LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2019-03-21 iki 2020-03-26

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2006, Nr. 68-2517, i. k. 1062310ISAK001V-218

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL VALSTYBINĖMS (VALSTYBĖS PERDUOTOMS SAVIVALDYBĖMS) FUNKCIJOMS ATLIKTI LĖŠŲ APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

2006 m. birželio 9 d. Nr. 1V-218

Vilnius

Pakeistas teisės akto pavadinimas:

Nr. 1V-759, 2013-09-09, Žin., 2013, Nr. 97-4836 (2013-09-14), i. k. 1132310ISAK001V-759

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 193 (Žin., 2006, Nr. 25-847), 13 punktu,

tvirtinu Valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodiką (pridedama).

L. E. VIDAUS REIKALŲ MINISTRO PAREIGAS GINTARAS FURMANAVIČIUS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministro 2006 m. birželio 9 d. įsakymu

Nr. 1V-218 (Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministro 2019 m. kovo 20 d.

įsakymo Nr. 1V-275 redakcija)

VALSTYBINĖMS (VALSTYBĖS PERDUOTOMS SAVIVALDYBĖMS) FUNKCIJOMS

ATLIKTI LĖŠŲ APSKAIČIAVIMO METODIKA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodikoje (toliau – Metodika) nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (toliau – biudžeto lėšos) poreikio valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti apskaičiavimo tvarka.

2. Pagal Metodikoje nustatytą tvarką biudžeto lėšų poreikis apskaičiuojamas šioms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijos atlikti:

2.1. civilinės saugos;

2.2. priešgaisrinės saugos;

2.3. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenų tvarkymo.

II SKYRIUS

CIVILINĖS SAUGOS FUNKCIJAI ATLIKTI BIUDŽETO LĖŠŲ POREIKIO SKAIČIAVIMAS

3. Biudžeto lėšų poreikis savivaldybei valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) civilinės saugos funkcijai atlikti metams skaičiuojamas pagal formulę:

L = L_DUF +L_PSS+ L_KI,

kur:

L_DUF – biudžeto lėšų poreikis darbo užmokesčiui ir įmokoms socialiniam draudimui metams, eurais;

L_PSS– biudžeto lėšų poreikis techninių perspėjimo sirenomis sistemos priemonių eksploatacijai ir techninei priežiūrai metams, eurais;

L_KI – biudžeto lėšų poreikis kitoms išlaidoms (išskyrus darbo užmokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, techninių perspėjimo ir informavimo sistemos priemonių eksploatavimo, techninės priežiūros vykdymo išlaidas) metams, eurais.

4. Biudžeto lėšų poreikis darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms (L_DUF) metams apskaičiuojamas atsižvelgiant į savivaldybės administracijoje nustatytą ir patvirtintą civilinės saugos funkcijai atlikti valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių, Metodikos 5.1 papunktyje nustatytus kriterijus ir vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymu.

5. Valstybės biudžeto lėšų poreikis valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir atliekančių civilinės saugos funkciją, darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms metams (L_DUF) apskaičiuojamas atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

5.1. kai savivaldybės teritorijoje einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. (remiantis gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenimis, paskelbtais Gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais) yra:

5.1.1. mažiau kaip 50 000 gyventojų – vienos vyresniojo specialisto pareigybės pareiginės algos koeficientų vidurkį;

5.1.2. nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų – vienos vyriausiojo ir vienos vyresniojo specialistų pareigybių atitinkamų pareiginės algos koeficientų vidurkius;

5.1.3. nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų – keturių pareigybių atitinkamų pareiginės algos koeficientų vidurkius: vienos struktūrinio padalinio, esančio kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo, dviejų vyriausiųjų ir vienos vyresniojo specialisto pareigybės;

5.1.4. daugiau kaip 500 000 gyventojų – penkių pareigybių atitinkamų pareiginės algos koeficientų vidurkius: vienos struktūrinio padalinio, esančio kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo, patarėjo, dviejų vyriausiųjų ir vienos vyresniojo specialisto pareigybės;

5.2. kai savivaldybėje yra į Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registrą įregistruotų valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų, steigiama po vieną pareigybę 20 objektų.

6. Biudžeto lėšų poreikis techninių perspėjimo sirenomis sistemos (toliau – PSS) priemonių eksploatacijai ir techninei priežiūrai vykdyti (L_PSS) metams apskaičiuojamas vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus patvirtintais teisės aktais, techninių PSS priemonių priežiūros organizavimo tvarka, pagal savivaldybių sudarytas PSS priežiūros sutartis su juridiniais ar fiziniais asmenimis ir pagal PSS veikimui užtikrinti reikalingos elektroninių ryšių infrastruktūros nuomos paslaugos teikėjo patvirtintus tarifus, jei ši paslauga perkama atskira sutartimi.

7. Kitoms išlaidoms (L_KI) skiriama iki 15 proc. apskaičiuoto darbo užmokesčio fondo, iš jų:

7.1. gyventojų švietimui ir mokymui civilinės saugos klausimais – iki 5 proc.;

7.2. savivaldybės lygio civilinės saugos pratyboms – iki 3 proc.;

7.3. prekėms, paslaugoms ir kitoms išlaidoms – iki 4 proc.;

7.4. asmeninės apsaugos priemonėms – iki 3 proc.

III SKYRIUS

Priešgaisrinės saugos FUNKCIJAI ATLIKTI BIUDŽETO

LĖŠŲ POREIKIO SKAIČIAVIMAS

8. Priešgaisrinės saugos funkcijai atlikti savivaldybėse steigiamos savivaldybių priešgaisrinės tarnybos. Vieną savivaldybės priešgaisrinę tarnybą sudaro administracija ir viena ar daugiau ugniagesių komandų. Savivaldybės priešgaisrinė tarnyba sudaro rašytines savanoriškos veiklos sutartis su savanoriais ugniagesiais. Valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos (toliau – valstybės dotacijos) skiriamos savivaldybių priešgaisrinių tarnybų funkcijoms, įskaitant savanorių ugniagesių veiklos organizatoriaus funkcijas, atlikti ir savanorių ugniagesių veiklai užtikrinti.

9. Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos administracijai nustatoma viena tarnybos viršininko pareigybė ir viena specialisto finansinei ir ūkinei veiklai vykdyti pareigybė. Vienai ugniagesių komandai nustatoma viena skyrininko ir 8 ugniagesių pareigybės. Kai savivaldybės priešgaisrinė tarnyba sudaro rašytines savanoriškos veiklos sutartis su savanoriais ugniagesiais, vienoje ugniagesių komandoje turi būti užimta viena skyrininko ir ne mažiau kaip 4 ugniagesių pareigybės.

10. Vienai ugniagesių komandai nustatytoms vieno skyrininko ir 8 ugniagesių pareigybėms paskaičiuotas valstybės dotacijų lėšų poreikis darbo užmokesčiui ir įmokoms socialiniam draudimui gali būti naudojamas savanorių ugniagesių veiklos organizatoriaus funkcijoms atlikti ir savanorių ugniagesių veiklai užtikrinti.

11. Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos darbuotojų tarnybiniai atlyginimai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymu.

12. Gesinantiems gaisrus ar atliekantiems gelbėjimo darbus, dalyvaujantiems planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), atliekantiems kitas užduotis, nustatytas rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse, savanoriams ugniagesiams mokamas ne didesnis kaip 1 procento Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio (be individualių įmonių) darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio (bendrųjų pajamų, iš kurių atskaitytos išlaidos (Neto)) atlyginimas už kiekvieną savanorio ugniagesio sugaištą valandą pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintą Atlyginimo už sugaištą laiką gesinant gaisrus ar atliekant gelbėjimo darbus, už dalyvavimą planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), taip pat už kitų rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse numatytų užduočių atlikimą savanoriams ugniagesiams mokėjimo sąlygų ir tvarkos aprašą.

13. Savanorių ugniagesių veiklos išlaidos kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintą Savanorių ugniagesių veiklos kompensuojamų išlaidų sudėties, jų kompensavimo sąlygų ir tvarkos aprašą

14. Vienai savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandai, nustatomas bendras patalpų plotas – ne daugiau kaip 110 kv. m esant vienai gaisrinei automobilinei cisternai ir ne daugiau kaip 160 kv. m esant dviem gaisrinėms automobilinėms cisternoms.

15. Ugniagesių komandų veiklai reikalingi minimalūs technikos ir įrangos kiekiai nustatomi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu.

16. Maksimalios metinės patalpų nuomos išlaidos skaičiuojamos pagal formulę:

N = I x P,

kur:

I – patalpų nuomos išlaidos 1 kv. m (numatyta nuomos sutartyje), eurais;

P – nuomojamų patalpų plotas, kv. m.

17. Metinės išlaidos elektros energijai skaičiuojamos pagal formulę:

E = y_Ex f_Ex P x S,

kur:

y_E– metinis elektros energijos suvartojimas pastato ploto vienetui kWh/kv. m, nurodytas Statybos techniniame reglamente STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“;

f_E – pastato dalis, kuriai reikalinga elektros energija, nurodyta Statybos techniniame reglamente STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“;

P – patalpų plotas, kv. m;

S – elektros energijos vieneto kaina, eurais.

18. Metinės patalpų, šildymo išlaidos skaičiuojamos pagal formulę:

Šc = Šck x Em x Ek,

kur:

Šck – šildomų patalpų plotas kv. m (bendras patalpų plotas ne daugiau kaip 110 kv. m esant vienai gaisrinei automobilinei cisternai ir 160 kv. m esant dviem gaisrinėms automobilinėms cisternoms);

Em – per paskutinius trejus metus sunaudotas šilumos energijos kiekio vidurkis vienam kv. m patalpų ploto;

Ek – šilumos energijos kaina, eurais.

19. Apskaičiuotos metinės šildymo išlaidos vienam kv. m gyvenamųjų patalpų, kuriose dirba ir ilsisi darbuotojai (palaikant patalpose 20 laipsnių temperatūrą), neturi viršyti 17,38 eurų, o negyvenamųjų patalpų (palaikant 8 laipsnių temperatūrą) – 6,95 euro už vieną kv. m.

20. Metinės šalto ir karšto vandens išlaidos:

20.1. esant centralizuotam vandens tiekimui, skaičiuojamos pagal formulę:

V = ((N x S) + (D x Ds)) x T x K,

kur:

N – paros vandens suvartojimo norma kub. m vienam darbuotojui, nurodyta Vandens vartojimo normose RSN-26-90 (šalto vandens paros sunaudojimo norma – 0,016 kub. m, karšto vandens paros sunaudojimo norma – 0,007 kub. m);

S – dirbančiųjų skaičius per parą;

D – paros vandens sunaudojimo norma kub. m vienam patalpose įrengtam dušui, nurodyta Vandens vartojimo normose RSN-26-90 (šalto vandens paros sunaudojimo norma – 0,5 kub. m, karšto vandens paros sunaudojimo norma – 0,27 kub. m);

Ds – dušų skaičius;

T – parų skaičius metuose;

K – šalto arba karšto vandens vieno kub. m kaina, eurais;

20.2. esant necentralizuotam vandens tiekimui, vandentiekio ir kanalizacijos išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į ugniagesių komandos vandens poreikį ir vieno kub. m vandens vidutinę kainą (ne daugiau kaip vienas kub. m vandens vienam darbuotojui per mėnesį).

21. Išlaidos kitoms komunalinėms paslaugoms vienai savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandai skaičiuojamos atsižvelgiant į skiriamą limitą (iki 11,58 euro per mėnesį).

22. Pastatų einamojo remonto lėšos skiriamos savivaldybės priešgaisrinei tarnybai. Pastatų einamojo remonto išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į naudojamų pastatų plotą (ne daugiau kaip 110 kv. m esant vienai gaisrinei automobilinei cisternai ir 160 kv. m esant dviem gaisrinėms automobilinėms cisternoms) ir einamojo remonto išlaidų normą (vidutiniškai 8,69 euro 1 kv. m).

23. Išlaidos viešojo telefono ryšio paslaugoms skaičiuojamos atsižvelgiant į viešojo fiksuoto ir viešojo judriojo telefono ryšio abonentų skaičių bei vienam viešojo telefono ryšio abonentui pokalbiams ir prisijungimui prie interneto skiriamą limitą:

23.1. savivaldybės priešgaisrinės tarnybos administracijai skiriami du viešojo judriojo arba du viešojo fiksuoto ryšio telefono abonentai (vienam viešojo telefono ryšio abonentui skiriama iki 11,58 eurų per mėnesį, o prisijungimui prie interneto iki 8,69 euro per mėnesį);

23.2. vienai savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandai skiriamas vienas viešojo judriojo telefono ryšio abonentas (vienam viešojo judriojo telefono ryšio abonentui skiriama iki 8,69 euro per mėnesį).

24. Transporto išlaikymo išlaidos skaičiuojamos atskirai vienai gaisrinei automobilinei cisternai ir vienai rezervinei gaisrinei automobilinei cisternai:

24.1. transporto išlaikymo išlaidos vienai gaisrinei automobilinei cisternai skaičiuojamos sudedant:

24.1.1. degalų ir tepalų įsigijimo išlaidas – atsižvelgiant į gaisrinės automobilinės cisternos suminę metinę ridą, kuri skaičiuojama pagal formulę:

SR = R + A + S,

kur:

SR – suminė metinė rida, km;

R – automobilinės cisternos metinė rida, km;

A – metinis vidaus degimo variklio darbas su specialiu agregatu, km (1 val. = 50 km);

S – vidaus degimo variklio darbas be specialaus agregato, kai transporto priemonė stovi (darbas laisvąja eiga), km (1 val. = 5 km).

Atsižvelgiant į gaisrinių automobilinių cisternų gamintojo nurodytus duomenis apie degalų suvartojimo normą, gautas suminės metinės ridos rezultatas kilometrais paverčiamas į degalus litrais. Tepalų suvartojimo normos nustatomos vadovaujantis gaisrinės automobilinės cisternos gamintojo rekomendacijomis.

Apskaičiuotos metinės degalų ir tepalų įsigijimo išlaidos vienai gaisrinei automobilinei cisternai paskirstomos pagal vidutinę vienos gaisrinės automobilinės cisternos metinę suminę ridą (3500 km).

24.1.2. atsarginių dalių įsigijimo išlaidas – atsižvelgiant į padangų naudojimo laiką (6 metai), vidutinę vienos padangos kainą, akumuliatoriaus naudojimo laiką (2,5 metų), vidutinę vieno akumuliatoriaus kainą, kitoms atsarginėms dalims – pagal eksploatuojamos technikos normatyvus;

24.1.3. techninės priežiūros išlaidas – atsižvelgiant į remonto darbų valandos normą (10 valandų / 1000 suminių km), priežiūros valandos normą (vidutiniškai 28,96 euro);

24.1.4. techninės apžiūros ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išlaidas – atsižvelgiant į gaisrinių automobilių techninės apžiūros mokestį ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išlaidas;

24.2. transporto išlaikymo išlaidos vienai rezervinei gaisrinei automobilinei cisternai skaičiuojamos pagal šios metodikos 24.1.2 ir 24.1.4 papunkčius; techninės priežiūros išlaidoms metams skiriamos 3 remonto darbų valandos, priežiūros valandos norma – vidutiniškai 28,96 euro.

25. Gaisriniam gelbėjimo inventoriui, pirmosios pagalbos priemonėms, asmeninėms apsaugos priemonėms ir trumpalaikiam turtui skiriama iki 10 proc., o kvalifikacijos tobulinimui iki 5 proc. apskaičiuoto bendro darbo užmokesčio fondo.

IV SKYRIUS

GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARAVIMO DUOMENŲ IR GYVENAMOSIOS VIETOS NEDEKLARAVUSIŲ ASMENŲ APSKAITOS DUOMENŲ TVARKYMO FUNKCIJAI ATLIKTI BIUDŽETO LĖŠŲ POREIKIO SKAIČIAVIMAS

26. Biudžeto lėšų poreikis savivaldybei valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenų tvarkymo funkcijai atlikti metams skaičiuojamas pagal formulę:

L = (1,89 x i x k x G) + Ln + Di,

kur:

L – lėšų poreikis metams, eurais;

1,89 – išlaidos vienam gyventojui aptarnauti, eurais;

i – pareiginės algos bazinio dydžio padidėjimo (sumažėjimo) koeficientas, palyginti su prieš tai taikytu;

k – gyventojų, kuriems seniūnija ar kitas savivaldybės administracijos padalinys suteikė administracinę gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugą (gyvenamosios vietos deklaravimo, išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaravimo, įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ar panaikinimo) skaičiaus per praeitus kalendorinius metus ir savivaldybės gyventojų skaičiaus (G) santykis;

G – savivaldybės gyventojų skaičius (kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriems bus skaičiuojamas lėšų poreikis, sausio 1 d. gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais);

Ln – kompiuterinių tinklų nuomos mokesčio metinės išlaidos, kurios skaičiuojamos pagal formulę:

Ln = S x Nk x 12,

kur:

S – savivaldybės seniūnijose šiai funkcijai skirtų kanalų skaičius;

Nk – vieno kanalo nuomos kaina mėnesiui;

12 – mėnesių skaičius per metus;

Di – naujai įsteigtose seniūnijose kompiuterizuotų darbo vietų ir šifruotų duomenų perdavimo kanalų įrengimo išlaidos naujai įsteigtose seniūnijose arba savivaldybės administracijos padaliniuose, kuriems naujai pavesta tvarkyti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis ir (ar) gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.

_________________________

Pakeitimai: