LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2011-09-01 iki 2012-09-04

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 71-3449, i. k. 1112070ISAK00V-1017

ĮSAKYMAS

DĖL 2011–2013 METŲ PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS BENDROJO UGDYMO PLANO PATVIRTINIMO

2011 m. birželio 7 d. Nr. V-1017

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 56 straipsnio 12 punktu:

1. Tvirtinu 2011–2013 metų pradinio ugdymo programos bendrąjį ugdymo planą (pridedama).

2. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja 2011 m. rugsėjo 1 d.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2011 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-1017

2011–2013 METŲ PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS BENDRASIS UGDYMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2011–2013 metų pradinio ugdymo programos bendrasis ugdymo planas (toliau – Bendrasis ugdymo planas) reglamentuoja pradinio ugdymo programos, mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, pritaikytos programos, taip pat ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą mokyklose.

2. Bendrojo ugdymo plano paskirtis – padėti mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą (toliau – mokykla), tikslingai, veiksmingai planuoti ir organizuoti pradinio ugdymo programos įgyvendinimą.

3. Bendrajame ugdymo plane vartojamos sąvokos:

Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių demonstravimas arba mokinių žinioms, gebėjimams, įgūdžiams patikrinti skirtas ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

Laikinoji grupė (mobilioji grupė) – mokinių grupė, sudaryta dalyko moduliui ar dalykui diferencijuotai mokytis, mokymosi pagalbai teikti.

Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendruoju ugdymo planu.

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumas ugdyti.

Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.

Ugdymo planas – ugdymo programos įgyvendinimo aprašas.

4. Kitos Bendrajame ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II. MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS

5. Mokykla, rengdama ugdymo planą pradinio ugdymo programai įgyvendinti, vadovaujasi Bendruoju ugdymo planu, pradinį ugdymą ir mokyklos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

6. Mokyklos pradinio ugdymo planą (toliau – Mokyklos ugdymo planas) rengia direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė. Į Mokyklos ugdymo plano rengimą bendradarbiavimo pagrindais įtraukiami mokytojai, mokiniai, tėvai (globėjai).

7. Mokykla rengiamam vienų arba dvejų metų Mokyklos ugdymo planui pasirinka struktūrą ir formą. Įgyvendinanti kelias bendrojo ugdymo programas (pvz.: pradinio, pagrindinio, vidurinio) mokykla gali rengti vieną bendrą Mokyklos ugdymo planą visoms programoms arba atskirą Mokyklos ugdymo planą.

8. Mokyklos ugdymo plano projektas derinamas su mokyklos taryba, savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) – (kitose mokyklose).

9. Mokyklos ugdymo planą tvirtina mokyklos direktorius iki ugdymo proceso pradžios.

10. Mokyklos ugdymo plane susitarimo būdu numatoma:

10.1. ugdymo proceso organizavimo laikotarpiai (pusmečiai, trimestrai ar kiti), papildomų atostogų laikas, taikomi ugdymo organizavimo būdai (pamoka, nepamokinė, projektinė veikla ir pan.), ugdymo proceso organizavimas pagal dalykus arba/ ir integruojant visų ar atskirų dalykų turinį);

10.2. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848), 1 priedui „Pradinio ugdymo bendroji programa“ (toliau – Bendroji programa) įgyvendinti konkrečioje klasėje dalykams skiriamų pamokų skaičius savaitei ar kitam ugdomo laikotarpiui. Ugdymo procesą organizuojant integruotai – bendras visiems ugdymo dalykams ar atskiriems ugdymo dalykams skiriamų ugdymo valandų (ar/ir minučių) skaičius per savaitę ar kitą ugdomąjį laikotarpį, išlaikant 20.1 punkte numatytą atskiriems ugdymo dalykams valandų skaičių per metus;

10.3. pradinio ugdymo turinio modeliavimo, diferencijavimo ir individualizavimo, klasių dalijimo į grupes, laikinųjų grupių sudarymo galimybės, valandų, skiriamų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti, naudojimas;

10.4. prevencinių ir kitų ugdymo programų, kurias mokykla vykdys 2011–2013 m., pasirinkimas ir jų įgyvendinimo galimybės (pvz.: integruojamos į Bendrosios programos dalykų turinį, vykdomos kaip atskiros programos);

10.5. Bendrosios programos pritaikymo specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymosi poreikiams būdai;

10.6. ugdymo turinio planavimo laikotarpiai ir kiti mokyklai svarbūs su ugdymo turinio planavimu susiję aspektai (pvz., ilgalaikio plano struktūrą ir pan.);

10.7. mokinių ugdymo pasiekimų ir pažangos vertinimo metodika ir tvarka;

10.8. ugdymo jungtinėse klasėse organizavimas, numatomi klasių jungimo principai, mokinių skaičius jungtinėje klasėje, skiriamų ugdymo(si) valandų jungtinei klasei skaičius;

10.9. neformaliojo vaikų švietimo organizavimas (programų pasiūla, jų organizavimo būdai, formos, laikas), mokinių skaičius grupėje;

10.10. švietimo pagalbos teikimo galimybės ir būdai;

10.11. mokinių, besimokančių muzikos, dailės, kitose menų ir sporto mokyklose ar kitose neformaliojo vaikų švietimo įstaigose, atleidimas nuo atitinkamo privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo, tų dalykų mokymosi pasiekimų vertinimas, įskaitymas, numatomos vaikų, atleistų nuo pamokų, saugumo užtikrinimo priemonės;

10.12. mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pradinio ugdymo programą lietuvių mokomąja kalba, bet nemokantiems (ar nepakankamai mokantiems) lietuvių kalbos, jos intensyviai mokytis sąlygų sudarymas;

10.13. mokinių mokymosi krūvio reguliavimo priemonės: maksimalus pamokų / ugdymo(si) valandų skaičius, kontrolinių ir kitų diagnostinių darbų vykdymo laikas (laikotarpiai), dažnumas, skiriami namų darbai;

10.14. vadovėlių ir kitų mokymo(si) priemonių pasirinkimo mokykloje principai ir tvarka.

11. Mokykla, atsiradus Mokyklos ugdymo plane nenumatytiems atvejams, gali koreguoti ugdymo procesą, išlaikydama minimalų (privalomą) pamokų skaičių ir neviršydama maksimalaus pamokų skaičiaus mokiniui.

12. Siekdamos patenkinti mokinių ugdymosi poreikius, mokyklos, atsižvelgusios į turimas mokymo lėšas ir kitas galimybes ir suderinusios su mokyklos taryba, savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) – valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos, gali priimti ir kitus Bendrajame ugdymo plane nenumatytus sprendimus.

III. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

I. UGDYMO ORGANIZAVIMAS 2011–2013 METAIS

13. Mokslo metai prasideda:

13.1. 2011–2012 mokslo metais 2011 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2012 m. rugpjūčio 31 d. Ugdymo procesas prasideda 2011 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2012 m. birželio 1 d.

13.2. 2012–2013 mokslo metai prasideda 2012 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2013 m. rugpjūčio 31 d.. Ugdymo procesas prasideda 2012 m. rugsėjo 1 d., baigiamas 2013 m. gegužės 31 d.

14. Vienų mokslo metų ugdymo proceso trukmė – 32 savaitės. Mokykloje mokomasi penkias dienas per savaitę.

15. Ugdymo proceso metu mokiniams skiriamos atostogos: rudens atostogoms – 7, žiemos atostogoms – 14, pavasario – 7 kalendorinės dienos.

15.1 Atostogų trukmė 2011–2012 mokslo metais:

Atostogos	Prasideda	Baigiasi
Rudens	2011-10-31	2011-11-06
Žiemos (Kalėdų)	2011-12-27	2012-01-09
Pavasario (Velykų)	2012-04-02	2012-04-08
Vasaros	2012-06-04	2012-08-31

15.2. Atostogų trukmė 2012–2013 mokslo metais:

Atostogos	Prasideda	Baigiasi
Rudens	2012-10-29	2012-11-04
Žiemos (Kalėdų)	2012-12-27	2013-01-09
Pavasario (Velykų)	2013-03-25	2013-03-31
Vasaros	2013-06-03	2013-08-31

16. Valstybinė mokykla (biudžetinė įstaiga), vykdanti ugdymą tautinės mažumos kalba, suderinusi su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės mokykla (biudžetinė įstaiga), vykdanti ugdymą tautinės mažumos kalba, suderinusi su savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinė mokykla, savivaldybės mokykla (viešoji įstaiga) ir nevalstybinė mokykla, vykdanti ugdymą tautinės mažumos kalba, suderinusi su savininku (dalyvių susirinkimu) gali keisti žiemos (Kalėdų) ir pavasario (Velykų) atostogų datas.

17. Papildomoms atostogoms skiriama 10 ugdymosi dienų (du kartus per metus):

17.1. Papildomas atostogas 2011–2012 mokslo metais rekomenduojama organizuoti.

Atostogos prasideda	Atostogos baigiasi
2012-02-20	2012-02-24
2012-04-09	2012-04-13

17.2. Papildomas atostogas 2012–2013 mokslo metais rekomenduojama organizuoti:

Atostogos prasideda	Atostogos baigiasi
2013-02-11	2013-02-15
2013-04-01	2013-04-05

18. 10 ugdymo proceso dienų per mokslo metus skiriama kultūrinei (taip pat etninei), meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymosi dienų skaičių.

19. Paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, nustačius ypatingąją epideminę situaciją dėl staigaus ir neįprastai didelio užkrečiamųjų ligų išplitimo viename ar keliuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose, taip pat oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei, į mokyklą mokiniai gali nevykti. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių. Mokyklos direktorius, suderinęs su mokyklos taryba, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.

20. 2011–2013 mokslo metais pradinio ugdymo programai įgyvendinti ir neformaliojo švietimo programoms skiriama valandų, kai pamokos trukmė 1 klasėje – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min.:

20.1. Bendrajai programai (ugdymo dalykams) ir neformaliojo švietimo programoms per metus skiriamos ugdymo valandos:

Dalykai	1–2 klasės	3–4 klasės	Iš viso valandomis
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	64	64	128
Lietuvių kalba (gimtoji)	480	448	928
Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)	448*	448*	896*
Lietuvių (valstybinė) kalba	224*	288*	512*
Užsienio kalba	64	128	192
Matematika	288 (256)*	288	576 (544*)
Pasaulio pažinimas	128	128	256
Dailė ir technologijos	128	128 (96)*	256 (224*)
Muzika	128	128	256
Kūno kultūra	160	192 (160)*	352 (320*)
Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti	64	96 (32)*	160 (96)*
Iš viso pradinio ugdymo programai įgyvendinti	1504 1664*	1600 1760*	3104 3424*
Neformaliojo švietimo valandos	128	128	256

Pastaba: * Mokykloje tautinės mažumos kalba.

20.2. Atsižvelgusi į mokinių ugdymosi poreikius, mokykla gali iki 10 proc. koreguoti bendrą ugdymo dalykų ir atskiriems dalykams skiriamų valandų skaičių. Pradiniam ugdymui, vykdomui kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu (Pradinio ir muzikinio ugdymo, pradinio ir dailės ugdymo, pradinio ir meninio ugdymo programoms), ir socializacijos centre Bendrajai programai įgyvendinti bendras ugdymo dalykų ir atskiriems ugdymo dalykams skiriamų valandų skaičius gali būti koreguojamas iki 25 proc.

20.3. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę Bendrajai programai įgyvendinti:

Dalykai	Dalyko savaitinių pamokų skaičius
Dalykai	1–2 klasės	3–4 klasės	pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	2	2	4
Lietuvių kalba (gimtoji)	15	14	29
Užsienio kalba (anglų, prancūzų ar vokiečių)	2	4	6
Matematika	9	9	18
Pasaulio pažinimas	4	4	8
Dailė ir technologijos	4	4	8
Muzika	4	4	8
Kūno kultūra	5	6	11
Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui	1 kl. – 22 2 kl. – 23	3 kl. – 24 4 kl. – 23	92
Valandos, skiriamos mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti	5*		5*
Maksimalus pamokų skaičius mokiniui	1 kl. – 22 2 kl. – 24	3 kl. – 24 4 kl. – 24	94
Iš viso:			97

Pastaba: *valandų, skiriamų mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti, skaičius nurodytas 1–4 klasėms (keturioms klasėms) bendrai, esant daugiau klasių komplektų atitinkamai didėja ir šių valandų skaičius.

20.4. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų per savaitę skaičius Bendrajai programai įgyvendinti 2011–2013 m. mokykloje tautinės mažumos kalba:

Dalykai	Dalyko savaitinių pamokų skaičius
	1–2 klasės	3–4 klasės	pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	2	2	4
Gimtoji kalba	14	14	28
Lietuvių kalba (valstybinė)	7	9	16
Užsienio kalba (anglų, prancūzų ar vokiečių)	2	4	6
Matematika	8	9	17
Pasaulio pažinimas	4	4	8
Dailė ir technologijos	4	3	7
Muzika	4	4	8
Kūno kultūra	5	5	10
Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti	3*		3*
Privalomų pamokų skaičius mokiniui	1 kl. – 24 2 kl. – 26	3 kl. – 27 4 kl. – 27	104
Iš viso:			107

21. Ugdymo(si) valandų skaičių klasei per savaitę sudaro: minimalus pamokų skaičius mokiniui, valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti, neformaliojo švietimo valandos ir dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į grupes, pamokų skaičius. Privalomų pamokų skaičių sudaro minimalus pamokų skaičius mokiniui.

22. Bendrosios programos tikslų gali būti siekiama ugdymo procesą/turinį organizuojant pagal dalykus arba integravus/sujungus atskirus arba visus ugdymo dalykus ar ugdymo sritis. Integracinis/ jungiamasis turinio elementas gali būti tema, problema, mokytojo keliami tikslai ir kt. Dirbant integruotai išlaikomas ugdymo dalykams skiriamų valandų, nurodytų Bendrojo ugdymo plano 20.1 punkte, atskiriems ugdymo dalykams per metus skaičius. Mokykla gali rinktis integruoto ugdymo laikotarpius (pvz., integruotai ugdoma tik mėnesį ar visus mokslo metus), ugdymo dalykui skiriamą per pasirinktą laikotarpį ugdymo valandų (pamokų) skaičių.

23. Rekomenduojamas vienas iš galimų ugdymo integracinių modelių, kai integruojami visi Bendrosios programos dalykai. Numatomas ugdymo laikas minutėmis per savaitę:

Dalykai	Ugdymo laikas per savaitę min.				Iš viso minučių 1–4 klasėse
	1-oji klasė	2-oji klasė	3-ioji klasė	4-oji klasė
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	770	1080	1080	1080	170
Lietuvių kalba					1225
Užsienio kalba					360
Matematika					770
Pasaulio pažinimas					340
Dailė ir technologijos					340
Muzika					340
Kūno kultūra					475
Maksimalus mokinio pamokų skaičius (minutėmis)	770	1080	1080	1080	4010
Neformalusis švietimas	90	90	90	90	360

24. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų.

25. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas pamoka ir kitais būdais.

25.1. Ugdymo procesą organizuojant pamoka ugdymo(si) laikas: 1-oje klasėje – 35 min., 2–4-ose klasėse – 45 min. Mokyklai pasirinkus trumpesnį pamokos laiką nei 35 minutės 1-oje klasėje ir 45 minutės 2–4 klasėse, atitinkamai didinamas dalykams skiriamų savaitinių pamokų skaičius. Jei pamokos trukmė 1-oje klasėje 35 min., ir 2–4-ose klasėse 45 min., per dieną turėtų būti ne daugiau kaip 5 pamokos, tačiau tai netaikoma mokykloms, įgyvendinančioms pradinio ugdymo programą kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu, bei mokykloms tautinės mažumos kalba. Šios mokyklos gali numatyti 1–2 pamokomis per savaitę daugiau.

25.2. Ugdymo procesą organizuojant ne pamoka, o kitaip (pvz.: projekto, didaktinio žaidimo, kūrybinio darbo ar kt.):

25.2.1. ugdymo procesas gali būti skirstomas į skirtingos trukmės periodus, kai vieno periodo trukmė – ne ilgesnė nei 1 val. 30 min.;

25.2.2. ugdomoji veikla (formaliojo ir neformaliojo švietimo) per dieną turėtų būti ne ilgesnė nei 6 ugdymo valandos per dieną. Į šį laiką neįskaičiuojamas pailgintos dienos grupės veiklai organizuoti skirtas laikas;

25.2.3. numatomos pertraukos, skirtos mokinių poilsiui. Viena pertrauka turėtų būti organizuojama ne trumpesnė nei 30 min. arba dvi – ne trumpesnės nei 20 min. Kitų pertraukų trukmę nustato pati mokykla. Visų pertraukų bendras laikas turėtų sudaryti ne mažiau kaip 1 valandą per dieną.

26. Valandos, skirtos mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti, gali būti naudojamos:

26.1. kryptingam meniniam ugdymui;

26.2. užsienio kalboms mokyti;

26.3. dvikalbiam ugdymui, integruotam ugdymo procesui organizuoti ir kitai ugdymo veiklai, jei per pamoką dirba du mokytojai;

26.4. individualiam darbui su mokiniu (-iais), kuriam (-iems) reikalinga papildoma mokytojo arba specialioji pedagoginė pagalba (nepadidinus mokiniui privalomų pamokų skaičiaus per savaitę, pvz., kai per pamokas dirba du mokytojai: mokytojas ir mokytojo padėjėjas arba mokytojas ir specialusis pedagogas);

26.5. individualioms ir grupinėms konsultacijoms (pvz.: mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų);

26.6. tautinės mažumos kalbai mokyti atvejais, numatytais Bendrojo ugdymo plano 52 punkte;

26.7. projektinei, kūrybinei ir kitai vaiko ugdomajai veiklai, padedančiai siekti Bendrosios programos tikslų.

27. Klasės gali būti dalijamos į grupes:

27.1. doriniam ugdymui, jei vienos klasės mokinių tėvai (globėjai) mokiniams yra parinkę tikybą ir etiką;

27.2. valstybinei lietuvių kalbai mokyti mokyklose tautinės mažumos kalba;

27.3. lietuvių kalbai (gimtajai) mokyti daugiakalbėje aplinkoje esančiose mokyklose, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras;

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1489, 2011-07-29, Žin., 2011, Nr. 100-4703 (2011-08-06), i. k. 1112070ISAK00V-1489

27.4. užsienio kalbai mokyti, jei mokykla turi pakankamai mokymo lėšų ir specialistą(-ų);

27.5. klasėje esant ne mažiau kaip 20 mokinių, išskyrus 27.1 ir 27.3 punktuose numatytus atvejus.

28. Laikinosios grupės sudaromos atsižvelgiant į turimas mokymo lėšas, nustatomas minimalus mokinių skaičius grupėje. Joje turėtų ugdytis ne daugiau kaip 20 mokinių. Mokinių laikinosios grupės sudaromos:

28.1. doriniam ugdymui (tikybos, etikos);

28.2. tautinės mažumos kalbai (mokinio gimtajai) mokyti;

28.3. užsienio kalbai mokyti;

28.4. kūno kultūros ugdymui mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės);

28.5. grupinėms konsultacijoms ar kitai ugdymo veiklai (mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų);

28.6. specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;

28.7. kitais atvejais, esant būtinybei tenkinti mokinių ugdymosi poreikius, jei mokykla turi mokymo lėšų.

29. Bendrosios programos ugdymo dalykams (matematika, lietuvių kalba (gimtoji), pasaulio pažinimas, užsienio kalba, dailė ir technologijos, muzika) mokyti laikinosios grupės pagal mokinių gebėjimus iš kelių klasių nesudaromos.

II. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS IR ATSKIRŲ DALYKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

30. Pradinio ugdymo programa įgyvendinama pagal Bendrąją programą.

31. Dorinio ugdymo organizavimas:

31.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą;

31.2. mokykloje nesusidarius mokinių grupei, mokiniui(-iams) gali būti skiriamas savarankiškas etikos arba tikybos mokymas pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Savarankiško mokymosi tvarkos aprašą arba sudaroma laikinoji grupė iš kelių klasių mokinių;

31.3. mokykloje, kuri negali užtikrinti pageidaujamos tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos mokymo, gali būti įskaitomas mokymas tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos sekmadieninėje mokykloje ar tikybos mokymo grupėje, jei ji įgyvendina programą, kuriai yra pritarusi tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos vadovybė ir ji yra patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro. Šiuo atveju mokykla pati numato mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarką;

31.4. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų (globėjų) parašytą prašymą.

32. Užsienio kalbos mokymo organizavimas:

32.1. užsienio (anglų, prancūzų ar vokiečių) (toliau – užsienio kalbos) kalbos mokoma antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais;

32.2. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš mokyklos siūlomų užsienio kalbų;

32.3. užsienio kalbai mokyti visose 2–4 klasėse skiriama po 2 pamokas per savaitę. Mokykla gali skirti 1 papildomą pamoką iš valandų, skiriamų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti;

33. Kūno kultūros ugdymo organizavimas:

33.1. viena kūno kultūros pamoka per savaitę gali būti skiriama šokiui;

33.2. jei kūno kultūrai skiriamos 2 pamokos per savaitę, rekomenduojama sudaryti sąlygas mokiniams ne mažiau kaip vieną valandą per savaitę lankyti aktyvaus judėjimo pratybas mokykloje ar kitoje neformaliojo švietimo įstaigoje;

33.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės gali būti organizuojamos taip:

33.3.1. iš įvairių klasių sudaromoms 8–15 mokinių grupėms skiriamos 2 pamokos per savaitę;

33.3.2. mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

33.3.3. tėvų (globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje.

34. Meninio ir technologinio ugdymo organizavimas:

34.1. mokykla, organizuojanti kryptingą meninį ugdymą, parengia kryptingo meninio ugdymo programą, tvirtinamą mokyklos direktoriaus;

34.2. esant teatro specialistui, turinčiam pedagoginio darbo patirties, viena iš meninio ir technologinio ugdymo sričių gali būti teatras;

34.3. technologiniam ugdymui rekomenduojama skirti ne mažiau kaip 1/3 dalykui „Dailė ir technologijos“ skiriamo laiko, nurodyto Bendrojo ugdymo plano 20.1 punkte.

35. Mokiniai, besimokantys dailės, šokio, muzikos, menų mokyklose, sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigose, gali būti atleidžiami nuo atitinkamo privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo, jiems numatomas šių dalykų mokymosi pasiekimų įskaitymas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Mokyklos vadovas nustato nedalyvaujančių pamokose mokinių saugumo užtikrinimo priemones.

36. Į Bendrosios programos ugdymo dalykų turinį integruojama:

36.1. švietimo ir mokslo ministro patvirtintų Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo, Mokinių mokėjimo mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Sveikatos ir gyvenimo įgūdžių integruojamųjų programų pagrindai;

36.2. mokyklos pasirinktos prevencinės programos;

36.3. informacinių komunikacinių technologijų ugdymas:

36.3.1. informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė;

36.3.2. mokoma informacinių komunikacinių technologijų pradmenų.

III. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

37. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtinta Bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo ir vertinimo rezultatų panaudojimo tvarka ir Bendrąja programa.

38. Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą, remdamasis mokykloje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo, atsižvelgdamas į klasės mokinių ugdymosi pasiekimus, poreikius ir galimybes. Planuodamas 1-os klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis – išvada apie vaiko pasiekimus (jei mokinys lankė priešmokyklinę grupę).

39. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas:

39.1. formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes;

39.2. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus paprastai atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo (temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes;

39.2.1. atsižvelgiant į tai, kas norima įvertinti (vertinimo tikslą), gali būti taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo metodai: praktinės, kūrybinės užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai, testai. Per dieną neturėtų būti atliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas;

39.2.2. informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai, ir pan.);

39.2.3. mokytojas renkasi vertinimo informacijos kaupimo būdus ir formas (pvz.: vertinimo aplanką, vertinimo aprašą, pasiekimų knygelę ar kt.);

39.3. apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Pusmečio (trimestro ar kito ugdymo laikotarpio) mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per mokykloje nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ir įrašomi:

39.3.1. pradinio ugdymo dienyne ar pradinio ugdymo dienyne (jungtinėms klasėms) (toliau – Dienynas), išleistame vadovaujantis Pradinio ugdymo dienyno forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-3328 (Žin., 2008, Nr. 146-5879), arba elektroniniame dienyne:

39.3.1.1. Mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;

39.3.1.2. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;

39.3.1.3. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pritaikytą programą ir nesiekiančių įgyti pradinio ugdymo išsilavinimo, bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno skiltyje, įrašant „ p.p.“ arba „n.p.“;

39.3.2. mokyklos/mokytojo pasirinktoje pasiekimų vertinimo (informacijos fiksavimo) formoje (pvz.: Mokinių pasiekimų ir pažangos įvertinimo apraše, pasiekimų knygelėse ar kt.);

39.3.3. baigus pradinio ugdymo programą rengiamas pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas, jis perduodamas mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą.

IV. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

40. Neformaliojo vaikų švietimo veikla skiriama meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti.

41. Neformaliajam švietimui 1–4 klasėms Bendrojo ugdymo plano 20.1 punkte numatomas valandų skaičius per metus. Šios valandos turi būti naudojamos pagal paskirtį.

42. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančiųjų mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir atsižvelgdama į juos siūlo neformaliojo švietimo programas. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos atsižvelgiant į bendruosius iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo ministro.

43. Neformalųjį švietimą rekomenduojama organizuoti ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų, numatyti veiklos pobūdį, labiausiai atitinkantį veiklos intensyvumą, periodiškumą, trukmę, išlaikant klasei Bendrojo ugdymo plano 20.1 punkte numatytą valandų skaičių per metus.

44. Mokinių skaičių neformaliojo švietimo grupėje pagal turimų mokymo lėšų dydį nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba.

45. Neformaliojo vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos valstybinės ir savivaldybės mokyklos – biudžetinės ir viešosios įstaigos – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), kitų mokyklų – savininko (dalyvių susirinkimo) ar mokyklos nustatyta tvarka.

V. VALSTYBINĖS LIETUVIŲ KALBOS IR TAUTINIŲ MAŽUMŲ GIMTŲJŲ KALBŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

46. Mokykloje, kurios nuostatuose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, ugdymo procesas vykdomas arba kai kurių dalykų mokoma tautinės mažumos kalba. Pradinio ugdymo programa vykdoma dvikalbio ugdymo būdu.

47. Lietuvių kalba pradinio ugdymo programoje mokoma integruotai. Siekiant dvikalbio ugdymo nuoseklumo pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose, rekomenduojama Bendrosios programos pasaulio pažinimo temas, susijusias su Lietuvos istorija, geografija, kultūra, mokyti lietuvių kalba.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1489, 2011-07-29, Žin., 2011, Nr. 100-4703 (2011-08-06), i. k. 1112070ISAK00V-1489

48. Tėvų (globėjų) pageidavimu kitų (pasirinktų) Bendrosios programos dalykų mokoma lietuvių kalba.

49. Lietuvių kalbos dalykas yra pradinio ugdymo programos sudedamoji dalis ir jos mokoma:

49.1. pagal Bendrosios programos Lietuvių valstybinės kalbos dalyko programą;

49.2. skiriant Bendrojo ugdymo plano 20.1, 20.4 punktuose nurodytą pamokų skaičių;

49.3. mokyklos tarybos pritarimu, pasirinkus kitą nei nurodyta Bendrojo ugdymo plano 20.1, 20.4 punktuose valandų lietuvių kalbai mokyti skyrimo variantą, Bendrajame ugdymo plane pamokos, skirtos gimtajai kalbai ir lietuvių kalbai mokyti per savaitę, sumuojamos ir dalijamos per pusę.

50. Mokykla, kurios nuostatuose įtiesintas mokymas tautinės mažumos kalba, vadovaujasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtinta ugdymo lietuvių kalba tvarka bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose.

51. Mokykloje, kurios nuostatuose įteisintas tautinės mažumos kalbos mokymas, gimtosios kalbos mokoma pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą gimtosios kalbos programą, kiti dalykai, išskyrus užsienio kalbos dalyką, mokomi lietuvių kalba.

52. Mokiniai, priskiriantys save tautinėms mažumoms, užsieniečiai, turintys teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir besimokantys mokykloje, kurioje ugdymo procesas organizuojamas ne jų gimtąja kalba, gali mokytis tautinės mažumos gimtosios kalbos, jei susidaro ne mažesnė kaip 5 mokinių grupė ir yra tos kalbos mokytojas specialistas. Gimtosios kalbos mokoma vadovaujantis Tautinės mažumos kalbos mokymosi organizavimo bendrojo lavinimo mokykloje rekomendacijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1630 (Žin., 2006, Nr. 87-3420).

VI. IŠVYKSTANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, UŽSIENIEČIŲ, TURINČIŲ TEISĘ NUOLAT AR LAIKINAI GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE, LIETUVIŲ KILMĖS UŽSIENIEČIŲ IR IŠEIVIŲ VAIKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

53. Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, pateikę prašymą mokyklos, kurioje jie mokėsi, vadovui, lietuvių kalbos ar visų atitinkamos klasės dalykų gali mokytis savarankiškai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Pageidaujantieji mokytis nuotolinio mokymosi būdu kreipiasi į mokyklą, vykdančią nuotolinį mokymą.

54. Užsieniečio, turinčio teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, lietuvių kilmės užsieniečio, išeivio užsienio mokykloje įgytus pasiekimus mokykla pripažįsta remdamasi mokinio turimais dokumentais. Prireikus organizuoja įgytų pasiekimų patikrinimą ir teikia rekomendacijas dėl tolesnio mokymosi: sudaro mokiniui individualų ugdymo planą programų skirtumams likviduoti, numato, kaip ir kokią pagalbą gaus mokinys.

55. Mokiniui, nemokančiam ar nepakankamai mokančiam lietuvių kalbą, bet pageidaujančiam einamaisiais metais mokytis pagal Bendrąją programą, savivaldybėje nesusidarius nemokančių lietuvių kalbos mokinių išlyginamajai klasei ar laikinajai (mobiliajai) grupei, mokykla sudaro sąlygas tobulinti lietuvių kalbos gebėjimus organizuodama papildomą, individualų lietuvių kalbos mokymą.

VII. UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

56. Gali būti jungiamos dvi arba trys klasės. Dvi klasės jungiamos susidarius ne daugiau kaip 18 mokinių, trys – ne daugiau kaip 15.

57. Atsižvelgiant į Bendrojo ugdymo plano 20.3, 20.4 punktuose numatytą skiriamų valandų skaičių, jungtiniam pradinių klasių komplektui gali būti skiriama iki 30 valandų per savaitę.

58. Kiekvienam jungtinės klasės komplektui skiriamos 2 neformaliojo švietimo ir 2 mokyklos nuožiūra skiriamos pamokos. Šios valandos įeina į maksimalų 30 valandų skaičių, skiriamą vienam jungtinės klasės komplektui.

VIII. MOKINIŲ MOKYMO NAMIE, LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE, SAVARANKIŠKO IR SUAUGUSIŲJŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

59. Vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriems reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, tėvų (globėjų) prašymu namie mokomi pagal Vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1836 (Žin., 2007, Nr. 100-4088).

60. Mokinių, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje, mokymas namie nustatomas ir organizuojamas pagal švietimo ir mokslo patvirtintą ir suderintą su sveikatos apsaugos ministru Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašą:

60.1. Bendroji programa įgyvendinama ugdymą organizuojant pagal atskirus ugdymo dalykus ar integruojant ugdymo dalykų turinį;

60.2. mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais) ir atsižvelgusi į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų mokinio ugdymo namie planą (pritaiko Bendrąją programą, numato pamokų ar ugdomųjų veiklų tvarkaraštį);

60.3. mokinys gydytojo leidimu dalį pamokų gali lankyti mokykloje. Šios pamokos įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą;

60.4. 1–3 klasių mokiniui, mokomam namie, skiriama 9 savaitinės pamokos, 4 klasėje – 11 pamokų. Mokyklos, kurios nuostatuose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, mokiniui kiekvienoje klasėje skiriamos 2 papildomos pamokos per savaitę lietuvių (valstybinei) kalbai mokyti.

61. Mokinių savarankiškas mokymasis organizuojamas pagal švietimo ir mokslo ministro tvirtinamą Savarankiško mokymosi tvarkos aprašą.

62. Saugusiųjų mokymas pagal suaugusių pradinio ugdymo programą organizuojamas vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais 2011–2013 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais.

63. Laisvės atėmimo vietose pradinio ugdymo programa įgyvendinama:

63.1. asmenims iki 16 metų, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė, skiriant savarankišką mokymąsi arba jungtinėse klasėse, laikinosiose grupėse;

63.2. asmenims, vyresniems nei 16 metų, mokymą organizuojant kaip suaugusiųjų mokymą vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais 2011–2013 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais.

IX. VAIKŲ, BESIGYDANČIŲ STACIONARINĖJE ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOJE, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

64. Ugdymas stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje organizuojamas pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą ir su sveikatos apsaugos ministru suderintą Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašą:

64.1. Ligoninės mokykla ar jai priskirta kita bendrojo ugdymo mokykla (toliau – ligoninės mokykla) ir sanatorijos mokykla, įgyvendindama pradinio ugdymo programą, rengia mokyklos ugdymo planą vadovaudamasi Bendrojo ugdymo planu ir kitais pradinį ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais.

64.2. Pagal kiekvienam mokiniui ligoninės mokykloje sudaromą individualų ugdymo planą, 1–4 klasių mokiniams skiriama 13 pamokų per savaitę. Mokiniai renkasi savo poreikius ir polinkius atitinkančias neformaliojo švietimo veiklas.

64.3. Atskira klasė ligoninės mokykloje komplektuojama susidarius penkių ar didesnei mokinių grupei, esant 1–4 mokiniams komplektuojama jungtinė klasė.

64.4. Mokiniai, kuriems taikomas lovos režimas, mokomi individualiai.

65. Ugdymo organizavimas sanatorijos mokykloje:

65.1. sanatorinė mokykla, skirta mokiniams, kuriems reikia sveikatą tausojančio režimo, pradinį ugdymą organizuoja vadovaudamasi Bendruoju ugdymo planu neviršydama minimalaus mokinio pamokų skaičiaus per savaitę ir koreguodama ugdymo planus pagal ligos pobūdį ir gydytojų rekomendacijas;

65.2. kiekvienam mokiniui sanatorijos mokykloje sudaromas individualus ugdymo planas;

65.3. dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę Bendrajai programai sanatorijos mokykloje, skirtoje vaikams, atvykusiems trumpai gydytis į sanatoriją, įgyvendinti:

Dalykai	Minimalus savaitinių pamokų skaičius dalykui
	1–2 klasės	3–4 klasės	pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	2	2	4
Kalbos:
Lietuvių kalba (gimtoji)	14	14	28
Užsienio kalba	2	4	8
Matematika	8	8	16
Pasaulio pažinimas	4	4	8
Dailė ir technologijos	4	4	8
Muzika
Kūno kultūra
Maksimalus pamokų skaičius mokiniui	1 kl. – 16 2 kl. – 18	3 kl. – 18 4 kl. – 19	71
Neformalusis švietimas	4		4

65.4. dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę bendrajai programai sanatorijos mokykloje, skirtoje vaikams, sergantiems įvairiomis tuberkuliozės formomis, įgyvendinti:

Dalykai	Minimalus savaitinių pamokų skaičius dalykui
	1–2 klasės	3–4 klasės	pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	2	2	4
Kalbos:
Lietuvių kalba (gimtoji)	14	14	28
Užsienio kalba	2	4	6
Matematika	8	8	16
Pasaulio pažinimas	4	4	8
Dailė ir technologijos	4	4	8
Muzika	2	2	4
Kūno kultūra	6	6	12
Minimalus privalomų pamokų skaičius	1 kl. – 20 2 kl. – 22	3 kl. – 22 4 kl. – 22	86
Valandos, skiriamos mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti	5		5
Maksimalus pamokų skaičius mokiniui	1 kl. – 20 2 kl. – 23	3 kl. – 23 4 kl. – 23	89
Neformalusis švietimas	6		6

IV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

I . BENDROSIOS NUOSTATOS

66. Mokykla, rengdama Mokyklos ugdymo planą, turi atsižvelgti į specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymosi poreikius ir numatyti šių poreikių tenkinimo tvarką: priimti sprendimus dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokymosi krūvio (planuoti privalomas, specialiąsias pamokas), psichologinės, socialinės pedagoginės, specialiosios pedagoginės ir (ar) specialiosios pagalbos teikimo, mokymosi aplinkos pritaikymo, aprūpinimo ugdymui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis ir specialiosiomis mokymo priemonėmis.

67. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ugdyti dalykų Bendrąją programą pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi poreikius, mokyklos vaiko gerovės komisijos, mokykloje dirbančių švietimo pagalbos specialistų rekomendacijas. Mokykloje nesant švietimo pagalbos specialistų, mokytoją konsultuoja mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai.

68. Organizuodama specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymą, mokykla atsižvelgia į:

68.1. mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius ir galimai juos sukėlusias priežastis (sutrikimus, negalias, aplinkos veiksnius);

68.2. ar mokiniai ugdomi bendrojo ugdymo mokyklos bendrojo ugdymo klasėje, ar bendrojo ugdymo mokykloje ar klasėje, skirtoje specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, bei namie;

68.3. ugdymo programą (Bendrąją programą, pritaikytą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių);

68.4. turimas mokymo lėšas;

68.5. mokymosi aplinką.

69. Mokykla, sudarydama mokyklos, klasės ar specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio individualų ugdymo planą:

69.1. turi vadovautis Bendrajame ugdymo plane pradinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų, nurodytų Bendrojo ugdymo plano 20.3, 20.4 punktuose, skaičiumi;

69.2. gali iki 20 procentų koreguoti dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičių, išskyrus atvejus, kai ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrojo plano 92 punktu;

69.3. gali keisti dalykams skirtų pamokų skaičių (mažinti, didinti), o vietoj neįrašytų dalykų, nurodytų Bendrojo ugdymo plano 72 punkte, gali planuoti specialiąsias pamokas ir (ar) didinti pamokų skaičių, skirtą meniniam ugdymui, kitiems dalykams mokyti, papildomai mokytojo pagalbai teikti. Mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba – lietuvių (valstybinei) kalbai mokyti;

69.4. turi išlaikyti mokiniui Bendrajame ugdymo plane nurodytą minimalų pamokų skaičių pradinio ugdymo programai įgyvendinti. Nežymų ir vidutinį intelekto sutrikimą turintiems mokiniams ir besimokantiems pagal adaptuotą, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui pritaikytą Bendrąją programą ar pagal specialiojo pradinio ugdymo programą, kurių ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 20.3, 20.4 punktais, mokykla gali 1–2 pamokomis mažinti minimalų privalomų pamokų skaičių mokiniui, didindama neformaliojo švietimo valandų skaičių;

69.5. bendrą pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičių gali mažinti ar didinti 1–2 pamokomis, išskyrus atvejus, kai ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 92 punktu;

69.6. per mokslo metus mokyklos vaiko gerovės komisijai ar pedagoginei psichologinei tarnybai įvertinus ir rekomendavus, gali keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių;

69.7. intensyvindama mokiniui teikiamą specialiąją pedagoginę ar mokytojo papildomą pagalbą, nustatytam laikotarpiui gali skirti papildomų pamokų kiekvienam mokiniui individualiai ar mokinių grupei;

69.8. turi užtikrinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo tęstinumą ir nuoseklumą;

69.9. specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, atsižvelgdama į mokinio sveikatos sutrikimus ir mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas, gali trumpinti pamokų trukmę 5 minutėmis, o sutaupytą laiką skirti mokinių veiklai keisti, pertraukoms organizuoti.

70. Mokykla, vykdydama formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičių grupėje, atsižvelgusi į mokymo lėšas, mokinių poreikius, turimas mokymo (-si) sąlygas ir mokymo priemones gali nustatyti pati.

71. Turintiesiems kompleksinių sutrikimų, kai intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į intelekto sutrikimą, vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 90–92 punktais, planuojant specialiąją pedagoginę pagalbą kitoms sutrikusioms funkcijoms lavinti:

71.1. specialiosios lavinamosios klasės mokytojas mokiniams, turintiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, ir mokiniams, turintiems kompleksinių sutrikimų, kai vidutinis, žymus ir labai žymus intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, rengia individualią ugdymo programą;

71.2. mokykla gali organizuoti šių klasių užimtumą ir mokinių atostogų metu (išskyrus vasarą). Aukštesniųjų klasių mokiniai, vykdantys socialinės veiklos programas, gali mokytojui padėti organizuoti šią veiklą.

72. Mokyklos vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymu, tėvų (globėjų) pritarimu mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, gali:

72.1. nesimokyti ar pradėti vėliau mokytis užsienio kalbos (kurtieji ir neprigirdintys, turintys autizmą (normalaus intelekto), turintys vidutinį ir žymų kalbos neišsivystymą, elgesio, emocijų ir socialinės raidos sutrikimų, skaitymo ir/ar rašymo sutrikimų, vidutinį ir labai žymų judesio ir padėties sutrikimą, ribotą ar sutrikusį intelektą, sergantys psichikos ligomis, taip pat ir tautinės mažumos kalba besimokantys įvardytų sutrikimų turintys mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių;

72.2. nesimokyti muzikos (sutrikusios klausos mokiniai), o kurtieji visai nesimoko muzikos;

72.3. būti atleidžiami nuo technologijų pamokų (judesio ir padėties sutrikimų turintys mokiniai);

72.4. vietoj Bendrojo ugdymo plano 72.1, 72.2, 72.3 punktuose nurodytų dalykų mokykla gali tenkinti mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, organizuodama specialiąsias pamokas, teikdama papildomą mokytojo pagalbą, o tautinės mažumos kalba besimokantiems, kurtiesiems ir neprigirdintiems mokiniams skirdama pamokų lietuvių valstybinei kalbai mokyti;

72.5. bendrojo ugdymo klasėse besimokantiems mokiniams visi ugdymo plano keitimai, susiję su atleidimu nuo dalykų mokymosi, įforminami direktoriaus įsakymu.

II. mokinių, TURINČIŲ Specialiųjų UGDYMOSI poreikių, mokymosi pasiekimų vertinimas

73. Mokinio, kuriam rekomenduota mokytis pagal Bendrąją programą arba specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui pritaikytą Bendrąją programą, atsižvelgiant į programos pritaikymo lygį, mokinio mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 37–39 punktų nuostatomis.

III. PSICHOLOGINĖS PAGALBOS, Specialiosios pedagoginės PAGALBOS, SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS PAGALBOS ir specialiosios pagalbOS teikImaS

74. Psichologinė pagalba, specialioji pedagoginė pagalba, socialinė pedagoginė pagalba, specialioji pagalba teikiamos vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro tvirtinamomis tvarkomis.

75. Mokykloje nesant specialiojo pedagogo (tiflopedagogo, surdopedagogo, logopedo), kiekvienam specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui, kuriam mokyklos vaiko gerovės komisija nustatytu laikotarpiu rekomendavo papildomą specialiąją pedagoginę pagalbą, turi būti skiriama nuo 2 iki 4 valandų per savaitę individualioms konsultacijoms ir (ar) papildomai mokytojo pagalbai. Mokykloje mokiniui, turinčiam vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, specialiąją pagalbą teikia mokytojo padėjėjas.

IV. SPECIALIŲJŲ MOKYKLŲ Parengiamosios klasės, skirtos kurtiems ir neprigirdintiems, sutrikusios regos, sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimų turintiems mokiniams, ugdymo organizavimas

76. Mokinių, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (kurtiems ir neprigirdintiems, sutrikusios regos, sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimų turintiems mokiniams), Bendrojoje programoje numatytiems pasiekimams pasiekti per ilgesnį laiką skiriami papildomi privalomo ugdymo metai parengiamajai klasei, kurios ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 20.3, 20.4 punktuose 1–2 klasių ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičiumi per savaitę vieniems metams. Atskiriems dalykams numatytas pamokų skaičius gali būti keičiamas, atsižvelgiant į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, išlaikant mokiniui minimalų privalomų pamokų skaičių per savaitę.

77. Ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 20.3, 20.4 punktais:

77.1. kurtiems ir neprigirdintiems vaikams:

77.1.1. vietoj kalboms skiriamų pamokų organizuojamos komunikacinės veiklos pamokos (7–8 pamokos per savaitę), kurias sudaro šios veiklos sritys: lietuvių kalba, bendravimas ir viena savaitinė pamoka lietuvių gestų kalbai mokyti;

77.1.2. pažintinės veiklos pamokos apima socialinę, kultūrinę veiklą, gamtinės aplinkos pažinimą, elementarių matematinių vaizdinių su(si) formavimą (6–7 pamokos per savaitę);

77.1.3. meninės veiklos pamokas sudaro muzikos ritmikos mokymasis ir dailės sričių pažinimas (3 pamokos per savaitę);

77.1.4. dalykinei praktinei veiklai skiriamos 3 pamokos per savaitę;

77.1.5. kūno kultūrai skiriamos 2–3 pamokos per savaitę;

77.1.6. tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo individualioms pratyboms skiriamos 2 pamokos (kochlearinių implantų naudotojams 2–3 pamokos) per savaitę kiekvienam mokiniui. Tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualios pratybos vyksta per komunikacinės ir pažintinės veiklos pamokas (specialiųjų pratybų ir minėtų pamokų turinys turi derėti).

77.2. Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos vaikų ugdymo plane turi būti skiriama specialiųjų pamokų tarčiai, kalbai ir klausai lavinti. Individualioms pratyboms skiriama viena pamoka kiekvienam mokiniui. Ugdymo planas sudaromas vadovaujantis bendrojo plano 20.3, 20.4 punktais.

77.3. Sutrikusios regos vaikų ugdymo plane būtina skirti specialiąją pamoką, skirtą abilitacinėms pratyboms (sensomotorikai ir regėjimui lavinti).

v. mokinių, TURINČIŲ Specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymas namie

78. Dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokymo namie ugdymo turinys formuojamas parenkant ugdymo sritis, pritaikant dalykų programas pagal šių mokinių gebėjimus, ugdymosi poreikius ir atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas.

79. Dėl ligos ar patologinės būklės negalintiems mokytis mokykloje specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, neturintiems intelekto sutrikimų, skiriamas Bendrojo ugdymo plano 60.4 punkte nurodytas valandų skaičius, iš jų 1–2 pamokas galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

80. Tautinės mažumos kalba besimokantiems specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, neturintiems intelekto sutrikimų, ugdyti namie skiriamas Bendrojo ugdymo plano 60.4 punkte nurodytas valandų skaičius, 2 papildomas valandas būtina skirti lietuvių valstybinei kalbai mokyti.

81. Kurčią ar neprigirdintį vaiką namie ugdantis surdopedagogas ar logopedas, atsižvelgdamas į individualius vaiko gebėjimus ir klausos sutrikimo laipsnį, kartu su tėvais (globėjais) individualiai pritaiko mokiniui programą, lavina vaiko gebėjimus, konsultuoja tėvus (globėjų).

82. Nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokantiems nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams mokyti namie skiriamos 6 valandos per savaitę. Šios valandos skiriamos kalbiniam, matematiniam, socialiniam ugdymui ir specialiosioms pamokoms mokinio specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti.

83. Vidutinio, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir tautinės mažumos kalba besimokančių nežymaus, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdyti namie skiriamos 6 valandos per savaitę.

83.1. Ugdymas organizuojamas atskiromis veiklos – komunikacinės, pažintinės, orientacinės, meninės ir darbinės sritimis.

83.2. Mokinį namie ugdo specialusis pedagogas, kuris, atsižvelgdamas į individualius kiekvieno vaiko gebėjimus ir specialiuosius ugdymosi poreikius, kartu su tėvais (globėjais) individualiai pritaiko mokiniui bendrąją pradinio ugdymo programą, lavina jo gebėjimus ir įgūdžius, konsultuoja tėvus (globėjus);

83.3. Žymiai ar labai žymiai sutrikusio intelekto vaikams, turintiems judesio ir padėties sutrikimų, organizuojant mokymą namie, rekomenduojama 1–2 valandas per savaitę skirti gydomajai mankštai.

VI. MOKINIŲ, TURINČIŲ Specialiųjų UGDYMOSI poreikių, neturinčių intelekto sutrikimų, ir mokinių, TURINČIŲ kompleksinių sutrikimų, kurių sutrikimų derinio dalis nėra intelekto sutrikimas, ir šiuos sutrikimus turinčių mokinių, besimokančių mokyklose tautinės mažumos kalba, ugdymas

84. Bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklų bendrojo ugdymo klasėse besimokančių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal Bendrąją programą ar pritaikytą Bendrąją programą, ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 20.3, 20.4 punktuose dalykų programoms įgyvendinti nurodytu savaitinių pamokų skaičiumi.

85. Sutrikusios klausos mokiniams (kurtiesiems ir neprigirdintiesiems) ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 20.3, 20.4 punktais. Mokykla, atsižvelgdama į klausos netekimo laiką, kalbos išsivystymo lygį, turimus tarties įgūdžius ir gebėjimą bendrauti sakytine kalba ar lietuvių gestų kalba, ugdymo plane skiria:

85.1. lietuvių gestų kalbai 2–3 pamokas, lietuvių (valstybinei) kalbai 6–8 pamokas, dalykinei praktinei veiklai 2–3 pamokas (vietoj dailės ir technologijų pamokų), dailei – 1 pamoką, muzikinei ritmikai – 2 pamokas (vietoj muzikos);

85.2. tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo individualioms pratyboms – 2 pamokos (kochlearinių implantų naudotojams 2–3 pamokas) kiekvienam mokiniui per savaitę. Tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo individualios pratybos vyksta per lietuvių kalbos pamokas ar po pamokų (pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti);

85.3. kurtieji ir neprigirdintieji mokomi totaliosios komunikacijos, žodiniu ar dvikalbiu metodu atsižvelgiant į individualius kiekvieno mokinio gebėjimus bei tėvų (globėjų) pageidavimus.

86. Sutrikusios regos mokinių ugdymo plane specialiųjų pamokų skiriama sensomotorikai ir regėjimui lavinti, mokymui individualizuoti ir diferencijuoti. Ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 20.3, 20.4 punktais:

86.1. kiekvienam silpnaregiui mokiniui, kuriam gresia pavojus apakti, individualioms pratyboms (iki ketverių metų) mokyti Brailio rašto skiriama po 1 pamoką per savaitę, kursas gali būti intensyvinamas;

86.2. kiekvienam aklam (regėjimo aštrumas nuo šviesos pojūčio iki 0,04) ir silpnaregiui (regėjimo aštrumas 0,05–0,1) mokiniui regėjimui lavinti galima skirti po 1 pamoką per savaitę (turint mokymo lėšų). Šis kursas gali būti intensyvinamas;

86.3. kiekvienam nereginčiam mokiniui mobilumo lavinimo individualioms pratyboms skiriama po 1 pamoką per savaitę. Šios pamokos gali būti skiriamos ir kasdienio gyvenimo bei komunikaciniams įgūdžiams ugdyti;

86.4. tiflopedagoginė pagalba, teikiama aklam ir žymią silpnaregystę (regėjimo aštrumas su korekcija geriau matančia akimi nuo 0,05 iki 0,1) turinčiam mokiniui, besimokančiam pagal pradinio ugdymo programą, yra privaloma ir teikiama ne mažiau nei 2 valandas per savaitę.

87. Kurčneregių mokinių ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 92 punktu. Ugdyti kurčneregį gali tiflopedagogas arba surdopedagogas pagal mokinio individualią ugdymo programą.

88. Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos mokiniams specialiųjų pamokų skiriama tarčiai, kalbai ir klausai lavinti. Ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 20.3, 20.4 punktais:

88.1. individualioms ir grupinėms pratyboms 1–4 klasėse skiriama po 1 pamoką kiekvienam mokiniui per savaitę;

88.2. žymius ar labai žymius kalbos ir kitus komunikacijos sutrikimus turintiems mokiniams, bendraujantiems alternatyvios komunikacijos būdu, tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo individualias ir grupines pratybas galima integruoti į komunikacinės, pažintinės veiklos ir į lietuvių kalbos pamokas. Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti.

89. Judesio ir padėties sutrikimų turintiems mokiniams specialiųjų pamokų skiriama gydomajai kūno kultūrai, sensomotorikai lavinti, kompiuteriniams įgūdžiams formuoti, komunikaciniams gebėjimams ugdyti. Ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 20.3, 20.4 punktais:

89.1. 4–8 mokinių, turinčių judesio ir padėties sutrikimų, grupei būtina skirti 2–3 gydomosios kūno kultūros pamokas per savaitę;

89.2. sensomotorikai lavinti, kompiuteriniams įgūdžiams formuoti, komunikaciniams gebėjimams ugdyti skiriama po pamoką per savaitę kiekvienoje klasėje;

89.3. individualioms gydomosios kūno kultūros pratyboms skiriama po 2 pamokas per savaitę kiekvienam mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi (vidutinio, labai žymaus laipsnio) ar turinčiam vidutinių, žymių ar labai žymių judesio ir padėties sutrikimų;

89.4. gydomosios kūno kultūros ar pratybų pamokos organizuojamos ne didesnei kaip 10 mokinių grupei.

VII. Specialiųjų UGDYMOSI POREIKIŲ turinčių mokinių, turinčių intelekto sutrikimų, ir mokinių, turinčių kompleksinių sutikimų, kurių SUTRIKIMO derinio dalis yra intelekto sutrikimas, ir šiuos sutrikimus turinčių mokinių, besimokančių mokyklose tautinės mažumos kalba, ugdymas

90. Mokiniams, turintiems nežymų intelekto sutrikimą, besimokantiems pagal pritaikytą Bendrąją pradinio ugdymo programą, ugdymo planai rengiami:

90.1. vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 20.3, 20.4 punktuose dalykų programoms įgyvendinti nurodytu savaitinių pamokų skaičiumi, kuris gali būti keičiamas iki 15 proc.;

90.2. mokiniams, turintiems nežymų intelekto sutrikimą ir kompleksinių sutrikimų, kurių derinio dalis yra nežymus intelekto sutrikimas, ugdymo plane reikia skirti specialiųjų pamokų sutrikusioms funkcijoms lavinti ir individualiai ar grupinei specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

91. Mokiniams, turintiems vidutinį intelekto sutrikimą, besimokantiems pagal pritaikytą Bendrąją programą, mokykla, atsižvelgusi į mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, specialistų rekomendacijas ir ugdymo formą, ugdymo planą sudaro:

91.1. vadovaudamasi Bendrojo ugdymo plano 20.3, 20.4 punktais dalykų programoms įgyvendinti nurodytu savaitinių pamokų skaičiumi, kurį galima koreguoti iki 20 procentų, arba Bendrojo ugdymo plano 92 punktu ugdymą organizuoja atskiromis veiklos sritimis;

91.2. mokiniams, turintiems vidutinį intelekto sutrikimą ir kompleksinių sutrikimų, kurių derinio dalis yra vidutinis intelekto sutrikimas, ugdymo plane reikia skirti specialiųjų pamokų sutrikusioms funkcijoms lavinti ir individuliai ar grupinei specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

92. Mokiniams, turintiems žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą ir ugdomiems bendrojo ugdymo mokyklų klasėse, skirtose žymiai ir labai žymiai sutrikusio intelekto mokiniams, ar bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose žymiai ir labai žymiai sutrikusio intelekto mokiniams pagal specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams pritaikytą Bendrąją programą, atskiros veiklos planuojamos lentelėje nurodytam minimaliam pamokų skaičiui atskiriems ugdymo metams (klasei). Šios veiklos mokytojo nuožiūra gali būti jungiamos, keičiamos atsižvelgiant į mokinio poreikius, sveikatos būklę:

Ugdymo metai, klasė Dalykai	1–2 klasės		3–4 klasės		Iš viso pamokų per 4 ugdymo metus
Dorinis ugdymas (tikyba, etika)	2		2		4
Komunikacinė veikla arba Kalbos ir bendravimo ugdymas*	8–10		8–10		16–20
Pažintinė veikla	6–8	20	6–8	20	12–16
Orientacinė veikla	6		6		12
Meninė veikla	4–9		4–9		8–12
Fizinė veikla	4–9		4–9		8–12
Minimalus pamokų skaičius mokiniui	20/20		20/20		80
Valandos, skirtos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti	6		8		14
Specialioji veikla**
Maksimalus mokinio pamokų skaičius	22/24		24/24		91
Neformalusis švietimas	4		4		8

Pastaba. Kalbos ir bendravimo ugdymas*– veikla, kurią sudaro gestų kalba, sakytinė ir rašytinė lietuvių kalba, yra skiriama kurtiems ir neprigirdintiems vaikams ir kitų komunikacijos sutrikimų turintiems vaikams, naudojantiems alternatyvią komunikaciją.

Specialioji veikla** skiriama sutrikusioms funkcijoms lavinti, specialiajai pedagoginei pagalbai teikti atsižvelgiant į mokinio sutrikimų pobūdį.

Individualioms gydomosios kūno kultūros pratyboms skiriama po 2 pamokas per savaitę kiekvienam mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi ar turinčiam vidutinių, žymių ar labai žymių judesio ir padėties sutrikimų.

Individualioms ir grupinėms specialiosioms, logopedinėms pratyboms 1–4 klasėse skiriama po 1 pamoką per savaitę kiekvienam mokiniui, turinčiam kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų.

_________________

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-1489, 2011-07-29, Žin., 2011, Nr. 100-4703 (2011-08-06), i. k. 1112070ISAK00V-1489

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. V-1017 "Dėl 2011–2013 metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano" pakeitimo