Suvestinė redakcija nuo 2004-11-18 iki 2005-11-29
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 167-6146, i. k. 1032250ISAK000V-802
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL STRATEGINIO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IR FARMACIJOS ŽMONIŲ IŠTEKLIŲ PLANAVIMO LIETUVOJE 2003–2020 M. PROGRAMOS TVIRTINIMO
2003 m. gruodžio 31 d. Nr. V-802
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 91 „Dėl sveikatos programų rengimo, finansavimo, įgyvendinimo ir kontrolės tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 26-947) ir atsižvelgdamas į Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos 2003 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. 6/1,
Tvirtinu Strateginio sveikatos priežiūros ir farmacijos žmonių išteklių planavimo Lietuvoje 2003–2020 m. programą (pridedama).
Strateginis sveikatos priežiūros ir farmacijos žmonių išteklių planavimas Lietuvoje 2003–2020m.
Programą numatoma vykdyti 24 mėnesius
(2003 m. III ketv. – 2005 m. II ketv.)
Institucijos, dalyvaujančios programos įgyvendinime:
LR sveikatos apsaugos ministerija
LR švietimo ir mokslo ministerija
Nacionalinė sveikatos taryba
Lietuvos sveikatos informacijos centras
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas
Sveikatos teisės ir ekonomikos centras
Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybė Lietuvoje
Valstybinė ligonių kasa prie LR sveikatos apsaugos ministerijos
Xavier universitetas (JAV)
Tekste vartojami sutrumpinimai:
ES – Europos Sąjunga
KMU – Kauno medicinos universitetas
LSIC – Lietuvos sveikatos informacijos centras
NST – Nacionalinė sveikatos taryba
PSO/LT – Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybė Lietuvoje
SAM – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
SPFŽI – sveikatos priežiūros ir farmacijos žmogiškieji ištekliai
STEC – Sveikatos teisės ir ekonomikos centras
ŠMM – Švietimo ir mokslo ministerija
VLK – Valstybinė ligonių kasa
VU – Vilniaus universitetas
VVKT – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
XU – Xavier universitetas, JAV
Paaiškinimai
Šioje programoje kalbant apie sveikatos priežiūros ir farmacijos žmogiškuosius išteklius (SPFŽI) omenyje turimi gydytojai, odontologai, vaistininkai, reabilitacijos ir slaugos specialistai (slaugytojai, akušeriai, kineziterapeutai, ergoterapeutai) bei visuomenės sveikatos specialistai (remiamasi studijų programų klasifikacijomis, nurodytomis LR ŠMM ministro 2002 06 14 įsakyme „Dėl aukštojo mokslo universitetinių studijų programų registravimo“).
1. Programos pavadinimas
„Strateginis sveikatos priežiūros ir farmacijos žmonių išteklių planavimas Lietuvoje 2003–2020 m.“
2. Siūloma spręsti problema, jos aktualumas
Gydytojų skaičius 10 000 gyventojų Lietuvoje (37,9) šiuo metu yra mažesnis už Europos Sąjungos šalių vidurkį (38,7), tačiau išlieka didesnis nei kitų Centrinės ir Rytų Europos šalių vidurkiai (24,9). Vaistininkų skaičius 10 000 gyventojų Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį beveik nepasikeitė ir sudaro 5,9, o tai yra mažiau nei ES vidurkis. Slaugytojų skaičius Lietuvoje per 1990–2000 m. sumažėjo beveik 30 procentų ir šiuo metu yra 75,8. Studentų, studijuojančių mediciną, odontologiją, farmaciją, reabilitaciją ir slaugą bei visuomenės sveikatą, skaičius yra mažesnis nei ES vidurkis.
Netolygiai SPFŽI pasiskirstę regionuose, pagal specialybes, lytį, amžiaus grupes, be to, Skandinavijos šalys, klydusios planuojant SPFŽI poreikį (pvz., Švedija, Suomija ir kt.), sudaro palankias sąlygas Lietuvos sveikatos specialistų integracijai į savo sveikatos priežiūros sistemas. Todėl SPFŽI pasiskirstymo analizės bei poreikių planavimo problema šiuo metu yra labai aktuali. Taip pat būtina rengti SPFŽI planavimo specialistus Lietuvoje naudojant užsienio patirtį.
3. Situacijos analizė problemos aktualumo požiūriu Lietuvoje ir kitose šalyse
SPFŽI planavimas yra probleminis ir sudėtingas uždavinys visame pasaulyje, tačiau didesnis dėmesys jam pradėtas skirti tik pastaruosius dvidešimt metų. Pasaulyje taikomi įvairūs SPFŽI planavimo metodai (paklausos, pasiūlos, reikmės ir t. t.), tačiau nei vienas jų nėra universalus bei taikytinas visose šalyse. Taip yra ne tik dėl to, kad skirtingos sveikatos priežiūros sistemos, tačiau ir dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių, socialinių veiksnių, nepriklausančių nuo sveikatos sektoriaus įtakos. Todėl SPFŽI skaičius gali smarkiai skirtis atskirose šalyse. Taip pat skiriasi sveikatos specialistų santykis, pvz., kiek vienam gydytojui tenka slaugytojų ir pan. Be to, turbūt nerasime nė vienos šalies, išsprendusios netolygaus geografinio pasiskirstymo problemą. Pagrindinis dėmesys ir dabar daugumoje šalių skiriamas trumpalaikiam planavimui, padedančiam įveikti esamą krizę, tačiau nesiimama priemonių krizei išvengti. Planavimą labai apsunkina ilgalaikio bei kryptingo planavimo strategijos nebuvimas. SPFŽI, ypač gydytojų bei odontologų, planavimą apsunkina ilgas specialistų studijų ciklas. Pagrindiniai veiksniai, nulemiantys SPFŽI skaičių šalyje, yra kasmet studijas baigiantys absolventai (būtina atsižvelgti ir į nebaigusių studijų studentų procentą) bei specialistai, „nubyrantys“ dėl mirties, išėjimo į pensiją, profesijos pakeitimo, migracijos ir pan. Todėl kasmetis studentų priėmimas turėtų būti keičiamas priklausomai nuo to, kiek specialistų reikės po 5, 10, 20 ir pan. metų. Visi išvardyti veiksniai rodo, kad SPFŽI planavimas yra labai aktualus, tačiau taip pat ir sudėtingas bei ilgalaikis procesas, reikalaujantis naujausių moksliškai pagrįstų žinių bei nuolatinės priežiūros.
4. Programos ryšys su kitomis Lietuvoje vykdomomis ar rengiamomis sveikatinimo programomis
Ši programa – tai Atviros Lietuvos Fondo 2000–2002 m. remto projekto „Sveikatos žmonių išteklių plėtra ir planavimas Lietuvoje“ tęsinys. Pirmajame projekte buvo planuojamas bendras gydytojų poreikis iki 2015 m. Projektas įgyvendinamas naudojant LSIC, SAM gydytojų medicinos praktikos licencijų registro, VLK bei KMU archyvo duomenis. Projekto metu atliktoje apklausoje buvo tiriama, kaip pasikeis gydytojų poreikis nuo 2000 m. iki 2015 m. Apklausti medicinos fakultetų dekanai, apskričių vyr. gydytojai, SAM atstovai, VLK bei teritorinių ligonių kasų vadovai, Nacionalinės sveikatos tarybos nariai bei PSO atstovybės Lietuvoje atstovai sutarė, jog 10000 Lietuvos gyventojų turėtų tekti 33,5 gydytojai. Projekto darbo grupė taikė PSO rekomenduojamą prognozavimo modelį ir padarė išvadas. Jei dabartinės prielaidos galios ir ateityje (studentų priėmimas į studijas apie 250, „nubyrėjimas“ studijų metu – 15 proc., „nubyrėjimas“ dėl išėjimo į pensiją – apie 2 proc., mirtingumas – 1,08 proc., „nubyrėjimas“ dėl kitų priežasčių – 1 proc.), gydytojų skaičius Lietuvoje iki 2015 m. sumažės beveik 25 procentais, t. y. 10 000 gyventojų teks 29 gydytojai. Tokius tyrimo rezultatus galima paaiškinti tuo, kad per pastaruosius penkiolika metų perpus sumažėjo studentų priėmimas į KMU ir VU medicinos fakultetus. Tas sumažėjimas dėl ilgo podiplominio gydytojų rengimo ciklo pradedamas justi tik dabar. Pritaikius PSO prognozavimo modelį Lietuvos situacijai bendras priėmimas į KMU ir VU medicinos studijas 2002–2003 m. m. padidėjo iki 400.
Taip pat buvo atlikta reprezentatyvių Lietuvos gydytojų bei rezidentų imčių apklausa dėl galimos jų migracijos į ES. Gauti nerimą keliantys rezultatai: išvykti nuolat dirbti į ES ar kitas valstybes planuoja 14,5 proc. rezidentų ir 5,4 proc. gydytojų; 2,5 proc. rezidentų ir 3,8 proc. gydytojų yra tvirtai nusprendę vykti dirbti į ES.
Projekto metu buvo sukaupta vertinga patirtis, kurią galima panaudoti planuojant kitų SPFŽI skaičių ir kuri sudaro puikias prielaidas darbui tęsti.
1. Įvertinti SPFŽI pokyčius ir sudaryti prielaidas ateities SPFŽI poreikiui planuoti ir analizuoti Lietuvoje:
2. Parengti Lietuvos SPFŽI apžvalgą bei išanalizuoti SPFŽI struktūrinius ir kiekybinius 1991–2003 m. pokyčius.
3. Parengti rekomendacijas SPFŽI informacinėms bazėms integruoti, integralios informacinės sistemos specifikaciją, projektą bei bandomąjį modelį (informacinių technologijų komponentas).
5. Atlikti SPFŽI rengimo ikidiplominėse ir podiplominėse studijose bei jų nubyrėjimo ekonominę analizę.
6. Sudaryti prielaidas ateities SPFŽI poreikiui planuoti ir analizuoti Lietuvoje (mokymo komponentas) – paskaitų ciklų ikidiplominėse ir podiplominėse studijose organizavimas; mokymo modulių KMU ir VU įdiegimas.
2. Remiantis duomenų bazių analizės rezultatais, nacionaline bei tarptautine patirtimi, parengti trumpalaikius (kas 3–5 metai) priėmimo į studijas planus bei paskleisti programos rezultatus:
8. Vykdant sveikatos priežiūros reformą parengti pasiūlymus dėl SPFŽI perkvalifikavimo ir įvertinti reformos poveikį SPFŽI planavimui.
9. Remiantis duomenų bazių analizės rezultatais, nacionaline bei tarptautine patirtimi, parengti trumpalaikius (kas 3–5 metai) priėmimo į studijas planus.
10. Paskleisti programos rezultatus tarptautiniu, nacionaliniu, apskričių bei savivaldybių lygmeniu.
7. Atitikimas šakos strategijai ir prioritetams (prielaidos)
SPFŽI planavimas yra sudėtinė sveikatos priežiūros sistemos reformos dalis. LR Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarime Nr. IX-1187 „Dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos“ teigiama, jog rengiant aukščiausios kvalifikacijos specialistus ir užtikrinant būtiną šalies mokslinę ir technologinę kompetenciją būtina siekti, kad studentų priėmimas pagal atskiras studijų kryptis būtų vykdomas remiantis specialistų įsidarbinimo tyrimais, šalies ir Europos darbo rinkos tendencijomis. LR SAM strateginiame veiklos plane pažymima, kad sveikatos paslaugų, taip pat ir specialistų skaičius turėtų būti nustatomas pagal poreikius. Sveikatos apsaugos ministerijos misijoje pabrėžiamas siekis „formuoti ir įgyvendinti sveikatos politiką, užtikrinančią visuomenės sveikatą, aukštą sveikatinimo veiklos kokybę ir racionalų išteklių panaudojimą“. Lietuvos sveikatos programoje (1998 m.) pažymima, kad turi būti siekiama racionalaus finansinių, personalo, technologijų ir kitų išteklių panaudojimo. 2000 m. NST pranešime taip pat atkreipiamas dėmesys į SPFŽI problemą. Ši programa sudarys prielaidas bendram įvairių institucijų darbui, taip užtikrindama ne tik nuoseklios SPFŽI planavimo strategijos sukūrimą, bet ir racionalų jau esamų SPFŽI panaudojimą.
8. Planuojami rezultatai (poveikis, pritaikymo galimybės)
Manoma, kad programos rezultatų pagrindu parengta planavimo strategija, modelis bei rekomendacijos sudarys prielaidas kryptingai SPFŽI politikai formuoti Lietuvoje. Programos vykdymo metu bus parengtos LSIC, SAM, VLK ir VVKT turimų duomenų bazių analizės ataskaitos, taip pat rekomendacijos SPFŽI informacinėms bazėms suderinti. Bus vykdomos SPFŽI apklausos dėl ketinimo išvykti į ES.
Kiekviena programoje numatyta priemonė bus apibendrinta pateikiant ataskaitas, parengti keli pranešimai spaudai apie programos vykdymą ir rezultatus. Taip pat planuojami informaciniai straipsniai Lietuvos spaudoje. Duomenų bazių analizės rezultatai bus paskelbti „Medicinoje“ bei atitinkamuose slaugos ir reabilitacijos, farmacijos, odontologijos bei visuomenės sveikatos leidiniuose. Pasirinktų gydytojų specialybių analizės bei planavimo rezultatai bus paskelbti
specialybės žurnaluose, be to, planuojamos publikacijos užsienio spaudoje (Social Science & Medicine, Eurohealth, Health Policy, European Journal of Public Health arba The International Journal of Health Services). Taip pat planuojama pristatyti projektą, jo vykdymą bei rezultatus konferencijose Lietuvoje bei užsienyje.
Vienas pagrindinių šios programos įgyvendinimo sėkmės veiksnių bus integruota, nuolat atnaujinama, lanksti ir informatyvi, efektyviai komunikuojančių registrų ir duomenų bazių sistema, įvairiais pjūviais ir grafinėmis išraiškomis pateikianti būtiną SPFŽI valdyti informaciją.
Programos mokymo komponentas sustiprins švietimą SPFŽI srityje ir sudarys prielaidas planavimo specialistams rengti, t. y. bus parengti paskaitų ciklai bei mokymo moduliai KMU ir VU. Programoje numatytas parengti paskaitų modulis „SPFŽI planavimas Lietuvoje“, kuriame studentams bei rezidentams bus pateikiami teoriniai planavimo modeliai kartu su naujausia informacija apie atskirų specialybių grupių plėtrą Lietuvoje ir užsienyje.
Apibendrinus programos veiklą ir jo rezultatus, bus parengta SPFŽI planavimo Lietuvoje strategija, modelis, metodinės rekomendacijos bei trumpalaikiai (kas 3–5 metai) ir ilgalaikiai (kas 10, 20 metų) studentų priėmimo planai.
Galutinė programos ataskaita bus parengta lietuvių ir anglų kalbomis ir paskleista apskričių bei savivaldybių lygmeniu ir pristatyta Seime.
Europos sveikatos priežiūros sistemų observatorija (European Observatory on Health Care Systems) ir PSO Europos regioninis biuras susidomėjo programa ir jei ja įgyvendinant bus pasiekta teigiamų rezultatų, jie bus paskleisti Europos regiono šalyse.
Programai realizuoti paskirtos šešios darbo grupės (gydytojų, odontologų, vaistininkų, slaugos ir reabilitacijos specialistų, visuomenės sveikatos specialistų bei informacinių technologijų), kurios veiks vadovaujamos programos valdymo grupės ir bus jai tiesiogiai atskaitingos. Įvykdžius kiekvieną programoje numatytą priemonę, bus parengta jos įvykdymo ataskaita. Planuojama, kad darbo grupės susitiks kas du mėnesius aptarti nuveiktus ir suplanuoti artimiausius darbus, o programos valdymo grupės susitikimai planuojami kas pusmetį. Visos darbo grupės pristatys nuveiktų darbų ataskaitas ir apžvalgas. Tarpinė programos ataskaita bus parengta pasibaigus pirmiesiems programos metams, joje bus apžvelgta pirmųjų programos metų finansinė bei dalykinė veikla. Galutinė programos ataskaita bus parengta praėjus 60 dienų nuo programos įgyvendinimo.
Priemonės tikslui pasiekti:
Bus parengta teisinių dokumentų, sudarančių SPFŽI plėtros 1991–2002 m. teisinį pagrindą, apžvalga, aprašyti visi teisiniai aktai, reglamentuojantys SPFŽI rengimą, praktiką, licencijavimą, tęstinį mokymą ir t. t. Teisinių aktų apžvalga bus vykdoma ieškant duomenų Lietuvos Respublikos Seimo tinklalapio duomenų bazėje: http://www3.lrs.lt/DPaieska.html. Ši apžvalga bus pateikta ataskaitos formos atskirai kiekvienai SPFŽI grupei.
Už šios priemonės įvykdymą atsakingi KMU, NST, SAM.
Priemonės tikslui pasiekti:
1991–2002 metais Lietuvoje buvo suformuotos kelios SPFŽI planavimo bei analizės darbo grupės. Šios darbo grupės buvo suformuotos iš vietinių ir užsienio ekspertų. Tik prof. J. Petrauskienės vadovaujamos darbo grupės prognozavimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „Medicina“, 1994 m.
Atlikus preliminarią paiešką, paaiškėjo, kad reikalingi ir prieinami duomenys yra LSIC duomenų bazėje, SAM gydytojų medicinos praktikos registre, VVKT privačiai licencijuojamų vaistininkų duomenų bazėje bei VLK duomenų bazėje. Duomenys bus analizuojami pagal atskiras SPFŽI specialybes, be to bus skirstomi gydytojai pagal pasirinktas specialybes (ginekologiją, ortopediją traumatologiją ir t. t.). Analizuosime specialistų pasiskirstymą pagal lytį, amžių, geografiniu požiūriu (apskrityse, rajonuose, miestuose). Bus vertinamas licencijų skaičius, fizinių asmenų skaičius, etatų skaičius, taip pat metiniai pokyčiai per pastarąjį dešimtmetį.
PSO „Sveikata visiems“ (Health For All) duomenų bazė bus panaudota įvairių šalių ir šalių grupių vidurkiams palyginti tarptautiniu mastu.
Apžvelgsime SPFŽI studentų priėmimo į studijas pokyčius 1991–2002 m. bei tuo laikotarpiu studijas baigusių studentų skaičių. Siekiant įvertinti nubyrėjimą iš studijų, bus atlikti įstojusių į odontologijos, farmacijos, slaugos ir reabilitacijos bei visuomenės sveikatos studijų programas kohortiniai tyrimai. Analizuosime ir stojančių į rezidentūras skaičių pagal specialybes. Programos metu bus kompiuterizuoti KMU ir VU medicinos fakulteto pasirinktų kohortų (kas penkerius metus) absolventų duomenys. Jungiant šiuos duomenis su SAM gydytojų medicinos praktikos licencijų registru, VLK duomenų baze, VVKT duomenimis bus galima nustatyti aktyviai dirbančių ir licencijuotų specialistų skaičių.
Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenų bazė
Tai vertingas programos vykdymo duomenų šaltinis, kuriame pateikti duomenys, gaunami iš sveikatos priežiūros įstaigų personalo skyrių. Šioje duomenų bazėje yra informacija apie SPFŽI pagal specialybes, sveikatos priežiūros institucijas, apskritis ir rajonus. Pateikiamas fizinių asmenų (pirmaeilininkų skaičius) bei bendras etatų skaičius pagal SPFŽI specialybes sveikatos priežiūros įstaigose; informacija apie etatų skaičių poliklinikose (ambulatorijose, konsultacijose). Pagrindinis šio šaltinio trūkumas yra duomenų pagal lytį ir amžių nebuvimas.
Gydytojų ir odontologų medicinos praktikos licencijų registras prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Šioje duomenų bazėje privalo būti registruoti visi praktikuojantys, t. y. pagal specialybę dirbantys gydytojai. Tai itin vertingas duomenų šaltinis, tačiau kol kas ne visi duomenys, kurie pateikiami registruojant licenciją, yra suvesti į kompiuterį. Kompiuterizuota duomenų bazė apima: vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, licencijos numerį, specialybę pagal licenciją ir licencijos galiojimo laiką. Pagrindinis šio duomenų šaltinio trūkumas yra tas, kad duomenys atnaujinami tik kartą per penkerius metus, kai gydytojai privalo atnaujinti licencijas.
Valstybinės ligonių kasos duomenų bazė
Šioje kompiuterinėje bazėje nuo 1999 m. registruojami tie gydytojai, kurie yra tiesiogiai ar netiesiogiai sudarę sutartis su ligonių kasomis. Dalis tik privačiai dirbančių gydytojų nėra sudarę sutarčių; didžioji jų dalis yra odontologai. Iš šios duomenų bazės galima gauti duomenis apie gydytojus pagal lytį, amžių, darbovietę, gyvenamąją vietą bei teikiamas paslaugas (pagal specialių kodų lentelę). Taip pat galima nustatyti, kuri dalis gydytojų teikia pirminės, antrinės ir tretinės sveikatos priežiūros paslaugas. Labai svarbu yra tai, kad prieš įvedant naują asmenį į šią duomenų bazę, jo asmens kodas patikrinamas per Gyventojų registrą prie VRM, todėl atkrenta neteisingo asmens kodo įvedimo galimybė.
Vilniaus universiteto archyvas
Archyve saugomi absolventų sąrašai nuo 1949 m. Sąrašai ir asmens bylos nesuvestos į kompiuterį, tačiau nuo 1991–1992 m. sąrašai yra kompiuteryje skaičiavimo centre. Sąrašuose yra vardai, pavardės ir archyvariniai numeriai, bet nėra gimimo datų (gimimo datas reikia rinkti iš kiekvieno asmens bylos). Kelerius metus sąrašai buvo bendri visų fakultetų, o vėliau jie atskiri.
Kauno medicinos universiteto archyvas
Archyve saugomi absolventų sąrašai nuo 1956 m., tačiau nei sąrašai, nei asmens bylos nesuvestos į kompiuterį. Sąrašuose yra studento vardas, pavardė, tėvo vardas ir archyvarinis numeris, tačiau gimimo datos ar nuorodos, kurį fakultetą baigė, nėra. Iki 1972 m. sąrašai yra bendri gydytojams, vaistininkams ir odontologams. Paskutinių penkerių metų sąrašai saugomi fakultetuose. Iki 1994 m. archyve yra daugiau nei 18 000 įrašų.
Vaistininkų licencijavimą vykdo Sveikatos apsaugos ministerija, o Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba kaupia licencijų išdavimo duomenų bazę. Ateityje slaugytojų skaičiui vertinti labai vertingas duomenų šaltinis bus slaugos specialistų licencijų registras prie SAM. Neturint atitinkamos licencijos, bendroji slaugos praktika bus nelegali nuo 2003 m. spalio 1 d., o specialioji slaugos praktika – nuo 2005 m. spalio 1 d.
Duomenų bazių analizė bus pateikta ataskaitų pavidalo, išskiriant atskiras žmonių išteklių grupes.
Už šios priemonės įvykdymą atsakingi LSIC, XU, KMU, VU, SAM.
Priemonės tikslui pasiekti:
Vienas pagrindinių šios programos įgyvendinimo sėkmės veiksnių turi būti integruota, nuolat atnaujinama, lanksti ir informatyvi, efektyviai komunikuojančių registrų ir duomenų bazių (Licencijų, Gydytojų spaudų, Sodros, VLK, Migracijos, Gyventojų, Juridinių asmenų registrų, Mokesčių inspekcijos informacinės ir kitų reikalingų duomenų bazių) sistema, įvairiais pjūviais ir grafinėmis išraiškomis pateikianti būtiną informaciją SPFŽI valdymui. Todėl planuojama, kad veiks darbo grupė, susidedanti iš programos veiklai reikalingas duomenų bazes valdančių institucijų atstovų. Tikimasi, kad ši darbo grupė parengs informacinių bazių derinimo išvadas ir rekomendacijas efektyviai komunikuoti bei praktiškai išbandys parengto modelio funkcionavimą. Pagrindinių duomenų bazių aprašymas pateikiamas ankstesnio punkto apraše.
Už šios priemonės įvykdymą atsakingi SAM, VLK, KMU, VU, LSIC.
Priemonės tikslui pasiekti:
Kasmet iš šalies išvykstančių SPFŽI skaičius yra itin svarbus planavimo komponentas. 2002 m. kovą – birželį ALF projekto „Sveikatos žmonių išteklių raida ir planavimas Lietuvoje“ darbo grupė atliko reprezentatyvios Lietuvos gydytojų ir gydytojų rezidentų imties apklausą dėl ketinimo išvykti dirbti į ES. Kaip jau minėta, gauti rezultatai, jog nuolat išvykti dirbti į ES ar kitas valstybes planuoja 14,5 proc. rezidentų ir 5,4 proc. gydytojų; tuo tarpu 2,5 proc. rezidentų ir 3,8 proc. gydytojų yra tvirtai apsisprendę.
Planuojame atlikti ir kitų SPFŽI specialistų reprezentatyvių imčių apklausą, o vėliau pagal galimybes jas kartoti kas 3–5 metus.
Už šios priemonės įvykdymą atsakingi KMU ir VU.
Priemonės tikslui pasiekti:
Planuojant SPFŽI svarbią vietą turi užimti ekonominė analizė, kuri turi būti atliekama periodiškai ir padėti užtikrinti racionalų SPFŽI planavimą, panaudojimą ir aukštą teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Atsižvelgiant į tai, jog sveikatos priežiūra yra sritis, kurioje pagrindines paslaugas gali teikti tik diplomuoti (licencijuoti) specialistai, o jų rengimas trunka ilgą laiką, valstybė į specialistų rengimo procesą investuoja gana dideles lėšas ir patiria tiesioginius nuostolius tuo atveju, jei parengti specialistai dėl netinkamo SPFŽI planavimo negali įsidarbinti pagal įgytą specialybę, dėl mažo atlyginimo priversti ieškoti geriau mokamo darbo užsienyje arba jei studijuojantys dėl įvairių priežasčių nutraukia studijas, neįgiję diplomų. Tiesioginiai, didesni negu daugelyje kitų ūkio sričių nuostoliai šioje srityje patiriami todėl, kad studijų metu įgytų žinių panaudojimas kitose ūkio šakose, pvz.: ekonomistų, inžinierių ir pan., yra praktiškai neįmanomas, o valstybė siekia efektyviai ūkininkauti visose srityse, įskaitant ir sveikatos priežiūrą. Būtina išanalizuoti patiriamų nuostolių atsiradimo priežastis ir jas šalinti.
Ekonominė analizė turi apimti lėšų, investuojamų į SPFŽI rengimą analizę, taip pat sveikatos priežiūros sistemos nuostolių, patiriamų dėl netobulo SPFŽI planavimo ir su tuo susijusiu neefektyviu jų panaudojimu arba dėl to, jog studijuojantys nutraukia studijas ikidiplominėse ir podiplominėse studijose ar darbą pagal įgytą specialybę, skaičiavimus. Valstybės ir mokymo institucijų išlaidas nulemia studijų kaina pagal atskiras specialybes ir mokymo etapus. Be to, kaina gali apriboti valstybės galimybes finansiškai paremti didesnį studijuojančių skaičių, reguliuoti jų srautus, daugiau nukreipti į prestižines specialybes, daryti įtaką studijų kokybei nustatant tinkamiausią studijų biudžetinio finansavimo dalį.
Kadangi studijų kainos formavimui ir jos pokyčiams didžiulę įtaką daro tokie veiksniai, kaip sparčiai besikeičiantys kokybės reikalavimai, mokslo sąlygos, mokymo technologijos, naujų specializacijų atsiradimas, ekonominių sąlygų kitimas ir kt., kainą būtina skaičiuoti atsižvelgiant į visus galimus jos formavimo aspektus.
Atsižvelgiant į tokios analizės svarbą ir apimtis, ją būtina rengti tiek valstybės valdymo institucijose, atsakingose už specialistų rengimą, tiek ir mokymo institucijose pagal bendrą visoms mokymo įstaigoms metodiką, kuri bus parengta ateityje, kaip viena iš programos įgyvendinimo priemonių.
Metodikoje bus nustatyti ekonominės analizės pagrindiniai principai ir kryptys, gautų tyrimo rezultatų gerinimo būdai ir perspektyvos.
Analizei atlikti valstybės valdymo institucijos ir mokymo įstaigos turės disponuoti įvairiais ekonominiais duomenimis, tiksliai žinoti vieno specialisto parengimo kainą įvairiomis sąlygomis: kai vyksta sąlyginai stabilus mokymo procesas, kai keičiasi atskiros specialybės studijuojančių skaičius arba kai pereinama prie naujų specialybių specialistų rengimo.
Kadangi SPŽFI planavimas – nenutrūkstamas procesas, metodika numatys statistikos duomenų rinkimo formas, skirtas mokymo įstaigoms ir valstybės valdymo institucijoms. Pirmuoju atveju formos turi būti išsamesnės, įpareigojančios mokymo institucijas kaupti informaciją apie studentų nubyrėjimą, neradusius darbo arba išvykusius į užsienį specialistus, baigusius studijas konkrečioje mokymo įstaigoje. Antruoju atveju duomenų rinkimo formose turėtų būti pateikiami labiau apibendrinti duomenys, reikalingi SPFŽI planuoti valstybės lygiu. Formų duomenys įgalins mokymo ir valstybės valdymo institucijas atlikti ekonominius skaičiavimus įvairiais pjūviais.
Už šios priemonės įvykdymą atsakingi STEC, SAM, KMU, VU.
Priemonės tikslui pasiekti:
Vykdant programą bus parengtas paskaitų modulis „SPFŽI planavimas Lietuvoje“, kuriame ikidiplominių bei podiplominių studijų studentai bus supažindinami su planavimo modeliais bei naujausia informacija apie SPFŽI plėtrą Lietuvoje ir užsienyje. Šis paskaitų ciklas bus skaitomas kaip privalomas dalykas visuomenės sveikatos vadybos magistrantams, sveikatos priežiūros vadybos rezidentams bei kaip pasirenkamasis dalykas medicinos, slaugos, odontologijos, visuomenės sveikatos ir farmacijos studentams. Paskaitas skaitys doc. J. Reamy iš Xavier universiteto ir L. Lovkytė (KMU). Doc. J. Reamy bus atsakingas už teorinės dalies pristatymą, o L. Lovkytė pateiks praktinius pavyzdžius iš Lietuvos bei užsienio. Bus surengti du paskaitų ciklai KMU ir VU, kiekvieno trukmė 1 savaitė (20 akademinių valandų). Vėlesniuose programos etapuose taip pat planuojama parengti SPFŽI valdymo kurso programą vietiniams dėstytojams parengti VU ir KMU.
Už šios priemonės įvykdymą atsakingi KMU, XU ir VU.
Priemonės tikslui pasiekti:
Tarptautinių publikacijų (1990–2002 m.) apie SPFŽI planavimą apžvalga bus atlikta naudojant Medline, EBSCO, Pubmed duomenų bazes bei kitas prieinamas internetines duomenų paieškos sistemas. Paieška bus atlikta naudojant įvairius raktažodžius. Literatūros apžvalga bus parengta kiekvienai SPFŽI specialybei atskirai.
Už šios priemonės įvykdymą atsakingi KMU, XU, PSO/LT.
Priemonės tikslui pasiekti:
Kiekvienos ūkio šakos ar sektoriaus pertvarkymas reikalauja efektyvaus pokyčių planavimo ir valdymo. Socialiniai pokyčiai, politinės ir ekonominės reformos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa ir vykdomas šios programos priemonių planas įpareigoja sveikatos politikos formuotojus ir įgyvendintojus dar labiau susirūpinti Lietuvos žmonių sveikata ir suvokti, kad investicija į sveikatą yra investicija į ekonominį ir socialinį valstybės suklestėjimą, investicija į ateitį. Pokyčių sėkmę lemia efektyvus resursų planavimas ir racionalus jų panaudojimas, ypatingą dėmesį skiriant specialistų tobulinimui ir valdymo pokyčiams: mąstymo modeliams transformuoti, naujoms valdymo formoms ir metodams įgyvendinti, prieštaringiems pokyčiams valdyti ir kt. Reformų sėkmės pamatas – jų dalyvių ir suinteresuotų šalių pritarimo, įsipareigojimų ir rėmimo užtikrinimas.
Sveikatos priežiūros sektoriaus plėtros pagrindinių strateginių dokumentų: Lietuvos nacionalinės sveikatos koncepcijos, Lietuvos sveikatos programos, rengiamos sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo 2003–2010 m. strategijos ir kt. pagrindinis tikslas – sukurti šiuolaikinę, kokybišką, gyventojams prieinamą ir ekonomiškai efektyvią Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą. Šiam tikslui pasiekti ir numatytiems sveikatos priežiūros reformos artimiesiems ir tolimiesiems uždaviniams spręsti reikalingi tinkamai nacionaliniu ir lokaliu lygiu suplanuoti ir parengti specialistai.
Visi didesni sveikatos priežiūros sistemos pokyčiai turėtų būti kruopščiai planuojami ir įgyvendinami, įvertinant jų įtaką artimuoju ir tolimuoju laikotarpiu SPFŽI rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo planavimui ir įgyvendinimui. SPFŽI, ypač gydytojų, poreikio planavimo rezultatai realiai pasireikš tik ilguoju laikotarpiu dėl daug laiko reikalaujančio šių specialistų rengimo (nuo 9 m. iki 12 m.). Todėl, priėmus sprendimą dėl gydytojų skaičiaus padidinimo ar sumažinimo, realūs darbo jėgos pokyčiai pasireikš sveikatos priežiūros paslaugų rinkoje tik po dešimties metų. Taigi sveikatos priežiūros sektoriaus struktūriniai pokyčiai, neparemti SPFŽI potencialo plėtra, patys savaime neužtikrins reformų sėkmės.
Didelę įtaką SPFŽI formavimo ateities planams, specialistų poreikiui ir keliamiems reikalavimams daro pasirinktas reformos modelis ir kryptys.
Sveikatos priežiūros reformą numatoma vykdyti trimis pagrindinėmis kryptimis:
• plėtoti ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas, prioritetą teikiant bendrosios praktikos gydytojų (BPG) – nepriklausomų rangovų privačiai veiklai bei diegiant multiprofesinio komandinio darbo formas ir metodus;
• optimizuoti stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas intensyvinant gydymą ir plėtojant naujas veiklos formas;
• plėsti slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas.
Privataus sveikatos priežiūros sektoriaus plėtra, konkurencijos sveikatos priežiūros paslaugų rinkoje atsiradimas; sveikatos priežiūros institucijų veiklos efektyvinimas, racionalizavimas ir optimizavimas, reikalaujantis ne tik struktūrinių, bet ir valdymo ir veiklos organizavimo pokyčių; informacinių technologijų sparti plėtra sveikatos priežiūros sektoriuje iškelia naujus reikalavimus SPFŽI bei formuoja tiesioginę profesinę veiklą papildančias, tačiau būtinas kompetencijas (žinias ir įgūdžius):
• pokyčių vadybos;
• sveikatos priežiūros vadybos;
• strateginio planavimo;
• darbo multiprofesinėje komandoje;
• sveikatos teisės;
• sveikatos ekonomikos;
• mokslinių tyrimų ir mokslu pagrįstos medicinos pagrindų;
• modernios visuomenės sveikatos;
• informacinių technologijų;
• užsienio kalbų.
Ypač aktualios šios kompetencijos tampa privačiame sektoriuje sveikatos priežiūros verslu užsiimantiems BPG, kurie šalia išmoktos profesinės veiklos kartu eina ir įstaigų vadovų pareigas. Mokymo įstaigoms iškyla uždavinys parengti plataus profilio medicinos specialistus, įgijusius sveikatos priežiūros organizavimo ir vadybos pagrindus.
Ne mažiau svarbios šios kompetencijos tampa įvairaus lygio ir pavaldumo sveikatos priežiūros įstaigų administracinį darbą dirbančiam personalui, kurio didžioji dalis yra įgijusi medicininį išsilavinimą. Gydymo ir vadybos krypčių suderinimas leistų pagerinti paslaugų kokybę, efektyviau spręsti valdymo problemas, padidinti gyventojų pasitikėjimą sveikatos priežiūra. Švietimo institucijos, rengiančios ir tobulinančios SPFŽI, turėtų daugiau dėmesio skirti šių kompetencijų plėtrai rengiant ir tobulinant šiuos specialistus.
Lietuvai rengiantis narystei Europos Sąjungoje iškyla būtinybė pertvarkyti SPFŽI rengimą pagal Europos Bendrijų sektorinių direktyvų, reguliuojančių laisvą gydytojų, dantų gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų, akušerių ir vaistininkų judėjimą, nuostatas. Bendra nuostata dėl šių specialistų poreikio planavimo būtų jų nuoseklus rengimas (dėl EB direktyvų šių specialistų rengimo reglamentavimo). Specialistų perkvalifikavimo būdą reikėtų taikyti nereguliuojamų ir EB nereglamentuojamų sveikatos priežiūros specialybių atstovams, jei dėl objektyvių priežasčių nėra galimybių jų parengti įprastu nuosekliuoju būdu.
BPG institucijos modelis buvo pradėtas įgyvendinti 1994 m. Šiuo metu BPG yra rengiami VU ir KMU stacionarinėje (nepertraukiamojoje) ir pertraukiamojoje rezidentūrose. Šie universitetai iki 2000 m. parengė 1095 BPG. Numatoma, kad 2005 m. jų skaičius sieks apie 2500 ir BPG poreikis bus patenkintas. Tolesnis BPG rengimas turėtų vykti tik stacionarinėje rezidentūroje.
SPFŽI poreikio sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje planavimui turės įtakos šie svarbiausi reformos principai:
• poreikio stacionarinei medicinos pagalbai mažėjimas, o ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų apimčių, asortimento ir diversifikacijos teritoriniu požiūriu didėjimas;
• naujų efektyvių sveikatos priežiūros organizavimo formų (dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų plėtra);
• ateityje sveikatos priežiūra turėtų būti grindžiama sąveika tarp specialistų komandų, turinčių multiprofesinį platesnio profilio pasirengimą. Siauros specializacijos ligoninių (onkologijos, dermatovenerologijos, infekcinių ligų) palaipsnė integracija į bendrojo profilio sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Išimtį galėtų sudaryti tik tokios, kaip psichiatrijos bei tuberkuliozės gydymo įstaigos;
• tretiniame sveikatos priežiūros lygyje turėtų toliau plėtotis tendencija darnaus kolektyvinio darbo, jungiančio įvairių specialistų paslaugas, pedagoginį darbą ir mokslinę tiriamąją veiklą.
Kad SPFŽI planavimas nacionaliniu ir ypač teritoriniu lygiu būtų efektyvus, svarbu nustatyti sveikatos priežiūros paslaugų, ypač specializuotų, išdėstymą. Tai sudėtingas procesas, kurio metu bus siekiama sutarimo ir bendradarbiavimo tarp Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijų, aukštųjų mokyklų ir sveikatos priežiūros bei vaistininkų visuomeninių ir profesinių organizacijų pagrindu.
Plėtojant specializuotą sveikatos priežiūrą, didės poreikis tobulomis šiuolaikinėmis technologijomis paremtų ir aukštos specialistų kompetencijos reikalaujančių sveikatos priežiūros paslaugų.
Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų sveikatos priežiūros įstaigose ir slaugos pacientų namuose plėtra sudarys galimybę išskirti atskiras paslaugų grupes, nustatyti paslaugų teikėjus ir finansavimo šaltinius, diferencijuoti jų apmokėjimo tvarką. Šių paslaugų deinstitucionalizacija neabejotinai pareikalaus papildomo slaugos personalo bei kompetencijos.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių, gerėjanti gyvenimo kokybė ir ilgėjanti trukmė artimoje ateityje pareikalaus geriatrijos paslaugų ir šios srities specialistų. Šių specialistų poreikiui ir jų rengimo stacionarinėje rezidentūroje ar perkvalifikavimo iš iki šiol šias paslaugas teikusių specialistų įvertinti reikalinga atlikti papildomą analizę.
Reikia atlikti farmakotechnikų rengimo ir poreikio analizę, vaistinėse dirbančio personalo perkvalifikavimo į vaistininkų pagalbininkus poreikio analizę.
Už šios priemonės įvykdymą atsakingi SAM, NST, STEC.
Priemonės tikslui pasiekti:
Išanalizavus duomenų bazes, bus parengti trumpalaikiai (kas 3–5 metus) priėmimo į medicinos, farmacijos, odontologijos, slaugos ir reabilitacijos bei visuomenės sveikatos studijas planai, prioritetine tvarka planuojant šiuo metu labiausiai trūkstamų specialistų poreikį. Galutinė šio tikslo įvykdymo išraiška bus tolimųjų tikslų įgyvendinimas: SPFŽI planavimo strategijos iki 2020 m. parengimas, remiantis įgyvendinant programą metu atlikta duomenų bazių analize, teisinių aktų apžvalga, jų įtaka SPFŽI bei tarptautine planavimo patirtimi. Taip pat programos valdymo grupė, išanalizavusi pasaulyje naudojamus SPFŽI planavimo modelius bei metodikas, parengs modelį bei rekomendacijas, pritaikytas Lietuvos situacijai.
Už šios priemonės įvykdymą atsakingi KMU, XU, VU, NST, SAM, PSO/LT.
Priemonės tikslui pasiekti:
Programos rezultatų sklaida išsamiai aptarta 8 punkte „Planuojami rezultatai (poveikis, pritaikymo galimybės)“.
Už šios priemonės įvykdymą atsakingi visi projekto partneriai.
10. Programos įgyvendinimo etapai
Programą numatoma vykdyti 24 mėnesius (2003 m. II ketv. – 2005 m. I ketv.) dviem pagrindiniais etapais:
2. Parengti programos rezultatais pagrįstą strategiją, modelį ir rekomendacijas SPFŽI trumpalaikiui ir ilgalaikiui poreikiui Lietuvoje.
2. Parengti Lietuvos SPFŽI raidos apžvalgą bei išanalizuoti sveikatos priežiūros žmonių išteklių struktūrinius ir kiekybinius pokyčius 1991–2003 m. (2004 m. I–IV ketvirtis).
3. Parengti SPFŽI informacinių bazių integravimo rekomendacijas, integralios informacinės sistemos specifikaciją, projektą bei bandomąjį modelį (informacinių technologijų komponentas) (2004–2005 m).
5. Atlikti SPFŽI rengimo ikidiplominėse ir podiplominėse studijose bei jų nubyrėjimo ekonominę analizę (2004 m. IV ketvirtis – 2005 m. II ketvirtis).
6. Sudaryti prielaidas ateities SPFŽI poreikiui planuoti ir analizuoti Lietuvoje (mokymo komponentas) – paskaitų ciklų ikidiplominėse ir podiplominėse studijose organizavimas; mokymo modulių KMU ir VU įdiegimas (visos programos metu).
8. Parengti pasiūlymus, susijusius su sveikatos priežiūros reforma, dėl SPFŽI perkvalifikavimo bei įvertinti reformos veiksnių įtaką SPFŽI planavimui (2005 m. II ketvirtis).
9. Remiantis duomenų bazių analizės rezultatais, nacionaline bei tarptautine patirtimi, parengti SPFŽI planavimo ilguoju ir trumpuoju laikotarpiu strategiją, modelį bei rekomendacijas (2005 m. II ketvirtis).
10. Paskleisti programos rezultatus tarptautiniu, nacionaliniu, apskričių bei savivaldybių lygmeniu (per visą programos vykdymo laikotarpį).
12. Lėšų poreikis, jų pobūdis, numatomi finansavimo šaltiniai (išlaidų struktūra – paprastosios ir nepaprastosios išlaidos kiekvienai programos priemonei bei lėšų poreikis kiekvienais programos įgyvendinimo metais)
Pastaba. Visos biudžete nurodytos lėšos yra paprastosios
| Biudžeto eilutė |
Prašomas finansavimas, litais |
Partnerių indėlis, litais |
||
| 1. Programos administravimo išlaidos |
|
|
||
| Kanceliarinės prekės |
1000 |
1400 |
||
| Ryšio išlaidos (37,5 Lt/mėn. x 24 mėn. = 900 Lt) |
900 |
1500 |
||
| Darbo užmokestis programos buhalteriui (1 žmogus x 310 Lt/mėn. x 24 mėn. = 7440 Lt) |
0 |
7440 |
||
| Darbo užmokestis programos vykdytojams (6 darbo grupės x 220 Lt x 24 mėn. = 31680 Lt) |
31680 |
5280 |
||
| Iš viso: |
33580 |
15620 |
||
| 2. Programos uždaviniai ir priemonės |
|
|
||
| Apžvelgti teisinį SPFŽI raidos pagrindą Lietuvoje |
Farmacijos, odontologijos, reabilitacijos ir slaugos bei visuomenės sveikatos (1 žm. x 40 Lt/val. x 56 val. x 4 ataskaitos) = 8960 Lt |
8960 |
0 |
|
| Parengti Lietuvos SPFŽI raidos 1991- 2002 m. apžvalgą |
Lietuvos SPFŽI raidos 1991-2002 m. apžvalga (bendra visų darbo grupių ataskaita, (1 žm. x 40 Lt/val. x 80 val.) = 3200 Lt) |
3200 |
0 |
|
| Išanalizuoti SPFŽI 1991-2002 m. struktūrinius ir kiekybinius pokyčius |
Išanalizuoti LSIC duomenų bazę, 5 ataskaitos (gydytojų pagal pasirinktas specialybes, vaistininkų, odontologų, reabilitacijos ir slaugos specialistų, visuomenės sveikatos specialistų), 1 žm. x 45 Lt/val. x 80 val. x 5 ataskaitos = 18000 Lt |
18000 |
0 |
|
| Medicinos praktikos licencijų registro analizė (odontologų duomenų analizė), (1 žm. x 45 Lt/val. x 40 val. x 1 ataskaita = 1800 Lt) |
1800 |
0 |
||
| Valstybinės ligonių kasos duomenų bazės analizė (1 žm. x 45 Lt/val. x 80 val. x 1 ataskaita = 4800 Lt) |
4800 |
0 |
||
| Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos privačiai praktikuojančių vaistininkų duomenų bazės analizė (1 žm. x 45 Lt/ val. x 40 val. x 1 ataskaita = 1800 Lt) |
1800 |
0 |
||
| Kohortinių tyrimų, siekiant įvertinti studentų nubyrėjimą iš farmacijos, odontologijos, slaugos ir reabilitacijos, visuomenės sveikatos studijų, vykdymas (viso apie 1000 įrašų). 4 žm. x 35 Lt/val. x 60 val. = 8400 Lt |
8400 |
0 |
||
| Kohortinių tyrimų, siekiant įvertinti aktyviai dirbančius specialistus, vykdymas (imant kas 5 metus, viso apie 20 kohortų). 4 žm. x 35 Lt/val. x 120 val. = 16800 Lt) |
16800 |
0 |
||
| PSO duomenų bazės „Sveikata Visiems“ (Health for All Data Base: World Health Organization Regional Office for Europe) analizė (1 žm. x 35 Lt/ val. x 50 val. = 1750 Lt) |
1750 |
0 |
||
| Atlikti SPFŽI migracijos į ES tyrimą |
Anketos bus išsiųstos 4838 respondentams, tikintis, kad atsakys 50 proc.; priminimas bus išsiųstas 2419 respondentų = 7257. Vokai ir pašto ženklai (7257 x 1,10 Lt = 7983 Lt) Kopijavimas (7257 laiškai x 3 kopijos (1 lydraštis ir dvipusė anketa) x 0,10 Lt = 2177 Lt) Užmokestis apklausėjams (7257 x 1,30 Lt = 9434 Lt) |
19594 |
0 |
|
| Atlikti SPFŽI rengimo ikidiplominėse ir podiplominėse studijose bei jų nubyrėjimo ekonominę analizę |
Informacijos iš įvairių šaltinių apie SPFŽI rengimą, nubyrėjimą ir studijų kainas rinkimas, sisteminimas, kaupimas ir analizė bei kompiuterizuotos duomenų bazės sukūrimas surinktos ir susistemintos informacijos pagrindu (2 žm. x 35 Lt/val. x 120 val. = 8400 Lt) |
8400 |
0 |
|
| Metodikos SPFŽI rengimo ikidiplominėse ir podiplominėse studijose bei jų nubyrėjimo ekonominei analizei atlikti parengimas bei analizės atlikimas (1 žm. x 60 Lt/val. x 120 val. = 7200 Lt) |
7200 |
0 |
||
| Parengti tarptautinės patirties SPFŽI planavimo srityje apžvalgą |
Literatūros apžvalgos SPFŽI planuoti rengimas (gydytojų pagal specialybes, vaistininkų, odontologų, slaugos ir reabilitacijos specialistų, visuomenės sveikatos specialistų) (1 žm. x 35 Lt/val. x 80 val. x 5 ataskaitos = 14000 Lt) |
14000 |
0 |
|
| Parengti pasiūlymus dėl SPFŽI perkvalifikavimo įgyvendinant sveikatos priežiūros reformą bei įvertinti reformos veiksnių įtaką SPFŽI planavimui |
Informacijos apie numatomus sveikatos reformos veiksmus ir priemones rinkimas, apibendrinimas ir sveikatos priežiūros reformos veiksnių, turėsiančių įtakos SPFŽI, planavimas, įvertinimas (1 žm. x 45 Lt/val. x 120 val. x 1 ataskaita = 5400 Lt) |
5400 |
0 |
|
| Naujų SPFŽI kompetencijų ir kvalifikacijų, iškilsiančių reformuojant sveikatos priežiūros ir farmacijos sektorių, analizė ir pasiūlymų mokymo įstaigoms ir valdymo institucijoms parengimas (1 žm. x 45 Lt/val. x 80 val. x 1 ataskaita = 3600 Lt) |
3600 |
0 |
||
| Remiantis duomenų bazių analizės rezultatais, nacionaline bei tarptautine patirtimi, parengti SPFŽI planavimo ilguoju ir trumpuoju laikotarpiu modelį bei rekomendacijas |
Planavimo strategijos parengimas (6 žm. x 65 Lt/val. x 40 val. = 15600 Lt) |
15600 |
0 |
|
| Planavimo modelio ir rekomendacijų parengimas (6 žm. x 60 Lt/val. x 40 val. = 14400 Lt) |
14400 |
0 |
||
| Paskleisti programos rezultatus tarptautiniu, nacionaliniu, apskričių bei savivaldybių lygmeniu |
Programos rezultatų publikavimas ir sklaida (100 psl. leidinys, A4 formatas, 500 egz.) |
6350 |
0 |
|
| Programos rezultatų vertimas į anglų k. (100 p. x 30 Lt/p. = 3000 Lt) |
3000 |
0 |
||
| Programos valdymo grupės susitikimai, 5 kartus per dvejus programos metus (programos dalyvių kelionės išlaidos, medžiagos kopijavimo išlaidos, kavos pertrauka) 200 Lt x 5 susitikimai = 1000 Lt |
1000 |
0 |
||
| Programos darbo grupių susitikimai, 12 kartų per dvejus programos metus (medžiagos kopijavimo išlaidos, kavos pertrauka) 35 Lt x 6 grupės x 12 susitikimų = 2520 Lt |
2520 |
0 |
||
| Iš viso: |
166574 |
0 |
||
| 3. Informacinių technologijų komponentas |
|
|||
| Parengti SPFŽI informacinių bazių integravimo rekomendacijas, integralios informacinės sistemos specifikaciją, projektą bei bandomąjį modelį |
a) esamų duomenų bazių aprašymas naudojant pasirinktą metamodelį (24000 Lt), b) integralios informacinės sistemos (toliau – IS) specifikacijos parengimas (21000 Lt), c) IS projekto parengimas (19000 Lt), d) IS bandomojo modelio sukūrimas (11000 Lt). |
75000 |
0 |
|
| Iš viso: |
75000 |
0 |
||
| 4. Mokymo komponentas |
|
|
||
| Sudaryti prielaidas ateities SPFŽI poreikiui planuoti ir analizuoti Lietuvoje (mokymo komponentas) – paskaitų ciklų magistrantūros studentams bei tęstinio mokymo dalyviams organizavimas, mokymo modulių KMU ir VU įdiegimas |
Paskaitų ciklo „SPFŽI planavimas Lietuvoje“ dėstytojo doc. J. Reamy (XU) kelionės ir pragyvenimo išlaidos: 6800 Lt kelionės |
25120 |
0 |
|
|
|
|
|||
| Paskaitų medžiagos parengimas – 2 seminarai, kiekvienas po 1 savaitę, iš viso 60 žmonių |
3200 |
0 |
||
| Dalyvavimas konferencijose – programos pristatymas tarptautiniame lygmenyje (2 kelionės x 4000 Lt) |
8000 |
0 |
||
| Iš viso: |
36320 |
0 |
||
| 5. Knygų bei periodikos įsigijimas 6 darbo grupės x 500 Lt = 3000 Lt |
3000 |
0 |
||
| Bendras programos biudžetas |
314474 |
15620 |
||
13. Planuojamo programos ekonominio (socialinio) efektyvumo kriterijai ir įvertinimas pinigais
Kadangi mūsų darbo grupei literatūroje nepavyko rasti ekonominio (socialinio) efektyvumo kriterijų taikymo šios problemos sprendimo vertinimui pavyzdžių, planuojame atlikti tokį vertinimą programos metu (metodikos aprašymas pateikiamas 9. 5 punkte). Be to manome, jog akivaizdu, kad pagrindinis strateginio planavimo tikslas ir yra užtikrinti, jog ateityje sveikatos priežiūroje dirbs reikiamas tinkamai parengtų žmonių išteklių skaičius, kurie teiks reikiamą paslaugų skaičių ir bus tinkamai pasiskirstę tiek geografine prasme, tiek pagal specialybes ar specialybių grupes. Būtent šios prielaidos ir sudaro efektyvaus ir racionalaus išteklių panaudojimo pagrindą.
Programos koordinavimo taryba, susidedanti iš šių organizacijų atstovų:
LR sveikatos apsaugos ministerijos,
LR švietimo ir mokslo ministerijos,
Kauno medicinos universiteto,
Vilniaus universiteto,
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Programos partneriai:
Nacionalinė sveikatos taryba
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
Lietuvos sveikatos informacijos centras
Sveikatos teisės ir ekonomikos centras
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas
Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybė Lietuvoje
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Xavier universitetas (JAV)
Atsakingi asmenys:
Saulius Janonis,
LR sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius,
Vilniaus g. 33, 01506 Vilnius.
Tel. (8-5) 266 14 10, faks. (8-5) 266 14 02
Doc. Saulius Vengris
LR švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius
A. Volano g. 2/7, 2600 Vilnius
Tel. (8 5) 266 34 44, faks. (8 5) 261 20 77
Prof. Vilius Grabauskas
Kauno medicinos universiteto kancleris
A. Mickevičiaus g. 9, 3000 Kaunas
Tel. (8 37) 32 72 02, faks. (8 37) 22 07 33
Prof. Zita Kučinskienė
Vilniaus universiteto medicinos fakulteto dekanė
M. K. Čiurlionio g. 21, 2009 Vilnius
Tel. (8 5) 239 87 00, faks. (8 5) 239 87 05
Vita Sinicienė
Valstybinės ligonių kasos Informatikos skyriaus vedėja
Gerosios Vilties 1A, 2009 Vilnius,
Tel. (8 5) 213 97 27, faks. 8(5) 213 97 30.
15. Asmuo, galintis suteikti informaciją
Prof. Žilvinas Padaiga
Kauno medicinos universiteto prorektorius
A. Mickevičiaus g. 9, 3000 Kaunas
Tel. (8 37) 32 72 05, faks. (8 37) 22 07 33
______________
Skirsnio pakeitimai:
Nr. V-771, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 167-6147 (2004-11-17), i. k. 1042250ISAK000V-771
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-771, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 167-6147 (2004-11-17), i. k. 1042250ISAK000V-771
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V-802 "Dėl Strateginio sveikatos priežiūros ir farmacijos žmonių išteklių planavimo Lietuvoje 2003-2020 m. programos tvirtinimo" pakeitimo