(Žin., 1964, Nr. 19-139; 1966, Nr. 33-238; 1981, Nr. 18-183; 1991, Nr. 33-891;
1994, Nr. 51-949, Nr.58-1134, Nr. 93-1809; 1995, Nr. 51-1244, Nr. 55-1353,
Nr. 59-1482, Nr. 104-2325, Nr. 106-2354, Nr. 107-2397, 2412; 1996, Nr. 4-90,
Nr. 67-1606, Nr. 73-1744, Nr. 110-2506; 1997, Nr. 39-952, Nr. 99-2503, Nr. 104-2619, 2624, Nr. 108-2730, Nr. 118-3044; 1998, Nr. 55-1517, Nr. 112-3106; 1999, Nr. 13-312, Nr. 36-1065, Nr. 43-1360, Nr. 101-2900, Nr. 113-3287; 2000, Nr. 54-1555,
Nr. 113-3604; 2001, Nr. 31-1013)

1 straipsnis. 33 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę, tai yra aštuoniolika metų, arba nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuoką, ir juridiniams asmenims. Nepilnamečiai, įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuoti), turi teisę kreiptis į teismą patys, jeigu ginčas yra kilęs iš santykių, kuriuose dalyvaudami jie turi visišką civilinį veiksnumą.“

2. 33 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „penkiolikos“ įrašyti žodį „keturiolikos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, taip pat pripažintų ribotai veiksniais asmenų teises ir įstatymo saugomus interesus gina teisme atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rūpintojai. Tačiau teismas privalo įtraukti dalyvauti tokiose bylose pačius nepilnamečius ar pripažintus ribotai veiksniais asmenis.“

3. 33 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „penkiolikos“ įrašyti žodį „keturiolikos“, vietoj žodžių „įstatyminiai jų atstovai“ įrašyti žodžius „jų atstovai pagal įstatymą“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Nepilnamečių iki keturiolikos metų, taip pat asmenų, pripažintų neveiksniais dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, teises ir įstatymo saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymą – tėvai, įtėviai, globėjai.“

2 straipsnis. 73 straipsnio papildymas 2 dalimi

Papildyti 73 straipsnį 2 dalimi:

„Dokumentai, išduoti valstybinės valdžios ar valdymo įstaigų, dokumentai, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų, neperžengiant jų kompetencijos ribų bei nepažeidžiant atitinkamų dokumentų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, kol jos nepaneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Oficialių rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams.“

3 straipsnis. 102 straipsnio 1 dalies 30 punkto pakeitimas ir 1 dalies

papildymas 47 bei 48 punktais

1. Pakeisti 102 straipsnio 1 dalies 30 punktą ir jį išdėstyti taip:

„30) šalys – už pareiškimus dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu, taip pat už pareiškimus dėl nepilnamečio pripažinimo visiškai veiksniu;“.

2. Papildyti 102 straipsnio 1 dalį 47 ir 48 punktais:

„47) pareiškėjai – už pareiškimus, paduodamus šio kodekso trisdešimt trečiojo⁽⁴⁾ skirsnio nustatyta tvarka;

48) sutuoktiniai – už pareiškimus nutraukti santuoką jų bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51 straipsnis).“

4 straipsnis. 104 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5 punktų pakeitimas ir 1 dalies

papildymas 12 punktu

1. Pakeisti 104 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) gyvenimo skyrium (separacijos) bylose – 50 litų, santuokos nutraukimo bylose, išskyrus atvejus, nurodytus šio kodekso 102 straipsnio 48 punkte ir šio straipsnio 1 dalies 5 punkte, – 100 litų;“.

2. Pakeisti 104 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) gyvenimo skyrium (separacijos) bylose, kai abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų gyvenimas skyrium nustatomas pakartotinai, – 150 litų, santuokos nutraukimo bylose, kai abu sutuoktiniai ar vienas iš jų santuoką nutraukia pakartotinai, – 200 litų;“.

3. Pakeisti 104 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio pareiškimu bylose (Civilinio kodekso 3.55 straipsnis) – 20 litų;“.

4. Papildyti 104 straipsnio 1 dalį 12 punktu:

„12) už kreipimąsi dėl turto apyrašo sudarymo, kai palikimas priimamas pagal apyrašą, – 20 litų.“

5 straipsnis. 146 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 146 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Ieškinio pareiškime dėl santuokos nutraukimo ar jos pripažinimo negaliojančia, taip pat dėl gyvenimo skyrium (separacijos), be duomenų, išvardytų šio straipsnio antrojoje dalyje, turi būti nurodoma:

1) ieškovo ir atsakovo gimimo metai;

2) motyvai, dėl kurių paduodamas pareiškimas nutraukti santuoką, pripažinti ją negaliojančia ar nustatyti gyvenimą skyrium (separaciją);

3) jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, – duomenys apie vaikus (vardas, pavardė, gimimo data) ir reikalavimas dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, jeigu jų gyvenamoji vieta ir išlaikymas nėra nustatytas tėvų susitarimu. Jeigu vaikų gyvenamoji vieta ir išlaikymas yra nustatyti tėvų susitarimu, kartu su ieškinio pareiškimu teismui turi būti pateikiamas šis susitarimas;

4) duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalyti, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi, taip pat reikalavimas dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo arba nuoroda, jog išlaikymo nereikalaujama, arba jis nustatytas šalių susitarimu;

5) duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis);

6) nurodymas, kuo pasireiškia atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, jeigu ieškinys reiškiamas Civilinio kodekso 3.60 straipsnyje numatytu pagrindu;

7) reikalavimas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo.“

6 straipsnis. 150 straipsnio papildymas 6 dalimi

Papildyti 150 straipsnį 6 dalimi:

„Teisėjas, nutartimi priėmęs pareiškimą apie civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo faktą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša viešojo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį.“

7 straipsnis. Dvyliktojo skirsnio pavadinimo papildymas

Dvyliktojo skirsnio pavadinime po žodžio „užtikrinimas“ įrašyti žodžius „ir laikinosios apsaugos priemonės“ ir šį pavadinimą išdėstyti taip:

„Dvyliktasis skirsnis

IEŠKINIO UŽTIKRINIMAS ir laikinosios apsaugos priemonės“.

8 straipsnis. 155 straipsnio papildymas 2 ir 3 dalimis

1. Papildyti 155 straipsnį 2 dalimi:

„Civilinio kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais pagal suinteresuoto asmens pagrįstą raštišką prašymą gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės tiek nepareiškus ieškinio pareiškimo, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šio skirsnio nustatyta tvarka. Jeigu teismas pritaiko laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui padavimo dienos, tai jis turi nustatyti terminą, per kurį turi būti pateiktas ieškinio pareiškimas. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Nepateikus per teismo nustatytą terminą ieškinio pareiškimo, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paduodamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles nagrinės patį ieškinį. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki ieškinio pareiškimo padavimo dienos privalo teismui nurodyti, dėl kokių priežasčių ieškinio pareiškimas nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams.“

2. Papildyti 155 straipsnį 3 dalimi:

„Taikant laikinąsias apsaugos priemones mutatis mutandis, taikomos šio kodekso 156–163 straipsniuose nustatytos taisyklės.“

9 straipsnis 217 straipsnio 4 dalies 4 punkto pripažinimas netekusiu galios

217 straipsnio 4 dalies 4 punktą pripažinti netekusiu galios.

10 straipsnis. 229 straipsnio pavadinimo pakeitimas ir straipsnio papildymas

2 dalimi

1. Pakeisti 229 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„229 straipsnis. Teismo sprendimų nuorašų išsiuntimas šalims, tretiesiems

asmenims ir kitiems asmenims“.

2. Papildyti 229 straipsnį 2 dalimi:

„Teismas, priėmęs sprendimą, kuriuo yra keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, taip pat jeigu teismo sprendimas turi įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui ar daiktinėms teisėms į jį, įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą ne vėliau kaip per tris dienas turi nusiųsti viešojo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį.“

11 straipsnis. 239 straipsnio papildymas 8 punktu

Papildyti 239 straipsnį 8 punktu:

„8) kitais šio kodekso numatytais atvejais.“

12 straipsnis. 243 straipsnio papildymas 8 punktu

Papildyti 243 straipsnį 8 punktu:

„8) kitais šio kodekso numatytais atvejais.“

13 straipsnis. 245 straipsnio papildymas 10 punktu

Papildyti 245 straipsnį 10 punktu:

„10) kitais šio kodekso numatytais atvejais.“

14 straipsnis. Kodekso papildymas dvidešimtuoju⁽²⁾ skirsniu

Papildyti Kodeksą dvidešimtuoju⁽²⁾ skirsniu:

„Dvidešimtasis⁽²⁾ skirsnis

bylų dėl santuokos nutraukimo ir pripažinimo negaliojančia

nagrinėjimo ypatumai

256⁽¹¹⁾ straipsnis. Ieškinio pareiškimo padavimas

Ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

Ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia pareiškiamas pagal atsakovų ar vieno iš jų gyvenamąją vietą.

Ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia turi teisę pareikšti asmenys, nurodyti Civilinio kodekso 3.38–3.40 straipsniuose, taip pat prokuroras Civilinio kodekso numatytais atvejais.

Pareiškimas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51 straipsnis) arba vieno sutuoktinio pareiškimu (Civilinio kodekso 3.55 straipsnis) nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka.

256⁽¹²⁾ straipsnis. Bylos nagrinėjimas

Kai ieškovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs nagrinėti bylą jam nesant, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas ieškinio pareiškimą palieka nenagrinėtą.

Kai atsakovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs bylą nagrinėti jam nesant, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas bylą nagrinėja iš esmės. Teismas gali pripažinti atsakovo atvykimą būtinu. Jeigu šiuo atveju atsakovas neatvyksta į teismo posėdį dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta nesvarbiomis, jam skiriama bauda iki penkių šimtų litų ir jis priverstinai atvesdinamas.

Nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, paskirdamas sutuoktiniams terminą susitaikyti. Sutuoktiniams susitaikyti skiriamo termino bendra trukmė negali būti ilgesnė nei šeši mėnesiai. Paskyrus susitaikymo terminą, bylos nagrinėjimas sustabdomas. Byla atnaujinama, praėjus teismo nustatytam terminui, vieno iš sutuoktinių prašymu. Pareiškimas paliekamas nenagrinėtas nekviečiant šalių, jeigu per vienerius metus nuo susitaikymo termino pradžios nė vienas iš sutuoktinių nereikalauja nutraukti santuokos. Terminas susitaikyti nėra skiriamas, jeigu sutuoktinių taikymas gali pakenkti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio arba sutuoktinio nepilnamečių vaikų interesams.

Apie susitaikymą šalys praneša teismui. Rašytinis šalių pareiškimas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir šalių pasirašomas. Gavęs šalių pareiškimą, teismas nutartimi bylą nutraukia. Teismo nutartys dėl bylos atidėjimo ir nutraukimo šalims susitaikius neskundžiamos.

Kol bus priimtas sprendimas byloje, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, šio kodekso 155 straipsnio nustatyta tvarka gali taikyti Civilinio kodekso 3.65 straipsnyje nurodytas laikinąsias jų apsaugos priemones.

Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma.

Teismas santuoką pripažįsta negaliojančia, nustačius nors vieną iš santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindų.

256⁽¹³⁾ straipsnis. Teismo sprendimas

Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo. Pripažindamas santuoką negaliojančia, teismas turi išspręsti nepilnamečių vaikų ir sąžiningo sutuoktinio išlaikymo, taip pat nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimus.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką ar pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Teismas privalo per tris darbo dienas po teismo sprendimo, kuriuo santuoka pripažinta negaliojančia, įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

256⁽¹⁴⁾ straipsnis. Sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija)

Pareiškimai dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjami šio skirsnio nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Civilinio kodekso nustatytus ypatumus.“

15 straipsnis. Kodekso papildymas dvidešimtuoju⁽³⁾ skirsniu

Papildyti Kodeksą dvidešimtuoju⁽³⁾ skirsniu:

„Dvidešimtasis⁽³⁾ skirsnis

BYLŲ DĖL TĖVYSTĖS NUSTATYMO NAGRINĖJIMO YPATUMAI

256⁽¹⁵⁾ straipsnis. Ieškinio pareiškimo padavimas

Teismas šio skirsnio nustatyta tvarka nagrinėja bylą dėl tėvystės nustatymo tik esant ginčui tarp šalių.

Ieškinio pareiškimą dėl tėvystės nustatymo gali paduoti asmenys, nurodyti Civilinio kodekso 3.147 straipsnyje.

Ieškinys pareiškiamas atsakovo arba ieškovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

256⁽¹⁶⁾ straipsnis. Ieškinio pareiškimo turinys

Be šio kodekso 146 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų duomenų, ieškinio pareiškime turi būti nurodomi duomenys apie vaiką (vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta), kai ieškinį paduoda ne pats vaikas.

256⁽¹⁷⁾ straipsnis. Šalių dalyvavimas teismo posėdyje

Kai ieškovas, gavęs šaukimą, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas ieškinio pareiškimą palieka nenagrinėtą.

Atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas.

Kai atsakovas, gavęs šaukimą, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, jam skiriama iki penkių šimtų litų bauda ir jis priverstinai atvesdinamas.

256⁽¹⁸⁾ straipsnis. Bylos nagrinėjimas

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizė). Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti įrodymai.

Teismas išsiaiškina, ar vaikas, kuriam yra suėję dešimt metų ir kuris nėra ieškovas byloje, sutinka, kad atsakovas būtų pripažintas jo tėvu.

Šio straipsnio antrojoje dalyje numatytas sutikimas turi būti išreikštas raštu.

Nagrinėjant ginčus dėl tėvystės nustatymo, privalo dalyvauti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.

256⁽¹⁹⁾ straipsnis. Bylos nutraukimas

Jeigu atsakovas kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą su pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ir civilinės metrikacijos įstaiga įregistruoja atsakovą vaiko tėvu, tai teismas, pateikus tėvystės pripažinimo liudijimą, bylą dėl tėvystės nustatymo nutraukia.

256⁽²⁰⁾ straipsnis. Tėvystės nustatymas mirus spėjamam vaiko tėvui

Jeigu miršta spėjamas vaiko tėvas, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą šio kodekso dvidešimt šeštojo skirsnio nustatyta tvarka.

Jeigu miršta spėjamas vaiko tėvas, kai teisme buvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, teismas ieškinio pareiškimą palieka nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę kreiptis į teismą šio kodekso dvidešimt šeštojo skirsnio nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai yra kilęs ginčas.

256⁽²¹⁾ straipsnis. Teismo sprendimas

Nustačius tėvystę, teismas atsakovą pripažįsta vaiko tėvu, o vaiką – atsakovo vaiku.

Teismas, priėmęs sprendimą nustatyti tėvystę, privalo, įsiteisėjus sprendimui, per tris darbo dienas nusiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.“

16 straipsnis. Kodekso papildymas dvidešimtuoju⁽⁴⁾ skirsniu

Papildyti Kodeksą dvidešimtuoju⁽⁴⁾ skirsniu:

„Dvidešimtasis⁽⁴⁾ skirsnis

BYLŲ DĖL TĖVYSTĖS (MOTINYSTĖS) NUGINČIJIMO

NAGRINĖJIMO YPATUMAI

256⁽²²⁾ straipsnis. Ieškinio pareiškimo padavimas

Ieškinio pareiškimą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali paduoti asmenys, nurodyti Civilinio kodekso 3.151 straipsnyje.

Ieškinys pareiškiamas atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

256⁽²³⁾ straipsnis. Ieškinio pareiškimo turinys

Be šio kodekso 146 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų duomenų, ieškinio pareiškime turi būti nurodoma, kada ieškovas sužinojo apie ginčijamus duomenis vaiko gimimo įraše arba kada paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

256⁽²⁴⁾ straipsnis. Pasiruošimas bylai

Teismas, ruošdamasis nagrinėti bylą, išreikalauja iš civilinės metrikacijos įstaigos pareiškimus ir kitą medžiagą, pagal kurią ieškovas buvo įrašytas vaiko tėvu (motina).

256⁽²⁵⁾ straipsnis. Privalomas dalyvavimas procese

Nagrinėjant ginčus dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, privalo dalyvauti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.

256⁽²⁶⁾ straipsnis. Teismo sprendimas

Teismas, priėmęs sprendimą, kuriuo nuginčyta tėvystė (motinystė), privalo, įsiteisėjus teismo sprendimui, per tris darbo dienas nusiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.“

17 straipsnis. Kodekso papildymas dvidešimtuoju⁽⁵⁾ skirsniu

Papildyti Kodeksą dvidešimtuoju⁽⁵⁾ skirsniu:

„Dvidešimtasis⁽⁵⁾ skirsnis

BYLŲ DĖL TĖVŲ VALDŽIOS APRIBOJIMO NAGRINĖJIMO YPATUMAI

256⁽²⁷⁾ straipsnis. Ieškinio pareiškimo padavimas

Ieškinio pareiškimą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos), taip pat dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali paduoti asmenys, nurodyti Civilinio kodekso 3.182 straipsnyje.

Ieškinys pareiškiamas vieno ar abiejų tėvų, nuo kurių siekiama atskirti vaikus ar kurių valdžią siekiama apriboti, gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

Vieno iš vaiko tėvų ar globėjo (rūpintojo), su kuriuo kartu gyvena nepilnamečiai vaikai, ieškinio pareiškimas gali būti paduotas ieškovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

256⁽²⁸⁾ straipsnis. Tėvų valdžios apribojimo pagrindai

Tėvų valdžią vaikams teismas turi teisę apriboti tik Civilinio kodekso trečiojoje knygoje numatytais pagrindais.

256⁽²⁹⁾ straipsnis. Ieškinio pareiškimo turinys

Be šio kodekso 146 straipsnio antrojoje dalyje numatytų duomenų, ieškinio pareiškime turi būti nurodytas tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) pagrindas, taip pat tai patvirtinantys įrodymai, nurodytas asmuo ar vaikų įstaiga, kuriems vaikas bus perduotas ieškinio patenkinimo atveju.

256⁽³⁰⁾ straipsnis. Pasiruošimas bylai

Teismas, ruošdamasis nagrinėti bylą, paveda valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti išvadą dėl ginčo.

Atsižvelgdamas į pareiškimo pagrindą, teisėjas išreikalauja iš atitinkamų institucijų duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius pareiškime nurodytas aplinkybes.

256⁽³¹⁾ straipsnis. Bylos nagrinėjimas

Vaiko, kuriam yra suėję keturiolika metų, pareiškimas dėl sutikimo ar nesutikimo su ieškiniu turi būti išreikštas raštu arba įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir vaiko pasirašomas.

Teismas išklauso vaiko, galinčio suformuluoti savo požiūrį, nuomonę ir į tai atsižvelgia.

Jeigu ieškovo nurodytu pagrindu ieškinys negali būti patenkintas, bet nagrinėjant bylą teismas nustato kitas aplinkybes, dėl kurių ieškinys gali būti patenkintas, gavęs valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, teismas ieškinį patenkina.

256⁽³²⁾ straipsnis. Teismo sprendimas

Teismo sprendimu tėvų (ar vieno iš jų) valdžia vaikams apribojama arba ieškinys atmetamas.

Ieškinį patenkinus, vaikas perduodamas asmeniui arba vaikų globos (rūpybos) įstaigai, nurodytiems ieškinio pareiškime arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

Jei nėra valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sutikimo perduoti vaiką asmeniui ar vaikų įstaigai, nurodytiems ieškinio pareiškime, teismas įpareigoja valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją pasirūpinti vaiko gyvenimo ir išlaikymo sąlygomis.

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią ar atskirti vaiką nuo tėvų, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir jo gyvenamąją vietą.

256⁽³³⁾ straipsnis. Tėvų valdžios apribojimo panaikinimas ar tėvų valdžios

apribojimo būdo pakeitimas kitu

Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas buvo nuo tėvų atskirtas.

Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu.

Jei paaiškėja, kad panaikinus tėvų valdžios laikiną ar neterminuotą apribojimą lieka sąlygos, dėl kurių vaikas negali gyventi kartu su tėvais, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti pakeistas vaiko atskyrimu nuo tėvų.

Jei atskirti nuo vaikų tėvai (tėvas ar motina) savo valdžią naudoja priešingai vaikų interesams, jiems gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuo atveju, kai vaikas nėra įvaikintas.

256⁽³⁴⁾ straipsnis. Teismai, nagrinėjantys bylas dėl tėvų valdžios apribojimo

panaikinimo ar valdžios būdo pakeitimo

Bylas dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ar valdžios būdo pakeitimo nagrinėja vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismas.“

18 straipsnis. 270 straipsnio papildymas 11, 12, 13, 14 ir 15 punktais

Papildyti 270 straipsnį 11, 12, 13, 14 ir 15 punktais:

„11) dėl nepilnamečio pripažinimo visiškai veiksniu (emancipacijos);

12) dėl globos (rūpybos);

13) dėl teismo leidimų išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo;

14) dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu ar vieno sutuoktinio pareiškimu;

15) dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.“

19 straipsnis. Kodekso papildymas dvidešimt šeštuoju⁽¹⁾ skirsniu

Papildyti Kodeksą dvidešimt šeštuoju⁽¹⁾ skirsniu:

„Dvidešimt šeštasis⁽¹⁾ skirsnis

Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį

fakto NUSTATYMAS

276⁽¹⁾ straipsnis. Pareiškimo padavimas

Pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo gali paduoti asmuo, kuris siekia įgyti nuosavybę įgyjamosios senaties pagrindu pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui. Jeigu siekiama įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, tai pareiškimas paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos apylinkės teismui.

276⁽²⁾ straipsnis. Pareiškimo turinys

Pareiškime dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį turi būti nurodyta:

1) daiktas, į kurį siekiama įgyti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu;

2) daikto valdymo terminų apskaičiavimas;

3) kad pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas;

4) kad valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas;

5) kad nėra Civiliniame kodekse nurodytų apribojimų įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu.

276⁽³⁾ straipsnis. Pasiruošimas bylai

Priėmęs pareiškimą, teisėjas priima nutartį paskelbti pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės vietiniame laikraštyje ir centriniame laikraštyje apie bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo iškėlimą ir nagrinėjimą. Laikraštyje skelbiama pareiškėjo lėšomis.

Skelbime turi būti nurodyta teismas, nagrinėjantis bylą, pareiškėjas (vardas, pavardė, o jei pareiškėjas yra juridinis asmuo, – pavadinimas), daiktas, į kurį prašoma pripažinti nuosavybės teisę, pasiūlymas ne vėliau kaip per keturiolika dienų suinteresuotiems asmenims kreiptis su pareiškimais į teismą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese, bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta.

276⁽⁴⁾ straipsnis. Bylos nagrinėjimas

Jeigu iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas rašytinio proceso tvarka patenkina prašymą. Jeigu šiame straipsnyje nurodytos sąlygos yra ginčijamos, teismas nagrinėja bylą žodinio proceso tvarka.“

20 straipsnis. 277 straipsnio pakeitimas

277 straipsnyje po žodžių „suinteresuoti asmenys“ įrašyti žodžius „ar prokuroras“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„277 straipsnis. Pareiškimo padavimas

Pareiškimą dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu arba dėl asmens paskelbimo mirusiu suinteresuoti asmenys ar prokuroras paduoda pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.“

21 straipsnis. 279 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 279 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Priėmęs pareiškimą, teisėjas pareiškimą padavusio asmens prašymu ar savo iniciatyva skiria nesančio asmens turto laikinąjį administratorių arba imasi kitų priemonių nesančiojo turtui apsaugoti bei tvarkyti, taip pat duoti iš to turto lėšų išlaikyti nesančiojo išlaikytiniams, kuriuos jis pagal įstatymą privalėjo išlaikyti. Nesančio asmens turto laikinasis administravimas skiriamas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.“

22 straipsnis. 281 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 281 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Teismas, pripažinęs fizinį asmenį nežinia kur esančiu, savo sprendimu paskiria to asmens turto administratorių. Jeigu teismo nutartimi buvo paskirtas laikinasis turto administratorius, tai teismas, priėmęs sprendimą pripažinti asmenį nežinia kur esančiu, nauja nutartimi paskiria nuolatinį turto administratorių.“

23 straipsnis. 282 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 282 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„282 straipsnis. Pripažinto nežinia kur esančiu arba paskelbto mirusiu asmens

atvykimo ar jo buvimo vietos paaiškėjimo pasekmės

Jeigu pripažintas nežinia kur esančiu arba paskelbtas mirusiu asmuo atvyksta ar paaiškėja jo buvimo vieta, teismas, kuris buvo priėmęs sprendimą pripažinti asmenį nežinia kur esančiu arba paskelbti mirusiu, nauju sprendimu panaikina pirmiau priimtą sprendimą ir nustatytą asmens turto administravimą.

Įsiteisėjus naujam teismo sprendimui, jo nuorašas pasiunčiamas civilinės metrikacijos įstaigai mirties įrašui anuliuoti.“

24 straipsnis. 283 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 283 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Byla dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės gali būti pradedama pagal jo sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos arba prokuroro pareiškimą.“

2. Pakeisti 283 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Byla dėl fizinio asmens, piktnaudžiaujančio alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, pripažinimo ribotai veiksniu gali būti pradėta pagal jo sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos ar prokuroro pareiškimą.“

25 straipsnis. 284 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 284 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios, kad asmuo piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis.“

26 straipsnis. 287 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 287 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„287 straipsnis. Teismo sprendimas

Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, savo iniciatyva privalo pradėti bylos dėl globos (rūpybos) šiam asmeniui nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo nagrinėjimą šio kodekso 312⁽²⁵⁾–312⁽²⁹⁾ straipsnių nustatyta tvarka. Teismas, pripažinęs asmenį ribotai veiksniu, savo sprendime gali nustatyti, kad rūpintojo sutikimas reikalingas sudaryti ir sandoriams, kurie nenumatyti Civilinio kodekso 2.11 straipsnio 2 dalyje.“

27 straipsnis. 288 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 288 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Jeigu asmuo nustoja piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, teismas pagal paties asmens, taip pat šio kodekso 283 straipsnio antrojoje dalyje numatytų asmenų pareiškimą priima sprendimą panaikinti asmens veiksnumo apribojimą ir jam paskirtą rūpybą.“

28 straipsnis. 306⁽¹⁾ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 306⁽¹⁾ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„306⁽¹⁾ straipsnis. Prašymo padavimas

Lietuvos Respublikos pilietis, turintis gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, prašymą dėl įvaikinimo paduoda apylinkės teismui pagal savo arba įvaikinamo vaiko gyvenamąją vietą.

Lietuvos Respublikos pilietis, nuolat gyvenantis užsienyje, užsienio valstybės pilietis arba asmuo, turintis ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio valstybės pilietybę, prašymą dėl įvaikinimo paduoda Vilniaus apygardos teismui.“

29 straipsnis. 306⁽²⁾ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų papildymas ir 2 dalies

pripažinimas netekusia galios

1. Papildyti 306⁽²⁾ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) duomenys apie pareiškėją (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė ir materialinė padėtis, sveikatos būklė, įtraukimas į norinčių įvaikinti asmenų sąrašą, taip pat užsienio valstybės, kurios pilietis pareiškėjas yra ar kurioje turi gyvenamąją vietą, institucijų išvada, ar šis asmuo gali būti tarptautiniu įvaikintoju);“.

2. Papildyti 306⁽²⁾ straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) duomenys apie įvaikinamąjį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, jo tėvai ar globėjai (rūpintojai); vaiko buvimo vieta, sveikatos būklė, įtraukimas į įvaikintinų vaikų sąrašą);“.

3. 306⁽²⁾ straipsnio 2 dalį pripažinti netekusia galios.

4. Buvusią 306⁽²⁾ straipsnio 3 dalį laikyti 2 dalimi.

30 straipsnis. 306⁽³⁾ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 306⁽³⁾ straipsnio 1 ir 2 dalis, pripažinti netekusia galios 3 dalį ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„306⁽³⁾ straipsnis. Įrodymų pateikimas

Prie prašymo įvaikinti turi būti pridėta:

1) įvaikintojų ir įvaikinamojo sveikatos būklės pažymos, išduotos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;

2) teismo nutartis, patvirtinanti vaiko tėvų, o jei vaiko tėvai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs, – jų tėvų arba globėjų (rūpintojų) sutikimą įvaikinti, išskyrus įstatymų numatytus atvejus;

3) jeigu vaikas turi įstatymų nustatyta tvarka paskirtą globėją (rūpintoją) (išskyrus valstybinę globos instituciją), teismo nutartis, patvirtinanti globėjo (rūpintojo) sutikimą įvaikinti;

4) jeigu įvaikinti prašo vienas iš sutuoktinių, kito sutuoktinio rašytinis sutikimas įvaikinti, išskyrus įstatymų numatytus atvejus;

5) duomenys apie įvaikintojo įtraukimą į norinčiųjų įvaikinti sąrašą ir apie įvaikinamojo įtraukimą į įvaikintinų vaikų sąrašą;

6) valstybinės įvaikinimo institucijos atestuoto socialinio darbuotojo išvada dėl pasirengimo įvaikinti.

Užsienio valstybės piliečiai, paduodami prašymą įvaikinti, pateikia savo valstybės įstatymų nustatyta tvarka įformintus dokumentus, duomenis, kad užsienio valstybė pripažins konkretaus vaiko įvaikinimą ir kad vaikui yra ar bus išduotas oficialus leidimas įvažiuoti į tą šalį ir nuolat joje gyventi. Prie šių dokumentų turi būti pridėti jų vertimai į lietuvių kalbą, patvirtinti notaro ar vertėjo parašu ir antspaudu.“

31 straipsnis. 306⁽⁴⁾ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 306⁽⁴⁾ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„306⁽⁴⁾ straipsnis. Pasiruošimas bylai

Teisėjas, ruošdamasis nagrinėti bylą:

1) paveda valstybinei įvaikinimo institucijai pateikti išvadą, ar nėra įstatymų numatytų kliūčių įvaikinti šį konkretų vaiką, duomenis apie tai, ar nėra gauta kitų asmenų prašymo įvaikinti tą patį vaiką, apie įvaikintojo ir įvaikinamojo registraciją atitinkamuose sąrašuose;

2) išreikalauja iš valstybinės įvaikinimo institucijos duomenis apie įvaikinamojo vaiko kilmę, vystymąsi, sveikatos būklę ir šeimą;

3) jeigu įvaikinti prašo užsienio valstybės pilietis, – paveda valstybinei įvaikinimo institucijai pateikti išvadą, ar teisės aktų nustatyta tvarka įvykdyta įvaikinimo procedūra iki teismo.“

32 straipsnis. 306⁽⁵⁾ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 306⁽⁵⁾ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„306⁽⁵⁾ straipsnis. Bylos nagrinėjimas

Byla dėl įvaikinimo nagrinėjama uždarame teismo posėdyje.

Apie bylos nagrinėjimą pranešama pareiškėjui, valstybinei įvaikinimo institucijai, valstybinei vaiko teisių apsaugos tarnybai, kitiems asmenims, pareiškusiems norą įvaikinti tą patį vaiką, ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

Kiti asmenys, pareiškę norą įvaikinti tą patį vaiką, gali pateikti bylą nagrinėjančiam teismui prašymus su savarankiškais reikalavimais dėl įvaikinimo. Prašymus teismui priėmus, šie asmenys dalyvauja byloje kaip pareiškėjai.

Byla dėl įvaikinimo nagrinėjama būtinai dalyvaujant pareiškėjams, valstybinės įvaikinimo institucijos atstovui bei valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui, kurie pareiškia savo išvadą dėl įvaikinimo teisme.

Teismas patikrina, ar įvaikintojai turi tinkamas sąlygas ir ar yra deramai pasirengę įvaikinti.

Jeigu įvaikinti prašo užsienio valstybės pilietis, teismas privalo atsižvelgti į vaiko auklėjimo paveldimumą, etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą, taip pat ar valstybės, į kurią vaiką prašoma įvaikinti, teisė atitinka 1993 metų Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje reikalavimus.

Sutikimas įvaikinti vaiką gali būti atšauktas iki teismo sprendimo dėl įvaikinimo priėmimo. Padavus pareiškimą dėl sutikimo įvaikinti atšaukimo, bylos dėl įvaikinimo nagrinėjimas sustabdomas, kol bus išspręstas sutikimo atšaukimo klausimas.“

33 straipsnis. 306⁽⁶⁾ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 306⁽⁶⁾ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„306⁽⁶⁾ straipsnis. Teismo sprendimas

Teismo sprendimu vaikas įvaikinamas arba prašymas įvaikinti atmetamas.

Patenkinus prašymą, teismo sprendimu įvaikintojai pripažįstami vaiko tėvais, o įvaikinamieji – įvaikintojų vaikais. Jei teismo nutartimi vaikas buvo perkeltas į šeimą iki įvaikinimo, tai įvaikinus vaiką įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą nuo nutarties perkelti vaiką į šeimą įsiteisėjimo. Teismas tai pažymi sprendime.

Teismo sprendimo įvaikinti rezoliucinėje dalyje paliekami duomenys, išsaugantys vaiko individualybę: gimimo data, gimimo vieta, taip pat vardas ir (ar) pavardė, jeigu jie nekeičiami.

Kai įvaikina užsienio valstybės piliečiai, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma valstybė, kurioje įvaikintas vaikas gyvens.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo įvaikinti nuorašas per tris dienas išsiunčiamas civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

Teismo sprendimas įvaikinti yra pagrindas civilinės būklės aktų įrašų įstaigai pakeisti įvaikio gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo liudijimą.

Visas teismo sprendimas skelbiamas uždarame teismo posėdyje.“

34 straipsnis. Kodekso papildymas 306^{(7 )}straipsniu

Papildyti Kodeksą 306⁽⁷⁾ straipsniu:

„306⁽⁷⁾ straipsnis. Įvaikinamo vaiko sutikimas

Įvaikinamasis, kuriam yra suėję dešimt metų, dėl įvaikinimo turi būti išklausytas teismo posėdyje. Jo sutikimas būti įvaikintam duodamas teismui žodžiu ir raštu. Teismas išsiaiškina, ar įvaikinamasis sutinka būti įvaikintas ir būti įvaikintojo įvaikiu, ar sutinka, kad įvaikintojai būtų pripažinti jo tėvais, o jis – įvaikintojų vaiku, taip pat ar sutinka, kad būtų pakeistas jo vardas, pavardė. Be įvaikinamojo, kuriam yra suėję dešimt metų, sutikimo įvaikinti negalima.

Įvaikinamasis, kuriam nėra suėję dešimt metų, dėl įvaikinimo, vardo ir pavardės pakeitimo turi būti išklausytas teismo posėdyje, jeigu jis sugeba išreikšti savo nuomonę. Nuomonė gali būti išreikšta žodine, rašytine forma ar kitais vaiko pasirinktais būdais. Teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą, jeigu jis neprieštarauja paties vaiko interesams.

Nustatyti, ar vaikas sugeba išreikšti savo nuomonę, bei išreikštai vaiko nuomonei išaiškinti gali būti kviečiamas ekspertas psichologas.

Išklausant jaunesnį kaip šešiolikos metų vaiką, o teismo nuožiūra ir jaunesnį kaip aštuoniolikos metų, gali būti kviečiamas pedagogas ar (ir) psichologas.

Išimtiniais atvejais teismo nuožiūra vaiko nuomonės išklausymo laikui teismo nutartimi gali būti pašalinamas iš teismo posėdžių salės kuris nors dalyvaujantis byloje asmuo. Kai šis asmuo grįžta į posėdžių salę, jam turi būti pranešama vaiko išreikšta nuomonė.

Teismo leidimu teismo posėdyje dalyvaujantis pedagogas ar (ir) psichologas bei dalyvaujantys byloje asmenys gali užduoti vaikui klausimus.

Teismas privalo įvaikinamajam išaiškinti sutikimo davimo bei įvaikinimo pasekmes. Teismas atsisako priimti įvaikinamo vaiko sutikimą būti įvaikintam, jeigu yra pagrindas manyti, kad šis sutikimas buvo išgautas prievartos ar apgaulės būdu ar siekiant gauti neteisėtą finansinę naudą.“

35 straipsnis. Kodekso papildymas 306^{(8 )}straipsniu

Papildyti Kodeksą 306⁽⁸⁾ straipsniu:

„306⁽⁸⁾ straipsnis. Vaiko perkėlimas į šeimą iki įvaikinimo

Jei atsižvelgiant į būsimų įtėvių ir vaiko psichologinį pasirengimą įvaikinti, būsimų įtėvių ir įvaikio bendravimo trukmę iki prašymo įvaikinti ir kitas aplinkybes gali kilti abejonių, ar vaikas pritaps įvaikintojų šeimoje, ir yra pagrindas manyti, kad kitų kliūčių įvaikinti nėra, bylą nagrinėjantis teismas valstybinės įvaikinimo institucijos prašymu ar savo iniciatyva gali nutartimi pareiškėjui nustatyti nuo šešių iki dvylikos mėnesių bandomąjį laikotarpį ir perkelti vaiką gyventi į pareiškėjo šeimą, jį auklėti ir išlaikyti. Šiuo atveju bylos dėl įvaikinimo nagrinėjimas sustabdomas.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą, valstybinė įvaikinimo institucija pateikia teismui išvadą apie įvaikintojų pasirengimą įvaikinti šį konkretų vaiką, įvaikintojų ir vaiko psichologinį suderinamumą.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas iš naujo įvykdo įstatymo reikalavimus dėl įvaikinamo vaiko sutikimo.“

36 straipsnis. Kodekso papildymas 306^{(9 )}straipsniu

Papildyti Kodeksą 306^{(9 )}straipsniu:

„306⁽⁹⁾ straipsnis. Sutikimas įvaikinti

Vaiko tėvai, o jeigu jie yra nepilnamečiai ar neveiksnūs, – jų tėvai arba globėjai (rūpintojai), vaiko globėjas (rūpintojas) rašytinį sutikimą įvaikinti, įformintą pareiškimu, paduoda apylinkės teismui pagal savo gyvenamąją vietą arba pagal vaiko, dėl kurio duodamas sutikimas, gyvenamąją vietą.

Pareiškime dėl sutikimo įvaikinti patvirtinimo turi būti nurodyta:

1) duomenys apie sutikimą duodantį asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta);

2) duomenys apie vaiko tėvų amžių ar sveikatos būklę, jeigu tėvai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs;

3) duomenys apie vaiką (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, jo tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaiko gyvenamoji ir buvimo vieta).

Prie sutikimo įvaikinti turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys jame išdėstytas aplinkybes.

Sutikimas įvaikinti nagrinėjamas žodinio nagrinėjimo būdu. Apie nagrinėjimą pranešama sutikimą duodančiam asmeniui.

Teismas privalo sutikimą duodančiam asmeniui išaiškinti tokio sutikimo davimo bei įvaikinimo pasekmes.

Sutikimo įvaikinti patvirtinimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi. Teismas patvirtina sutikimą, jei nustato, kad sutikimas įvaikinti duodamas sąmoningai, be poveikio sutikimą duodančio asmens valiai, nėra išgautas prievartos būdu arba siekiant neteisėtos materialinės naudos. Tvirtindamas sutikimą, nutartyje teismas išaiškina įvaikinimo pasekmes ir teisę atšaukti duotą sutikimą. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Nutarties, patvirtinančios sutikimą įvaikinti, įsiteisėjusį nuorašą teismas per tris darbo dienas išsiunčia valstybinei įvaikinimo institucijai.“

37 straipsnis. Kodekso papildymas 306⁽¹⁰⁾ straipsniu

Papildyti Kodeksą 306^{(10 )}straipsniu:

„306⁽¹⁰⁾ straipsnis. Sutikimo įvaikinti atšaukimas

Tėvai, globėjai (rūpintojai) gali atšaukti duotą sutikimą įvaikinti. Jei sutikimas įvaikinti vaiką, jo tėvams esant nepilnamečiams ar neveiksniems, buvo duotas jų tėvų ar globėjų (rūpintojų), tai, vaiko tėvams tapus pilnamečiais ar veiksniais, sutikimas įvaikinti netenka galios.

Pareiškime dėl sutikimo įvaikinti vaiką atšaukimo turi būti nurodyta:

1) duomenys apie sutikimą įvaikinti atšaukiantį asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta);

2) duomenys apie vaiką, dėl kurio įvaikinimo duotas sutikimas atšaukiamas (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, jo tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaiko gyvenamoji ir buvimo vieta);

3) duomenys apie sutikimo įvaikinti patvirtinimą.

Valstybinė įvaikinimo institucija, gavusi pareiškimą dėl sutikimo įvaikinti atšaukimo, tą pačią dieną pareiškimą pasiunčia šį sutikimą patvirtinusiam teismui ir, jei byla dėl įvaikinimo nagrinėjama teisme, tuoj pat raštu arba žodžiu informuoja teismą, nagrinėjantį bylą dėl įvaikinimo. Pareiškimo padavimas, jei teismo sprendimas dėl įvaikinimo nėra priimtas, sustabdo įvaikinimo procedūrų vykdymą.

Pareiškimą dėl sutikimo įvaikinti atšaukimo nagrinėja tą sutikimą patvirtinęs apylinkės teismas.

Pareiškimas nagrinėjamas žodinio nagrinėjimo būdu. Apie jo nagrinėjimą pranešama asmeniui, atšaukiančiam sutikimą įvaikinti, ir valstybinei įvaikinimo institucijai.

Teismas patikrina, ar nuo tėvų valdžios apribojimo yra praėję vieneri metai, ar tėvų valdžios apribojimas nėra panaikintas, ar sutikimas įvaikinti nėra atšaukiamas tik siekiant materialinės naudos.

Sutikimo įvaikinti atšaukimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtintas sutikimo įvaikinti atšaukimas, teismas apie sutikimo įvaikinti atšaukimą pažymi nutartyje, kuria buvo patvirtintas sutikimas įvaikinti.

Įsiteisėjusią nutartį teismas per tris darbo dienas išsiunčia valstybinei įvaikinimo institucijai ir įvaikinimo bylą sustabdžiusiam teismui.“

38 straipsnis. Kodekso papildymas 306⁽¹¹⁾ straipsniu

Papildyti Kodeksą 306^{(11 )}straipsniu:

„306⁽¹¹⁾ straipsnis. Valstybinės įvaikinimo institucijos išvados apskundimas

Asmuo, nesutinkantis su valstybinės įvaikinimo institucijos atestuoto socialinio darbuotojo išvada apie jo pasirengimą įvaikinti, per vieną mėnesį nuo išvados surašymo dienos gali paduoti apylinkės teismui pagal savo gyvenamąją vietą pareiškimą dėl išvados panaikinimo. Asmuo, ketinantis įvaikinti vaiką užsienyje, pareiškimą paduoda Vilniaus apygardos teismui.

Prie pareiškimo dėl išvados panaikinimo turi būti pridėta skundžiama valstybinės įvaikinimo institucijos atestuoto socialinio darbuotojo išvada.

Pareiškimas nagrinėjamas žodinio nagrinėjimo būdu. Apie jo nagrinėjimą pranešama pareiškėjui, valstybinei įvaikinimo institucijai, išvadą surašiusiam socialiniam darbuotojui.

Išvados panaikinimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.“

39 straipsnis. Kodekso papildymas trisdešimt trečiuoju⁽²⁾ skirsniu

Papildyti Kodeksą trisdešimt trečiuoju⁽²⁾ skirsniu:

„Trisdešimt trečiasis⁽²⁾ skirsnis

NEPILNAMEČIO PRIPAŽINIMAS VEIKSNIU (EMANCIPACIJA)

312⁽⁵⁾ straipsnis. Pareiškimo padavimas

Byla dėl nepilnamečio, sulaukusio šešiolikos metų, pripažinimo visiškai veiksniu gali būti pradedama pagal jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimą.

Pareiškimas dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu paduodamas nepilnamečio gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

312⁽⁶⁾ straipsnis. Pareiškimo turinys

Pareiškime dėl nepilnamečio pripažinimo visiškai veiksniu turi būti nurodyta:

1) duomenys apie nepilnametį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, tėvai ar rūpintojas, darbovietė, mokymosi įstaiga);

2) duomenys apie nepilnamečio tėvus arba rūpintoją (vardas, pavardė, asmens kodas);

3) motyvai, kuriais remiantis prašoma nepilnametį pripažinti veiksniu;

4) įrodymai, patvirtinantys nepilnamečio galėjimą savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas (charakteristikos iš gyvenamosios, darbo, mokymosi vietos, duomenys apie nepilnamečio šeiminę ir materialinę padėtį, sveikatos būklės pažyma, išduota Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, ir kt.).

Prie pareiškimo pridedamas nepilnamečio rašytinis sutikimas, jeigu pareiškimą teismui paduoda ne pats nepilnametis.

312⁽⁷⁾ straipsnis. Pasiruošimas bylai

Teisėjas, ruošdamasis nagrinėti bylą:

1) paveda nepilnamečio gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai duoti išvadą dėl nepilnamečio pasirengimo savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas;

2) išreikalauja duomenis, ar nepilnametis nėra teistas ar įvykdęs administracinių ir kitų teisės pažeidimų;

3) prireikus nustatyti nepilnamečio fizinio, dorovinio, dvasinio, psichinio išsivystymo lygį, skiria teismo pedagogikos-psichologijos ekspertizę ir išreikalauja šiai ekspertizei atlikti nepilnamečio medicininę dokumentaciją bei kitą reikiamą medžiagą;

4) atlieka kitus būtinus pasiruošimo bylos nagrinėjimui veiksmus.

312⁽⁸⁾ straipsnis. Bylos nagrinėjimas

Apie bylos nagrinėjimą pranešama pareiškėjui, nepilnamečiui, kurio byla nagrinėjama, jo tėvams (rūpintojui), valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, globos (rūpybos) institucijai (jeigu nepilnametis neturi tėvų).

Byla nagrinėjama būtinai dalyvaujant nepilnamečiui, jo tėvams (rūpintojui), taip pat globos (rūpybos) institucijos atstovui (jeigu nepilnametis neturi tėvų).

Nepilnamečio rašytinį sutikimą pripažinti jį visiškai veiksniu teismas patvirtina teismo posėdžio metu, prieš tai išklausęs jo paaiškinimų. Jeigu nepilnamečio sutikimas nebuvo pridėtas prie pareiškimo, rašytinį sutikimą nepilnametis gali duoti bylos nagrinėjimo metu. Apie tai įrašoma teismo posėdžio protokole ir nepilnametis protokole pasirašo. Teismas turi nepilnamečiui išaiškinti tokio sutikimo davimo pasekmes.

Nepilnametis savo duotą sutikimą būti pripažintas visiškai veiksniu gali atšaukti iki teismo sprendimo priėmimo.

312⁽⁹⁾ straipsnis. Teismo sprendimas

Išnagrinėjęs bylą posėdyje, teismas priima sprendimą pripažinti nepilnametį veiksniu arba pareiškimą atmeta.

Teismo išlaidos, susijusios su bylos pripažinti nepilnametį veiksniu nagrinėjimu, padengiamos iš valstybės lėšų.

Teismo sprendimas pripažinti nepilnametį veiksniu yra pagrindas panaikinti nepilnamečiui rūpybą, jeigu ji buvo nustatyta.

Teismo sprendimą turi teisę apskųsti dalyvaujantys byloje asmenys.

312⁽¹⁰⁾ straipsnis. Teismo sprendimo panaikinimas

Jeigu nustatomos aplinkybės, kad veiksniu pripažintas nepilnametis, savarankiškai įgyvendindamas savo teises ar vykdydamas pareigas, daro žalos savo ar kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, teismas nepilnamečio tėvų ar globos (rūpybos) institucijų pareiškimu gali panaikinti savo sprendimą pripažinti nepilnametį veiksniu.

Teismo sprendimas panaikinti ankstesnį sprendimą, kuriuo nepilnametis buvo pripažintas veiksniu, yra pagrindas nepilnamečiui nustatyti rūpybą, jeigu jis neturi tėvų.“

40 straipsnis. Kodekso papildymas trisdešimt trečiuoju⁽³⁾ skirsniu

Papildyti Kodeksą trisdešimt trečiuoju⁽³⁾ skirsniu:

„Trisdešimt trečiasis⁽³⁾ skirsnis

GLOBA IR RŪPYBA

312⁽¹¹⁾ straipsnis. Leistinumas

Šio skirsnio nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos dėl globos (rūpybos) nustatymo nepilnamečiams asmenims bei pilnamečiams asmenims, kurie teismo sprendimu yra pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais, taip pat dėl rūpybos nustatymo veiksniems asmenims.

312⁽¹²⁾ straipsnis. Globėjo (rūpintojo) būtinų išlaidų, susijusių su globėjo

(rūpintojo) pareigų atlikimu, atlyginimas

Įstatymo numatytais atvejais globėjo (rūpintojo) turėtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimu, dydį, jų atlyginimo tvarką pagal globėjo (rūpintojo) pareiškimą nustato teismas, paskyręs globėją (rūpintoją).

Išlaidų atlyginimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

312⁽¹³⁾ straipsnis. Turto administratoriaus paskyrimas

Jei neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas pagal globos (rūpybos) institucijos prašymą ar savo iniciatyva paskiria turto administratorių. Juo gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo.

Turto administratoriaus paskyrimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi. Paskirtam turto administratoriui teismas išaiškina jo teises ir pareigas.

Teismas, paskyręs turto administratorių, gali pagal globos (rūpybos) institucijos pareiškimą nutartimi nušalinti turto administratorių nuo pareigų atlikimo ar jį pakeisti kitu asmeniu.

312⁽¹⁴⁾ straipsnis. Globėjo (rūpintojo) atleidimas arba nušalinimas nuo

pareigų

Pagal globėjo (rūpintojo), globos (rūpybos) institucijos pareiškimą globėjas (rūpintojas) gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali vykdyti dėl savo ar artimų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių priežasčių.

Pagal globos (rūpybos) institucijos arba prokuroro pareiškimą globėjas (rūpintojas) gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi nušalintas nuo pareigų, jeigu jis netinkamai atlieka globėjo (rūpintojo) pareigas, neužtikrina globotinio (rūpintinio) teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais.

Pareiškimą dėl veiksniam asmeniui paskirto rūpintojo atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų taip pat gali paduoti rūpintinis.

Globėją (rūpintoją) atleidus arba nušalinus nuo pareigų, dėl kito globėjo (rūpintojo) paskyrimo sprendžiama atitinkamai pagal šio skyriaus antrojo ar trečiojo skirsnių nuostatas.

Pagal globėjo (rūpintojo), globos (rūpybos) institucijos, vaiko tėvų arba įtėvių pareiškimą vaiko globėjas (rūpintojas) gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, jeigu vaikas grąžinamas tėvams arba įtėviams.

312⁽¹⁵⁾ straipsnis. Globos (rūpybos) panaikinimas

Jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, tai pagal šio asmens, globėjo (rūpintojo), globos (rūpybos) institucijos arba prokuroro pareiškimą teismas, nustatęs globą (rūpybą), nutartimi panaikina globą (rūpybą).

Veiksnaus asmens rūpyba panaikinama pagal šio asmens pareiškimą teismo, nustačiusio rūpybą, nutartimi.

312⁽¹⁶⁾ straipsnis. Teismo sprendimų ir nutarčių vykdymas

Teismo nutartys dėl globos (rūpybos) nustatymo ir panaikinimo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų vykdomos skubiai. Atskirojo skundo padavimas jų vykdymo nesustabdo.

312⁽¹⁷⁾ straipsnis. Pareiškimo padavimas dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos)

Pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo gali paduoti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras.

Pareiškimą dėl globėjo (rūpintojo) skyrimo vaikui, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), gali paduoti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.

Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija pareiškimus dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo gali sujungti į vieną.

Pareiškimas paduodamas pagal vaiko, kuriam prašoma nustatyti nuolatinę globą (rūpybą) ir (ar) skirti globėją (rūpintoją), gyvenamąją vietą, o jeigu tokios nėra, – pagal šio vaiko buvimo vietą.

312⁽¹⁸⁾ straipsnis. Pareiškimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo

turinys

Pareiškime dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo turi būti nurodyta:

1) duomenys apie vaiką (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji ar (ir) buvimo vieta, sveikatos būklė, duomenys apie tėvus);

2) duomenys apie laikinosios globos (rūpybos) nustatymą;

3) nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo pagrindimas;

4) duomenys apie vaiko turtą.

312⁽¹⁹⁾ straipsnis. Pareiškimo dėl globėjo (rūpintojo) skyrimo turinys

Pareiškime dėl globėjo (rūpintojo) skyrimo turi būti šio kodekso 312⁽¹⁸⁾ straipsnio 1 punkte nurodyti duomenys apie vaiką, taip pat:

1) prašoma taikyti globos (rūpybos) forma ir jos pagrindimas;

2) duomenys apie asmenį, kurį rekomenduojama skirti globėju (rūpintoju) (fizinio asmens – vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė ir materialinė padėtis, sveikatos būklė, giminystės ryšys ir santykiai su globos (rūpybos) reikalingu vaiku, moralinės ir kitokios savybės, jo galimybė būti globėju (rūpintoju) ir įgyvendinti globėjo (rūpintojo) pareigas; juridinio asmens – kodas, banko rekvizitai, buveinė, finansinė būklė);

3) duomenys apie kitus asmenis, pareiškusius sutikimą tapti šio vaiko globėjais (rūpintojais);

4) kai vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), tai turi būti nurodoma ir rekomenduojama paskirti šio turto administratorių.

312⁽²⁰⁾ straipsnis. Įrodymų pateikimas

Prie pareiškimo dėl globos (rūpybos) nustatymo turi būti pridėta:

1) įrodymai, pagrindžiantys vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo reikalingumą;

2) vaiko ir fizinio asmens, rekomenduojamo skirti globėju (rūpintoju), sveikatos būklės pažymos, išduotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

3) dokumentai, patvirtinantys šio straipsnio 2 punkte nurodytus duomenis apie asmenį, rekomenduojamą skirti globėju (rūpintoju);

4) asmens, rekomenduojamo skirti globėju (rūpintoju), rašytinis sutikimas;

5) jei globėju (rūpintoju) rekomenduojama skirti fizinį asmenį ar šeimyną, pateikiamas kartu gyvenančių asmenų sąrašas, vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinis sutikimas;

6) jei pareiškimą paduoda valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prie pareiškimo turi būti pridėta išvada dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo reikalingumo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo.

312⁽²¹⁾ straipsnis. Pasiruošimas nagrinėti bylą

Priėmęs prokuroro pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, teismas paveda valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti pareiškimą dėl globėjo (rūpintojo) skyrimo bei išvadą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo reikalingumo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo.

Priėmęs valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir (ar) globėjo (rūpintojo) paskyrimo, teismas, jeigu globėju (rūpintoju) rekomenduojama skirti fizinį asmenį arba šeimyną, išreikalauja duomenis apie šio fizinio asmens, kartu su juo gyvenančių kitų asmenų ar šeimynos narių teistumą ir administracinės teisės pažeidimus.

312⁽²²⁾ straipsnis. Bylos nagrinėjimas

Byla dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir (ar) globėjo (rūpintojo) paskyrimo nagrinėjama žodinio nagrinėjimo būdu.

Apie bylos nagrinėjimą pranešama valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, prokurorui, jeigu jis yra pareiškėjas, asmeniui, rekomenduojamam skirti globėju (rūpintoju), kitiems asmenims, pareiškusiems sutikimą tapti to paties vaiko globėjais (rūpintojais), kitiems suinteresuotiems asmenims.

Nagrinėjant bylą privalo dalyvauti prokuroras, jeigu jis yra pareiškėjas, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris duoda išvadą teisme, ir asmuo, kurį rekomenduojama skirti globėju (rūpintoju).

Skiriant globėją (rūpintoją), atsižvelgiama į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju (rūpintoju), jo santykius su vaiku, vaiko nuomonę ir interesus bei į kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

312⁽²³⁾ straipsnis. Vaiko nuomonė

Vaikas, kuris sugeba išreikšti savo nuomonę, dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir (ar) globėjo (rūpintojo) skyrimo turi būti išklausytas teismo posėdyje. Nustatyti, ar vaikas sugeba išreikšti savo nuomonę, bei pareikštai vaiko nuomonei išaiškinti gali būti kviečiamas ekspertas psichologas. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodine, rašytine forma ar kitais vaiko pasirinktais būdais.

Išklausant jaunesnį kaip šešiolikos metų vaiką, o teismo nuožiūra ir jaunesnį kaip aštuoniolikos metų, kviečiamas pedagogas ar (ir) psichologas.

Teismo leidimu teismo posėdyje dalyvaujantis pedagogas ar (ir) psichologas bei dalyvaujantys byloje asmenys gali užduoti vaikui klausimų.

Teismas privalo vaikui išaiškinti globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo pasekmes. Priimdamas sprendimą, teismas turi atsižvelgti į vaiko nuomonę, jeigu ji neprieštarauja paties vaiko interesams.

312⁽²⁴⁾ straipsnis. Teismo nutartis

Vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir (ar) globėjo (rūpintojo) paskyrimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi.

Tenkinant pareiškimą, nutartyje nurodomi duomenys apie globotinį (rūpintinį), globėją (rūpintoją), taip pat nurodoma globos (rūpybos) vieta.

Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria šio turto administratorių.

Paskirtam globėjui (rūpintojui), turto administratoriui teismas išaiškina jo teises ir pareigas.

312⁽²⁵⁾ straipsnis. Teismo pareiga inicijuoti bylos dėl globos (rūpybos)

nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo neveiksniam ar

ribotai veiksniam asmeniui nagrinėjimą

Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl globos (rūpybos) šiam asmeniui nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo nagrinėjimą.

Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, jeigu šis asmuo yra gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucijoje, privalo savo iniciatyva nustatyti šiam asmeniui globą (rūpybą).

Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, jeigu šis asmuo nėra gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucijoje, privalo savo iniciatyva nustatyti šiam asmeniui globą (rūpybą) ir paskirti globėją (rūpintoją).

312⁽²⁶⁾ straipsnis. Pasiruošimas nagrinėti bylą dėl globos (rūpybos) nustatymo,

globėjo (rūpintojo) paskyrimo neveiksniam ar ribotai

veiksniam asmeniui

Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, tą pačią dieną nutartimi paveda globos (rūpybos) institucijai per dešimt dienų pateikti teismui duomenis, būtinus bylai išnagrinėti.

Globos (rūpybos) institucija raštu pateikia teismui išvadą, kurioje nurodo:

1) duomenis apie asmens, dėl kurio nagrinėjama byla, buvimo vietą ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo reikalingumą;

2) jeigu reikia skirti globėją (rūpintoją), pateikiama globėjo (rūpintojo) kandidatūra; nurodomi duomenys apie jį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, darbovietė, šeiminė ir materialinė padėtis, sveikatos būklė, giminystės ryšys ir santykiai su pripažintu neveiksniu ar ribotai veiksniu asmeniu, moralinės ir kitokios savybės, jo galimybė įgyvendinti globėjo (rūpintojo) pareigas), taip pat kitos turinčios reikšmės aplinkybės; nurodoma neveiksniu ar ribotai veiksniu pripažinto asmens nuomonė dėl globėjo (rūpintojo) kandidatūros;

3) jeigu pateikiama globėjo (rūpintojo) kandidatūra, pridedamas rašytinis šio asmens sutikimas ir sveikatos būklės pažyma, išduota Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

4) kai neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), globos (rūpybos) institucijos rašte tai turi būti nurodoma bei rekomenduojama paskirti šio turto administratorių.

Jeigu reikia skirti globėją (rūpintoją), teismas išreikalauja duomenis apie asmens, rekomenduojamo paskirti globėju (rūpintoju), teistumą ir administracinės teisės pažeidimus.

Pasiruošimas nagrinėti bylą turi būti užbaigtas iki teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, įsiteisėjimo.

312⁽²⁷⁾ straipsnis. Bylos dėl globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo)

paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui

nagrinėjimas

Byla dėl globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui teismo posėdyje nagrinėjama nedelsiant po sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, įsiteisėjimo.

Byla dėl globos (rūpybos) nustatymo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta būtinu žodinį bylos nagrinėjimą.

Byla dėl globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apie bylos nagrinėjimą pranešama globos (rūpybos) institucijai, asmeniui, pripažintam neveiksniu ar ribotai veiksniu, asmeniui, rekomenduojamam skirti globėju (rūpintoju), kitiems suinteresuotiems bylos baigtimi asmenims. Byla nagrinėjama būtinai dalyvaujant globos (rūpybos) institucijos atstovui, kuris duoda išvadą teisme, ir asmeniui, kurį rekomenduojama skirti globėju (rūpintoju). Neveiksniu ar ribotai veiksniu pripažintas asmuo, jeigu įmanoma, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, turi teisę teismo posėdyje išdėstyti savo nuomonę dėl globėjo (rūpintojo) kandidatūros. Teismas gali pripažinti būtinu asmens, pripažinto neveiksniu ar ribotai veiksniu, dalyvavimą teismo posėdyje.

Skiriant globėją (rūpintoją), turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo (rūpintojo) funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam reikalinga globa (rūpyba), taip pat, jeigu galima, į globos (rūpybos) reikalingo asmens pageidavimą.

312⁽²⁸⁾ straipsnis. Teismo nutartis

Globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi.

Tenkinant pareiškimą, nutartyje nurodomi duomenys apie globotinį (rūpintinį), globėją (rūpintoją).

Jei neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas gali paskirti šio turto administratorių.

Paskirtam globėjui (rūpintojui), turto administratoriui teismas išaiškina jų teises ir pareigas.

312⁽²⁹⁾ straipsnis. Veiksnaus asmens rūpyba

Veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal šio asmens prašymą arba globos (rūpybos) institucijos pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją.

Pareiškimas dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo paduodamas apylinkės teismui pagal asmens, kuriam reikalinga rūpyba, gyvenamąją vietą, o jeigu tokios vietos nėra, – pagal šio asmens buvimo vietą.

Veiksnaus asmens pareiškime turi būti nurodyti rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo reikalingumo motyvai. Teismas, ruošdamasis nagrinėti bylą, paveda globos (rūpybos) institucijai pateikti teismui duomenis, būtinus išnagrinėti bylą. Globos (rūpybos) institucija pateikia teismui išvadą, kurios turiniui taikomi šio kodekso 312⁽²⁶⁾ straipsnio antrosios dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimai.

Globos (rūpybos) institucijos pareiškime turi būti nurodyti duomenys apie veiksnų asmenį, kuriam prašoma nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją, taip pat išdėstytas rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo reikalingumo pagrindimas. Prie pareiškimo turi būti pridėta globos (rūpybos) institucijos išvada, kurios turiniui taikomi šio kodekso 312⁽²⁶⁾ straipsnio antrosios dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimai.

Teismas, ruošdamasis nagrinėti bylą, išreikalauja duomenis apie asmens, rekomenduojamo paskirti rūpintoju, teistumą ir ar jam nebuvo taikyta atsakomybė už administracinės teisės pažeidimus.

Byla dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo veiksniam asmeniui nagrinėjama žodinio nagrinėjimo būdu. Apie bylos nagrinėjimą pranešama globos (rūpybos) institucijai, asmeniui, kuris prašo ar kuriam prašoma nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją, taip pat asmeniui, kurį rekomenduojama skirti rūpintoju, bei kitiems suinteresuotiems bylos baigtimi asmenims. Nagrinėjant bylą privalo dalyvauti globos (rūpybos) institucijos atstovas, kuris duoda išvadą teisme, asmuo, kuriam prašoma nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją, bei asmuo, kurį rekomenduojama skirti rūpintoju.

Rūpintojas veiksniam asmeniui skiriamas tik rūpintinio sutikimu.

Rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi. Tenkinant pareiškimą, nutartyje nurodomi duomenys apie rūpintinį ir rūpintoją.

Paskirtam rūpintojui teismas išaiškina jo teises ir pareigas.“

41 straipsnis. Kodekso papildymas trisdešimt trečiuoju⁽⁴⁾ skirsniu

Papildyti Kodeksą trisdešimt trečiuoju⁽⁴⁾ skirsniu:

„Trisdešimt trečiasis⁽⁴⁾ skirsnis

TEISMO LEIDIMŲ IŠDAVIMAS IR FAKTŲ PATVIRTINIMAS

312⁽³⁰⁾ straipsnis. Leistinumas

Civiliniame kodekse numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo bei kiti klausimai, kurie pagal Civilinį kodeksą turi būti nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami šio skirsnio nustatyta tvarka, jeigu šis kodeksas nenumato kitos tokių pareiškimų nagrinėjimo tvarkos.

312⁽³¹⁾ straipsnis. Prašymo padavimas

Prašymas dėl teismo leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

312^{(32 )}straipsnis. Prašymo turinys

Prašymo turiniui mutatis mutandis taikomi šio kodekso 146 straipsnio antrojoje dalyje nurodyti reikalavimai. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo.

312⁽³³⁾ straipsnis. Bylos nagrinėjimas

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytus atvejus, bei atvejus, kai pats teisėjas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio protokolas nerašomas.

Prašymai, paduoti šio skirsnio nustatyta tvarka, teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jų priėmimo dienos.

Teismas gali įpareigoti pareiškėją pateikti papildomus bylai išspręsti reikalingus įrodymus arba rinkti juos savo iniciatyva.

Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, vaikas, sugebantis suformuluoti savo požiūrį, turi būti išklausytas, o leidimo išdavimo klausimą teisėjas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Kai sprendžiamas klausimas dėl leidimo perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį, teisėjas, atsižvelgdamas į aplinkybes, turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų įrodymus, patvirtinančius šeimos turtinę padėtį, taip pat būsimo sandorio projektą, jo sąlygas, sandorio įvykdymo galimybes, vaiko teisių apsaugos galimybes sandorio neįvykdymo atveju ir kt.

Byla nagrinėjama šio skirsnio nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į tai, kad kyla ginčas dėl teisės, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus.

Byla išnagrinėjama priimant teismo nutartį, o Civilinio kodekso numatytais atvejais – sprendimą. Teismo nutartis (sprendimas) gali būti skundžiama tik apeliacine tvarka, o apeliacinės instancijos teismo nutartis (sprendimas) neskundžiama, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės pasikeitus aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo.

Šio skirsnio nustatyta tvarka nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų turėtos teismo išlaidos neatlyginamos.“

42 straipsnis. Kodekso papildymas trisdešimt trečiuoju⁽⁵⁾ skirsniu

Papildyti Kodeksą trisdešimt trečiuoju⁽⁵⁾ skirsniu:

„Trisdešimt trečiasis⁽⁵⁾ skirsnis

SANTUOKOS NUTRAUKIMAS ABIEJŲ SUTUOKTINIŲ BENDRU

SUTIKIMU IR VIENO SUTUOKTINIO PAREIŠKIMU

312⁽³⁴⁾ straipsnis. Leistinumas

Šio skirsnio nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51 straipsnis), taip pat bylos dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio pareiškimu (Civilinio kodekso 3.55 straipsnis).

312⁽³⁵⁾ straipsnis. Pareiškimo padavimas

Pareiškimas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

Pareiškimas nutraukti santuoką vieno sutuoktinio pareiškimu paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

312^{(36 )}straipsnis. Pareiškimo turinys

Pareiškime nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, be duomenų, nurodytų šio kodekso 146 straipsnio antrojoje dalyje, turi būti nurodyta:

1) ieškovo ir atsakovo gimimo metai;

2) ar yra visos Civilinio kodekso 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos;

3) priežastys, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo;

4) duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis);

5) reikalavimas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo.

Kartu su pareiškimu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią Civilinio kodekso 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

Pareiškime nutraukti santuoką vieno sutuoktinio pareiškimu, be duomenų, nurodytų šio kodekso 146 straipsnio antrojoje dalyje, turi būti nurodyta:

1) ieškovo ir atsakovo gimimo metai;

2) ar yra viena iš Civilinio kodekso 3.55 straipsnio pirmojoje dalyje numatytų sąlygų;

3) kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams;

4) šio straipsnio pirmosios dalies 4 punkte nurodyti duomenys.

312⁽³⁷⁾ straipsnis. Bylos nagrinėjimas

Bylas pagal šio skirsnio nuostatas teismas nagrinėja žodinio nagrinėjimo būdu, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, jog bylos nagrinėjimas rašytinio nagrinėjimo būdu nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Bylą nagrinėjant žodinio nagrinėjimo būdu, teismo posėdžio protokolas nerašomas.

Pareiškimai, paduoti šio skirsnio nustatyta tvarka, teisme išnagrinėjami ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jų priėmimo dienos.

312^{(38 )}straipsnis. Teismo sprendimas

Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymų reikalavimus.

Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką vieno sutuoktinio pareiškimu, teismas taip pat turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notaro.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

312⁽³⁹⁾ straipsnis. Pareiškimo palikimas nenaginėto

Jeigu, šio skirsnio nustatyta tvarka nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, reikalavimus pareiškia sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai arba vienas sutuoktinis ar jo globėjas pareiškia, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą. Tokiu atveju gali būti paduodamas ieškinio pareiškimas dėl santuokos nutraukimo ieškinio teisenos tvarka.“

43 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio 4 punktą.

3. Pratęsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, priimto 1964 m. liepos 7 d. (Žin., 1964, Nr. 19-139), su visais pakeitimais ir papildymais galiojimą iki 2003 m. sausio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-743, 2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 36-1340 (2002-04-06)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

_________________

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-743, 2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 36-1340 (2002-04-06)

CIVILINIO PROCESO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2002-04-08)

autrap@lrs.lt