LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Įsakymas netenka galios 2005-09-11:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-677, 2005-09-01, Žin., 2005, Nr. 110-4025 (2005-09-10), i. k. 1052250ISAK000V-677

Dėl Lietuvos higienos normos HN 52:2005 „Radiacinė sauga pramoninėje radiografijoje" patvirtinimo

Suvestinė redakcija nuo 2004-05-01 iki 2005-09-10

Įsakymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 70-2212, i. k. 0992250ISAK00000379

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 52:1999 „RADIACINĖ SAUGA IR SAUGUMAS PRAMONINĖJE RADIOGRAFIJOJE“ PATVIRTINIMO

1999 m. rugpjūčio 16 d. Nr. 379

Vilnius

TVIRTINU:

1. Lietuvos higienos normą HN 52:1999 „Radiacinė sauga ir saugumas pramoninėje radiografijoje“ (pridedama) ir nustatau įsigaliojimo datą – 2000 01 01.

2. Lietuvos higienos normos HN 52:1999 „Radiacinė sauga ir saugumas pramoninėje radiografijoje“ įgyvendinimo priemonių planą (pridedamas).

3. Įsakymo vykdymą kontroliuoti pavedu sveikatos apsaugos viceministrui V. Kriauzai.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS RAIMUNDAS ALEKNA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 1999 08 16 įsakymo Nr. 379

1 priedas

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 52:1999

RADIACINĖ SAUGA IR SAUGUMAS PRAMONINĖJE RADIOGRAFIJOJE

ĮVADAS

Šiuo norminiu teisės aktu Lietuvos Respublikoje įteisinami Europos Sąjungos dokumento „Pagrindinis darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės standartas“. Tarybos direktyva 96/29/ Euroatom, 1996 05 13, Nr. L 159. 39 tomas (angl. k.) = COUNCIL DIRECTIVE 96/29/ EUROATOM of 13 May 1996. Basic safety standards for the protection of the health of workers and the general publics against the dangers arising from ionizing radiation No. L 159. Volume 39 reikalavimai.

1. TAIKYMO SRITIS

1.1. Ši higienos norma nustato darbuotojų ir gyventojų, veikiant juos apšvita (toliau – apšvita) jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais pramoninės radiografijos metu, radiacinės saugos (toliau – saugos) ir pramoninėje radiografijoje naudojamų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių (toliau – šaltinių) radiacinio saugumo (toliau – saugumo) reikalavimus.

1.2. Ši higienos norma reglamentuoja juridinių asmenų, įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, ir fizinių asmenų santykius, atsirandančius dėl pramoninių radiografijos šaltinių gamybos, naudojimo, prekiavimo, saugojimo, montavimo, priežiūros, remonto, perdirbimo, vežimo bei pramoninių radiografijos šaltinių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo (surinkimo, rūšiavimo, apdorojimo, laikymo, perdirbimo, transportavimo, saugojimo ir nukenksminimo).

2. NUORODOS

Šioje higienos normoje yra nuorodos į tokius dokumentus:

2.1. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 11-239).

2.2. Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas (Žin.,1999, Nr. 50-1600).

2.3. HN 73-1997. Pagrindinės radiacinės saugos normos.

2.4. HN 83-1998. Komandiruotų veiklai darbuotojų radiacinė sauga ir saugumas.

2.5. Spinduliuotės šaltinių, naudojamų pramonėje, medicinoje, tyrimuose ir mokyme saugos taisyklių rekomendacijos. Viena, Tarptautinė atominės energijos agentūra, 1990, Saugumo serija Nr. 102 (angl. k. = Recommendations for the Safe Use and Regulation of Radiation Sources in Industry, Medicine, Research and Teaching. International Atomic Energy Agency, Vienna, 1990, Safety series No. 102).

2.6. LST ISO 361:1998. Pagrindinis jonizuojančiosios spinduliuotės ženklas.

2.7. ISO 3999:1977. Gama radiografinė aparatūra. Techninės sąlygos (angl. k. = ISO 3999:1977. Apparatus for Gamma Radiography – Specifications).

2.8. Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo nuostatai (Žin., 1999, Nr. 47-1485).

2.9. Valstybinio jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro nuostatai (Žin., 1999, Nr. 47-1483).

3. TERMINAI, APIBRĖŽIMAI, ŽYMENYS

Šioje higienos normoje pavartoti terminai, jų apibrėžimai ir žymenys:

3.1. aktyvumas (A)

Per mažą laiko tarpą tam tikrame radionuklido kiekyje iš tam tikros energinės būsenos vykstančių savaiminių branduolinių šuolių vidutinio skaičiaus ir to laiko tarpo santykis [2.3].

3.2. apšvita

Procesas, kurio metu jonizuojančiosios spinduliuotės srautas apšvitina žmogų ar aplinką [2.1].

3.2.1. avarinė apšvita

Jonizuojančiosios spinduliuotės srauto poveikis žmogui ar aplinkai, įvykus radiacinei arba branduolinei avarijai.

3.2.2. profesinė apšvita

Jonizuojančiosios spinduliuotės srauto poveikis žmogui nuo jo praktinės veiklos metu.

3.3. asmeninė apsaugos priemonė

Darbuotojo naudojama arba dėvima priemonė, sauganti nuo veiksnių, galinčių pakenkti darbuotojo saugai ir sveikatai.

3.4. atsakingas už radiacinę saugą

Asmuo, turintis reikiamą išsimokslinimą ir kvalifikaciją radiacinės saugos ir saugumo klausimais, paskirtas licenciato organizuoti šios higienos normos reikalavimų vykdymą įmonėje, kurioje naudojami jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai [2.3].

3.5. darbuotojas, dirbantis su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – darbuotojas)

Asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais arba jų veikiamas ir veikiamas apšvitos, kurios dozės gali viršyti gyventojams nustatytas ribas.

3.5.1. darbuotojas (A kategorijos asmuo)

Darbuotojas, kuris visą darbo dieną, ne visą darbo dieną arba laikinai, pagal darbo sutartį arba individualiai dirba su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir kuris gali gauti metinę efektinę apšvitos dozę, didesnę kaip 6 mSv, arba metinę lygiavertę dozę, didesnę kaip 3/10 dozės, nustatytos lęšiukui ir odai, ir privalo vykdyti nustatytus profesinės radiacinės saugos reikalavimus.

3.5.2. darbuotojas (B kategorijos asmuo)

Darbuotojas, kuris visą darbo dieną, ne visą darbo dieną arba laikinai, pagal darbo sutartį arba individualiai dirba su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir kuris gali gauti metinę efektinę apšvitos dozę, mažesnę kaip 6 mSv, arba metinę lygiavertę dozę, mažesnę kaip 3/10 dozės, nustatytos lęšiukui ir odai, ir privalo vykdyti nustatytus profesinės radiacinės saugos reikalavimus.

3.6. dozė

Kiekybinis sugertosios jonizuojančiosios spinduliuotės įvertinimas [2.3].

3.6.1. lygiavertė dozė

Sugertoji dozė, pakoreguota atsižvelgiant į jonizuojančiosios spinduliuotės biologinio poveikio ypatumus, t. y. padauginta iš svorinio jonizuojančiosios spinduliuotės daugiklio [2.3].

3.7. gyventojai

Asmenys, išskyrus darbuotojus ir mokinius bei studentus, mokymosi metu naudojančius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, ir asmenis, kurie apšvitinami dėl jų pačių sveikatos priežiūros arba savanoriškai padėdami pacientams ar dalyvaudami medicininiuose bei biomedicininiuose moksliniuose tyrimuose [2.1].

3.8. jonizuojančioji spinduliuotė

Spinduliuotė, kuriai veikiant biologinėje aplinkoje susidaro skirtingų krūvių jonai [2.1].

3.9. jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis

Aparatas, radioaktyvioji medžiaga, įrenginys, gaminys arba prekė, skleidžiantys arba galintys skleisti jonizuojančiąją spinduliuotę [2.1].

3.9.1. uždarasis jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis

Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis, hermetizuotas kapsulėje arba apvalkale, kuris, tinkamai jį naudojant, apsaugo žmogų nuo tiesioginio kontakto su radioaktyviosiomis medžiagomis visais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio panaudojimo etapais [2.3].

3.10. kontroliuojamieji apšvitos lygiai

Įstaigos, įmonės, organizacijos administracijos, remiantis darbo vietos ir individualiosios apšvitos monitoringo duomenimis, nustatyti ir su reguliuojančia institucija suderinti dozės, dozės galios, radioaktyviosios taršos lygiai, kurių tikslas – užtikrinti optimalias darbuotojų ir gyventojų saugos priemones nuo pramoninėje radiografijoje naudojamų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių.

3.11. kontroliuojamoji zona

Zona, kurioje galioja apsisaugojimo nuo jonizuojančiosios spinduliuotės arba radioaktyviosios taršos išvengimo specialiosios taisyklės [2.3].

3.12. licenciatas

Juridinis asmuo, turintis Vyriausybės arba kitaip įgaliotos institucijos išduotą licenciją, suteikiančią teisę verstis veikla, susijusia su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudojimu ir išvardyta šios higienos normos 1.2 punkte [2.1].

3.13. licencija

Dokumentas, suteikiantis teisę verstis licencijoje nurodyta veikla, laikantis Radiacinės saugos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų sąlygų ir reikalavimų [2.1].

3.14. radiacinė avarija

Situacija, kilusi dėl aparato gedimo arba technologinio proceso pažeidimų ar kitų priežasčių, kai dėl jų padarinių ar galimų padarinių reikia taikyti radiacinės saugos priemones [2.1].

3.15. radiacinė sauga

Visuma techninių, technologinių, statybos, higienos bei darbų saugos, aplinkos apsaugos normų ir taisyklių bei priemonių, kuriomis užtikrinama žmonių ir aplinkos apsauga nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio [2.1].

3.16. radiacinis saugumas

Fizinių, techninių priemonių visuma, užtikrinanti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių saugumą vežimo, saugojimo, naudojimo, remonto ir kitais atvejais [2.3].

3.17. radioaktyviosios atliekos

Radioaktyviosios medžiagos, kurių toliau naudoti yra netikslinga arba negalima [2.1].

3.18. radioaktyvusis užterštumas

Bet kurios medžiagos, paviršiaus ar aplinkos bei žmogaus užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis. Žmogaus radioaktyvusis užterštumas – tai išorinis odos užterštumas ir vidinis užterštumas [2.1].

3.19. radiografija

Kontroliuojamųjų objektų (suvirinimo, sulydymo, liejimo ir kitų technologinių procesų makroskopinių technologinių defektų) vidinės makrostruktūros išryškinimo uždaraisiais jonizuojančiosios spinduliuotės arba rentgeno spinduliuotės šaltiniais metodas [2.5].

PASTABA. Radiografijos metodo esmę sudaro įvairių rūšių jonizuojančiosios spinduliuotės susilpnėjimas medžiagose ir teikiama informacija apie kontroliuojamąjį objektą jonizuojančiosios spinduliuotės registravimu. Dažniausiai jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais pasirenkama rentgeno spinduliuotė arba šie gama spinduliuotę skleidžiantys radionuklidai: 60Co, 137Cs, 192Ir, kurių trumpos techninės charakteristikos pateikiamos G PRIEDE.

3.19.1. frontalinė radiografija

Radiografija, atliekama jonizuojančiosios spinduliuotės pluoštu, nukreiptu į tiriamąjį objektą mažesniu kaip 2π kampu [I.3].

3.19.2. panoraminė radiografija

Radiografija, atliekama jonizuojančiosios spinduliuotės pluoštu, nukreiptu į tiriamąjį objektą didesniu kaip 2π kampu [I.3].

3.20. radiografijos aparatūra

Aparatūra, į kurios sudėtį įeina radiacinė galvutė (konteineris) ir įrenginiai, leidžiantys uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio gama arba rentgeno spinduliuotę panaudoti atliekant radiografinius tyrimus [2.7].

3.20.1. distancinio valdymo įrenginys

Įrenginys, kuriuo radiografas valdomas per tam tikrą nuotolį. Distancinio įrenginio kabelio ilgio priklausomybė nuo radiografe naudojamo šaltinio aktyvumo pateikiama H PRIEDE.

3.20.2. gabenimo kanalas

Lankstusis arba tvirtasis vamzdelis, kuriuo uždarasis jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis iš radiacinės galvutės gabenamas į darbo padėtį.

3.20.3. kolimatorius

Įrenginys, sudarantis siaurą jonizuojančiosios spinduliuotės (elektromagnetinių bangų) ar dalelių (atomų, elektronų ir kt.) pluoštą.

3.20.4. radiacinė galvutė (konteineris)

Įrenginys, kuriuo galima panaudoti gama šaltinio jonizuojančiąją spinduliuotę radiografijai ir kuris užtikrina radiacinę saugą jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį nešant, vežant arba saugant.

PASTABA. Radiografijos praktikoje paprastai naudojami tokie konteineriai:

A tipo – kai specialiu užraktu pašalinama dalis radiacinės galvutės (konteinerio) sienelės ekranuojančiojo sluoksnio, o jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis paslenkamas prie suplonintos sienelės, tačiau lieka konteinerio viduje. Šio tipo radiacinė galvutė naudojama frontalinei radiografijai atlikti.

B tipo – kai jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis iš radiacinės galvutės (konteinerio) į darbo padėtį transportuojamas gabenimo kanalu. Šio tipo radiacinė galvutė naudojama panoraminei radiografijai atlikti.

3.21. nešiojamasis radiografas (P klasė)

Radiografas, kurio masė neviršija 50 kg ir kurį gali pernešti vienas žmogus [2.7].

3.22. kilnojamasis radiografas (M klasė)

Radiografas, kuris gabenamas specialiais įrenginiais [2.7].

3.23. stacionarusis radiografas (F klasė)

Radiografas, kurio konstrukcinės ypatybės leidžia jį eksploatuoti stacionariai arba jam ribotai judant darbo vietoje [2.7].

3.24. radiografijos laboratorija

Patalpos, kuriose eksploatuojamas gama arba rentgeno radiografijos aparatas ir pagalbinė aparatūra kontroliuojamųjų objektų vidinės makrostruktūros defektams išryškinti, saugojami gama ir rentgeno radiografai, tvarkomos radioaktyviosios atliekos bei atliekami gama radiografų šaltinių keitimo, radiografų techninės profilaktikos bei remonto darbai.

3.24.1. radiografijos patalpa

Patalpa, kurioje gama arba rentgeno radiografu tiriamas kontroliuojamasis objektas.

3.24.2. pultinė

Patalpa, kurioje įrengtas radiografo valdymo pultas.

3.24.3. fotolaboratorija

Specialiai įrengta patalpa (vandentiekis, kanalizacija, užtemdymas, vėdinimas, elektrosaugos priemonės), kurioje chemiškai apdorojamos rentgeno arba gama spinduliais paveiktos fotojuostos. Jeigu naudojama automatinė fotojuostų cheminio apdorojimo įranga, jinai eksploatuojama įrangos gamintojo nustatytomis sąlygomis.

3.25. stacionariosios saugos priemonės (ekranai)

Saugos priemonės (ekranai), kurios numatytos naujai statomų arba rekonstruojamų pramoninės radiografijos patalpų projekte.

PASTABA. Ekranams paprastai naudojamas įvairaus tankio betonas ir švinas. Jų efektyvumo iliustracija pateikiama E ir F PRIEDUOSE.

3.26. stebėjimo zona

Zona, reikalinga apsisaugoti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės, kurioje netaikomos radiacinės saugos specialiosios taisyklės [2.3].

3.27. veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – veikla)

Juridinių asmenų ir įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ar su radioaktyviosiomis atliekomis, kuri lemia papildomą darbuotojų ir gyventojų apšvitą arba dėl kurios padidėja apšvitintų žmonių skaičius ar jų apšvitos tikimybė [2.1].

4. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

4.1. Pagrindiniai vykdytojai:

Pagrindiniai šios higienos normos reikalavimų vykdytojai yra licenciatai ir darbuotojai.

4.2. Valstybinė radiacinės saugos priežiūra ir kontrolė:

a) šios higienos normos reikalavimų valstybinę radiacinės saugos priežiūrą ir kontrolę vykdo ir už ją atsako Radiacinės saugos centras;

b) licenciatai Radiacinės saugos centro įgaliotiems atstovams privalo pateikti kontroliuoti saugos ir saugumo užtikrinimo programas ir leisti jiems be kliūčių patikrinti licencijuotą veiklą.

4.3. Šios higienos normos reikalavimų pažeidimo atveju, licenciatai nedelsdami privalo:

a) nustatyti pažeidimo priežastis, sąlygas ir padarinius;

b) imtis šios higienos normos ir kitų teisės aktų reglamentuotų veiksmų – pašalinti pažeidimų priežastis ir padarinius, išvengti jų pasikartojimo;

c) pranešti Radiacinės saugos centrui apie pažeidimų priežastis ir atliktus veiksmus jiems pašalinti.

4.4. Apie radiacinę avariją Radiacinės saugos centrui privaloma pranešti nedelsiant.

4.5. Kolizijų sprendimas:

a) šios higienos normos reikalavimai papildo, bet nepakeičia kitų atitinkamų privalomų tarptautinių susitarimų – konvencijų ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų;

b) atsiradus prieštaravimų tarp šios higienos normos ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, Radiacinės saugos centras nustato, kurių reikalavimų reikia laikytis.

4.6. Už šios higienos normos reikalavimų tyčinį nevykdymą ir pažeidimus licenciatai atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

5. VEIKLOS ORGANIZAVIMO REIKALAVIMAI

5.1. Taikymo sritis

Ši higienos norma reglamentuoja visą licencijuojamą veiklą, išvardytą šios higienos normos 1.2 punkte, kuri leidžiama Radiacinės saugos įstatymo, HN73, šios higienos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, apie tai raštu informavus Radiacinės saugos centrą.

5.2. Apšvitos šaltiniai

Ši higienos norma reglamentuoja naudojamų pramoninėje radiografijoje visų klasių gama ir rentgeno radiografų saugumą ir jų eksploatacijos saugą.

5.3. Apšvita

Ši higienos norma reglamentuoja profesinę ir gyventojų apšvitą, kurios priežastimi yra arba gali būti licencijuojamoje veikloje naudojami pramoninės radiografijos šaltiniai.

5.4. Licencijavimas

Juridinis asmuo ar įmonė, neturinti juridinio asmens teisės, atsakingi už bet kokį radiografijos šaltinį, jeigu jam taikomi licencijavimo reikalavimai, privalo kreiptis į Radiacinės saugos centrą ir gauti iš jo licenciją, kurios gavimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas ir Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo nuostatai. Kitais nei nurodyta licencijoje tikslais radiografus naudoti draudžiama.

5.5. Saugos ir saugumo optimizavimas

Darbuotojų bei gyventojų sauga ir šaltinio saugumas turi būti toks, kad individualių dozių dydis, apšvitintų žmonių skaičius ir nepagrįstos apšvitos tikimybė būtų kuo mažesnė, neužmirštant, kad darbuotojų gaunamos apšvitos dozės turi būti kontroliuojamos.

5.6. Kontroliuojamieji apšvitos lygiai

Kiekvieno pramonine radiogafija užsiimančio darbuotojo sauga užtikrinama kontroliuojamaisiais apšvitos lygiais. Šie lygiai nustatomi atskirai kiekvienam šaltiniui bendru licenciatų ir Radiacinės saugos centro susitarimu.

5.7. Kokybės laidavimas

Turi būti diegiamos kokybės laidavimo programos, kurios užtikrintų:

a) saugos ir saugumo reikalavimų vykdymą;

b) saugos ir saugumo priemonių sistemos kokybės kontrolės ir efektyvumo įvertinimą.

5.8. Šaltinių saugumas

Šaltiniai turi būti patikimai apsaugoti nuo vagysčių ir pakenkimų. Jais dirbti darbus, nurodytus 1.2 punkte, galima leisti tik juridiniams asmenims ir įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, gavusiems licenciją ir susipažinusiems bei vykdantiems šios higienos normos ir kitų teisės aktų reikalavimus. Šaltinių saugumo reikalavimai:

a) šaltiniai turi būti kontroliuojami visą licencijos galiojimo laiką teisės aktų nustatytomis sąlygomis;

b) draudžiama šaltinius perduoti asmenims, neturintiems Radiacinės saugos centro licencijos;

c) šaltiniai turi būti licenciato inventorizuojami ir duomenys apie juos iki kiekvienų metų sausio 30 d. privalo būti pateikiami Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui [2.9];

d) Radiacinės saugos centras nedelsiant turi būti informuotas apie šaltinių dingimą, vagystę, pametimą.

5.9. Daugiapakopė šaltinių sauga

Šaltiniams turi būti taikoma daugiapakopė saugos ir saugumo sistema, atitinkanti radiacinio pavojaus laipsnį, kad saugos grandys radiacinių avarijų atveju galėtų kompensuoti viena kitą. Jos tikslai:

a) užkirsti kelią radiacinėms avarijoms;

b) sušvelninti radiacinės avarijos padarinius;

c) po radiacinės avarijos atstatyti šaltinio saugumo sistemą.

5.10. Kokybiška inžinerinė – techninė priežiūra

Radiografijos šaltinio projektavimas, gamyba, montavimas, derinimas, paleidimas, naudojimas, techninė priežiūra ir testavimas turi būti vykdomi pagal pažangiausius inžinerinius techninius reikalavimus ir privalo užtikrinti, kad:

a) projektuojant šaltinio saugos sistemas, bus atsižvelgta į sukauptą patirtį saugos srityje ir numatyta efektyvi žmonių saugos avarijų atveju sistema;

b) šaltinio naudojimas atitiks patvirtintus ir įteisintus norminius dokumentus;

c) visą šaltinio naudojimo laiką jo sauga ir saugumas bus palaikomas optimaliomis priemonėmis;

d) radiografo saugos sistema bus testuojama pagal ISO 3999 reikalavimus ir testavimo rezultatai bus registruojami.

5.11. Stacionariųjų radiografų (F klasė) eksploatavimo patalpų projektavimo reikalavimai

Patalpų statybvietės parinkimas, projektavimas, statyba ir įrengimas turi atitikti HN73 bei kitų galiojančių Lietuvos Respublikoje teisės aktų reikalavimus ir vykdomas laikantis šių pagrindinių saugos reikalavimų:

a) patalpas stacionariesiems radiografams būtina projektuoti atskirame statinyje arba atskirame statinio sparne;

b) gyvenamuosiuose statiniuose draudžiama įrengti radiografijos patalpas;

c) patalpose, kurios ribojasi su radiografo (šaltinio) patalpa, žmonių sauga nuo spinduliuotės projektuojama kaip nuo tiesioginio spindulių pluošto;

d) kai radiografo patalpoje numatomas eksploatuoti daugiau negu vienas šaltinis, stacionarioji sauga projektuojama kaip nuo galingiausiojo šaltinio;

e) stacionariojo radiografo patalpa turi būti įrengta be natūralaus apšvietimo;

f) kai po radiografo patalpos grindimis ir virš lubų nėra kitų patalpų, kur nuolatos arba laikinai gali būti žmonės, tomis kryptimis sauga neprojektuojama.

5.12. Stacionariajai radiografijai (F klasė) atlikti turi būti numatytos šios patalpos:

a) radiografijos patalpa;

b) pultinė;

c) fotolaboratorija.

5.13. Radiografo patalpos sienose gali būti technologinės angos, per kurias gaminiai paduodami peršviesti. Jos turi būti:

a) technologiškai mažiausios;

b) įrengtos kuo toliau nuo tiesioginio spinduliuotės pluošto;

c) išdėstytos ne prieš darbo vietas;

d) turėti (kai būtina) atitinkamas saugos priemones – pertvaras, labirintą ir kt.

5.14. Technologiniam procesui stebėti radiografo patalpos sienoje turi būti švino stiklo langelis arba technologinis procesas, kontroliuojamas televizijos įranga.

5.15. Visos radiografo patalpos išorinės durys turi būti blokuotos su radiografo paleidimo mechanizmu, kad:

a) radiografas neįsijungtų, kai durys neuždarytos arba uždarytos nesandariai;

b) durys neatsidarytų, kai radiografas įjungtas;

c) durys turi būti ekranuotos.

5.16. Technologinės komunikacijos (vandentiekio, apšildymo, kanalizacijos, elektros, vėdinimo), einančios per radiografo patalpos sienas ir perdangas, neturi silpninti jų saugos funkcijų.

5.17. Radiografijos patalpų, kuriose atliekama gama radiografų techninė profilaktika ir remontas bei keičiami šaltiniai, darbiniai paviršiai ir grindys turi būti padengtos nesugeriančiomis radionuklidų, chemiškai atspariomis ir nedegiomis medžiagomis.

5.18. Gama radiografų konstrukcijos ir žymėjimo reikalavimai

a) radiografinės aparatūros konstrukcinės savybės turi atitikti tarptautinio standarto ISO 3999 [2.7] pagrindinius reikalavimus:

b) radiografai turi būti atsparūs mechaniniams, cheminiams, temperatūros ir atmosferos poveikiams;

c) radiografų korpusas turi būti sandarus, paviršius lygus ir lengvai dezaktyvuojamas;

d) radiografuose turi būti įrengta signalizacijos sistema (elektrinė, mechaninė, šviesos, radiometrinė, garsinė ir kt.), kad apie šaltinio buvimo vietą įspėtų darbuotojus ir kitus asmenis;

e) radiografai turi būti pažymėti LST ISO 361 nustatyto pavyzdžio pagrindiniu jonizuojančiosios spinduliuotės ženklu [2.6];

f) ant radiacinės galvutės (konteinerio) turi būti nurodytas naudojamo radionuklido pavadinimas ir jo maksimalus aktyvumas, bekereliais;

g) ant radiacinės galvutės (konteinerio) turi būti ISO 3999 numeris, kuriuo patvirtinama, kad radiografas atitinka šio standarto reikalavimus;

h) turi būti pažymėtas radiografo gamybos numeris ir gamintojo kodas;

i) radiografų techninė dokumentacija ir vartotojo instrukcijos turi būti pateiktos lietuvių kalba.

5.19. Rentgeno radiografams keliami šie saugos reikalavimai:

a) rentgeno spinduliuotės šaltinis turi būti pažymėtas LST ISO 361-1998 nustatyto pavyzdžio pagrindiniu jonizuojančiosios spinduliuotės ženklu [2.6];

b) rentgeno vamzdžio ekranavimo sistema turi užtikrinti ne didesnę kaip 100 µSv/val. lygiavertės dozės galią 1 m atstumu nuo rentgeno vamzdžio paviršiaus;

c) kilnojamųjų (P ir M klasė) rentgeno radiografų, jeigu jų vamzdžio anodinė įtampa didesnė kaip 300 kV, distancinio valdymo įrenginys turi būti ne trumpesnis kaip 20 m, ir didėjant anodinei įtampai turi būti suprojektuotas ir pagamintas ilgesnis distancinio valdymo įrenginio kabelis;

d) ant valdymo pulto turi būti įrengta informavimo apie rentgeno spinduliuotę šviesinė arba garsinė sistema;

e) radiografų techninė dokumentacija ir vartotojo instrukcijos turi būti pateiktos lietuvių kalba.

6. PROFESINĖS APŠVITOS RIBOJIMAS

6.1. Licenciatai atsako už:

a) darbuotojų saugos nuo apšvitos optimalų užtikrinimą pagal šios higienos normos, HN73 ir kitų teisės aktų reikalavimų vykdymą;

b) atitinkamą darbuotojų profesinį ir kvalifikacinį išsilavinimą bei periodinį teorinį ir praktinį tobulinimąsi bei saugos užtikrinimo pasirengimą teisės aktų nustatyta tvarka.

6.2. Jeigu licenciatai pramoninei radiografijai atlikti pasitelkia kitos įstaigos darbuotojus, tai šių darbuotojų sauga ir saugumas turi būti užtikrintas pagal HN83 nustatytus reikalavimus [2.4].

6.3. Darbuotojai privalo vykdyti licenciato nustatytus visus savo ir kitų asmenų saugos užtikrinimo reikalavimus, taisykles.

6.4. Darbo sąlygos

Darbuotojams taikomomis apšvitos specialiosiomis kompensavimo priemonėmis, kaip antai: priedu prie darbo užmokesčio, pensijos lengvatomis, darbo dienos sutrumpinimu ir atostogų trukmės pailginimu, papildomomis poilsio dienomis, negalima pakeisti saugos ir saugumo priemonių, nustatytų šioje higienos normoje ir HN73.

6.5. Nėščiųjų darbuotojų sauga

Darbuotoja apie savo nėštumą, kai jis patvirtintas mediciniškai, privalo nedelsdama pranešti licenciatui. Darbuotojos nėštumas negali būti jos profesinės veiklos nutraukimo priežastis, tačiau licenciatas privalo darbuotojai suteikti tokį darbą, kad vaisiaus apšvita nėštumo metu neviršytų HN73 patvirtinto gyventojų apšvitos lygio.

6.6. Darbuotojų sveikatos tikrinimas atliekamas Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

6.7. Jaunimo darbo sąlygos

a) radiografiją gali atlikti asmenys, vyresni kaip 18 metų [2.1];

b) 16-18 metų asmenys gali atlikti radiografiją tik profesinio mokymo tikslu, prižiūrint mokymo vadovui ir neviršijant Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytų apšvitos lygių [HN73].

6.8. Kontroliuojamoji zona pramoninėje radiografijoje

Kontroliuojamosios zonos statusą licenciatai privalo suteikti tai radiografijos atlikimo vietai, kurioje reikia arba gali prireikti taikyti konkrečias saugos ir saugumo priemones, kad būtų kontroliuojama darbuotojų apšvita arba apribojami jos mastai, šiomis saugos priemonėmis:

a) kontroliuojamąją zoną atitverti mechaninėmis priemonėmis ir pažymėti LST ISO 361 nustatyto pavyzdžio pagrindiniu jonizuojančiosios spinduliuotės ženklu, kuris ženklinamo objekto pavojingumui pabrėžti gali būti papildytas kitais simboliais arba žodžiais, užrašytais lietuvių kalba (pvz.: „Atsargiai – spinduliuotė“, „Dėmesio, pavojinga zona“, „Eiti draudžiama“ ir kt.), ir kuris turi būti gerai matomas iš ne mažesnio kaip 3 metrų nuotolio;

b) kai radiografija atliekama stacionaro sąlygomis, prie įeigų arba kitose kontroliuojamosios zonos vietose turi būti iškabintos saugos instrukcijos.

6.9. Kai radiografai naudojami su pertraukomis arba radiografija atliekama už stacionariosios radiografijos laboratorijos ribų, kontroliuojamosios zonos ribos nustatomos ir apšvitos periodai registruojami atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir laikantis šių reikalavimų:

a) gama radiografai turi būti gabenami Aplinkos ministerijos ir teisės aktų nustatyta tvarka;

b) išvežti gama radiografus iš licencijoje nurodytos eksploatavimo vietos į kitą leidžiama tik suderinus su Radiacinės saugos centru;

c) vežant gama ir rentgeno radiografus, privaloma imtis visų saugumo priemonių, kurios užtikrintų, kad šaltinis nebūtų pamestas, paliktas be priežiūros, pavogtas, fiziškai ir chemiškai pakenktas ir kt., šiuo tikslu, suderinus su Radiacinės saugos centru, paskirties vietoje būtina įrengti laikinąsias radiografų saugyklas arba užtikrinti radiografų saugumą kitomis adekvačiomis fizinės saugos priemonėmis;

d) kai būtina, atlikti radiografijos darbus privalo ne mažiau kaip du darbuotojai – vienas asmuo privalo stebėti kontroliuojamosios zonos prieigas, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys;

e) darbinis spindulių pluoštas turi būti kolimuotas;

f) darbinis spindulių pluoštas turi būti nukreiptas į viršų arba apačią ir į tą pusę, kurioje nėra žmonių;

g) atliekant panoraminę radiografiją (B tipo radiografas), darbuotojai ir kiti asmenys nuo šaltinio turi būti nutolę saugiu atstumu;

h) atliekant radiografijos darbus tamsiu paros metu ir bloginančiomis matomumą meteorologinėmis sąlygomis, turi būti užtikrintas pakankamas darbo aikštelės ir jos artimiausių prieigų apšvietimas;

i) apie radiografijos pradžią žmonės turi būti įspėjami garsiniu ir šviesos signalu.

6.10. Kai tiriamasis objektas yra aukščiau arba žemiau žemės paviršiaus, turi būti imamasi atitinkamų radiografo pakėlimo arba nuleidimo į reikiamą darbo padėtį, radiografo ir tiriamojo objekto tvirtinimo ir darbo vietos įrengimo saugos operacijų.

6.11. Kiekvieną kartą prieš darbo pradžią privalo būti atliekama radiografų techninė profilaktika, kurios mastas priklauso nuo radiografų konstrukcijos ir eksploatavimo sąlygų ir kurios duomenys registruojami.

6.12. Pasikeitus technologinio proceso sąlygoms, licenciatai privalo patikslinti kontroliuojamosios zonos ribas bei kontrolės reikalavimus ir prireikus pakeisti saugos bei saugumo priemones ar kontroliuojamosios zonos ribas.

6.13. Stebėjimo zona pramoninėje radiografijoje

Stebėjimo zona galima laikyti bet kurią zoną, nelaikomą kontroliuojamąja zona. Joje būtina stebėti apšvitą, nors specialiosios saugos ir saugumo priemonės nereikalingos. Licenciatai privalo laikytis šių stebėjimo zonos valdymo taisyklių:

a) atitinkamomis priemonėmis nustatyti stebėjimo zonų ribas;

b) prie įeigų į stebėjimo zoną iškabinti nustatyto pavyzdžio spinduliuotės ženklus [2.6];

c) periodiškai patikslinti stebėjimo zonos ribas bei kontrolės reikalavimus ir prireikus pakeisti saugos ir saugumo užtikrinimo priemones bei stebėjimo zonos ribas.

6.14. Radiografų (P ir M klasės) saugojimas ir išdavimas

a) Radiografus darbui už radiografijos laboratorijos ribų iš stacionariosios ir laikinosios saugyklos išduoti ir grąžinant priimti gali tik licenciato arba jo įgalioto asmens įsakymu paskirtas asmuo, darbų vadovui pateikus užpildytą ir licenciato parašu patvirtintą darbų paskyrą;

b) kiekvienam asmeniui, iš stacionariosios ar laikinosios saugyklos gaunančiam gama radiografą arba rentgeno radiografą darbui už radiografijos laboratorijos ribų, išrašomas radiografo kontrolinis talonas (A PRIEDAS) ir pildomas gama radiografų ir rentgeno radiografų išdavimo ir grąžinimo apskaitos žurnalas (B ir C PRIEDAI).

6.15. Radiacinės saugos sistema ir jos vykdymo priežiūra bei kontrolė pramoninėje radiografijoje

Licenciatai priklausomai nuo eksploatuojamo šaltinio rūšies ir technologijos proceso ypatybių privalo sukurti radiacinės saugos sistemą, kuri užtikrintų būtiną darbuotojų ir gyventojų saugą ir atitiktų Radiacinės saugos įstatymo, HN73, šios higienos normos bei kitų teisės aktų reikalavimus:

a) paskirti atsakingą už saugą tarnybą arba asmenį;

b) nustatyti ir su Radiacinės saugos centru suderinti kontrolinius darbuotojų apšvitos lygius;

c) parengti kiekvienos specialybės darbuotojo, kurio veikla bus susijusi su radiografija, radiacinės saugos instrukcijas ir su jomis pasirašytinai supažindinti darbuotojus;

d) nustatyti:

1) kontroliuojamosios ir stebėjimo zonų valdymo ir kontrolės tvarką;

2) šaltinių įsigijimo, vežimo, apskaitos, saugojimo ir išdavimo tvarką;

3) radiografų eksploatavimo ir saugojimo tvarką už stacionariosios radiografijos laboratorijos ribų;

4) technologinio proceso tvarką;

5) radiografų techninės profilaktikos ir remonto bei šaltinių keitimo tvarką;

6) radioaktyviųjų atliekų, kai dirbama su gama radiografais, tvarkymo sistemą;

7) radiacinių avarijų prevencijos ir padarinių likvidavimo sistemą;

8) darbuotojų individualiosios apšvitos monitoringo ir darbo vietos monitoringo tvarką.

6.16. Asmeninės saugos priemonės pramoninėje radiografijoje

Licenciatai privalo užtikrinti, kad:

a) darbuotojai būtų pakankamai aprūpinti tinkamomis asmeninėmis saugos priemonėmis teisės aktų nustatyta tvarka;

b) visos asmeninės saugos priemonės būtų tinkamai naudojamos ir saugomos;

c) būtų asmeninių saugos priemonių atsarga radiacinės avarijos padarinių likvidavimo atvejais.

6.17. Darbuotojų individualiosios apšvitos monitoringas ir apšvitos įvertinimas

Už kiekvieno darbuotojo individualiosios apšvitos monitoringo organizavimą, kurio metodika ir periodiškumas nustatomi atsižvelgiant į apšvitos dozes ir galimus jų pokyčius bei potencialiosios apšvitos tikimybę ir dydį, atsako licenciatai:

a) kiekvienam darbuotojui, kuris nuolat arba laikinai dirba kontroliuojamojoje zonoje ir gali gauti metinę efektinę apšvitos dozę, didesnę kaip 6 mSv, arba reikalauja Radiacinės saugos centras, atliekamas darbuotojo individualiosios apšvitos monitoringas. Kai darbuotojo individualiosios apšvitos monitoringas netikslingas ir neįmanomas, darbuotojo apšvita vertinama pagal darbo vietos monitoringo ir informacijos apie jo apšvitos trukmę rezultatus teisės aktų nustatyta tvarka;

b) darbuotojui, kuris dirba stebėjimo zonoje ir tik retkarčiais įeina į kontroliuojamąją zoną, dėl ko gali gauti metinę efektinę apšvitos dozę, mažesnę kaip 6 mSv, individualiosios apšvitos monitoringas nereikalingas, o tokio darbuotojo individualioji apšvita gali būti vertinama pagal darbo vietos monitoringo rezultatus teisės aktų tvarka.

6.18. Darbo vietos monitoringas

Darbuotojų darbo vietos monitoringą organizuoja licenciatai teisės aktų nustatyta tvarka. Darbuotojų darbo vietos monitoringas ir jo dažnumas turi užtikrinti, kad būtų:

a) nustatytos kontroliuojamoji ir stebėjimo zonos;

b) darbuotojų apšvita įvertinta visose kontroliuojamosios ir stebėjimo zonų darbo vietose.

6.19. Turi būti parengtos darbo vietos monitoringo programos, kuriose nurodoma:

a) adekvatūs naudojamų šaltinių energijoms ir spinduliuotės rūšiai dozimetriniai ir radiometriniai prietaisai, kurie turi būti metrologiškai patikrinti teisės aktų nustatyta tvarka;

b) matuojamos vertės;

c) matavimų vieta ir dažnumas;

d) kontroliuojamieji lygiai ir saugos priemonės, kurias būtina taikyti juos viršijus.

6.20. Licenciatai privalo registruoti ir analizuoti darbuotojų individualiosios apšvitos ir darbo vietos monitoringo rezultatus ir su jais supažindinti darbuotojus.

6.21. Licenciatai privalo:

a) Radiacinės saugos centrui pateikti duomenis apie darbuotojų individualiosios apšvitos monitoringo rezultatus teisės aktų nustatyta tvarka [2.9];

b) patikrinti darbuotojo, gavusio didesnę nei leistina apšvitos dozę, sveikatą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;

c) darbuotojui pakeitus darbovietę, naujajam licenciatui suteikti duomenis apie ankstesnėje darbovietėje gautą apšvitą [HN83];

d) darbuotojui baigus su apšvita susijusį darbą, jo individualiosios apšvitos rezultatus perduoti Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui; šis reikalavimas taikomas ir įmonės veiklos nutraukimo atveju [2.9];

e) kitoms institucijoms informaciją apie darbuotojų apšvitos rezultatus teikti tik teisės aktų nustatyta tvarka.

6.22. Kiekvieno darbuotojo apšvitos duomenys turi būti kaupiami ir saugomi visą jo darbinės veiklos laikotarpį ir jam pasibaigus – iki tol, kol darbuotojui sukaks 75 metai, taip pat ne mažiau kaip 30 metų, baigus dirbti su profesine apšvita susijusius darbus.

6.23. Įmonėse, kur naudojami šaltiniai, priklausomai nuo radiografo rūšies (rentgeno ar gama) turi būti šie dokumentai:

a) licencija;

b) teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę saugą, rinkinys;

c) radiacinės saugos sistemos aprašymas;

d) licenciato įsakymu paskirtų darbuotojų sąrašas ir jų kvalifikacinį pasirengimą bei pasirengimą saugos ir saugumo užtikrinimo klausimais liudijantys dokumentai;

e) atsakingo už saugą asmens arba saugos tarnybos nuostatai;

f) darbuotojų radiacinės saugos instrukcijos;

g) patalpų projektiniai-techniniai dokumentai;

h) darbo vietos monitoringo prietaisų techniniai dokumentai ir jų metrologinės patikros, pažymėjimai;

i) individualiosios apšvitos monitoringo duomenų protokolai ir darbo vietų monitoringo duomenų registracijos dokumentai;

j) radiografų techninė dokumentacija ir vartotojo instrukcijos lietuvių kalba;

k) darbuotojų medicinos apžiūrų rezultatai;

l) radiografų techninės profilaktikos duomenų registravimo dokumentai;

m) gama radiografų apskaitos žurnalas (B PRIEDAS);

n) rentgeno radiografų apskaitos žurnalas (C PRIEDAS);

l) institucijų, vykdančių valstybinę radiacinės saugos priežiūrą ir kontrolę, tikrinimo dokumentai.

7. GYVENTOJŲ APŠVITOS RIBOJIMAS PRAMONINĖJE RADIOGRAFIJOJE

7.1. Licenciatai pramoninės radiografijos atveju privalo užtikrinti, kad:

a) iki radiografų naudojimo pradžios Radiacinės saugos centras patikrintų ir patvirtintų stacionariosios radiografijos (F klasė) patalpų planus ir šaltinių išdėstymą jose;

b) pagal Radiacinės saugos centro reikalavimą būtų nustatyta konkreti individualiosios apšvitos dozių ribojimo sistema;

c) apšvita būtų ribojama ekranavimo ir kitomis optimizuotomis saugos priemonėmis pagal šios higienos normos bei kitų teisės aktų reikalavimus.

7.2. Lankytojų kontrolė kontroliuojamojoje ir stebėjimo zonose

7.2.1. Licenciatai privalo užtikrinti, kad:

a) lankytojus kontroliuojamojoje zonoje lydėtų asmuo, susipažinęs su šios zonos saugos ir saugumo taisyklėmis;

b) lankytojai, prieš patekdami į kontroliuojamąją zoną, būtų atitinkamai informuojami ir instruktuojami, kad išvengtų papildomos apšvitos;

c) būtų atitinkamai organizuota lankymosi kontrolė stebėjimo zonoje.

7.3. Licenciatai privalo užtikrinti, kad dėl gama radiografų naudojimo susidariusios radioaktyviosios atliekos būtų surenkamos, rūšiuojamos, apdorojamos, laikomos, perdirbamos, transportuojamos, saugomos, nukenksminamos laikantis Radiacinės saugos įstatymo ir Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų.

8. POTENCIALIOJI APŠVITA. ŠALTINIŲ SAUGUMAS

8.1. Šaltinių konstrukcijos, gamybos ir tiekimo reikalavimai

Šaltinių gamintojai ir tiekėjai vartotojui privalo patiekti tinkamai sukonstruotą ir pagamintą šaltinį, kuris atitiktų:

a) HN73 ir kitų teisės aktų reikalavimus;

b) technines eksploatavimo ir funkcines specifikacijas, kurios vartotojui turi būti pateiktos lietuvių kalba;

c) saugos ir saugumo sistemos bei jos komponentų kokybės normas;

d) eksploatavimo ir funkcinėje specifikacijoje nustatytus šaltinio bandymų rezultatus.

8.2. Licenciatai, eksploatuojantys radiografus, privalo užtikrinti, kad:

a) radiografo dalys, kurių susidėvėjimas gali būti radiacinės avarijos priežastis, pagal ISO 3999 reikalavimus nuolat tikrinamos ir išbandomos;

b) būtų apribota apšvita radiografų priežiūros, kontrolės, bandymų, būtinų saugai ir saugumui užtikrinti, metu;

c) būtų įdiegta automatinė darbo vietos monitoringo sistema ir užtikrintas automatinis radiografo išjungimas arba šaltinio skleidžiamos spinduliuotės sumažinimas eksploatavimo taisyklių pažeidimo atveju.

8.3. Stacionariosios radiografijos laboratorijos statybvietės parinkimas ir šaltinių išdėstymas

Parenkant statybvietę stacionariajai radiografijos laboratorijai turi būti atsižvelgiama į visus veiksnius, kurie:

a) gali turėti įtakos šaltinio saugumui;

b) gali turėti įtakos darbuotojų ir gyventojų saugai, įskaitant tokias priemones kaip ekranavimą, radiografo apkrovą ir atstumą iki žmonių buvimo vietos;

c) į išvardytų saugos ir saugumo priemonių inžinerinio – techninio įgyvendinimo galimybę.

8.4. Kokybės laidavimas radiografijoje

Kokybės laidavimo programoje turi būti:

a) apibrėžtos priemonės, skirtos su sauga ir saugumu susijusiems eksploatacijos reikalavimams vykdyti;

b) nustatyta radiografus eksploatuojančių darbuotojų įgūdžių ugdymo sistema;

c) nustatyta radiografų tiekimo ir eksplotacijos, kontrolės, bandymų tvarka.

9. AVARINĖS APŠVITOS RIBOJIMAS PRAMONINĖJE RADIOGRAFIJOJE

9.1. Licenciatai privalo užtikrinti, kad:

a) būtų parengtas ir patvirtintas pramoninės radiografijos šaltinio avarijos prevencijos ir jos padarinių šalinimo priemonių planas, kuris turi būti suderintas su Radiacinės saugos centru;

b) avarijos likvidavimo priemonių planas periodiškai būtų patikrinamas ir atnaujinamas;

c) darbuotojai, dalyvausiantys įgyvendinant radiacinės saugos priemones, būtų parengti ir periodiškai tobulinamos jų žinios.

9.2. Avarijos prevencijos ir jos padarinių šalinimo priemonių planuose turi būti nustatyta:

a) informavimo apie radiacinę avariją tvarka;

b) avarijos likvidatorių pareigų pasiskirstymo bei jų treniruočių tvarka;

c) išvardyti galimi šaltinio saugaus naudojimo pažeidimai, kurių atveju gali iškilti radiacinės saugos priemonių taikymo būtinybė;

d) organizacijų, kurias gali tekti pasitelkti avarijos padariniams šalinti, – gaisrininkų, medikų, policijos – pasitelkimo tvarka ir jų sąveikos būdai;

e) avarijos padarinių įvertinimo ir šalinimo metodika, kuri turi atitikti HN73 ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus;

f) išvardytos avarijos padarinių šalinimo mechaninės ir cheminės priemonės, avarijos likvidatorių asmeninės apsaugos priemonės ir jų individualiosios apšvitos monitoringo įranga bei jos metrologinės priežiūros tvarka.

9.3. Avarijos padarinius šalinantis darbuotojas negali būti apšvitintas doze, didesne kaip nustatytoji HN73 profesinės apšvitos didžiausia leistina metinė efektinė dozė.

9.4. Likvidavus radiacinės avarijos padarinius, darbuotojai turi būti supažindinti su gautų apšvitos dozių rezultatais ir jų sveikatai gresiančiu pavojumi.

______________

A PRIEDAS (privalomasis)

RADIOGRAFO KVITAS IR KONTROLINIS TALONAS

_________________________________________________

(radiografus išdavusios įmonės pav., adresas, telefonas)

RADIOGRAFO KVITAS Nr.................................

_______________________________________

(talono užpildymo data)

Leista ___________________________________________________________________________

(asmens pareigos, v. ir pavardė)

paimti gama radiografą arba rentgeno radiografą (reikalinga pabraukti) _______________________

________________________________________________________________________________

(pavadinimas, Nr., šaltinis ir jo aktyvumas, GBq, anodinė įtampa ir srovė)

radiografijai ______________________________________________________________________

(objekto, aikštelės pav., adresas, telefonas)

________________________________________________________________________________

laikotarpiui nuo ___________________________________ iki _____________________________

(data ir laikas) (data ir laikas)

Išdavė Gavo

_________________________________________________

(pareigos) (pareigos)

________________ _____________________ __________________

(parašas) (v. ir pavardė) (parašas) (v. ir pavardė)

Kirpimo linija Kirpimo linija Kirpimo linija

RADIOGRAFO KONTROLINIS TALONAS Nr.............................

____________________________________

(talono užpildymo data)

Leista ___________________________________________________________________________

(asmens pareigos, v. ir pavardė)

paimti gama radiografą arba rentgeno radiografą (reikalinga pabraukti) _______________________

________________________________________________________________________________

(pavadinimas, Nr., šaltinis ir jo aktyvumas, GBq, anodinė įtampa ir srovė)

radiografijai ______________________________________________________________________

(objekto, aikštelės pav., adresas, telefonas)

________________________________________________________________________________

laikotarpiui nuo _____________________________ iki __________________________________

(data ir laikas) (data ir laikas)

Išdavė Gavo

_______________________ _______________________

(pareigos) (pareigos)

________________ ________________ ________________ __

(parašas) (v. ir pavardė) (parašas) (v. ir pavardė)

______________

B PRIEDAS (privalomasis)

GAMA RADIOGRAFŲ APSKAITOS ŽURNALAS

Eil. Nr.	Radiografo pav.	Nr.	Šaltinio aktyvumas, GBq	Radiografą iš saugyklos išdavusiojo asmens			Radiografą iš saugyklos gavusiojo asmens			Radiografas išduotas				Objekto,aikštelės		Radiografo kontrolinio talono Nr.	Radiografas grąžintas į saugyklą		Radiografą grąžinusio į saugyklą asmens			Radiografą saugoti priėmusio asmens
				pareigos	v.pavardė	parašas	pareigos	v.pavardė	parašas	Data		Laikas		pavadinimas	adresas		data	laikas	pareigos	v.pavardė	parašas	pareigos	v.pavardė	parašas
										nuo	iki	nuo	iki
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15	16	17	18	19	20	21	22	23	24	25

______________

C PRIEDAS (privalomasis)

RENTGENO RADIOGRAFŲ APSKAITOS ŽURNALAS

Eil. Nr.	Radiografo pav.	Nr.	Anodinė U ir I	Radiografą iš saugyklos išdavusiojo asmens			Radiografą iš saugyklos gavusiojo asmens			Radiografas išduotas				Objekto,aikštelės		Radiografo kontrolinio talono Nr.	Radiografas grąžintas į saugyklą		Radiografą grąžinusio į saugyklą asmens			Radiografą saugoti priėmusio asmens
				pareigos	v.pavardė	parašas	pareigos	v.pavardė	parašas	Data		Laikas		pavadinimas	adresas		data	laikas	pareigos	v.pavardė	parašas	pareigos	v.pavardė	parašas
										nuo	iki	nuo	iki
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15	16	17	18	19	20	21	22	23	24	25

______________

D PRIEDAS (privalomasis)

RADIACINEI GALVUTEI (KONTEINERIUI) PRIKLAUSOMAI NUO GAMA RADIOGRAFO KLASĖS (P, M, F) KELIAMI RADIACINIO SAUGUMO REIKALAVIMAI

Radiografo klasė	Dozės galia, µSv/val.
Radiografo klasė	ant radiacinės galvutės (konteinerio) paviršiaus	0,05 m atstumu nuo radiacinės galvutės (konteinerio) paviršiaus	1 m atstumu nuo radiacinės galvutės (konteinerio) paviršiaus
P	2000	500	20
M	2000	1000	50
F	2000	1000	100

______________

E PRIEDAS (informacinis)

BETONO EKRANO*, KAI JĮ KERTA PLATUS** 192Ir RADIONUKLIDO SUKURTAS GAMA SPINDULIUOTĖS PLUOŠTAS, PRALAIDUMO MAŽĖJIMO PRIKLAUSOMYBĖ NUO BETONO EKRANO SLUOKSNIO STORIO, cm

* betono ekrano tankis 2,35 g/cm3

** kai dozės detektorius registruoja tiesioginę ir antrinę spinduliuotę

______________

F PRIEDAS (informacinis)

ŠVINO EKRANO*, KAI JĮ KERTA PLATUS** 192Ir RADIONUKLIDO SUKURTAS GAMA SPINDULIUOTĖS PLUOŠTAS, PRALAIDUMO MAŽĖJIMO PRIKLAUSOMYBĖ NUO ŠVINO EKRANO SLUOKSNIO STORIO, cm

* švino ekrano tankis 11,35 g/cm3

** kai dozės detektorius registruoja tiesioginę ir antrinę spinduliuotę

______________

G PRIEDAS (informacinis)

KAI KURIŲ RADIOGRAFUOSE NAUDOJAMŲ RADIONUKLIDŲ TRUMPA TECHNINĖ CHARAKTERISTIKA

Radionuklido pavadinimas	Gama fotonų energija, MeV	Radionuklido pusėjimo trukmė	Maksimalus tiriamojo objekto storis, mm
60 Co	1,17 ir 1,33	5,3 metų	50-150
137 Cs	0,662	30 metų	50-100
192 Ir	0,2-1,4	74 dienos	10-70

______________

H PRIEDAS (informacinis)

ATSTUMO TARP RADIACINĖS GALVUTĖS IR DISTANCINIO VALDYMO PULTO, RADIONUKLIDO AKTYVUMO, LYGIAVERTĖS DOZĖS GALIOS IR RADIOGRAFIJOS METODO PRIKLAUSOMYBĖ

192Ir radionuklido aktyvumas, GBq	Lygiavertės dozės galia mSv/val. 1 m atstumu nuo šaltinio	Atstumo tarp radiacinės galvutės ir distancinio valdymo pulto priklausomybė, m, kai radiografija
		frontalinė	panoraminė
		frontalinė	kolimuotu spindulių pluoštu	nekolimuotu spindulių pluoštu
37	9	1	1,6	2,2
74	18	1,6	2,2	3,2
185	43	2,2	3,2	5
370	90	3,2	5	8
740	180	5	8	10
1850	430	8	10	16
3700	900	10	16	22

______________

I PRIEDAS (informacinis)

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

I.1. Gama radiografijos vadovas. Viena, Tarptautinė atominės energijos agentūra, 1996. (angl. k.) =Manual on Gamma Radiography. IAEA, Vienna, 1996.

I.2. Radiologinė darbuotojų sauga medicinoje ir odontologijoe. Tarptautinės radiologinės saugos komisijos publikacija Nr. 57, 1989. (angl. k.) = RADIOLOGICAL PROTECTION OF THE WORKER IN MEDICINE AND DENTISTRY, ICRP publication 57, 1989.

I.3. V. F. Kirilovas, V. A. Knižnikovas, I. P. Korenkovas. Radiacinė higiena. M.: „Medicina“, 1988. (rus. k.) = B. Ф. Kиppилов, B. A. Kнижников, И. П. Kopeнкoв. Paдиaционнaя˙ гигиeнa. M: „Meдицинa“, 1988.

RADIACINĖS SAUGOS CENTRO DIREKTORIUS A. MASTAUSKAS

RADIACINĖS HIGIENOS PRIEŽIŪROS IR

ANALIZĖS SKYRIAUS GYDYTOJAS J. AUGULIS

SUDERINTA SUDERINTA

valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės akcinės bendrovės „Baltija“

1999 06 28 raštas Nr. 10-30-1875 1999 06 11 raštas Nr. 23/1247

SUDERINTA

akcinės bendrovės „Lietuvos energija“

Metalų ir suvirinimo tyrimo tarnybos

1999 06 11 raštas Nr. 145-1769

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-79, 2004-02-20, Žin., 2004, Nr. 32-1030 (2004-02-28), i. k. 1042250ISAK0000V-79

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 1999 08 16 įsakymo Nr. 379

2 priedas

Lietuvos higienos normos HN 52:1999 „radiacinė sauga ir saugumas pramoninėje radiografijoje“ įgyvendinimo priemonių planas

Priemonė	Vykdytojai	Įvykdymo data
1. Įregistruoti higienos normą ir informuoti Lietuvos standartizacijos departamentą	Valstybinis visuomenės sveikatos centras	1999 09 01
2. Su higienos norma supažindinti naudotojus	Radiacinės saugos centras	1999 m. III-IV ketv.
3. Tikrinti, kaip laikomasi higienos normos reikalavimų	Radiacinės saugos centras	nuo 2000 01 01

______________

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-79, 2004-02-20, Žin., 2004, Nr. 32-1030 (2004-02-28), i. k. 1042250ISAK0000V-79

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymų pakeitimo