@D1=19950418;D2=19960704;D3=19960909

Pakeitimai:

 1.

 Parlamentas, Įstatymas

{#19960620AA1395 ;} Nr. 1-1395, 96.06.20, Žin., 1996, Nr. 64-1505 (96.07.05)

 LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO STATUTO 17

 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 2.

 Parlamentas, Įstatymas

{#19960704AA1433 ;} Nr. 1-1433, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

 LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO STATUTO 1, 2,

 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 20, 30 STRAIPSNIŲ

 PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 Pastaba:

  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 1,  2, 3, 4, 5, 6,  7, 8,

9, 10, 11, 15, 17,  18, 20, 30 straipsnių pakeitimo  ir papildymo

1  straipsnio  pirmosios  dalies  nuostatos  galioja  iki   naujų

Civilinio  proceso  ir  Baudžiamojo  proceso  kodeksų priėmimo ir

įsigaliojimo.

 Parlamentas, Įstatymas

{#19960709AA1446 ;} Nr. 1-1446, 96.07.09, Žin., 1996, Nr. 67-1607 (96.07.17)

 LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 13, 17, 18, 19, 20, 21, 27,

 29, 36, 42, 58, 60, 62 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, LIETUVOS

 AUKŠČIAUSIOJO TEISMO STATUTO 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11,

 15, 17, 18, 20, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, BAUDŽIAMOJO

 PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, CIVILINIO PROCESO KODEKSO

 PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMŲ ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS

 *** Pabaiga ***

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS

                            ĮSTATYMAS

                1995 m. balandžio 18 d. Nr.I-856

                             Vilnius

             LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO STATUTAS

     Lietuvos Aukščiausiojo  Teismo veiklą reglamentuoja Lietuvos

Respublikos Konstitucija,  Lietuvos Respublikos  teismų  ir  kiti

įstatymai. Lietuvos  Aukščiausiojo  Teismo  statuto  paskirtis  -

sureguliuoti Aukščiausiojo  Teismo veiklą, kurios nereglamentuoja

galiojantys  įstatymai,   ir  užtikrinti,   kad  būtų  efektyviai

atliekamos Aukščiausiojo Teismo funkcijos.

       I skyrius. AUKŠČIAUSIOJO TEISMO STATUSAS IR SUDĖTIS

     1  straipsnis.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra kasacinė

instancija:

     1)   Apeliacinio   teismo   sprendimams,  nuosprendžiams  ir

nutartims, priimtiems apeliacinės instancijos teisme;

     2)  apygardų  teismų  sprendimams, nuosprendžiams, nutartims

ir nutarimams, priimtiems pirmosios instancijos teisme.

     Aukščiausiojo  Teismo  senatas  pagal  Aukščiausiojo  Teismo

pirmininko    teikimą    nagrinėja    bylas   dėl   įsiteisėjusių

Aukščiausiojo  Teismo  kolegijų  nutarčių  ar  Apeliacinio teismo

kasacinių  nutarčių,  jeigu  Senato  sprendimas  būtų reikšmingas

vienodos teismų praktikos taikant įstatymus formavimui.

     Aukščiausiasis  Teismas  formuoja  vienodą  teismų  praktiką

taikant įstatymus. Jis:

     1)  skelbia Aukščiausiojo Teismo senato sprendimus, priimtus

pagal   Aukščiausiojo  Teismo  pirmininko  teikimą  išnagrinėtose

bylose,  ir  Senato  aprobuotus  Aukščiausiojo Teismo kolegijų ir

kitų   teismų   sprendimus.   Į   Aukščiausiojo   Teismo   senato

sprendimuose  ir Senato aprobuotuose teismų sprendimuose esančius

įstatymo   taikymo   išaiškinimus   turi   atsižvelgti   teismai,

valstybinės  ir  kitos  institucijos,  taip  pat  kiti  subjektai

taikydami tuos pačius įstatymus;

     2) analizuoja teismų praktiką įstatymų taikymo klausimais;

     3)  susipažindamas su apygardos teismų ir Apeliacinio teismo

darbu  vietose  bei  kitais  būdais konsultuoja teisėjus įstatymų

taikymo  klausimais.  Aukščiausiasis  Teismas gali konsultuoti ir

apylinkių teismų teisėjus.

     Aukščiausiasis   Teismas,   neviršydamas   savo  įgaliojimų,

sprendžia klausimus, kylančius iš tarptautinių sutarčių.

     Aukščiausiasis  Teismas  turi  teisę  pareikšti  pastabas ir

pasiūlymus dėl rengiamų įstatymų projektų.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960704AA1433 ;} Nr. 1-1433, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

     2  straipsnis.  Aukščiausiąjį  Teismą  sudaro  Aukščiausiojo

Teismo    pirmininkas,    skyrių    pirmininkai    ir   teisėjai.

Aukščiausiajame  Teisme  yra  Baudžiamųjų bylų skyrius, Civilinių

bylų skyrius ir Aukščiausiojo Teismo senatas.

     Prie  Aukščiausiojo  Teismo  veikia  Generalinė prokuratūra.

Jos   veiklą  reglamentuoja  Lietuvos  Respublikos  Konstitucija,

Lietuvos  Respublikos  teismų,  Lietuvos Respublikos prokuratūros

ir kiti įstatymai.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960704AA1433 ;} Nr. 1-1433, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

     3  straipsnis.  Aukščiausiojo  Teismo valdžios simboliai yra

Lietuvos  valstybės  vėliava  ir  Lietuvos  valstybės herbas. Jie

privalomi  Aukščiausiojo  Teismo senato ir kitose teismo posėdžių

salėse, taip pat Aukščiausiojo Teismo pirmininko kabinete.

     Aukščiausiojo  Teismo  teisėjų  valdžios  simboliai  vykdant

teisingumą  yra  mantija  ir  ženklas  - Lietuvos valstybės herbo

atvaizdas.

     Aukščiausiojo   Teismo   buveinė  yra  Lietuvos  Respublikos

sostinėje Vilniuje.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960704AA1433 ;} Nr. 1-1433, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

           II skyrius. AUKŠČIAUSIOJO TEISMO SENATAS

     4    straipsnis.    Aukščiausiojo   Teismo   senatą   sudaro

Aukščiausiojo  Teismo  pirmininkas,  skyrių pirmininkai, taip pat

penki  Baudžiamųjų bylų skyriaus ir penki Civilinių bylų skyriaus

didesnį  Aukščiausiojo  Teismo  teisėjo  darbo  stažą  turintieji

teisėjai.  Kiti  Aukščiausiojo  Teismo  teisėjai  gali  dalyvauti

Aukščiausiojo  Teismo  senato  posėdžiuose  su  patariamojo balso

teise, išskyrus posėdžius, kuriuose nagrinėjamos bylos.

     Aukščiausiojo  Teismo  senato  pirmininkas yra Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas.

     Aukščiausiojo  Teismo  senatas  iš  savo  narių renka Senato

sekretorių.

 Straipsnio pakeitimai:

{#19960704AA1433 ;} Nr. 1-1433, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

     5 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senatas:

     1)  nagrinėja  bylas  pagal  Aukščiausiojo Teismo pirmininko

teikimus.   Į   Senato  sprendimuose  esančius  įstatymų  taikymo

išaiškinimus   turi   atsižvelgti   teismai,  valstybinės,  kitos

institucijos,  taip  pat  kiti  subjektai  taikydami  tuos pačius

įstatymus;

     2)  aprobuoja  teismų  sprendimus, į kurių išaiškinimus turi

atsižvelgti  teismai,  valstybinės,  kitos institucijos, taip pat

kiti subjektai taikydami tuos pačius įstatymus;

     3)    nagrinėja    įstatymų    taikymo   teismų   praktikoje

apibendrinimo rezultatus;

     4)  svarsto  Aukščiausiojo  Teismo pirmininko pasiūlytas šio

Teismo skyrių pirmininkų kandidatūras;

     5)  skiria Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminų komisiją ir

tvirtina jos nuostatus;

     6)  renka  Aukščiausiojo  Teismo  teisėjų  garbės  teismą ir

tvirtina jo nuostatus;

     7)  nagrinėja  skundus  dėl teisėjų egzaminų komisijų išvadų

ir Teisėjų garbės teismo sprendimų.

     Aukščiausiojo  Teismo  senato posėdžiuose bylos nagrinėjamos

pagal  Lietuvos  Respublikos  baudžiamojo  proceso  ir  Civilinio

proceso  kodeksų  taisykles.  Darbo  pasitarimo  kambaryje tvarką

nustato Aukščiausiojo Teismo senato patvirtintas reglamentas.

     Šio  straipsnio  pirmosios  dalies 2 ir 3 punktuose numatyti

klausimai   rengiami  ir  svarstomi  pagal  Aukščiausiojo  Teismo

senato patvirtintų nuostatų reikalavimus.

     Aukščiausiojo  Teismo  senato  sprendimai,  Senato aprobuoti

teismų   sprendimai   bei   įstatymų  taikymo  teismų  praktikoje

apibendrinimo    rezultatai    skelbiami   Aukščiausiojo   Teismo

biuletenyje.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960704AA1433 ;} Nr. 1-1433, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

     6   straipsnis.   Aukščiausiojo  Teismo  senato  pirmininkui

aprobuotinus  teismų  sprendimus paprastai siūlo bylą nagrinėjusi

Aukščiausiojo  Teismo  teisėjų  kolegija. Siūlydama Aukščiausiojo

Teismo  senatui  aprobuoti  teismo  sprendimą,  teisėjų  kolegija

kartu   pateikia   Senato   nutarimo   dėl  sprendimo  aprobavimo

projektą.

     Teisę   siūlyti   Aukščiausiojo  Teismo  senato  pirmininkui

Senate  svarstytinus įstatymų taikymo teismų praktikoje klausimus

turi   Aukščiausiojo   Teismo  skyrių  pirmininkai  ir  teisėjai,

Apeliacinio  teismo  ir  apygardų  teismų pirmininkai, teisingumo

ministras, generalinis prokuroras. Pasiūlymai teikiami raštu.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960704AA1433 ;} Nr. 1-1433, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

     7   straipsnis.  Aukščiausiojo  Teismo  senato  pirmininkas,

gavęs   skundų   dėl   teisėjų  garbės  teismų  sprendimų,  esant

reikalui,  gali  pavesti  Aukščiausiojo  Teismo  teisėjui atlikti

papildomą  patikrinimą.  Jis turi būti baigtas prieš dvi savaites

iki Aukščiausiojo Teismo senato posėdžio.

     Aukščiausiojo   Teismo  senatas,  nagrinėdamas  skundus  dėl

egzaminų   komisijų   išvadų,   išklauso   egzaminuotus  asmenis,

egzaminų  komisijų  pirmininkus,  jeigu reikia, ir kitus komisijų

narius,  ir  po to priima nutarimą. Nustatęs, kad egzaminuojamojo

asmens   skundas  yra  pagrįstas,  Aukščiausiojo  Teismo  senatas

panaikina  Aukščiausiojo  Teismo  egzaminų  komisijos  išvadą  ir

sudaro  kitą  komisiją pakartotiniams egzaminams. Panaikinęs kitų

Lietuvos    teismų    teisėjų    egzaminų    komisijos   išvadas,

Aukščiausiojo   Teismo   senatas   pasiūlo  Aukščiausiojo  Teismo

pirmininkui  ir  teisingumo  ministrui sudaryti kitą komisiją šio

asmens pakartotiniams egzaminams.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960704AA1433 ;} Nr. 1-1433, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

     8   straipsnis.   Aukščiausiojo   Teismo  senato  posėdžius,

išskyrus  tuos,  kuriuose  nagrinėjamos bylos pagal Aukščiausiojo

Teismo  pirmininko  teikimą,  šaukia  Aukščiausiojo Teismo senato

pirmininkas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.

     Senato  posėdžiuose  dalyvauja  Senato nariai. Aukščiausiojo

Teismo   teisėjai,   nesantys   Senato   nariais,   kitų   teismų

pirmininkai,   jų   pavaduotojai,   skyrių  pirmininkai  ir  kiti

teisėjai  Aukščiausiojo  Teismo senato posėdžiuose gali dalyvauti

su  patariamojo  balso  teise.  Senato  posėdžiuose taip pat turi

teisę  dalyvauti  ir pasisakyti svarstomais klausimais teisingumo

ministras bei generalinis prokuroras.

     Aukščiausiojo   Teismo   senato  pirmininkas  turi  teisę  į

Aukščiausiojo  Teismo  senato posėdį pakviesti ir kitų asmenų bei

leisti jiems pasisakyti.

     Aukščiausiojo  Teismo senato posėdžio darbotvarkė pranešama,

dokumentų   projektai  išsiunčiami  Aukščiausiojo  Teismo  senato

nariams,  Apeliacinio  teismo  ir  apygardų  teismų pirmininkams,

teisingumo  ministrui,  generaliniam  prokurorui  ne  vėliau kaip

prieš dešimt dienų iki posėdžio.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960704AA1433 ;} Nr. 1-1433, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

     9   straipsnis.  Aukščiausiojo  Teismo  senato  posėdis  yra

teisėtas,  jeigu  jame  dalyvauja  ne  mažiau  kaip du trečdaliai

Aukščiausiojo Teismo senato narių.

     Aukščiausiojo    Teismo   senato   posėdžiui   pirmininkauja

Aukščiausiojo   Teismo   senato   pirmininkas,   o  jo  nesant  -

Aukščiausiojo   Teismo   pirmininko  pareigas  einantis  skyriaus

pirmininkas.

     Pranešimus  dėl  aprobuotinų  teismų  sprendimų  ir įstatymų

taikymo  teismų  praktikoje  apibendrinimo  rezultatų daro Senato

pirmininko  paskirti  Aukščiausiojo  Teismo  skyrių  pirmininkai,

Senato nariai arba kiti Aukščiausiojo Teismo teisėjai.

     Aukščiausiojo   Teismo   senato  nutarimai  priimami  atviru

balsavimu.  Nutarimas  laikomas  priimtu,  jeigu  už  jį  balsavo

dauguma  dalyvavusių  posėdyje Aukščiausiojo Teismo senato narių.

Balsams   pasiskirsčius  po  lygiai,  lemia  posėdžio  pirmininko

balsas.

     Aukščiausiojo   Teismo   senato  nutarimus  pasirašo  Senato

pirmininkas ir sekretorius.

     Aukščiausiojo  Teismo  senato nutarimai dėl teisėjų egzaminų

komisijos   išvadų   ir   Teisėjų  garbės  teismo  sprendimų  yra

galutiniai.

     Aukščiausiojo  Teismo  senato  posėdyje  rašomas protokolas.

Protokolą pasirašo Senato pirmininkas ir sekretorius.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960704AA1433 ;} Nr. 1-1433, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

     10   straipsnis.  Aukščiausiojo  Teismo  senato  sekretorius

organizuoja,   kad   dokumentų   projektai  būtų  laiku  parengti

posėdžiui,  šių  dokumentų  projektai  ir  posėdžio  darbotvarkės

laiku  išsiųstos  Teismų  įstatymo 21 straipsnio antrojoje dalyje

nurodytiems  pareigūnams, garantuoja tinkamą Aukščiausiojo Teismo

senato   posėdžio   protokolavimą,   kontroliuoja,   kad   Senato

sprendimai   ir   nutarimai  būtų  laiku  perduoti  tarnautojams,

atsakingiems už Aukščiausiojo Teismo biuletenio leidimą.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960704AA1433 ;} Nr. 1-1433, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

      III skyrius. LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PIRMININKO

        IR SKYRIŲ PIRMININKŲ ĮGALIOJIMAI BEI KOMPETENCIJA

     11  straipsnis.  Lietuvos  Aukščiausiojo  Teismo pirmininkas

vadovauja   Teismo   darbui,   tvarko  Teismui  skirtus  biudžeto

asignavimus,    įstatymų    nustatyta   tvarka   valdo,   naudoja

Aukščiausiajam Teismui patikėtą turtą ir juo disponuoja.

     Aukščiausiojo  Teismo  pirmininkas, kaip teisėjas, nagrinėja

bylas   įeidamas  į  bet  kurio  skyriaus  kolegiją.  Jis  teikia

kasacinius   teikimus   dėl   įsiteisėjusių   teismų   sprendimų,

nuosprendžių,   nutarčių   ir  nutarimų  išnagrinėjimo  iš  naujo

kasacine  tvarka,  įstatymų nustatytais atvejais atsisako priimti

ar  priima  kasacinius  skundus  ir perduoda juos teisėjams, taip

pat  sudaro  teisėjų  kolegijas,  sprendžiančias  kasacinių  bylų

iškėlimo ir nagrinėjimo klausimus.

     Aukščiausiojo Teismo pirmininkas:

     1)   paskirsto   Aukščiausiojo   Teismo  teisėjus  ir  kitus

darbuotojus į skyrius;

     2)  organizuoja  Aukščiausiojo Teismo teisėjų kvalifikacijos

kėlimą seminaruose ar kitokia forma;

     3)  tvirtina Aukščiausiojo Teismo aparato struktūrą ir etatų

sąrašą;

     4)   tvirtina   teismo   struktūrinių  padalinių  nuostatus,

darbuotojų pareigines instrukcijas bei raštvedybos taisykles;

     5)   priima  ir  atleidžia  iš  darbo  Aukščiausiojo  Teismo

aparato   darbuotojus,   juos   skatina,o  nusižengusiems  skiria

drausmines nuobaudas;

     6)  nagrinėja  skundus,  prašymus  ir  kitokius  raštus  bei

skirsto juos Teismo struktūriniams padaliniams;

     7)  šaukia Aukščiausiojo Teismo senatą bei pirmąjį visuotinį

teisėjų susirinkimą ir pirmininkauja jų posėdžiams;

     8)  teikia  Aukščiausiojo  Teismo  senatui teikimus dėl bylų

nagrinėjimo Senate ir paskiria bylos pranešėją;

     9)  teikia  Aukščiausiojo  Teismo  senatui  aprobuoti teismų

sprendimus,  į  kuriuos  turi atsižvelgti teismai, valstybinės ir

kitos  institucijos,  taip  pat  kiti  subjektai,  taikydami tuos

pačius įstatymus;

     10)  teikia  Aukščiausiojo  Teismo senatui pritarti metodinę

medžiagą apie įstatymų taikymo praktiką;

     11)    teikia   Respublikos   Prezidentui   pasiūlymus   dėl

Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus;

     12)   teikia   Respublikos  Prezidentui  rekomendacijas  dėl

Aukščiausiojo Teismo teisėjų paskyrimo ir atleidimo iš pareigų;

     13)    Aukščiausiojo    Teismo   senatui   pritarus,   siūlo

Respublikos   Prezidentui   iš  paskirtų  teisėjų  teikti  Seimui

Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkų kandidatūras;

     14)  skiria  Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminų komisijos

primininką ir sekretorių;

     15)   tvirtina   Aukščiausiojo   Teismo   teisėjų   egzaminų

programą;

     16)  kartu  su  teisingumo  ministru sudaro Lietuvos teismų,

išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, teisėjų egzaminų komisiją;

     17)  kartu  su teisingumo ministru tvirtina Teisėjų egzaminų

komisijos nuostatus;

     18)   kartu   su  teisingumo  ministru  tvirtina  apylinkių,

apygardų, Apeliacinio teismo teisėjų egzaminų programą;

     19)  kartu  su  teisingumo  ministru  nustato  teisėjų darbo

vertinimo  dokumentų  turinį  ir  formą  bei  užtikrina šių žinių

sistemingą kaupimą;

     20)  kartu  su  teisingumo  ministru nustato teismo posėdžių

sekretoriaus tarnybinio pasižadėjimo turinį ir formą;

     21)  teikia  teikimus  Teisėjų  tarybai  dėl Teisėjų tarybos

posėdžių  sušaukimo,  o  būdamas Teisėjų tarybos pirmininku, pats

šaukia Teisėjų tarybos posėdžius;

     22)    turi    teisę    iškelti   drausminę   bylą   visiems

Aukščiausiojo,   Apeliacinio,   apygardų   ir   apylinkių  teismų

teisėjams;

     23)   turi  teisę  Seimo  statuto  ir  Vyriausybės  įstatymo

nustatyta  tvarka  dalyvauti Seimo, jo komitetų ir komisijų, taip

pat   Vyriausybės   posėdžiuose   ir   pareikšti   savo   nuomonę

svarstomais klausimais;

     24) vykdo kitus įstatymų suteiktus įgaliojimus.

     Aukščiausiojo  Teismo  pirmininkas, spręsdamas aparato darbo

ir kitus Teismo vidaus klausimus, leidžia įsakymus.

     Nesant  Aukščiausiojo  Teismo  pirmininko,  jo  įsakymu šias

pareigas  eina  didesnį  teisėjo  darbo  stažą  turintis skyriaus

pirmininkas.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960704AA1433 ;} Nr. 1-1433, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

     12  straipsnis.   Aukščiausiojo  Teismo  skyrių  pirmininkai

vadovauja skyrių ir atitinkamų Teismo aparato padalinių darbui.

     Skyrių pirmininkai:

     1) nagrinėdami  bylas, turi  tokias pat  teises ir  pareigas

kaip  ir  kiti  teisėjai.  Jie  teikia  kasacinius  teikimus  dėl

įsiteisėjusių  teismų   sprendimų,  nuosprendžių,   nutarčių   ir

nutarimų  nagrinėjimo   kasacine  tvarka,   įstatymų  nustatytais

atvejais atsisako  priimti  arba  priima  kasacinius  skundus  ir

perduoda juos teisėjams;

     2) sudaro  teisėjų kolegijas ir skiria jų pirmininkus, jeigu

to  nebuvo  padaręs  Aukščiausiojo  Teismo  pirmininkas,  skirsto

teisėjams  kasacinius  skundus,  kasacinius  teikimus  ir  bylas,

prižiūri jų nagrinėjimo eigą;

     3)  teikia  pasiūlymus  Teismo  pirmininkui  dėl  tarnybinių

atlyginimų priemokų  teisėjams ir kitiems darbuotojams skyrimo ir

jų premijavimo;

     4) vadovauja skyrių raštinėms;

     5) organizuoja teismų įstatymų taikymo praktikos analizavimo

darbą skyriuose;

     6) tvirtina skyrių veiklos statistines ataskaitas;

     7)  vykdo   kitus   įstatymų   suteiktus   įgaliojimus   bei

Aukščiausiojo Teismo pirmininko organizacinius pavedimus.

     Nesant skyriaus  pirmininko, Aukščiausiojo Teismo pirmininko

įsakymu  šias   pareigas  eina  didžiausią  teisėjo  darbo  stažą

turintis skyriaus teisėjas.

            IV skyrius. LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO

                       SKYRIŲ DARBO TVARKA

     13 straipsnis.  Lietuvos Aukščiausiajame  Teisme kasaciniams

skundams, kasaciniams  teikimams ir  kasacinėms byloms rengti bei

nagrinėti sudaromi Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyriai.

     Skyrių darbui vadovauja skyrių pirmininkai.

     14 straipsnis.  Kasacinių bylų  iškėlimo ir  kasacinių  bylų

nagrinėjimo  posėdžius   organizuoja  skyrių   pirmininkai.   Jie

paskiria teisėjams  bylas ir  nustato jų  nagrinėjimo posėdžiuose

dieną.

     15 straipsnis. Teisėjai skyrių susirinkimuose svarsto:

     1)   Aukščiausiojo   Teismo   senate   aprobuotinus   teismų

sprendimus,  į  kurių  išaiškinimus  turės  atsižvelgti  teismai,

valstybinės  bei  kitos  institucijos,  taip  pat  kiti subjektai

taikydami tuos pačius įstatymus;

     2) įstatymo taikymo teismų praktikoje apibendrinimus;

     3)   Lietuvos   Aukščiausiojo   Teismo  atsiliepimams  gauti

atsiųstus įstatymų ir kitų norminių aktų projektus;

     4) bylų nagrinėjimo organizacinius ir kitus klausimus.

     Skyrių    darbuotojų    susirinkimuose   apžvelgiami   nauji

įstatymai, kiti norminiai aktai ir jų pakeitimai.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960704AA1433 ;} Nr. 1-1433, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

       V skyrius. AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PIRMININKO, SKYRIŲ

         PIRMININKŲ IR TEISĖJŲ SKYRIMO BEI ATLEIDIMO AR

       PAŠALINIMO IŠ PAREIGŲ TVARKA. AUKŠČIAUSIOJO TEISMO

                 TEISĖJŲ ĮGALIOJIMŲ SUSTABDYMAS

     16  straipsnis.   Aukščiausiojo  Teismo  teisėju  gali  būti

skiriamas išlaikęs Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminus:

     1)  apygardos   teismo  arba  Apeliacinio  teismo  teisėjas,

turintis ne mažesnį kaip 10 metų teisėjo darbo stažą;

     2)  Generalinės  prokuratūros  prie  Lietuvos  Aukščiausiojo

Teismo, taip pat ir buvusios Generalinės prokuratūros prokuroras,

turintis ne mažesnį kaip 10 metų darbo stažą;

     3)  socialinių   mokslų  daktaras,   apgynęs  teisių  mokslo

disertaciją.

     Aukščiausiojo Teismo teisėju be Aukščiausiojo Teismo teisėjų

egzaminų gali būti skiriamas:

     1) socialinių  mokslų habilituotas  daktaras, apgynęs teisių

mokslo disertaciją;

     2) buvęs  Aukščiausiojo Teismo  (taip pat  ir  iki  1994  m.

gruodžio 31 d. veikusio Aukščiausiojo Teismo) teisėjas, atleistas

iš pareigų  savo noru, išrinkus į kitas pareigas arba jo sutikimu

perkeltas į kitą darbą.

     17  straipsnis.  Aukščiausiojo  Teismo  teisėjų kandidatūras

parenka Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

     Aukščiausiojo  Teismo  teisėjus, o iš jų - pirmininką skiria

Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

     Aukščiausiojo   Teismo   skyrių  pirmininkus,  Aukščiausiojo

Teismo  pirmininkui  pasiūlius, iš paskirtų teisėjų skiria Seimas

Respublikos Prezidento teikimu.

     Skyriaus   pirmininką  atleidus  iš  pareigų,  Aukščiausiojo

Teismo  pirmininkas kitą skyriaus pirmininko kandidatūrą pateikia

svarstyti  Aukščiausiojo  Teismo  senatui.  Aukščiausiojo  Teismo

senatui  pritarus,  skyriaus  pirmininko  kandidatūra  pateikiama

Respublikos Prezidentui.

     Asmuo,   Seimo   paskirtas   Lietuvos  Aukščiausiojo  Teismo

pirmininku,  skyriaus  pirmininku, teisėju, pradeda eiti pareigas

tik prisiekęs Seimui.

     Aukščiausiojo Teismo teisėjai skiriami iki 70 metų amžiaus.

     Aukščiausiojo   Teismo  pirmininkas  ir  skyrių  pirmininkai

skiriami devyneriems metams.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960620AA1395 ;} Nr. 1-1395, 96.06.20, Žin., 1996, Nr. 64-1505 (96.07.05)

{#19960704AA1433 ;} Nr. 1-1433, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

     18  straipsnis.  Lietuvos  Aukščiausiojo  Teismo teisėjai ir

skyrių pirmininkai atleidžiami iš pareigų šiais pagrindais:

     1) savo noru;

     2) sulaukę 70 metų;

     3) dėl sveikatos būklės;

     4)  kai  išrenkami  į  kitas  pareigas  arba  pačių sutikimu

perkeliami į kitą darbą;

     5) kai savo poelgiu pažemina teisėjo vardą;

     6) kai įsiteisėja juos apkaltinę teismų nuosprendžiai.

     Aukščiausiojo  Teismo  pirmininkas  atleidžiamas  iš pareigų

Seimo  nutarimu pagal Respublikos Prezidento teikimą tais pačiais

pagrindais  kaip  ir Aukščiausiojo Teismo teisėjai, be to, dar ir

pasibaigus įgaliojimų laikui.

     Aukščiausiojo   Teismo   teisėjai   ir   skyrių  pirmininkai

atleidžiami   iš   pareigų   Seimo   nutarimu  pagal  Respublikos

Prezidento teikimą, pasiūlius Aukščiausiojo Teismo pirmininkui.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960704AA1433 ;} Nr. 1-1433, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

     19  straipsnis.   Aukščiausiojo  Teismo  pirmininką,  skyrių

pirmininkus  ir   teisėjus  už   šiurkštų  Lietuvos   Respublikos

Konstitucijos  pažeidimą  arba  priesaikos  sulaužymą,  taip  pat

paaiškėjus, jog  padarytas nusikaltimas, Seimas gali pašalinti iš

pareigų apkaltos proceso tvarka.

     20  straipsnis.  Aukščiausiojo  Teismo  teisėjai  ir  skyrių

pirmininkai  atsako drausmine tvarka Teisėjų garbės teisme, kurio

tikslai  yra  saugoti  Teismo  autoritetą ir teisėjo vardo garbę,

užtikrinti darbo drausmę.

     Aukščiausiojo  Teismo  teisėjų  garbės teismą iš trijų narių

renka    Aukščiausiojo    Teismo   senatas   penkeriems   metams.

Aukščiausiojo    Teismo    teisėjų   garbės   teismas   nagrinėja

Aukščiausiojo  Teismo  teisėjų  drausmines  bylas  vadovaudamasis

Lietuvos  Respublikos  teismų  įstatymu  ir  Aukščiausiojo Teismo

senato  patvirtintais  Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismo

nuostatais.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960704AA1433 ;} Nr. 1-1433, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

        VI skyrius. AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ STATUSAS

                  IR NEPRIKLAUSOMUMO GARANTIJOS

     21 straipsnis.  Teisėjas ir  teismas, vykdydamas teisingumą,

yra  nepriklausomi.   Teisėjai,  nagrinėdami  bylas,  klauso  tik

įstatymo.

     Priimdamas sprendimą  teismas vadovaujasi  tais  įstatymais,

kurie   neprieštarauja    Lietuvos   Respublikos   Konstitucijai,

įstatymams    neprieštaraujančiais     Vyriausybės    nutarimais,

įstatymams ir  Vyriausybės nutarimams neprieštaraujančiais kitais

norminiais aktais.

     Valstybinės valdžios  ir valdymo institucijų, Seimo narių ir

kitų pareigūnų,  politinių  partijų,  politinių  ir  visuomeninių

organizacijų ar  piliečių kišimasis  į teisėjo  ar teismo  veiklą

draudžiamas ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

     Mitingai, piketai  bei kitokie  grupių  ar  pavienių  asmenų

veiksmai arčiau  negu 75  metrai iki  Teismo pastato  ir  Teisme,

jeigu jais  siekiama paveikti  teisėją arba teismą, yra baudžiami

kaip kišimasis į teisėjų ar teismo veiklą.

     22 straipsnis.  Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon

atsakomybėn, suimtas,  negali būti  kitaip suvaržyta jo laisvė be

Seimo, o tarp Seimo sesijų - be Respublikos Prezidento sutikimo.

     Baudžiamąją  bylą  teisėjui  gali  iškelti  tik  generalinis

prokuroras.

     Jeigu teisėjui  iškeliama baudžiamoji  byla, jo  įgaliojimus

sustabdo Seimas,  o tarp  Seimo sesijų - Respublikos Prezidentas.

Teisėjo įgaliojimai  sustabdomi  iki  nuosprendžio  baudžiamojoje

byloje įsiteisėjimo.

     Teisėjas negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Jeigu   teisėjas    padaro   administracinį   teisės   pažeidimą,

Aukščiausiojo  Teismo   pirmininkas  sprendžia  drausminės  bylos

iškėlimo klausimą.

     23 straipsnis.  Aukščiausiojo  Teismo  pirmininkui  skiriama

pirmojo laipsnio  valstybinė pensija,  jei jis  bent dvejus metus

ėjo šias  pareigas. Ši pensija yra skiriama asmeniui, sulaukusiam

senatvės  pensijos  amžiaus  arba  pripažintam  I  ar  II  grupės

invalidu. Pensija  negali būti  skiriama, o  paskirtoji turi būti

panaikinama, jeigu  Aukščiausiojo Teismo pirmininkas atleistas iš

pareigų apkaltos tvarka arba po atleidimo iš pareigų buvo teistas

už tyčinio nusikaltimo padarymą.

     Aukščiausiojo Teismo  teisėjų pensinį  aprūpinimą reguliuoja

Lietuvos  Respublikos   valstybinių  pensijų  įstatymas  ir  kiti

įstatymai.

     Aukščiausiojo Teismo teisėjų invalidumo pensijos ir pensijos

dėl sužeidimo  (suluošinimo) ar  profesinio  susirgimo  skiriamos

pagal   Lietuvos    Respublikos   prokuratūros    prie   Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatas.

     24 straipsnis.  Aukščiausiojo Teismo  teisėjui padaryta žala

sunaikinant  arba   sužalojant  jo   arba   jo   šeimos   nariams

priklausantį turtą  dėl priežasčių,  susijusių  su  jo  tarnybine

veikla, atlyginama  teisėjui arba  jo  šeimos  nariams  valstybės

lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

     25   straipsnis.    Kai   Aukščiausiojo    Teismo   teisėjas

atleidžiamas  iš   pareigų  pasibaigus   įgaliojimams,   sulaukus

įstatymo nustatyto  pensinio amžiaus ar dėl sveikatos būklės, jam

išmokama 6  mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė

pašalpa. Aukščiausiojo  Teismo teisėjui  mirus, tokio  pat dydžio

pašalpa išmokama  jo šeimai.  Kai Aukščiausiojo  Teismo  teisėjas

atleidžiamas iš  pareigų savo  noru, išrinkus į kitas pareigas ar

jo sutikimu  perkėlus į  kitą darbą,  jam išmokama  2 mėnesių  jo

vidutinio darbo  užmokesčio dydžio  išeitinė  pašalpa.  Teisėjui,

pašalintam iš  pareigų apkaltos  proceso  tvarka  arba  atleistam

įsiteisėjus  teisėją   apkaltinusiam  teismo  nuosprendžiui  arba

pažeminus teisėjo vardą, išeitinė pašalpa nemokama.

     26  straipsnis.  Aukščiausiojo  Teismo  teisėjui  žuvus  dėl

priežasčių, susijusių  su tarnyba,  jo šeimai  išmokama  10  metų

teisėjo mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Žuvusysis

laidojamas valstybės lėšomis.

     Teisėjui, sužeistam  dėl priežasčių,  susijusių su  tarnyba,

taip  pat   dėl  profesinės  ligos  tapusiam  invalidu,  išmokama

kompensacija:

     I grupės  invalidui -  60 mėnesių  teisėjo darbo  užmokesčio

dydžio;

     II grupės  invalidui -  48 mėnesių  teisėjo darbo užmokesčio

dydžio;

     III grupės  invalidui -  36 mėnesių teisėjo darbo užmokesčio

dydžio;

     sunkaus ar  apysunkio sužeidimo  (suluošinimo) atveju  -  24

mėnesių teisėjo darbo užmokesčio dydžio;

     lengvo sužeidimo  (suluošinimo) atveju  - 12 mėnesių teisėjo

darbo užmokesčio dydžio.

     Teisėjo žuvimo  ar sužeidimo  (suluošinimo) dėl  priežasčių,

susijusių su  tarnyba, taip  pat  profesinio  susirgimo  atvejais

kompensacijos dydis  apskaičiuojamas pagal  įvykio ar  profesinio

susirgimo nustatymo metu gautą jo darbo užmokestį.

     Teisėjai  valstybės   lėšomis  apdraudžiami  nuo  nelaimingų

atsitikimų einant tarnybines pareigas.

           VII skyrius. AUKŠČIAUSIOJO TEISMO APARATAS

     27   straipsnis.   Aukščiausiojo   Teismo   aparatą   sudaro

Aukščiausiojo Teismo  kancleris,  Aukščiausiojo  Teismo  raštinė,

Baudžiamųjų ir  Civilinių bylų  skyrių raštinės, Teismų praktikos

baudžiamosiose  ir  civilinėse  bylose  apibendrinimo  sektoriai,

Normatyvinės  informacijos   centras   bei   kiti   struktūriniai

padaliniai.

     Aukščiausiojo Teismo  pirmininkas  ir  Aukščiausiojo  Teismo

skyrių pirmininkai  turi  patarėjus  ir  padėjėjus,  kurie  jiems

padeda atlikti pareigines funkcijas.

     Aukščiausiojo Teismo  teisėjai turi  padėjėjus, kurie padeda

jiems parengti  bylas, kasacinius  teikimus ir kasacinius skundus

nagrinėjimui teismo  posėdžiuose, padeda  vykdyti  kitas  teisėjų

pareigas, išskyrus teisingumo vykdymą.

     28   straipsnis.    Aukščiausiojo   Teismo   vidaus   veiklą

organizuoja  Aukščiausiojo   Teismo   kancleris,   kurį   skiria,

atleidžia iš  pareigų ir kurio kompetenciją nustato Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas.

     Aukščiausiojo Teismo  kancleris yra atsakingas Aukščiausiojo

Teismo pirmininkui.

     29    straipsnis.     Aukščiausiojo    Teismo     kancleris,

organizuodamas ir  kontroliuodamas  Teismo  aparato  struktūrinių

padalinių, išskyrus Aukščiausiojo Teismo pirmininko sekretoriatą,

veiklą, turi šias teises ir pareigas:

     1)  atsako   už  tai,   kad  Aukščiausiojo   Teismo  aparato

struktūriniai padaliniai atliktų jiems pavestas funkcijas;

     2) užtikrina  tinkamą teismo posėdžių organizavimą, rimtį ir

tvarką teisme;

     3) atsako už Aukščiausiojo Teismo raštvedybą;

     4) sprendžia  Aukščiausiojo Teismo  ūkinius  ir  finansinius

klausimus;

     5) Aukščiausiojo  Teismo pirmininkui sutikus, priima į darbą

Aukščiausiojo  Teismo   darbuotojus,   atliekančius   ūkines   ir

technines funkcijas;

     6)  organizuoja   lankytojų  priėmimą  Aukščiausiojo  Teismo

priimamajame;

     7)  atsako  už  informacinės  medžiagos  apie  Aukščiausiojo

Teismo veiklą kaupimą;

     8) vykdo kitus Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavedimus.

     Aukščiausiojo Teismo kancleris savo kompetencijos klausimais

leidžia įsakymus.

                  VIII skyrius. KITI KLAUSIMAI

     30  straipsnis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kas ketvirtį

leidžia  biuletenį,  kuriame  skelbia Aukščiausiojo Teismo senato

sprendimus,  Senato  aprobuotus  Aukščiausiojo Teismo kolegijų ir

kitų  teismų sprendimus, taip pat metodinę medžiagą apie įstatymų

taikymo  praktiką bei teismų praktikos apžvalgas, kurioms pritarė

Aukščiausiojo Teismo senatas.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960704AA1433 ;} Nr. 1-1433, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1601 (96.07.17)

     31 straipsnis.  Aukščiausiojo Teismo  teisėjo atlyginimą  už

darbą sudaro pagal koeficientą nustatomas tarnybinis atlyginimas,

priemoka už  teisėjo  ištarnautus  metus  ir  teisėjo  tarnybinio

atlyginimo  priemoka,   kurią  Aukščiausiojo  Teismo  pirmininkui

nustato Lietuvos  Respublikos Vyriausybė,  o Aukščiausiojo Teismo

skyrių pirmininkams,  teisėjams ir  kitiems darbuotojams - Teismo

pirmininkas.

     32 straipsnis.  Aukščiausiojo Teismo teisėjui suteikiamos 40

kalendorinių  dienų  kasmetinės  apmokamos  atostogos.  Asmenims,

turintiems 10  metų teisėjo  darbo stažą,  atostogos ilginamos  3

dienomis už  kiekvienus po  10 metų  dirbtus  metus,  tačiau  jos

negali būti ilgesnės kaip 58 kalendorinės dienos.

     33  straipsnis.   Aukščiausiasis  Teismas  finansuojamas  iš

valstybės biudžeto.  Finansavimo sumą  biudžeto įstatymo  atskira

eilute tvirtina Seimas Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu.

     Aukščiausiojo  Teismo   veiklos  finansinį  ir  materialinį-

techninį aprūpinimą  užtikrina Lietuvos  Respublikos  Vyriausybė,

laikydamasi Lietuvos  Respublikos  teismų  įstatymo  ir  Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo  statuto nustatytų Teismo veiklos ir teisėjų

nepriklausomumo garantijų.

     Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS

_