Suvestinė redakcija nuo 2013-09-08 iki 2014-11-17
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 23-721; Žin. 2006, Nr.24-0, i. k. 103301MISAK00000705
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.02.01:2004 „GYVENAMIEJI PASTATAI“ PATVIRTINIMO
2003 m. gruodžio 24 d. Nr. 705
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 11.5 punktu,
2. Nustatau, kad šio statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektavimo darbams, kurie pagal projektavimo darbų rangos sutartis pradedami po šio įsakymo įsigaliojimo.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705
STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS
I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato daugiabučio gyvenamojo pastato ir jo sklypo projekto sprendinių reikalavimų sistemą, kuri įgyvendinama statybos darbais. Reikalavimų sistema taikoma:
1.1. projektuoti ir įvertinti tokią naujo būsto visumą:
1.2. projektuoti ir įvertinti daugiabučius gyvenamuosius pastatus:
1.2.1. Neteko galios nuo 2012-10-07
Punkto naikinimas:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin. 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
1.2.2. Neteko galios nuo 2012-10-07
Punkto naikinimas:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin. 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
1.2.3. Neteko galios nuo 2012-10-07
Punkto naikinimas:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin. 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
1.2.4. Neteko galios nuo 2012-10-07
Punkto naikinimas:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin. 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
1.3. formuoti bet kurias užstatymo formas:
1.3.3. Neteko galios nuo 2012-10-07
Punkto naikinimas:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin. 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
1.4. Reglamento reikalavimai taikomi iš dalies:
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
2. Reglamentas privalomas gyvenamųjų namų savininkams (naudotojams), statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus nustato Statybos įstatymas.
21. Gaisrinės saugos projektiniai sprendiniai parenkami vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ [3.3], Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų [3.18], Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių [3.19] nuostatomis.
Papildyta punktu:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
II SKYRIUS. NUORODOS
3. Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos dokumentus:
3.2. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1-455 (Žin., 2005, Nr. 115-4195);
3.3. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 (Žin., 2000, Nr. 17-424);
3.4. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 420 (Žin., 2000, Nr. 8-215);
3.5. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas. Naudojimo sauga“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-706 (Žin., 2008, Nr. 1-34);
3.6. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(5):2008 „Esminis statinio reikalavimas. Apsauga nuo triukšmo“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-132 (Žin., 2008, Nr. 35-1256);
3.7. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-131 (Žin., 2008, Nr. 35-1255);
3.8. statybos techninį reglamentą STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 387 (Žin., 2003, Nr. 79-3614);
3.9. statybos techninį reglamentą STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317 (Žin., 2001, Nr. 53-1898);
3.10. statybos techninį reglamentą STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. D1-156 (Žin., 2005, Nr. 100-3733);
3.11. statybos techninį reglamentą STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-571 (Žin., 2008, Nr. 130-4997);
3.12. statybos techninį reglamentą STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 231 (Žin., 2003, Nr. 59-2682);
3.13. statybos techninį reglamentą STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 233 (Žin., 2003, Nr. 59-2683);
3.14. statybos techninį reglamentą STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 (Žin., 1999, Nr. 27-773);
3.15. statybos techninį reglamentą STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 (Žin., 2003, Nr. 83-3804);
3.16. statybos techninį reglamentą STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 (Žin., 2005, Nr. 75-2729);
3.17. statybos techninį reglamentą STR 2.09.04:2008 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. D1-248 (Žin., 2008, Nr. 58-2185);
3.18. Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (Žin., 2010, Nr. 146-7510);
3.19. Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-64 (Žin., 2011, Nr. 23-1138);
3.20. Lietuvos higienos normą HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 (Žin., 2011, Nr. 75-3638);
3.21. Lietuvos higienos normą HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-362 (Žin., 2007, Nr. 55-2162);
3.22. Lietuvos higienos normą HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 (Žin., 2009, Nr. 159-7219);
3.23. Lietuvos higienos normą HN 50:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-791 (Žin., 2004, Nr. 45-1490);
3.24. Lietuvos higienos normą HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 (Žin., 2002, Nr. 11-388);
3.25. Lietuvos higienos normą HN 80:2011 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–00 GHz radijo dažnių juostose“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-199 (Žin., 2011, Nr. 29-1374);
3.26. Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606);
3.27. Lietuvos higienos normą HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-513 (Žin., 2005, Nr. 90-3376);
3.28. Lietuvos higienos normą HN 105:2004 „Polimeriniai statybos produktai ir polimerinės baldinės medžiagos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-895 (Žin., 2004, Nr. 182-6745);
3.29. Lietuvos higienos normą HN 36:2009 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-510 (Žin., 2009, Nr. 83-3451);
3.30. statybos taisykles ST 2190.01:1997 „Palėpių projektavimo taisyklės“, patvirtintas Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 170 (Žin., 1997, Nr. 71-1825);
3.31. statybos taisykles ST 8860237.02:1998 „Kieto kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. rugpjūčio 31d. įsakymu Nr. 162 (Žin., 1998, Nr. 78-2212);
3.32. Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 (Žin., 2007, Nr. 137-5624);
3.33. Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-160 (Žin., 2011, Nr. 76-3673);
3.34. Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 (Žin., 2012, Nr. 2-58);
3.35. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 1V-978 (Žin., 2011, Nr. 126-6011);
3.36. techninį reglamentą „Liftai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 106 (Žin., 2000, Nr. 28-785; 2006, Nr. 26-877);
3.37. LST EN 1176-1:2008 „Žaidimų aikštelių įranga ir dangos. 1 dalis. Bendrieji saugos reikalavimai ir bandymo metodai“;
3.38. LST EN 1176-2:2008 „Žaidimų aikštelių įranga ir dangos. 2 dalis. Sūpuoklių papildomi specialieji saugos reikalavimai ir bandymo metodai“;
3.39. LST EN 1176-3:2008 „Žaidimų aikštelių įranga ir dangos. 3 dalis. Šliaužynių papildomi specialieji saugos reikalavimai ir bandymo metodai“;
3.40. LST EN 1176-4:2008 „Žaidimų aikštelių įranga ir dangos. 4 dalis. Kabamųjų lynų kelių papildomi specialieji saugos reikalavimai ir bandymo metodai“;
3.41. LST EN 1176-5:2008 „Žaidimų aikštelių įranga ir dangos. 5 dalis. Karuselių papildomi specialieji saugos reikalavimai ir bandymo metodai“;
3.42. LST EN 1176-6:2008 „Žaidimų aikštelių įranga ir dangos. 6 dalis. Supamosios įrangos papildomi specialieji saugos reikalavimai ir bandymo metodai“;
Skyriaus pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
4. Šiame Reglamente vartojamų pagrindinių sąvokų apibrėžimai yra pateikti Statybos įstatyme [3.1] ir statybos techniniuose reglamentuose [3.2-3.7]. Žemiau pateikiami tik tiesiogiai susijusių su šiuo Reglamentu sąvokų apibrėžimai:
4.1. antžeminis aukštas – pastato aukštas, kurio grindų paviršiaus altitudė yra aukščiau žemės paviršiaus vidutinės altitudės;
4.2. žemės paviršiaus vidutinė altitudė – visų pastato kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinis vidurkis;
4.3. techninis aukštas – pastato aukštas, skirtas pastato inžinerinių sistemų bei įrangos talpinimui. Techninis aukštas gali būti rūsyje (pusrūsyje), pastato vidurinėje dalyje arba pastato palėpėje;
4.5. gyvenamasis pastatas (gyvenamasis namas) – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos;
4.6. Neteko galios nuo 2012-10-07
Punkto naikinimas:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin. 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
4.7. būsto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįeina balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas;
4.8. butas – gyvenamojo pastato (namo) dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės bei kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų;
4.9. savivaldybės būsto fondas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip pat patikėjimo teise jos valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai (ir kitos tinkamos gyventi patalpos), skirti nuomoti asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą;
4.10. tinkamas būstas – būstas, kuris tinka gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinka statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kt.) reikalavimus ir kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra didesnis kaip 14 kvadratinių metrų (ši norma netaikoma savivaldybių būstui);
4.11. Neteko galios nuo 2012-10-07
Punkto naikinimas:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin. 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
4.12. Neteko galios nuo 2012-10-07
Punkto naikinimas:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin. 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
4.13. Neteko galios nuo 2012-10-07
Punkto naikinimas:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin. 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
4.14. blokuotas namas – namas, susidedantis iš greta prišlietų butų – blokų, turinčių atskirus įėjimus iš lauko ir atskirus priebutinius sklypus;
4.16. sekcijinis namas – namas, kuriame butai aukštuose yra išdėstyti aplink laiptų ar laiptų – liftų bloką ir į butus patenkama iš laiptų aikštelių arba paskirstomojo bloko;
4.17. koridorinis namas – namas, kuriame butai išdėstomi abipus koridoriaus, iš kurio patenkama į butus, laiptines, liftus, įėjimo holus;
4.18. galerinis namas – namas, kuriame butai išdėstomi vienoje galerijos, iš kurios patenkama į butus, laiptines, liftus, įėjimo holus, pusėje;
4.19. terasinis namas – namas, kuriame prie kiekvieno buto yra terasa, atstojanti priebutinį sklypelį. Terasinis namas yra kitų namų tipų: sekcijinių, koridorinių, blokuotų atmaina, kuriai yra būdingas pastato aukštų perslinkimas horizontalioje plokštumoje;
4.21. daugiabutis aukštuminis pastatas (namas) – namas, kurio viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė 26,5 m ir daugiau didesnė už gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudę;
4.22. pavienis užstatymas – užstatymas laisvai erdvėje stovinčiais pastatais. Vienas kito atžvilgiu jie gali būti statomi: linijomis, pagrečiui, kampais, spinduliais ir kt.;
4.23. perimetrinis užstatymas – ištisinis užstatymas, laikantis gatvių, aikščių, pėsčiųjų takų užstatymo raudonųjų linijų. Perimetrinis užstatymas suformuoja uždaras ar pusiau uždaras kiemų ar kvartalų erdves;
4.24. blokuotas (blokinis) užstatymas – užstatymas blokuoto tipo namais, sudarant įvairios konfigūracijos namų eiles ar grupes;
4.25. Neteko galios nuo 2012-10-07
Punkto naikinimas:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin. 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
4.28. automobilių saugykla – atvira aptverta ir/ar neaptverta, dengta ar nedengta aikštelė; atviras ar uždaras antžeminis, požeminis ir kitoks statinys; gyvenamajame name ar kitos paskirties statinyje specialiai įrengtos erdvės (įvairių tipų) lengviesiems automobiliams (motociklams, dviračiams) laikinai ar nuolat saugoti (laikyti).
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
IV SKYRIUS. PAGRINDINIAI REGLAMENTO PRINCIPAI. REIKALAVIMŲ SISTEMA
5. Reglamentas sudarytas vadovaujantis tokiais principais:
5.1. nustatyti tik minimalūs valstybės reguliuojami būsto visumos projektavimo privalomieji reikalavimai, kurie funkciniu, ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu užtikrina priimtiną būsto visumos kokybę;
5.3. savivaldybių nuosavybės nuomojamų naujų būstų, esamų būstų priestatų ir antstatų projektuose čia nustatyti reikalavimai naudojami be alternatyvų, išskyrus atvejus, nurodytus šiame Reglamente;
5.4. gyvenamajame pastate ar jo sklype gali būti projektuojami papildomi priklausiniai, patalpos, inžinerinės sistemos, skirtos pastato ar buto gyventojams naudoti;
V SKYRIUS. PROJEKTAVIMO BAZĖ
7. Privalomąją gyvenamojo pastato projektavimo bazę sudaro statytojo deklaruojami svarbiausieji pastato projektavimo rodikliai:
7.2. gyvenamojo pastato paskirtis (paskirtys) ir paskirties (paskirčių) ypatybės, įtakojančios projektuojamos būsto visumos sprendinius;
7.8. skaičiuojamasis apšildymui reikalingos energijos vidutinis kiekis (E) kWh/m2 šildomo ploto per metus, kuris turi būti ne didesnis negu nustatytas techniniais reikalavimais;
7.11. planuojamoji gyventojų ir/ar įmonių veikla ir papildomi energijos, vandens ir visų kitų naudojamų išteklių kiekiai;
VI SKYRIUS. SUBALANSUOTO PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI
8. Būsto visumos funkciniai sprendiniai turi būti grindžiami:
8.2. konstrukcijų, medžiagų, gaminių ir sistemų tipais bei jų kiekybinėmis ir kokybinėmis savybėmis;
8.5. griaunamo pastato konstrukcijų, elementų ir įrangos statybos produktų perdirbimo į tą patį ar kitą produktą maksimalia galimybe;
VII SKYRIUS. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
I SKIRSNIS.
PASKIRTIES REIKALAVIMAI
10. Pastato sklypas ir jame esantys priklausiniai. Pastato sklypas yra skiriamas pastatui statyti, jo gyventojų rekreacijai, namų ūkio reikmėms bei priėjimams ir privažiavimams. Minimalią sklypo struktūrą sudaro tokios jo dalys (plotai):
10.4. želdynai su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms;
11. Automobilių stovėjimo vietų reikalavimai nustatyti STR 2.06.01: 1999 [3.14].
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-419, 2004-07-27, Žin., 2004, Nr. 120-4442 (2004-08-03), i. k. 104301MISAK00D1-419
Nr. D1-230, 2005-05-04, Žin., 2005, Nr. 58-2030 (2005-05-07), i. k. 105301MISAK00D1-230
Nr. D1-74, 2007-01-31, Žin., 2007, Nr. 16-597 (2007-02-06), i. k. 107301MISAK000D1-74
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
12. Neteko galios nuo 2007-02-07
Punkto naikinimas:
Nr. D1-74, 2007-01-31, Žin. 2007, Nr. 16-597 (2007-02-06), i. k. 107301MISAK000D1-74
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-128, 2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1683 (2004-04-06); Žin., 2004, Nr. 126-0 (2004-08-12), i. k. 104301MISAK00D1-128
Nr. D1-419, 2004-07-27, Žin., 2004, Nr. 120-4442 (2004-08-03), i. k. 104301MISAK00D1-419
Nr. D1-230, 2005-05-04, Žin., 2005, Nr. 58-2030 (2005-05-07), i. k. 105301MISAK00D1-230
13. Daugiabučio pastato sklype, be automobilių saugyklų, privalo būti numatyti ir kiti Reglamentu nustatyti plotai (skirti želdynams, poilsiui ir kt.)
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-128, 2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1683 (2004-04-06); Žin., 2004, Nr. 126-0 (2004-08-12), i. k. 104301MISAK00D1-128
Nr. D1-419, 2004-07-27, Žin., 2004, Nr. 120-4442 (2004-08-03), i. k. 104301MISAK00D1-419
14. Reglamentuojami šie minimalūs plotai:
14.4. plotas vieno automobilio saugojimui – nustatomas pagal STR 2.06.01:1999 [3.14];
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
14.5. želdynų plotas – nustatomas pagal Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašą [3.32].
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-131, 2009-04-01, Žin., 2009, Nr. 39-1492 (2009-04-07), i. k. 109301MISAK00D1-131
15. Neteko galios nuo 2012-10-07
Punkto naikinimas:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin. 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-419, 2004-07-27, Žin., 2004, Nr. 120-4442 (2004-08-03), i. k. 104301MISAK00D1-419
16. Neteko galios nuo 2012-10-07
Punkto naikinimas:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin. 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-419, 2004-07-27, Žin., 2004, Nr. 120-4442 (2004-08-03), i. k. 104301MISAK00D1-419
17. Neteko galios nuo 2004-08-04
Punkto naikinimas:
Nr. D1-419, 2004-07-27, Žin. 2004, Nr. 120-4442 (2004-08-03), i. k. 104301MISAK00D1-419
18. Minimali valstybės reguliuojama gyvenamojo pastato patalpų struktūra nustatyta 2 lentelėje.
2 lentelė
Gyvenamojo pastato patalpų struktūra
Patalpų paskirtis |
Daugiabutis namas |
Dviejų aukštų buto pirmasis aukštas |
Butas vienam asmeniui |
|
bendrosios patalpos |
butas |
|||
1. Gyvenamasis kambarys arba atskiriama patalpų dalis kasdieniam bendravimui |
|
+ |
+ |
+ bendrasis kambarys |
2. Miegamasis arba atskiriama patalpos dalis miegoti ir ilsėtis |
|
+ |
+ |
|
3. Virtuvė arba atskiriama patalpos dalis (niša) maistui gaminti ir laikyti |
|
+ |
+ |
+ |
4. Valgomasis arba virtuvės dalis, skirta valgyti |
|
+ |
+ |
|
5. Patalpa, skirta buities darbams * alternatyva: skalbykla ir džiovykla namo bendruomenei arba jos daliai (laiptinės butų gyventojams) |
* |
+ |
+ |
|
6. Tualetas |
|
+ |
+ |
|
7. Vonia *alternatyva: dušas kartu su tualetu |
|
* |
* |
+ |
8. Sandėliukas arba sieninė spinta |
|
+ |
+ |
+ |
9. Holas arba koridorius su rūbine (vieta) viršutiniams rūbams, batams |
|
+ |
+ |
+ |
10. Patalpa arba patalpos dalis sodo, daržo ir patalpų valymo įrankiams |
+ |
|
|
|
11. Patalpa arba patalpos dalis vaikų vežimėliams, dviračiams, invalidų lauko vežimėliams, sporto ir žaidimų įrankiams |
+ |
|
|
|
*alternatyva: dviračių saugykla gali būti įrengta lauke |
* |
|||
12. Patalpa buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti |
+ |
|
|
|
* alternatyva: gali būti įrengta vieta buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti pastato sklype |
* |
|||
13. Patalpa arba patalpos dalis techninių sistemų įrangai |
+ |
|
|
|
*alternatyva: techninės patalpos pagal reikmę |
* |
|||
14. Patalpa katilinei ir kuro sandėliui arba centralizuotos šilumos tiekimo sistemos šilumos punktui |
+ |
|
|
|
15. Įėjimo tambūras |
+ |
|
|
|
16. Laiptinė |
+ |
|
|
|
17. Bendrasis koridorius (priklausomai nuo namo tipo) |
+ |
|
|
|
18. Galerija (priklausomai nuo namo tipo) |
+ |
|
|
|
19. Vestibiulis, kurio erdvės dalis skiriama keltuvui |
+ |
|
|
|
20. Liftas |
+ |
|
|
|
Lentelės pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
√ blokuoto ir perimetrinio užstatymo atvejais privalomi du įėjimai į namo sekciją, galerinį namą.
Pastraipos pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
19. Butai negali būti cokoliniame ir požeminiame pastato aukšte, išskyrus tuos atvejus, kai buto perimetro bent vienoje (iš 4) kraštinėje žemės paviršius ties buto siena yra žemiau negu grindų lygis, o buto kambarių insoliacija atitinka šio Reglamento reikalavimus.
191. Naujai statomame ar rekonstruojamame pastate, jei teritorijų planavimo dokumentuose nurodyta galimybė įrengti mansardą, bet nenurodytas leistinas pastato aukštis metrais, negali būti įrengiama mansarda, jei aukštis nuo mansardoje įrengiamų grindų paviršiaus arba, jei įrengiamos sienos, – nuo sienos viršaus iki stogo kraigo didesnis kaip pusė pastato pločio toje pastato dalyje, plotį skaičiuojant pagal išorinius sienų paviršius; šie reikalavimai netaikomi, kai mansarda įrengiama esamame pastate jo nerekonstruojant.
Papildyta punktu:
Nr. D1-658, 2013-09-05, Žin., 2013, Nr. 95-4735 (2013-09-07), i. k. 113301MISAK00D1-658
II SKIRSNIS. ESMINIAI STATINIO REIKALAVIMAI.
MECHANINIS ATSPARUMAS IR PASTOVUMAS
20. Gyvenamųjų pastatų esminis reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ turi būti užtikrintas pagal STR 2.01.01(1):2005 [3.2] reikalavimus.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
21. Gyvenamieji pastatai (jų dalys) turi būti suprojektuoti ir pastatyti iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimą, t. y., kad apkrovos, galinčios statinį veikti statybos ir naudojimo metu, nesukeltų šių pasekmių: viso statinio ar jo dalies griūties, didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai, žalos dėl aplinkybių, kurių be didelių sunkumų ir išlaidų galima išvengti ar jas apriboti (sprogimas, smūgis, perkrova, žmonių padarytos klaidos).
22. Gyvenamųjų pastatų mechaninio atsparumo ir pastovumo įgyvendinimas užtikrinamas priemonių, numatomų statinio sumanymo, projektavimo, statybos, rekonstravimo ir naudojimo metu, visuma, taip pat statybos produktų kokybiniais rodikliais bei naudojimo charakteristikomis ir reikalavimais.
23. Gyvenamųjų pastatų mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimai užtikrinami projektavimo metu nurodant:
23.1. naudojimo reikalavimus, kad nesusidarytų ribinė būklė, įskaitant ir galimus statinių savininkų projektavimo užduotyje ir projektavimo bazėje nurodomus specialius ir papildomus naudojimo reikalavimus;
23.4. nustatant poveikių reikšmes, taikant dalinius saugos koeficientus [3.12-3.13].
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
Skirsnis. Neteko galios nuo 2012-10-07
Skirsnio naikinimas:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin. 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
HIGIENA, SVEIKATA, APLINKOS APSAUGA
130. Higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimai gyvenamuosiuose pastatuose turi atitikti STR 2.01.01(3):1999 [3.4]. Gyvenamieji pastatai turi būti suprojektuoti bei pastatyti taip, kad atitiktų gyvenamajame pastate ir prie jo esančių žmonių higienos sąlygas ir nekiltų grėsmė žmonių sveikatai dėl šių priežasčių:
131. Gyvenamųjų pastatų esminio reikalavimo „Higiena, sveikata ir aplinkos apsauga“ įvykdymas užtikrinamas visuma reikalavimų ir priemonių, numatomų gyvenamųjų pastatų sumanymo, projektavimo, statybos ir normalaus naudojimo metu bei statybos produktų kokybiniais rodikliais. Šiuos reikalavimus sąlygoja:
132. Projektuojant būstą, sveikos vidaus aplinkos reikalavimai užtikrinami reguliuojant šilumą, apšvietą, oro kokybę, oro drėgnumą ir triukšmą.
133. Bendrieji reikalavimai būsto šildymui, vėdinimui ir oro kondicionavimui pateikti STR 2.01.01(3):1999 [3.4], HN 35:2007 [3.21] ir HN 42:2009 [3.22].
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
134. Oro kokybė gyvenamuosiuose pastatuose užtikrinama:
134.1. ribojant medžiagų, išskiriančių būdingus teršalus, naudojimą gyvenamųjų namų statybai, jų emisiją į gyvenamųjų pastatų vidaus orą, vadovaujantis HN 35:2007 [3.21]. Statybos produktai iš asbesto draudžiami;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
134.2. mažinant koncentraciją ar pašalinant teršalus iš gyvenamųjų pastatų, panaudojant vėdinimo sistemą;
134.3. vengiant oro, o kartu ir radono patekimo iš grunto, vėdinant po grindimis esančias patalpas, pašalinant teršalus iš grunto po pastatu, mažinant teršalų koncentraciją naudojant vėdinimo sistemą;
134.6. projektuojant patikimus degimo įtaisus, numatant efektyvią dūmtraukių, kaminų priežiūrą, išvengiant degimo produktų išsiskyrimo bei dujų nutekėjimo, projektuojant būsto vidaus tinklus, vėdinimo bei kondicionavimo sistemas, kurios neleistų daugintis kenksmingiems organizmams ir plisti teršalams, pasirenkant saugų sveikatai kurą;
135. Būsto oro drėgnumo reikalavimai užtikrinami:
136. Vanduo, vartojamas gėrimui, buities reikmėms, maisto produktams gaminti, neturi kelti grėsmės žmonių sveikatai. Geriamojo vandens kokybė turi atitikti HN 24:2003 [3.2] ir HN 43:2005 [3.27] reikalavimus:
136.1. rezervuarai, vamzdžiai, armatūra, geriamojo vandens kokybei gerinti naudojamos cheminės medžiagos ir preparatai ar kitokie komponentai sąveikoje su vandeniu neturi bloginti vandens kokybės;
136.2. projektuojant gyvenamųjų namų vandentiekio sistemas, būtina jas apsaugoti: nuo sumaišymo su nuotekomis dvokiančiu oru bei kitais teršalais, nuo užteršimo mineraliniais ir organiniais teršalais, nuo mikrobinės taršos, nuo užteršimo išoriniais mineraliniais ar organiniais teršalais;
136.3. gyvenamųjų pastatų tiekiamo vandens apsauga nuo užteršimo užtikrinama šiomis priemonėmis: sąveikos su užterštu vandeniu ar dvokiančiu oru – įrengiant įtaisus, sulaikančius grįžtamuosius srautus, sąveikos su išoriniais skystais ir kitokiais teršalais atveju – kontroliuojant gaminių, naudojamų vandens tiekimo sistemose, hidroizoliacines savybes ir vengiant vamzdynų užterštose teritorijose klojimo;
136.4. teršimo mineraliniais ar organiniais teršalais, išsiskiriančiais iš komponentų, sąveikaujančių su vandeniu, atveju ribojama: teršalų migracija iš sąveikaujančių su vandeniu medžiagų;
136.5. taršai išoriniais mineraliniais ar organiniais teršalais išvengti būtina užtikrinti sistemų sandarumą;
136.6. siekiant išvengti mikrobinio užterštumo, galima taikyti įvairius būdus – chemikalų naudojimą, vandens sistemų be stovinčio vandens zonų projektavimą, mažinant organinių medžiagų vandenyje kiekį ir kt. Vandens tiekimo sistemose naudojami statybos produktai turi būti atsparūs mikroorganizmų dauginimuisi ant jų paviršių, sąveikaujant su vandeniu.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
137. Pastato vandentiekio inžinerinės sistemos projektuojamos vadovaujantis STR 2.07.01:2003 [3.15]. Nuotekų šalinimo reikalavimai:
137.1. gyvenamieji pastatai turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad nekeltų grėsmės žmonių higienai ir sveikatai bei aplinkai dėl netinkamo nuotekų (šalinamų kanalizacijos sistemomis medžiagų, įskaitant užterštą vandenį, lietaus vandenį ir dvokiantį orą iš sistemų) tvarkymo. Šie reikalavimai apima: skysčių patekimą į sistemą ir ištekėjimą iš jos; nuotekų galimą grįžtamąjį srautą į pastatus; dvokiančio oro išsiskyrimą, mikrobiologinį užterštumą;
137.2. skysčių nutekėjimui iš sistemos išvengti būtina užtikrinti visų kanalizacijos sistemos dalių sandarumą;
137.3. nuotekų grįžtamajam srautui į pastatus išvengti būtina tinkamai projektuoti statinių kanalizacijos sistemas, jei reikia, įmontuojant sklendes į kanalizaciją prieš galimą grįžtamąjį srautą;
137.4. dvokiančio oro išsiskyrimui išvengti būtina užtikrinti kanalizacijos sistemos dalių sandarumą. Kanalizacijos sistema ar įrengti specialūs įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad į sistemą patektų grynas oras, o dvokiantis oras nepatektų į gyvenamąją ar ją supančią aplinką. Kanalizacijos sistema turi būti suprojektuota taip, kad būtų išvengta bet kokio nuotekų susikaupimo;
137.5. mikrobinį užterštumą dažniausiai sąlygoja sanitarinių prietaisų naudojimas. Užterštumui išvengti būtina užtikrinti paviršių valomumą, parenkant tinkamų savybių valomų paviršių statybos produktus;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
138. Išorės aplinkos reikalavimai:
138.1. statybos produktai, naudojami gyvenamiesiems namams, neturi būti laidūs teršalams ir nuotekoms, kurios gali pasklisti aplinkoje ir turėti aplinkai neigiamą poveikį, sukeliant grėsmę žmonių sveikatai, gyvūnams ir augalams bei ekosistemoms. Statybos produktai turi atitikti HN 105:2004 [3.28] ir HN 36:2009 [3.29] reikalavimus. Poveikis aplinkai turi būti nagrinėjamas įvairiais statybinių produktų naudojimo etapais: gavybos, gamybos ir statybos procesų metu; statinių naudojimo metu; griovimo, atliekų tvarkymo, deginimo ar pakartotinio naudojimo metu;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
138.2. siekiant išvengti būsimos žalos aplinkai, būtina atsižvelgti į statybos produktų įvertinimą per visą jų naudojimo laikotarpį;
138.3. gyvenamųjų pastatų skleidžiami cheminiai teršalai ir triukšmas neturi kelti grėsmės aplinkos kokybei ir žmonių sveikatai;
138.4. gyvenamųjų pastatų poveikis aplinkai turi būti mažinamas: ribojant teršalų sklaidą, ribojant teršalų emisiją, ribojant statybos produktų, statinių įrangos ar jų inžinerinių sistemų, kurios išskiria teršalus, naudojimą;
139. Apsauga nuo drėgmės užtikrinama:
139.1. pastatas turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad atmosferos krituliai, gruntiniai ir paviršinis vanduo, buitinis vanduo pastate bei vandens garai to pastato ore nekeltų pavojaus sveikatai ir pastato konstrukcijų būklei;
139.3. pašalinant nuo žemės paviršiaus aplink pastatą paviršiaus vandenis (nuvedant juos į nuotekų šalinimo sistemą);
139.4. pašalinant gruntinių vandenų prasiskverbimo į pastatą, galimybę, įrengiant vamzdinį ar kito tipo drenažą;
139.5. apsaugant nuo kenksmingos drėgmės pastato pamatus, perdangas, sienas, apatinio aukšto konstrukcijas;
139.6. vėdinant patalpas po apatinio aukšto konstrukcijomis, atkreipiant ypatingą dėmesį į patalpų, kuriose susidaro šilumos tilteliai, vėdinimą (patalpos, kuriose talpinami šilumos ir vandentiekio vamzdynai);
139.7. apsaugant nuo kenksmingos drėgmės sienų ir fasadų dangą, langus, duris, vėdinimo sistemų dalis, konstrukcines siūles, inžinerinių tinklų įvadų vietas, sienas kertančiais ar prie jų pritvirtintas detales;
139.8. apsaugant nuo kenksmingos drėgmės stogų dangas (atsižvelgiant į stogo nuolydį, posluoksnį, paviršiaus medžiagą, siūles, mechaninius įtempius (jei stogo dangos apatinėje pusėje gali kondensuotis drėgmė arba jei užleistinės siūlės nėra užsandarintos vandens nepraleidžiančiais statybos produktais, žemiau esanti konstrukcija turi būti apsaugota posluoksniu, išilgai kurio galėtų nutekėti vanduo), pastogių patalpas, stogų ir perdangų konstrukcijas;
139.9. perdengiant vonios, tualeto ir kitų patalpų grindis, sienas ir lubas, kurios gali būti aptaškytos vandeniu, taip pat kurios valomos drėgnu būdu arba ant kurių kondensuojasi drėgmė, hidrofobiniu sluoksniu, o tokios pat konstrukcijos, ant kurių gali būti purškiamas, pilamas arba nuo kurių gali tekėti vanduo, – vandeniui nepralaidžiu paviršiaus sluoksniu (išskyrus atvejus, kai gretimi konstrukciniai elementai ir patalpos atlaiko tokią drėgmę);
139.10. įrengiant patalpų grindyse nuotekio angas su grindų nuolydžiu į jų pusę ir naudojant grindų, sienų ir lubų vandens nepraleidžiančiuose sluoksniuose siūles, jungtis ir vandentiekio bei nuotekyno elementus iš laidžių vandeniui statybos produktų;
139.11. stogai ir terasos privalo turėti sandarią dangą arba izoliaciją bei nutekėjimą, įgalinantį lietaus vandens ir tirpstančio sniego nutekėjimą į latakus ir vidaus ar išorės nutekėjimo vamzdžius;
139.12. aukštesnių kaip 15 m nuo žemės paviršiaus pastatų stogai privalo turėti nuotėkį, įgalinantį nutekėti vandeniui į vidaus nuleidimo vamzdžius;
139.13. iki 4,5 m aukščio laisvai stovinčiam pastatui, turinčiam stogo plotą iki 100 m2, leidžiama nerengti latakų ir nuleidimo vamzdžių su sąlyga, jei yra atitinkamai padarytas nutekėjimas nuo stogo;
140. Leidžiamus triukšmo lygius gyvenamojoje aplinkoje nustato HN 33:2011 [3.20].
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
SAUGUS NAUDOJIMAS
141. Gyvenamasis pastatas, jo sklypas, priėjimai ir privažiavimai, priklausiniai ir inžinerinės sistemos turi būti suprojektuotos ir pastatytos taip, kad juos naudojant ir prižiūrint, būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Nelaimingų atsitikimų rizika yra susijusi su:
141.3. rūsiuose, pusrūsiuose, pirmuosiuose aukštuose įrengtomis prekybos, paslaugų ir kt. paskirties patalpomis;
142. Pėsčiųjų komunikacijos būsto visumos ribose turi būti projektuojamos taip, kad būtų išvengta tokių nelaimingų atsitikimų priežasčių:
142.1. kritimų:
143. Papildomi saugos reikalavimai, projektuojant pėsčiųjų komunikacijas:
143.2. sudaryti galimybę įnešti ir išnešti iš pastato ligonius ar sužeistus žmones neštuvuose, karstus;
144. Liftai turi būti suprojektuoti tokie, kad:
144.1. naudotojai būtų apsaugoti nuo visų mechaninės rizikos rūšių, tarp jų – lifto kabinos kritimo;
145. Automobilių transporto priemonių, motociklų komunikacijos gyvenamajame sklype, saugykloje ir garaže turi būti projektuojamos taip, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų priežasčių:
145.2. atsitrenkimų:
146. Papildomi saugos reikalavimai projektuoti automobilių transporto priemonių, motociklų komunikacijas:
146.1. turi būti numatyta galimybė transporto priemonėms apsisukti nesudarant rizikos pėstiesiems ir sklypo bei statinių elementams;
APSAUGA NUO TRIUKŠMO
147. Apsaugos nuo triukšmo charakteristikos ir priemonės nustatomos vadovaujantis STR 2.01.01(5):2008 [3.6].
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
148. Naujai projektuojamo daugiabučio gyvenamojo pastato garso klasė (akustinio komforto lygis) turi būti ne žemesnė kaip C. Namo atitvarų garso izoliavimo rodikliai nustatomi vadovaujantis STR 2.01.07:2003 [3.8]. Rekonstruoto ar kapitališkai suremontuoto namo garso klasė turi būti ne žemesnė kaip E (jei garso klasė prieš rekonstravimą ar kapitalinį remontą nebuvo žinoma) arba turi nepablogėti (jei garso klasė prieš rekonstravimą ar kapitalinį remontą buvo nustatyta).
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
149. Gyvenamojo pastato išorės aplinka (sklypo ribose) nuo išorės triukšmo šaltinių prireikus gali būti apsaugoma triukšmo ekranais, įrengiamais tarp triukšmo šaltinio ir gyvenamojo pastato.
150. Namo atitvarų garso izoliavimo rodikliai nustatomi vadovaujantis STR 2.01.07:2003 [3.8]. Minimali privaloma naujai projektuojamo sublokuoto su kitais pastatais (pastatu) namo (gyvenamojo bloko) garso klasė – C. Rekonstruojamo ar kapitališkai remontuojamo tokio namo (gyvenamojo bloko) bendrų su kitais pastatais atitvarų garso izoliavimo rodikliai turi būti projektuojami ne žemesnės kaip C garso klasės.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
ENERGIJOS TAUPYMAS IR ŠILUMOS IŠSAUGOJIMAS
152. Gyvenamasis pastatas turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad:
152.2. šiluminės energijos kiekis, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų poreikius, nebūtų didesnis už reikiamą (t. y. apskaičiuotą pagal higienos normų ir pastato bei jo patalpų paskirties reikalavimus, taip pat komforto lygį pagal statytojo projektavimo bazėje nurodytą šilumos komfortą).
153. Pastatui turi būti užtikrintas tiekimas arba gamyba energijos kiekio, kuris tenkina tokius poreikius:
153.3. vandeniui šildyti, įvertinant karšto vandens skaičiuojamąjį vartojimą ir tiekiamo vandens norminę temperatūrą;
154. Tiekiamos (gaminamos) energijos kiekis skaičiuojamas, įvertinant tokius papildomus veiksnius:
155. Efektyvų energijos taupymą ir šilumos išsaugojimą užtikrina:
155.1. pastato savybės:
155.1.5. atitvaros skaidriųjų elementų plotas, jų išdėstymas, saulės energijos naudojimas ar apsaugos priemonių nuo jos naudojimas;
155.2. pastato inžinerinių sistemų savybės:
156. Energijos taupymas ir šilumos, vėdinimo, vėsinimo komforto pasirinkimo laisvė suderinama, kiekvienam energijos vartotojui (butui) suteikiant galimybę reguliuoti suvartojamos energijos dydį, pvz., patalpos temperatūros sumažinimas miegant, išvykus į darbą.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
157. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas gyvenamuosiuose pastatuose užtikrinamas vykdant projektavimo ir statybos darbus vadovaujantis STR 2.01.01(6):2008 [3.7], STR 2.09.02:2005 [3.16] ir Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklėmis [3.33].
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
III SKIRSNIS. ARCHITEKTŪROS REIKALAVIMAI
158. Gyvenamųjų pastatų architektūra turi būti tokia, kad:
158.1. atitiktų esminius statinio architektūros reikalavimus, nurodytus Statybos įstatymo 5 straipsnyje;
158.2. būtų korektiška unikalioje gamtinėje ar urbanizuotoje aplinkoje, nepakenktų saugomų nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų apsaugos zonų meninei vertei;
158.3. panaudotų vietinės ar regioninės tradicinės architektūros dvasinius ir medžiaginius resursus;
158.4. užtikrintų gerus mažaaukščių pastatų pagrindinių patalpų ir sklypo funkcinius, vizualinius ir kompozicinius ryšius;
158.5. didelių gabaritų daugiabučių namų kompozicijos elementai būtų aiškiai artikuliuoti ir patenkintų geras pastatų formų vizualinio suvokimo sąlygas nepriklausomai nuo stebėjimo atstumo ir judėjimo greičio;
158.6. užtikrintų naujo pastato kompozicinį ryšį (mastelio, proporcijų, medžiaginio, spalvinio sprendimo darną) su supančios gamtinės ir (ar) dirbtinės aplinkos elementais;
158.7. patenkintų architektūros tektoniškumo sąlygas, t. y. teisingai atspindėtų naudojamų statybos produktų, konstrukcijos ir formos savitarpio priklausomybę ir reikšmę, kuriant statinio meninį vaizdą;
IV SKIRSNIS. ŽMONIŲ SU NEGALIA REIKALAVIMAI
159. Neteko galios nuo 2012-10-07
Punkto naikinimas:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin. 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
160. Kiekviename daugiabučiame gyvenamajame pastate turi būti projektuoti žmonėms su negalia įvairių dydžių butai, sudarantys ne mažiau kaip 5 % bendro butų pastate skaičiaus [3.9].
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
161. Reikalavimas projektuoti ne mažiau 5 % butų, pritaikytų žmonėms su negalia, taikomi tiems gyvenamiesiems pastatams, kurie yra ne toliau kaip 500 m kelio pėsčiomis iki viešojo keleivių susisiekimo stotelių.
162. Lifto neturinčiuose pastatuose butai žmonėms su negalia turi būti planuojami pirmajame pastato aukšte.
163. Liftai turi būti suprojektuoti taip, kad žmonės su fizine negalia, regėjimo ir klausos sutrikimais galėtų suvokti, kada lifto kabina sustoja laiptų aikštelėje.
165. Butai žmonėms su klausos sutrikimais neturi būti planuojami pirmajame ir paskutiniajame pastatų aukštuose.
166. Butuose žmonėms su negalia turi būti pritaikytos visos gyvenamosios ir pagalbinės patalpos, reikalingi buto įrenginiai ir baldai, užtikrinta galimybė laisvai judėti.
168. Žmonių su regos sutrikimais butuose turi būti užtikrintas labai geras natūralus apšviestumas, įrengta ryšio tarp buto bei lauko durų sistema ir automatinė lauko durų atidarymo sistema.
169. Pastato sklype takai turi būti suprojektuoti taip, kad žmonės su negalia galėtų laisvai judėti nuo gatvės (kelio) iki pastato, nuo pastato iki jo priklausinių, želdynų, poilsio aikštelių, automobilių saugyklos ar garažo.
170. Daugiabučių gyvenamųjų pastatų visi įėjimai į pastatus, pandusai, įėjimo į butus durys bei liftai projektuojami vadovaujantis STR 2.03.01:2001 [3.9].
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
V SKIRSNIS. TREČIŲJŲ ASMENŲ PAGRĮSTŲ INTERESŲ APSAUGA
171. Projektuojant būsto visumą trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsauga turi būti įvertinta dviem aspektais:
171.1. trečiųjų asmenų poveikis projektuojamam pastatui ir jo aplinkai sklype, taip pat ir pastato gyventojams;
172. Jeigu trečiųjų asmenų neigiamas poveikis projektuojamam gyvenamajam pastatui ir jo aplinkai sklype viršija normatyvinių dokumentų nustatytas leistinas ribas, galimi trys variantai:
172.2. gyvenamasis pastatas ir jo aplinka sklype gali būti projektuojama tik tuo atveju, jeigu pašalinamos neigiamo poveikio priežastys (šaltiniai) teisės aktais nustatyta tvarka, būdais ir priemonėmis;
173. Projektuojamosios būsto visumos poveikis tretiesiems asmenims turi būti toks, kad pastatyta būsto visuma, juos naudojant ir prižiūrint, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas nepablogėtų, palyginus su sąlygomis, kurias jie turėjo iki statybos pradžios.
174. Jeigu sąlygų pasikeitimas dėl objektyvių priežasčių yra neišvengiamas, tai pasikeitimas negali viršyti normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų leistinų ribų.
175. Reglamentuojančios sąlygos yra tokios:
175.2. projektas turi būti parengtas taip, kad gyvenamojo pastato, jo sklypo formavimo, priklausinių, priėjimų ir privažiavimų, inžinerinių sistemų požeminė ir antžeminė statyba (tiesimas) nepablogintų trečiųjų asmenų statinių esamos techninės būklės ir nesudarytų prielaidų atsirasti veiksniams, galintiems vėliau (juos naudojant) pabloginti tų statinių techninę būklę;
175.3. projektas turi būti parengtas taip, kad patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius bei gatves tretiesiems asmenims galimybė būtų nevaržoma;
175.5. būsto visumos projekto sprendinių, tarp jų gyvenamojo namo, priklausinių ir želdinių lokalizavimas neturi sumažinti trečiųjų asmenų sklypų ir butų insoliacijos dydžių, nustatytų šiame Reglamente;
175.6. būsto visumos projekto sprendiniai turi įvertinti ir nepažeisti trečiųjų asmenų gaisrinės saugos priemonių ir sistemų bei išsaugoti jų funkcines savybes;
175.7. gyvenamasis pastatas, jo priklausiniai, sklypas turi būti suprojektuoti taip, kad jų naudojimas, taip pat pastate leistinos veiklos keliamas triukšmo, vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingos spinduliuotės lygiai tretiesiems asmenims neturėtų neigiamo poveikio;
175.8. jeigu suprojektuota lokali šildymo sistema gali teršti aplinkos orą ar neigiamai veikti aplinką bei gyventojų sveikatą, projekte turi būti numatytos šių veiksnių neigiamo poveikio mažinimo priemonės;
175.9. turi būti suprojektuota uždara arba atvira lietaus (tirpstančio sniego) vandens surinkimo sklype sistema, o vanduo nuvedamas į bendrus tinklus arba kaupiamas ir naudojamas namų ūkio reikmėms;
VI SKIRSNIS. NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGA
176. Atsakomybė už nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimą ateities kartoms reikalauja skirti daug dėmesio gyvenamųjų pastatų, turinčių istorinių, kultūrinių bei estetinių verčių, apsaugai; naujai statomi gyvenamieji pastatai įvairaus pobūdžio ir statuso saugomose teritorijose ar buferinėse apsaugos zonose turi tenkinti jų apsaugos reikalavimus.
177. Reglamentas veikia darnoje su kitais įstatymais, teisės aktais bei normatyviniais dokumentais, reglamentuojančiais saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugą:
177.1. gyvenamiesiems pastatams, kurie yra įrašyti į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, taip pat jų teritorijose ir buferinėse apsaugos zonose vykdomai statybinei veiklai yra taikomi šio Reglamento reikalavimai, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pagrindinės nuostatos bei individualiuose nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentuose nurodyti konkretūs saugojimo reikalavimai;
177.2. gyvenamieji pastatai saugomose urbanizuotose vietovėse yra projektuojami, statomi, rekonstruojami ar remontuojami, vadovaujantis šiuo Reglamentu, taip pat individualiais vietovių apsaugos reglamentais bei sklypų planuose nurodytais reikalavimais;
177.3. gyvenamieji pastatai kultūriniuose draustiniuose, kompleksinėse saugomose teritorijose yra projektuojami, statomi, rekonstruojami bei remontuojami vadovaujantis šiuo Reglamentu bei atitinkamų teritorijų individualiais apsaugos reglamentais ir (ar) statybų saugomose teritorijose regioniniais architektūriniais reglamentais.
VII SKIRSNIS. REIKALAVIMAI APSAUGAI NUO SMURTO, VANDALIZMO IR VAGYSČIŲ
178. Reikalavimai sklypui, priėjimams ir privažiavimams:
178.1. gyvenamojo pastato sklypo ribos žymimos aptvarais (tvoromis), reljefo elementais, želdiniais ar kitaip;
178.3. jeigu gyvenamasis pastatas yra mišrus, sklypas dalinamas į privačią ir viešą (atvirą) lankytojams ir darbuotojams sklypo dalis bei atskirus priėjimus ir privažiavimus. Gyvenamojo pastato viešoji (atvira) dalis lankytojams turi turėti tiesioginį ir trumpiausią priėjimą ir privažiavimą iš viešojo kelio ar gatvės (aikštės);
178.4. gyvenamųjų namų grupės, atskirų pastatų sklypų išorinė erdvė tarp gatvės važiuojamosios dalies krašto ir užstatymo linijos (namų fasadų) turi būti peržvelgiama nuo gatvės, nuo namo (namų), per namo langus, balkonus, lodžijas;
179. Reikalavimai gyvenamajam pastatui:
179.1. įėjimų į gyvenamuosius pastatus lauko durų laiptinių neturi slėpti želdiniai ir priestatai; neturi būti nišų ar kitų vietų slėptis ar kliūčių matyti įėjimo duris iš toliau;
179.2. visa erdvė už įėjimo durų turi būti matoma iš lauko per įstiklintas duris, langus sienoje iki pat lifto arba matomas visas vestibiulis;
179.3. įėjimai ir erdvė už įėjimo durų turi būti nuolat apšviesti natūralia ar dirbtine šviesa. Dirbtinis apšvietimas turi būti įjungiamas automatiškai;
179.4. jeigu daugiabučio namo rūsyje yra suprojektuotos atskiriems butams priklausančios patalpos (sandėliukai), įėjimui į pastatą ir į rūsį projektuojamas bendras priestatas (prieangis);
179.5. iš lauko įėjimai į pastatą ir rūsį; įėjimai į pastogę ir išėjimai ant stogo, į bendruosius kolektorius, technines patalpas arba techninius aukštus turi būti rakinami ir/ar naudojamos techninės priemonės, padedančios kontroliuoti įėjimus (išėjimus);
179.6. švieslangiai, stoglangiai turi būti atidaromi tik iš vidaus, o juos demontuoti iš lauko būtų neįmanoma;
179.7. jeigu nuo žemės paviršiaus iki balkono ar lodžijos grindų susidaro mažiau kaip 3 m, jie gali būti projektuojami tik su specialiomis apsaugos priemonėmis. Kiti balkonai ir lodžijos turi būti projektuojamos taip, kad nesusidarytų galimybė iš bendrų namo patalpų ar vieno buto laisvai pereiti į kito buto balkoną (lodžiją);
VIII SKYRIUS. DETALIEJI REIKALAVIMAI
VIII SKIRSNIS. GYVENAMOJO PASTATO SKLYPAS
180. Teritorijos, kuriose gali būti statomi gyvenamieji pastatai, nustatomos atitinkamais teritorijų planavimo dokumentais.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
181. Kiekvieno projektuojamo daugiabučio namo sklypo ribos žymimos reljefo elementais, atraminėmis sienutėmis, gyvatvore arba ne žemesniu kaip 0,60 m aukščio ažūriniu aptvaru ar kitais būdais, kurių paskirtys:
181.1. informuoti namo bendruomenę, kaimynus bei atsitiktinius praeivius apie kompetencijos ir naudotojų bei nuosavybės teisės ribas;
181.3. slopinti gatvės ir kitą nestacionarų ar stacionarų triukšmą – ažūrinį aptvarą reikiamoje vietoje pakeitus tinkamos konstrukcijos ir aukščio triukšmo barjeru;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
182. Bet kurio tipo aptvarai (tvoros) neturi būti pavojingi žmonėms ir gyvūnams. Juose aštrūs daiktai (spygliuota viela, stiklo duženos ir kita) gali būti naudojami aptvaruose (tvorose) ne žemesniame kaip 1,8 m aukštyje. Sklypo aptvare (gyvatvorėje) įrengiami:
183. Sklypo reljefo maksimalus leistinas nuolydis – 12 %. Jeigu natūralaus reljefo nuolydis yra didesnis negu 12 %, sklypo aukščių plane formuojamas sklypo reljefas taip, kad sklypas būtų tinkamas naudoti, o, nuvedant lietaus (tirpstančio sniego) vandenį, būtų nepažeisti kaimynų interesai.
184. Blokuotame ir perimetriniame užstatyme turi būti paliktos angos arba tarpai, per kurias galima patekti į vidinę užstatymo erdvę. Angos (tarpo) minimalus dydis 3,5 m pločio ir 4,5 m aukščio. Angų ir tarpų dažnis nustatomas, įvertinant priešgaisrinius reikalavimus ir gyventojų interesus.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
185. Vaikų žaidimų aikštelių insoliacijos laikas lygiadieniais (03. 22 ir 09. 22) turi būti ne trumpesnis kaip 3 valandos, miestų centrinėse dalyse – ne trumpesnis kaip 2,5 valandos.
IX SKIRSNIS. PRIĖJIMAI IR PRIVAŽIAVIMAI
187. Sklypuose priėjimų ir privažiavimų prie pastatų ribiniai dydžiai pateikiami 8 lentelėje.
8 lentelė
Priėjimų ir privažiavimų ribiniai dydžiai
Parametras |
Atriumo tipo namas |
Daugiabutis 3–4 a. blokuotas pastatas |
Kiti daugiabučiai pastatai |
1. Priėjimo iš gatvės (kelio) prie pastato minimalus plotis, m |
1,2 |
1,5 |
1,5 |
2. Takų sklype minimalus plotis, m |
0,90 |
1,5 |
1,5 |
3. Tako sklype, tinkamo žmonėms su negalia, minimalus plotis, m |
1,2 |
1,2 |
1,2 |
Priėjimų (takų): |
|
|
|
4. maksimalus išilginis nuolydis |
5 % |
5 % |
5 % |
5. maksimalus skersinis nuolydis |
3,3 % |
3,3 % |
3,3 % |
Pėsčiųjų ir automobilių sutapdinto eismo komunikacijos: |
|
|
|
6. minimalus plotis, m |
3,0 |
5,5 |
5,5 |
7. maksimalus nuolydis, % |
8,3 |
8,3 |
8,3 |
Privažiavimai automobiliams: |
|
|
|
8. minimalus plotis, m |
3,0 |
5,5 |
5,5 |
9. maksimalus nuolydis, % |
10 |
10 |
10 |
Lentelės pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
√ Visų privažiavimų ir priėjimų (takų, sutapdinto eismo komunikacijų) pandusų dangos turi būti kietos, o konstrukcijos turi įvertinti ne mažesnės kaip 2,5 t keliamosios galios automobilių eismą.
√ Visi ribiniai dydžiai, išskyrus takų sklype minimalius pločius 0,75-0,90 m, atitinka ŽN reikalavimus.
188. Leidžiama, jeigu tai neprieštarauja šio Reglamento reikalavimams, projektuoti vieną įvažiavimą, ne siauresnį kaip 5,5 m, dviem greta esantiems pastatams. Įvažiavimo ašis turi sutapti su sklypų ribos linija, jei sklypų savininkai nesusitaria kitaip.
189. Dviejų gretimų gyvenamųjų namų automobilių saugyklos gali būti projektuojamos blokuotos apie sklypų ribos liniją, jeigu tai neprieštarauja šio Reglamento reikalavimams.
190. Terasiniams gyvenamiesiems pastatams projektuojami du privažiavimai (įvažiavimai į sklypą) – žemutinis ir viršutinis, su dviem apsisukimo aikštelėmis. Prie jų leidžiama projektuoti automobilių saugyklas.
191. Visi privažiavimai prie daugiaaukščių daugiabučių pastatų laiptinių, sklypo statinių turi turėti apsisukimo aikšteles, tinkamas apsisukti valymo, atliekų vežimo automobiliams. Tokie privažiavimai gali būti neprojektuojami iki paskutinės pastato laiptinės, jeigu atstumas iki jos yra ne didesnis kaip 25 m.
X SKIRSNIS. GYVENAMOJO PASTATO IŠDĖSTYMAS SKLYPE
192. Gyvenamasis pastatas išdėstomas taip, kad:
193. Vadovaujantis trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsaugos principu, 192.2 p. p. reikalavimai galioja kitiems naujai statomiems ir rekonstruojamiems statiniams. Šie reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu atstumas nuo užstojančio statinio yra:
XI SKIRSNIS. GYVENAMASIS PASTATAS
195. Neteko galios nuo 2009-04-08
Punkto naikinimas:
Nr. D1-131, 2009-04-01, Žin. 2009, Nr. 39-1492 (2009-04-07), i. k. 109301MISAK00D1-131
196. Kambarių ir kitų patalpų matmenys pateikiami 9 lentelėje.
9 lentelė
Patalpų matmenys
Kambariai ir patalpos |
Minimalus plotis, m |
Minimalus gylis, m |
1 gyvenamasis kambarys |
3,3 |
|
2 miegamasis |
2,6 |
|
3 virtuvė 3.1. vieno kambario bute 3.2. didesniuose butuose |
1,7 2,3 |
|
4. virtuvės niša |
1,1 |
0,7 |
5. vonia |
1,5 |
|
6. tualetas (su praustuvu) |
1,5 |
1,8 kai durys atsidaro į tualeto vidų. Kai atsidaro į išorę – 1,5 |
7 vonia ir tualetas |
1.7 |
|
8 tambūras, prieškambaris (holas) |
1.4 |
1,4 |
9 koridorius, išskyrus: į gyvenamuosius kambarius pastato vidaus |
0,9 1,2 1,4 |
|
10 galerija |
1,2 |
|
11 balkonas |
|
1,3 |
12 lodžija |
|
1,3 |
197. Kambarių ir kitų patalpų aukščiai pateikiami 10 lentelėje.
10 lentelė
Kambarių ir patalpų aukščiai
Kambariai ir patalpos |
Minimalus aukštis, m |
1 gyvenamosios ir kitos buto patalpos |
2,5 |
2. Neteko galios nuo 2012-10-07 |
|
3 rūsys |
2,3 |
4 buto koridoriaus |
2,1* |
5 techninių ir ūkio patalpų, garažo, kolektoriaus |
2,1 |
6 pastogės patalpų nuožulnios lubos darbo vietoje |
2,0 |
7 pastato vidaus koridoriaus ir galerijos |
2,5 |
8 laiptinė (nuo laiptų iki viršutinio laiptotakio) |
2,0 |
Lentelės pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
198. Laiptinių ir jų elementų matmenys pateikti 11 lentelėje.
11 lentelė
Laiptinių ir jų elementų matmenys
Laiptai |
Minimalus naudojimo plotis, m |
Maksimalus pakopos aukštis h, m |
Pakopų plotis p, m |
|
laiptotakio |
laiptų aikštelės |
|||
2 aukštų butuose |
0,9 |
0,9 |
0,18 |
p=0,65-2h |
daugiabučių namų bendrosios erdvės |
1,2 |
1,5 |
0,18 |
|
laiptai į rūsį |
0,9 |
|
0,20 |
|
išoriniai namo laiptai |
1,2 |
|
0,12 |
Lentelės pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
√ Laiptų posūkio pakopos ir sraigtinių laiptų pakopos minimalus plotis 0,4 m atstumu nuo laiptų turėklų turi būti 0,25 m.
199. Liftai turi būti suprojektuoti tokie, kad:
199.1. naudotojai būtų apsaugoti nuo visų mechaninės rizikos rūšių, tarp jų – lifto kabinos kritimo;
199.2. jų galia būtų pakankama perkelti reikalingą keleivių skaičių per jiems priimtiną laiką, sugaištamą laukiant ir keliantis (leidžiantis) liftu;
200. Naujai statomuose namuose, aukštesniuose kaip 4 aukštai (namuose, skirtuose pagyvenusiems – 3; namuose, skirtuose šeimoms, turinčioms neįgaliųjų – 2), turi būti įrengiami liftai. Liftai gali būti neįrengiami 5 aukštų namuose (4 aukštų namuose su mansarda), jeigu viršutiniame aukšte numatyta įrengti 2 aukštų butus (išskyrus namus, skirtus pagyvenusiems, bei šeimoms, turinčioms neįgaliųjų). Šiuo atveju viršutinio aukšto grindų altitudė turi neviršyti 16 m (skaičiuojant nuo įėjimo į namą žemės paviršiaus (šaligatvio).
201. Daugiabučiame name iki žemiausios lifto sustojimo vietos arba pirmojo aukšto, jei liftai neįrengiami, turi būti įrengti pandusai, atitinkantys STR 2.03.01:2001 [3.11] reikalavimus.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-128, 2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1683 (2004-04-06); Žin., 2004, Nr. 126-0 (2004-08-12), i. k. 104301MISAK00D1-128
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
202. Liftų įrengimo bei saugaus naudojimo reikalavimai pateikiami techniniame reglamente „Liftai“ [3.36]. Minimalus liftų skaičius bei kiti parametrai nustatomi pagal 12 lentelę.
12 lentelė
Minimalus liftų skaičius, jų greitis bei keliamoji galia
Būsto tipas |
Aukštų skaičius |
Liftų skaičius* |
Lifto keliamoji galia, kG |
Lifto greitis, m/s |
Maksimalus butų plotas viename aukšte** |
Daugiabutis namas |
4 |
1 |
630 |
1,0 |
800 |
5-8 |
1 |
630 |
1,0 |
550 |
|
9 |
1 |
630 |
1,0 |
400 |
|
10-17 |
2 |
400 630 |
1,0 |
500 |
|
18-19 |
2 |
400 630 |
1,6 |
450 |
|
20-25 |
3 |
400 630 630 |
1,6 |
350 |
|
20-25 |
4 |
400 400 630 630 |
1,6 |
450 |
|
Specializuoti namai, skirti pagyvenusiems, namai ar butų grupės, skirtos šeimoms, turinčioms neįgaliųjų |
2-3*** |
1 |
630 |
1,0 |
800 |
4-5*** |
2 |
630 |
1,0 |
550 |
|
3-5**** |
1 |
630 |
1,0 |
800 |
|
6-9**** |
2 |
400 600 |
1,0 |
550 |
** Sekcijinio tipo pastatų – vienos sekcijos vieno aukšto bendras butų plotas; koridorinio, galerinio tipo pastatų – vieno aukšto visų butų bendras plotas.
√ Jei vieno aukšto butų bendras plotas didesnis, negu nurodytas 12 lentelėje, reikalingas liftų skaičius, jų greitis bei keliamoji galia nustatoma skaičiavimais.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
203. Liftų kabinos matmenys (plane) turi būti ne mažesni kaip 1,1 x 1,4 (1,4 x 1,1) m. Lifto durų anga turi būti ne siauresnė kaip 0,85 m.
204. Išdėstant liftus viena eile, liftų aikštelės plotis turi būti ne mažesnis kaip:
205. Išdėstant liftus dviem eilėmis, liftų aikštelės plotis turi būti ne mažesnis kaip:
207. Įrengiant kelių aukštų butus, lifto sustojimas gali būti numatomas bet kuriame iš šių aukštų. Keliaaukštis butas, taip pat vienaaukštis, įrengtas mansardoje, gali ribotis su liftų šachta ar liftų mašinų skyriumi su sąlyga, kad bus neviršijamas leistinas triukšmo lygis buto patalpose [3.20].
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
208. Įrengiant vieno aukšto butus mansardiniame aukšte, galima neprojektuoti lifto sustojimo jame, jei aukščių skirtumas tarp paskutinės lifto sustojimo vietos ir įėjimo į mansardinį butą ne didesnis kaip 3 m.
209. 17 aukštų ir aukštesniuose namuose, taip pat namuose, skirtuose pagyvenusiems bei šeimoms, turinčioms neįgaliųjų, 630 kG keliamosios galios liftai taip pat turi būti pritaikyti ir priešgaisriniams padaliniams.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
210. Durų matmenys pateikiami 13 lentelėje.
13 lentelė
Durų matmenys
Durys |
Minimalus durų angos plotis, m |
Minimalus durų angos aukštis, m |
1 įėjimo į namą |
1,0 |
2,20 |
2 įėjimo į butus ir bendrojo naudojimo patalpas |
0,9 |
2,10 |
3 buto kambarių |
0,85 |
2,10 |
4 vonios, tualeto |
0,85 |
2,10 |
5 pagalbinių patalpų |
0,85 |
2,00 |
211. Reikalavimai langams:
211.1. langai pastate virš dviejų aukštų, taip pat langai žemesniuose aukštuose, išeinantys į šaligatvius ar kitas pėsčiųjų ėjimo vietas, turi būti atidaromi į vidaus pusę;
211.2. leidžiama naudoti langus, atidaromus į lauko pusę (istoriniuose pastatuose, kur taip yra buvę) su horizontalia sukimosi ašimi (praveriamus) ir maksimaliu sparno pravėrimu iki 0,6 m matuojant nuo išorės sienos su sąlyga, kad naudojami stiklai saugūs, juos galima plauti, konservuoti ir remontuoti iš patalpų vidaus arba nuo pastato išorėje instaliuotų techninių įrenginių;
211.3. langai aukštuminiame pastate, aukštuose, esančiuose virš 55 metrų nuo žemės paviršiaus, turi būti taip uždaromi, kad jų negalėtų atidaryti pašaliniai asmenys;
211.4. pastato aukštuose, esančiuose žemiau kaip 25 m nuo žemės paviršiaus, atstumas nuo vidinės palangės viršutinio krašto iki grindų turi būti mažiausiai 0,85 m, išskyrus langus, išeinančius į lodžijas, terasas, galerijas, arba jeigu langas apsaugomas ne mažesnio aukščio aptvaru;
212. Patalpų natūralios apšvietos parametrai pateikiami 14 lentelėje.
14 lentelė
Patalpų natūralios apšvietos parametrai
Patalpos, kuriose turi būti natūrali apšvieta |
Minimalus langų įstiklinto paviršiaus ir patalpos grindų ploto santykis |
įėjimo tambūras laiptinė namo bendrojo naudojimo koridoriai |
1:12 |
gyvenamieji kambariai |
1:6 |
virtuvė |
1:8 |
gyvenamieji kambariai, virtuvė apšviečiama per langus nuožulnioje stogo plokštumoje |
1:10 |
√ Jeigu bendrojo namo koridorius apšviestas iš vieno galo, jo ilgis turi būti ne daugiau kaip 24 m, jeigu apšviestas iš 2 galų, – ne daugiau kaip 48 m.
√ Jeigu yra papildomas šoninis koridoriaus apšvietimas kas 24-30 m, tada koridoriaus ilgis gali būti ilgesnis negu 48 m.
213. Kiekviename 1-3 kambarių bute turi būti bent vienas, o 4 ir daugiau kambarių butuose – 2 gyvenamieji kambariai, kuriuose tarp kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d. galimos insoliacijos (nepertraukiamos; bendros) laikas ne trumpesnis kaip 2,5 valandos. Urbanizuotose teritorijose, atsižvelgiant į esamą statinių išdėstymą, bendros insoliacijos laikas gali būti sumažintas iki 2 valandų.
214. Dirbtinės apšvietos reikalavimai. Gyvenamieji butai, gyvenamojo namo patalpos turi būti suprojektuotos ir pastatytos taip, kad jų gyventojai galėtų naudotis dirbtine apšvieta tiek dienos, tiek nakties metu. Dirbtinės apšvietos kokybė ir kiekis turi būti pakankami, kad gyventojai galėtų saugiai, efektyviai ir patogiai atlikti savo einamąją veiklą, kuriai reikia vaizdinio suvokimo.
215. Normuojami minimalūs gyvenamojo namo patalpų dirbtinės apšvietos parametrai pateikiami 15 lentelėje.
15 lentelė
Patalpų dirbtinės apšvietos parametrai
Patalpos |
Normuojamos apšvietos dydis, lx |
Normuojamos apšvietos plokštuma, m, nuo grindų paviršiaus |
1 bendrasis kambarys (svetainė) |
150-300 |
H 0,8 |
2 miegamasis |
100-200 |
H 08 |
3 virtuvė, virtuvė niša |
100-200 |
H 0,8 |
4 valgomasis |
100-200 |
H 0,8 |
5 kabinetas, biblioteka |
300 |
H 0,8 |
6 buto koridoriaus holas |
50 |
H 0,0 |
7 skalbykla |
100 |
H 0,8 |
8 vonia, tualetas |
75 |
V virš plautuvės |
9 rūbinė |
100 |
H 0,0 |
10 sandėliukas |
50 |
H 0,0 |
11 sauna |
100 |
H 0,0 |
12 treniruočių kambarys |
150 |
H 0,0 |
13 daugiabučių namų laiptinės, namo koridoriai |
50 |
H 0,0 (laiptų pakopų plokštuma) |
14 vestibiulis |
50 |
H 0,0 |
216. Dirbtinė apšvieta turi būti suprojektuota iš dviejų dalių:
216.1. bendros apšvietos, kurią vienas ar keli šviestuvai teikia santykinai tolygiai visoje patalpoje. Atstumas nuo bet kurio taško buto patalpoje iki artimiausio šviestuvo turi būti ne toliau kaip 4 m;
217. Šviestuvų lizdai turi būti išdėstyti lubose ir sienose taip, kad buto gyventojai galėtų pasirinkti bendro, vietos ir mišrios patalpos erdvės apšvietos ir jos dydžio kombinacijas.
218. Buto patalpų apšvietai instaliuotas galingumas turi būti ne mažesnis kaip 20 W/1 m2 grindų ploto.
220. Stiklo paviršių reikalavimai:
220.1. neįrėmintuose languose ir duryse, tarp to ir patalpų vidaus duryse, jeigu stiklas yra žemiau negu 0,80 m nuo grindų, turi būti naudojamas nedūžtantis (saugus) stiklas;
221. Buto suplanavimo reikalavimai:
221.1. iš virtuvės ir gyvenamųjų kambarių (išskyrus miegamuosius) neturi būti tiesioginio įėjimo į tualetą;
221.2. privaloma atsižvelgti į palankią buto patalpų orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, jeigu ji neprieštarauja kitiems šio Reglamento reikalavimams:
221.3. Žmonių su negalia reikalavimus buto patalpoms nustato STR 2.03.01:2001 [3.9].
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
222. Jei nėra galimybių įrengti vonios ir tualeto patalpų virš kituose aukštuose esančių šios paskirties patalpų (tarp jų ribų), leidžiama jas įrengti virš kitos paskirties patalpų, užtikrinant vandens ir nuotekų nepratekamumą, mikrobinės taršos išvengimą, nepadidinant esamo triukšmo lygio ir nepabloginant kvapų, jei šių prietaisų nuotakai klojami virš perdangos ir prijungiami prie esamų stovų.
223. Reikalavimai įrengiant saunas:
223.2. garinės palubėje būtina įrengti drenčerius ar perforuotus sausvamzdžius, už garinės ribų prijungtus prie vidaus vandentiekio sistemos. Sausvamzdžių skerspjūvis apskaičiuojamas, priimant:
223.3. saunoje galima įrengti tik sertifikuotus šildymo įrenginius, kuriuose numatytas įrenginio automatinis išsijungimas, pasiekus 130 oC arba kas 8 val. nepertraukiamo įrenginio darbo;
224. Daugiabučių namų keliaaukščiuose butuose draudžiama įrengti saunas cokoliniame ir rūsio aukštuose.
225. Aptvarai (turėklai):
225.1. Atsidarantys langai, kurių palangės yra žemiau negu 0,80 m nuo grindų, turi turėti aptvarą, saugantį nuo iškritimo, jeigu žemės paviršius išorėje yra daugiau kaip 1,5 m žemiau patalpos grindų lygio.
225.2. Visos pėsčiųjų komunikacijos turi turėti aptvarus, jeigu pėsčiųjų judėjimui skirta plokštuma yra daugiau kaip 1,50 m aukščiau grindų ar žemės paviršiaus.
225.4. Laiptai ir pandusai, platesni negu 1,20 m, ir spiraliniai laiptai turi turėti dvejus turėklus.
226. Įėjimo stogelis ir kita:
226.1. Įėjimas į dviejų ir daugiau aukštų pastatą turi būti apsaugotas ne mažesnio kaip 1 m pločio apsauginiu stogeliu, jeigu nėra įėjimo priestato.
227. Stogas.
227.2. Jei pastato fasadas yra aukštesnis negu 4 m, turi būti įrengta:
227.2.2. stacionarios stogo kopėčios ir/ar stogo tiltelis stogo įrangai prižiūrėti, jeigu stogo nuolydis yra didesnis negu 10 %;
227.2.3. angos, kurios yra didesnės negu 0,6x0,8 m, turi būti aptvertos. Aptvaro aukštis ne žemesnis kaip 0,5 m. Stoglangiai, kurių nuolydis yra didesnis negu 60º, gali būti be aptvarų;
228. Įėjimas į pastato rūsį:
228.1. turi būti projektuojamas įėjimas į rūsį iš pastato vidaus erdvės arba iš įėjimo priestato, neišeinant į lauką;
229. Apsauga nuo mikroorganizmų ir parazituojančių gyvių:
229.1. gyvenamajame pastate turi būti naudojami tokie statybos produktai bei įranga, kuri neskatintų sveikatai kenksmingų mikroorganizmų augimo;
XII SKIRSNIS. AUTOMOBILIŲ SAUGYKLA
230. Daugiabučių namų kelių aukštų butuose leidžiama įrengti garažus (saugyklas) 1-2 automobiliams laikyti. Šiuo atveju:
230.1. virš garažo (saugyklos) vartų turi būti įrengtas ne siauresnis kaip 1 m stogelis iš A1 ar A2 degumo klasių statybos produktų;
230.3. į butą iš garažo (saugykla) turi būti išėjimas per tambūrą su dviem automatiškai užsidarančiomis priešgaisrinėmis ne mažesnio kaip EI 60 ugniai atsparumo laipsnio durimis;
230.4. garaže (saugykloje) turi būti įrengta autonominė vėdinimo sistema su atskiru kanalu.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
231. Antžeminė sklypo ribose automobilių saugykla projektuojama pagal STR 2.06.01:1999 [3.14] reikalavimus ir yra skirta tik sklype esančio pastato gyventojų bei jų svečių reikmėms. Jeigu pastatas mišrios paskirties, turi būti įvertintas papildomas poreikis.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
232. Jeigu antžeminė automobilių saugykla projektuojama su stogu, jo konstrukcija turi būti naudinga gyventojams, patogi surinkti ir kanalizuoti lietaus (tirpstančio sniego) vandenį, valyti ir sandėliuoti ar kitaip tvarkyti sniegą.
233. Įvažiavimai iš gatvės į automobilių saugyklą turi būti kuo trumpesni, o pati saugykla – arčiausiai gatvės.
234. Automobilių saugykla gali būti projektuojama kaip garažas. Jis gali būti gyvenamojo pastato funkcinė dalis arba atskiras požeminis, arba iš dalies požeminis pastatas, arba jis blokuotas su kitais sklypo priklausiniais. Garažui nustatomi tokie reikalavimai:
234.1. garažas projektuojamas tik vienai paskirčiai – pastato gyventojų lengviesiems automobiliams saugoti. Jeigu pastatas mišrus, gyventojų automobilių garažas projektuojamas atskiras be pėsčiųjų ir automobilių jungties su kitu garažu ir kita negyvenamosios paskirties pastato dalimi;
234.2. turi būti tiesioginis ryšys tarp garažo ir laiptinės (laiptinių) bei lifto (liftų) neišeinant į lauką;
235. Jeigu garažą projektuojama įrengti gyvenamajame name arba jo priestate, turi būti suprojektuota pakankama garso ir automobilių dujų bei kitos oro taršos izoliacija.
236. Minimalus garažo patalpų aukštis iki konstrukcijų – 2,1 m, iki pastato techninių vamzdynų – 2,0 m. Garažo vartų plotis ne mažesnis kaip 2,3 m, aukštis – 2 m. Garažo pandusų maksimalūs leistini nuolydžiai pateikiami 16 lentelėje.
16 lentelė
Garažo pandusų maksimalūs nuolydžiai
Garažai |
Panduso vieta, nuolydis, % |
|
lauke, neuždengto |
pastato viduje (arba uždengtas) |
|
1. vieno ir dviejų aukštų |
10 |
20 |
2. daugiaaukščiai |
10 |
15 |
Lentelės pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
237. Minimalūs pandusų pločiai: vienos juostos plotis ne mažesnis kaip 2,75 m, dvipusiam automobilių eismui – ne mažesnis kaip 5,5 m, jeigu panduso ašis yra tiesė.
238. Automobilių vietos dydžiai, automobilių sustatymo schemos pagal STR 2.06.01:1999 [3.14] reikalavimus. Minimalus atstumas tarp automobilių – 0,6 m, o tarp automobilių ir garažo atitvarų – 0,5 m.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
239. Vietose, skirtose žmonių su negalia automobiliams, atstumas tarp jų automobilių turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m. Vietos žmonių su negalia automobiliams laikyti projektuojamos arčiausiai jiems skirtų pandusų.
XIII SKIRSNIS. SKLYPO ŽELDYNAI, REKREACIJA
241. Želdynų plotas turi būti ne mažesnis už nurodytą Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos apraše [3.32].
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-306, 2009-06-03, Žin., 2009, Nr. 69-2816 (2009-06-11), i. k. 109301MISAK00D1-306
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
242. Sklype turi tilpti vaikų žaidimo aikštelė, elementari sporto aikštelė paaugliams ir vieta ramiam vyresnio amžiaus namo gyventojų poilsiui. Tam gali būti naudojamas želdynų plotas. Sporto aikštelė turi būti aptverta ažūriniu aptvaru. Projektuojamos vaikų žaidimo aikštelės plotas turi būti ne mažesnis kaip 1×b, m2 (čia b – butų skaičius). Minimalus leistinas projektuojamos vaikų žaidimo aikštelės plotas turi būti ne mažesnis kaip 50 m2. Vaikų žaidimo aikštelės projektiniai sprendiniai turi tenkinti saugos reikalavimus [3.20, 3.37–3.43].
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
243. Vaikų žaidimo aikštelė turi būti projektuojama ne arčiau kaip 10 m nuo buitinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių, automobilių stovėjimo aikštelių ir gatvių.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
XIV SKIRSNIS. BASEINAI IR KITA
244. Pastato sklype esantys baseinai, skirti maudytis ar plaukioti, turi būti suprojektuoti taip, kad būtų minimali nelaimingų atsitikimų su vaikais rizika.
245. Rizikai sumažinti plaukimo baseinai turi būti aptverti ne žemesniu kaip 0,9 m aukščio aptvaru taip, kad vaikai negalėtų po juo peršliaužti ar jį perlipti. Aptvaro varteliuose turi būti įtaisas, neleidžiantis vaikams juos atidaryti.
246. Vaikams baseinai (baseinėliai), kurių vandens gylis yra ne didesnis kaip 20 cm, gali būti įrengiami be specialiosios apsaugos.
247. Kitos paskirties atviri, iš dalies atviri vandens, kitų skysčių baseinai, rezervuarai, tvenkiniai ir šuliniai turi būti projektuojami su apsauga, kuri minimizuotų nelaimingų atsitikimų su vaikais ir suaugusiais riziką.
XV SKIRSNIS. INŽINERINIŲ SISTEMŲ REIKALAVIMAI
249. Būsto visumos projekte mažiausiai turi būti suprojektuotos tokios inžinerinės sistemos:
249.7. elektroninių ryšių inžinerinės sistemos (daugiabučiuose namuose);.
Papildyta punktu:
Nr. D1-223, 2009-04-27, Žin., 2009, Nr. 48-1915 (2009-04-30), i. k. 109301MISAK00D1-223
250. Patalpų šildymo reikalavimai:
250.1. gyvenamasis pastatas turi turėti centrinio arba autonominio šildymo sistemą su lokaliu arba centralizuotu šilumos tiekimu (gamyba);
250.2. gyvenamasis pastatas gali turėti kietojo kuro uždarojo ir atvirojo degimo krosnis (židinius);
250.3. patalpų šildymo sistema turi būti suprojektuota taip, kad:
250.3.1. tenkintų patalpų pakankamos šiluminės aplinkos nustatytus reikalavimus [3.22], nurodytus 17 lentelėje.
17 lentelė
Pakankamos šiluminės aplinkos parametrai
Pakankamos šiluminės aplinkos parametrai |
Norminiai dydžiai šildymo sezono metu |
Oro temperatūra, ºC |
18-26 |
Jaučiamoji (atstojamoji) temperatūra, ºC |
17-25 |
Temperatūrų skirtumas 1,1 m ir 0,1 m aukštyje nuo grindų, ne daugiau kaip ºC |
3 |
Atitvarų temperatūros skirtumas nuo patalpos temperatūros, ne daugiau kaip ºC |
3 |
Grindų temperatūra, ºC |
16-29 |
Santykinė oro drėgmė, % |
30-75 |
Oro judėjimo greitis, m/s |
0,05-0,1 |
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
250.3.2. garantuotų minimalią leistiną oro temperatūrą, nurodytą 18 lentelėje.
18 lentelė
Šildymo sezone minimali leistina oro temperatūra
Patalpos |
Šildymo sezone minimali leistina oro temperatūra, °C |
Svetainės |
20 |
Miegamieji |
20 |
Koridoriai |
18 |
Virtuvės |
20 |
Valgomieji |
20 |
Rūbinės |
18 |
Vonios kambariai |
21-23 |
Tualetai |
20 |
Sandėliukai |
20 |
Laisvalaikio kambariai |
20 |
Bendro naudojimo patalpos: Laiptinės Sandėliai Rūsiai Rūbinės Prausyklos Skalbyklos Džiovyklos |
16 16 4 20 21 20 20 |
250.3.3. šilumą gaminantys prietaisai būtų saugūs naudoti: nekeltų gaisro, sprogimo, toksinių dūmų, kenksmingų kondensatų nudegimų pavojaus; saugūs ir patogūs valyti;
250.3.5. centralizuoto šilumos tiekimo atveju tiekiamos šilumos kiekį būtų galima reguliuoti pagal lauko temperatūros ir kitus pasikeitimus bei matuoti tiekiamos šilumos kiekį;
251. Dūmų kanalų reikalavimai:
251.1. pastato kanalai dūmų šalinimui (dūmų kanalai ir dūmtraukis kaminas) gali būti įrengtas sienose tvirtai sujungtas su pastato konstrukcija ir gali būti atskira konstrukcija;
251.2. dūmtraukiai turi būti sandarūs, vertikalūs arba gali būti pasvirę, ne didesniu kaip 30º kampu, o posvyris horizontalia kryptimi ne didesnis kaip 1 m;
251.3. dūmtraukių kanalo mažiausias skerspjūvis 140x140 mm (arba atitinkamo skersmens apvalus kanalas);
251.4. prie vieno dūmtraukio galima jungti dviejų krosnių (židinių), sumūrytų to paties aukšto viename bute dūmų kanalus;
251.5. ten, kur dviejų krosnių (židinių) ugniakurai sujungiami su kaminu iš priešingų pusių, jų dūmtakių išorės sienučių aukščių skirtumas turi būti ne mažesnis kaip 250 mm;
251.6. dūmtraukių aukštis nuo krosnies (židinio) ardelių iki jo viršaus turi būti ne mažiau kaip 5 m. Dūmtraukio viršus turi būti ne mažiau kaip nuo 0,5 m, iki 3 m virš stogo priklausomai nuo dūmtraukio vietos kraigo atžvilgiu. Dūmų traukai padidinti leidžiama naudoti tam skirtus mechaninius ventiliatorius;
251.7. dūmtraukių perskyros storis (skaičiuojamos nuo dūmtraukio sienutės vidinio paviršiaus) turi būti ne mažesnis kaip:
251.8. kieto kuro krosnių (židinių) dūmų kanalai ir dūmtraukiai neturi susisiekti su dujomis kūrenamo katilo ar oro šildymo sistemos, vėdinimo sistemos kanalais;
252. Ugniakurų reikalavimai:
252.1. kietojo kuro ugniakurai – uždarojo ar atvirojo degimo krosnys, židiniai, viryklės – gali būti įrengti:
252.1.2. aukštesniuose kaip 5 aukštų visų tipų daugiabučių namų paskutiniuose aukštuose, tame tarpe bet kuriame ten esančio dviaukščio buto aukšte;
252.1.3. Neteko galios nuo 2012-10-07
Punkto naikinimas:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin. 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
252.2. ugniakurai turi būti išdėstyti ir suprojektuoti taip, kad nesukeltų gaisro, sprogimo ir apsinuodijimo pavojaus ar kitokio neigiamo poveikio;
252.3. greta ugniakurų esančios konstrukcijos, įranga ir namų reikmenys turi neįkaisti daugiau kaip 80º. Šis reikalavimas įvykdytas, jeigu atstumas nuo židinio, krosnelės ar viryklės išorės iki degių medžiagų yra ne mažiau kaip 50 cm;
252.4. Neteko galios nuo 2012-10-07
Punkto naikinimas:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin. 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
252.6. naudojami statybos produktai turi būti atsparūs degioms dujoms, gaisrui, karščiui ir korozijai;
253. Daugiabučių gyvenamųjų pastatų butuose pirtis (sauna) gali būti projektuojama savininko nuožiūra tik šeimos reikmėms.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
255. Pirtis (sauna) turi būti projektuojama taip, kad:
255.1. Neteko galios nuo 2012-10-07
Punkto naikinimas:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin. 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
255.2. jos patalpos (patalpų) atitvaros patikimai atskirtų nuo kitų buto patalpų šilumos ir drėgmės režimo ir jo nepablogintų;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
255.3. oras būtų tiekiamas iš gretimos patalpos po krosnimi, o oro trauka vyktų iš apatinės jos patalpos (patalpų) zonos;
255.4. durys atsidarytų į išorę arba jos turi būti švaistinės. Durys turi būti be užrakto, o varčia turi neįstrigti durų staktoje dėl temperatūros ir drėgmės poveikio;
255.5. elektrinė krosnis turi būti pagaminta gamykloje, aprūpinta automatiniu srovės išjungėju, kai krosnis įkaista iki 130 oC arba kai ji veikė 8 valandas be pertraukos, bei įranga atjungti krosnį nuo elektros tinklo;
256. Šalto ir karšto vandens tiekimas ir buities nuotekos:
256.1. vandentiekio tinklai turi būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad pastatas pagal jo paskirtį būtų aprūpintas geriamuoju vandeniu. Vandentiekio tinklų įrengimai turi atitikti priešgaisrinio aprūpinimo vandeniu reikalavimus STR 2.01.01(2):1999 [3.3]. Vandentiekio tinklų įrengimai turi užtikrinti vandens judėjimą vandens priėmimo įtaisuose ir vandens laikino pakeitimo galimybę visuose įrenginiuose;
256.2. vandens slėgis pastato vandentiekio įrengimuose, išskyrus gaisrinius hidrantus, turi būti ne mažesnis negu 0,05 Mpa 10,5 kG/kv cm) ir ne didesnis nei 0,6 Mpa (6kG/kv. cm). Jeigu minimalus nurodytas slėgis negali būti pasiektas dėl nuolatinio ar laikino vandens slėgio išoriniuose vandens tinkluose, reikia panaudoti atitinkamus techninius įrenginius, kurių dėka būtų užtikrintas jo dydis pastato vandentiekio tinkluose;
256.3. vandentiekio įranga, naudojanti ne geriamą vandenį, turi būti atskirta nuo geriamojo vandens įrangos, o kiekvienas čiaupas pažymėtas taip, kad būtų matyti, jog tai nėra geriamas vanduo;
256.4. tam, kad mikroorganizmų kiekis vandentiekiuose, kuriuose karštas vanduo yra teikiamas nuolat (koloriferiuose, saugojimo rezervuaruose), netaptų kenksmingas, karšto vandens temperatūra šiuose komponentuose turėtų būti ne žemesnė nei 60 oC, o šalto vandens temperatūra – ne aukštesnė kaip 25 oC;
256.5. karšto vandens tiekimo įranga turi būti suprojektuota taip, kad temperatūra karšto vandens čiaupe būtų ne žemesnė nei 50 oC. Vandentiekiai, kuriuose turi būti karšto vandens recirkuliaciniai vamzdžiai, turi būti suprojektuoti taip, kad cirkuliacinio karšto vandens temperatūra nenukristų žemiau 50 oC;
256.6. vandens išvadai turi būti suprojektuoti taip, kad būtų užtikrintas patenkinamas vandens debitas, ir dėl didelio vandens greičio neatsirastų erzinantis triukšmas, slėgio pulsavimas arba korozija. Reikiamos temperatūros karštas vanduo turi pradėti bėgti iš karto, kad nereikėtų laukti;
256.7. kiekviename gyvenamojo pastato arba vidinių vandentiekio tinklų sujungime su išoriniais tinklais, turi būti sumontuotas pagrindinis vandens skaitiklis;
256.8. jeigu gyvenamasis pastatas (vienbutis ar dvibutis) projektuojamas vietovėje, kur nėra centralizuotų tinklų, leidžiama (suderinus su visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba) įrengti vietinius vandentiekį ir nuotakyną;
256.9. kiekvienam butui turi būti numatyta šalto ir karšto vandens apskaita. Senuose pastatuose, kur tai padaryti techniškai sunku, leidžiama tokią apskaitą įrengti keliems butams;
257. Vėdinimas:
257.1. pastato vėdinimo sistema turi būti suprojektuota taip, kad:
257.2. jeigu pastato patalpos projektuojamos sandarios ir neleidžiančios patekti reikiamam išorės oro kiekiui, turi būti suprojektuota išorės oro tiekimo įranga;
257.3. į naudojamas patalpas tiekiamo oro kiekis turi būti ne mažesnis kaip 0,35 l/s vienam m-2 patalpos ploto. Jeigu patalpa laikinai nenaudojama, tiekiamo oro kiekis gali būti mažesnis arba visiškai nutrauktas, tačiau tai neturi sukelti rizikos sveikatai ir pastato bei jo inžinerinių sistemų būklei;
257.4. išorės oro paėmimo įranga turi būti taip suprojektuota, kad galėtų imti neužterštą orą. Priešingu atveju išorės oras turi būti valomas prieš tiekiant jį į patalpas;
257.5. priverstinio ištraukiamojo vėdinimo galia ir patalpos, kuriose toks vėdinimas turi būti įrengtas, pateikiamos 19 lentelėje.
19 lentelė
Priverstinio ištraukiamojo vėdinimo galia
Patalpa |
Minimali galia, l/s |
Virtuvė |
10 |
Virtuvėlė (virtuvės niša) |
15 |
Vonia arba dušo patalpa: su atidaromu langu be atidaromo lango |
10 15 |
Tualetas su praustuvu |
10 |
Skalbykla, džiovykla |
10 |
Patalpa buitinėms atliekoms laikinai saugoti |
0,35 l/s vienam m2 patalpos ploto |
Patalpa buitinėms atliekoms |
5 l/s vienam m2 patalpos ploto |
Buitinių atliekų vamzdis |
50 |
Lifto šachta |
8 l/s vienam m2 šachtos skerspjūvio |
Garažas (uždara erdvė), automobilių apyvarta per 8 valandas: mažesnė negu vietų skaičius didesnė negu vietų skaičius |
0,9 l/s vienam m2 garažo ploto 1,8 l/s vienam m2 garažo ploto |
257.6. oro judėjimas bute turi būti toks, kad nemalonūs kvapai ir užterštas oras iš vienos į kitą patalpą nesklistų;
257.8. vonios, tualeto, virtuvės vėdinimo sistemos neturi būti jungiamos prie bendrosios vėdinimo sistemos;
257.9. recirkuliacinė vėdinimo sistema turi būti suprojektuota taip, kad:
257.9.2. gražinamas į butą oras negali būti tiekiamas į miegamąjį arba patalpas, kurioje yra vieta miegui;
257.10. vėdinimas per langus turi būti suprojektuotas taip, kad:
257.10.1. kiekvienoje buto patalpoje arba atskiriamoje jo dalyje būtų bent vienas langas arba orlaidė, atidaromi į išorės erdvę arba į įstiklintą balkoną, lodžiją ar kitą panašią erdvę, kurioje yra langas ar orlaidė, atidaromi į išorės erdvę;
257.11. vėdinimo kanalų išvadai turi būti:
257.11.1. ne mažiau kaip 0,4 m virš stogo ar kito paviršiaus, taip pat ne mažiau kaip 0,3 m virš linijos, jungiančios aukščiausius pastato dalių, esančių ne toliau kaip 10 m nuo išvado, taškus;
258. Elektros energijos tiekimas:
258.1. elektros energijos tiekimo sistema turi būti suprojektuota taip, kad būtų garantuojama:
258.1.1. nuolatinis elektros energijos tiekimas būsto visumos reikmėms: patalpų šildymui, vėdinimui, oro kondicionavimui, namų ūkio ir buities reikmėms, karštam vandeniui ruošti; patalpų ir sklypo apšvietimui; saugos ir signalizacijos automatikos sistemoms bei kitoms pastato projektavimo bazėje deklaruotoms reikmėms;
258.1.2. elektros energijos vartojimo saugumas ir apsauga nuo pažeidimų elektros srove, gaisrų, sprogimų ir kitokių rizikų;
258.2. mišriame pastate projektuojamos dvi elektros tiekimo sistemos – gyvenamajai ir kitos paskirties pastato dalims su atskiromis sunaudotos energijos apskaitos sistemomis;
258.3. transformatorinė pastotė gali būti įrengta atskirame pastate arba kitos paskirties pastate, jeigu horizontalus ir vertikalus atstumas iki patalpų, skirtų nuolatiniam žmonių buvimui, būtų ne mažesnis kaip 2,8 m;
258.4. pastato elektros instaliacijoje turi būti:
258.4.1. jungtis, užtikrinanti atjungimą nuo maitinimo tinklo ir įrengta prieinamose priežiūrai ir aptarnavimui vietose, apsaugotose nuo pažeidimų, atmosferos įtakos ir pašalinių asmenų;
258.5. elektros instaliacijos įžeminimui gali būti naudojamos pastatų metalinės konstrukcijos, pamatų ir sienų armatūra;
258.6. įvado instaliacija turi turėti sunaudotos elektros energijos apskaitos skaitiklius prieinamose vietose, apsaugotose nuo pažeidimų ir pašalinių asmenų;
258.7. elektros instaliacija pastate neturi kirstis su kitomis instaliacijomis. Atstumas greta tiesiamų instaliacijų turi būti toks, kad būtų galima prižiūrėti ir keisti jų nepažeidžiant;
258.8. daugiabučiame pastate centrinės vertikalios instaliacijos įrengiamos tam skirtuose kanaluose už buto patalpų ribų;
258.9. elektros instaliacijos grandinės projektuojamos:
258.9.2. Neteko galios nuo 2012-10-07
Punkto naikinimas:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin. 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
258.9.3. bute atskiroms reikmėms – viryklei, vandens šildytuvui, patalpų apšildymo įrangai, apšvietimui, skalbimo mašinai, rozetėms.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
259. Buitinių atliekų pašalinimas:
259.1. buitinės atliekos gali būti šalinamos dviem pagrindiniais būdais:
259.1.1. buitinės atliekos (rūšiuotos ar nerūšiuotos) bute sudedamos į maišus ir nunešamos į pastate esančias patalpas arba sklype įrengtas aikšteles buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti;
259.2. buitinių atliekų vamzdis gali būti įrengtas:
259.3. reikalavimai buitinių atliekų pašalinimui specialiai įrengtu vamzdžiu:
259.3.1. vamzdis turi būti vertikalus, nelaidus orui, atskirtas garsą izoliuojančiais statybos produktais nuo pastato konstrukcijų. Vamzdis baigiasi užsklanda. Vamzdžio vidus turi būti lengvai valomas (plaunamas). Vamzdžiui valyti ir dezinfekuoti projektuojama atitinkama įranga;
259.3.2. buitinių atliekų išpylimo angose turi būti įrengti sandariai užsidarantys liukai ir apsauga, neleidžianti įmesti stambius daiktus;
259.3.3. vamzdis įrengiamas laiptinėje ar specialiai skirtoje erdvėje, turinčioje gerą susisiekimą su butais, ir jis baigiasi apačioje buitinių atliekų saugykla – patalpa, kurios dydis turi būti ne mažesnis kaip 2x1,5 m, o aukštis ne mažesnis kaip 2,0 m;
259.3.4. buitinių atliekų saugykloje turi būti apšvietimas, karštas ir šaltas vanduo. Nuotekos nuolaidžiomis grindimis surenkamos ir nuvedamos į nuotekynę;
259.4. pastate projektuojamoms patalpoms (patalpai) buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti nustatomi tokie reikalavimai:
259.4.3. patalpos dydis ir laikomas konteinerių skaičius nustatomas įvertinant: pastato laiptinės butų ir gyventojų projektuojamą skaičių, jeigu pastatas mišrus, – dirbančiųjų skaičių, veiklos pobūdį ir intensyvumą, savivaldybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus buitinių atliekų surinkimo sistemai (konteinerių tipai, dydžiai, rūšiavimo prievolė, išvežimo būdai);
259.4.4. įėjimas į patalpą įrengiamas iš įėjimo tambūro arba bendro namo vestibiulio, laiptinės, konteineriai išvežami per kitas duris, prie kurių įrengiamas privažiavimas atliekų automobiliui;
259.5. jeigu įrengiama vieta buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti pastato sklype, nustatomi tokie reikalavimai:
259.5.2. konteineriams saugoti įrengiama aikštelė su kieta danga ir pastoge, dengiančia konteinerius nuo lietaus ir sniego bei patogia gyventojams;
259.5.3. aikštelė turi būti aptverta ne mažesnio kaip 1,2 m aukščio aptvaru iš trijų pusių. Likusi dalis skirta prieiti prie konteinerių. Priėjimas turi būti pritaikytas žmonėms su negalia ir atliekų automobiliams privažiuoti ir apsisukti;
259.5.4. aikštelės dydis ir laikomas konteinerių skaičius nustatomas, įvertinant pastato projektuojamą butų ir gyventojų skaičių, jeigu pastatas mišrus, – dirbančiųjų skaičių, jų veiklos pobūdį ir intensyvumą, savivaldybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus buitinių atliekų surinkimo sistemai (konteinerių tipai, dydžiai, rūšiavimo prievolė, išvežimo būdai);
259.5.5. aikštelės dangos nuolydis ne didesnis kaip 2 %. Aikštelės nuolydis ir latakai formuojami taip, kad vanduo kuo trumpiausiu keliu patektų į trapus;
259.5.6. aikštelė turi būti įrengta ne arčiau kaip 10 m nuo daugiabučio pastato langų ir durų ir ne arčiau kaip 3 metrai iki sklypo ribos. Šis atstumas nereikalingas, jeigu projektuojamo ir gretimo namo buitinių atliekų aikštelės liečiasi per sklypų atitvarą. Aikštelės turi būti įrengiamos prie įvažiavimų į sklypą;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
2591. Elektroninių ryšių inžinerinės sistemos daugiabučiuose namuose (aparatinės, elektroninių ryšių spintos, elektroninių ryšių lizdai, horizontalios trasos, kanalai, magistralinės trasos, skirstomosios dėžutės, elektroninių ryšių tinklų įvadai, įskaitant įvadus stoguose) turi būti suprojektuotos pagal Elektroninių ryšių įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklėse [3.35] nustatytus reikalavimus.
Papildyta punktu:
Nr. D1-223, 2009-04-27, Žin., 2009, Nr. 48-1915 (2009-04-30), i. k. 109301MISAK00D1-223
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
260. Kitos sistemos:
260.1. gyvenamasis pastatas turi būti suprojektuotas taip, kad galima būtų įrengti:
260.1.4. automatiškai įsijungiantį avarinį apsaugos ir evakuacinį apšvietimą.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
260.2. Neteko galios nuo 2012-10-07
Punkto naikinimas:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin. 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
260.3. Neteko galios nuo 2012-10-07
Punkto naikinimas:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin. 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
260.4. Neteko galios nuo 2012-10-07
Punkto naikinimas:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin. 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
IX SKYRIUS. BUTŲ PERPLANAVIMO, PADALIJIMO IR SUJUNGIMO REIKALAVIMAI
261. Šiame Reglamente numatomi reikalavimai tokiems daugiabučių pastatų, jeigu butai išdėstyti vienas virš kito, pertvarkymo atvejams:
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
262. Visiems 261 p. nurodytiems atvejams nustatomi tokie privalomieji reikalavimai:
262.1. nesumažinti pastato mechaninio atsparumo ir pastovumo gebos bei kitų esminių statinio reikalavimų parametrų;
262.2. nepažeisti trečiųjų asmenų (kaimynų) pagrįstų interesų ir nesudaryti prielaidų tokiems pažeidimams atsirasti naudojimo metu;
263. Buto perplanavimo reikalavimai:
263.1. leidžiama keisti visas vidaus atitvaras nelaikančias konstrukcijas, jeigu naujai suplanuotos patalpos atitiks šio Reglamento nustatytus minimalius patalpų dydžių reikalavimus arba naujai suplanuotos patalpos nesumažins insoliacijos, nepablogins vėdinimo, šildymo ir dirbtinės apšvietos rodiklių, garso izoliacijos;
263.2. vonios ir tualeto patalpose galima keisti sanitarinių prietaisų tipus ir vietas su sąlyga, kad šių prietaisų prijungimo vietos tilptų tarp šių patalpų ribų, o prietaisų nuotakai iki esamų stovų būtų klojami virš perdangos lygio;
263.3. jei nėra galimybių įrengti naujai projektuojamų vonios ir tualeto patalpų virš kituose aukštuose esančių šios paskirties patalpų (tarp jų ribų), leidžiama jas įrengti virš kitos paskirties patalpų, užtikrinant vandens ir nuotekų nepratekamumą, mikrobinės taršos išvengimą, nepadidinant esamo triukšmo lygio ir nepabloginant kvapų, jei šių prietaisų nuotakai klojami virš perdangos ir prijungiami prie esamų stovų.
264. Projektuoti buto padalijimą į du ar daugiau butų leidžiama, jeigu yra galimybė:
264.1. atitvara (atitvaromis) atskirti erdvę (plotą), ne mažesnę kaip šiame Reglamente nustatytas minimalus buto vienam asmeniui dydis;
264.2. įrengti atskirą įėjimą iš laiptų aikštelės ar lauko arba įrengti atskirus laiptus (liftą) pastato išorėje;
265. Projektuoti dviejų ar daugiau butų sujungimą į vieną butą leidžiama:
265.1. į vieną butą gali būti sujungiami tik viename ar gretimuose aukštuose esantys butai ir turintys bent vieną bendrą atitvarą (tarp jų – perdangą);
265.3. jungčių tarp dviejų ar daugiau butų įrengimas turi nesumažinti pastato mechaninio atsparumo ir pastovumo gebos, triukšmo izoliavimo rodiklių;
X SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
1 priedas. Neteko galios nuo 2012-10-07
Priedo naikinimas:
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin. 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-128, 2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1683 (2004-04-06); Žin., 2004, Nr. 126-0 (2004-08-12), i. k. 104301MISAK00D1-128
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 705 "Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai" patvirtinimo" pakeitimo ir 1998 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 276 "Dėl Respublikinių statybos normų "Miestų ir gyvenviečių sodybos" RSN 151-92 taikymo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-384, 2004-07-14, Žin., 2004, Nr. 116-4347 (2004-07-27), i. k. 104301MISAK00D1-384
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 705 "Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01: 2004 "Gyvenamieji pastatai" patvirtinimo" pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-419, 2004-07-27, Žin., 2004, Nr. 120-4442 (2004-08-03), i. k. 104301MISAK00D1-419
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 705 "Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01: 2004 "Gyvenamieji pastatai" patvirtinimo" pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-230, 2005-05-04, Žin., 2005, Nr. 58-2030 (2005-05-07), i. k. 105301MISAK00D1-230
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 705 "Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai" patvirtinimo" pakeitimo
5.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-74, 2007-01-31, Žin., 2007, Nr. 16-597 (2007-02-06), i. k. 107301MISAK000D1-74
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 705 "Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai" patvirtinimo" pakeitimo
6.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-131, 2009-04-01, Žin., 2009, Nr. 39-1492 (2009-04-07), i. k. 109301MISAK00D1-131
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 705 "Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai" patvirtinimo" pakeitimo
7.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-223, 2009-04-27, Žin., 2009, Nr. 48-1915 (2009-04-30), i. k. 109301MISAK00D1-223
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 705 "Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai" patvirtinimo" pakeitimo
8.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-306, 2009-06-03, Žin., 2009, Nr. 69-2816 (2009-06-11), i. k. 109301MISAK00D1-306
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 705 "Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai" patvirtinimo" pakeitimo
9.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-802, 2012-10-04, Žin., 2012, Nr. 116-5894 (2012-10-06), i. k. 112301MISAK00D1-802
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 705 "Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai" patvirtinimo" pakeitimo
10.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-658, 2013-09-05, Žin., 2013, Nr. 95-4735 (2013-09-07), i. k. 113301MISAK00D1-658
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 705 "Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai" patvirtinimo" papildymo