Neoficialus kodekso tekstas
Kodeksas skelbtas: Žin., 1969, Nr. 21-186
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSAS
I SKYRIUS
Pirmasis skirsnis
PAGRINDINIAI NUOSTATAI
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso uždaviniai
Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso uždaviniai yra:
toliau stiprinti tarybinę šeimą, pagrįstą komunistinės moralės principais;
grįsti šeimos santykius savanoriška santuokine moters ir vyro sąjunga, materialinių išskaičiavimų neturinčiais visų šeimos narių savitarpio meilės, draugystės ir pagarbos jausmais;
auklėti vaikus šeimoje, organiškai derinant šį auklėjimą su visuomeniniu auklėjimu, kad jie būtų atsidavę Tėvynei, ugdyti vaikuose komunistinę pažiūrą į darbą ir ruošti juos aktyviai dalyvauti komunistinės visuomenės kūrime;
visokeriopai saugoti motinos ir vaikų interesus ir užtikrinti kiekvienam vaikui laimingą vaikystę;
galutinai pašalinti šeimos santykiuose žalingas praeities atgyvenas ir papročius;
skiepyti atsakomybės šeimai jausmą.
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso reguliuojami
santykiai
Šis kodeksas nustato santuokos sudarymo tvarką ir sąlygas, reguliuoja asmeninius ir turtinius santykius, atsirandančius šeimoje tarp sutuoktinių, tarp tėvų ir vaikų, tarp kitų šeimos narių, santykius, atsirandančius ryšium su įvaikinimu, globa ir rūpyba, vaikų priėmimu auklėti, santuokos nutraukimo tvarką ir sąlygas, civilinės būklės aktų registravimo tvarką.
3 straipsnis. Moters ir vyro lygiateisiškumas šeimos santykiuose
Sutinkamai su TSRS Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtinta moters ir vyro teisių Lietuvos Respublikoje lygybe jie šeimos santykiuose turi lygias asmenines ir turtines teises.
4 straipsnis. Piliečių lygiateisiškumas šeimos santykiuose
Visi piliečiai šeimos santykiuose turi lygias teises.
Neleidžiamas joks tiesioginis ar netiesioginis teisių apribojimas, tiesioginių ar netiesioginių pirmenybių teikimas sudarant santuoką ir šeimos santykiuose priklausomai nuo kilmės, socialinės ir turtinės padėties, rasinio ir nacionalinio priklausomumo, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.
5 straipsnis. Šeimą gina valstybė. Motinystės apsauga ir skatinimas
Sutinkamai su TSRS Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucija šeimą Lietuvos Respublikoje gina valstybė.
Valstybė rūpinasi šeima, steigdama ir vystydama platų gimdymo namų, vaikų lopšelių ir darželių, internatinių mokyklų ir kitų vaikų įstaigų tinklą, organizuodama ir tobulindama buities ir viešojo maitinimo tarnybą, išmokėdama kūdikio gimimo pašalpas, teikdama pašalpas ir lengvatas vienišoms motinoms ir daugiavaikėms šeimoms, taip pat kitų rūšių pašalpas ir kitaip remdama šeimą.
Motinystė Lietuvos Respublikoje yra visos liaudies gerbiama, valstybės saugoma ir skatinama. Motinos ir vaiko interesų apsaugą užtikrina specialios moterų darbo ir sveikatos apsaugos priemonės, sudarytos moterims sąlygos derinti darbą su motinyste; motinystės ir vaikų teisinis gynimas, materialinis ir moralinis rėmimas, įskaitant nėštumo ir gimdymo atostogų teikimą moterims, paliekant darbo užmokestį, ir kitų lengvatų teikimas nėščioms moterims ir motinoms.
6 straipsnis. Valstybės vykdomas teisinis santuokos ir šeimos santykių
reguliavimas
Lietuvos Respublikoje santuokos ir šeimos santykius teisiškai reguliuoja tiktai valstybė.
*Pripažįstama tiktai santuoka, sudaryta valstybiniuose civilinės metrikacijos organuose. Religinės santuokos apeigos, kaip ir kitos religinės apeigos, neturi teisinės reikšmės.
Ši taisyklė netaikoma gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo ir mirties religinėms apeigoms, atliktoms iki tarybinių civilinės metrikacijos organų įsteigimo arba atkūrimo, ir joms patvirtinti gautiems dokumentams.
*Pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 6 straipsnio antroji dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio ketvirtajai daliai.
Straipsnio pakeitimai:
1994-04-21, Žin., Nr. 31-562 (1994-04-27)
7 straipsnis. Santuokos ir šeimos įstatymai
Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų pagrindais Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos įstatymus sudaro Pagrindai ir sutinkamai su jais leidžiami kiti TSR Sąjungos įstatyminiai aktai, šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatyminiai aktai.
Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos įstatymai sprendžia klausimus, kuriuos TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų pagrindai priskiria sąjunginių respublikų žiniai, ir santuokos bei šeimos santykių klausimus, kurių Pagrindai tiesiogiai nenumato.
8 straipsnis. Kitų sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų taikymas Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje
Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų pagrindais santuokos, įvaikinimo, globos ir rūpybos įsteigimo galiojimas ir civilinės būklės aktų, sudarytų ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, galiojimas Lietuvos Respublikoje nustatomas pagal tos sąjunginės respublikos įstatymus, kurios teritorijoje yra sudaryta santuoka, atliktas įvaikinimas, įsteigta globa ir rūpyba arba įregistruotas civilinės būklės aktas.
Antrasis skirsnis
9 straipsnis. Ieškininė senatis ir jos taikymo tvarka
Reikalavimams, kylantiems iš santuokos ir šeimos santykių, ieškininė senatis netaikoma, išskyrus tuos atvejus, kai pažeistai teisei ginti terminas yra nustatytas TSR Sąjungos įstatymuose ir šiame kodekse. Šiais atvejais ieškininę senatį teismas taiko sutinkamai su civiliniais įstatymais, jeigu įstatyme nenustatyta kitaip.
Teismas, taikydamas ieškininę senatį nustatančias normas, vadovaujasi atitinkamomis taisyklėmis, nustatytomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktajame ir šeštajame skirsniuose.
10 straipsnis. Ieškininės senaties termino eigos pradžia
Ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamame šio kodekso straipsnyje.
II SKYRIUS
SANTUOKA
Trečiasis skirsnis
SANTUOKOS SUDARYMAS
11 straipsnis. Organai, kuriuose sudaroma santuoka
Santuoka sudaroma valstybiniuose civilinės metrikacijos organuose.
12 straipsnis. Teisinė santuokos registravimo reikšmė
Santuokos registravimas nustatomas tiek valstybiniais ir visuomeniniais interesais, tiek siekiant apsaugoti sutuoktinių ir vaikų asmenines bei turtines teises ir interesus.
**Sutuoktinių teises ir pareigas sukuria tik santuoka, sudaryta valstybiniuose civilinės metrikacijos organuose. Šios teisės ir pareigos atsiranda nuo santuokos įregistravimo civilinės metrikacijos organuose laiko.
Santuokos įregistravimas civilinės metrikacijos organuose yra neginčijamas santuokos buvimo patvirtinimas ir gali būti nuginčijamas tik teismine tvarka.
**Pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 12 straipsnio antrosios dalies norma, jog sutuoktinių teises ir pareigas sukuria tik santuoka, sudaryta valstybiniuose civilinės metrikacijos organuose, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio ketvirtajai daliai.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
1994-04-21, Žin., Nr. 31-562 (1994-04-27)
13 straipsnis. Terminas, kuriam praėjus, registruojama santuoka
Santuoka sudaroma, praėjus vienam mėnesiui po to, kai norintieji tuoktis paduoda valstybiniam civilinės metrikacijos organui pareiškimą.
Atskirais atvejais, susituokiančiųjų prašymu, esant svarbioms priežastims, rajono, miesto, miesto rajono (kur yra civilinės metrikacijos skyrius) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas, arba jiems pavedus ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas gali šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą terminą sutrumpinti.
14 straipsnis. Santuokos sudarymo iškilmingumas
Santuoka sudaroma iškilmingai. Civilinės metrikacijos organai pasirūpina, kad būtų iškilminga santuokos registravimo aplinka, jeigu su tuo sutinka susituokiantieji asmenys.
15 straipsnis. Santuokos sudarymo sąlygos
Santuokai sudaryti būtina, kad su tuo sutiktų abu susituokiantieji asmenys ir kad jiems būtų suėjęs santuokinis amžius.
Santuoka negali būti sudaroma, jeigu yra šio kodekso 17 straipsnyje nurodytų kliūčių.
16 straipsnis. Santuokinis amžius
Santuokinis amžius nustatomas 18 metų.
Išimtiniais atvejais rajono, miesto, miesto rajono (kur yra civilinės metrikacijos skyrius) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu gali būti leidžiama tuoktis asmenims, nesulaukusiems santuokinio amžiaus.
17 straipsnis. Kliūtys santuokai sudaryti
Neleidžiama sudaryti santuokos:
1) tarp asmenų, iš kurių bent vienas jau yra kitoje santuokoje;
2) tarp tiesiosios aukštutinės ir žemutinės linijos giminaičių, tarp tikrųjų ir netikrųjų brolių bei seserų, taip pat tarp įtėvių ir įvaikių;
3) tarp asmenų, iš kurių bent vienas yra teismo pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės.
Ketvirtasis skirsnis
ASMENINĖS SUTUOKTINIŲ TEISĖS
18 straipsnis. Susituokiančiųjų teisė pasirinkti pavardę
Asmuo, sudarydamas santuoką, turi teisę pasilikti savo pavardę, priimti su juo susituokiančiojo pavardę arba prie savo pavardės prijungti su juo susituokiančiojo pavardę.
Susituokiantieji neturi teisės sujungti pavardžių, jeigu iki santuokos nors vieno jų pavardė yra dviguba.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.VIII-113, 1997-02-18, Žin., Nr. 19-409 (1997-03-05)
19 straipsnis. Vaikų auklėjimo ir kitų šeimos gyvenimo klausimų sprendimas
Sutuoktiniai šeimoje turi lygias teises.
Vaikų auklėjimo ir kitus šeimos gyvenimo klausimus sutuoktiniai sprendžia kartu.
20 straipsnis. Sutuoktinių teisė pasirinkti užsiėmimą, profesiją ir gyvenamąją vietą
Kiekvienas iš sutuoktinių gali laisvai pasirinkti užsiėmimą, profesiją ir gyvenamąją vietą.
Penktasis skirsnis
TURTINĖS SUTUOKTINIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
21 straipsnis. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė
Turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti.
Sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio.
Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.
Sandoriams sudaryti dėl turto, kuriam reikalingas privalomas notariškas tvirtinimas ar registracija atitinkamuose organuose, perleidimo arba įkeitimo, kito sutuoktinio sutikimas sandoriui sudaryti turi būti išreikštas raštu.
22 straipsnis. Asmeninė kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybė
Turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė.
Sutuoktinių individualaus naudojimo daiktai (drabužiai, avalynė ir pan.), išskyrus brangenybes ir kitus prabangos daiktus, nors jie ir įgyti santuokos metu iš sutuoktinių bendrų lėšų, yra asmeninė kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybė.
Kiekvieno iš sutuoktinių turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine jų nuosavybe, jeigu bus nustatyta, kad santuokos metu buvo įdėtos lėšos, žymiai padidinusios šio turto vertę.
23 straipsnis. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimas
Padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis.
Atsižvelgdamas į vieno iš sutuoktinių sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali priteisti vienam iš sutuoktinių didesnę bendro turto dalį. Dalijant sutuoktinių, turinčių nepilnamečių vaikų, turtą, visais atvejais turi būti atsižvelgta į šių vaikų turtinius interesus.
Turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalijamas tiek jiems išsituokiant, tiek ir santuokos metu, kiekvieno iš sutuoktinių reikalavimu.
Reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1106, 1999-03-25, Žin., Nr. 33-944 (1999-04-14)
24 straipsnis. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo būdai
Jeigu sutuoktiniai nesusitaria dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, tai pagal vieno iš sutuoktinių ieškinį padalijama šitaip:
1) turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir kiekvieno sutuoktinio dalį bendrame turte, jeigu galima taip padalyti;
2) turtas natūra perduodamas vienam iš sutuoktinių, kartu jį įpareigojant kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į turtinę sutuoktinių padėtį, vaikų interesus ir kitus dėmesio vertus sutuoktinių interesus.
25 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į sutuoktinių turtą pagal jų prievoles
Pagal vieno iš sutuoktinių prievoles išieškojimas nukreipiamas tik į asmeninį jo turtą ir į jo dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Pagal vieno iš sutuoktinių prisiimtą prievolę jie atsako turtu, kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, jeigu teismas nustato, kad tai, kas gauta pagal šią prievolę, yra sunaudota šeimos interesais.
Išieškojimas atlyginti žalai, padarytai nusikaltimu, gali būti nukreipiamas taip pat į turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyta, kad šis turtas įgytas nusikalstamu būdu gautomis lėšomis.
26 straipsnis. Sutuoktinių-kolūkiečių kiemo narių teisė į turtą
Šio kodekso 21-25 straipsniuose nustatytos taisyklės taikomos tik tam sutuoktinių-kolūkiečių kiemo narių turtui, kuris sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 118 straipsniu yra asmeninė jų nuosavybė.
Sutuoktinių teises valdyti kolūkiečių kiemo nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 132-140 straipsniai.
Šio straipsnio taisyklės taikomos taip pat ir individualia darbine veikla žemės ūkyje besiverčiantiems sutuoktiniams.
27 straipsnis. Sutuoktinių savitarpio išlaikymo pareigos
Sutuoktiniai privalo materialiai remti vienas antrą. Jeigu atsisakoma teikti tokią paramą, materialinės paramos reikalingas nedarbingas sutuoktinis, taip pat žmona nėštumo laikotarpiu ir trejus metus po vaiko gimimo turi teisę teismine tvarka gauti išlaikymą (alimentus) iš antrojo sutuoktinio, jeigu šis išsigali jį teikti. Ši teisė išlieka ir santuoką nutraukus.
28 straipsnis. Sutuoktinio teisė į išlaikymą, nutraukus santuoką
Ištuoktas paramos reikalingas nedarbingas sutuoktinis taip pat turi teisę gauti iš antrojo sutuoktinio išlaikymą, jeigu jis tapo nedarbingas per vienerius metus po santuokos nutraukimo.
Jeigu sutuoktiniai ilgą laiką buvo santuokoje, teismas turi teisę priteisti alimentus ištuokto sutuoktinio naudai ir tuo atveju, kai šiam sutuoktiniui suėjo pensinis amžius ne vėliau kaip per penkerius metus nuo santuokos nutraukimo laiko.
29 straipsnis. Alimentų dydis
Paramos reikalingam nedarbingam sutuoktiniui alimentai priteisiami kas mėnuo mokama tvirta pinigų suma, kurią teismas nustato, vadovaudamasis materialine ir šeimine abiejų sutuoktinių padėtimi. Be to, atsižvelgiama į paramos reikalingo negarbingo sutuoktinio galimybę gauti išlaikymą iš vaikų, pagal įstatymą privalančių jį išlaikyti.
Pasikeitus materialinei ar šeiminei vieno iš sutuoktinių padėčiai arba galimybei gauti išlaikymą iš vaikų, kiekvienas iš sutuoktinių turi teisę reikalauti teismine tvarka pakeisti alimentų dydį.
30 straipsnis. Alimentų sutuoktiniui išlaikyti mokėjimo ir išieškojimo tvarka
Alimentų sutuoktiniui išlaikyti mokėjimui ir išieškojimui taikomos šio kodekso tryliktajame skirsnyje nustatytos taisyklės.
31 straipsnis. Sutuoktinio atleidimas nuo pareigos išlaikyti antrąjį sutuoktinį arba šios
pareigos apribojimas terminu
Teismas gali atleisti sutuoktinį nuo pareigos išlaikyti antrąjį paramos reikalingą nedarbingą sutuoktinį arba apriboti šią pareigą tam tikru terminu tiek santuokos metu, tiek ir ją nutraukus:
1) jeigu paramos reikalingas sutuoktinis tapo nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis medžiagomis arba dėl tyčinio nusikaltimo padarymo;
2) jeigu sutuoktiniai neilgai tebuvo santuokoje;
3) jeigu reikalaujantis mokėti alimentus sutuoktinis netinkamai elgiasi.
32 straipsnis. Sutuoktinio netekimas teisės į išlaikymą
Sutuoktinis netenka teisės gauti iš antrojo sutuoktinio išlaikymą:
1) jeigu išnyko sąlygos, kurios pagal šio kodekso 27 ir 28 straipsnius yra pagrindas išlaikymui gauti;
2) jeigu paramos reikalingas nedarbingas sutuoktinis sudarė naują santuoką.
Šeštasis skirsnis
33 straipsnis. Santuokos pasibaigimas, sutuoktiniui mirus
Santuoka pasibaigia, vienam iš sutuoktinių mirus arba teismine tvarka paskelbus jį mirusiu.
34 straipsnis. Santuokos pasibaigimas, sutuoktiniams esant gyviems
Sutuoktiniams esant gyviems, santuoka gali būti nutraukta, juos ištuokiant vieno arba abiejų sutuoktinių pareiškimu.
Vyras neturi teisės be žmonos sutikimo kelti santuokos nutraukimo bylos, žmonai esant nėščiai ir vienerius metus po vaiko gimimo.
35 straipsnis. Santuokos nutraukimo tvarka
Santuoka nutraukiama teismine tvarka, o šio kodekso 37 ir 38 straipsniuose numatytais atvejais - civilinės metrikacijos organuose.
36 straipsnis. Santuokos nutraukimas teismine tvarka
Teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir turi teisę atidėti bylos išnagrinėjimą, paskirdamas sutuoktiniams terminą susitaikyti iki šešių mėnesių.
Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma.
Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas reikiamais atvejais imasi priemonių apsaugoti nepilnamečių vaikų ir nedarbingo sutuoktinio interesams.
37 straipsnis. Santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos organuose, abiem
sutuoktiniams sutinkant
Jeigu nutraukti santuoką sutinka abu sutuoktiniai, neturintys nepilnamečių vaikų, santuoka nutraukiama civilinės metrikacijos organuose.
Šiais atvejais ištuoka įforminama ir sutuoktiniams ištuokos liudijimas išduodamas, praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kurią sutuoktiniai padavė pareiškimą dėl ištuokos. Jeigu, praėjus trims mėnesiams nuo pareiškimo dėl ištuokos padavimo dienos, sutuoktiniai per sekančius tris mėnesius neatvyksta į civilinės metrikacijos organą ištuokos įforminti, tai pareiškimas dėl ištuokos laikomas nepaduotu.
Jeigu tarp sutuoktinių yra ginčas dėl išlaikymo mokėjimo paramos reikalingam nedarbingam sutuoktiniui arba ginčas dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, padalijimo, sutuoktiniai arba vienas iš jų turi teisę kreiptis su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo į teismą.
38 straipsnis. Santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos organuose, pripažinus vieną iš sutuoktinių nežinia kur esančiu ar neveiksniu arba nuteisus laisvės atėmimu
Civilinės metrikacijos organuose santuoka nutraukiama su asmenimis:
1) kurie įstatymo nustatyta tvarka pripažinti nežinia kur esančiais;
2) kurie įstatymo nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės;
3) kurie už nusikaltimo padarymą nuteisti laisvės atėmimu ne mažiau kaip trejiems metams.
Esant ginčui dėl vaikų, dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pasidalijimo arba dėl lėšų paramos reikalingam nedarbingam sutuoktiniui išlaikyti mokėjimo, santuoka nutraukiama teismine tvarka.
39 straipsnis. Sutuoktinio pavardės išsaugojimas arba pakeitimas nutraukiant
santuoką
Sutuoktinis, kuris tuokdamasis pakeitė savo pavardę į kitą, turi teisę ir nutraukus santuoką vadintis šia pavarde, arba jo reikalavimu civilinės metrikacijos organams registruojant santuokos nutraukimą jam suteikiama ikisantuokinė pavardė.
40 straipsnis. Santuokos pasibaigimo laikas ištuokos atveju
Santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose.
41 straipsnis. Santuokos klausimas, atsiradus sutuoktiniui, kuris buvo paskelbtas mirusiu arba pripažintas nežinia kur esančiu
Jeigu atsiranda sutuoktinis, įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas mirusiu, ir panaikinamas teismo sprendimas paskelbti jį mirusiu, tai santuoka laikoma atstatyta, jeigu antrasis sutuoktinis nėra sudaręs naujos santuokos.
Tuo atveju, kai atsiranda sutuoktinis, įstatymo nustatyta tvarka pripažintas nežinia kur esančiu, jeigu, tuo remiantis, santuoką su juo yra nutraukęs civilinės metrikacijos organas arba teismas, ir kai panaikinamas teismo sprendimas pripažinti jį nežinia kur esančiu, santuoką gali atstatyti civilinės metrikacijos organas bendru sutuoktinių pareiškimu, o tais atvejais, kai santuoka buvo nutraukta teismine tvarka, teismas panaikina sprendimą nutraukti santuoką.
Santuoka negali būti atstatyta, jeigu pripažinto nežinia kur esančiu asmens sutuoktinis sudarė naują santuoką.
Septintasis skirsnis
SANTUOKOS NEGALIOJIMAS
42 straipsnis. Santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindai
Santuoka gali būti pripažįstama negaliojančia, jeigu pažeistos santuokos sudarymo sąlygos, nustatytos šio kodekso 15-17 straipsniuose, taip pat tais atvejais, kai santuoka įregistruota, neketinant sukurti šeimą (fiktyvi santuoka).
43 straipsnis. Santuokos pripažinimo negaliojančia tvarka
Santuoka pripažįstama negaliojančia teismine tvarka.
44 straipsnis. Santuokos pripažinimas negaliojančia dėl to, kad sutuoktiniui nebuvo suėjęs santuokinis amžius
Reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia dėl to, kad ją sudarė asmuo, kuriam nebuvo suėjęs santuokinis amžius, turi teisę šio sutuoktinio tėvai arba rūpintojas (globėjas), taip pat globos ir rūpybos organai bei prokuroras. Visais atvejais turi būti įtraukiamas dalyvauti byloje globos ir rūpybos organas.
Jeigu iki bylos išsprendimo nepilnamečiui sutuoktiniui sueina santuokinis amžius, santuoka gali būti pripažįstama negaliojančia tik jo reikalavimu.
Santuoka, sudaryta asmens, kuriam nebuvo suėję santuokinis amžius, negali būti pripažįstama negaliojančia, jeigu toks pripažinimas prieštarauja jo interesams.
45 straipsnis. Santuokos pripažinimas negaliojančia dėl to, kad ji sudaryta tarp asmenų,iš kurių bent vienas buvo kitoje santuokoje
Reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia dėl to, kad ji sudaryta tarp asmenų, iš kurių bent vienas santuokos sudarymo metu jau buvo kitoje santuokoje, turi teisę sutuoktinis, kuris santuokos sudarymo metu nebuvo kitoje santuokoje, taip pat asmenys, kurių teisės pažeistos šios santuokos sudarymu, ir prokuroras.
46 straipsnis. Santuokos pripažinimas negaliojančia dėl jos sudarymo su asmeniu, pripažintu neveiksniu
Reikalauti pripažinti negaliojančia santuoką, sudarytą tarp asmenų, iš kurių bent vienas santuokos sudarymo metu buvo teismo pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, turi teisę kiekvienas iš sutuoktinių, pripažinto neveiksniu sutuoktinio globėjas, taip pat globos ir rūpybos organai bei prokuroras. Visais atvejais turi būti įtraukiamas dalyvauti byloje globos ir rūpybos organas.
47 straipsnis. Santuokos pripažinimas negaliojančia dėl jos sudarymo tarp artimų giminaičių, taip pat tarp įtėvio ir įvaikio
Reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia dėl to, kad ji sudaryta tarp tiesiosios aukštutinės ir žemutinės linijos giminaičių, taip pat tarp tikrųjų ir netikrųjų brolių bei seserų, turi teisę kiekvienas iš sutuoktinių ir prokuroras.
Reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia dėl to, kad ji sudaryta tarp įtėvio ir įvaikio, turi teisę įvaikis ir prokuroras.
48 straipsnis. Santuokos pripažinimas negaliojančia dėl jos fiktyvumo
Reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia dėl jos fiktyvumo turi teisę prokuroras, o tais atvejais, kai tik vienas iš sutuoktinių sudarė santuoką, neketindamas sukurti šeimos, tokį reikalavimą gali pareikšti taip pat antrasis sutuoktinis.
Fiktyviai sudaryta santuoka negali būti pripažįstama negaliojančia, jeigu, sudarius santuoką, tarp ją sudariusių asmenų atsirado sutuoktiniai santykiai.
49 straipsnis. Laikas, nuo kurio santuoka laikoma negaliojančia
Pripažinta negaliojančia santuoka laikoma negaliojančia nuo jos sudarymo laiko.
50 straipsnis. Santuokos pripažinimo negaliojančia pasekmės
Santuokos pripažinimas negaliojančia atima iš sutuoktinių visas teises, atsiradusias iš šios santuokos, jų tarpe ir teisę gauti iš antrojo sutuoktinio išlaikymą.
Sutuoktinis, kuris tuokdamasis pakeitė savo pavardę į kitą, turi teisę ir pripažinus santuoką negaliojančia vadintis šia pavarde, arba jo reikalavimu jam suteikiama ikisantuokinė pavardė.
Turtui, bendrai įgytam asmenų, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, nuo santuokos sudarymo laiko iki jos pripažinimo negaliojančia taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 122-128 straipsnių nustatytos taisyklės.
Jeigu vienas iš sutuoktinių nuslėpė nuo kito, kad yra santuokoje, tai, pripažįstant santuoką negaliojančia, teismas turi teisę išieškoti iš jo lėšas išlaikyti asmeniui, kuris buvo su juo negaliojančioje santuokoje, sutinkamai su šio kodekso 27-32 straipsniais, taip pat turi teisę taikyti turtui, kurį šie asmenys įgijo bendrai iki santuokos pripažinimo negaliojančia, šio kodekso 21-24 straipsniais nustatytus nuostatus.
51 straipsnis. Negaliojančioje santuokoje gimusių vaikų teisės ir pareigos
Santuokos pripažinimas negaliojančia nepaveikia tokioje santuokoje gimusių vaikų teisių.
Vaikai, gimę arba pradėti pripažintoje negaliojančia santuokoje, turi tas pačias teises ir pareigas, kaip ir galiojančioje santuokoje gimę vaikai.
Aštuntasis skirsnis
52 straipsnis. Tėvų ir vaikų teisių bei pareigų atsiradimo pagrindai
Tėvų ir vaikų savitarpio teisės ir pareigos grindžiamos vaikų kilme, patvirtinta įstatymo nustatyta tvarka.
53 straipsnis. Vaikų kilimo iš tėvų, esančių tarpusavyje santuokoje, patvirtinimas
Vaiko kilimas iš tėvų, esančių tarpusavyje santuokoje, patvirtinamas tėvų santuokos įrašų.
54 straipsnis. Vaiko kilimo iš tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, nustatymas bendru jų pareiškimu
Vaiko kilimas iš tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, nustatomas, paduodant valstybiniam civilinės metrikacijos organui bendrą vaiko tėvo ir motinos pareiškimą.
55 straipsnis. Vaiko kilmės nustatymas, kai nėra bendro tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, pareiškimo
Jeigu vaikas gimė iš tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, ir nėra bendro tėvų pareiškimo, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka vieno iš vaiko tėvų arba globėjo (rūpintojo), taip pat paties vaiko, jam pasiekus pilnametystę, pareiškimu.
Pagrindas tėvystei nustatyti yra ekspertizės išvada giminystės ryšiui įrodyti, taip pat kiti įrodymai, patvirtinantys tėvystę.
Teismas, priėmęs sprendimą nustatyti tėvystę, privalo įsiteisėjus sprendimui nusiųsti sprendimo nuorašą ieškovo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai (organui) tėvystės nustatymui įregistruoti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1106, 1999-03-25, Žin., Nr. 33-944 (1999-04-14)
56 straipsnis. Tėvystės nustatymas, mirus spėjamam vaiko tėvui
Jeigu miršta spėjamas vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvas, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso dvidešimt šeštasis skirsnis) sutinkamai su šio kodekso 55 straipsnio antrąja dalimi. Jeigu kyla ginčas dėl teisės, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 271 straipsnio trečiosios dalies nustatytos taisyklės.
57 straipsnis. Vaikų, gimusių iš tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, teisės ir pareigos
Vaikai, gimę iš nesančių tarpusavyje santuokoje tėvų, nustačius jų tėvystę, turi tėvų ir jų giminaičių atžvilgiu tas pačias teises ir pareigas, kaip ir vaikai, gimę iš esančių tarpusavyje santuokoje tėvų.
58 straipsnis. Įrašas apie esančius tarpusavyje santuokoje tėvus
Tėvas ir motina, esantys tarpusavyje santuokoje, įrašomi gimimų įrašų knygoje vaiko tėvais bet kurio iš jų pareiškimu.
59 straipsnis. Įrašo tėvais nuginčijimas
Asmuo, įrašytas vaiko tėvu arba motina, turi teisę ginčyti įrašą per vienerius metus nuo to laiko, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie įrašą. Jeigu tuo metu asmuo, įrašytas tėvu arba motina, buvo nepilnametis, vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo to laiko, kai jam suėjo aštuoniolika metų.
60 straipsnis. Įrašas apie nesančius tarpusavyje santuokoje tėvus
Jeigu tėvai nėra tarpusavyje santuokoje, vaiko motina įrašoma motinos pareiškimu, o vaiko tėvas įrašomas bendru vaiko tėvo ir motinos pareiškimu arba pagal teismo sprendimą.
Jeigu motina yra mirusi, pripažinta neveiksnia, jai apribotos tėvystės teisės, taip pat jeigu negalima nustatyti jos gyvenamosios vietos, vaiko tėvas įrašomas tėvo pareiškimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1783, 2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)
61 straipsnis. Įrašas apie vaiko tėvą tais atvejais, kai tėvystė nenustatyta
Vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, jeigu nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimų įrašų knygoje įrašomas pagal motinos pavardę. Vaiko tėvo vardas ir tėvavardis įrašomi vaiko motinos nurodymu.
62 straipsnis. Vaiko vardo, tėvavardžio ir pavardės nustatymas
Vaiko vardas nustatomas tėvų susitarimu, tėvavardis suteikiamas pagal tėvo vardą.
Vaiko pavardė nustatoma pagal tėvų pavardę. Jeigu tėvų pavardės yra skirtingos, vaikui suteikiama tėvų susitarimu motinos arba tėvo pavardė.
Jeigu tėvai dėl vaiko vardo ar pavardės nesusitaria, ginčą sprendžia globos ir rūpybos organas, dalyvaujant tėvams.
63 straipsnis. Vaikų pavardės pakeitimas
Santuokos tarp tėvų pasibaigimas arba jos pripažinimas negaliojančia nepakeičia vaikų pavardės.
Tėvas (motina), pas kurį vaikas liko gyventi, santuokai pasibaigus ar pripažinus ją negaliojančia, turi teisę, globos ir rūpybos organui leidus, suteikti vaikui savo pavardę, jeigu antrasis iš tėvų be svarbių priežasčių daugiau kaip vienerius metus nedalyvauja vaiko auklėjime ir išlaikyme. Po to, kai vaikui yra suėję dešimt metų amžiaus, šitaip pakeisti jo pavardę galima tik jo sutikimu.
Devintasis skirsnis
64 straipsnis. Tėvų teisių ir pareigų savo vaikų atžvilgiu lygybė
Tėvas ir motina savo vaikų atžvilgiu turi lygias teises ir pareigas. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikų atžvilgiu ir tais atvejais, kai santuoka tarp jų nutraukta.
65 straipsnis. Asmeninės tėvų teisės ir pareigos
Tėvai privalo auklėti savo vaikus, rūpintis jų fiziniu vystymusi ir mokymu, ruošti visuomenei naudingam darbui, auginti garbingais socialistinės visuomenės nariais.
Nepilnamečių vaikų teises ir interesus privalo ginti jų tėvai. Jie yra nepilnamečių savo vaikų globėjai arba rūpintojai be specialaus paskyrimo.
Tėvystės teisės negali būti vykdomos priešingai vaikų interesams.
66 straipsnis. Vaikų auklėjimas tėvų tarpusavio susitarimu
Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia globos ir rūpybos organas, dalyvaujant tėvams.
67 straipsnis. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, tėvams gyvenant skyrium
Tėvams gyvenant skyrium, jų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas sprendžiamas tėvų susitarimu. Jeigu tėvai tarpusavyje nesusitaria, ginčą sprendžia teismas, vadovaudamasis vaiko interesais; teismas išklauso vaiką, kuriam yra suėję dešimt metų, arba jaunesnį vaiką, gebantį išreikšti savo nuomonę, ir atsižvelgia į jo pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi.
Pasikeitus aplinkybėms ar kai vienas iš tėvų, su kuriuo gyventi vaikui buvo nustatyta, atiduoda vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1106, 1999-03-25, Žin., Nr. 33-944 (1999-04-14)
68 straipsnis. Skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime
Tėvas (motina), kuriam tėvystės teisės neapribotos, gyvenantis skyrium nuo nepilnamečio vaiko, turi teisę dalyvauti vaiko auklėjime ir bendrauti su juo. Motina (tėvas), pas kurią gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1783, 2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)
69 straipsnis. Ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl vaikų auklėjimo sprendimas
Tuo atveju, kai tėvai negali susitarti dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimo vaiko auklėjime ir bendravimo su juo, ginčijamus klausimus sprendžia globos ir rūpybos organas, dalyvaujant tėvams.
Jeigu vienas iš tėvų nevykdo globos ir rūpybos organo sprendimo, antrasis iš tėvų arba globos ir rūpybos organas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnis) turi teisę kreiptis į teismą, kad šis išspręstų ginčą.
70 straipsnis. Tėvų teisė reikalauti grąžinti nepilnamečius jų vaikus iš bet kurio asmens
Tėvai turi teisę reikalauti grąžinti jiems nepilnamečius jų vaikus iš bet kurio asmens, laikančio juos pas save ne pagal įstatymą ar teismo sprendimą. Teismas gali atmesti tokį reikalavimą, jeigu prieina išvadą, kad vaiko perdavimas tėvams prieštarauja jo interesams.
71 straipsnis. Tėvystės teisių apribojimo sąlygos, būdai ir padariniai
Kai tėvas (motina) piktnaudžiauja savo tėvystės teisėmis, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba visiškai nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvo (motinos) tėvystės teisių apribojimo. Tėvystės teises apriboti neterminuotai galima tik tuo atveju, kai teismas jau buvo tėvystės teises laikinai apribojęs.
Teismas laikinai ar neterminuotai tėvystės teises apriboja atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvystės teises. Teismas, spręsdamas dėl tėvystės teisių apribojimo, išklauso vaiką, kuriam yra suėję dešimt metų, arba jaunesnį vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę, ir atsižvelgia į jo pageidavimus. Neterminuotai tėvystės teisės gali būti apribojamos tuo atveju, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
Kai tėvo (motinos) tėvystės teisės apribojamos laikinai ar neterminuotai, sustabdomos tėvo (motinos) įstatymų nustatytos giminyste pagrįstos asmeninės ir turtinės teisės.
Tėvystės teisių apribojimas neatleidžia tėvų nuo pareigos išlaikyti vaikus.
Tėvystės teisės apribojamos tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas.
Tėvystės teisių neterminuotą apribojimą galima panaikinti tik tuomet, kai vaikas nėra įvaikintas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1783, 2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)
72 straipsnis. Bylos dėl tėvystės teisių apribojimo iškėlimas ir nagrinėjimas
Tėvystės teisių apribojimo byla nagrinėjama vaiko teisių apsaugos tarnybų, valstybinių arba visuomeninių organizacijų, vieno iš vaiko tėvų arba globėjo (rūpintojo) pareiškimu, taip pat prokuroro ieškiniu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1783, 2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)
73 straipsnis. Neteko galios.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1783, 2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)
74 straipsnis. Vaikų, kurių tėvų apribotos tėvystės teisės, aprūpinimas
Jeigu tėvystės teisės apribojamos vienam iš tėvų, vaikas paprastai lieka pas antrąjį iš tėvų.
Tėvystės teises apribojus abiem tėvams (ar turėtam vieninteliam iš tėvų), vaikui steigiama globa Vaiko globos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1783, 2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)
75 straipsnis. Tėvo (motinos), kuriam apribotos tėvystės teisės, teisė matytis su vaiku
Globos ir rūpybos institucijos turi leisti tėvui (motinai), kuriam apribotos tėvystės teisės, matytis su vaiku, jeigu jo bendravimas su vaiku nedaro vaikui žalingos įtakos ir jeigu vaikas nėra įvaikintas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1783, 2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)
76 straipsnis. Tėvystės teisių apribojimo panaikinimo pagrindai
Panaikinti tėvystės teisių apribojimą leidžiama, jeigu to reikalauja vaikų interesai ir jeigu vaikai nėra įvaikinti. Šiuo atveju teismas vadovaujasi tuo, kad tėvo (motinos), kuriam apribotos tėvystės teisės, elgesys bei gyvenimo būdas pasikeitė ir jis (ji) gali auklėti vaiką.
Teismas, spręsdamas dėl tėvystės teisių apribojimo panaikinimo, išklauso vaiką, kuriam yra suėję dešimt metų, arba jaunesnį vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę, ir atsižvelgia į jo pageidavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1783, 2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)
77 straipsnis. Tėvystės teisių apribojimo panaikinimo tvarka
Tėvystės teisių apribojimas panaikinamas tik teismine tvarka pagal asmens, kuriam apribotos tėvystės teisės, ieškinį tam asmeniui, kuris yra įstatyminis vaiko atstovas, o tuo atveju, kai vaikas auklėjamas vaikų įstaigoje, - globos ir rūpybos institucijai.
Tėvystės teisių apribojimo panaikinimo byloje būtinas prokuroro dalyvavimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1783, 2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)
78 straipsnis. Vaiko paėmimas globoti
Jeigu tėvai piktnaudžiauja tėvystės teisėmis, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikų socialinio ugdymo poreikiams, teismas arba Vaiko teisių apsaugos tarnyba gali priimti sprendimą paimti vaiką ir perduoti jį globoti Vaiko globos įstatymo nustatyta tvarka neapribojant tėvystės teisių.
Išnykus priežastims, dėl kurių vaikas buvo paimtas globoti, teismas arba Vaiko teisių apsaugos tarnyba tėvų pareiškimu priima sprendimą grąžinti jį tėvams, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1783, 2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)
79 straipsnis. Būtinas globos ir rūpybos organų dalyvavimas, sprendžiant ginčus, susijusius su vaikų auklėjimu
Kai teismas nagrinėja ginčus, susijusius su vaikų auklėjimu, turi būti įtraukiamas dalyvauti byloje globos ir rūpybos organas.
Globos ir rūpybos organas privalo patikrinti vaiko ir asmenų, reikalaujančių perduoti jiems auklėti vaiką, gyvenimo sąlygas ir duoti teismui savo išvadą.
Dešimtasis skirsnis
80 straipsnis. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus
Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir paramos reikalingus nedarbingus pilnamečius vaikus.
81 straipsnis. Išieškomų iš tėvų nepilnamečiams vaikams alimentų dydis
Alimentai nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų išieškomi tokio dydžio: vienam vaikui - vienas ketvirtadalis, dviem vaikams - vienas trečdalis, trims ir daugiau vaikų - pusė tėvų uždarbio (pajamų), bet ne mažiau negu vienas minimalus gyvenimo lygis (MGL) kiekvienam vaikui.
Šių dalių dydis ir minimalus dydis gali būti teismo sumažintas, jeigu tėvas (motina), privalantis mokėti alimentus, turi kitų nepilnamečių vaikų, kurie, išieškojus šiame straipsnyje nustatyto dydžio alimentus, liktų materialiai mažiau aprūpinti, negu alimentus gaunantys vaikai, taip pat tais atvejais, kai tėvas (motina), iš kurio išieškomi alimentai, yra pirmosios ar antrosios grupės invalidas, arba jeigu vaikai dirba ir turi pakankamą uždarbį, arba dėl kitų svarbių priežasčių.
Teismas turi teisę sumažinti alimentus arba atleisti nuo jų mokėjimo, jeigu vaikai yra valstybės arba visuomeninės organizacijos pilnutinai išlaikomi.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1245, 1991-04-23, Žin., Nr. 13-333 (1991-05-10)
Nr. VIII-479, 1997-10-23, Žin., Nr. 99-2507 (1997-10-31)
82 straipsnis. Uždarbio (pajamų), iš kurio turi būti atskaitomi alimentai, rūšys
Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų pagrindų 22 straipsnio šeštąja dalimi uždarbio (pajamų), įskaitytino, išskaitant alimentus, rūšys nustatomos TSRS Ministrų Tarybos nustatyta tvarka.
83 straipsnis. Alimentų išieškojimas iš asmenų, turinčių pajamų iš pagalbinio ūkio sodybiniame sklype
Kai alimentai nepilnamečiams vaikams priteisiami iš tėvų - kolūkio narių, taip pat iš darbininkų ir tarnautojų, turinčių pajamų iš pagalbinio ūkio sodybiniame sklype, greta alimentų, išieškomų tam tikra uždarbio (pajamų), gaunamo už darbą visuomeniniame kolūkio ūkyje, ir darbo užmokesčio dalimi (81 straipsnis), gali būti taip pat išieškoma tam tikra pinigų suma, kurią nustato teismas, vadovaudamasis pajamomis iš pagalbinio ūkio, tenkančiomis šiam tėvui (motinai).
84 straipsnis. Alimentų nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymas tvirta pinigų suma
Tais atvejais, kai tėvas (motina), privalantis mokėti alimentus nepilnamečiams vaikams, turi nereguliarų, kintantį uždarbį ar pajamas arba kai šis tėvas (motina) dalį uždarbio ar pajamų gauna natūra, taip pat kitais atvejais, kai išieškoti alimentus tėvo (motinos) uždarbio (pajamų) dalimi yra negalima arba sunku, asmens, reikalaujančio mokėti lėšas nepilnamečiams vaikams išlaikyti, prašymu alimentai gali būti nustatomi tvirta pinigų suma, mokama kas mėnuo.
Šios sumos dydis nustatomas, vadovaujantis spėjamu tėvo (motinos) uždarbiu (pajamomis), sutinkamai su šio kodekso 81 straipsnio nustatytomis taisyklėmis.
Jeigu vaikų lieka pas abu tėvus, alimentų priteisiamų iš vieno tėvų kito, mažiau aprūpinto naudai, dydis nustatomas tvirta pinigų suma, mokama kas mėnuo, kurią nustato teismas, vadovaudamasis materialine ir šeimine tėvų padėtimi, sutinkamai su šio kodekso 81 straipsnio nustatytomis taisyklėmis.
85 straipsnis. Tėvų dalyvavimas, padengiant papildomas išlaidas nepilnamečiams vaikams išlaikyti
Tėvai, kurie moka alimentus nepilnamečiams vaikams, gali būti įpareigojami padengti dalį papildomų išlaidų, kurių prireikė dėl nepaprastų aplinkybių (sunki vaiko liga, suluošinimas ir pan.). Dalyvavimo šiose išlaidose dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į materialinę ir šeiminę tėvų padėtį.
86 straipsnis. Atiduotiems į vaikų įstaigas ar šeimyninius vaikų namus vaikams alimentų išieškojimas
Iš tėvų, kurių vaikai atiduoti į valstybines vaikų įstaigas ar šeimyninius vaikų namus, alimentai, jeigu tėvai pagal įstatymą neatleisti nuo užmokesčio už vaikų išlaikymą mokėjimo, išieškomi šio kodekso 81 straipsnyje nustatytais dydžiais. Išieškoti alimentai pervedami į vaikų asmenines sąskaitas taupomajame banke.
87 straipsnis. Alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimas iki ginčo išsprendimo iš esmės
Alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo bylose tais atvejais, kai atsakovas civilinės metrikacijos knygoje įrašytas vaiko tėvu sutinkamai su šio kodekso 58 ir 60 straipsniais, teisėjas, priimdamas pareiškimą dėl alimentų išieškojimo, turi teisę priimti nutartį, kokio dydžio išlaidas vaikams išlaikyti atsakovas privalo padengti laikinai, kol bus išspręstas ginčas.
Jeigu tokios nutarties nepriėmė teisėjas, priimdamas ieškininį pareiškimą, ją gali priimti teismas tais atvejais, kai bylos nagrinėjimas atidedamas.
Šios sumos dydis gali būti nustatomas atsakovo uždarbio (pajamų) dalimi arba tvirta pinigų suma sutinkamai su šio kodekso 81-84 straipsnių nustatytomis taisyklėmis.
88 straipsnis. Alimentų nedarbingiems pilnamečiams vaikams dydis
Alimentų, išieškomų iš tėvų pilnamečiams nedarbingiems paramos reikalingiems vaikams, dydį nustato teismas tvirta kas mėnuo mokama pinigų suma, vadovaudamasis materialine ir šeimine tėvų ir reikalaujančių mokėti alimentus vaikų padėtimi.
Kartu teismas turi atsižvelgti į asmens, reikalaujančio mokėti alimentus, galimybę gauti išlaikymui lėšų iš savo sutuoktinio ir vaikų, pagal įstatymą privalančių jį išlaikyti.
89 straipsnis. Alimentų, išieškomų iš tėvų nepilnamečiams vaikams, dydžio pakeitimas
Esant šio kodekso 81 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse numatytoms aplinkybėms, tėvas (motina), mokantis alimentus nepilnamečiams vaikams, turi teisę reikalauti sumažinti nustatytą teismo sprendimu arba liaudies teisėjo nutarimu alimentų dydį. Toms aplinkybėms išnykus, asmuo, gaunantis alimentus nepilnamečiams vaikams, turi teisę reikalauti alimentų šio kodekso 81 straipsnyje nustatyta tėvo (motinos), privalančio mokėti alimentus, uždarbio (pajamų) dalimi arba atitinkamai tvirta pinigų suma pagal šio kodekso 84 straipsnį.
Jeigu iš vieno tėvo keliais teismų sprendimais priteisti skirtingų motinų vaikams alimentai, bendrai sudėjus, viršija šio kodekso 81 straipsnio pirmojoje dalyje numatytą alimentų dydį, tai alimentus mokantis tėvas gali pareikšti ieškinį kiekvienam asmeniui, kurio naudai teismas priėmė sprendimą išieškoti alimentus, dėl atitinkamo alimentų pagal tą teismo sprendimą sumažinimo.
90 straipsnis. Alimentų, išieškomų iš tėvų pilnamečiams vaikams, dydžio pakeitimas
Jeigu po to, kai teismas nustatė išieškotinos iš tėvų pilnamečiams nedarbingiems paramos reikalingiems jų vaikams išlaikyti sumos dydį, pasikeitė materialinė ar šeiminė tėvų arba vaikų padėtis, bet kuris iš jų turi teisę reikalauti pakeisti anksčiau nustatytą alimentų dydį arba nutraukti jų išieškojimą.
Vienuoliktasis skirsnis
ALIMENTINĖS VAIKŲ PAREIGOS
91 straipsnis. Vaikų pareigos tėvų atžvilgiu
Vaikai privalo rūpintis tėvais ir teikti jiems paramą.
Išlaikyti nedarbingus, paramos reikalingus tėvus yra jų pilnamečių vaikų pareiga.
92 straipsnis. Vaikų atleidimas nuo pareigos išlaikyti tėvus
Vaikai gali būti atleidžiami nuo pareigos išlaikyti savo tėvus, jeigu teismas nustato, kad tėvai vengė vykdyti tėvystės pareigas.
Tėvai, kuriems apribotos tėvystės teisės, neturi teisės reikalauti išlaikymo iš savo vaikų, dėl kurių jiems apribotos tėvystės teisės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1783, 2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)
93 straipsnis. Alimentų tėvams dydis
Alimentai nedarbingiems paramos reikalingiems tėvams priteisiami iš vaikų tvirta kas mėnuo mokama pinigų suma, vadovaujantis materialine ir šeimine tėvų ir vaikų padėtimi, atsižvelgiant į tėvo (motinos) galimybę gauti išlaikymą iš sutuoktinio, pagal įstatymą privalančio jį išlaikyti.
Jeigu ieškinys pareikštas ne visiems vaikams, teismas, nustatydamas alimentų dydį, turi atsižvelgti ir į kitų vaikų pareigą išlaikyti savo tėvus.
94 straipsnis. Alimentų dydžio pakeitimas
Jeigu, teismui nustačius išieškotinos iš vaikų nedarbingiems paramos reikalingiems jų tėvams išlaikyti sumos dydį, pasikeičia vaikų, privalančių teikti savo tėvams išlaikymą, arba tėvų, gaunančių iš vaikų alimentus, materialinė ar šeiminė padėtis, bet kuris iš jų turi teisę reikalauti pakeisti ankščiau nustatytą alimentų dydį arba nutraukti jų išieškojimą.
Dvyliktasis skirsnis
95 straipsnis. Patėvių pareiga išlaikyti povaikius
Patėviai (patėvis, pamotė) privalo išlaikyti savo nepilnamečius ir nedarbingus paramos reikalingus pilnamečius povaikius (posūnius ir podukras), jeigu šie buvo jų auklėjami ar išlaikomi ir neturi tėvų, vaikų ir sutuoktinio, pagal įstatymą privalančių juos išlaikyti, arba negali gauti iš jų reikiamo išlaikymo.
96 straipsnis. Povaikių pareiga išlaikyti patėvius
Pilnamečiai povaikiai privalo išlaikyti savo nedarbingus paramos reikalingus patėvius, jeigu šie auklėjo ar išlaikė juos ne mažiau kaip penkerius metus ir neturi sutuoktinio ir vaikų, pagal įstatymą privalančių juos išlaikyti, arba negali gauti iš jų reikiamo išlaikymo.
Teismas turi teisę atleisti povaikius nuo pareigos išlaikyti patėvius, jeigu šie nevykdė reikiamai savo pareigų juos auklėti ar išlaikyti.
97 straipsnis. Brolių ir seserų savitarpio išlaikymo pareiga
Pilnamečiai broliai ir seserys, turintys pakankamai lėšų, privalo išlaikyti savo nepilnamečius, taip pat nedarbingus pilnamečius paramos reikalingus brolius ir seseris, jeigu šie neturi tėvų, sutuoktinių ir vaikų, pagal įstatymą privalančių juos išlaikyti, arba negali gauti iš jų reikiamo išlaikymo.
98 straipsnis. Vaikaičių pareiga išlaikyti savo senolius
Pilnamečiai vaikaičiai, turintys pakankamai lėšų, privalo išlaikyti nedarbingus paramos reikalingus savo senolius, jeigu šie neturi vaikų ir sutuoktinių, pagal įstatymą privalančių juos išlaikyti, arba negali gauti iš jų reikiamo išlaikymo.
99 straipsnis. Senolių pareiga išlaikyti vaikaičius
Senoliai, turintys pakankamai lėšų, privalo išlaikyti savo nepilnamečius, taip pat nedarbingus paramos reikalingus pilnamečius vaikaičius, jeigu šie neturi tėvų, sutuoktinių, brolių ir seserų, pagal įstatymą privalančių juos išlaikyti, arba negali gauti iš jų reikiamo išlaikymo.
100 straipsnis. Alimentų dydis
Šiame skirsnyje išvardytiems asmenims alimentų dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas tvirta kas mėnuo mokama pinigų suma, vadovaudamasis asmens, iš kurio išieškomi alimentai, ir juos gaunančio asmens materialine ir šeimine padėtimi.
Jeigu tam tikrą asmenį išlaikyti privalo kartu keli asmenys, tai teismas šiuo atveju turi atsižvelgti į jo galimybę gauti išlaikymą iš jų visų, nepriklausomai nuo to, ar reikalavimas pareikštas visiems šiems asmenims, ar tik vienam arba keliems iš jų.
101 straipsnis. Alimentų dydžio pakeitimas
Jeigu, teismui nustačius sumą, išieškotiną šiame skirsnyje išvardytiems asmenims išlaikyti, pasikeičia asmens, privalančio teikti išlaikymą, arba alimentus gaunančio asmens materialinė ar šeiminė padėtis, bet kuris iš jų turi teisę reikalauti pakeisti ankščiau nustatytą alimentų dydį arba nutraukti jų išieškojimą.
Tryliktasis skirsnis
102 straipsnis. Savanoriška alimentų mokėjimo tvarka
Alimentus savo noru moka pats asmuo, privalantis juos mokėti, arba jie mokami per jo darbavietės arba pensijos, stipendijos gavimo vietos administraciją.
Savanoriška alimentų mokėjimo tvarka neatima iš alimentų išieškotojo teisės bet kuriuo metu kreiptis su pareiškimu dėl alimentų išieškojimo į teismą.
103 straipsnis. Įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos pareiga išskaityti
alimentus
Remdamasi rašytiniu alimentų mokėtojo pareiškimu arba vykdomuoju raštu, įmonės, įstaigos, organizacijos administracija privalo kas mėnuo išskaityti iš alimentų mokėtojo darbo užmokesčio (pensijos, pašalpos, stipendijos ir kt.) alimentus ir išmokėti arba pervesti juos ne vėliau kaip per tris dienas nuo darbo užmokesčio (pensijos, pašalpos, stipendijos ir kt.) išmokėjimo dienos atitinkamai pareiškime ar vykdomajame rašte nurodytam asmeniui.
104 straipsnis. Alimentų išskaitymas, remiantis asmens, pareiškusio norą savanoriškai mokėti alimentus, pareiškimu
Alimentai, remiantis asmens, pareiškusio norą savanoriškai mokėti alimentus, pareiškimu gali būti išskaitomi ir tais atvejais, jeigu bendra suma, kuri turi būti išskaitoma, remiantis pareiškimu ir vykdomaisiais dokumentais, viršija penkiasdešimt procentų skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir prilygintų jam išmokų bei davimų, taip pat jeigu iš skolininko išieškomi pagal teismo sprendimą arba liaudies teisėjo nutarimą alimentai kitos motinos vaikams.
105 straipsnis. Terminai, per kuriuos gali būti pateikti ir patenkinti reikalavimai dėl alimentų išieškojimo
Asmuo, turintis teisę gauti alimentus, gali kreiptis su pareiškimu dėl alimentų išieškojimo į teismą nepriklausomai nuo to, kiek praėjo laiko nuo teisės gauti išlaikymą atsiradimo.
Alimentai priteisiami nuo kreipimosi su pareiškimu į teismą dienos. Už praėjusį laiką alimentai gali būti priteisiami ne daugiau kaip už trejus metus, jeigu teismas nustato, kad iki kreipimosi į teismą buvo imtasi priemonių alimentams gauti, bet jie nebuvo gaunami dėl to, kad privalantis mokėti alimentus asmuo vengė juos mokėti. Alimentus iš tėvų nepilnamečiams vaikams galima priteisti nepriklausomai nuo to, kad jie pasiekė pilnametystę.
106 straipsnis. Alimentų įsiskolinimo už praėjusį laiką nustatymo tvarka
Alimentai pagal vykdomąjį raštą už praėjusį laiką gali būti išieškomi ne daugiau kaip už trejus metus, praėjusius iki vykdomojo rašto pateikimo išieškoti.
Tais atvejais, kai pagal pateiktą išieškoti vykdomąjį raštą alimentai nebuvo išskaitomi ryšium su skolininko paieška, alimentai turi būti išieškomi už visą praėjusį laiką nepriklausomai nuo šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyto senaties termino.
Alimentų įsiskolinimas nustatomas, vadovaujantis faktišku uždarbiu (pajamomis), skolininko gautu už tą laiką, per kurį alimentai nebuvo išieškomi. Jeigu skolininkas per šį laiką nedirbo arba nepateikiami jo uždarbį (pajamas) patvirtinantys dokumentai, įsiskolinimas nustatomas, vadovaujantis jo uždarbiu (pajamomis), gaunamu įsiskolinimo išieškojimo metu.
Nesutikdamas su teismo vykdytojo nustatytu alimentų įsiskolinimo dydžiu, išieškotojas arba skolininkas turi teisę apskųsti teismo vykdytojo veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 472 straipsnio nustatyta tvarka.
107 straipsnis. Atleidimas nuo alimentų įsiskolinimo sumokėjimo arba jo sumažinimas
Nuo alimentų įsiskolinimo sumokėjimo atleidžia arba tą įsiskolinimą sumažina tik teismas.
Alimentus mokantis asmuo turi teisę reikalauti pilnutinai ar iš dalies atleisti jį nuo susidariusio alimentų įsiskolinimo sumokėjimo, jeigu alimentai buvo nesumokėti dėl šio asmens ligos ar dėl kitų svarbių priežasčių ir materialinė bei šeiminė jo padėtis nesudaro galimybės padengti susidariusį įsiskolinimą.
1071 straipsnis. Neleistinumas įskaityti arba atgal išieškoti alimentus
Išmokėtinos alimentų sumos negali būti įskaitomos pagal skolininko priešpriešinį reikalavimą.
Išmokėtos alimentinių įmokų sumos negali būti išreikalautos atgal, išskyrus tuos atvejus, kai panaikintasis teismo sprendimas arba liaudies teisėjo nutarimas buvo pagrįstas pareiškėjo suteiktomis melagingomis žiniomis arba jo pateiktais suklastotais dokumentais.
Keturioliktasis skirsnis
Skirsnio pakeitimai:
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
108 straipsnis. Vaikai, kuriuos leidžiama įvaikinti
Įvaikinti leidžiama ne jaunesnius kaip trijų mėnesių vaikus ir tik jų interesais. Įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į įvaikintinų vaikų sąrašą. Užsienio valstybių piliečiams leidžiama įvaikinti ne jaunesnius kaip šešių mėnesių vaikus.
Įvaikinti išskiriant seseris ir brolius leidžiama tik išimtiniais atvejais, jeigu:
1) negalima užtikrinti seserų ir brolių gyvenimo kartu dėl jų sveikatos;
2) dėl kokių nors aplinkybių seserys ir broliai jau buvo išskirti ir nėra realių galimybių užtikrinti jų gyvenimo kartu.
Įvaikinti neleidžiama savo vaikų, seserų ir brolių.
Įvaikintą vaiką leidžiama įvaikinti tik įtėvio (įmotės) sutuoktiniui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
Nr. I-966, 1995-06-27, Žin., Nr. 55-1359 (1995-07-05)
Nr. VIII-1482, 1999-12-16, Žin., Nr. 1-1 (2000-01-05)
Nr. VIII-1783, 2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)
1081 straipsnis. Įvaikinimo apskaita
Asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, bei vaikų, galimų įvaikinti, apskaitą atlieka Lietuvos Respublikos bei rajonų, miestų vaikų globos ir rūpybos institucijos pagal Vyriausybės nustatytą tvarką.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. I-966, 1995-06-27, Žin., Nr. 55-1359 (1995-07-05)
109 straipsnis. Asmenys, turintys teisę būti įvaikintojai
Įvaikintojai gali būti pilnamečiai asmenys, jeigu jie yra įrašyti į asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, sąrašą. Reikalavimas būti įrašytiems į asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, sąrašą netaikomas šių vaikų artimiesiems giminaičiams ir jų tėvų (įtėvių) sutuoktiniams.
Įvaikintojai gali būti sutuoktiniai (sutuoktinis), o nesantys santuokoje asmenys negali įvaikinti to paties vaiko kartu.
Įvaikintojai negali būti:
1) asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais;
2) sutuoktiniai, iš kurių vienas teismo pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu;
3) asmenys, kuriems apribotos tėvystės teisės;
4) įtėviai, jeigu įvaikinimas panaikintas dėl jų kaltės;
5) asmenys, kuriems dėl jų kaltės panaikinta globos teisė;
6) asmenys, teisti už sunkius nusikaltimus.
Jeigu įvaikinti tą patį vaiką nori keli įvaikintojai, pirmenybė teikiama:
1) giminaičiams;
2) sutuoktiniams;
3) asmenims, įvaikinantiems seseris ir brolius kartu;
4) Lietuvos Respublikos piliečiams;
5) asmenims, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir įvaikius;
6) asmenims, kurių šeimoje auklėjamas ir išlaikomas vaikas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
Nr. VIII-1482, 1999-12-16, Žin., Nr. 1-1 (2000-01-05)
Nr. VIII-1783, 2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)
110 straipsnis. Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo
Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo, nesančio santuokoje, ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis kaip penkiolika metų.
Įvaikinant savo sutuoktinio vaikus arba įvaikius, amžiaus skirtumas, nustatytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nereikalaujamas.
Nustačius priežastis, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, leidžiama įvaikinti esant mažesniam įvaikintojo ir įvaikinamojo amžiaus skirtumui negu numatyta šio straipsnio pirmojoje dalyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
111 straipsnis. Įvaikintojo ir įvaikinamojo sveikatos būklės pažyma
Įvaikinant būtina įvaikintojo ir įvaikinamojo sveikatos būklės pažyma, išduota Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
112 straipsnis. Tėvų sutikimas įvaikinti vaiką
Įvaikinti būtinas vaiko tėvų rašytinis sutikimas.
Įvaikinti yra būtinas vaiko nesusituokusių nepilnamečių tėvų ir jų įstatyminių atstovų rašytinis sutikimas. Nesusituokę tėvai rašytinį sutikimą įvaikinti vaiką užsienio valstybių piliečiams gali duoti tik sulaukę pilnametystės.
Tėvai turi teisę atšaukti duotą savo sutikimą įvaikinti iki teismo sprendimo įvaikinti priėmimo.
Tėvai sutikimą įvaikinti gali duoti konkrečiam įvaikintojui tik tuo atveju, jei jis yra giminaitis. Kitais įvaikinimo atvejais sutikimas įvaikinti duodamas nenurodant konkretaus įvaikintojo. Jeigu sutikimas buvo duotas nenurodžius konkretaus įvaikintojo, tėvams turi būti pranešta apie ketinimą įvaikinti jų vaiką.
Tėvams, duodantiems sutikimą įvaikinti, pasirašytinai išaiškinamos jų teisės, nustatytos šio straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, ir įvaikinimo pasekmės, numatytos šio kodekso 120 straipsnyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
Nr. I-966, 1995-06-27, Žin., Nr. 55-1359 (1995-07-05)
Nr. VIII-1482, 1999-12-16, Žin., Nr. 1-1 (2000-01-05)
113 straipsnis. Įvaikinimas be tėvų sutikimo
Tėvų sutikimo įvaikinti nereikalaujama:
1) jeigu tėvai yra nežinomi;
2) jeigu tėvai teismo pripažinti neveiksniais;
3) jeigu tėvai pripažinti mirusiais;
4) jeigu tėvai pripažinti nežinia kur esančiais.
Tėvų sutikimo įvaikinti gali būti nereikalaujama ir tada, kai tėvystės teisės apribotos neterminuotai, o tėvai tokio sutikimo neduoda piktnaudžiaudami savo teisėmis. Spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į vaiko interesus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
Nr. VIII-1482, 1999-12-16, Žin., Nr. 1-1 (2000-01-05)
Nr. VIII-1783, 2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)
114 straipsnis. Šeimynų, globėjų (rūpintojų) bei valstybinių, visuomeninių ir kitų vaikų auklėjimo įstaigų sutikimas įvaikinti
Įvaikinant vaikus, kurie yra auklėjami ir išlaikomi šeimynose, būtinas šeimynos tėvų rašytinis sutikimas.
Įvaikinant vaikus, kuriems yra skirta globa (rūpyba) ir kurių tėvai nežinomi, būtinas globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas.
Globėjui (rūpintojui) atsisakius duoti sutikimą įvaikinti, sutikimą įvaikinti gali duoti globos ir rūpybos institucija.
Įvaikinant vaikus, kurie yra valstybinėse, visuomeninėse ir kitose vaikų auklėjimo įstaigose, jeigu vaiko tėvai nežinomi, būtinas vaikų auklėjimo įstaigos vadovo rašytinis sutikimas įvaikinti.
Teismas turi teisę vaiko interesais priimti sprendimą įvaikinti be šeimynos tėvų, globėjo (rūpintojo), vaikų auklėjimo įstaigos vadovo arba globos ir rūpybos institucijos sutikimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
115 straipsnis. Įvaikinamojo sutikimas įvaikinti
Įvaikinant vaiką, sulaukusį dešimties metų, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinimas negalimas.
Įvaikinamas vaikas iki dešimties metų, jei jis geba išreikšti savo nuomonę, turi būti išklausomas teisme. Priimdamas sprendimą, teismas turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja paties vaiko interesams.
Įvaikinamojo sutikimo įvaikinti nereikalaujama, jeigu paduodant pareiškimą įvaikinti ir įvaikintojui prašant pripažinti jį įvaikinamojo tėvais vaikas gyvena įvaikintojo šeimoje ir įvaikintoją laiko savo motina (tėvu).
Įvaikinamojo sutikimą įvaikinti, nurodytą šio straipsnio pirmojoje dalyje, išaiškina teismas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
Nr. VIII-1106, 1999-03-25, Žin., Nr. 33-944 (1999-04-14)
116 straipsnis. Įvaikintojo sutuoktinio sutikimas įvaikinti
Jeigu vaiką įvaikina vienas iš sutuoktinių, būtinas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas įvaikinti.
Kito sutuoktinio sutikimo įvaikinti nereikalaujama, jeigu jis ne mažiau kaip vienerius metus negyveno šeimyninio gyvenimo dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, arba yra paskelbtas nežinia kur esantis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
117 straipsnis. Prašymo įvaikinti padavimas
Lietuvos Respublikos pilietis prašymą įvaikinti paduoda apylinkės teismui pagal savo gyvenamąją vietą arba pagal įvaikinamojo gyvenamąją vietą.
Užsienio valstybės pilietis prašymą įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje, paduoda Vilniaus apygardos teismui.
Prašymą įvaikinti teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
Nr. I-642, 1994-11-08, Žin., Nr. 89-1715 (1994-11-18)
118 straipsnis. Įvaikintojų pripažinimas įtėviais arba tėvais
Įvaikintojai teismo sprendimu įvaikinti pripažįstami įtėviais.
Jeigu įvaikintojai prašo, teismo sprendimu įvaikinti jie gali būti pripažinti vaiko tėvais.
Kad įvaikintojai būtų pripažinti vaiko, kuriam yra suėję penkiolika metų, tėvais, būtinas rašytinis vaiko sutikimas, išskyrus atvejį, numatytą šio kodekso 115 straipsnio trečiojoje dalyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
119 straipsnis. Įvaikinamųjų pripažinimas įvaikiais arba vaikais
Įvaikinamieji teismo sprendimu įvaikinti pripažįstami įvaikiais. Įvaikinamieji įvaikintojų prašymu teismo sprendimu įvaikinti gali būti pripažinti įvaikintojų vaikais.
Įvaikinamasis, kuriam yra suėję penkiolika metų, gali būti pripažintas įvaikintojo vaiku tik esant įvaikinamojo rašytiniam sutikimui, išskyrus atvejį, numatytą šio kodekso 115 straipsnio trečiojoje dalyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
120 straipsnis. Tėvų, įvaikių, įtėvių ir jų giminaičių teisės ir pareigos
Teismo sprendimas įvaikinti panaikina tėvų ir vaikų tarpusavio asmenines ir turtines teises bei pareigas.
Teismo sprendimu įvaikinti įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims suteikiamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, kaip giminaičiams pagal kilmę.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
121 straipsnis. Teisių ir pareigų išsaugojimas su vienu iš tėvų ir jo giminaičiais bei senoliais
Jeigu vaiko įvaikintojas yra vyras, tai esant jo sutikimui ir vaiko motinos prašymui, gali būti išsaugotos vaiko motinos ir jos giminaičių bei vaiko tarpusavio teisės ir pareigos.
Jeigu vaiko įvaikintoja yra moteris, tai esant jos sutikimui ir vaiko tėvo prašymui, gali būti išsaugotos vaiko tėvo ir jo giminaičių bei vaiko tarpusavio teisės ir pareigos.
Jeigu vienas iš vaiko tėvų yra miręs, tai įvaikintojo sutikimu ir mirusiojo tėvo (motinos) tėvų (senolių) prašymu gali būti išsaugotos senolių ir vaiko tarpusavio teisės bei pareigos.
Teisių ir pareigų išsaugojimas su vienu iš tėvų ir giminaičiais bei senoliais turi būti nurodytas teismo sprendime įvaikinti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
122 straipsnis. Įvaikio vardas ir pavardė
Įvaikiui paliekamas jo vardas ir pavardė.
Įtėvių prašymu įvaikiui suteikiama įtėvių pavardė ir jų nurodytas vardas. Jei įtėvių pavardės skirtingos, įvaikiui suteikiama, įtėviams susitarus, vieno iš jų pavardė.
Jei vaiką įvaikina nesanti santuokoje moteris (vyras), įvaikio tėvo (motinos) pavardė nustatoma pagal įmotės (įtėvio) pavardę, o įvaikio tėvo (motinos) vardas įrašomas jos nurodymu.
Įvaikio, kuriam yra suėję penkiolika metų, vardas ir pavardė gali būti pakeičiami tik esant rašytiniam jo sutikimui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
123 straipsnis. Garantijos ir normos, taikomos moteriai, įvaikinusiai naujagimį
Moteriai, įvaikinusiai naujagimį, taikomos tokios pat garantijos ir normos, kokios taikomos moteriai, pagimdžiusiai vaiką.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
124 straipsnis. Įvaikio teisės į pensiją ir pašalpą išsaugojimas
Vaikams, turintiems teisę į pensiją, valstybinę ar visuomeninę pašalpą, ši teisė išsaugoma ir juos įvaikinus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
125 straipsnis. Įvaikinimo atsiradimo laikas
Įvaikinimas atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui įvaikinti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
126 straipsnis. Įvaikinimo registracija
Įvaikinimas turi būti registruojamas civilinės būklės aktų įrašų įstaigoje.
Įtėviai privalo per mėnesį įregistruoti teismo sprendimą įvaikinti sprendimo priėmimo vietos civilinės būklės aktų įrašų įstaigoje.
Jeigu įvaikiui suteikta įtėvio pavardė ir pakeistas vardas arba įtėviai pripažinti įvaikio tėvais, civilinės būklės aktų įrašų įstaiga, remdamasi teismo sprendimu įvaikinti, padaro atitinkamus pakeitimus įvaikio gimimo įraše ir išduoda naują gimimo liudijimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
127 straipsnis. Įvaikinimo panaikinimas
Įvaikinimo panaikinimas leidžiamas tik teismine tvarka.
Ieškinys įvaikinimą panaikinti nagrinėjamas dalyvaujant globos ir rūpybos institucijos atstovui.
Įvaikinimas panaikinamas nuo teismo sprendimo įvaikinimą panaikinti įsiteisėjimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
128 straipsnis. Įvaikinimo panaikinimo pagrindai
Įvaikinimas gali būti panaikintas, jeigu įtėviai:
1) nevykdo savo pareigų;
2) piktnaudžiauja savo teisėmis;
3) savo elgesiu daro žalingą poveikį įvaikiui;
4) piktnaudžiauja alkoholinėmis, narkotinėmis ir kitomis kenksmingomis medžiagomis.
Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir esant svarbioms priežastims, turi teisę įvaikinimą panaikinti ir kitais pagrindais, nenustatytais šio straipsnio pirmojoje dalyje.
Įvaikinimo panaikinti neleidžiama, jeigu įvaikis yra pilnametis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
129 straipsnis. Asmenys, turintys teisę prašyti įvaikinimą panaikinti
Prašyti įvaikinimą panaikinti turi teisę tėvai, įtėviai bei globos ir rūpybos institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
130 straipsnis. Įvaikinimo panaikinimo pasekmės
Panaikinus įvaikinimą, įvaikio ir jo palikuonių bei įtėvio ir jo giminaičių tarpusavio teisės ir pareigos teismo sprendimu nutraukiamos nuo teismo sprendimo panaikinti įvaikinimą įsiteisėjimo dienos.
Panaikinus įvaikinimą, teismo sprendimu atkuriamos vaiko ir jo palikuonių bei tėvų ir jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio teisės ir pareigos.
Panaikinus įvaikinimą, teismas priima sprendimą grąžinti vaiką tėvams. Jeigu vaiko grąžinimas tėvams prieštarauja jo interesams, vaikas perduodamas globos ir rūpybos institucijai.
Panaikinus įvaikinimą, teismas priima sprendimą palikti vaikui vardą ir pavardę, kurie jam buvo suteikti įvaikinant, arba grąžinti vaiko vardą ir pavardę, kuriuos jis turėjo iki įvaikinimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
131 straipsnis. Teismo sprendimo panaikinti įvaikinimą nuorašo siuntimas
Teismas, priėmęs sprendimą įvaikinimą panaikinti, privalo pasiųsti įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą civilinės būklės aktų įrašų institucijai, įregistravusiai įvaikinimą.
Civilinės būklės aktų įrašų institucija, remdamasi teismo sprendimu įvaikinimą panaikinti, privalo padaryti atitinkamus pakeitimus vaiko gimimo akto įraše.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
132 straipsnis. Vaikų - Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje, įvaikinimas, kai įvaikina užsienio valstybės piliečiai
Įvaikinti vaikus - Lietuvos Respublikos piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje, gali užsienio valstybių - 1993 m. Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje dalyvių piliečiai, taip pat tų valstybių, kurių įvaikinimo sąlygos atitinka Hagos Konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje reikalavimus, piliečiai, įsipareigoję teikti informaciją apie tolesnes vaiko gyvenimo sąlygas. Ši nuostata netaikoma, jeigu Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl teisinės pagalbos, kurioje yra sprendžiami įvaikinimo klausimai.
Priimant sprendimą leisti užsieniečiams įvaikinti vaikus - Lietuvos Respublikos piliečius, atsižvelgiama į vaiko auklėjimo paveldimumą, etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą.
Vaikus - Lietuvos Respublikos piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje, užsienio valstybės piliečiai įvaikina Vilniaus apygardos teismo sprendimu. Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turintis ir kitos valstybės pilietybę ir norintis įvaikinti vaikus - Lietuvos Respublikos piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje, kaip užsienio valstybės pilietis dėl įvaikinimo turi kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.
Užsienio valstybės piliečiams neleidžiama įvaikinti vaiko, jeigu iki įvaikinimo bylos teisminio nagrinėjimo pradžios yra gautas įstatymų reikalavimus atitinkantis Lietuvos Respublikos piliečių prašymas vaiką įvaikinti arba Lietuvoje gyvenančios šeimos ar šeimynos prašymas perduoti joms vaiką auklėti ir išlaikyti steigiant nuolatinę globą ir tai atitinka vaiko interesus. Neleidžiama įvaikinti vaiko užsieniečiams, jeigu jie nėra įrašyti į asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, sąrašą ir jeigu nuo jų įrašymo į šį sąrašą nepraėję 6 mėnesiai.
Vaikui, kurį įvaikino užsienio valstybės pilietis, turi būti taikomos tokios pat garantijos ir normos, kokios taikomos įvaikiui įtėvio valstybėje.
Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam užsienio valstybėje, pripažįstamas įvaikinimas, atliktas tos valstybės nustatyta tvarka, jeigu yra Lietuvos Respublikos ir atitinkamos užsienio valstybės sutartis arba susitarimas dėl tokio įvaikinimo pripažinimo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija privalo stebėti ir kontroliuoti tolesnį vaikų, kuriuos įvaikino užsieniečiai, ugdymą ir gyvenimo sąlygas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
Nr. I-642, 1994-11-08, Žin., Nr. 89-1715 (1994-11-18)
Nr. VIII-1482, 1999-12-16, Žin., Nr. 1-1 (2000-01-05)
Nr. VIII-1783, 2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)
133 straipsnis. Vaiko - užsienio valstybės piliečio ir vaiko be pilietybės, gyvenančių Lietuvos Respublikoje, įvaikinimas
Vaiką - užsienio valstybės pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis įvaikina Vilniaus apygardos teismo sprendimu, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje nenustatyta kitokia jo įvaikinimo tvarka.
Vaiką be pilietybės, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis įvaikina rajono (miesto) apylinkės teismo sprendimu, jeigu Lietuvos Respublikos ir atitinkamos užsienio valstybės (vaiko kilmės šalies) tarptautinėje sutartyje nenustatyta kitokia jo įvaikinimo tvarka.
Vaiką - užsienio valstybės pilietį ir vaiką be pilietybės, gyvenančius Lietuvos Respublikoje, užsienio valstybės pilietis įvaikina Vilniaus apygardos teismo sprendimu, jeigu Lietuvos Respublikos ir atitinkamos užsienio valstybės (vaiko kilmės šalies) tarptautinėje sutartyje nenustatyta kitokia jo įvaikinimo tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
Nr. I-642, 1994-11-08, Žin., Nr. 89-1715 (1994-11-18)
Nr. VIII-1783, 2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)
134 straipsnis. Įvaikinimo paslapties išsaugojimas
Pareigūnai, priėmę sprendimą įvaikinti arba įregistravę įvaikinimą, taip pat asmenys, žinantys apie įvaikinimą, kai įtėviai pripažinti įvaikio tėvais, privalo saugoti įvaikinimo paslaptį.
Pareigūnai ir asmenys, paskelbę įvaikinimo paslaptį prieš įtėvių valią, gali būti patraukti atsakomybėn įstatymo nustatyta tvarka.
Duomenys apie įvaikinimą išduodami įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
135 straipsnis. Neteko galios.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
IV SKYRIUS
Penkioliktasis skirsnis
136 straipsnis. Globos ir rūpybos uždaviniai
Globa (rūpyba) steigiama auklėti nepilnamečiams vaikams, kurie dėl tėvų mirties, tėvystės teisių atėmimo iš tėvų, tėvų ligos ar kitų priežasčių liko be tėvų globos (rūpybos), taip pat ginti asmeninėms ir turtinėms šių vaikų teisėms bei interesams. Steigiant nepilnamečiams vaikams globą (rūpybą), turi būti siekiama sudaryti sąlygas jiems gyventi kartu su broliais ir seserimis.
Globa ir rūpyba steigiama taip pat ginti asmeninėms bei turtinėms teisėms ir interesams pilnamečių asmenų, kurie dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių bei vykdyti savo pareigų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1106, 1999-03-25, Žin., Nr. 33-944 (1999-04-14)
137 straipsnis. Asmenys, kuriems steigiama globa
Globa steigiama vaikams, kuriems nėra suėję penkiolikos metų amžiaus, taip pat asmenims, kuriuos teismas yra pripažinęs neveiksniais dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 15 straipsnis).
138 straipsnis. Asmenys, kuriems steigiama rūpyba
Rūpyba steigiama nepilnamečiams, kuriems yra suėję penkiolika metų amžiaus.
Rūpyba steigiama taip pat pilnamečiams asmenims, kurių veiksnumą teismas yra apribojęs dėl jų piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 16 straipsnis), ir veiksniems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių bei vykdyti savo pareigų.
139 straipsnis. Mirusių ir nežinia kur esančių asmenų turto globa
Mirusių ir nežinia kur esančių asmenų turto globa steigiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytais atvejais ir tvarka.
140 straipsnis. Globos ir rūpybos organai
Globos ir rūpybos organai yra rajonų, miestų, miestų rajonų, gyvenviečių ir apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai.
Vykdyti globos ir rūpybos funkcijas nepilnamečių asmenų atžvilgiu pavedama liaudies švietimo skyriams, teismo pripažintų neveiksniais arba ribotai veiksniais asmenų atžvilgiu - sveikatos apsaugos skyriams arba jų funkcijas vykdantiems organams, ir veiksnių asmenų, kuriems reikalinga rūpyba dėl sveikatos būklės, atžvilgiu - socialinio aprūpinimo skyriams.
141 straipsnis. Globos ir rūpybos organų nuostatai
Globos ir rūpybos organų nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
142 straipsnis. Globos ir rūpybos steigimas
Globą ir rūpybą steigia rajono, miesto, miesto rajono, gyvenvietės ar apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas.
143 straipsnis. Globos ir rūpybos steigimo vieta
Globa ir rūpyba steigiama globotino ir rūpintino asmens gyvenamojoje vietoje, o globėjui arba rūpintojui pareiškus norą - jų gyvenamojoje vietoje.
144 straipsnis. Pareiga pranešti apie globos ir rūpybos reikalingus asmenis
Organizacijos, pareigūnai ir piliečiai, sužinoję apie likusius be tėvų rūpybos nepilnamečius, privalo tuojau pranešti apie tai faktinės globotinų ar rūpintinų vaikų buvimo vietos globos ir rūpybos organui.
Teismas, priėmusis sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu, privalo, sprendimui įsiteisėjus, pasiųsti sprendimo nuorašą šio asmens gyvenamosios vietos globos ir rūpybos organui, kad tam asmeniui būtų įsteigta globa arba rūpyba.
145 straipsnis. Globos ir rūpybos organų pareiga laikinai aprūpinti globotinus ar rūpintinus nepilnamečius
Globos ir rūpybos organas, gavęs žinių apie likusį be tėvų rūpybos nepilnametį, privalo tuojau tai patikrinti ir, šioms aplinkybėms pasitvirtinus, užtikrinti, kad nepilnametis laikinai būtų aprūpintas, iki bus išspręstas globos ar rūpybos įsteigimo klausimas.
146 straipsnis. Globos arba rūpybos steigimas nepilnamečiui, kurio tėvai yra gyvi
Esant gyviems nepilnamečio tėvams, kuriems neapribotos tėvystės teisės, globa arba rūpyba nepilnamečiui steigiama tik tuo atveju, jeigu vaikas teismo sprendimu paimtas iš tėvų (78 straipsnis).
Nepilnamečio tėvams laikinai nesant dėl svarbių priežasčių (buvimas komandiruotėje, liga ir pan.), jeigu jie paliko vaiką giminaičių ar kitų artimų asmenų rūpybai, steigti jam globą arba rūpybą nebūtina. Tėvams nesant ilgiau kaip šešis mėnesius, vaikui paprastai steigiama globa arba rūpyba.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1783, 2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)
147 straipsnis. Rūpybos steigimas pilnamečiui jo prašymu
Pilnamečiui veiksniam asmeniui, negalinčiam dėl savo sveikatos būklės savarankiškai ginti savo teisių ir vykdyti savo pareigų, šio asmens prašymu gali būti steigiama rūpyba.
148 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo skyrimas
Globai ir rūpybai betarpiškai vykdyti globos ir rūpybos organai skiria globėją arba rūpintoją.
Globėjas ar rūpintojas gali būti paskirtas tik jo sutikimu.
Globėjas ar rūpintojas turi būti paskirtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo to laiko, kai globos ir rūpybos organai sužinojo, kad būtina steigti globą arba rūpybą.
149 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo parinkimas
Parenkant globėją ar rūpintoją, turi būti atsižvelgiama į asmenines jo ypatybes, sugebėjimą eiti globos arba rūpybos pareigas, jo santykius su tuo asmeniu, kuriam reikalinga globa ar rūpyba, taip pat, jeigu tai galima, į globotinio (rūpintinio) pageidavimą.
Rūpintojas pilnamečiam veiksniam asmeniui, negalinčiam dėl savo sveikatos būklės savarankiškai ginti savo teisių ir vykdyti savo pareigų, parenkamas tik rūpintinio sutikimu.
150 straipsnis. Asmenys, kurie negali būti skiriami globėjais ir rūpintojais
Globėjais ir rūpintojais negali būti skiriami:
1) asmenys, kuriems nėra suėję aštuoniolikos metų amžiaus;
2) asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais;
3) asmenys, kuriems teismas yra apribojęs tėvystės teises;
4) asmenys, nuteisti už vengimą mokėti alimentus nepilnamečiams vaikams;
5) asmenys, buvę įtėviais, jeigu įvaikinimas buvo panaikintas dėl to, kad įtėvis (įmotė) netinkamai ėjo savo pareigas;
6) asmenys, pašalinti iš globėjo ar rūpintojo pareigų už netinkamą jiems pavestų pareigų ėjimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1783, 2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)
151 straipsnis. Globa ir rūpyba asmenims, esantiems valstybinių arba visuomeninių
organizacijų rūpyboje
Vaikams, kuriuos pilnutinai auklėja valstybinės ar visuomeninės organizacijos, taip pat pilnamečiams globos arba rūpybos reikalingiems asmenims, atiduotiems į atitinkamas gydymo ar socialinio aprūpinimo organų įstaigas, globėjai ir rūpintojai neskiriami. Šių asmenų atžvilgiu eiti globėjų ir rūpintojų pareigas pavedama įstaigos, kurioje yra globotinis (rūpintinis), administracijai.
Turtiniams šių asmenų interesams saugoti (pensijai gauti, turtui valdyti ir pan.) reikiamais atvejais gali būti paskirtas jų turto globėjas.
152 straipsnis. Turto, esančio ne globotinio (rūpintinio) gyvenamojoje vietoje, globa
Jeigu asmuo, kuriam įsteigta globa arba rūpyba, turi turto kitoje vietovėje, tai šio turto apsauga pavedama turto buvimo vietos globos ir rūpybos organui. Reikalui esant, šis organas gali paskirti globotinio (rūpintinio) turto globėją.
153 straipsnis. Globėjų ir rūpintojų pareigų neatlygintinumas
Globėjai ir rūpintojai šias pareigas eina neatlygintinai.
154 straipsnis. Nebuvimas globėjų ir rūpintojų pareigos išlaikyti globotinius
(rūpintinius) savo sąskaita
Globėjai ir rūpintojai nėra įpareigoti išlaikyti globotinius (rūpintinius) savo sąskaita.
155 straipsnis. Globėjų ir rūpintojų pareigos auklėti nepilnamečius globotinius
(rūpintinius) ir ginti jų teises bei interesus
Nepilnamečių globėjai ir rūpintojai privalo auklėti globotinius (rūpintinius), rūpintis jų fiziniu vystymusi ir mokymu, ruošti visuomenei naudingam darbui, auginti garbingais socialistinės visuomenės nariais, ginti jų teises bei interesus.
156 straipsnis. Globėjų ir rūpintojų pareiga saugoti pilnamečių globotinių (rūpintinių) asmenybę bei sveikatą ir ginti jų teises bei interesus
Pilnamečių globėjai ir rūpintojai privalo rūpintis globotinių (rūpintinių) išlaikymu, reikiamu buitinių sąlygų jiems sudarymu, jų priežiūra ir gydymu, taip pat jų teises bei interesus.
Psichinių ligonių ar silpnapročių globėjai privalo, be to, sekti, kad globotiniai būtų nuolatos mediciniškai stebimi.
Ribotai veiksnių pilnamečių asmenų rūpintojų pareigos nustatomos sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 16 straipsnio antrąja dalimi.
157 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo pareiga gyventi drauge su globotiniu
Globėjas arba rūpintojas privalo gyventi drauge su savo globotiniu (rūpintiniu).
Perduoti nepilnametį globotinį laikinai auklėti arba psichinį ligonį laikinai išlaikyti ir prižiūrėti kitiems asmenims globėjas gali tik globos ir rūpybos organo leidimu. Tai neliečia tų atvejų, kai globotinis prireikus atiduodamas į medicinos įstaigą.
Atskirais atvejais globos ir rūpybos organas gali leisti rūpintojui gyventi skyrium nuo rūpintinio, kuriam yra suėję šešiolika metų amžiaus, jeigu prieina išvadą, kad jų gyvenimas skyrium neatsilieps neigiamai rūpintinio auklėjimui ir jo teisių bei interesų apsaugai.
Apie bet kokį savo gyvenamosios vietos pakeitimą globėjas ir rūpintojas privalo pranešti globos ir rūpybos organams.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyta pareiga netaikoma pilnamečių veiksnių ir ribotai veiksnių piliečių rūpintojams.
158 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo teisė reikalauti grąžinti globotinius (rūpintinius) iš neteisėtai juos laikančių asmenų
Globėjas ir rūpintojas turi teisę reikalauti teismine tvarka grąžinti jiems globotinį (rūpintinį) iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save be teisėto pagrindo.
159 straipsnis. Psichinio ligonio globėjo pareiga, globotiniui pasveikus, prašyti panaikinti globą
Psichinio ligonio globėjas, globotiniui pasveikus, privalo kreiptis į teismą, prašydamas pripažinti jo globotinį veiksniu ir panaikinti jam globą.
160 straipsnis. Globėjų ir rūpintojų civilinės teisės ir pareigos
Globėjai yra teisėti savo globotinių atstovai ir jų vardu bei jų interesais sudaro visus reikiamus sandorius.
Rūpintojai padeda rūpintiniams įgyvendinti jų teises ir vykdyti jų pareigas, taip pat saugo juos nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimų.
Nepilnamečių nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus rūpintojai duoda jiems sutikimą sudaryti tuos sandorius, kurių pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 14 straipsnis) nepilnamečiai neturi teisės savarankiškai sudarinėti.
Ribotai veiksnių pilnamečių asmenų rūpintojai duoda sutikimą šiems asmenims paimti jiems priklausančias išmokas ir disponuoti gautomis pinigų sumomis bei kitu rūpintinio turtu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 16 straipsnis).
161 straipsnis. Sandoriai, kuriems sudaryti reikalingas išankstinis globos ir rūpybos organų leidimas
Globėjas neturi teisės be išankstinio globos ir rūpybos organo leidimo sudaryti sandorius, o rūpintojas - duoti sutikimą sudaryti sandorius, kurie nėra buitiniai.
Skyrium imant, reikalingas išankstinis globos ir rūpybos organų leidimas sudaryti notariškai tvirtinamoms sutartims, atsisakyti globotiniui (rūpintiniui) priklausančių teisių, turtui savanoriškai pasidalyti, gyvenamosioms patalpoms savanoriškai pasidalyti ir jomis apsikeisti, globotinio (rūpintinio) turtui, kurio vertė didesnė kaip 100 rublių, perleisti.
162 straipsnis. Sandoriai, kurių neturi teisės sudaryti globėjas ir rūpintojas, jų
sutuoktiniai ir artimieji giminaičiai
Globėjas ir rūpintojas, jų sutuoktiniai, tėvai, vaikai, broliai bei seserys ir senoliai neturi teisės sudaryti sandorių su globotiniu (rūpintiniu) ir atstovauti jam teisminėse bylose tarp globotinio (rūpintinio), iš vienos pusės, ir globėjo arba rūpintojo sutuoktinio, tėvų, vaikų, brolių bei seserų ar senolių, iš antrosios pusės.
Sudaryti globotinio (rūpintinio) vardu dovanojimo sutartį neleidžiama.
163 straipsnis. Disponavimas globotinio (rūpintinio) einamosiomis pajamomis
(įplaukomis)
Pinigų sumos, kurios priklauso globotiniui (rūpintiniui) kaip pensija, pašalpa, alimentai, ir kitos einamosios įplaukos pavedamos globėjui arba rūpintojui disponuoti ir jos naudojamos globotiniui (rūpintiniui) išlaikyti.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 14 straipsniu nepilnametis rūpintinis nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus turi teisę savarankiškai disponuoti savo uždarbiu ar stipendija, įgyvendinti autorines teises į savo kūrinius, atradimus, išradimus ir racionalizacinius pasiūlymus, taip pat sudarinėti smulkius buitinius sandorius. Esant pakankamam pagrindui, globos ir rūpybos organas gali savo iniciatyva arba visuomeninių organizacijų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu apriboti jo teisę savarankiškai disponuoti savo uždarbiu ar stipendija arba visiškai atimti iš jo šią teisę.
Pinigų sumas, priklausančias pilnamečiams veiksniems asmenims, kuriems rūpyba įsteigta dėl jų sveikatos būklės, rūpintojas gali naudoti tik rūpintinio sutikimu.
164 straipsnis. Pašalpos globotiniui (rūpintiniui) išlaikyti skyrimas
Nesant pakankamai lėšų globotiniui (rūpintiniui) išlaikyti, globos ir rūpybos organas skiria jam išlaikyti pašalpą.
165 straipsnis. Globotinių (rūpintinių) turto tvarkymas ir globėjų bei rūpintojų
atsiskaitymas
Globotinių (rūpintinių) turto tvarkymo tvarką, šio turto perleidimo tvarką ir sąlygas, globotiniams (rūpintiniams) priklausančių pinigų ir kitokių vertybių saugojimo tvarką, kitų veiksmų, susijusių su globotinio (rūpintinio) turto saugojimu ir tvarkymu, atlikimo tvarką, taip pat globėjų ir rūpintojų atsiskaitymo dėl turto tvarkymo ir saugojimo tvarką reguliuoja taisyklės, tvirtinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
166 straipsnis. Globėjų ir rūpintojų veiklos priežiūra
Globėjo ar rūpintojo veiklą prižiūri globotinio (rūpintinio) gyvenamosios vietos globos ir rūpybos organas.
Priežiūros vykdymo tvarką ir formą nustato Globos ir rūpybos organų nuostatai.
167 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo veiksmų apskundimas
Globėjo ar rūpintojo veiksmus gali apskųsti globotinio (rūpintinio) gyvenamosios vietos globos ir rūpybos organui bet kuris pilietis, jų tarpe ir globotinis (rūpintinis), taip pat valstybinės ir visuomeninės organizacijos.
168 straipsnis. Globėjų ir rūpintojų atleidimas iš pareigų
Globos ir rūpybos organas atleidžia globėją ar rūpintoją iš šių pareigų tuo atveju, kai globotinis (rūpintinis) grąžinamas auklėti tėvams, taip pat kai jis įvaikinamas arba atiduodamas į valstybinę ar visuomeninę įstaigą.
Globėjas ir rūpintojas gali būti atleidžiamas iš šių pareigų taip pat jų pačių prašymu, jeigu globos ir rūpybos organas pripažįsta, kad šis prašymas pagrįstas svarbiomis priežastimis (globėjo ar rūpintojo liga, materialinės ar šeiminės jo padėties pasikeitimas ir pan.).
169 straipsnis. Globėjų ir rūpintojų pašalinimas, kai jie netinkamai eina savo pareigas
Jeigu globėjas ar rūpintojas netinkamai eina jam pavestas pareigas, globos ir rūpybos organas savo sprendimu pašalina globėją ar rūpintoją iš šių pareigų.
Jeigu globėjas ar rūpintojas išnaudoja globą ir rūpybą savanaudiškiems tikslams arba palieka globotinį (rūpintinį) be priežiūros ir reikiamos pagalbos, taip pat jeigu globėjas ar rūpintojas pasisavina jam įtikėtą globotinio (rūpintinio) turtą, globos ir rūpybos organas privalo perduoti visą reikiamą medžiagą prokurorui, kad šis išspręstų kaltininko patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą.
170 straipsnis. Veiksnių pilnamečių asmenų rūpintojų atleidimas rūpintinių reikalavimu
Veiksnaus pilnamečio asmens, kuriam rūpyba reikalinga dėl jo sveikatos būklės, rūpintojas turi būti atleidžiamas rūpintinio reikalavimu. Globos ir rūpybos organas šiuo atveju gali, suderinęs su rūpintiniu, paskirti jam rūpintoju kitą asmenį.
171 straipsnis. Globos pasibaigimas
Kai nepilnamečiui globotiniui sueina penkiolika metų amžiaus, jo globa pasibaigia, o asmuo, ėjęs globėjo pareigas, be atskiro paskyrimo tampa nepilnamečio rūpintoju.
Globos ir rūpybos organo sprendimu globa pasibaigia:
1) nepilnamečio, kuriam nėra suėję penkiolikos metų amžiaus, - kai jis grąžinamas auklėti tėvui (motinai) arba įvaikinamas;
2) psichinio ligonio, - kai teismas pripažįsta jį veiksniu.
172 straipsnis. Rūpybos pasibaigimas
Kai nepilnamečiui rūpintiniui sueina aštuoniolika metų amžiaus, jo rūpyba pasibaigia be atskiro globos ir rūpybos organo sprendimo.
Globos ir rūpybos organo sprendimu rūpyba pasibaigia:
1) nepilnamečio, kuriam nėra suėję aštuoniolikos metų amžiaus, - kai jis auklėti grąžinamas tėvui (motinai) arba įvaikinamas, taip pat kai jis, rajono, miesto, miesto rajono (kuriame yra civilinės metrikacijos skyrius) Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui leidus, sudaro santuoką;
2) asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis, - kai teismas panaikina jo veiksnumo apribojimą;
3) veiksnaus pilnamečio asmens, - kai išnyksta priežastis, dėl kurios buvo įsteigta rūpyba.
BENDRIEJI NUOSTATAI
173 straipsnis. Civilinės būklės aktų registravimas
Gimimas, tėvystės nustatymas, mirtis, santuokos sudarymas, santuokos nutraukimas, įvaikinimas, vardo, tėvavardžio ir pavardės pakeitimas turi būti registruojami valstybiniuose civilinės metrikacijos organuose. Civilinės būklės aktų registravimas nustatomas tiek valstybės ir visuomenės interesais, tiek ir siekiant apsaugoti asmenines bei turtines piliečių teises.
174 straipsnis. Civilinės būklės aktus registruojantys organai
Civilinės būklės aktus miestuose ir rajonų centruose registruoja rajonų, miestų, miestų rajonų Liaudies deputatų tarybos vykdomųjų komitetų civilinės metrikacijos skyriai, miestuose, kuriuose nėra civilinės metrikacijos skyrių - miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, o gyvenvietėse ir kaimo vietovėse - gyvenviečių ir apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai.
175 straipsnis. Civilinės būklės aktus registruojančių organų kompetencija
Rajonų, miestų, miestų rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų civilinės metrikacijos skyriai registruoja gimimą, tėvystės nustatymą, mirtį, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, vardo, tėvo vardo ir pavardės pakeitimą, pakeičia, papildo, ištaiso ir anuliuoja civilinės būklės aktų įrašus, atstato prarastus įrašus, saugo aktų knygas ir išduoda pakartotinius liudijimus.
Miestų (miestuose, kuriuose nėra civilinės metrikacijos skyrių), gyvenviečių ir apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai registruoja gimimą, tėvystės nustatymą ir mirtį.
176 straipsnis. Aktų knygos. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės
Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų pagrindų 29 straipsniu pagrindinius nuostatus, reguliuojančius civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo, atstatymo ir anuliavimo tvarką, taip pat civilinės būklės aktų registravimo knygų formas ir, remiantis šių knygų įrašais, išduodamų liudijimų formas, aktų knygų saugojimo tvarką ir laiką nustato TSRS Ministrų Taryba.
Civilinės būklės aktų registravimo taisykles, jų tarpe iškilmingo santuokų ir gimimų registravimo tvarką, taip pat tvarką, kuria susituokiantieji painformuoja vienas antrą apie savo sveikatos būklę ir šeiminę padėtį ir kuria jiems išaiškinamos jų kaip būsimų sutuoktinių ir tėvų teisės ir pareigos, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
177 straipsnis. Dokumentai, pateikiami, įrašant civilinės būklės aktų įrašus
Įrašant civilinės būklės aktų įrašus, atitinkamais atvejais turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys aktus, registruotinus civilinės metrikacijos organuose, ir dokumentai, patvirtinantys pareiškėjų asmens tapatybę.
Dokumentų, kuriuos reikia pateikti civilinės būklės aktų įrašams įrašyti, sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinama Civilinės metrikacijos tvarkos instrukcija.
178 straipsnis. Civilinės būklės aktų įrašų įrašymas
Kiekvienas įrašomas į civilinės būklės aktų registravimo knygą įrašas turi būti perskaitomas pareiškėjams, jų ir aktą įrašančio pareigūno pasirašomas ir patvirtinamas civilinės būklės aktus registruojančio organo antspaudu. Apie civilinės būklės akto įrašo įrašymą pareiškėjams išduodamas atitinkamas liudijimas.
179 straipsnis. Civilinės būklės aktų įrašų nuginčijimo tvarka
Civilinės būklės aktų įrašuose klaidas ištaiso ir pakeitimus padaro, jeigu tam yra pakankamas pagrindas ir nėra tarp suinteresuotų asmenų ginčo, civilinės metrikacijos organai.
Civilinės metrikacijos organų atsisakymas ištaisyti ar pakeisti įrašą gali būti apskųstas teismui.
Jeigu tarp suinteresuotų asmenų iškyla ginčas, įrašas ištaisomas, remiantis teismo sprendimu.
180 straipsnis. Valstybinis mokestis
Gimimas, mirtis, įvaikinimas ir tėvystės nustatymas civilinės metrikacijos organuose registruojami, liudijimai pakeičiant, papildant ir ištaisant gimimo įrašą tėvystės nustatymo, įvaikinimo atveju, taip pat ryšium su klaidomis, padarytomis registruojant civilinės būklės aktus, išduodami sutinkamai su TSRS įstatymais, neimant valstybinio mokesčio.
Už santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, vardo, tėvo vardo ir pavardės pakeitimo įregistravimą, už liudijimų ryšium su gimimo, santuokos, santuokos nutraukimo ir mirties aktų įrašų pakeitimu, papildymu, ištaisymu ir atstatymu išdavimą, taip pat už pakartotinių civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimų išdavimą imamas TSRS Ministrų Tarybos nustatyto dydžio valstybinis mokestis.
Septynioliktasis skirsnis
181 straipsnis. Gimimo registravimo tvarka
Lietuvos Respublikoje gimimas registruojamas vaiko gimimo vietos arba tėvų ar vieno iš jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje (organe). Vaikai, gimę Lietuvos Respublikoje, turi būti registruojami civilinės metrikacijos įstaigose (organuose) visais atvejais, neatsižvelgiant į tėvų pilietybę, jeigu tarptautinės sutartys nenumato kitaip.
Civilinės metrikacijos organai sudaro iškilmingą gimimo registravimo aplinką, jeigu su tuo sutinka tėvai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1106, 1999-03-25, Žin., Nr. 33-944 (1999-04-14)
182 straipsnis. Pareiškimas apie gimimą
Apie gimimą pareiškia žodžiu arba raštu tėvai ar vienas iš jų, o jeigu tėvai serga, yra mirę ar dėl kitų priežasčių negali pareikšti, pareiškia giminaičiai, kaimynai, medicinos įstaigos, kurioje motina pagimdė vaiką, administracija, taip pat kiti asmenys.
Rasto vaiko gimimas įregistruojamas jį radusio asmens pareiškimu arba vaikų įstaigos, į kurią atiduotas vaikas, administracijos ar milicijos organų pareiškimu.
183 straipsnis. Terminai vaiko gimimui įregistruoti
Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta ir vaiko gimimas turi būti įregistruotas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos, o jeigu vaikas gimė negyvas, - ne vėliau kaip per tris paras nuo gimimo laiko.
Pareiškimas apie rasto vaiko gimimo registravimą turi būti paduotas ir jo gimimas turi būti įregistruotas ne vėliau kaip per tris paras nuo vaiko radimo laiko.
184 straipsnis. Gimimo įrašas
Gimimo įraše vaiko vardas, tėvavardis ir pavardė, taip pat žinios apie jo tėvus įrašoma sutinkamai su šio kodekso 58 ir 60-63 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Jeigu vaiko tėvystė nenustatyta, tėvo tautybė įrašoma motinos nurodymu.
Vaiko, kurio tėvai nežinomi, pavardė, vardas ir tėvavardis įrašomi globos ir rūpybos organo nurodymu.
185 straipsnis. Tėvo, mirusio iki vaiko gimimo, įrašymas
Jeigu vaikas gimė, mirus asmeniui, buvusiam su naujagimio motina santuokoje, gimimo įraše ir gimimo liudijime mirusysis gali būti įrašomas kaip vaiko tėvas ta sąlyga, kad nuo jo mirties dienos iki vaiko gimimo praėjo ne daugiau kaip 10 mėnesių.
186 straipsnis. Vaikų, gimusių, santuoką nutraukus ar ją pripažinus negaliojančia, gimimo įregistravimas
Vaiko, pradėto santuokoje, bet gimusio, santuoką nutraukus ar ją pripažinus negaliojančia jeigu nuo santuokos nutraukimo ar jos pripažinimo negaliojančia dienos iki vaiko gimimo dienos praėjo ne daugiau kaip 10 mėnesių, gimimas registruojamas ta pačia tvarka, kaip ir vaiko, kurio tėvai yra santuokoje.
Aštuonioliktasis skirsnis
187 straipsnis. Tėvystės nustatymo registravimo vieta
Tėvystės nustatymas registruojamas vieno arba abiejų tėvų gyvenamosios vietos, o nustatant tėvystę teismine tvarka, - ieškovo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos organuose.
188 straipsnis. Tėvystės nustatymo registravimo tvarka
Tėvystės nustatymas registruojamas, remiantis bendru tėvų pareiškimu arba teismo sprendimu, o jeigu vaiko motina yra mirusi, pripažinta neveiksnia, jai apribotos tėvystės teisės arba negalima nustatyti jos gyvenamosios vietos, - tėvo pareiškimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1783, 2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)
189 straipsnis. Žinių apie tėvą įrašymas vaiko gimimo įraše
Remdamiesi tėvystės nustatymo įrašu civilinės metrikacijos organai įrašo žinias apie tėvą į vaiko gimimo įrašą ir išduoda naują gimimo liudijimą.
MIRTIES REGISTRAVIMAS
190 straipsnis. Mirties registravimo tvarka
Mirtis registruojama mirusiojo gyvenamosios vietos arba mirimo vietos civilinės metrikacijos organuose.
Pagal teismo sprendimą nustatyti mirties faktą arba paskelbti pilietį mirusiu mirtis registruojama priėmusio sprendimą teismo buveinės civilinės metrikacijos organuose.
191 straipsnis. Pareiškimas apie mirtį
Mirtis registruojama mirusiojo giminaičių, jo kaimynų, butų eksploatavimo organizacijos darbuotojų pareiškimu, taip pat medicinos įstaigos, kurioje šis asmuo mirė, administracijos, milicijos organų ir kitų asmenų pranešimu.
192 straipsnis. Terminas mirčiai įregistruoti
Apie mirtį turi būti pareikšta ir mirtis turi būti įregistruota ne vėliau kaip per tris paras nuo mirimo arba mirusiojo suradimo laiko.
Dvidešimtasis skirsnis
193 straipsnis. Santuokos registravimo vieta
Santuoka registruojama vieno iš susituokiančiųjų arba jų tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos organuose.
194 straipsnis. Pareiškimas apie santuokos sudarymą
Norintieji susituokti patys paduoda apie tai pareiškimą vienam iš šio kodekso 193 straipsnyje nurodytų civilinės metrikacijos organų savo pasirinkimu.
Pareiškime jie turi patvirtinti, kad santuokai sudaryti nėra šio kodekso 17 straipsnyje numatytų kliūčių, taip pat nurodyti, kelintą kartą kiekvienas iš jų tuokiasi ir kiek turi vaikų.
195 straipsnis. Susituokiančiųjų supažindinimas su santuokos sudarymo sąlygomis bei tvarka ir sutuoktinių teisių bei pareigų jiems išaiškinimas
Civilinės metrikacijos organas, priėmęs pareiškimą, privalo susituokiančiuosius supažindinti su santuokos sudarymo sąlygomis ir santuokos registravimo tvarka, įsitikinti, kad šie asmenys yra vienas antrą painformavę apie savo sveikatos būklę ir šeiminę padėtį, taip pat jiems išaiškinti jų kaip būsimų sutuoktinių ir tėvų teises bei pareigas ir įspėti dėl atsakomybės už kliūčių santuokai sudaryti nuslėpimą.
196 straipsnis. Santuokos registravimo laiko paskyrimas
Suderinus su susituokiančiaisiais, paskiriamas santuokos registravimo laikas sutinkamai su šio kodekso 13 straipsniu.
Per šio kodekso 13 straipsnyje nurodytą terminą priėmęs pareiškimą civilinės metrikacijos organas paskelbia apie būsimą santuokos registravimą visuomenės žiniai ne vėliau kaip dvi savaitės iki santuokos registravimo. Išimtiniais atvejais, rajono, miesto, miesto rajono (kuriame yra civilinės metrikacijos skyrius) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkui ar jo pavaduotojui leidus, šis terminas gali būti sutrumpinamas.
197 straipsnis. Santuokos registravimas
Santuoka registruojama, dalyvaujant patiems susituokiantiems asmenims.
Įrašius santuokos sudarymo įrašą, sutuoktiniams išduodamas santuokos liudijimas.
Santuoką sudariusių asmenų pasuose arba kituose jų asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose įrašoma apie santuokos įregistravimą, nurodant antrojo sutuoktinio pavardę, vardą, tėvavardį ir gimimo metus, santuokos įregistravimo vietą ir laiką.
Dvidešimt pirmasis skirsnis
SANTUOKOS NUTRAUKIMO REGISTRAVIMAS
198 straipsnis. Santuokos nutraukimo registravimo vieta
Santuokos nutraukimas registruojamas sutuoktinių arba vieno iš jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos organuose.
199 straipsnis. Santuokos nutraukimo registravimas, remiantis teismo sprendimu
Remiantis teismo sprendimu, santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organas registruoja sutuoktinių arba vieno iš jų pareiškimu. Prie pareiškimo turi būti pridedamas įsiteisėjusio teismo sprendimo išrašas. Sutuoktinis, privalantis sumokėti teismo nustatyta sumą, be to, turi pridėti šios sumos sumokėjimo kvitą.
Jeigu santuokos nutraukimas įregistruotas tik vieno iš sutuoktinių pareiškimu, santuoka laikoma pasibaigusia, tačiau antrasis sutuoktinis neturi teisės registruoti naują santuoką, iki jis gaus ištuokos liudijimą.
200 straipsnis. Santuokos nutraukimas, abiem sutuoktiniams sutinkant
Sutuoktinių pareiškime dėl santuokos nutraukimo jų abiejų sutikimu (37 straipsnis) sutuoktiniai privalo patvirtinti, kad jie neturi nepilnamečių vaikų.
Registruojant santuokos nutraukimą, privalo dalyvauti abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš jų negali atvykti dėl svarbių priežasčių. Šiuo atveju nedalyvaujančio sutuoktinio sutikimas nutraukti santuoką turi būti nustatyta tvarka patvirtintas.
201 straipsnis. Santuokos nutraukimas vieno iš sutuoktinių pareiškimu
Prie pareiškimo dėl santuokos nutraukimo šio kodekso 38 straipsnyje numatytu pagrindu turi būti pridedamas įsiteisėjusio teismo sprendimo pripažinti antrąjį sutuoktinį nežinia kur esančiu arba neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės nuorašas arba įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuteisti jį laisvės atėmimu ne mažiau kaip trejiems metams nuorašas arba išrašas.
Apie paduotą pareiškimą pranešama kalinamajam sutuoktiniui arba neveiksnaus sutuoktinio globėjui. Pranešime nustatomas terminas pranešti, ar yra ginčas dėl vaikų ar dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pasidalijimo arba ginčas dėl lėšų paramos reikalingam nedarbingam sutuoktiniui išlaikyti mokėjimo.
Gavęs pranešimą apie tai, kad ginčo nėra, arba negavęs atsakymo per pranešime nustatytą terminą, civilinės metrikacijos organas įregistruoja santuokos nutraukimą.
202 straipsnis. Sutuoktiniui ikisantuokinės pavardės suteikimas įregistruojant santuokos nutraukimą
Sutuoktinis, kuris nori, kad jam būtų suteikta ikisantuokinė pavardė, turi apie tai pareikšti civilinės metrikacijos organams įregistruojant santuokos nutraukimą. Apie tai, kad sutuoktiniui suteikiama ikisantuokinė pavardė, civilinės metrikacijos organai daro atitinkamą įrašą.
203 straipsnis. Ištuokos liudijimo išdavimas. Atžymėjimas apie ištuoką sutuoktinių dokumentuose
Įrašius santuokos nutraukimo įrašą, išduodami ištuokos liudijimai ir atžymima apie ištuoką sutuoktinių pasuose arba kituose jų asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose.
Tuo atveju, kai santuokos nutraukimas registruojamas vieno iš sutuoktinių pareiškimu, apie santuokos nutraukimo įregistravimą turi būti pasiunčiamas pranešimas antrajam sutuoktiniui, jeigu jo adresas yra žinomas.
Santuokos nutraukimą įregistravusis civilinės metrikacijos organas praneša apie ištuoką santuokos įregistravimo vietos civilinės metrikacijos organui.
Dvidešimt antrasis skirsnis (Neteko galios)
ĮVAIKINIMO REGISTRAVIMAS
Skirsnio pakeitimai:
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
Dvidešimt trečiasis skirsnis
VARDO, TĖVAVARDŽIO IR PAVARDĖS PAKEITIMO REGISTRAVIMAS
206 straipsnis. Vardo, tėvavardžio ir pavardės pakeitimo registravimo tvarka
Vardo, tėvavardžio ir pavardės pakeitimas registruojamas pareiškėjo nuolatinės gyvenamosios vietos rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto civilinės metrikacijos skyriuje, leidus respublikiniam organui, kurio žinioje yra civilinės metrikacijos organai.
207 straipsnis. Gimimo ir santuokos sudarymo įrašuose pakeitimų ryšium su vardo, tėvavardžio ar pavardės pakeitimu padarymas
Remiantis vardo, tėvavardžio ar pavardės pakeitimo įrašu, padaromi pakeitimai gimimo ir santuokos sudarymo įrašuose ir išduodami nauji gimimo ir santuokos liudijimai.
VI SKYRIUS
TARYBINIŲ SANTUOKOS IR ŠEIMOS ĮSTATYMŲ TAIKYMAS UŽSIENIO PILIEČIAMS
IR ASMENIMS BE PILIETYBĖS. UŽSIENIO VALSTYBIŲ SANTUOKOS IR ŠEIMOS
ĮSTATYMŲ IR TARPTAUTINIŲ SUTARČIŲ TAIKYMAS
Dvidešimt ketvirtasis skirsnis
TARYBINIŲ SANTUOKOS IR ŠEIMOS ĮSTATYMŲ TAIKYMAS UŽSIENIO PILIEČIAMS IR ASMENIMS BE PILIETYBĖS
208 straipsnis. Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės teisės ir pareigos santuokos ir šeimos santykiuose
Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų pagrindų 30 straipsniu užsienio piliečiai Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje santuokos ir šeimos santykiuose naudojasi teisėmis ir turi pareigas lygiai su tarybiniais piliečiais. Atskiras išimtis gali nustatyti TSR Sąjungos įstatymas.
Asmenys be pilietybės, nuolatos gyvenantys Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, santuokos ir šeimos santykiuose naudojasi teisėmis ir turi pareigas lygiai su tarybiniais piliečiais.
209 straipsnis. Tarybinių piliečių santuokų su užsienio piliečiais ir užsienio piliečių tarpusavio santuokų sudarymas Lietuvos Respublikoje
Tarybinių piliečių santuokos su užsienio piliečiais, taip pat užsienio piliečių tarpusavio santuokos Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje sudaromos pagal tarybinius įstatymus.
Santuokos tarp užsienio piliečių, sudarytos TSR Sąjungoje užsienio valstybių ambasadose arba konsulatuose, abipusiškumo sąlygomis pripažįstamos galiojančiomis Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, jeigu šie asmenys santuokos sudarymo metu buvo valstybės, paskyrusios ambasadorių arba konsulą, piliečiai.
210 straipsnis. Tarybinių piliečių santuokų sudarymas TSRS konsulinėse įstaigose. Ne TSR Sąjungos teritorijoje sudarytų santuokų pripažinimas
Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų pagrindų 32 straipsniu ne TSR Sąjungos teritorijoje gyvenančių tarybinių piliečių santuokos sudaromos TSRS konsulinėse įstaigose.
Tais atvejais, kai tarybinių piliečių tarpusavio santuokos ir tarybinių piliečių santuokos su užsienio piliečiais sudarytos ne TSR Sąjungos teritorijoje, laikantis santuokos formos, kurią yra nustatęs jos sudarymo vietos įstatymas, šios santuokos pripažįstamos galiojančiomis Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, jeigu joms pripažinti nėra kliūčių, išplaukiančių iš šio kodekso 15-17 ir 42 straipsnių.
Užsienio piliečių santuokos, sudarytos ne TSR Sąjungos teritorijoje pagal atitinkamų valstybių įstatymus, Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje pripažįstamos galiojančiomis.
211 straipsnis. Tarybinių piliečių santuokų su užsienio piliečiais ir užsienio piliečių tarpusavio santuokų nutraukimas Lietuvos Respublikoje. Ne TSR Sąjungos teritorijoje atliktų ištuokų pripažinimas
Tarybinių piliečių santuokos su užsienio piliečiais, taip pat užsienio piliečių tarpusavio santuokos Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje nutraukiamos pagal tarybinius įstatymus.
Santuokų tarp tarybinių piliečių ir užsienio piliečių nutraukimas, atliktas ne TSR Sąjungos teritorijoje pagal atitinkamų valstybių įstatymus, pripažįstamas galiojančiu Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, jeigu santuokos nutraukimo metu nors vienas iš sutuoktinių gyveno ne TSR Sąjungos teritorijoje.
Tarybinių piliečių tarpusavio santuokų nutraukimas, atliktas ne TSR Sąjungos teritorijoje pagal atitinkamų valstybių įstatymus, pripažįstamas galiojančiu Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, jeigu abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo metu gyveno ne TSR Sąjungos teritorijoje.
Užsienio piliečių tarpusavio santuokų nutraukimas, atliktas ne TSR Sąjungos teritorijoje pagal atitinkamų valstybių įstatymus, pripažįstamas galiojančiu Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje.
Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų pagrindų 33 straipsniu tarybinis pilietis, gyvenąs ne TSR Sąjungos teritorijoje, turi teisę nutraukti santuoką su gyvenančiu ne TSR Sąjungos teritorijoje sutuoktiniu, nepriklausomai nuo jo pilietybės, tarybiniame teisme. Tais atvejais, kai pagal tarybinius įstatymus leidžiama nutraukti santuoką civilinės metrikacijos organuose, santuoka gali būti nutraukta TSRS konsulinėse įstaigose.
Pagal pareiškimus tarybinių piliečių, gyvenančių ne TSR Sąjungos teritorijoje, bylas dėl santuokos nutraukimo nagrinėja Lietuvos TSR teismas TSRS aukščiausiojo teismo pavedimu.
212 straipsnis. Tėvystės nustatymas Lietuvos Respublikoje
Tėvystė Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, nepriklausomai nuo tėvų ir vaiko pilietybės bei jų gyvenamosios vietos, nustatoma pagal tarybinius įstatymus
Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų pagrindų 34 straipsniu tais atvejais, kai pagal tarybinius įstatymus leidžiama nustatyti tėvystę civilinės metrikacijos organuose, gyvenantys ne TSR Sąjungos teritorijoje vaiko tėvai, iš kurių nors vienas yra TSRS pilietis, turi teisę kreiptis su pareiškimais dėl tėvystės nustatymo į TSRS konsulines įstaigas.
213 straipsnis. Neteko galios.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-151, 1993-05-11, Žin., Nr. 16-403 (1993-05-21)
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
214 straipsnis. Globos (rūpybos) steigimas tarybiniams piliečiams, gyvenantiems ne TSR Sąjungos teritorijoje, ir užsienio piliečiams Lietuvos Respublikoje. Ne TSR Sąjungos teritorijoje įsteigtos globos (rūpybos) pripažinimas
Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų pagrindų 36 straipsniu globa (rūpyba) nepilnamečiams, neveiksniems arba apriboto veiksnumo tarybiniams piliečiams, gyvenantiems ne TSR Sąjungos teritorijoje, taip pat užsienio piliečiams, gyvenantiems Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, steigiama pagal tarybinius įstatymus.
Globa (rūpyba), įsteigta tarybiniams piliečiams, gyvenantiems ne TSR Sąjungos teritorijoje, pagal atitinkamų valstybių įstatymus, pripažįstama galiojančia Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, jeigu globos (rūpybos) steigimui arba jos pripažinimui neprieštarauja TSR konsulinė įstaiga.
Globa (rūpyba), įsteigta užsienio piliečiams ne TSR Sąjungos teritorijoje pagal atitinkamų valstybių įstatymus, pripažįstama galiojančia Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje.
215 straipsnis. Tarybinių piliečių, gyvenančių ne TSR Sąjungos teritorijoje, civilinės būklės aktų registravimas
Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos įstatymų pagrindų 37 straipsniu ne TSR Sąjungos teritorijoje gyvenančių tarybinių piliečių civilinės metrikacijos aktai registruojami TSRS konsulinėse įstaigose.
Registruojant civilinės metrikacijos aktus TSRS konsulinėse įstaigose, taikomi TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai, jeigu suinteresuotieji asmenys yra Lietuvos TSR piliečiai. Jeigu suinteresuotieji asmenys yra skirtingų sąjunginių respublikų piliečiai arba nenustatyta, kurios respublikos piliečiai jie yra, tai jų susitarimu taikomi vienos iš sąjunginių respublikų įstatymai, o jiems nesusitarus, - civilinės būklės aktą registruojančio konsulo sprendimu.
216 straipsnis. Pripažinimas dokumentų, kuriuos užsienio valstybių organai išduoda civilinės būklės aktams paliudyti
Užsienio valstybių kompetentingų organų išduoti dokumentai paliudyti civilinės būklės aktams, atliktiems ne TSR Sąjungos teritorijoje pagal atitinkamų valstybių įstatymus TSRS piliečių, užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės atžvilgiu, pripažįstami galiojančiais Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, jeigu yra konsulinė legalizacija.
Dvidešimt penktasis skirsnis
UŽSIENIO VALSTYBIŲ SANTUOKOS IR ŠEIMOS ĮSTATYMŲ IR TARPTAUTINIŲ
SUTARČIŲ TAIKYMAS
217 straipsnis. Užsienio įstatymų ir tarptautinių sutarčių taikymas
Užsienio santuokos ir šeimos įstatymai negali būti taikomi arba tais įstatymais pagrįsti civilinės būklės aktai negali būti pripažįstami, jeigu toks taikymas arba pripažinimas prieštarautų tarybinės santvarkos pagrindams.
Jeigu TSRS tarptautine sutartimi nustatytos kitokios taisyklės, negu tos, kurias nustato tarybiniai santuokos ir šeimos įstatymai, tai taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.
Tokia pat tvarka taikoma Lietuvos TSR santuokos ir šeimos įstatymų atžvilgiu, jeigu Lietuvos TSR tarptautinėje sutartyje nustatytos kitokios taisyklės, negu numatytos Lietuvos TSR santuokos ir šeimos įstatymuose.
_____________
Pakeitimų eilė nuo 1990 m. kovo 11 d.:
1.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas
Nr. I-1245, 1991-04-23, Žin., Nr. 13-333 (1991-05-10)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSO 81 STRAIPSNIO DALINIO PAKEITIMO
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-151, 1993-05-11, Žin., Nr. 16-403 (1993-05-21)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSO 213 STRAIPSNIO PAKEITIMO
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-275, 1993-10-12, Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSO PAKEITIMO
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-642, 1994-11-08, Žin., Nr. 89-1715 (1994-11-18)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSO PAKEITIMO
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-966, 1995-06-27, Žin., Nr. 55-1359 (1995-07-05)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.VIII-113, 1997-02-18, Žin., Nr. 19-409 (1997-03-05)
SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSO 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-479, 1997-10-23, Žin., Nr. 99-2507 (1997-10-31)
SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSO 81 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1106, 1999-03-25, Žin., Nr. 33-944 (1999-04-14)
SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSO 23, 55, 67, 115, 136, 181 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1482, 1999-12-16, Žin., Nr. 1-1 (2000-01-05)
SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSO 108, 109, 112, 113, 132 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1783, 2000-06-29, Žin., 2000, Nr. 58-1713 (2000-07-19)
SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSO 60, 68, 71, 72, 74, 75, 76, 77, 78, 92, 108, 109, 113, 132, 133, 146, 150, 188 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR 73 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
KONSTITUCINIO TEISMO NUTARIMAI:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
1994-04-21, Žin., Nr. 31-562 (1994-04-27)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSO 6 STRAIPSNIO ANTROSIOS DALIES, 11 STRAIPSNIO IR 12 STRAIPSNIO ANTROSIOS DALIES ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
*** Pabaiga***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2001-11-22)
autrap@lrs.lt