė, koncepcijos parengimas, sprendinių konkretizavimas, visuomenės įtraukimas į plano rengimo procesą, sprendinių aptarimas, plano eigos ir rezultatų viešinimas) ir šio plano įgyvendinimo metodinių rekomendacijų parengimas.

32¹.2. Pagal Programos dalies, skirtos kraštovaizdžiui, antrąjį uždavinį – vertingų ir ekologiškai jautrių pajūrio, Kuršių marių kraštovaizdžio apsauga, tvarkymas ir planavimas – numatyta įgyvendinti šiuos projektus:

32¹.2.1. pajūrio juostos pliažų rekreacinio plano parengimas;

32¹.2.2. Lietuvos pajūrio juostos grafinės-vizualinės sistemos kūrimo metodinės rekomendacijos parengimas;

32¹.2.3. skaitmeninio pajūrio juostos ribų plano parengimas ir ribų koregavimas;

32¹.2.4. Kuršių marių krantų apsaugos ir naudojimo studijos parengimas.

32¹.3. Pagal Programos dalies, skirtos kraštovaizdžiui, trečiąjį uždavinį – metodinio pobūdžio dokumentų, užtikrinančių kraštovaizdžio vertingųjų savybių išsaugojimą, parengimas – numatyta įgyvendinti šiuos projektus:

32¹.3.1. Kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo gairių valstybiniams keliams ir geležinkeliams parengimas;

32¹.3.2. Želdynų projektų rengimo metodikos parengimas;

32¹.3.3. Želdinių tvarkymo metodikos parengimas.

Papildyta punktu:

Nr. D1-633, 2011-08-11, Žin., 2011, Nr. 103-4844 (2011-08-18), i. k. 111301MISAK00D1-633

32². Išsamesnė informacija apie šiuos projektus pateikta 1 priedo 33–41 veiksmų aprašymuose.

Papildyta punktu:

Nr. D1-633, 2011-08-11, Žin., 2011, Nr. 103-4844 (2011-08-18), i. k. 111301MISAK00D1-633

VII. LAUKIAMI REZULTATAI

33. Šiuo metu daugelį susidariusių problemų išspręsti arba sumažinti turėtų padėti Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje numatyto I prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ veiklos rūšių, skirtų kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei išsaugoti ir saugomoms teritorijoms, įgyvendinimas.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-633, 2011-08-11, Žin., 2011, Nr. 103-4844 (2011-08-18), i. k. 111301MISAK00D1-633

34. Įgyvendinus šioje Programoje numatytas priemones, turi pagerėti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos būklė, turi būti išspręstos pagrindinės šiuo metu egzistuojančios problemos, užtikrintas paveldo vertybių ir kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės išsaugojimas saugomose teritorijose, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-633, 2011-08-11, Žin., 2011, Nr. 103-4844 (2011-08-18), i. k. 111301MISAK00D1-633

35. Laukiami rezultatai biologinės įvairovės srityje:

35.1. Bendras saugomų rūšių ir jų buveinių išsaugojimo ir atkūrimo projektų tikslas – iš esmės pagerinti nurodytų rūšių ir jų populiacijų būklę, įgyvendinant PHARE 2003 m. programos projekto sudėtyje parengtus rūšių apsaugos planus, juose numatytas apsaugos ir buveinių tvarkymo priemones. Šiais projektais tikimasi:

35.1.1. sustabdyti juodojo gandro ir kurtinio populiacijų nykimą (taikant priemones populiacijos pagausės 10–20 %);

35.1.2. pašalinti veiksnius, ribojančius lūšių buveinių išsaugojimą, populiacijos augimą (populiacijos gausos padidėjimas iki 20 %);

35.1.3. išsaugoti vijūno esamas ir potencialias populiacijas ir buveines, identifikuoti naujas populiacijas bei buveines, sukurti rūšiai dirbtines sąlygas, išleisti išveistus individus (populiacijos gausos padidėjimas iki 20 %);

35.1.4. sustabdyti kūdrinio pelėausio populiacijos nykimą, įrengti naujas 5 žiemojimo vietas ir sutvarkyti 20 gyvenamųjų buveinių (sustabdytas rūšių nykimas ir populiacijų mažėjimas);

35.1.5. sustabdyti mažosios žuvėdros populiacijos nykimą Lietuvoje, padidinti Nemuno salose perinčių mažųjų žuvėdrų populiacijų gausą 20 %, atkurti perinčią vietinę populiaciją Kretuono ežero saloje;

35.1.6. sustabdyti meldinės nendrinukės ir stulgio populiacijų nykimą, sutvarkyti buveines ir išlaikyti stabilią jų būklę;

35.1.7. sustabdyti 4 retųjų augalų rūšių populiacijų nykimą, augalų skaičiaus mažėjimą, išsaugoti pagrindines rūšių radavietes;

35.1.8. nustatyti vandens telkinių ekologinę būklę pagal Lietuvos žuvų indeksą 540 vandens telkinių būklės nustatymo vietų, ištiriant žuvų bendrijų struktūrą ir sudėtį vandens telkiniuose, sudaryti sąlygas taikyti tinkamas praeivių žuvų būklės gerinimo priemones, įvertinant praeivių žuvų populiacijų būklę, nustatant ir prognozuojant lašišų ir šlakių rituolių produkcijos, neršto bei veisimo efektyvumo dinamiką modelinėse upėse;

Papildyta punktu:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

35.2. Įgyvendinus Programos 2–4 uždavinius, būtų pasiekti šie rezultatai:

35.2.1. veisimu nelaisvėje ir reintrodukcijos būdu sustiprintos ir atstatytos vietinės lūšies ir didžiojo apuoko populiacijos. Šių rūšių populiacijų atkūrimas siejamas ne tik su tiesioginiu tikslu (šių rūšių būklės atstatymu), bet ir su galimybe užtikrinti ekologinių grandinių funkcionavimą. Kasmet nuo 2011 m. į laisvę išleista iki 6 nelaisvėje užaugintų lūšių ir iki 10 didžiųjų apuokų. Iki 2013 m. trijose vietose suformuotos naujos populiacijos (arba atkurtos buvusios);

35.2.2. parengti ir taikomi migruojančių gyvūnų, esančių Bonos konvencijos, ASCOBANS, EUROBATS, AEWA susitarimų sąrašuose, bei jų buveinių ir apsistojimo vietų apsaugos būdai ir priemonės, sukurtas mitybinės bazės papildymo mechanizmas, išsaugotos migruojantiems gyvūnams tinkančios apsistojimo vietos ir saugūs migracijos keliai (paukščiams, šikšnosparniams, paprastajai jūros kiaulei);

35.2.3. atstatyti natyvinių (vietinių) rūšių populiaciniai bei ekologiniai ryšiai, sustabdytas invazinių rūšių (kanadinės audinės, manguto, nuodėgulinio grundalo, rainuotojo vėžio, Sosnovskio barščio, uosialapio klevo, gausialapio lubino) plitimas;

35.3. Įgyvendinus Programos penktąjį uždavinį, rezultatai būtų šie:

35.3.1. sukurti standartiniai metodai EB svarbos natūralioms buveinėms kartografuoti šalies mastu ir „Natura 2000“ teritorijose;

35.3.2. pagal standartinius metodus kartografuotos EB svarbos natūralios buveinės ir nustatyti pagrindiniai jų rodikliai „Natura 2000“ teritorijose ir visos šalies mastu, buveinių kartografavimo GIS duomenys sukaupti vienoje duomenų bazėje;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

35.3.3. Neteko galios nuo 2010-12-31

Punkto naikinimas:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin. 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

35.3.4. kiekvienam iš 54 EB svarbos natūralių buveinių tipui nustatytas palankios apsaugos būklės apibrėžimas (parametrai);

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

35.3.5. sukurtos 54 EB svarbos natūralių buveinių būklės stebėjimo (monitoringo) metodikos, instituciškai sustiprintos EB svarbos natūralių buveinių monitoringą vykdančios institucijos.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

36. Laukiami rezultatai saugomų teritorijų srityje:

36.1. Bendras veiksmų, numatytų saugomose teritorijose, tikslas yra papildyti šalies saugomų teritorijų sistemą naujomis saugomomis teritorijomis, kurių steigimas numatytas Lietuvos teritorijos bendrajame plane arba susijęs su Buveinių ir Paukščių direktyvų reikalavimų įgyvendinimu, iš esmės sukurti saugomų teritorijų planavimo dokumentų sistemą bei pagerinti saugomų teritorijų, pirmiausia valstybinių parkų, taip pat paveldo objektų būklę;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

36.2. Veiksmais, atliktais saugomų teritorijų steigimo ir planavimo srityje, pirmiausia bus užpildyta planavimo dokumentų trūkumo spraga, bus pasiekti šie rezultatai:

36.2.1. sudarytos prielaidos naujoms saugomoms teritorijoms įsteigti – bus parengti dokumentai, reikalingi ne mažiau kaip 28 naujoms buveinių apsaugai svarbioms saugomoms teritorijoms įsteigti bei pagal poreikį rengiami dokumentai naujoms paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms steigti ar esamų teritorijų riboms koreguoti;

36.2.2. sudarytos prielaidos konkrečioms tvarkymo priemonėms konkrečiose saugomose teritorijose įgyvendinti – bus parengta ne mažiau kaip 100 gamtotvarkos planų, ne mažiau kaip 10 tvarkymo planų valstybiniams parkams. Pagal poreikį bus parengti draustinių tvarkymo planai/techniniai projektai ir paveldo objektų tvarkymo techniniai projektai;

36.2.3. sudarytos prielaidos tinkamai taikyti Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas visuose valstybiniuose parkuose ir svarbiausiuose valstybiniuose draustiniuose;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

36.3. Tvarkymo planuose ir techniniuose projektuose numatytų apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimas turėtų ne tik iš esmės pagerinti saugomų teritorijų būklę, bet ir sudaryti tinkamas sąlygas juos lankyti;

36.4. Tikimasi, kad įgyvendinus numatytus veiksmus, t. y. įgyvendinus konkrečias apsaugos ir tvarkymo priemones, bus užtikrinta tinkama „Natura 2000“ ir nacionalinių saugomų teritorijų būklė, saugomos teritorijos bus pritaikytos darniam naudojimui visuomenės ir valstybės poreikiams, pažintiniam lankymui ir švietimo reikmėms, bus sukurta vizualinė (lauko) informacinė sistema natūroje ir su ja susijusi lankytojams reikalinga infrastruktūra;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

36.5. Veiksmais, atliktais saugomų teritorijų tvarkymo srityje, bus iš esmės suaktyvinti apsaugos ir tvarkymo darbai saugomose teritorijose, pirmiausia valstybiniuose parkuose ir „Natura 2000“ teritorijose, bus pasiekti šie konkretūs rezultatai:

36.5.1. sutvarkyta ne mažiau kaip 70 „Natura 2000“ teritorijų;

36.5.2. sutvarkyta ne mažiau kaip 28 paveldo, kitų saugomose teritorijose lankomų objektų labiausiai lankomuose valstybiniuose parkuose;

36.5.3. bus baigta įrengti vizualinė (lauko) informacinė sistema natūroje visuose valstybiniuose parkuose – per 2007–2013 m. tokia informacinė sistema būtų įrengta ne mažiau kaip 16 valstybinių parkų ir viename biosferos rezervate;

36.5.4. bus baigti įrengti lankytojų centrai visuose valstybiniuose parkuose – bus įrengta 20 lankytojų centrų;

36.5.5. bus atnaujintos ekspozicijos esamuose lankytojų centruose (ne mažiau kaip 28);

36.5.6. pastatyti ne mažiau kaip 5 apžvalgos bokštai;

36.5.7. Unikalių objektų projektavimas ir įrengimas (atnaujinta senovinės bitininkystės ekspozicija);

36.5.8. sutvarkyti ne mažiau kaip 6 valstybiniai draustiniai;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

36.5.9. bus įrengta ne mažiau kaip 3 lauko ekspozicijos prie lankytojų centrų;

Papildyta punktu:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

36.5.10. bus įrengta ne mažiau kaip 5 pažintiniai, mokomieji takai;

Papildyta punktu:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

36.5.11. bus įrengta ne mažiau kaip 3 gamtos mokyklos;

Papildyta punktu:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

36.5.12. visos saugomų teritorijų direkcijos bus aprūpintos būtiniausia (pagrindine) įranga reikalinga sutvarkytų teritorijų priežiūrai vykdyti;

Papildyta punktu:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

36.5.13. bus įrengtas lankytojų centras ir jo aplinka pritaikyta lankytojams Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ventės rago ornitologinėje stotyje Nemuno deltos regioniniame parke.

Papildyta punktu:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

36.6. Likviduoti labiausiai aplinką žalojantys apleisti (bešeimininkiai) pastatai, rekultivuoti nenaudojami karjerai, sutvarkytos pažeistos teritorijos. Organizuojant apleistų karjerų rekultivavimą ir apleistų pastatų likvidavimą bus laikomasi atsargumo principo, t. y. prieš planuojant ir vykdant darbus bus įvertinta, ar minėti objektai nėra tapę svarbiomis saugomų rūšių buveinėmis. Prireikus bus ieškoma būdų, kaip suderinti aplinką žalojančio objekto sutvarkymą ir gyvenimo sąlygų saugomoms rūšims išsaugojimą ir pagerinimą;

36.7. Bus sutvarkyti draustiniai, pirmiausia esantys miestuose ar greta jų ir labiausiai lankomi. Per 2007–2013 m. pavyzdiniai draustinių tvarkymo projektai bus parengti ir įgyvendinti ne mažiau kaip 6 draustiniams (Juozapinės, Karoliniškių, Jiesios, Daugyvenės, Nevėžio, Vidzgirio). Didžioji dalis draustinių, t. y. tie, kuriems suteiktas „Natura 2000“ teritorijos statusas, bus tvarkoma „Natura 2000“ teritorijų tvarkymui skirtomis lėšomis;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

36.8. 2007–2013 m. laikotarpiu bus sutvarkyti paveldo ir kiti labiausiai lankomi objektai (ne mažiau kaip 28). Priklausomai nuo finansinių, techninių projektų parengimo ir ekspertizės atlikimo galimybių bus galima sutvarkyti daugiau paveldo objektų;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

36.9. 2007–2013 m. struktūrinių fondų lėšomis numatyta įrengti vizualinę (lauko) informacinę sistemą natūroje 16 saugomų teritorijų. Šiais veiksmais bus iš esmės baigtas vizualinės (lauko) informacinės sistemos sukūrimas valstybiniuose parkuose. Vizualinę (lauko) informacinę sistemą natūroje papildo apžvalgos bokštai. Kraštovaizdžio struktūra geriausiai suvokiama iš aukštuose reljefo taškuose esančių regyklų, tačiau natūraliai tokių ne visur yra. Todėl įvairiose šalyse naudojama praktika įrengti apžvalgos bokštus. Pagal Programą bus įrengti ne mažiau kaip 5 apžvalgos bokštai;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

36.10. Įrengti nauji lankytojų centrai valstybiniuose parkuose sudarys geresnes sąlygas pažintiniam (ekologiniam) turizmui, lankytojų srautams reguliuoti, teikti informaciją apie saugomas gamtos ir kultūros paveldo vertybes bei poilsiavimo galimybes, inicijuoti ir koordinuoti įvairių institucijų veiksmus teritorijų apsaugos bei tvarkymo (pirmiausia pažintinio turizmo organizavimo), propagandos ir kitose srityse, teikti gido paslaugas lankytojams, organizuoti įvairius aplinkosauginius, kraštotyrinius renginius, tradicinių verslų mokymus, parodas, seminarus, konferencijas, minėjimus, kitus renginius);

36.11. Lankytojų centrų įrengimas apima pastatų rekonstrukcijos, statybos darbus, patalpų sutvarkymą, jų pritaikymą visuomenės informavimui ir švietimui, t. y. vidaus ir lauko ekspozicijų įrengimą. Saugomų teritorijų lankytojų centruose įrengiamos konferencijų, ekspozicijų salės. Kadangi lankytojų centrų veikla apima seminarų, konferencijų, paskaitų organizavimą aplinkosaugos, ekologinio turizmo ir kitais klausimais, įvairių leidinių rengimą, duomenų bazės kaupimą, jie bus aprūpinti šioms funkcijoms atlikti reikalinga kompiuterine, optine, elektrine bei kita įranga;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

36.12. Vidaus ekspozicijos bus įrengtos tiek naujuose lankytojų centruose, tiek ir esamuose. Atnaujintos ekspozicijos sudarytų daug geresnes sąlygas darbui su visų amžiaus grupių lankytojais;

36.13. 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų lėšomis bus įrengta 22 lankytojų centrų (1 priedas) saugomose teritorijose ir vienas nacionalinis Vilniuje Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos patalpose. Daugiausia atvykstančių iš kitų šalių turistų sulaukia Vilnius. Kol kas jie neturi jokios galimybės vienoje vietoje plačiai ir profesionaliai susipažinti su vertingiausiomis Lietuvos teritorijomis. Nacionalinio lankytojų centro įrengimas prisidės prie platesnės lankytojų sklaidos Lietuvoje, o tuo pačiu ir prie aptarnavimo bei paslaugų sferos plėtros regionuose. Įgyvendinus visą šią priemonę faktiškai bus įrengti visi saugomoms teritorijoms reikalingiausi lankytojų centrai. Vėlesnės priemonės bus susijusios su esamų lankytojų centrų atnaujinimu bei plėtra;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

36.14. Lauko ekspozicijos bus įrengtos prie ne mažiau kaip 3 lankytojų centrų. Jos sudarys galimybes išplėsti valstybinių parkų, jų vertybių pažinimo procesą, leis lankytojams aktyviai dalyvauti pažinimo procese. Lauko ekspozicijos bus įrengiamos pagal specialias pasirinktas temas, susijusias su valstybinio parko vertybėmis, jų bei kraštovaizdžio, tradicijų pažinimo bei mokymo galimybėmis;

Papildyta punktu:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

36.15. 2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu bus įgyvendintas vieno populiariausių ne tik Aukštaitijos nacionaliniame parke, bet ir Lietuvoje Senovinės bitininkystės muziejinės ekspozicijos projektas;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

36.16. Gamtos mokyklos bus įrengtos ne mažiau kaip 3 valstybiniuose parkuose, kuriose bus organizuojamas betarpiškas, aktyvus mokymosi procesas gamtai pažinti;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

36.16. Likvidavus apleistus (bešeimininkius) statinius ir kitus aplinką žalojančius objektus, bus sumažinta intensyvios, neatsakingos ūkinės bei gyventojų veiklos padaryta žala. Įgyvendinus numatytus veiksmus, 2007–2013 m. bus demontuota ar sutvarkyta dalis apleistų (bešeimininkių) statinių, kitų aplinką žalojančių objektų. Darbai bus organizuojami ir vykdomi pagal apleistų statinių ir aplinką žalojančių objektų saugomose teritorijose likvidavimo sąrašą, patvirtintą Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2009 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. V178.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-879, 2009-12-31, Žin., 2010, Nr. 5-195 (2010-01-14); Žin., 2010, Nr. 5-198 (2010-01-14), i. k. 109301MISAK00D1-879

36.17. Ne mažiau kaip 5 pažintiniai, mokomieji takai bus įrengti valstybiniuose parkuose. Jie sudarys galimybes tikslingai pažinti valstybinių parkų vertybes, keliaujant specialiais maršrutais.

Papildyta punktu:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

37. Laukiami rezultatai kraštovaizdžio srityje. Bendras veiksmų, numatytų kraštovaizdžio srityje, tikslas – optimizuoti kraštovaizdžio apsaugą ir tvarkymą, sudaryti sąlygas visuomenei aktyviai dalyvauti Lietuvos kraštovaizdžio politikos įgyvendinime ir užtikrinti Europos kraštovaizdžio konvencijos nuostatų ir nacionalinės kraštovaizdžio politikos vykdymą.

37.1. Įvykdžius kraštovaizdžiui skirtos Programos dalies veiksmus, skirtus pirmojo uždavinio – kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo, tvarkymo ir planavimo skatinimas darnios plėtros sąlygomis, siekiamos kraštovaizdžio kokybės tikslų apibrėžimas – įgyvendinimui, bus pasiekti šie rezultatai:

37.1.1. parengus Kraštovaizdžio formavimo (siektinų kraštovaizdžio etalonų) metodiką, bus sukurti kraštovaizdžio planų rengimo metodiniai nurodymai, kuriais vadovaujantis nacionalinio, regioninio, rajoninio ir vietinio lygmens kraštovaizdžio teritoriniams vienetams apibrėžiami siekiamos kraštovaizdžio kokybės tikslai ir kriterijai, nustatomos jų realizavimo planavimo procese gairės;

37.1.2. parengus šalies teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą bus nustatyti ir, po konsultacijų su kompetentingomis visuomeninėmis organizacijomis, patvirtinti veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti, tobulinti, atkurti arba kurti kraštovaizdį, planavimo priemonėmis užtikrinti siekiamų kraštovaizdžio kokybės etalonų formavimą, įgyvendinti Europos kraštovaizdžio konvenciją ir Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politiką. Parengus Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano įgyvendinimo metodines rekomendacijas, bus sukurta metodinė priemonė, kurioje pateikti paaiškinimai padės pritaikyti plano sprendinius vykdant teritorijų planavimą, poveikio kraštovaizdžiui vertinimą, kraštovaizdžio monitoringą ir kitas veiklas. Tai reikšminga priemonė padėsianti stiprinti institucijų ir organizacijų kompetenciją kraštovaizdžio darnaus vystymo srityse, tobulinti visuomenės, viešųjų ir privačių asmenų, valstybės institucijų sampratą apie kraštovaizdžio vertę, vaidmenį ir pokyčius, atsakomybę už kraštovaizdžio politikos įgyvendinimą.

37.2. Įvykdžius Programos dalies, skirtos kraštovaizdžiui, veiksmus, skirtus antrojo uždavinio – vertingų ir ekologiškai jautrių pajūrio, Kuršių marių kraštovaizdžio apsauga, tvarkymas ir planavimas – įgyvendinimui, bus pasiekti šie rezultatai:

37.2.1. parengus pajūrio juostos valstybinėje žemėje esančių pliažų rekreacinį planą, bus detalizuoti Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano sprendiniai ir numatytos valstybinėje žemėje esančių pajūrio juostos rekreacinių ir kitų išteklių tvarkymo ir naudojimo priemones, bus užtikrintas subalansuotas pajūrio juostos naudojimas visuomenės ir valstybės reikmėms, išsaugotas pajūrio rekreacinis potencialas, sudarytos sąlygos gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui, sureguliuoti turistiniai srautai, sudarytos palankios sąlygos visuomenei naudotis rekreaciniais, kultūriniais, gamtiniais pajūrio ištekliais ir susipažinti su jais;

37.2.2. įskaitmeninus ir pakoregavus pajūrio juostos ribas, bus išvengta vertingų ekosistemų ir kraštovaizdžio nykimo dėl urbanizacijos, pajūrio juostos ribos atitiks Pajūrio juostos įstatymo nuostatas ir privačių žemės savininkų interesus, bus išvengta klaidingo pajūrio juostos ribų nustatymo rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir kitus projektus, bus sudarytos geresnės sąlygos pajūrio juostos ribų žymėjimui natūroje;

37.2.3. parengus pajūrio juostos grafinės-vizualinės sistemos kūrimo metodinę rekomendaciją, bus sudarytos sąlygos kurti tinkamą, visuomenės ir valstybės siekius atitinkančią informacinių ženklų sistemą ir viešąją turizmo ir poilsio infrastruktūrą, kuri užtikrins pajūrio kraštovaizdžio vertybių apsaugą, prisidės prie darnios pajūrio regiono plėtros ir teigiamo Lietuvos pajūrio juostos įvaizdžio formavimo. Parengtose rekomendacijose bus įvertinti savitais kraštovaizdžio elementais, išskirtiniais kultūriniais-istoriniais bruožais pasižymintys pajūrio ruožai, todėl jų parengimas padės išsaugoti pajūrio kraštovaizdžio identitetą, išskirtinumą, formuoti visavertį, informatyvų, estetišką ir patogų pajūrio juostos kraštovaizdį;

37.2.4. parengus Kuršių marių krantų apsaugos ir naudojimo studiją, bus išanalizuota Kuršių marių krantų charakteristika, vertybės, būklė, įvertinta užliejimo rizika, galimos pasekmės, pateikti siūlymai dėl teisės aktų keitimo ir tobulinimo, dėl apsaugos juostos ir zonos nustatymo žemyniniame krante, veiklos šiose teritorijose reglamentavimo, dėl Kuršių marių žemyninės dalies krantotvarkos programos sudarymo. Šios studijos pagrindu bus keičiami teisės aktai, esant poreikiui, inicijuojamas naujų dokumentų, tarp jų ir teritorijų planavimo dokumentų, rengimas.

37.3. Įvykdžius Programos dalies, skirtos kraštovaizdžiui, veiksmus, skirtus trečiojo uždavinio – metodinio pobūdžio dokumentų, užtikrinančių kraštovaizdžio vertingųjų savybių išsaugojimą, parengimas – įgyvendinimui, bus pasiekti šie rezultatai:

37.3.1 parengus Kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo gaires valstybiniams keliams ir geležinkeliams, bus susisteminti esami ir sukurti nauji kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo reikalavimų modeliai, suformuota kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo nuostatų integravimo į šį sektorių strategija, suformuluoti svarbiausi kelių ir geležinkelių derinimo prie kraštovaizdžio principai, parengti pakelės statinių ir kelio elementų tipiniai projektai, pateikta didžiųjų reklaminių stendų statybos prie valstybinių kelių ir geležinkelių koncepcija ir reikalavimai, sukurtas nacionalinis kraštovaizdžio informacinės sistemos stilius. Šių nuostatų taikymas praktikoje padės mažinti vertingųjų kraštovaizdžio savybių praradimą, pateikti kelių ir geležinkelių derinimo prie kraštovaizdžio principai, kurių taikymas padėtų užtikrinti kraštovaizdžio estetinių ir kitų vertingųjų savybių išsaugojimą;

37.3.2 parengus želdynų projektų rengimo ir želdinių tvarkymo metodikas, bus sudarytos sąlygos kelti želdynų projektavimo ir želdinių tvarkymo kokybę, apžvelgti esami tvarkymo projektai, išanalizuotos jų klaidos, pateiktos rekomendacijos kaip teisingai, nepažeidžiant kraštovaizdžio kompleksų ekosistemų stabilumo, projektuoti želdynus, pateikti pagrindiniai želdynų formavimo gamtinio karkaso teritorijose principai, suformuluoti želdinių tvarkymo reikalavimai. Šios metodinės priemonės taikymas praktikoje padės siekti geros želdinių ir želdynų ekosistemų būklės urbanizuotame kraštovaizdyje.

Papildyta punktu:

Nr. D1-633, 2011-08-11, Žin., 2011, Nr. 103-4844 (2011-08-18), i. k. 111301MISAK00D1-633

Biologinės įvairovės išsaugojimo ir

saugomų teritorijų planavimo bei

tvarkymo 2007–2013 m. programos,

skirtos Europos Sąjungos struktūrinės

paramos strategijos prioritetams

įgyvendinti,

priedas

Veiksmai (projektai), skirti Programos uždaviniams įgyvendinti

Eil. Nr.	Veiksmai (projektai)	Lėšų poreikis, mln. Lt	Atsakingi vykdytojai
BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS IŠSAUGOJIMAS
Rūšių apsaugos bei gausos reguliavimo priemonių vykdymo veiksmų planų ir sąmatų parengimas
1.	25 retų rūšių 153 buveinių apsaugai būtinų veiksmų planų ir sąmatų parengimas (kraujalakinio melsvio (5 buveinės), pleištinės skėtės (5 buveinės), purpurinio plokščiavabalio (5 buveinės), vijūno (5 buveinės), ežerinės rainės (2 buveinės), lūšies (9 buveinės), natuzijaus šikšniuko (2 buveinės), vandeninio pelėausio (2 buveinės), kūdrinio pelėausio (5 buveinės), paprastosios jūros kiaulės (1 buveinė), kurtinio (15 buveinių), juodojo gandro (50 buveinių), meldinės nendrinukės (3 buveinės), mažosios žuvėdros (5 buveinės), stulgio (5 buveinės), jūrinio erelio (3 buveinės), žuvininko (3 buveinės), gaiduko (3 buveinės), tikučio (3 buveinės), dirvinio sėjiko (3 buveinės), vėjalandės šilagėlės (5 buveinės), plačialapės klumpaitės (5 buveinės), pelkinės uolaskėlės (5 buveinės), pūslėtosios aldrūnės (1 buveinė), melisalapės medumėlės (3 buveinės)).		Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentas (toliau – AMGAD).
2.	Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimo nelaisvėje ir išleidimo į laisvę programos ir sąmatos parengimas		AMGAD
3.	Neteko galios nuo 2011-08-19.
4.	7 invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimo veiksmų planų ir sąmatų parengimas 130 buveinių (kanadinės audinės (10 buveinių), manguto (10 buveinių), nuodėgulinio grundalo (10 buveinių), rainuotojo vėžio (10 buveinių), Sosnovskio barščio (30 buveinių), uosialapio klevo (30 buveinių) ir gausialapio lubino (30 buveinių)		AMGAD
	Iš viso:	2,765
Rūšių apsaugos priemonių įgyvendinimas
5.	Neteko galios nuo 2011-08-19.		AMGAD
6.	23 retųjų rūšių apsaugos priemonių vykdymas 129 buveinėse (kraujalakinio melsvio (5 buveinės), pleištinio žirgelio (5 buveinės), purpurinio plokščiavalio (5 buveinės) vijūno (4 buveinės), ežerinės rainės (2 buveinės), lūšies (6 buveinės), Natuzijaus šikšniuko (2 buveinės), paprastosios jūros kiaulės (1 buveinė), kurtinio (10 buveinių), juodojo gandro (50 buveinių), meldinės nendrinukės (3 buveinės), mažosios žuvėdros (3 buveinės), stulgio (5 buveinės), jūrinio erelio (3 buveinės), žuvininko (3 buveinės), gaiduko (3 buveinės), tikučio (2 buveinės), dirvinio sėjiko (3 buveinės) vėjalandės šilagėlės (4 buveinės), plačialapės klumpaitės (5 buveinės), pelkinės uolaskėlės (5 buveinės), pūslėtosios aldrūnės (1 buveinė), melisalapės medumėlės (3 buveinės)).		AMGAD
7.	Žuvų populiacijų ištyrimas 540 vietų upėse ir ežeruose siekiant įvertinti natūralių vandens telkinių ir retųjų praeivių žuvų populiacijų būklę		Aplinkos apsaugos agentūra
8.	Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimo nelaisvėje ir išleidimo į laisvę programos priemonių įgyvendinimas		AMGAD
9.	Neteko galios nuo 2011-08-19.		AMGAD
10.	7 invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimas 78 buveinėse (kanadinės audinės (9 buveinės), manguto (10 buveinių), nuodėgulinio grundalo (10 buveinių), rainuotojo vėžio (10 buveinių), Sosnovskio barščio (8 buveinės), uosialapio klevo (13 buveinių) ir gausialapio lubino (18 buveinių)).		AMGAD
	Iš viso:	35,771
EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės nustatymas ir buveinių monitoringo sistemos sukūrimas
11.	Parengiamieji natūralių buveinių inventorizavimo darbai (EB svarbos natūralių buveinių tipų inventorizacijos metodinių dokumentų parengimas, bandomoji natūralių buveinių inventorizacija, natūralių buveinių inventorizacijos visoje šalyje darbų programos parengimas)		Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamentas (toliau – AMSTKD)
11^1.	2 griežtai saugomų rūšių apsaugos planų ir jų buveinių apsaugai būtinų veiksmų planų parengimas (skersnukio (1 buveinė), liekninės viksvos (1 buveinė); 1 saugomos rūšies (stumbro) aptvaro įrengimo techninio plano parengimas.		AMGAD
12.	Natūralių buveinių visoje šalyje inventorizavimas		AMSTKD
13.	Inventorizavimo duomenų analizė, palankios apsaugos būklės nustatymas buveinių monitoringo metodikų parengimas, testavimas, monitoringo įrangos įsigijimas		AMSTKD
	Iš viso:	17,647
SAUGOMŲ TERITORIJŲ planavimAS IR TVARKYMAS
Saugomų teritorijų steigimo ir planavimo dokumentų parengimas
14.	Naujų buveinių apsaugai skirtų saugomų teritorijų steigimo (ne mažiau nei 28 teritorijos) dokumentų parengimas, paukščių apsaugai svarbių teritorijų steigimo ar ribų koregavimo dokumentų rengimas pagal poreikį		Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (toliau – VSTT)
15.	„Natura 2000“ teritorijų gamtotvarkos planų (ne mažiau nei 100) parengimas		VSTT
16.	Valstybinių parkų ribų ir zonų ribų bei tvarkymo planų (ne mažiau nei 10 valstybinių parkų) parengimas (atnaujinimas), naujų valstybinių parkų steigimo dokumentų parengimas pagal poreikį		VSTT
17.	Draustinių tvarkymo planų ir tvarkymo techninių projektų parengimas		VSTT
	Iš viso:	15
Saugomų teritorijų tvarkymas
18.	„Natura 2000“ teritorijų (ne mažiau nei 70 teritorijų) tvarkymas		VSTT
19.	Paveldo objektų (ne mažiau kaip 28 objektai) tvarkymas (Velnio duobė, Gedanonių kalva, Pūčkorių atodanga, Skroblaus ištakos, Svilės šaltiniai, Olandų kepurė, Lino verdenė, Gardų ozas, Vainežerio parkas, Salantų parkas, Imbarės, Šatrijos, Bėčionių, Buivydų, Bradeliškių, Šereitlaukio ir Vilkyškių piliakalniai, Rambyno alkakalnis, Ginučių ir Ladakalnio archeologinis kompleksas)		VSTT
20.	Lauko informacinės sistemos natūroje (ne mažiau kaip 16 teritorijų) sukūrimas: Varnių, Panemunių, Nemuno kilpų, Dubysos, Pagramančio, Sartų, Ventos, Pajūrio, Žagarės, Veisiejų, Dieveniškių istorinio, Metelių, Rambyno, Krekenavos, Sirvėtos RP, Žemaitijos NP		VSTT
21.	Pažintinių, mokomųjų takų (ne mažiau kaip 5 takai) įrengimas		VSTT
22.	Lankytojų centrų (ne mažiau kaip 22) įrengimas Dzūkijos (Merkinės ir Marcinkonių) ir Kuršių nerijos NP, Tytuvėnų, Varnių, Sartų, Anykščių, Rambyno, Pajūrio, Veisiejų, Krekenavos, Salantų, Sirvėtos, Vištyčio, Ventos, Dubysos, Nemuno deltos ir Dieveniškių istorinio RP, Viešvilės Rz, Nacionalinio lankytojų centro įrengimas		VSTT
23.	Esamų lankytojų centrų vidaus ekspozicijų (ne mažiau kaip 28) projektavimas ir įrengimas Aukštaitijos, Dzūkijos NP (Merkinės ir Marcinkonių), Anykščių, Aukštadvario, Biržų, Kauno marių, Tytuvėnų, Varnių, Sartų, Rambyno, Pajūrio, Veisiejų, Krekenavos, Salantų, Sirvėtos, Vištyčio, Ventos, Dubysos, Asvejos RP		VSTT
24.	Lauko ekspozicijų prie lankytojų centrų (ne mažiau kaip 3) įrengimas		VSTT
25.	Gamtos mokyklų (ne mažiau kaip 3) įrengimas.		VSTT
26.	Apžvalgos bokštų (ne mažiau kaip 5) įrengimas Dzūkijos, Žemaitijos NP, Anykščių, Krekenavos, Metelių RP		VSTT
27.	Unikalių objektų (Senovinės bitininkystės ekspozicijų komplekso Aukštaitijos NP pagal poreikį) projektavimas ir įrengimas		VSTT
28.	Valstybinių draustinių (ne mažiau kaip 6): Juozapinės, Karoliniškių, Jiesios, Nevėžio, Daugyvenės, Vidzgirio) tvarkymas		VSTT
29.	Paveldo objektų (Žagarės dvaro parko) tvarkymo (techninių) projektų parengimas		VSTT
30.	Saugomų teritorijų direkcijų aprūpinimas įranga, reikalinga sutvarkytų teritorijų priežiūrai užtikrinti		VSTT
31.	Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ventės rago ornitologinės stoties lankytojų centro rekonstrukcija, ekspozicijos įrengimas ir aplinkos sutvarkymas		Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus
	Iš viso:	189,229
32.	Apleistų (bešeimininkių) pastatų bei kitų aplinką žalojančių objektų likvidavimas (pagal atskirą programą), pažeistų teritorijų atkūrimas (pagal poreikį)	12,624	VSTT
Kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo, tvarkymo ir planavimo skatinimas darnios plėtros sąlygomis, siektinos kraštovaizdžio kokybės tikslų apibrėžimas ir kriterijų nustatymas
33.	Kraštovaizdžio formavimo (siektinų kraštovaizdžio etalonų) metodikos parengimas – bus parengti metodiniai nurodymai, kuriais vadovaujantis būtų apibrėžiami siekiamos kraštovaizdžio kokybės tikslai		AMSTKD
34.	Lietuvos Respublikos teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano, apimančio, esamos šalies kraštovaizdžio teritorinės erdvinės būklės analizę, koncepcijos parengimą, sprendinių konkretizavimą, visuomenės įtraukimą į plano rengimo procesą, sprendinių aptarimą viešinimui skirtuose renginiuose (ne mažiau kaip 4), derinimo procedūras, patvirtinto plano sprendinių viešinimą atskiruose leidiniuose, ir plano įgyvendinimo metodinių rekomendacijų parengimas		AMSTKD
	Iš viso:	870,000
Vertingų ir ekologiškai jautrių pajūrio, Kuršių marių kraštovaizdžio apsauga, tvarkymas ir planavimas
35.	Pajūrio juostos pliažų rekreacinio plano parengimas – teisės aktų nustatyta tvarka parengiamas pajūrio juostos žemyninės dalies pliažų rekreacijos planas, apimanti Palangos miesto, Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miestų savivaldybių teritorijas, kurioje bus numatytos konkrečios pajūrio juostos rekreacinių, gamtinių išteklių apsaugos, tvarkymo ir naudojimo priemonės: viešosios rekreacinės infrastruktūros objektų išdėstymas, nustatyti konkretūs rekreacinių teritorijų tvarkymo, išteklių apsaugos ir ūkinės veiklos reguliavimo reglamentai, kraštovaizdžio formavimo priemonės		AMSTKD
36.	Lietuvos pajūrio juostos grafinės-vizualinės sistemos kūrimo metodinės rekomendacijos parengimas – parengiama metodinė rekomendacija, kurioje pateikiamos pajūrio juostos ženklinimo lauke (informacinių stendų, nuorodų, apžvalgos aikštelių įrengimo) ir viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros kūrimo rekomendacijos		AMSTKD
37.	Pajūrio juostos ribų plano koregavimas ir ribų įskaitmeninimas – parengiamas specialiojo planavimo dokumento – pajūrio juostos ribų plano pakeitimas: pajūrio juostos ribos patikslinamos pagal valstybės registro duomenis ir atliekamas pajūrio juostos ribų įskaitmeninimas valstybinėje koordinačių sistemoje		AMSTKD
38.	Kuršių marių krantų apsaugos ir naudojimo studijos parengimas – parengiama studija, kurioje pateikiami siūlymai dėl Kuršių marių apsaugos ir naudojimo reglamentavimo		AMSTKD
	Iš viso:	660,000
Metodinio pobūdžio dokumentų, užtikrinančių kraštovaizdžio vertingųjų savybių išsaugojimą, parengimas
39.	Kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo gairių valstybiniams keliams ir geležinkeliams parengimas ir išleidimas – parengiamas metodinio pobūdžio dokumentas ir išleidžiamas leidiniu		AMSTKD
40.	Želdynų projektų rengimo metodikos parengimas ir išleidimas– parengiama metodika, kuri išleidžiama leidiniu		AMSTKD
41.	Želdinių tvarkymo metodikos parengimas ir išleidimas – parengiama metodika, kuri išleidžiama leidiniu		AMSTKD
	Iš viso:	262,000“.
	IŠ VISO:	273,036

Pastabos:

1. Numatytų teritorijų ir objektų planavimas ir tvarkymas gali keistis, būti papildytas naujais objektais priklausomai nuo tinkamo pasirengimo, finansinių galimybių vykdyti pagrindinius darbus;

biologinės įvairovės išsaugojimo projektų veiklos rūšių apimtis gali keistis atsižvelgiant į rūšių ir buveinių būklės pokyčius, apsaugos priemonių vykdymo poreikį.

2. Biologinės įvairovės išsaugojimo projektų veiklos rūšių apimtis gali keistis atsižvelgiant į rūšių ir buveinių būklės pokyčius, apsaugos priemonių vykdymo poreikį.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-879, 2009-12-31, Žin., 2010, Nr. 5-195 (2010-01-14); Žin., 2010, Nr. 5-198 (2010-01-14), i. k. 109301MISAK00D1-879

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

Nr. D1-242, 2011-03-21, Žin., 2011, Nr. 37-1770 (2011-03-29), i. k. 111301MISAK00D1-242

Nr. D1-633, 2011-08-11, Žin., 2011, Nr. 103-4844 (2011-08-18), i. k. 111301MISAK00D1-633

Nr. D1-285, 2013-04-24, Žin., 2013, Nr. 46-2286 (2013-05-07), i. k. 113301MISAK00D1-285

2 priedas. Neteko galios nuo 2010-12-31

Priedo naikinimas:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin. 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

3 priedas. Neteko galios nuo 2010-12-31

Priedo naikinimas:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin. 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

4 priedas. Neteko galios nuo 2010-12-31

Priedo naikinimas:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin. 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

5 priedas. Neteko galios nuo 2010-12-31

Priedo naikinimas:

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin. 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-879, 2009-12-31, Žin., 2010, Nr. 5-195 (2010-01-14); Žin., 2010, Nr. 5-198 (2010-01-14), i. k. 109301MISAK00D1-879

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. D1-509 "Dėl Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007–2013 m. programos, skirtos Europos Sąjungos struktūrinės paramos strategijos prioritetams įgyvendinti, patvirtinimo" pakeitimo

2.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-1021, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 155-7900 (2010-12-30), i. k. 110301MISAK0D1-1021

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. D1-509 "Dėl Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007–2013 m. programos, skirtos Europos Sąjungos struktūrinės paramos strategijos prioritetams įgyvendinti, patvirtinimo" pakeitimo

3.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-242, 2011-03-21, Žin., 2011, Nr. 37-1770 (2011-03-29), i. k. 111301MISAK00D1-242

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. D1-509 "Dėl Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007–2013 m. programos, skirtos Europos Sąjungos struktūrinės paramos strategijos prioritetams įgyvendinti, patvirtinimo" pakeitimo

4.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-633, 2011-08-11, Žin., 2011, Nr. 103-4844 (2011-08-18), i. k. 111301MISAK00D1-633

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. D1-509 "Dėl Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007–2013 m. programos, skirtos Europos Sąjungos struktūrinės paramos strategijos prioritetams įgyvendinti, patvirtinimo" pakeitimo

5.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-285, 2013-04-24, Žin., 2013, Nr. 46-2286 (2013-05-07), i. k. 113301MISAK00D1-285

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. D1-509 "Dėl Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007–2013 m. programos, skirtos Europos Sąjungos struktūrinės paramos strategijos prioritetams įgyvendinti, patvirtinimo" pakeitimo ir papildymo