Suvestinė redakcija nuo 1993-05-29 iki 1993-10-22

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1992, Nr. 27-786, i. k. 0921100NUTA00000536

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMŲ ŽEMĖS REFORMOS IR ŽEMĖS GRĄŽINIMO KLAUSIMAIS DALINIO PAKEITIMO

1992 m. liepos 14 d. Nr. 536

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ papildymo ir pakeitimo“ ir Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. 423 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 1-13):

1.1. išdėstyti 2.10 punkto antrąją pastraipą taip:

„Fiziniams ir juridiniams asmenims, turintiems teisę į nuosavybės atstatymą ir pageidaujantiems įsigyti žemės, tačiau negavusiems jos iki 1992 m. gegužės 1 d., sklypai projektuojami pateikus atitinkamus dokumentus ir laikantis nustatyto žemės įsigijimo eiliškumo. Žemės sklypai šiems asmenims suteikiami po to, kai rajonų valdybos, apsvarsčiusios žemės reformos žemėtvarkos projektus, pritaria suformuotoms žemėnaudoms. Žemės sklypų ribų matavimo darbai atliekami nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 1 dienos“;

1.2. išbraukti iš 2.13 punkto antrąjį ir trečiąjį sakinius;

1.3. nurodytuoju nutarimu patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos:

1.3.1. 14.2 punktą papildyti šiuo trečiuoju sakiniu: „Šeimų, gyvenančių kaimo gyvenvietėse, naudota asmeninio ūkio žemė gali būti priskirta jų privataus ūkio žemėnaudoms, suformuojant atskirus kompaktiškus sklypus“;

1.3.2. išdėstyti 29.2 punktą taip:

„29.2. gyventojų asmeniniam ūkiui naudotina žemė prie kaimo gyvenviečių bei tarnybinės žemės dalos, išskyrus toje vietovėje gyvenančių asmenų naudojamą asmeninio ūkio žemę, grąžinamą privatinėn nuosavybėn natūra ar ekvivalentine natūra, ir žemę, suteiktą prie nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų (sodybų)“;

1.3.3. išdėstyti 29.5 punktą taip:

„29.5. miškai, valstybės išperkami iš asmenų, turinčių teisę į nuosavybės atstatymą, jeigu jie priskirti valstybiniams rezervatams, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatų zonoms, kurortų sanitarinės apsaugos I ir II zonoms, miestų miškams ir miško parkams, miško genetiniams rezervatams, miško medelynams ir sėklininkystės plantacijoms, Baltijos jūros ir Kuršių marių apsauginėms juostoms (iki 7 km pločio), ypač vertingiems rekreaciniams prie vandens telkinių ar gyvenviečių esantiems miškams, miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams, kurių sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, urėdijų ir nacionalinių parkų miškams, esantiems didesniuose kaip 80 ha masyvuose, jeigu savininkai negyvena buvusioje gyvenamojoje vietoje arba gyvena toliau kaip 15 km nuo jos.

Miškai neprivatizuojami, jeigu jie Lietuvos Respublikos įstatymų priskirti valstybiniams rezervatams, nacionaliniams ir regioniniams parkams, kurortų sanitarinės apsaugos zonoms, miestų miškams, miško parkams, miško genetiniams rezervatams, miško medelynams ir sėklininkystės plantacijoms. Taip pat neprivatizuojami miškai, priskirti Baltijos jūros ir Kuršių marių apsauginėms juostoms (iki 7 km pločio), ypač vertingiems rekreaciniams prie vandens telkinių ir gyvenviečių esantiems miškams, miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams, kurių sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bei didesni kaip 80 ha miškų urėdijų miškų masyvai.

Duomenis apie valstybės išperkamų ir neprivatizuojamų miškų plotus Valstybiniam žemėtvarkos institutui pateikia Miškų ūkio ministerija“;

1.3.4. išdėstyti 30.4 punkto pirmąjį sakinį taip:

„30.4. žemė, kurioje yra gamybinių žemės ūkio įmonių pastatų, be kurių negalimas technologinis komplektas, ir jiems eksploatuoti reikia minimalių žemės plotų (pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintus normatyvus)“.

2. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. 424 „Dėl žemės nuosavybės teisės dokumentų formų, jų išdavimo, privačios žemės nuomos ir pardavimo tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 31-849):

2.1. išdėstyti 4.1 ir 4.2 punktus taip:

„4.1. žemės sklypo savininkas žemę ar mišką gali parduoti, išnuomoti arba kitaip perleisti, kai nuosavybės teises įrodantys dokumentai įregistruoti rajono (miesto) Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Pirkimo-pardavimo, perleidimo arba nuomos sutartyje turi būti nurodoma, kad naujasis savininkas perima prievolę laikytis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, taip pat buvusiojo savininko įsipareigojimus valstybei, jeigu žemė iš valstybės dar neišpirkta;

4.2. piliečiai, neturintys sklypo žemės ūkio veiklai ir negyvenantys kaimo vietovėje, žemę šiai paskirčiai gali pirkti ar nuomoti tik apylinkės agrarinės reformos tarnybai patvirtinus jų pasirengimą ūkininkauti. Žemės ūkio veiklai įsigytas sklypas turi būti naudojamas pagal tikslinę paskirtį, o nuomojamos žemės pagrindinė tikslinė paskirtis negali būti keičiama“;

2.2. pripažinti 4.3 punktą netekusiu galios;

2.3. laikyti 4.4 punktą 4.3 punktu ir išdėstyti jį taip:

„4.3. pirkimo-pardavimo, perleidimo arba nuomos sutartį būtina patvirtinti notariškai. Sutartis įsigalioja nuo jos patvirtinimo notarinėje kontoroje momento, jeigu sutartyje nenustatytos kitos jos įsigaliojimo sąlygos“.

3. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo“ (Žin., 1992, Nr. 4-74; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 145 redakcija):

3.1. papildyti 2 punktą šiais 2.4 ir 2.5 punktais:

„2.4. žemės sklypai, naudojami gyventojų asmeniniam ūkiui (iki 3 ha) prie vienkiemių ir kaimo gyvenviečių, privatinėn nuosavybėn grąžinami po 1992 m. rugsėjo 1 dienos;

2.5. tais atvejais, kai faktiniai įtėviai įvaikinimo juridiškai nėra įforminę, įvaikinimo faktas gali būti įrodytas teisme“;

3.2. nurodytuoju nutarimu patvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos:

3.2.1. 4 punkto pirmąją pastraipą papildyti šiuo antruoju sakiniu: „Šios tvarkos 1 punkte nurodyti asmenys prašymus atstatyti nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties žemę, esančius kaimo vietovėje gyvenamuosius namus su priklausiniais bei mišką paduoda iki 1992 m. gegužės 31 dienos“;

3.2.2. 7 punktą papildyti šia antrąja pastraipa:

„Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teises nagrinėjimo terminai Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu gali būti pratęsti, jeigu jie dėl objektyvių priežasčių negali būti išnagrinėti nustatytu laiku. Prašymus pratęsti nagrinėjimo terminus Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia šios tvarkos 6 punkte nurodytos institucijos“;

3.2.3. 11 punktą papildyti šia aštuntąja pastraipa:

„Asmenims, turintiems teisę atstatyti nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties žemę, prie vienkiemių bei kaimo gyvenviečių asmeniniam ūkiui skirtuose neprivatizuojamos žemės plotuose sklypai iki 3 ha grąžinami nuosavybėn natūra arba ekvivalentine natūra“;

3.2.4. 17 punkto antrąją ir trečiąją pastraipas išdėstyti taip:

„Grąžinta arba vietoj jos suteikta kita žemė turi būti naudojama pagal tikslinę paskirtį (žemės ūkio produktų gamybai).

Žemės savininkas gali išnuomoti žemę kitiems asmenims tik apylinkės agrarinės reformos tarnybai patvirtinus jų pasirengimą ūkininkauti“;

3.2.5. 18 punkto žodžius „iki 10 ha“ pakeisti žodžiais „iki 25 ha (įskaitant apželdintus ar savaime apžėlusius plotus)“;

3.2.6. 19 punktą išdėstyti taip:

„19. Miškai, nurodyti šios tvarkos 52 punkte, iš šios tvarkos 1 punkte nurodytų asmenų išperkami skyriuje „Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas“ numatytais išpirkimo (kompensavimo) būdais.

Jeigu grąžinamos nusavintos žemės ūkio naudmenos miškų urėdijų žemėse naudojamos miškų ūkio reikmėms, miškų urėdijoms kompensuojamas atitinkamas žemės plotas iš valstybinės žemės fondo“;

3.2.7. 20 punktą papildyti šiuo antruoju sakiniu: „Jeigu asmenims priklausančioje susigrąžinti žemėje miškai buvo paversti kitomis naudmenomis, miško plotai šių asmenų pageidavimu jiems suteikiami (kompensuojami) kitoje vietoje, bet ne didesni kaip 25 hektarų“;

3.2.8. išdėstyti 22 punkto pirmąją pastraipą taip:

„22. Miško sklypas, į kurį atstatyta nuosavybės teisė, turi būti tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektą“;

3.2.9. 25 punkto antrąją pastraipą išdėstyti taip:

„Nurodyti sklypai suteikiami individualiai statybai miesto (miesto tipo gyvenvietės) teritorijoje, kurioje buvo savininko žemė. Tais atvejais, kai buvusių savininkų sklypai yra miestams ar miesto tipo gyvenvietėms plėsti kaimo vietovėse numatytose pagal nustatytąja tvarka parengtus ir suderintus iki 1991 m. rugpjūčio 1 d. projektus teritorijose, jiems šiose teritorijose suteikiami neatlygintinai tokio dydžio sklypai ir laikantis tokios tvarkos, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 2 d. nutarime Nr. 229 „Dėl miestų plėtimo teritorijų“. Sklypai suteikiami be eilės per 2 mėnesius nuo sprendimo dėl nuosavybės teisės atstatymo priėmimo dienos miesto (rajono) valdybos sprendimu“;

3.2.10. Neteko galios nuo 1993-05-29

Punkto naikinimas:

Nr. 337, 1993-05-17, Žin. 1993, Nr. 17-440 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000337

3.2.11. 51.3 punkto pirmąją pastraipą išdėstyti taip:

„51.3. pagal galiojusius įstatymus ji yra suteikta ūkininkui, taip pat užimta sodybinių sklypų bei tarnybinių žemės dalų (išskyrus šioje vietovėje gyvenančių asmenų naudojamą asmeninio ūkio žemę, grąžinamą privatinėn nuosavybėn natūra ar ekvivalentine natūra) ar suteikta prie nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų (sodybų) kaimo vietovėje“;

3.2.12. 51.9 punkto pirmąją pastraipą išdėstyti taip:

„51.9. sklype yra gamybinių žemės ūkio įmonių pastatų, be kurių negalimas technologinis komplektas, ir jiems eksploatuoti reikia minimalių žemės plotų (pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytus normatyvus)“;

3.2.13. 52 punktą išdėstyti taip:

„52. Miškai iš šios tvarkos 1 punkte nurodytų asmenų išperkami skyriuje „Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas“ nustatyta tvarka, jeigu jie yra priskirti:

52.1. valstybiniams rezervatams, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatų zonoms;

52.2. kurortų sanitarinės apsaugos I ir II zonoms;

52.3. miestų miškams ir miško parkams;

52.4. miško genetiniams rezervatams, miško medelynams ir sėklininkystės plantacijoms;

52.5. Baltijos jūros ir Kuršių marių apsauginėms juostoms (iki 7 km pločio), ypač vertingiems rekreaciniams prie vandens telkinių ar gyvenviečių esantiems miškams, miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams, kurių sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

52.6. urėdijų ir nacionalinių parkų miškams, esantiems didesniuose kaip 80 ha masyvuose, jeigu savininkai negyvena buvusioje gyvenamojoje vietoje arba gyvena toliau kaip 15 km nuo jos“.

4. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. 473 „Dėl perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos bei išpirkimo tvarkos nustatymo“ (Žin., 1992, Nr. 5-83; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 145 redakcija):

4.1. įrašyti 2.2 punkte vietoj žodžių „10 hektarų miško“ žodžius „25 ha miško“;

4.2. papildyti 6.2 punktą šiuo 6.2.3 punktu:

„6.2.3. asmenims, perkantiems Nemuno ir Jūros užliejamų pievų sklypus žemės ūkio veiklai, apskaičiuota nominali sklypo kaina mažinama 50 procentų“;

4.3. išdėstyti 6.9.1 punktą taip:

„6.9.1. valstybės vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis (išskyrus žemės ūkio įmonės išmokas). Už žemę, perkamą privačiam ūkiui steigti arba bendrai žemės ūkio veiklai, taikoma 1/3 kainos nuolaida, jeigu mokama iki 1992 m. rugpjūčio 30 dienos“;

4.4. papildyti 6 punktą šiuo 6.13 punktu:

„6.13. grąžintą natūra ar ekvivalentine natūra, taip pat išpirktą žemės sklypą savininkas gali parduoti tik už Lietuvos Respublikos nacionalinę valiutą. Kai parduodamus žemės sklypus būtina panaudoti valstybės reikmėms, pirmumą juos pirkti turi valstybė“;

4.5. nurodytuoju nutarimu patvirtintos Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos nustatymo metodikos:

4.5.1. 8.1 punktą išdėstyti taip:

„8.1. aplinkos taršai įvertinti (perkant sklypus, esančius gamyklų, elektrinių bei kitų objektų sanitarinės apsaugos zonose, Kt = 0,7), žemės naudojimo nepatogumui dėl stačių šlaitų įvertinti (kai sklypas ar jo dalis yra 20°–30° nuolydžio šlaite, šis koeficientas yra lygus 0,7, o statesniame kaip 30° šlaite – 0,5)“;

4.5.2. 9.1 punktą išdėstyti taip:

„9.1. aplinkos taršai įvertinti (perkant sklypus, esančius gamyklų, elektrinių bei kitų objektų sanitarinės apsaugos zonose, Kt = 0,7), žemės naudojimo nepatogumui dėl stačių šlaitų įvertinti (kai sklypas ar jo dalis yra 20°–30° nuolydžio šlaite, šis koeficientas yra lygus 0,7, o statesniame kaip 30° šlaite – 0,5)“.

LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRAS PIRMININKAS                               G. VAGNORIUS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 337, 1993-05-17, Žin., 1993, Nr. 17-440 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000337

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 dalinio pakeitimo