Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.02.07)

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO NUTARIMAI:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

93.11.26, Žin., 1993, Nr.66-1260 (93.12.03)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO II DALIES 5 SKIRSNIO 25

STRAIPSNIO ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

                         S T A T U T A S

                 1993 m. gegužės 20 d. Nr.I-158

                             Vilnius

                            II DALIS

                         SEIMO STRUKTŪRA

           2 skirsnis. Bendrieji struktūros klausimai

     9 straipsnis.  Seimo posėdžiams  vadovauja Seimo Pirmininkas

arba jo pavaduotojas. Seimo Pirmininko pavaduotojai yra trys.

     Seimo Pirmininko  ir jo  pavaduotojų kompetenciją  apibrėžia

Lietuvos  Respublikos   Konstitucija  ir   šis  statutas.   Seimo

dokumentų  rengimą   ir  projektų   nagrinėjimą  prižiūri   Seimo

kancleris.

     Asmuo, išrinktas  Seimo Pirmininku arba laikinai einantis jo

pareigas, turi sustabdyti savo veiklą Seimo narių frakcijoje.

     9-1 straipsnis.  Seimas įstatymų  projektams  nagrinėti  bei

kitiems    klausimams,     Konstitucijos    priskirtiems    Seimo

kompetencijai, rengti  iš savo  narių sudaro  komitetus. Komitetų

sąrašą nustato šis statutas.

     Trumpalaikiams ar  siauresnės paskirties klausimams spręsti,

konkretiems pavedimams vykdyti Seimas iš savo narių gali sudaryti

tyrimo,  kontrolės,   revizijos,  parengiamąsias,  redakcines  ir

kitokias komisijas.

     Komitetų ir komisijų darbui vadovauja jų pirmininkai.

     9-2 straipsnis.  Politinės partijos  ir  organizacijos  savo

politinėms pažiūroms  reikšti, politinėms  programoms ir tikslams

įgyvendinti sudaro Seimo narių frakcijas.

     Seimo narių  frakcijos registruojamos  šio statuto nustatyta

tvarka.

     Seimo narių  frakcijai Seime  vadovauja  ir  atstovauja  jos

seniūnas.

     9-3  straipsnis.   Seime  veikia   Seimo   valdyba,   kurios

pagrindinis  uždavinys   -  spręsti  organizacinius  Seimo  darbo

klausimus.

     Seimo  valdyba   sudaroma  iš  Seimo  Pirmininko,  trijų  jo

pavaduotojų ir Seimo kanclerio.

     9-4 straipsnis.  Seime veikia  Seniūnų sueiga, į kurią įeina

Seimo valdybos  nariai ir frakcijų atstovai. Kiekviena frakcija į

Seniūnų sueigą  skiria po  vieną atstovą  nuo dešimties frakcijos

narių. Frakcijos,  kuriose nėra dešimties narių, skiria į Seniūnų

sueigą po vieną atstovą.

     Pagrindinis  Seniūnų   sueigos  uždavinys   -  svarstyti  ir

pritarti Seimo darbų programai ir posėdžių darbotvarkėms, derinti

Seimo komitetų  ir frakcijų  darbo organizavimo klausimus, teikti

sprendimų šiais klausimais projektus Seimui bei valdybai.

     9-5 straipsnis.  Seimo narių  ir  Seimo  aparato  darbuotojų

darbo bei  buities sąlygų  klausimus sprendžia  ir išvadas Seimui

arba  jo   valdybai  teikia  Seimo  administracinė  komisija.  Ji

sudaroma iš  Seimo narių  pagal proporcingo  frakcijų atstovavimo

principą.

                    3 skirsnis. Seimo valdyba

     9-6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas:

     1) vadovauja Seimo darbui;

     2) tvirtina  parašu perduodamo Respublikos Prezidentui Seimo

priimto įstatymo  autentiškumą, pasirašo  Seimo nutarimus,  Seimo

statutą  ir  jo  pakeitimus,  Seimo  posėdžių  protokolus,  Seimo

valdybos nutarimus  ir Seniūnų  sueigos protokolus,  kitus  Seimo

aktus,   taip   pat   Lietuvos   Respublikos   įstatymus,   kurių

Konstitucijoje  nustatytais   terminais  nepasirašo   Respublikos

Prezidentas;

     3)  laikinai   eina  Respublikos  Prezidento  pareigas  arba

laikinai  pavaduoja   Respublikos  Prezidentą   Konstitucijos  89

straipsnyje numatytais atvejais;

     4) teikia  Seimui  Seimo  Pirmininko  pavaduotojų  ir  Seimo

kanclerio kandidatūras;

     5) Konstitucijoje  nustatyta  tvarka  teikia  Seimui  skirti

Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras;

     6) teikia Seimui skirti Seimo kontrolierių kandidatūras;

     7) jeigu  Konstitucija nenumato kitaip, teikia Seimui skirti

įstatymuose numatytų valstybės institucijų vadovų kandidatūras;

     8) pirmininkauja Seimo ir Seimo valdybos posėdžiams;

     9)  teikia   Seniūnų  sueigai  sesijos  darbų  programos  ir

savaitės bei dienos posėdžių darbotvarkių projektus;

     10) teikia Seimo valdybos posėdžių darbotvarkės projektą.

     10   straipsnis.   Seimo   Pirmininko   pavaduotojai   Seimo

Pirmininkui  pavedus  atlieka  kai  kurias  jo  funkcijas.  Seimo

valdyba  gali  nustatyti  Seimo  Pirmininko  pavaduotojų  veiklos

kryptis.

     Seimo Pirmininką, laikinai išvykusį arba susirgusį ir dėl to

laikinai negalintį  eiti savo  pareigų, tuo  laiku Seimo pavedimu

pavaduoja vienas iš jo pavaduotojų.

     Jeigu Konstitucijos 89 straipsnyje numatytais atvejais Seimo

Pirmininkas laikinai  eina  Respublikos  Prezidento  pareigas  ir

netenka savo  įgaliojimų Seime,  Seimo Pirmininko  pareigas Seimo

pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas.

     Nutarimą pavesti  laikinai eiti  Seimo  Pirmininko  pareigas

arba jį  pavaduoti  (išankstinį  arba  konkrečiu  atveju)  Seimas

priima Seimo Pirmininko teikimu.

     10-1  straipsnis.  Vykdydamas  pareigas,  Seimo  Pirmininkas

leidžia potvarkius.

     Seimo Pirmininkas,  o kai  jo nėra, Pirmininko pavaduotojas,

jeigu  pats   nepirmininkauja  posėdžiui,  bet  kuriuo  svarstomu

klausimu gali be eilės Seimo posėdžiuose išsakyti savo arba Seimo

valdybos nuomonę.

     Seimo sesijos  metu Seimo  Pirmininkas, jo  pavaduotojai  ir

Seimo kancleris  ne rečiau  kaip kartą  per mėnesį atsako į Seimo

narių iš anksto pateiktus klausimus dėl savo pareigų vykdymo.

     11 straipsnis. Seimo kancleris:

     1) prižiūri  Seimui pateiktų  įstatymų projektų nagrinėjimą,

taip pat kaip rengiami Seimo ir jo valdybos dokumentai;

     2)  prižiūri   Vyriausybei  ir  kitų  valstybės  institucijų

vadovams  pateiktų   klausimų,   paklausimų   ir   interpeliacijų

nagrinėjimą;

     3)  nagrinėja  Seimo  narių  iškeltus  klausimus  dėl  Seimo

aparato darbo,  prižiūri, kaip  Seimo  aparato  padaliniai  vykdo

valdybos  sprendimus   ir  laikosi  jų  veiklą  reglamentuojančių

nuostatų bei vidaus tvarkos taisyklių;

     4) padeda  Seimo Pirmininkui rengti sesijos darbų programos,

savaitės ir dienos posėdžių darbotvarkių projektus;

     5) padeda Seimo Pirmininkui parengti Seimo valdybos posėdžių

darbotvarkių projektus ir svarstomų klausimų medžiagą;

     6) rengia Seniūnų sueigos darbotvarkių projektus;

     7) iš  anksto vizuoja Seimo Pirmininkui teikiamus pasirašyti

oficialius dokumentus,  taip pat pagal savo kompetenciją pasirašo

oficialius dokumentus;

     8) atsako už Seimo antspaudo su valstybės herbu naudojimą ir

saugojimą;

     9) pasiūlo  balsų skaičiavimo  grupės narius  šiame  statute

nustatyta tvarka;

     10)  radijo,   televizijos  ir   spaudos  atstovams   teikia

informaciją apie būsimų Seimo posėdžių darbotvarkes;

     11) reguliariai  pateikia Seimui apibendrintus duomenis apie

gautus rinkėjų pasiūlymus, pageidavimus, laiškus;

     12) pagal registracijos ir balsų skaičiavimo grupės duomenis

pateikia Etikos  ir procedūrų  komisijai apibendrintą informaciją

apie Seimo narių dalyvavimą Seimo posėdžiuose.

     13 straipsnis.  Seimo valdybos  posėdžius kviečia  ir  jiems

vadovauja Seimo Pirmininkas.

     Stebėtojais Seimo  valdybos posėdžiuose  gali dalyvauti kiti

Seimo nariai,  Respublikos Prezidento  ir Vyriausybės atstovai. Į

Seimo valdybos posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.

     14  straipsnis.   Seimo  valdybos  nutarimai  priimami,  kai

posėdyje dalyvauja  ne mažiau  kaip trys  valdybos nariai, atviru

balsavimu paprasta  posėdyje dalyvaujančių  narių balsų  dauguma.

Jeigu balsai  pasidalija po  lygiai, priimamas tas sprendimas, už

kurį  balsavo   Seimo  Pirmininkas,  o  jam  nesant  -  posėdžiui

pirmininkaujantis pavaduotojas.

     15  straipsnis.  Klausimus  svarstyti  Seimo  valdybai  gali

teikti  valdybos  nariai,  komitetai,  frakcijos,  administracinė

komisija ir Seimo aparato vadovas.

     Teikiami svarstyti  valdybos dokumentų projektai, pasirašyti

iniciatorių, perduodami Seimo kancleriui.

     16 straipsnis.  Seimo  nariai  per  komitetus  ir  frakcijas

informuojami apie  Seimo valdybos  nutarimus ne  vėliau kaip  per

tris darbo  dienas nuo  jų priėmimo  sesijos metu  arba ne vėliau

kaip per  savaitę kitos  sesijos pradžioje. Prireikus Seimo narys

gali gauti jį dominančio valdybos dokumento kopiją.

     Komitetai ir frakcijos gali teikti pasiūlymų Seimui savaitės

posėdžių darbotvarkėje  numatyti Seimo valdybos nutarimų, kuriems

jie prieštarauja, svarstymą.

     17 straipsnis. Seimo valdyba:

     1) skirsto lėšas, svarsto ir tvirtina išlaidų sąmatas;

     2) komitetų teikimu svarsto ir siunčia į komandiruotes Seimo

narius su Seimo, valdybos, komitetų užduotimis;

     3) komitetų  ar frakcijų teikimu svarsto ir, atsižvelgdama į

kelionės svarbą  bei tikslingumą,  pritaria arba nepritaria Seimo

narių išvykoms ne Seimo lėšomis sesijos metu;

     4)  prireikus   apsvarsto  Seimo  sesijos  darbų  programos,

savaitės bei  dienos posėdžių  darbotvarkių projektus  ir  teikia

išvadas Seniūnų sueigai arba Seimui;

     5) prireikus  komitetų teikimu  sudaro darbo grupes įstatymų

projektams rengti ir Seimo bei valdybos pavedimams vykdyti;

     6) perduoda komitetams preliminariai ar papildomai svarstyti

ir pateikti  išvadas, pasiūlymus  dėl įstatymų  bei kitokių Seimo

aktų projektų;

     7) padeda organizuoti bendrą komitetų darbą tais klausimais,

kurie priklauso kelių komitetų kompetencijai;

     8) skiria  Seimo aparato  vadovą, kuris  yra atsakingas  bei

atskaitingas valdybai;

     9) tvirtina  Seimo aparato  struktūrą, sudaro  Seimo aparato

etatų sąrašą ir nustato atlyginimus;

     10) Seimo  aparato vadovo  teikimu skiria  ir atleidžia visų

Seimo aparato padalinių vadovus bei jų pavaduotojus;

     11)  tvirtina   Seimo  aparato  padalinių  nuostatus,  darbo

tvarkos taisykles ir raštvedybos instrukcijas;

     12) registruoja Seimo narių frakcijas ir pasikeitimus jose;

     13) sprendžia  kitus  Seimo  darbo  organizavimo  klausimus,

kurie šiame  statute nepriskirti  kitoms Seimo  institucijoms  ar

pareigūnams.

                4 skirsnis. Seimo seniūnų sueiga

     24 straipsnis.  Seimo seniūnų sueigos posėdžiai sesijos metu

rengiami reguliariai - paprastai du kartus per savaitę specialiai

tam paskirtu laiku. Neeiliniai Seniūnų sueigos posėdžiai rengiami

Seimo Pirmininko,  valdybos,  Seniūnų  sueigos  seniūno  arba  ne

mažiau kaip  dviejų frakcijų  atstovų reikalavimu. Apie neeilinių

posėdžių laiką  ir jų  darbotvarkę Seniūnų  sueigos nariams  turi

būti pranešta ne vėliau kaip prieš 6 val.

     Seniūnų  sueigos   posėdžiams  vadovauja   seniūnas,   kurio

pareigas pagal  Seniūnų sueigos  patvirtintą grafiką  kas savaitę

pasikeisdami eina  frakcijų seniūnai.  Pirmosios sesijos pirmajam

Seniūnų  sueigos   posėdžiui  vadovauja  vyriausias  pagal  amžių

frakcijos seniūnas.

     Seniūnų   sueigos   nutarimai   Seimui   ir   valdybai   yra

patariamieji, išskyrus  nutarimus dėl savaitės ar dienos posėdžių

darbotvarkės.

     Seniūnų sueigos  patariamieji nutarimai  ir  pačios  Sueigos

darbo   organizavimo   nutarimai   priimami   paprasta   posėdyje

dalyvaujančių narių  balsų dauguma.  Nutarimai  dėl  Seimo  darbų

programos, savaitės  ar dienos  darbotvarkės  projektų  priimami,

jeigu jiems  prieštarauja ne  daugiau kaip vienas Seniūnų sueigos

posėdyje dalyvaujantis Seniūnų sueigos narys.

     Seniūnų sueigos nutarimai įrašomi į posėdžių protokolą.

     Seniūnų  sueigai   svarstyti  jos  kompetencijai  priskirtus

klausimus gali pasiūlyti Seniūnų sueigos nariai, Vyriausybė, taip

pat kiti Seimo nariai, teikiantys įstatymų projektus. Pagal šiuos

pasiūlymus sueigos darbotvarkės projektą sudaro Seimo kancleris.

     Stebėtojų  teisėmis   Seniūnų   sueigos   posėdžiuose   gali

dalyvauti  kiti   Seimo   nariai,   Respublikos   Prezidento   ir

Vyriausybės atstovai.  Į  Seniūnų  sueigos  posėdžius  gali  būti

kviečiami ir kiti asmenys.

     24-1 straipsnis. Seniūnų sueiga savo posėdyje:

     1) svarsto  ir derina iškylančius prieštaravimus dėl sesijos

darbų programos;

     2)  svarsto   ir  pritaria   savaitės  ir   dienos  posėdžių

darbotvarkėms;

     3) svarsto  ir derina  iškylančius prieštaravimus  dėl  kitų

Seimo darbo organizavimo klausimų;

     4)  išklauso   komitetų  pirmininkų   ir  frakcijų   seniūnų

pasiūlymus dėl  komitetų arba frakcijų tarpusavio ryšių ir teikia

pasiūlymus Seimui arba valdybai;

     5)   teikia    Seimo   valdybai   rekomendacijas   dėl   jos

kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo;

     6)  atlieka  derinimo  (taikinamosios)  komisijos  vaidmenį,

iškilus  principinio  pobūdžio  prieštaravimams  dėl  svarbiausių

Seime svarstomų klausimų.

                5 skirsnis. Seimo narių frakcijos

     * 25 straipsnis. Politinės partijos ir politinės organizacijos

bei jų  koalicijos, kurių  nariai yra  išrinkti į  Seimą pagal tą

patį rinkimų sąrašą, ir tų pačių partijų bei organizacijų nariai,

išrinkti į  Seimą vienmandatėse  rinkimų apygardose, sudaro vieną

frakciją. Frakcijos negali būti kuriamos asmeninių, profesinių ar

vietinių interesų  pagrindu. Seimo  narys gali  būti  tik  vienos

frakcijos narys.

     Politinės  partijos   bei  politinės  organizacijos,  kurios

neturi  pagal   sąrašą  išrinktų   Seimo  narių,   gali  sudaryti

vienmandatėse rinkimų  apygardose išrinktų  Seimo narių frakciją,

kurioje turi būti ne mažiau kaip viena penkioliktoji Seimo narių.

     Frakcijos  gali   jungtis  į  koalicijas,  kurios  sutartais

klausimais gali veikti kaip viena frakcija.

     Apie  frakcijos  sudėties  ir  vadovybės  pasikeitimus  arba

pavadinimo pasikeitimą,  frakcijos iširimą,  veiklos  nutraukimą,

taip pat  apie koalicijų  sudarymą turi  būti ne vėliau kaip kitą

darbo  dieną   raštu  pranešta  Seimo  valdybai,  kuri  apie  tai

paskelbia visiems Seimo nariams bei oficialiojoje spaudoje.

     Frakcijų  pareiškimus   Seimui  pasirašo  jų  seniūnai  arba

pavaduotojai.  Frakcijų  vidaus  darbo  tvarką  nusistato  pačios

frakcijos.

 * Pastaba: 25   straipsnis  prieštarauja  Lietuvos   Respublikos

Konstitucijos 59 straipsnio ketvirtajai daliai.

Straipsnio pakeitimai:

 * Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

   93.11.26, Žin., 1993, Nr.66-1260 (93.12.03)

     * 26 straipsnis. Frakcijas registruoja Seimo valdyba.

     Frakcija turi  būti ne vėliau kaip per savaitę įregistruota,

jeigu  ji  yra  pateikusi  partijos  ar  politinės  organizacijos

sprendimą dėl frakcijos įkūrimo ir visų narių pasirašytą politinę

deklaraciją, kurioje  be dėstomų  frakcijos nuostatų turi būti ir

įsipareigojimas veikti pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir

įstatymus, siekti stiprinti Lietuvos nepriklausomybę ir ginti jos

teritorinį  vientisumą.   Deklaracija  skelbiama   visiems  Seimo

nariams, taip  pat oficialiojoje spaudoje. Kad būtų įregistruota,

frakcija taip  pat turi  nurodyti savo pavadinimą, seniūno bei jo

pavaduotojų pavardes  ir atitikti kitas šiame skirsnyje nurodytas

sąlygas.

     Jeigu  Seimo  valdyba  atsisako  įregistruoti  frakciją  dėl

priežasčių, nenumatytų  šiame statute,  Seimo  narių  grupė  šiuo

klausimu gali  kreiptis į  Seimą, kuris  privalo tai  apsvarstyti

artimiausiame posėdyje.

* Pastaba: 26   straipsnis  prieštarauja  Lietuvos   Respublikos

Konstitucijos 59 straipsnio ketvirtajai daliai.

Straipsnio pakeitimai:

 * Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

   93.11.26, Žin., 1993, Nr.66-1260 (93.12.03)

     27 straipsnis.  Sudarant Seimo  posėdžių darbotvarkes,  turi

būti numatomas  laikas (ne  mažiau kaip 6 darbo val. per savaitę)

frakcijų susirinkimams.  Šiuo laiku  neturi būti  planuojami  nei

Seimo, nei komitetų posėdžiai.

     Susidarius frakcijoms  ir joms pageidaujant, Seimo kancleris

kartu su  frakcijų atstovais  paskirsto  posėdžių  salėje  vietas

frakcijų nariams,  taip pat  frakcijoms  nepriklausantiems  Seimo

nariams, skiria patalpas frakcijų susirinkimams.

     Kitos frakcijų teisės yra įtvirtintos šiame statute.

     28 straipsnis.  Seimo narių  frakcijos arba  tokių  frakcijų

koalicijos,  nesutinkančios   su   Vyriausybės   programa,   gali

pasiskelbti opozicinėmis.

     Tam  opozicinės  frakcijos  ar  koalicijos  paskelbia  Seime

politines deklaracijas,  kuriose išdėstomos jas nuo parlamentinės

daugumos   skiriančios   nuostatos.   Opozicinės   frakcijos   ar

koalicijos paskelbia alternatyvias Vyriausybės programas.

     Opozicinėms frakcijoms  ir koalicijoms  garantuojamos  visos

Seimo statute numatytos frakcijų ir koalicijų teisės. Šios teisės

jokia dingstimi negali būti apribotos.

     Vienos iš  opozicinę koaliciją  sudarančių frakcijų seniūnas

gali būti  išrinktas opozicinės  koalicijos lyderiu  ir apie  tai

viešai paskelbiama Seimui.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                               ČESLOVAS JURŠĖNAS