Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1263
Integruoto mokslo, studijų ir
verslo centro (slėnio) „Santara“ PLĖTROS programa
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro
(slėnio) „Santara“ plėtros programos (toliau vadinama – Programa) paskirtis –
sukurti žinių ekonomikos branduolį Vilniaus Santariškių–Visorių ir Saulėtekio rajonuose,
tuo sutelkiant potencialą ir sudarant glaudesnes biotechnologijos,
biofarmacijos, molekulinės medicinos, informatikos, ekosistemų ir saugios
aplinkos tyrimų, studijų ir verslo sąveikos sąlygas. Programa siekiama sukurti
šiuolaikinę infrastruktūrą mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros
reikmėms, aktyviau taikyti mokslo rezultatus gamyboje ir versle, skatinti naujų
technologinės pakraipos ir orientuotų į mokslo rezultatų taikymą ūkio subjektų
kūrimąsi, sudaryti sąlygas žinioms imlaus verslo įmonėms bendradarbiauti su
mokslo ir studijų institucijomis, tyrėjų grupėmis, pritraukti daugiau užsienio
investicijų į Lietuvos sektoriaus verslą ir mokslą, didinti Lietuvos mokslo ir
technologijų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Integruotas mokslo, studijų
ir verslo centras (slėnis) „Santara“ (toliau vadinama – Slėnis) steigiamas
Lietuvos biotechnologijų, biofarmacijos, molekulinės medicinos, inovatyvių
medicinos technologijų, informatikos, ekosistemų ir saugios aplinkos tyrimų
sektoriams plėtoti. Slėnio vieta yra Vilniuje, Santariškių–Visorių ir
Saulėtekio teritorijose.
Punkto
pakeitimai:
Nr.
949,
2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)
2. Programos vykdymo pradžia – 2008, pabaiga – 2013
metai.
3. Programos koordinatoriai – Slėnio iniciatorių
įkurta asociacija „Santaros slėnis“, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio
ministerija; priemonių vykdytojai nurodyti jos priede.
4. Programa parengta vadovaujantis Integruotų mokslo,
studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija, patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321
(Žin., 2007, Nr. 40-1489),
Aukštųjų technologijų plėtros 2007–2013 metų programa, patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1048 (Žin.,
2006, Nr. 114-4356),
ir įgyvendinant švietimo ir mokslo ministro ir ūkio ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. ISAK-207/4-33 „Dėl kvietimo rengti integruotų mokslo, studijų ir
verslo centrų (slėnių) plėtros programų projektus“ (Žin., 2008, Nr. 22-828), taip pat Bendrąją
nacionalinę mokslinių tyrimų ir mokslo bei verslo bendradarbiavimo programą,
patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. ISAK-563 (Žin., 2008, Nr. 29-1036).
5. Programa padės
siekti Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos
panaudojimo strategijoje, patvirtintoje Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu K(2007)1808, ir ją
įgyvendinančiose programose – 2007–2013
m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, patvirtintos Europos
Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu K(2007)4475, ir Ekonomikos augimo
veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimu K(2007)3740), pirmajame prioritete „Ūkio konkurencingumui ir
ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ numatytų
tikslų, prioritetų ir uždavinių.
6. Pavienių Programos priemonių įgyvendinamieji
projektai turi atitikti Projektų administravimo ir
finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr.
4-132), Vykdomų
pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo
strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir
finansavimo reikalavimų atitikties taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789), taip
pat Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašo, patvirtinto švietimo ir mokslo
ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-997 (Žin., 2008, Nr.
44-1665), ir
kitų teisės aktų reikalavimus.
7. Pagal Programos nuostatas Slėnio sukurtą ekonominę
naudą galės gauti ir pavienės įmonės, kurios naudosis Slėnio infrastruktūra ar
mokslinių tyrimų rezultatais, kiek tai nepažeidžia Europos Sąjungos (toliau
vadinama – ES) ir Lietuvos teisės aktų dėl valstybės pagalbos.
8. Slėnyje įkurti mokslo centrai užtikrins atvirą
prieigą prie turimos įrangos visiems suinteresuotiems fiziniams ar juridiniams
asmenims. Atviros prieigos centrų kūrimo ir valdymo taisykles tvirtina švietimo
ir mokslo ministras.
II. APLINKOS ANALIZĖ
9. Valstybės darnaus vystymosi prioritetai, spartus
ekonomikos augimas ir intensyvėjantis energetinių išteklių naudojimas lemia
mokslo, studijų ir verslo integracijos būtinybę. Žinių visuomenė ir
konkurencinga ekonomika ir yra du svarbiausieji Lietuvos ilgalaikės plėtros
prioritetai.
10. Pastaraisiais metais
išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (toliau
vadinama – MTEP) Lietuvoje didėja. 2007 metais jos
siekė 803,1 mln. litų, 2006 metais – 657,8 mln. litų, 2005 metais – 542
mln. litų, 2004 metais – 472,7 mln. litų, o 2003 metais – 381,8 mln. litų (Statistikos
departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama –
Statistikos departamentas) duomenys). Analizuojant šių išlaidų pasiskirstymą
fundamentiniams ir taikomiesiems MTEP, pastebima, jog mažėja išlaidų dalis,
skirta fundamentiniams tyrimams (nuo 52,6 procento 1995 metais iki 30,8
procento 2007 metais), tačiau didėja išlaidos, skirtos eksperimentinei plėtrai
(nuo 7,8 procento 1995 metais iki 32,1 procento 2007 metais). Tokia
tendencija rodo, kad vis daugiau mokslinių tyrimų atliekama orientuojantis į
verslą, t. y. siekiama tenkinti verslo subjektų poreikius kuriant naujas
medžiagas, technologijas, produktus, įrenginius arba iš esmės tobulinant jau
sukurtuosius ar įdiegtuosius. Nors pastaraisiais metais išlaidų apimtis
absoliučiais dydžiais moksliniams tyrimams Lietuvoje didėja, palyginti su ES
vidurkiu (skaičiuojama milijonui gyventojų), Lietuva atsilieka pagal kitus
rodiklius.
11. 2003 metais ES verslas finansavo apie
56 procentus, JAV – 67 procentus, o Japonijoje – net 72 procentus bendrų
išlaidų, skirtų MTEP. Tačiau Lietuvoje verslo subjektų išlaidos MTEP sudarė tik
16,7 procento tokių išlaidų. 2007 metais verslo išlaidos MTEP siekė 28,5
procento visų MTEP išlaidų. Verslo investicijų lygį į MTEP daugiausia lemia
Lietuvos verslo struktūra, kurioje mokslo rezultatams imliausi aukštųjų ir
vidutiniškai aukštų technologijų verslo sektoriai užima gana mažą dalį.
Atsižvelgiant į tai, reikia skatinti mokslo ir studijų institucijas inicijuoti temas
tokių tyrimų, kurių metu sukurtos technologijos galėtų būti greitai pritaikytos
versle, taip pat vykdyti aukštųjų technologijų kūrimą, skatinti mokslininkus
kurti naujus verslo subjektus (start-up ir spin-off),
naudojančius šių institucijų mokslinių tyrimų rezultatus. Mokslo ir studijų
institucijose būtina skatinti ir kūrybišką inovacinę veiklą, inovacijų sklaidą
(technologijų perėmimą). Verslo subjektams Lietuvoje būtina gerinti inovacinius
gebėjimus, investuoti į personalo mokymą, MTEP veiklą, vykdomą verslo subjektų
viduje, pritraukiant tyrėjus iš viešojo sektoriaus. Svarbu sudaryti palankias
sąlygas kurtis naujoms, mokslui imlioms įmonėms. Bendradarbiavimas su mokslo ir
studijų institucijomis turi būti pagrįstas ne tik paslaugų pirkimu.
12. Verslo subjektai turi tapti
lygiaverčiais mokslinių tyrimų partneriais. Tokio pobūdžio bendradarbiavimas
būtų prasmingesnis ir rezultatyvesnis, t. y. labiau skatintų Lietuvos
valstybines mokslo ir studijų institucijas orientuoti savo veiklą į jų
atliekamų mokslinių tyrimų komercializavimą. Lietuvoje viešojo sektoriaus, t.
y. valdžios ir aukštojo mokslo, išlaidos MTEP 2004 metais sudarė 0,53 procento bendrojo
vidaus produkto (toliau vadinama – BVP), 2005 metais – 0,52 procento BVP, 2006
metais – 0,47 procento BVP (Statistikos departamento duomenys). Nors šie rodikliai
nėra smarkiai atitrūkę nuo ES-27 valstybių vidurkio, viešojo sektoriaus išlaidų
MTEP naudojimo veiksmingumas Lietuvoje yra mažas. Atskirose srityse (biotechnologijų,
lazerių, elektronikos ir kitose) sukauptas didelis mokslinių tyrimų potencialas, tačiau jis menkai realizuojamas. Viena
svarbiausiųjų priežasčių – tai, kad mokslinių tyrimų įstaigos,
universitetai ir ūkio subjektai nepakankamai glaudžiai bendradarbiauja atlikdami
mokslinius tyrimus, kurdami naujus produktus ir technologijas rinkai. Be to, mokslo
ir studijų institucijų infrastruktūra dažniausiai yra pasenusi ir neatitinka
rinkos poreikių. Siekiant užtikrinti mokslo ir studijų institucijoms geras
bendradarbiavimo su ūkio subjektais sąlygas, reikia tiesiogiai finansuoti tokią
mokslinių tyrimų bazę, kuri būtų svarbi ir verslo sektoriui.
13. Daugelį šių užduočių galima sėkmingai atlikti
įkurtame integruotame mokslo, studijų ir verslo centre (slėnyje) „Santara“
Vilniuje, Santariškių–Visorių ir Saulėtekio rajonuose. Santariškių–Visorių
rajone jau yra nemažai mokslo, gydymo institucijų ir verslo įmonių. Čia
įsikūręs akademinis mokslo institutų miestelis, kuriame veikia Biochemijos
institutas, Matematikos ir informatikos institutas, Gamtos tyrimų centro
padaliniai, valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro
padaliniai. Santariškėse yra sveikatos miestelis, kuriame įsikūrusi viešoji
įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos, viešoji įstaiga
Vilniaus universiteto Vaikų ligoninė, Vilniaus universiteto Onkologijos
institutas su specializuota Onkologijos klinika, viešoji įstaiga Valstybinis
patologijos centras, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo
institutas. Santariškių–Visorių rajone aktyviai veikia ar numato aktyviai
plėsti veiklą ir privataus kapitalo mokslinės-gamybinės biotechnologijų,
biofarmacijos, šviesos technologijų, medicinos diagnostikos įmonės: uždarosios
akcinės bendrovės „Sicor Biotech“, „Valentis“, Biotechnologinės farmacijos centras „Biotechpharma“,
„Biota“, Biocentras, „Bioeksma“, Eksmos medicininės technikos centras, „Medelkom“,
„Fermentas“, „Grida Lab“ ir kitos. Jos aktyviai plėtoja tiek mokslinę, tiek
gamybinę veiklą, didžiumą savo produkcijos (apie 65 procentus)
eksportuoja, nuolat investuoja į aukštųjų technologijų mokslinius tyrimus.
Visoriuose veikia Visorių informacinių technologijų parkas, yra nemažai
informacinių technologijų įmonių: uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Amadeus“, bendra
Lietuvos ir Olandijos įmonė uždaroji akcinė bendrovė VTEX, bendra Lietuvos,
Rusijos ir Olandijos įmonė uždaroji akcinė bendrovė TEV, uždaroji akcinė
bendrovė „ImPro“ ir kitos. Į Visorius savo veiklą perkėlė asociacija
„Infobalt“, vienijanti daugiau negu 100 Lietuvos informacinių technologijų
įmonių. Saulėtekio rajone įsikūrę Vilniaus universiteto ir Vilniaus
Gedimino technikos universiteto fakultetai, mokslinių tyrimų padaliniai,
studentų ir atvykstančių iš užsienio mokslininkų stažuotojų bendrabučiai. Žinių
ekonomikos branduoliui plėtoti skirtas 62 hektarų plotas (iš jų – 2,4 hektaro
verslo paramos infrastruktūrai kurti). Čia kuriamas
ir integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) „Saulėtekis“, su
kurio mokslininkais numatoma aktyviai bendradarbiauti susijusiose mokslinių
tyrimų kryptyse. Saulėtekio rajone šiuo metu kuriamas Nacionalinis fizinių ir
technologijos mokslų centras, veikiantis jungtinės veiklos ir
partnerystės sutarties pagrindu, kurio dalyviais tampa Vilniaus universitetas,
Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir valstybinis mokslinių tyrimų
institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, plečiamas Vilniaus
universiteto Lazerinių tyrimų centras, Vilniaus Gedimino technikos universiteto
Civilinės inžinerijos centras, Nacionalinis atviros prieigos mokslinės
komunikacijos ir informacijos centras. Saulėtekio rajone numatoma plėsti mokslo
ir technologijų parką, kurio infrastruktūra bus pritaikyta tiek stambioms, tiek
nedidelėms biotechnologijų ir biomedicinos įmonėms plėtoti ir galbūt daliai
biotechnologijų, inovatyvių medicinos technologijų ir farmacijos (toliau vadinama
– BIO) technologijų verslo inkubatoriaus sekcijos įkurti. Šiam tikslui numatoma
skirti 0,6 hektaro valstybinės žemės sklypą, esantį Saulėtekio al. 15, kurį
panaudos teise valdo viešoji įstaiga „Saulėtekio slėnis“. Tolesnei galimai
mokslo ir technologijų parko ir BIO technologijų verslo inkubatoriaus plėtrai
numatoma skirti 1,8 hektaro valstybinės žemės sklypą, esantį Saulėtekio al. 9,
kurį panaudos teise valdo Vilniaus universitetas.
Punkto
pakeitimai:
Nr.
949,
2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)
14. Tačiau Santariškių–Visorių rajone kol kas nėra nė
vienos aukštosios mokyklos padalinio. Nors čia vykdomos trečiosios pakopos
studijos (doktorantūros – mokslo institutuose ir rezidentūros – ligoninėse) ir iš
dalies – antrosios pakopos studijos (rengiami magistrų baigiamieji darbai),
sąveika su universitetais dar nepakankama. Tai iš dalies lemia gana dideli
atstumai tarp Santariškių–Visorių rajono ir pagrindinių profilinių Vilniaus
universiteto fakultetų (Gamtos mokslų, Medicinos) bei Vilniaus Gedimino
technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto. Kiek geresnė situacija
su informatikos studijomis: netoli nuo Visorių veikia Vilniaus universiteto
Matematikos ir informatikos fakulteto dalis, rengianti informatikos
specialistus (Vilnius, Didlaukio g. 47).
15. Keletas svarbių Slėnio profilį atitinkančių mokslo
institucijų veikia už kuriamo Slėnio ribų. Tai Biotechnologijos institutas,
valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro padaliniai,
Gamtos tyrimų centro padaliniai. Koncentruoti ir konsoliduoti šiuos
valstybinius mokslinių tyrimų institutus, taip pat atitinkamus Vilniaus
universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto padalinius su jau
esančiomis Santariškėse–Visoriuose ir Saulėtekio alėjoje institucijomis –
vienas pagrindinių Slėnio kūrimo uždavinių.
Punkto
pakeitimai:
Nr.
949,
2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)
16. Slėnio veiklos ir MTEP kryptys numatytos
atsižvelgiant į susiformavusią Slėnyje esančių institucijų struktūrą ir Slėnio
iniciatorių, partnerių ir dalyvių galimybes, mokslo žinių ir inovacijų poreikį.
Tai:
16.1. biotechnologija;
16.2. inovatyvios medicinos technologijos, molekulinė
medicina ir biofarmacija;
16.3. ekosistemos ir darnus vystymasis;
16.4. informatika ir komunikacijų technologijos.
17. Biotechnologijos mokslo ir pramonės laimėjimai
praėjusį šimtmetį neabejotinai svariu indėliu prisidėjo prie žmogaus gyvenimo
kokybės gerinimo. Tai rodo gyvenimo trukmės ilgėjimas, tikslesnė ligų
diagnostika ir geresnės kokybės gydymas, įvairesnis ir saugesnis maistas,
aplinkos užterštumo kontrolė. Modernioji biotechnologija ir toliau išlieka
viena perspektyviausių technologinės plėtros krypčių ir didžiausias investicijų
sektorius pasaulyje. Europos Komisija yra tos nuomonės, jog biotechnologija –
svarbiausias artimiausių dešimtmečių ekonomikos vystymosi veiksnys, todėl
būtinos kryptingos ir ilgalaikės priemonės šios technologijos potencialo
naudojimui užtikrinti. Lietuvos biotechnologijos produktai konkurencingi
pasaulinėje gaminių ir mokslo rinkoje, jie neturi atitikmenų Centrinėje ir Rytų
Europoje, todėl yra sąlygos toliau plėtoti biotechnologijos tyrimus ir veiksmingai
juos naudoti Lietuvos pramonės konkurencingumui didinti.
18. Lietuvos biotechnologijos pramonė sukurta
kryptingai plėtojant fundamentinius mokslinius tyrimus, jų rezultatus
nuosekliai paverčiant paklausiais produktais. Ypač pažymėtini Lietuvos biotechnologijos
pramonės lyderiai – uždaroji akcinė bendrovė
„Sicor Biotech“ ir uždaroji akcinė bendrovė
„Fermentas“. Šiuo metu daugiau nei 15 procentų visų biotechnologijos sektoriaus
įmonių darbuotojų sudaro mokslų daktarai. Apskritai šiose šalies įmonėse dirba
per 500 darbuotojų, o jų rodikliai 2000–2006 metais kito taip: pardavimai didėjo
3 kartus (nuo 30 iki 87 mln. litų), sukurta pridėtinė vertė – 4 kartus (nuo 12
iki 48 mln. litų), sukurta pridėtinė vertė, tenkanti vienam darbuotojui, didėjo
2,5 karto (nuo 47 iki 125 tūkst. litų), eksportas – 3 kartus (nuo 26 iki
74 mln. litų).
19. Vilniaus mieste biotechnologijos mokslo srityje
dirba Biotechnologijos institutas ir Biochemijos institutas, valstybinis
mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, Vilniaus
universiteto Onkologijos institutas, Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino
technikos universiteto padaliniai, taip pat uždarosios
akcinės bendrovės „Fermentas“ ir uždarosios
akcinės bendrovės „Sicor Biotech“ mokslo padaliniai. Šiose institucijose
atliekami fundamentiniai ir užsakomieji darbai, be to, bendradarbiaujant su
Lietuvos ir užsienio kompanijomis bei mokslo institucijomis, rengiami aukštos
kvalifikacijos specialistai. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos
fakultete pradėti rengti bioinformatikos specialistai.
Kasmet į Lietuvą grįžta vis daugiau užsienyje mokslo laipsnius įgijusių ar
stažuotėms išvykusių biotechnologijos srities mokslininkų. Vien į
Biotechnologijos institutą per pastaruosius 5 metus po daugiau nei 3 metus trukusios
mokslinės praktikos, atliktos užsienyje, sugrįžo, savo žinias, patirtį ir
laimėtus tarptautinių fondų grantus Lietuvai parvežė 17 mokslininkų.
Punkto
pakeitimai:
Nr.
949,
2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)
20. Lietuvoje
įgyvendinamos Lietuvos sveikatos programa, patvirtinta
Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 (Žin., 1998, Nr. 64-1842),
ir Lietuvos nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 metų strategija,
patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 27 d. nutarimu Nr.
941 (Žin., 2001, Nr. 66-2418; 2006, Nr. 70-2574). Gyventojų mirtingumo struktūra Lietuvoje atitinka
išsivysčiusių valstybių struktūrą, o kūdikių mirtingumo lygis artėja prie ES
valstybių vidurkio. Tačiau gyventojų sveikata dar nėra tapusi ilgalaikiu
valstybės interesu, o jos išsaugojimo ir stiprinimo priemonių nenorima imtis
dažniausiai dėl didelių išlaidų, nepripažįstama, kad nuo gyventojų sveikatos
priklauso valstybės ekonomikos klestėjimas. Trumpėja Lietuvos gyventojų
vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė.
21. Lietuvoje yra susiformavusi tolesniems medicinos
mokslo ir verslo (įskaitant sveikatos priežiūros įstaigas) ryšiams reikalinga
kritinė masė: 2007 metais sveikatos priežiūros studijų programas baigė 1 219
studentų, iš jų 429 pagal šias studijų programas studijavo Vilniaus
universitete. Studijų ir mokslo institucijose šiuo metu studentai medicinos
mokslus studijuoja pagal 27 programas. Įvairiose medicinos ir biofarmacijos
mokslo srityse Santariškių–Visorių rajone dirba daugiau nei 600 mokslininkų ir
tyrėjų. Dar labiau mokslinis potencialas susitelks čia perkėlus Vilniaus
universiteto Medicinos fakultetą ir valstybinio mokslinių tyrimų instituto
Inovatyvios medicinos centro padalinius. Visa tai leis kurti inovatyvias medicinos
ir farmacijos technologijas, kurios padės didinti Lietuvos sveikatos priežiūros
įstaigose naudojamų gydymo metodų efektyvumą.
Punkto
pakeitimai:
Nr.
949,
2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)
22. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje,
patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), be kitų,
nustatyti ir šie prioritetai: efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas ir
atliekų tvarkymas; pavojaus žmonių sveikatai mažinimas; pasaulio klimato kaitos
ir jos padarinių švelninimas; geresnė biologinės įvairovės apsauga; geresnė
kraštovaizdžio apsauga ir racionalus tvarkymas.
23. Mokslinius tyrimus, kurių pagrindu galima
įgyvendinti šiuos prioritetus, vykdo keletas Lietuvos mokslo ir studijų
institucijų, tarp kurių minėtini Gamtos tyrimų centras, Vilniaus universiteto
ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto atitinkamo profilio katedros, kiti
struktūriniai padaliniai. Dalis šių institucijų jau dabar yra teritorijoje,
kurioje numatoma kurti Slėnį, kitas numatoma čia perkelti kuriant Slėnį.
Punkto
pakeitimai:
Nr.
949,
2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)
24. Informacinės technologijos – svarbiausiasis
globalizacijos ir technologinės pažangos veiksnys, žinių visuomenės kūrimo
pagrindas. Vis didesnę išsivysčiusių valstybių nacionalinio produkto dalį
sudaro informaciniai produktai. ES, pabrėždama informacinių technologijų svarbą
naujajai informacinei visuomenei ir siekdama spartinti ES technologinę pažangą,
šių technologijų plėtrą paskelbė prioritetine ir numatė didžiausias investicijas
į jų tyrimą, taikymą ir gamybos intensyvinimą.
25. Informacinių technologijų produktų gamybos plėtros
Lietuvoje perspektyvumą ir tikslingumą lemia šie veiksniai: informacinių
technologijų imlumas intelektinei veiklai; kompiuterinės technikos gamybos ir programinės
įrangos kūrimo tradicijos ir patirtis; aukšta Lietuvoje rengiamų informacinių
technologijų specialistų kvalifikacija.
26. Dabar šalyje yra apie 1 tūkst. informacinių
technologijų įmonių, kuriose dirba daugiau nei 15 tūkst. informatikos specialistų.
Šios įmonės gamina vis daugiau produkcijos, didėja jų indėlis į Lietuvos
ekonomiką. Jau dabar dešimtys įmonių vykdo užsienio užsakymus, nemaža jų yra
bendros Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonės. Svarbu, kad informacinių
technologijų teikiamomis galimybėmis galėtų naudotis ne vien Lietuvos didžiųjų
miestų, bet ir kaimo vietovių gyventojai.
27. Vilniaus mieste didžiausią mokslinių tyrimų
potencialą informacinių technologijų srityje turi Matematikos ir informatikos
institutas, Vilniaus universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos
universitetas. Atliekami moksliniai tyrimai apima šias sritis: atpažinimo
procesų, duomenų analizės, skaitinio modeliavimo ir optimizavimo uždavinių, multimedia,
taigi ir kalbos, technologijų ir interaktyviųjų sistemų tyrimus; informatikos
teorinių ir metodinių pagrindų, mokyklinės informatikos problemų,
kompiuterizuotų sistemų ir kompiuterių tinklų inžinerijos metodų tyrimus ir
taikymą naujoms informacinėms technologijoms kurti; kultūros paveldo perkėlimo
į skaitmeninę erdvę problemas; programų sistemų inžinerijos ir programinės
įrangos kūrimo metodus ir techninės įrangos projektavimo technologijas. Šiuo
metu Visoriuose dirba apie 700 informacinių technologijų specialistų, iš jų 450
– verslo įmonėse. Apie 20 procentų Visoriuose įsikūrusių informacinių
technologijų kompanijų paslaugų eksportuojama į ES valstybes ir JAV.
28. Kuriamas Slėnis atitinka regiono vietos savivaldos
priimtus teisės aktus: Vilniaus miesto 2002–2011 metų strateginį plėtros planą
ir Vilniaus miesto bendrąjį planą iki 2015 metų.
iii. PROGRAMOS TIKSLAS IR
UŽDAVINIAI
29. Programos tikslas – sukurti biotechnologijos,
molekulinės medicinos ir biofarmacijos, inovatyvių medicinos technologijų,
ekosistemų ir darnaus vystymosi, informatikos ir komunikacijų technologijų
sektorių plėtrai Lietuvoje skirtą Slėnį, įgalinantį kurti verslą ir
plėtoti fundamentinį ir taikomąjį mokslą, konkurencingą tarptautinėje rinkoje,
taip pat rengti aukščiausiosios kvalifikacijos specialistus šiose MTEP
kryptyse.
30. Svarbiausieji Programos uždaviniai:
30.1. Sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų
infrastruktūrą biotechnologijos ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų,
studijų ir technologinės plėtros reikmėms – įkurti Jungtinį gyvybės mokslų
centrą, kurį sudarys esamieji valstybės mokslo institutai – Biochemijos
institutas ir Biotechnologijos institutas (vadovaujantis Valstybės mokslinių
tyrimų įstaigų, susijusių su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų
(slėnių) plėtra, tinklo pertvarkos planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 989 (Žin., 2008, Nr. 117-4453), jie bus
sujungti į Vilniaus universiteto padalinį Gyvybės mokslų centrą), Vilniaus
universiteto Gamtos mokslų fakulteto ir Medicinos fakulteto atitinkamo profilio
padaliniai, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Nabiotechnologijos
laboratorija, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Mokslinių tyrimų
centras.
30.2. Sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų
infrastruktūrą inovatyvių medicinos technologijų, molekulinės medicinos ir
biofarmacijos mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms –
įkurti Jungtinį inovatyvios medicinos centrą valstybinio mokslinių tyrimų
instituto Inovatyvios medicinos centro, Vilniaus universiteto Medicinos
fakulteto atitinkamų katedrų ir klinikų, Vilniaus Gedimino technikos
universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Bioinformatikos laboratorijos
pagrindu.
30.3. Sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų
infrastruktūrą ekosistemų ir darnaus vystymosi tyrimų, studijų ir aplinkosaugos
technologijų plėtros reikmėms, tuo pagrindu sutelkti bendrai veiklai
aukščiausiosios kvalifikacijos Lietuvos specialistus – įkurti Jungtinį gamtos
tyrimų centrą Gamtos tyrimų centro ir Vilniaus universiteto Gamtos mokslų
fakulteto atitinkamo profilio padalinių pagrindu.
30.4. Sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų
infrastruktūrą informacinių technologijų ir telekomunikacijų tyrimų, studijų ir
technologinės plėtros reikmėms – įsigyti Informacinių technologijų atviros
prieigos centrui įrangą, kuri bus Vilniaus universiteto ir Matematikos ir
informatikos instituto patalpose.
30.5. Sudaryti sąlygas verslo įmonėms bendradarbiauti
su mokslo ir studijų institucijomis, taip pat mokslinių tyrimų rezultatų
komercializavimo pagrindu formuotis žinioms imlaus verslo įmonių pradmenims,
didinti verslo galimybes konkuruoti pasaulinėje rinkoje – įkurti Informacinių
technologijų klasterį, kurį asociacijos pagrindais sudarys Vilniaus
universitetas, Matematikos ir informatikos institutas ir informacinių
technologijų verslo įmonės (uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Amadeus“,
uždaroji akcinė bendrovė VTEX ir uždaroji akcinė bendrovė TEV, uždaroji akcinė
bendrovė „ImPro“, uždaroji akcinė bendrovė „BOD Group“, uždaroji akcinė
bendrovė „Teltonika“ ir kitos).
30.6. Atnaujinti ir modernizuoti universitetinių
biotechnologijos, medicinos, ekosistemų ir darnios plėtros studijų
infrastruktūrą; stiprinti mokslo, studijų ir verslo sąveiką, kad gerėtų studijų
kokybė.
30.7. Koordinuoti Slėnio plėtrą ir užtikrinti mokslo
ir verslo bendradarbiavimą.
Punkto
pakeitimai:
Nr.
949,
2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)
IV. slėniO PLĖTRA
31. Investicijos į Slėnio infrastruktūrą bus daromos
trimis pagrindinėmis kryptimis:
31.1. naujų tyrimo centrų kūrimas, statant naujus
infrastruktūros objektus, sukuriant naujas mokslo laboratorijas, atnaujinant
esamas mokslo laboratorijas ir konsoliduojant turimus žmogiškuosius išteklius
(Jungtinis gyvybės mokslų centras, Jungtinis inovatyvios medicinos centras);
31.2. naujų tyrimo centrų kūrimas, atnaujinant esamas
mokslo laboratorijas ir konsoliduojant turimus žmogiškuosius išteklius
(Jungtinis gamtos tyrimų centras, Informacinių technologijų ir aukštųjų studijų
centras);
31.3. Slėnio mokslo ir technologijų parkų sukūrimas.
32. Pagal Slėnio veiklos ir MTEP kryptis įsteigiami
atviros prieigos mokslinių tyrimų įrangos centrai. Šiuose centruose bus
užtikrinta viešoji prieiga prie sukurtos infrastruktūros mokslui, studijoms ir
verslui.
33. Jungtinis gyvybės mokslų centras veiks
partnerystės sutarties pagrindu. Svarbiausia jo funkcija – sutelkti mokslininkų
pajėgas ir turimą mokslinę įrangą bendroms mokslinėms problemoms spręsti, kartu
dalyvauti vykdant Lietuvos ir užsienio mokslines programas, koordinuoti centro
dalyvių vykdomų mokslinių tyrimų tematiką. Jungtinio gyvybės mokslų centro
dalyviai jau turimos ir įgyjamos mokslinės įrangos pagrindu suformuos mokslinių
tyrimų įrangos atviros prieigos centrus, kuriais lygiomis teisėmis galės
naudotis tiek visi Slėnio dalyviai, tiek kitos mokslo ir studijų institucijos,
verslo subjektai. Pastatas, kuriame įsikurs esami Biotechnologijos institutas
ir Biochemijos institutas (po prijungimo prie Vilniaus universiteto tapsiantys
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centru) ir atitinkami Vilniaus
universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto padaliniai, bus
pastatytas valstybinės žemės sklype Vilniuje, Saulėtekio al. 9 (Vilniaus
universiteto akademiniame miestelyje), kurį panaudos teise valdo Vilniaus
universitetas. Pastačius Jungtinio gyvybės mokslų centro pastatą, kai kurios jo
patalpos teisės aktų nustatyta tvarka panaudos ar patikėjimo teise bus
perduotos Vilniaus universitetui ir Vilniaus Gedimino technikos universitetui.
Jungtinis gyvybės mokslų centras aktyviai bendradarbiaus ir dalysis turimais
mokslinės įrangos ištekliais su Nacionaliniu fizinių ir technologijos mokslų
centru, Jungtiniu inovatyvios medicinos centru, kitomis Vilniuje veikiančiomis mokslo
institucijomis, Vilniaus universiteto ligoninėmis ir verslo įmonėmis. Vienas
Jungtinio gyvybės mokslų centro padalinių – Medicininės nanofotonikos ir
vaizdinimo atviros prieigos centras – bus kuriamas esamose Vilniaus
universiteto Onkologijos instituto (Vilnius, P. Baublio g. 3B) patalpose.
Punkto
pakeitimai:
Nr.
949,
2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)
34. Jungtinis inovatyvios medicinos centras veiks
partnerystės sutarties pagrindu. Svarbiausia jo funkcija – sutelkti mokslininkų
pajėgas ir turimą mokslinę įrangą bendroms mokslinėms problemoms spręsti, kartu
dalyvauti vykdant Lietuvos ir užsienio mokslines programas, koordinuoti centro
dalyvių vykdomų mokslinių tyrimų tematiką. Jungtinio inovatyvios medicinos
centro dalyviai suformuos mokslinių tyrimų įrangos atviros prieigos centrus,
kuriais lygiomis teisėmis galės naudotis tiek visi Slėnio dalyviai, tiek ir
kitos mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai. Jungtinis inovatyvios
medicinos centras bus įkurtas naujame specialiai tam tikslui pastatytame
pastate. Pastatas, kuriame įsikurs valstybinis mokslinių tyrimų institutas
Inovatyvios medicinos centras, bus pastatytas valstybinės žemės sklype, kuris yra
Vilniuje, Santariškių ir P. Baublio gatvių sankirtoje, ir kurį panaudos teise
valdo valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras.
Numatoma, kad pareiškėjas Jungtinio inovatyvios medicinos centro pastatui ir
įrangai bus valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos
centras. Jungtinis inovatyvios medicinos centras kuriamas tiesiogiai
dalyvaujant Vilniaus universitetui, viešajai įstaigai Vilniaus universiteto
ligoninės Santariškių klinikoms, viešajai įstaigai Vilniaus universiteto Vaikų
ligoninei, viešajai įstaigai Valstybiniam patologijos centrui, Maisto ir
veterinarijos rizikos vertinimo institutui, kurie skiria daug išteklių Centre
numatomoms mokslo kryptims plėtoti. Jungtinis inovatyvios medicinos centras
aktyviai bendradarbiaus su kitais Slėnio centrais ir verslo įmonėmis.
Punkto
pakeitimai:
Nr.
949,
2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)
Nr.
1712, 2010-12-01,
Žin., 2010, Nr. 142-7296 (2010-12-04)
35. Jungtinio inovatyvios medicinos centro vykdomų
mokslinių tyrimų galimybės bus stiprinamos kartu su kitais Slėnio partneriais,
pirmiausia su Santariškių medicinos miestelyje esančiomis sveikatos priežiūros
įstaigomis, kuriamais infrastruktūros objektais. Jungtinis inovatyvios
medicinos centras galės bendrai naudotis Biologinių išteklių centro pajėgumais
(biobanko ir audinių banko), viešosios įstaigos Valstybinio patologijos centro
infrastruktūra, moderniu Vaizdinimo ir branduolinės medicinos tyrimų centru.
Šių Slėnio objektų kūrimas vykdomas Sveikatos apsaugos ministerijos
administruojamomis ES lėšomis, taip pat Valstybės investicijų programos, kitų
žinybų lėšomis ir yra neatsiejama Programos dalis. Bus siekiama kuo geriau panaudoti
šių Slėnio objektų itin brangios įrangos teikiamas galimybes, todėl:
35.1. Atviros prieigos centro Skaitmeninės ir
molekulinės patologijos laboratorijos plėtra bus vykdoma suderintai su viešosios
įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikomis (Santariškių g.
2) ir viešąja įstaiga Valstybiniu patologijos centru (Vilnius, P. Baublio g. 5),
kursiančiais viešojoje įstaigoje Valstybiniame patologijos centre Biologinių
išteklių centrą (biobanką ir audinių banką); esant moksliniam būtinumui, bus
naudojamasi šių institucijų infrastruktūra ir papildančia įranga.
35.2. Atviros prieigos centro Biomodelių ir
ikiklinikinių tyrimų laboratoriją bus siekiama papildomumo principais
integruoti su valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro (Vilnius, Molėtų pl. 29)
patalpose kuriamo Biomodelių ir ikiklinikinių tyrimų centro (veislyno)
infrastruktūra, pagal tai bus derinamas ir įsigyjamos aparatūros (Biomodelių ir
ikiklinikinių tyrimų laboratorijos) laikymas Jungtinio inovatyvios medicinos
centro arba buvusio valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios
medicinos centro patalpose.
35.3. Atviros prieigos centro Vaizdinimo bei
inovatyvios medicinos technologijų tyrimų laboratorijos išdėstymas bus
pasirinktas atsižvelgiant į vaizdinimo ir branduolinės medicinos tyrimų centro
plėtrą, nes pastarojo objekto išdėstymas turės atitikti specialiuosius
reikalavimus, taikomus branduolinės medicinos objektams.
Punkto
pakeitimai:
Nr.
949,
2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)
Nr.
1712,
2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 142-7296 (2010-12-04)
36. Jungtinis gamtos tyrimų centras veiks partnerystės
sutarties pagrindu. Svarbiausia jo funkcija – sutelkti mokslininkų pajėgas ir
turimą mokslinę įrangą bendroms mokslinėms problemoms spręsti, kartu dalyvauti vykdant
Lietuvos ir užsienio mokslines programas, koordinuoti Centro dalyvių vykdomų
mokslinių tyrimų tematiką. Jungtinio gamtos tyrimų centro dalyviai jau turimos
ir įgyjamos mokslinės įrangos pagrindu suformuos mokslinių tyrimų įrangos
atviros prieigos centrus, kuriais lygiomis teisėmis galės naudotis tiek visi Slėnio
dalyviai, tiek ir kitos mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai. Gamtos
tyrimų centro Geologijos ir geografijos institutas bus perkeltas į atnaujintas
patalpas Vilniuje, Mokslininkų g. 12, kurios bus patuštintos Vilniaus
universiteto padaliniui Biochemijos institutui persikėlus į Jungtinio gyvybės mokslų
centro patalpas.
Punkto
pakeitimai:
Nr.
949,
2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)
Nr.
1712,
2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 142-7296 (2010-12-04)
37. Mokslinius tyrimus, kurių reikia informatikos ir
komunikacijų kryptims plėtoti, užtikrins Vilniaus universiteto Matematikos ir
informatikos fakultetas, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos
institutas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų
fakulteto atitinkamos katedros. Šių institucijų turimos ir įgyjamos mokslinės
įrangos pagrindu bus suformuotas Mokslinių tyrimų įrangos atviros prieigos
centras, kuriuo lygiomis teisėmis galės naudotis tiek visi Slėnio dalyviai,
tiek ir kitos mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai.
Punkto
pakeitimai:
Nr.
1712,
2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 142-7296 (2010-12-04)
38. Mokslinio potencialo augimą užtikrins:
universitetų, mokslo institutų ir verslo partnerių bendradarbiavimas rengiant
specialistus pirmosios ir antrosios pakopų studijose; doktorantų rengimas
doktorantūros studijose Vilniaus universitete, Vilniaus Gedimino technikos
universitete, bendrose universitetų ir mokslo institutų doktorantūrose;
užsienyje dirbančių Lietuvos mokslininkų reintegravimas; užsienio mokslininkų
pritraukimas pagal mainų programas ir subsidijų mokslininkams schemas;
bendradarbiavimas su pramonės ir verslo įmonėmis, naudojant jų tyrėjų
intelektinį potencialą.
39. Sukurtos naujos MTEP infrastruktūros išlaikymą
užtikrins Slėnio mokslininkų iš tarptautinių ir nacionalinių mokslo programų
gaunamos lėšos, verslo įmonių užsakymu atliekami moksliniai tyrimai ir Lietuvos
Respublikos valstybės biudžeto asignavimai, skiriami magistrantų ir doktorantų
vykdomiems moksliniams tyrimams.
40. Slėnio mokslinių tyrimų tematikos tęstinumą
užtikrins 7-osios Bendrosios mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir
demonstracinės veiklos programos (angl. 7th Framework programme)
projektai, kurie pradėti vykdyti 2008 metais: angl. Safety and Efficacy
of a New and Emerging Dental X-ray Modality (SEDENTEXCT); Secure, Trusted and
Legally Ruled Collaboration Environment in Virtual Life (Virtual Life);
Evaluation of Legislation and Related Guidelines on the Procurement, Storage
and Transfer of Human Tissues and Cells in the European Union – an
Evidence-Based Impact Analysis (TISS.EU); Inter-connected European Information
and Documentation System for Ethics and Science: European Ethics Documentation
Centre (ETHICSWEB); Baltic Grid Second Phase; Pan-European Network for the
Study and Clinical Management of Drug Resistant Tuberculosis, Small Molecule
Inhibitors of the Trimeric Influenza Virus Polymerase Complex, Metastatic
Tumours Facilitated by Hypoxic Tumour Micro-Environments.
41. Įkurti Slėnio centrai padidins Lietuvos
mokslininkų, dalyvaujančių ES fundamentinio mokslo programose, konkurencingumą.
Centrų mokslininkai turės daugiau galimybių atsiliepti į 7-osios Bendrosios
mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos
(2007–2013 metai) ir 8-osios Bendrosios programos (po 2013 metų) kvietimus
tematika „Aplinka (įskaitant klimato kaitą)“, „Maistas, žemės ūkis ir
žuvininkystė bei biotechnologijos“, „Sveikata“, „Informacijos ir ryšių
technologijos“.
42. Jungtinis inovatyvios medicinos centras padės
efektyviau vykdyti tarptautinius medicinos krypties projektus ir prisidėti prie
ES bendros technologijų iniciatyvos „Naujoviški vaistai“ (toliau vadinama – NVI
BTI) programos įgyvendinimo. Jungtinio inovatyvios medicinos centro subjektai
bendradarbiaus inovatyvios medicinos mokslinių tyrimų srityje, siekdami
pagerinti vaistų kūrimo procesą. Mokslo atstovų ir klinikų centrų, mažų ir
vidutinių įmonių, pacientų organizacijų ir valdžios institucijų (įskaitant
reguliuotojus) dalyvavimas NVI BTI padės greičiau panaudoti rezultatus.
Jungtinis inovatyvios medicinos centras galės daug prisidėti sprendžiant NVI BTI
nurodytas problemas: (1) ankstyvoje kūrimo stadijoje, prieš atliekant brangius
klinikinius bandymus, pagerinti galimų naujų vaistų ir gydymo technologijų
saugumo ir veiksmingumo prognozes; (2) plėsti mokslinius tyrimus tiek
privačiame, tiek viešajame sektoriuje, pasitelkiant bendrai parengtas žinių
valdymo sistemas; (3) sumažinti specialistų mokymo spragas, kad vaistų ir
medicinos technologijų sektoriuje būtų užtikrintas kvalifikuotesnių specialistų
rengimas.
43. Jungtinis gamtos tyrimų centras padės efektyviau
vykdyti tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus Helsinkio komisijoje
(HELCOM) ir Tarptautinės jūrų eksploatacijos komisijoje (ICES), dalyvaus
įgyvendinant Valstybinę aplinkos monitoringo programą, Nacionalinę darnaus
vystymosi strategiją, 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl
natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p.102) ir 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos dėl laukinių paukščių apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 98) reikalavimus, Biologinės
įvairovės ir Europos kraštovaizdžio konvencijų, Lietuvos kraštovaizdžio
politikos kryptis, formuojant NATURA 2000 teritorijų tinklą.
44. Slėnio steigimas prisidės prie
Lietuvos mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos. Šie planai jau
pradėti įgyvendinti vykdant Lietuvos
Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140)
93 straipsnio 4 dalies ir Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų, susijusių su
integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtra, tinklo pertvarkos
plano 16.2 ir 16.3 punktų nuostatas – Vilniaus
universiteto Ekologijos institutą, Botanikos institutą ir Geologijos ir
geografijos institutą sujungus į Gamtos tyrimų centrą, Vilniaus universiteto
Imunologijos institutą ir Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės
medicinos institutą sujungus į valstybinį mokslinių tyrimų institutą Inovatyvios
medicinos centrą, Biochemijos institutą ir Biotechnologijos institutą prijungus
prie Vilniaus universiteto. Jau pradiniuose Slėnio kūrimo etapuose numatyta
prijungtų prie Vilniaus universiteto Biochemijos instituto ir Biotechnologijos
instituto pagrindu įsteigti Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centrą.
Punkto
pakeitimai:
Nr.
949,
2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)
Nr.
1712,
2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 142-7296 (2010-12-04)
45. Dalyvavimas Slėnio veikloje bus naudingas Vilniaus
universitetui:
45.1. Pagerės biofizikos, biologijos, biochemijos, molekulinės
biologijos, ekologijos, geografijos, hidrologijos ir meteorologijos,
geologijos, hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos, bioinformatikos,
informacinių technologijų, informatikos, programų sistemų bakalauro studijų,
medicinos vientisųjų studijų, biofizikos, botanikos, biochemijos, genetikos,
mikrobiologijos, neurobiologijos, zoologijos, medicinos biologijos,
aplinkotyros ir aplinkotvarkos, ekologijos, bendrosios geografijos ir
kraštotvarkos, hidrometeorologijos, kartografijos, geologinės nuotraukos,
paieškos ir žvalgybos, hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos, informatikos,
kompiuterinio modeliavimo, programų sistemų magistro studijų, genetikos ir
laboratorinės medicinos gydytojo profesinės kvalifikacijos studijų kokybė. Bus
stiprinamos biochemijos, geologijos, geografijos, informatikos, biologijos,
ekologijos ir aplinkotyros, biofizikos, botanikos, zoologijos, medicinos ir
visuomenės sveikatos doktorantūros studijos.
45.2. Glaudus mokslo, studijų ir įvairių sričių verslo
bendradarbiavimas užtikrins aukštą rengiamų specialistų kvalifikaciją, spartesnį
jų įsitraukimą į mokslinę ar gamybinę veiklą, padės tiksliau numatyti
specialistų poreikį ir geriau jį tenkinti. Bendradarbiavimas su verslo
bendrovėmis vykdant MTEP projektus sudarys sąlygas studentams ir dėstytojams
geriau suprasti rinkos poreikius. Tai gerins rengiamų specialistų
kvalifikaciją, padės efektyviau naudoti mokslinių tyrimų bazę, įvairins tyrimų
tematiką.
45.3. Į Slėnio teritoriją bus perkelti Vilniaus
universiteto Gamtos mokslų fakultetas, Medicinos fakultetas ir atitinkami
studentų bendrabučiai.
46. Vilniaus Gedimino technikos universitete atsiras
daugiau galimybių pagerinti informacinių technologijų paslaugų valdymo,
inžinerinės informatikos, bioinžinerijos, informacinių sistemų inžinerijos
bakalauro ir inžinerinės informatikos, medicininių ir bioinžinerinių vaizdų
apdorojimo, informacinių elektroninių sistemų, informacinių technologijų,
informacinių sistemų programų inžinerijos magistro studijų programų kokybę. Į Slėnio
teritoriją bus perkeltos Vilniaus Gedimino technikos universiteto Nanobiotechnologijų
laboratorija ir Bioinformatikos laboratorija.
47. Mokslo ir verslo įstaigų bendradarbiavimas apims
visas pagrindines Slėnio koncepcijos sritis: mokslinius tyrimus ir jų taikymą
versle, studijas ir studentų integraciją į darbo rinką. Tik taip įmanoma suteikti
partneriams didžiausią vertę, geriausiai pasinaudoti jų žiniomis ir
kompetencija.
48. Slėnio verslo paramos infrastruktūros ir paslaugų
plėtra – tai viešos ir privačios partnerystės principais grindžiama
informacinių ir komunikacijų technologijų, biotechnologijų ir biofarmacijos
sektorių atstovų iniciatyva, kuria siekiama sukurti palankią aplinką Santariškių–Visorių
rajone veikiančių mokslo ir studijų centrų darbo rezultatų transliavimui į
aukštųjų technologijų verslą, užtikrinti Lietuvos aukštųjų technologijų verslo
sektoriaus augimą ir tarptautinio konkurencingumo didėjimą. Vienas iš
svarbiausiųjų šios iniciatyvos uždavinių siejamas su naujų aukštųjų
technologijų įmonių (ypač su spin-off) steigimosi ir plėtros skatinimu.
49. Numatoma, kad ši iniciatyva bus įgyvendinama
koordinuotomis esamųjų organizacijų – viešosios įstaigos Visorių informacinių
technologijų parko, asociacijos „Infobalt“, Farmacinės pramonės įmonių
asociacijos, Inovatyvių medicinos technologijų ir biofarmacijos asociacijos,
steigiamos Biotechnologijų ir biofarmacijos MTP viešosios įstaigos pastangomis.
50. Atsižvelgiant į informacinių ir komunikacijų
technologijų (toliau vadinama – IKT), BIO sektorių bendrus poreikius ir
specifiką, numatoma, kad Slėnio verslo paramos infrastruktūrą sudarys 3
pagrindinės dalys:
50.1. IKT technologijų parkas:
50.1.1. IKT verslo inkubatorius ir technologijų
centras;
50.1.2. IKT klasterio MTEP ir mokymo centras;
50.2. BIO technologijų parkas:
50.2.1. BIO technologijų verslo
inkubatoriaus 1 sekcija;
50.2.2. BIO technologijų verslo
inkubatoriaus 2 sekcija;
50.3. teritorija IKT ir BIO technologijų parkų bei
įmonių „plyno lauko“ investicijoms ir verslo paramos infrastruktūros plėtrai.
Punkto
pakeitimai:
Nr.
949,
2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)
51. Visorių IKT technologijų parko infrastruktūra bus
plėtojama 6,9 hektaro teritorijoje (6,1 ir 0,8 hektaro visuomeninės paskirties sklypuose) – Vilniuje, tarp Geležinio Vilko, Mokslininkų ir
Akademijos gatvių. Šioje teritorijoje numatoma pastatyti 2 naujus technologijų
parko pastatus: vieną IKT verslo inkubatoriaus ir technologijų centro pastatą
ir kitą – IKT klasterio MTTP ir mokymo centro (su duomenų centru) pastatą. Kita
teritorijos dalis būtų pritaikyta IKT ir BIO technologijų įmonių „plyno lauko“
investicijoms, tačiau šiuo tikslu reikėtų įrengti būtinus inžinerinius tinklus
ir komunikacijas, o Slėniui suteikti valstybei svarbaus ekonominio projekto statusą.
52.
Verslo inkubatorius kuriamas siekiant paskatinti IKT sektoriuje steigtis naujas
aukštųjų technologijų įmones ir tuo sudaryti prielaidas Visorių IKT įmonių
klasterio bei jo konkurencingumo didėjimui. Verslo inkubatoriuje vienu metu
galės įsikurti nuo 15 iki 25 (apie 200
darbo vietų) smulkiojo ir vidutinio
verslo įmonių. Verslo inkubatoriaus klientams bus siūlomas visas paketas verslo
pradžiai aktualių paslaugų ir lengvatinės technologijų parko infrastruktūros
suteikimo sąlygos. Tuo remiantis, bus nustatomi ir įmonių atrankos į verslo
inkubatorių kriterijai. Sėkmingai augančioms verslo inkubatoriaus įmonėms bus
sudarytos sąlygos plėtoti savo veiklą technologijų centro patalpose arba
įsikurti IKT ir BIO technologijų įmonių „plyno lauko“ investicijoms skirtoje
teritorijoje. Planuojama, kad technologijų centro patalpose vienu metu galės
įsikurti nuo 15 iki 25 (apie 450–550 darbo vietų) pažangių IKT sektoriaus
įmonių.
53.
IKT klasterio MTEP ir mokymo centras (apie 7000 kv. metrų), kurio statybas ir
įrengimą numatoma finansuoti 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos ir IKT
klasterio dalyvių lėšomis. Šiame centre numatoma įrengti bendro naudojimo
laboratorijas ir eksperimentinės gamybos patalpas, kurios bus naudojamos šiems
tikslams: 1) aukštos pridėtinės vertės IKT produktams ir paslaugoms kurti; 2)
klasterio dalyvių bendriems produktams ir paslaugoms kurti; 3) šios
laboratorijos ir gamybos patalpos taps technine baze, įgalinančia greitai
testuoti tyrimų ir studijų sektorių darbuotojų technologinio verslo idėjas ir vykdyti
bandomąją gamybą. Centre bus sukurta profesinių įgūdžių formavimo
infrastruktūra (kompiuterinės auditorijos, konferencijų ir seminarų patalpos)
ir duomenų centras su aktyviąja įranga. Klasterio dalyviai – uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Amadeus“,
uždaroji akcinė bendrovė VTEX ir uždaroji akcinė bendrovė TEV, uždaroji akcinė bendrovė „ImPro“, uždaroji akcinė bendrovė „BOD Group“, uždaroji akcinė bendrovė „Teltonika“ ir kitos –
planuoja tobulinti šių krypčių IKT produktus: informacijos paieškos sistemas,
įrankius skaitmeniniam turiniui kurti ir indeksuoti, verslo procesų valdymo
sprendimus, multimedia sprendimus, bevielės technologijos ir duomenų
perdavimą transporte ir medicinoje, Blue-Ray technologijas, kristalines
duomenų saugojimo struktūras ir kitas inovatyvias IKT kryptis.
54. BIO technologijų parkas bus plėtojamas tinkliniu
principu, atsižvelgiant tai, kad jaunų medicinos technologijų ir biofarmacijos
verslo įmonių veiklai yra gyvybiškai svarbu būti šalia atitinkamų Slėnio mokslinių
tyrimų infrastruktūros (MTI) centrų. Numatoma, kad bus sukurtos šios
specializuotos BIO technologijų pagrindu veikiančios įmonių kūrimosi ir plėtros
skatinimo struktūros:
54.1. BIO technologijų verslo inkubatoriaus 1 sekcija
– viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų
pastato (Vilnius, Santariškių g. 2) antstatas;
54.2. BIO technologijų verslo inkubatoriaus 2 sekcija
(technologiškai sudėtingesnė inkubatoriaus sekcija Visorių informacinių
technologijų parkui priskirtame sklype (Vilnius, tarp Geležinio Vilko,
Mokslininkų ir Akademijos gatvių).
Verslo inkubatorių operatoriumi galėtų būti konkurso
būdu pasirinkta viešoji įstaiga ar įmonė, turinti patirties biotechnologijos,
inovatyvios medicinos technologijų ar farmacijos kryptyse.
Punkto
pakeitimai:
Nr.
949,
2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)
Nr.
1712,
2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 142-7296 (2010-12-04)
55. Potencialūs verslo inkubatorių patalpų nuomininkai
turės atitikti tiek bendruosius jaunų aukštųjų technologijų įmonių tinkamumo
kriterijus, tiek ir specialiuosius tikslinės grupės kriterijus (tokius kaip
atitiktis konkretaus Slėnio mokslinio centro vykdomų MTEP kryptims, mokslo ir
verslo bendradarbiavimo lygis, idėjų pagrįstumas, atitiktis smulkiojo ir
vidutinio verslo įmonės kriterijui).
V. Programos VERTINIMO
KRITERIJAI
56. Programos vertinimo kriterijai (Programos įgyvendinimo
numatomų rezultatų rodikliai) yra šie:
56.1. MTEP bazės plėtros projektų skaičius;
56.2. sukurtų laboratorijų bendras plotas;
56.3. sukurtų MTEP patalpų bendras plotas;
56.4. sukurtų patalpų bendras plotas;
56.5. renovuotų patalpų bendras plotas;
56.6. įranga aprūpintų mokslinių laboratorijų
skaičius;
56.7. sukurtų ir veikiančių mokslinių tyrimų centrų
skaičius;
56.8. bendrų mokslinių tyrimų darbo vietų skaičius;
56.9. įgyvendintų studijų infrastruktūros kūrimo ir
atnaujinimo projektų skaičius;
56.10. pasirašytų tyrimų institucijų, mokslo ir verslo
įmonių bendradarbiavimo sutarčių skaičius (per 6 mėnesius po projekto
pabaigos);
56.11. sukurtų arba atnaujintų mokomųjų laboratorijų
skaičius;
56.12. sukurtų arba atnaujintų vietų studentų
bendrabučiuose skaičius;
56.13. MTEP ir inovacijų aplinkos infrastruktūros
gerinimo projektų skaičius;
56.14. investicijoms parengto Slėnio teritorijos
plotas;
56.15. organizuotų tarptautinių renginių ir mugių
skaičius;
56.16. pritrauktų privačių investicijų į mokslinių
tyrimų ir technologijų perdavimo infrastruktūrą apimtis (mln. litų);
56.17. sukurtų arba išplėtotų mokslo technologijų
parkų skaičius;
56.18. paremtuose technologijų parko infrastruktūros
objektuose per 3 metus po projekto įgyvendinimo įkurdintų smulkiojo ir
vidutinio verslo subjektų skaičius.
vI. NUMATOMI REZULTATAI
57. Numatomi Programos įgyvendinimo rezultatai
(2013 metais):
57.1. Bus įgyvendinti 32 MTEP bazės plėtros projektai.
57.2. Sukurtų laboratorijų bendras plotas pasieks 10 120
kv. metrų.
57.3. Sukurtų MTEP patalpų bendras plotas pasieks 2
370 kv. metrų.
57.4. Sukurtų patalpų bendras plotas pasieks 4 490 kv.
metrų.
57.5. Renovuotų patalpų bendras plotas pasieks 8 000 kv.
metrų.
57.6. Įranga bus aprūpintos 28 mokslinės laboratorijos.
57.7. Bus sukurti ir veiks 3 mokslinių tyrimų centrai.
57.8. Bus 600 bendrų mokslinių tyrimų darbo vietų.
57.9. Bus įgyvendintas vienas studijų infrastruktūros
kūrimo ir atnaujinimo projektas.
57.10. Bus pasirašytos 23 tyrimų institucijų ir mokslo
ir verslo įmonių bendradarbiavimo sutartys (per 6 mėnesius po projekto
pabaigos).
57.11. Bus sukurta arba atnaujinta 40 mokomųjų
laboratorijų.
57.12. Bus sukurta arba atnaujinta 800 vietų studentų
bendrabučiuose.
57.13. Bus įgyvendinti 4 MTEP ir inovacijų aplinkos
infrastruktūros gerinimo projektai.
57.14. Investicijoms parengto Slėnio teritorijos
plotas sudarys 14 hektarų.
57.15. Bus suorganizuoti 3 tarptautiniai renginiai ir
mugės.
57.16. Bus pritraukta 100 mln. litų privačių
investicijų į mokslinių tyrimų ir technologijų perdavimo infrastruktūrą.
57.17. Bus sukurti ir išplėtoti 2 mokslo ir
technologijų parkai.
57.18. Finansiškai paremtuose technologijų parko infrastruktūros
objektuose per 3 metus po projekto įgyvendinimo bus įkurdinti 25 smulkiojo
ir vidutinio verslo subjektai.
VII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS,
STEBĖSENA IR KONTROLĖ
58. Programa finansuojama Švietimo ir mokslo
ministerijos, Ūkio ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir kitų
ministerijų koordinuojamų ES struktūrinių fondų ir kitų programų lėšomis:
58.1. Programos 30.1–30.4
punktuose ir 30.7 punkte nustatytų uždavinių priemonės yra tiesiogiai
susijusios su Bendrosios nacionalinės mokslinių tyrimų ir mokslo bei verslo
bendradarbiavimo programos, patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. ISAK-563, įgyvendinimu, Ekonomikos augimo veiksmų programos pirmojo
prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai
tyrimai ir technologinė plėtra“ priemonių įgyvendinimu, Švietimo ir mokslo
ministerijos koordinuojamų priemonių pagal Bendrosios nacionalinės kompleksinės
programos, patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 (Žin., 2008, Nr. 7-262, Nr. 122-4641), veiklas
įgyvendinimu.
58.2. Programos 30.5 punkte nustatyto uždavinio priemonės yra tiesiogiai
susijusios su Ekonomikos augimo veiksmų programos pirmojo prioriteto „Ūkio
konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir
technologinė plėtra“ priemonių įgyvendinimu.
59. Programos įgyvendinimo priemonės, jų vykdytojai ir
preliminarus lėšų poreikis joms įgyvendinti pateikti Programos priede.
60. Asociacija „Santaros slėnis“ ir Programos
įgyvendinimo priemonių ir veiklų vykdytojai pateikia Švietimo ir mokslo
ministerijai informaciją apie pavienius valstybės projektus. Programos
priemones ir veiklas atitinkančių pavienių valstybės projektų Švietimo ir
mokslo ministerijos koordinavimo srityse planavimas organizuojamas pagal
Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašo, patvirtinto švietimo ir mokslo
ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-977 (Žin., 2008, Nr. 44-1665), reikalavimus.
61. Programą įgyvendinančių pavienių projektų
stebėseną pagal Programos priede pateiktus rodiklius atlieka viešoji įstaiga
Centrinė projektų valdymo agentūra, viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos
agentūra, paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra, Švietimo ir mokslo
ministerija, Ūkio ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija.
62. Asociacija „Santaros slėnis“ ir Programos
įgyvendinimo priemonių ir veiklų vykdytojai kasmet iki
birželio 20 d. ir iki gruodžio 20 d. pateikia Švietimo ir mokslo
ministerijai informaciją apie Programos priemonių ir rodiklių įgyvendinimą.
Pasibaigus metams, Švietimo ir mokslo ministerija kartu su savo metine veiklos
ataskaita Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia Programos fizinių ir
finansinių rodiklių įgyvendinimo ataskaitą.
63. Programos ir jos projektų vertinimo veiklos
(strateginė analizė, įgyvendinimo kiekybinių ir kokybinių rezultatų rodiklių
priežiūra, einamasis, tarpinis ir baigiamasis vertinimas) organizuojamos
vadovaujantis Europos Sąjungos struktūrinės paramos vertinimo planu, patvirtintu
finansų ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1K-018 (Žin., 2008, Nr. 9-314).
64. Valstybės turtas, įgytas vykdant Programą, teisės
aktų nustatyta tvarka patikėjimo ar panaudos teise perduodamas Slėnio
dalyviams.
65. Neatskiriama Programos dalis yra Integruoto
mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programos
pagrindimo ir įgyvendinimo aprašas (Programos priedas).
––––––––––––––––
