Suvestinė redakcija nuo 1993-10-13 iki 1995-07-18
Įstatymas paskelbtas: Lietuvos aidas 1992, Nr. 190-0; Žin. 1992, Nr.29-841, i. k. 0921010ISTA00I-2878
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONKURENCIJOS
Į S T A T Y M A S
I SKIRSNIS
BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reguliuoja santykius, atsirandančius dėl ūkinių subjektų, valstybės valdymo organų, savivaldybių ar jiems atstovaujančių pareigūnų atliekamų veikų, kuriomis ribojama arba siekiama riboti konkurenciją, arba nesąžiningai konkuruojama Lietuvos Respublikos prekių rinkose, ir nustato atsakomybę už šias veikas, jei jos pažeidžia ar gali pažeisti vartotojų arba ūkio interesus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. I-262, 1993-10-05, Žin., 1993, Nr. 52-1001 (1993-10-13), i. k. 0931010ISTA000I-262
2 straipsnis. Sąvokų apibrėžimai
Šiame įstatyme naudojamos sąvokos suprantamos:
„Ūkiniai subjektai“ – juridiniai ir fiziniai asmenys, užsiimantys komercine-ūkine veikla nepriklausomai nuo jos pobūdžio, nuosavybės formos ir įmonės rūšies;
„Prekė“ – veiklos rezultatas – realizavimui skirta produkcija, patarnavimai, paslaugos;
„Rinka“ – Respublikos teritorijoje ar jos dalyje pirkimo-pardavimo procesuose dalyvaujančių tam tikrų prekių visuma, kurios savo savybėmis, naudojimu ir kaina palyginamos taip, kad gamintojai ir vartotojai jas gali pakeisti vieną kita gamybos ir vartojimo procese;
„Konkurencija“ – tai varžybos, kurių metu ūkiniai subjektai, nepriklausomai veikdami rinkoje, riboja vienas kito galimybes dominuoti toje rinkoje ir skatina vartotojams reikalingų prekių gamybą bei jos efektyvumo didinimą;
„Dominuojanti padėtis“ – ūkinio subjekto padėtis rinkoje, suteikianti galimybę daryti vienpusišką lemiamą įtaką toje rinkoje. Negali būti laikoma, kad ūkinis subjektas užima dominuojančią padėtį, jei jo tam tikros prekės rinkos dalis yra ne didesnė kaip 40 procentų;
„Rinkos koncentracija“ – dviejų ar daugiau ūkinių subjektų susiliejimas arba vieno ūkinio subjekto teisės disponuoti kito ūkinio subjekto visu kapitalu ar jo dalimi įgavimas bei sutarčių, darančių įtaką vieno iš ūkinių subjektų priimamiems valdymo sprendimams, sudarymas, dėl ko užimama dominuojanti padėtis rinkoje ir ribojama konkurencija.
II SKIRSNIS
KONKURENCIJĄ RIBOJANČIOS VEIKOS
3 straipsnis. Piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi draudimas
Draudžiami ūkinių subjektų, užimančių dominuojančią padėtį rinkoje, veiksmai, kurie, pažeisdami ūkio interesus, riboja arba gali riboti konkurenciją.
Ūkiniams subjektams neleistini konkurenciją ribojantys veiksmai:
1) kliūčių sudarymas konkuruojantiems ūkiniams subjektams įeiti į rinką arba jau esantiems rinkoje plėtoti veiklą;
3) gamybos ribojimas, parduodamų ir įsigyjamų prekių kiekio mažinimas, prekybos sulaikymas turint tikslą sudaryti nepriteklių rinkoje bei kainų didinimas, darant žalą vartotojams;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. I-262, 1993-10-05, Žin., 1993, Nr. 52-1001 (1993-10-13), i. k. 0931010ISTA000I-262
4) tapataus pobūdžio sutartyse su skirtingais partneriais diskriminacinių ekonominių sąlygų numatymas;
4 straipsnis. Ribojančių ar trukdančių konkurencijai susitarimų (suderintų veiksmų) tarp ūkinių subjektų draudimas
Susitarimai ar suderinti veiksmai tarp konkuruojančių ūkinių subjektų (ar potencialių konkurentų) yra draudžiami, jei jie riboja ar trukdo konkurencijai. Tokio pobūdžio susitarimams priskiriami susitarimai ir suderinti veiksmai dėl:
3) rinkos pasidalijimo pagal teritorinį principą, parduodamų ar įsigyjamų prekių kiekį, prekių rūšis arba pirkėjų ir pardavėjų grupes ar kaip kitaip;
5 straipsnis. Draudžiamų veiksmų išimtys
6 straipsnis. Draudimas valstybės valdymo organams ir savivaldybėms riboti konkurenciją
Valstybės valdymo organams ir savivaldybėms draudžiama priimti norminius aktus arba atlikti veiksmus, kurie riboja ūkinių subjektų savarankiškumą, ūkinių sutarčių sudarymą, trukdo steigti naujus ar pertvarkyti esamus ūkinius subjektus ir pakeisti jų veiklos pobūdį, suteikia privilegijas ar diskriminuoja atskirus ūkinius subjektus, ar kaip kitaip riboja konkurenciją.
Valstybinės valdžios ir valdymo organų, savivaldybių bei jų struktūrinių padalinių vadovai ir pavaduotojai, taip pat skyrių vedėjai ir pavaduotojai negali būti personalinių įmonių savininkais, užimti jokių skiriamų ar renkamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įmonėse ar įstaigose, taip pat negali gauti kito atlyginimo, išskyrus pagal jų užimamas pareigas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-262, 1993-10-05, Žin., 1993, Nr. 52-1001 (1993-10-13), i. k. 0931010ISTA000I-262
III SKIRSNIS
NESĄŽININGA KONKURENCIJA
7 straipsnis. Nesąžiningos konkurencijos veikų draudimas
Ūkiniams subjektams draudžiama atlikti nesąžiningos konkurencijos veikas:
1) skleisti melagingus, netikslius ir iškraipytus duomenis (taip pat ir reklamoje), dėl kurių kitas ūkinis subjektas gali patirti nuostolių arba gali nukentėti jo reputacija;
2) klaidinti vartotojus, nurodant neteisingas žinias apie prekės kokybę, vartojimo savybes, pagaminimo vietą ir būdą, parduodamą kiekį ir kainą;
3) savavališkai naudoti kito ūkinio subjekto pavadinimą, prekės pavadinimą, ženklą ar markiruotę, prekės įpakavimo ar išvaizdos formą;
IV SKIRSNIS
NESĄŽININGOS IR KONKURENCIJĄ RIBOJANČIOS
VEIKLOS KONTROLĖ
8 straipsnis. Kainų ir konkurencijos kontrolės institucija
Šio bei Kainų įstatymo laikymosi priežiūros funkcijas Lietuvos Respublikoje vykdo kainų ir konkurencijos institucija, kurios vadovą tvirtina Vyriausybė.
Sprendimams priimti dėl šiame įstatyme reglamentuojamų kainų ir konkurencijos sudaroma Konkurencijos taryba. Konkurencijos tarybą suformuoja Vyriausybė iš 7 narių trejiems metams. Iš jų ne mažiau kaip 4 nariai skiriami pagal vartotojų, mokslo, verslo ir pramonininkų organizacijų rekomendacijas, likusieji skiriami iš kainų ir konkurencijos institucijos. Konkurencijos taryba sprendimus, susijusius su šio įstatymo vykdymu, priima 2/3 balsų dauguma. Konkurencijos tarybos bei kainų ir konkurencijos institucijos nuostatus tvirtina Vyriausybė.
Turėdama tikslą ginti ūkio ir vartotojų interesus, kainų ir konkurencijos institucija stebi rinkos konjunktūrą, rinkos kainų svyravimus, kaupia informaciją apie vartotojų poreikių patenkinimo galimybes, periodiškai teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl kainų politikos formavimo ir vykdo kitas nuostatuose numatytas funkcijas.
Kainų ir konkurencijos institucija turi teisę gauti iš ūkinių subjektų, valstybės valdymo organų ir savivaldybių reikalingą informaciją, visus dokumentus, rodančius ūkinę ir finansinę veiklą, vadovų ir kitų darbuotojų žodinius bei raštiškus paaiškinimus, reikalingus šiame įstatyme ir institucijos nuostatuose numatytoms funkcijoms vykdyti.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. I-262, 1993-10-05, Žin., 1993, Nr. 52-1001 (1993-10-13), i. k. 0931010ISTA000I-262
9 straipsnis. Kainų ir konkurencijos institucijos įgaliojimai
Kainų ir konkurencijos institucija, nustačiusi ūkinių subjektų ir valstybės valdymo organų ir savivaldybių padarytus šio įstatymo pažeidimus, parengia šiuo klausimu medžiagą ir pateikia ją Konkurencijos tarybai sprendimams priimti. Remdamasi Konkurencijos tarybos sprendimu, kainų ir konkurencijos institucija gali derybomis su ūkiniu subjektu siekti nutraukti neteisėtą veiką, jei ji sukėlė nedidelius neigiamus pakitimus (sumažėjo prekių gamybos ir paskirstymo efektyvumas, apribota laisva prekyba), o aplinkybės neprieštarauja tokioms deryboms. Pasiekus susitarimą, jo rezultatai ir neteisėtos veikos nutraukimo sąlygos įforminamos raštu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. I-262, 1993-10-05, Žin., 1993, Nr. 52-1001 (1993-10-13), i. k. 0931010ISTA000I-262
Kitais atvejais arba nepasiekus derybomis susitarimo, kainų ir konkurencijos institucija turi teisę:
3) įpareigoti nutraukti neteisėtą firmos vardo, prekių ženklo ar markiruotės naudojimą bei neteisingą prekių kilmės vietos nurodymą, taip pat dėl šių pažeidimų sulaikyti prekes;
4) kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę arba teismą dėl valstybės valdymo organų ir savivaldybių neteisėtų veiksmų nutraukimo ar priimtų sprendimų panaikinimo.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. I-262, 1993-10-05, Žin., 1993, Nr. 52-1001 (1993-10-13), i. k. 0931010ISTA000I-262
V SKIRSNIS
KONKURENCIJOS APSAUGOJIMAS VYKSTANT RINKOS
STRUKTŪRŲ KONCENTRACIJAI
10 straipsnis. Rinkos struktūrų koncentracijos kontrolė
Kai sudarius sutartį ar įsigijus kontrolinį akcijų paketą viršijama maksimali rinkos struktūrų koncentracija (kapitalo koncentracija), kurią nustato Konkurencijos taryba, šalis ar šalys, vykdančios šią koncentraciją, prieš atlikdamos veiksmus, galinčius pakeisti nusistovėjusią rinkos struktūrą ir jos koncentracijos laipsnį, privalo iš anksto apie tai pranešti kainų ir konkurencijos institucijai.
Kainų ir konkurencijos institucija, gavusi suinteresuotų ūkinių subjektų pranešimą apie numatomą rinkos struktūrų koncentravimą, per vieną mėnesį turi priimti sprendimą dėl leidimo išdavimo.
Šalims susitarus, sprendimo priėmimo terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip 9 mėnesiams.
11 straipsnis. Leidžiamos ir draudžiamos rinkos struktūrų koncentracijos
Koncentravus rinkos struktūras, jeigu apie tai iš anksto nebuvo pranešta ir tam negautas kainų ir konkurencijos institucijos leidimas, taikomos šio įstatymo 12 straipsnyje numatytos ekonominės sankcijos.
Leidimą koncentruoti rinkos struktūras, jeigu tam nepritarė kainų ir konkurencijos institucija, raštišku sprendimu gali duoti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Toks leidimas gali būti išduodamas koncentraciją vykdančioms šalims pateikus pagrindimą, jog dėl šio veiksmo bus padidintas gamybos ekonominis efektyvumas ar produkcijos konkurentabilumas, kurie negalėtų būti padidinti šios rinkos struktūrų nekoncentravus.
VI SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
12 straipsnis. Įstatymo pažeidimo pasekmės
Valstybės valdymo organų ir savivaldybių sprendimai dėl šio įstatymo pažeidimo gali būti apskundžiami teismui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. I-262, 1993-10-05, Žin., 1993, Nr. 52-1001 (1993-10-13), i. k. 0931010ISTA000I-262
Ūkiniai subjektai, pažeidusieji šį įstatymą, privalo:
1) vykdyti kainų ir konkurencijos institucijos nurodymus nutraukti veiksmus, atstatyti ankstesnę padėtį, nutraukti arba pakeisti sutartį, atlikti kitus įpareigojimus;
Konkurencijos taryba turi teisę:
1) už šio įstatymo 3, 4, 7, 10 ir 11 straipsnių pažeidimus, susitarimo dėl neteisėtos veiklos nutraukimo nesilaikymą, įpareigojimų ir nurodymų nevykdymą arba vykdymą nelaiku skirti ūkiniams subjektams piniginę baudą iki 10 procentų metinių bendrųjų įplaukų;
2) už melagingos informacijos teikimą skirti ūkiniams subjektams piniginę baudą iki 3 procentų metinių bendrųjų įplaukų;
3) už kitų kainų ir konkurencijos institucijos duotų pagal šį įstatymą nurodymų nevykdymą arba vykdymą nelaiku, melagingos informacijos teikimą valstybės valdymo organų ir savivaldybių ir ūkinių subjektų pareigūnams skirti pinigines baudas iki 3 mėnesių jų vidutinio mėnesinio atlyginimo dydžio.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. I-262, 1993-10-05, Žin., 1993, Nr. 52-1001 (1993-10-13), i. k. 0931010ISTA000I-262
13 straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas
Piniginės baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį, skaičiuojant nuo dienos, kai ūkinis subjektas ar pareigūnas gavo kainų ir konkurencijos institucijos sprendimą paskirti baudą.
14 straipsnis. Kainų ir konkurencijos institucijos sprendimų apskundimas
Ūkiniai subjektai, valdymo organai ir savivaldybės per vieną mėnesį, skaičiuojant nuo kainų ir konkurencijos institucijos sprendimo gavimo dienos, gali kreiptis į teismą pagal atsakovo buvimo vietą dėl minėto sprendimo atšaukimo arba jo pakeitimo bei nuostolių atlyginimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. I-262, 1993-10-05, Žin., 1993, Nr. 52-1001 (1993-10-13), i. k. 0931010ISTA000I-262
Kreipimasis į teismą nesustabdo kainų ir konkurencijos institucijos nurodymų ir sprendimų vykdymo, jei teismas nenurodo kitaip.
15 straipsnis. Nuostolių atlyginimo tvarka
Nuostoliai, padaryti ūkiniams subjektams ar vartotojams pažeidus šį įstatymą, turi būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.
Ūkinių subjektų patirti nuostoliai dėl valstybės valdymo organų ir savivaldybių bei kainų ir konkurencijos institucijos sprendimų, pažeidžiančių šio įstatymo reikalavimus, atlyginami iš atitinkamų valdymo organų arba valstybės biudžeto lėšų, vėliau išieškant jas iš kaltųjų asmenų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. I-262, 1993-10-05, Žin., 1993, Nr. 52-1001 (1993-10-13), i. k. 0931010ISTA000I-262
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS
Vilnius, 1992 m. rugsėjo 15 d.
Nr. I-2878
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-262, 1993-10-05, Žin., 1993, Nr. 52-1001 (1993-10-13), i. k. 0931010ISTA000I-262
Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pakeitimo