Suvestinė redakcija nuo 2024-06-08
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 145-5835, i. k. 1082330ISAK003D-659
Nauja redakcija nuo 2011-05-01:
Nr. 3D-374, 2011-04-27, Žin. 2011, Nr. 50-2460 (2011-04-30), i. k. 1112330ISAK003D-374
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO
MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL NUOSTOLIŲ, PATIRTŲ NETEKUS ŽVEJYBOS GALIMYBIŲ DĖL KITŲ ASMENŲ VEIKOS, APSKAIČIAVIMO IR ĮKAINIŲ NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2008 m. gruodžio 3 d. Nr. 3D-659
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi,
Preambulės pakeitimai:
Nr. 3D-449, 2024-06-07, paskelbta TAR 2024-06-07, i. k. 2024-10511
tvirtinu Nuostolių, patirtų netekus žvejybos galimybių dėl kitų asmenų veikos, apskaičiavimo ir įkainių nustatymo taisykles (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro 2008 m. gruodžio 3 d.
įsakymu Nr. 3D-659
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro 2011 m. balandžio 27 d.
įsakymo Nr. 3D-374 redakcija)
NUOSTOLIŲ, PATIRTŲ NETEKUS ŽVEJYBOS GALIMYBIŲ DĖL KITŲ ASMENŲ VEIKOS, APSKAIČIAVIMO IR ĮKAINIŲ NUSTATYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nuostolių, patirtų netekus žvejybos galimybių, dėl kitų asmenų veikos, apskaičiavimo ir įkainių nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės) numato nuostolių, kuriuos patyrė fiziniai ar juridiniai asmenys, vykdantys verslinę žvejybą Baltijos jūros priekrantėje ir netekę galimybių, taip pat ir terminuotai, ją vykdyti (toliau – žuvų išteklių naudotojai), apskaičiavimo tvarką ir įkainius.
2. Asmenys, dėl kurių veikos žuvų išteklių naudotojai patyrė nuostolių, privalo juos visiškai atlyginti.
3. Statomieji tinklaičiai yra svarbiausi žvejybos įrankiai, kadangi jais sugaunama daugiau nei 90 proc. laimikio.
4. Skaičiuojant nuostolius, naudojama pajamų apimtis už vieną žvejybos pastangą, t. y. per vieną žvejybos dieną 30 metrų ilgio statomu tinklaičiu.
5. Baltijos jūros priekrantė, atsižvelgiant į hidrologines ir hidrobiologines sąlygas, žuvų migraciją, žvejybos pajėgumo pasiskirstymą, aplinkosaugos aspektus, skirstoma į keturis rajonus:
| Eil. Nr. |
Geografinės ribos |
Baltijos jūros priekrantės žvejybos barų ribos pagal pasaulinę geografinę sistemą WGS 84, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 3D-551 (Žin., 2007, Nr. 133-5415; 2009, Nr. 74-3039) |
Baltijos jūros priekrantės žvejybos barų plotas km2 |
Pastabos |
| 1. |
Nuo sienos su Rusijos Federacija iki Klaipėdos uosto pietinio molo (pirmasis rajonas) |
1–15 žvejybos barų |
130 km2 |
Kuršių Nerijos nacionalinis parkas |
| 2. |
Nuo Klaipėdos uosto šiaurinio molo iki Pajūrio regioninio parko pietinės ribos (antrasis rajonas) |
16–19 žvejybos barų |
34 km2 |
Žymus Kuršių marių ir Klaipėdos uosto poveikis |
| 3. |
Nuo Pajūrio regioninio parko pietinės ribos iki Palangos tilto (trečiasis rajonas) |
20–23 žvejybos barai |
87 km2 |
Pajūrio regioninis parkas |
| 4. |
Nuo Palangos tilto iki sienos su Latvijos Respublika (ketvirtasis rajonas) |
24–29 žvejybos barai |
133 km2 |
Žymi poilsio ir kitos žmogaus ūkinės veiklos įtaka |
II. NUOSTOLIŲ APSKAIČIAVIMO TVARKA IR ĮKAINIAI
6. Nuostolių apskaičiavimo principai parengti atsižvelgiant į Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto Biologijos katedros atliktą tyrimą („Žvejybos verslo patirtų nuostolių dėl pakrančių papildymo smėliu kompensavimo metodikos atnaujinimas ir patikslinimas“, 2010 m.).
7. Pajamos per vieną žvejybos dieną vienu 30 metrų ilgio statomuoju tinklaičiu nustatytos atsižvelgiant į faktinius 2004–2009 m. žvejybos duomenis atskiruose rajonuose ir įvertinus:
7.1. žvejybos statomaisiais tinklaičiais intensyvumą kiekviename žvejybos rajone atskirais metų mėnesiais;
8. Kompensavimo suma (eurais) žvejojant vienu 30 metrų ilgio statomuoju tinklaičiu per vieną dieną (LV30) :
|
|
Mėnuo |
I rajonas |
II rajonas |
III rajonas |
IV rajonas |
|
|
|
|
(LV30) |
(LV30) |
(LV30) |
(LV30) |
|
|
|
Sausis |
4,73 |
2,90 |
3,33 |
3,03 |
|
|
|
Vasaris |
4,49 |
1,94 |
2,64 |
4,21 |
|
|
|
Kovas |
1,84 |
1,40 |
1,09 |
1,14 |
|
|
|
Balandis |
1,54 |
1,82 |
1,21 |
2,11 |
|
|
|
Gegužė |
1,33 |
1,95 |
1,52 |
2,21 |
|
|
|
Birželis |
1,80 |
1,51 |
1,65 |
1,90 |
|
|
|
Liepa |
0,89 |
0,70 |
0,31 |
1,54 |
|
|
|
Rugpjūtis |
1,14 |
0,73 |
0,81 |
1,00 |
|
|
|
Rugsėjis |
1,49 |
1,12 |
1,00 |
1,01 |
|
|
|
Spalis |
1,72 |
1,80 |
1,71 |
2,14 |
|
|
|
Lapkritis |
2,58 |
2,50 |
2,96 |
3,12 |
|
|
|
Gruodis |
2,25 |
1,49 |
3,01 |
2,05 |
|
Punkto pakeitimai:
Nr. 3D-597, 2014-09-12, paskelbta TAR 2014-11-28, i. k. 2014-18080
9. Kompensacijos suma eurais skaičiuojama taip:
K= 133,3 x d x LV30,
kur:
K – kompensacijos suma eurais;
133,3 – koeficientas, nurodantis vidutinį žvejybos įmonės naudojamų tinklaičių (perskaičiavus į 30 metrų ilgio) kiekį;
d – dienų, kuriomis buvo sustabdyta žvejyba dėl kitų asmenų veikos, skaičius, bet ne didesnis už 3 paskutinių metų tą mėnesį įmonės žvejybos dienų vidurkį;
Jei įmonei, kelerius metus iš eilės, tuo laikotarpiu buvo sustabdyta žvejyba dėl kitų asmenų veikos – skaičiuojama paskutinių 3 metų iki žvejybos sustabdymo įmonės žvejybos dienų vidurkis. Jei įmonė yra susikūrusi prieš vienerius arba dvejus metus, tai d reikšmė atitinkamai skaičiuojama už vienus arba dvejus metus. Jei įmonė įsikūrusi mažiau nei prieš vienus metus, kompensacija apskaičiuojama pagal tame žvejybos bare žvejojusių įmonių 3 paskutinių metų žvejybos dienų vidurkį.
LV30 – vidutinės pajamos iš vieno 30 metrų ilgio statomojo tinklaičio per vieną žvejybos dieną eurais atitinkamame rajone ir atitinkamą mėnesį.
Pavyzdys. Kompensacijos suma, jeigu žvejojama pirmajame žvejybos rajone ir žvejyba stabdoma liepos mėnesį 20 dienų, apskaičiuojama taip:
Žvejyba stabdoma dviem įmonėms: įmonei A ir įmonei B. Įmonė A vidutiniškai per paskutinius 3 metus liepos mėnesį žvejojo 15 dienų, įmonė B – 7 dienas. Kompensacijų dydžiai (KA, KB atitinkamai įmonei A ir įmonei B) įmonėms apskaičiuojami taip:
KA= (133,3 x 15 x 0,89 Eur = 1779,56 Eur;
KB= (133,3 x 7 x 0,89 Eur = 830,46 Eur.
Informacija apie įmonių paskutinių 3 metų žvejybos dienas disponuoja Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Duomenys kompensacijai apskaičiuoti naudojami iš įmonių teikiamų mėnesinių ataskaitų. Jeigu kyla neaiškumų dėl duomenų, pateiktų mėnesinėse ataskaitose, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos darbuotojas gali paprašyti pateikti žvejybos žurnalą duomenims patikrinti.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3D-597, 2014-09-12, paskelbta TAR 2014-11-28, i. k. 2014-18080
91. Jei galimybės žvejoti netenkama neterminuotai, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal Taisyklių 9 punkte nurodytą formulę nuo žvejybos veiklos sustabdymo dienos iki paskirstytų perleidžiamųjų teisių į žvejybos galimybes arba Baltijos jūros priekrantės įrankius galiojimo pabaigos. Jei galimybės žvejoti netenkama priskirto žvejybos baro dalyje, kompensacija skaičiuojama sumažintai žvejybos baro daliai.
Papildyta punktu:
Nr. 3D-449, 2024-06-07, paskelbta TAR 2024-06-07, i. k. 2024-10511
Priedo pakeitimai:
Nr. 3D-374, 2011-04-27, Žin., 2011, Nr. 50-2460 (2011-04-30), i. k. 1112330ISAK003D-374
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-374, 2011-04-27, Žin., 2011, Nr. 50-2460 (2011-04-30), i. k. 1112330ISAK003D-374
Dėl žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 3D-659 "Dėl Nuostolių, patirtų netekus žvejybos galimybių (taip pat ir terminuotai) dėl kitų asmenų veikos, apskaičiavimo ir įkainių nustatymo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-597, 2014-09-12, paskelbta TAR 2014-11-28, i. k. 2014-18080
Dėl žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 3D-659 „Dėl Nuostolių, patirtų netekus žvejybos galimybių dėl kitų asmenų veiklos, apskaičiavimo ir įkainių nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-449, 2024-06-07, paskelbta TAR 2024-06-07, i. k. 2024-10511
Dėl žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 3D-659 „Dėl Nuostolių, patirtų netekus žvejybos galimybių dėl kitų asmenų veikos, apskaičiavimo ir įkainių nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo