Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.02.07)
Neoficialus įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-364, 94.01.11, Žin., 1994, Nr.4-55 (94.01.14)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTAS (KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMO STATUTO STRAIPSNIŲ PAKEITIMAI IR PAPILDYMAI)
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO NUTARIMAI:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
93.11.26, Žin., 1993, Nr.66-1260 (93.12.03)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO II DALIES 5 SKIRSNIO 25
STRAIPSNIO ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
S T A T U T A S
1993 m. gegužės 20 d. Nr.I-158
Vilnius
II DALIS
SEIMO STRUKTŪRA
2 skirsnis. Bendrieji struktūros klausimai
9 straipsnis. Seimo posėdžiams vadovauja Seimo Pirmininkas
arba jo pavaduotojas. Seimo Pirmininko pavaduotojai yra trys.
Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojų kompetenciją apibrėžia
Lietuvos Respublikos Konstitucija ir šis statutas. Seimo
dokumentų rengimą ir projektų nagrinėjimą prižiūri Seimo
kancleris.
Asmuo, išrinktas Seimo Pirmininku arba laikinai einantis jo
pareigas, turi sustabdyti savo veiklą Seimo narių frakcijoje.
9-1 straipsnis. Seimas įstatymų projektams nagrinėti bei
kitiems klausimams, Konstitucijos priskirtiems Seimo
kompetencijai, rengti iš savo narių sudaro komitetus. Komitetų
sąrašą nustato šis statutas.
Trumpalaikiams ar siauresnės paskirties klausimams spręsti,
konkretiems pavedimams vykdyti Seimas iš savo narių gali sudaryti
tyrimo, kontrolės, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir
kitokias komisijas.
Komitetų ir komisijų darbui vadovauja jų pirmininkai.
9-2 straipsnis. Savo politiniams tikslams įgyvendinti Seimo
nariai gali jungtis į frakcijas šio statuto nustatyta tvarka.
Seimo narių frakcijai vadovauja ir atstovauja Seime jos seniūnas
arba seniūno pavaduotojas, o jų nesant - frakcijos įgaliotas Seimo
narys.
Seimo nariai, neįsiregistravę į frakcijas, pripažįstami
vienos mišrios Seimo narių grupės nariais. Šiai mišriai Seimo
narių grupei suteikiamos visos šiame statute numatytos frakcijos
teisės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-364, 94.01.11, Žin., 1994, Nr.4-55 (94.01.14)
9-3 straipsnis. Seime veikia Seimo valdyba, kurios
pagrindinis uždavinys - spręsti organizacinius Seimo darbo
klausimus.
Seimo valdyba sudaroma iš Seimo Pirmininko, trijų jo
pavaduotojų ir Seimo kanclerio.
9-4 straipsnis. Seime veikia Seniūnų sueiga, į kurią įeina
Seimo valdybos nariai ir frakcijų atstovai. Kiekviena frakcija į
Seniūnų sueigą skiria po vieną atstovą nuo dešimties frakcijos
narių. Frakcijos, kuriose nėra dešimties narių, skiria į Seniūnų
sueigą po vieną atstovą.
Pagrindinis Seniūnų sueigos uždavinys - svarstyti ir
pritarti Seimo darbų programai ir posėdžių darbotvarkėms, derinti
Seimo komitetų ir frakcijų darbo organizavimo klausimus, teikti
sprendimų šiais klausimais projektus Seimui bei valdybai.
9-5 straipsnis. Seimo narių ir Seimo aparato darbuotojų
darbo bei buities sąlygų klausimus sprendžia ir išvadas Seimui
arba jo valdybai teikia Seimo administracinė komisija. Ji
sudaroma iš Seimo narių pagal proporcingo frakcijų atstovavimo
principą.
3 skirsnis. Seimo valdyba
9-6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas:
1) vadovauja Seimo darbui;
2) tvirtina parašu perduodamo Respublikos Prezidentui Seimo
priimto įstatymo autentiškumą, pasirašo Seimo nutarimus, Seimo
statutą ir jo pakeitimus, Seimo posėdžių protokolus, Seimo
valdybos nutarimus ir Seniūnų sueigos protokolus, kitus Seimo
aktus, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymus, kurių
Konstitucijoje nustatytais terminais nepasirašo Respublikos
Prezidentas;
3) laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas arba
laikinai pavaduoja Respublikos Prezidentą Konstitucijos 89
straipsnyje numatytais atvejais;
4) teikia Seimui Seimo Pirmininko pavaduotojų ir Seimo
kanclerio kandidatūras;
5) Konstitucijoje nustatyta tvarka teikia Seimui skirti
Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras;
6) teikia Seimui skirti Seimo kontrolierių kandidatūras;
7) jeigu Konstitucija nenumato kitaip, teikia Seimui skirti
įstatymuose numatytų valstybės institucijų vadovų kandidatūras;
8) pirmininkauja Seimo ir Seimo valdybos posėdžiams;
9) teikia Seniūnų sueigai sesijos darbų programos ir
savaitės bei dienos posėdžių darbotvarkių projektus;
10) teikia Seimo valdybos posėdžių darbotvarkės projektą.
10 straipsnis. Seimo Pirmininko pavaduotojai Seimo
Pirmininkui pavedus atlieka kai kurias jo funkcijas. Seimo
valdyba gali nustatyti Seimo Pirmininko pavaduotojų veiklos
kryptis.
Seimo Pirmininką, laikinai išvykusį arba susirgusį ir dėl to
laikinai negalintį eiti savo pareigų, tuo laiku Seimo pavedimu
pavaduoja vienas iš jo pavaduotojų.
Jeigu Konstitucijos 89 straipsnyje numatytais atvejais Seimo
Pirmininkas laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas ir
netenka savo įgaliojimų Seime, Seimo Pirmininko pareigas Seimo
pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas.
Nutarimą pavesti laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas
arba jį pavaduoti (išankstinį arba konkrečiu atveju) Seimas
priima Seimo Pirmininko teikimu.
10-1 straipsnis. Vykdydamas pareigas, Seimo Pirmininkas
leidžia potvarkius.
Seimo Pirmininkas, o kai jo nėra, Pirmininko pavaduotojas,
jeigu pats nepirmininkauja posėdžiui, bet kuriuo svarstomu
klausimu gali be eilės Seimo posėdžiuose išsakyti savo arba Seimo
valdybos nuomonę.
Seimo sesijos metu Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai ir
Seimo kancleris ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsako į Seimo
narių iš anksto pateiktus klausimus dėl savo pareigų vykdymo.
11 straipsnis. Seimo kancleris:
1) prižiūri Seimui pateiktų įstatymų projektų nagrinėjimą,
taip pat kaip rengiami Seimo ir jo valdybos dokumentai;
2) prižiūri Vyriausybei ir kitų valstybės institucijų
vadovams pateiktų klausimų, paklausimų ir interpeliacijų
nagrinėjimą;
3) nagrinėja Seimo narių iškeltus klausimus dėl Seimo
aparato darbo, prižiūri, kaip Seimo aparato padaliniai vykdo
valdybos sprendimus ir laikosi jų veiklą reglamentuojančių
nuostatų bei vidaus tvarkos taisyklių;
4) padeda Seimo Pirmininkui rengti sesijos darbų programos,
savaitės ir dienos posėdžių darbotvarkių projektus;
5) padeda Seimo Pirmininkui parengti Seimo valdybos posėdžių
darbotvarkių projektus ir svarstomų klausimų medžiagą;
6) rengia Seniūnų sueigos darbotvarkių projektus;
7) iš anksto vizuoja Seimo Pirmininkui teikiamus pasirašyti
oficialius dokumentus, taip pat pagal savo kompetenciją pasirašo
oficialius dokumentus;
8) atsako už Seimo antspaudo su valstybės herbu naudojimą ir
saugojimą;
9) pasiūlo balsų skaičiavimo grupės narius šiame statute
nustatyta tvarka;
10) radijo, televizijos ir spaudos atstovams teikia
informaciją apie būsimų Seimo posėdžių darbotvarkes;
11) reguliariai pateikia Seimui apibendrintus duomenis apie
gautus rinkėjų pasiūlymus, pageidavimus, laiškus;
12) pagal registracijos ir balsų skaičiavimo grupės duomenis
pateikia Etikos ir procedūrų komisijai apibendrintą informaciją
apie Seimo narių dalyvavimą Seimo posėdžiuose.
13 straipsnis. Seimo valdybos posėdžius kviečia ir jiems
vadovauja Seimo Pirmininkas.
Stebėtojais Seimo valdybos posėdžiuose gali dalyvauti kiti
Seimo nariai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės atstovai. Į
Seimo valdybos posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.
14 straipsnis. Seimo valdybos nutarimai priimami, kai
posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys valdybos nariai, atviru
balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma.
Jeigu balsai pasidalija po lygiai, priimamas tas sprendimas, už
kurį balsavo Seimo Pirmininkas, o jam nesant - posėdžiui
pirmininkaujantis pavaduotojas.
15 straipsnis. Klausimus svarstyti Seimo valdybai gali
teikti valdybos nariai, komitetai, frakcijos, administracinė
komisija ir Seimo aparato vadovas.
Teikiami svarstyti valdybos dokumentų projektai, pasirašyti
iniciatorių, perduodami Seimo kancleriui.
16 straipsnis. Seimo nariai per komitetus ir frakcijas
informuojami apie Seimo valdybos nutarimus ne vėliau kaip per
tris darbo dienas nuo jų priėmimo sesijos metu arba ne vėliau
kaip per savaitę kitos sesijos pradžioje. Prireikus Seimo narys
gali gauti jį dominančio valdybos dokumento kopiją.
Komitetai ir frakcijos gali teikti pasiūlymų Seimui savaitės
posėdžių darbotvarkėje numatyti Seimo valdybos nutarimų, kuriems
jie prieštarauja, svarstymą.
17 straipsnis. Seimo valdyba:
1) skirsto lėšas, svarsto ir tvirtina išlaidų sąmatas;
2) komitetų teikimu svarsto ir siunčia į komandiruotes Seimo
narius su Seimo, valdybos, komitetų užduotimis;
3) komitetų ar frakcijų teikimu svarsto ir, atsižvelgdama į
kelionės svarbą bei tikslingumą, pritaria arba nepritaria Seimo
narių išvykoms ne Seimo lėšomis sesijos metu;
4) prireikus apsvarsto Seimo sesijos darbų programos,
savaitės bei dienos posėdžių darbotvarkių projektus ir teikia
išvadas Seniūnų sueigai arba Seimui;
5) prireikus komitetų teikimu sudaro darbo grupes įstatymų
projektams rengti ir Seimo bei valdybos pavedimams vykdyti;
6) perduoda komitetams preliminariai ar papildomai svarstyti
ir pateikti išvadas, pasiūlymus dėl įstatymų bei kitokių Seimo
aktų projektų;
7) padeda organizuoti bendrą komitetų darbą tais klausimais,
kurie priklauso kelių komitetų kompetencijai;
8) skiria Seimo aparato vadovą, kuris yra atsakingas bei
atskaitingas valdybai;
9) tvirtina Seimo aparato struktūrą, sudaro Seimo aparato
etatų sąrašą ir nustato atlyginimus;
10) Seimo aparato vadovo teikimu skiria ir atleidžia visų
Seimo aparato padalinių vadovus bei jų pavaduotojus;
11) tvirtina Seimo aparato padalinių nuostatus, darbo
tvarkos taisykles ir raštvedybos instrukcijas;
12) sprendžia kitus Seimo darbo organizavimo klausimus,
kurie šiame statute nepriskirti kitoms Seimo institucijoms ar
pareigūnams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-364, 94.01.11, Žin., 1994, Nr.4-55 (94.01.14)
4 skirsnis. Seimo seniūnų sueiga
24 straipsnis. Seimo seniūnų sueigos posėdžiai sesijos metu
rengiami reguliariai - paprastai du kartus per savaitę specialiai
tam paskirtu laiku. Neeiliniai Seniūnų sueigos posėdžiai rengiami
Seimo Pirmininko, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos seniūno arba
ne mažiau kaip 1/3 Seniūnų sueigos narių reikalavimu. Apie
neeilinių posėdžių laiką ir jų darbotvarkę Seniūnų sueigos nariams
turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 6 val.
Seniūnų sueigos posėdžiams vadovauja seniūnas, kurio
pareigas pagal Seniūnų sueigos patvirtintą grafiką kas savaitę
pasikeisdami eina frakcijų seniūnai. Pirmosios sesijos pirmajam
Seniūnų sueigos posėdžiui vadovauja vyriausias pagal amžių
frakcijos seniūnas.
Seniūnų sueigos nutarimai Seimui ir valdybai yra
patariamieji, išskyrus nutarimus dėl savaitės ar dienos posėdžių
darbotvarkės.
Seniūnų sueigos patariamieji nutarimai ir pačios Sueigos
darbo organizavimo nutarimai priimami paprasta posėdyje
dalyvaujančių narių balsų dauguma. Nutarimai dėl Seimo darbų
programos, savaitės ar dienos darbotvarkės projektų priimami,
jeigu jiems prieštarauja ne daugiau kaip 1/3 Seniūnų sueigos
posėdyje dalyvaujančių Seniūnų sueigos narių.
Seniūnų sueigos nutarimai įrašomi į posėdžių protokolą.
Seniūnų sueigai svarstyti jos kompetencijai priskirtus
klausimus gali pasiūlyti Seniūnų sueigos nariai, Vyriausybė, taip
pat kiti Seimo nariai, teikiantys įstatymų projektus. Pagal šiuos
pasiūlymus sueigos darbotvarkės projektą sudaro Seimo kancleris.
Stebėtojų teisėmis Seniūnų sueigos posėdžiuose gali
dalyvauti kiti Seimo nariai, Respublikos Prezidento ir
Vyriausybės atstovai. Į Seniūnų sueigos posėdžius gali būti
kviečiami ir kiti asmenys.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-364, 94.01.11, Žin., 1994, Nr.4-55 (94.01.14)
24-1 straipsnis. Seniūnų sueiga savo posėdyje:
1) svarsto ir derina iškylančius prieštaravimus dėl sesijos
darbų programos;
2) svarsto ir pritaria savaitės ir dienos posėdžių
darbotvarkėms;
3) svarsto ir derina iškylančius prieštaravimus dėl kitų
Seimo darbo organizavimo klausimų;
4) išklauso komitetų pirmininkų ir frakcijų seniūnų
pasiūlymus dėl komitetų arba frakcijų tarpusavio ryšių ir teikia
pasiūlymus Seimui arba valdybai;
5) teikia Seimo valdybai rekomendacijas dėl jos
kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo;
6) atlieka derinimo (taikinamosios) komisijos vaidmenį,
iškilus principinio pobūdžio prieštaravimams dėl svarbiausių
Seime svarstomų klausimų.
5 skirsnis. Seimo narių frakcijos
25 straipsnis. Seimo nariai į frakcijas jungiasi laisva valia,
nevaržomi jokių mandatų. Frakcijų kūrimas negali būti grindžiamas
profesiniais ar vietiniais interesais.
Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip trys Seimo nariai.
Kiekvienas Seimo narys gali būti tik vienos frakcijos narys.
Frakcijos seniūnas, jo pavaduotojas arba įgaliotas frakcijos
narys turi teisę Seime atstovauti tokiai šiame statute nustatytai
visų Seimo narių daliai, kokią jų frakcija sudaro Seime.
Frakcijos pačios nustato savo darbo tvarką,
neprieštaraujančią šiam statutui.
Frakcijos gali jungtis į koalicijas, kurios gali veikti kaip
viena frakcija.
Straipsnio pakeitimai:
* Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
93.11.26, Žin., 1993, Nr.66-1260 (93.12.03)
Nr. I-364, 94.01.11, Žin., 1994, Nr.4-55 (94.01.14)
26 straipsnis. Seimo nariai, norintys įkurti frakciją,
sesijos metu Seimo Pirmininkui pateikia pareiškimą su savo
parašais. Šiame pareiškime turi būti nurodytas frakcijos
pavadinimas, jos seniūno bei seniūno pavaduotojų pavardės.
Jeigu Seimo narių kuriama frakcija atitinka šio statuto
reikalavimus, Seimo Pirmininkas privalo ne vėliau kaip per
savaitę Seimo posėdyje paskelbti apie šios frakcijos įsikūrimą.
Apie frakcijos pavadinimo, sudėties ar vadovų pasikeitimą,
frakcijos iširimą ar veiklos nutraukimą, taip pat apie frakcijų
koalicijos sudarymą turi būti ne vėliau kaip kitą darbo dieną
raštu pranešta Seimo Pirmininkui, kuris tai paskelbia
artimiausiame Seimo posėdyje.
Straipsnio pakeitimai:
* Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
93.11.26, Žin., 1993, Nr.66-1260 (93.12.03)
Nr. I-364, 94.01.11, Žin., 1994, Nr.4-55 (94.01.14)
27 straipsnis. Sudarant Seimo posėdžių darbotvarkes, turi
būti numatomas laikas (ne mažiau kaip 6 darbo val. per savaitę)
frakcijų susirinkimams. Šiuo laiku neturi būti planuojami nei
Seimo, nei komitetų posėdžiai.
Prieš kiekvieną eilinę Seimo sesiją, frakcijoms
pageidaujant, Seimo kancleris kartu su frakcijų atstovais
paskirsto posėdžių salėje vietas frakcijų nariams ir
neįsiregistravusiems į frakcijas Seimo nariams, numato patalpas
frakcijų susirinkimams.
Kitos frakcijų teisės yra įtvirtintos šiame statute.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-364, 94.01.11, Žin., 1994, Nr.4-55 (94.01.14)
28 straipsnis. Seimo narių frakcijos arba tokių frakcijų
koalicijos, nesutinkančios su Vyriausybės programa, gali
pasiskelbti opozicinėmis.
Tam opozicinės frakcijos ar koalicijos paskelbia Seime
politines deklaracijas, kuriose išdėstomos jas nuo parlamentinės
daugumos skiriančios nuostatos. Opozicinės frakcijos ar
koalicijos paskelbia alternatyvias Vyriausybės programas.
Opozicinėms frakcijoms ir koalicijoms garantuojamos visos
Seimo statute numatytos frakcijų ir koalicijų teisės. Šios teisės
jokia dingstimi negali būti apribotos.
Vienos iš opozicinę koaliciją sudarančių frakcijų seniūnas
gali būti išrinktas opozicinės koalicijos lyderiu ir apie tai
viešai paskelbiama Seimui.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMO PIRMININKAS ČESLOVAS JURŠĖNAS