@D1=19931007;D2=19960507;D3=19960614
Pakeitimai:
1.
Parlamentas, Įstatymas
{#19941103AA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ SAUGOS DARBE ĮSTATYMO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO
2.
Parlamentas, Įstatymas
{#19960507AA1326 ;} Nr. 1-1326, 96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ SAUGOS DARBE ĮSTATYMO 1, 15, 28, 29,
35, 36, 42, 68 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽMONIŲ SAUGOS DARBE
Į S T A T Y M A S
1993 m. spalio 7 d. Nr.I-266
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas,
- pripažindamas Tarptautinės darbo organizacijos
konstitucijos bei 1944 m. rugpjūčio 10 d. Tarptautinės darbo
organizacijos generalinės konferencijos deklaracijos socialinio
teisingumo nuostatas,
- pripažindamas Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje
skelbiamą kiekvieno žmogaus teisę į teisingas ir tinkamas darbo
sąlygas,
- atsižvelgdamas į tai, kad nelaimingi atsitikimai darbe,
profesinės ligos, netinkamos darbo sąlygos daro fizinę, moralinę
ir ekonominę žalą žmonėms ir valstybei,
- norėdamas maksimaliai sumažinti tikimybę įmonių
darbuotojams susižaloti ar susirgti, prarasti darbingumą dėl
darbo sąlygų,
nustato žmonių saugos darbe valstybės politiką, pagrįstą
šiais principais:
darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimo
prioritetu palyginti su darbo arba gamybos rezultatais,
trišaliu valstybės, darbdavių ir darbuotojų organizacijų
bendradarbiavimu,
saugos darbe mokslo plėtojimu,
saugių darbo priemonių bei individualiosios ir kolektyvinės
saugos darbe priemonių gamybos skatinimu,
vienodų saugos darbe reikalavimų įmonėms nustatymu,
darbdavių ir darbuotojų atsakomybe už saugos darbe norminių
aktų pažeidimus,
saugos darbe ir darbo medicinos tarnybų steigimu,
ekonominių svertų, skatinančių saugų darbą, nustatymu,
saugos darbe specialistų rengimo, nelaimingų atsitikimų,
profesinių ligų priežasčių tyrimo vienodos tvarkos nustatymu,
valstybine saugos darbe kontrole
ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 ir
49 straipsniais, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos
ekonomines sąlygas, jų perspektyvą, Tarptautinės darbo
organizacijos konvencijas ir rekomendacijas bei kitų šalių
patirtį,
priima Žmonių saugos darbe įstatymą. Šis įstatymas
reglamentuoja žmonių saugą darbe įmonėse, įstaigose,
organizacijose (toliau - įmonė) neatsižvelgiant į jų nuosavybės
formas ir pavaldumą.
I SKYRIUS. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Pagrindinės sąvokos
Šiame įstatyme:
1) sauga darbe (darbų sauga) - organizacinių, techninių,
ekonominių, teisinių, higienos, gydymo, profilaktikos priemonių,
skirtų žmonių sveikatai ir gyvybei, darbingumui išsaugoti darbe,
visuma;
2) darbdavys - visų rūšių įmonių savininkai arba jų
vadovai, paskirti, išrinkti ar kitokia tvarka įgiję įgaliojimus
pagal atitinkamų įmonių, tarp jų ūkinių bendrijų ir personalinių
įmonių, įstatymus (įstatus, nuostatus, steigimo dokumentus)
įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartis,
privalantys užtikrinti, kad būtų vykdomos prievolės pagal šį
įstatymą, kitus darbo įstatymus, kolektyvines sutartis, saugos
darbe norminius aktus.
Kai darbo sutartis sudaroma tarp fizinių asmenų, darbdavys
yra fizinis asmuo;
3) darbdavio įgaliotas asmuo saugos darbe klausimais
(toliau - darbdavio įgaliotas asmuo) - įmonės padalinio vadovas
ar kitas kompetentingas saugos darbe klausimais darbuotojas,
kuriam darbdavys perdavė dalį savo teisių ir pareigų saugos
darbe klausimais;
4) darbuotojas - asmuo (darbininkas, tarnautojas),
dirbantis darbdavio ar jo įgalioto asmens paskirtoje darbo
vietoje pagal darbo sutartį, taip pat valstybinės ir vykdomosios
valdžios tarnyboje ir kuriam netaikoma sąvoka Ödarbdavys";
5) darbo vieta - vieta, kur darbuotojas dirba arba privalo
dirbti darbo sutartimi sulygtą darbą;
6) darbo aplinka - darbuotoją tiesiogiai supanti erdvės
dalis, kurioje jį gali veikti kenksmingi ir pavojingi (fiziniai,
cheminiai, psichofiziniai, biologiniai) veiksniai;
7) darbo sąlygos - darbo aplinkos veiksnių, tarp jų darbo
pobūdžio, darbo ir poilsio režimo, darbo santykių visuma,
turinti tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, sveikatai ir
darbingumui;
8) darbo priemonės - darbo procese darbo objektui keisti
naudojami reikmenys: medžiagos, įranga, įrankiai, prietaisai,
įrenginiai (mašinos) bei įrenginių (mašinų) kompleksai, tarp jų
potencialiai pavojingi įrenginiai;
9) kenksmingas veiksnys - darbo aplinkos veiksnys, dėl
kurio darbuotojas gali netekti darbingumo, gali susirgti (ir
profesine liga), o jo ilgalaikis poveikis gali būti pavojingas
gyvybei;
10) pavojingas veiksnys - darbo aplinkos, darbo proceso
veiksnys, dėl kurio, susidarius tam tikroms atsitiktinėms
aplinkybėms, darbuotojas gali būti traumuotas, gali žūti arba
gali ūmai pablogėti jo sveikata;
11) potencialiai pavojingas įrenginys - įrenginys, kuris
kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai dėl jame
sukauptos energijos arba jame vykstančių procesų;
12) profesinė liga - darbuotojo sveikatos sutrikimas dėl
darbo aplinkos kenksmingo veiksnio (veiksnių) poveikio;
13) nelaimingas atsitikimas - ūmus darbuotojo sveikatos
pakenkimas dėl trumpalaikio darbo aplinkos pavojingo, kenksmingo
veiksnio poveikio, kai darbuotojas netenka darbingumo nors
vienai dienai;
14) saugos darbe norminiai aktai - įstatymai, Lietuvos
Respublikos Seimo ir Vyriausybės nutarimai, nustatyta tvarka
patvirtinti valstybiniai arba įmonių standartai, nuostatai,
normos ir taisyklės, tarp jų higienos, instrukcijos,
reglamentuojantys vieno ar kelių rodiklių, sąlygų, veiksmų,
veikimo būdų (metodų), techninių ir kitų priemonių privalomą
įdiegimą ir naudojimą, taip pat kolektyvinių sutarčių nuostatos
saugos darbe klausimais;
15) riboto darbingumo asmenys - asmenys, kurių darbo
galimybės dėl sveikatos yra ribotos (invalidai, nėščios moterys,
darbuotojai, kurie pagal medicinos išvadą perkeliami į kitą
darbą, senatvės pensininkai).
Straipsnio pakeitimai:
{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
{#19960507AA1326 ;} Nr. 1-1326, 96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)
2 straipsnis. Saugos darbe įstatymo objektas
Saugos darbe įstatymo objektas - valstybinio valdymo
institucijų, darbdavių ir darbuotojų tarpusavio santykiai bei
pagrindinių saugos darbe reikalavimų nustatymas arba tokių
reikalavimų nustatymo tvarka, kad būtų išsaugota darbuotojų
gyvybė, sveikata ir darbingumas.
3 straipsnis. Darbuotojų teisė saugiai dirbti
Darbuotojai turi teisę saugiai dirbti, nesvarbu, kokia
įmonių veiklos rūšis, rentabilumas, darbo vieta, darbo aplinka,
darbo pobūdis, pilietybė, rasė, tautybė, lytis, amžius, socialinė
kilmė, politiniai ar religiniai įsitikinimai.
4 straipsnis. Įstatymo taikymas
Šis įstatymas taikomas:
1) įmonėms, esančioms Lietuvos Respublikos teritorijoje,
taip pat įmonėms, esančioms užsienyje, bet priklausančioms
Lietuvos Respublikos jurisdikcijai;
2) užsienio kapitalo įmonėms, esančioms Lietuvos Respublikos
teritorijoje, įmonėms, kuriose įstatinio kapitalo dalis priklauso
užsienio investitoriui (bendroms įmonėms), esančioms Lietuvos
Respublikos teritorijoje, jeigu kitaip nenustatyta tarptautinėse
sutartyse, įmonių steigimo dokumentuose;
3) kitų valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės,
dirbantiems Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančiose
įmonėse.
5 straipsnis. Įstatymo taikymo apribojimai
Lietuvos Respublikos piliečių, dirbančių užsienyje įmonėse,
nepriklausančiose Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, saugą darbe
reglamentuoja valstybės, kurioje jie dirba, įstatymai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę apriboti šio
įstatymo taikymą:
1) esant ekstremalioms darbo sąlygoms, kai žmonių saugią
veiklą nustato kiti norminiai aktai;
2) paskelbus nepaprastąją (karinę) padėtį, taip pat esant
kitoms ypatingoms aplinkybėms, gresiančioms valstybės saugumui.
Civilinės aviacijos, jūrų, upių, geležinkelio, automobilių
transporto, žuvų pramonės laivyno darbuotojų saugų darbą
reglamentuoja šis įstatymas bei šio įstatymo pagrindu parengti
atitinkami norminiai aktai.
Žmonių, nesusietų darbo sutartimi, saugų darbą reglamentuoja
šio įstatymo pagrindu parengti norminiai aktai.
II SKYRIUS. SAUGOS DARBE REGULIAVIMAS
6 straipsnis. Saugos darbe valstybinis valdymas
Saugos darbe politiką formuoja Lietuvos Respublikos
Vyriausybė. Saugos darbe valstybinio valdymo funkciją vykdo
socialinės apsaugos ministras, vadovaudamasis Lietuvos
Respublikos įstatymais ir šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimais ir kitais saugos darbe norminiais aktais.
Socialinės apsaugos ministras atstovauja Lietuvos Respublikos
interesams saugos darbe klausimais kitose šalyse ir
tarptautinėse organizacijose.
Straipsnio pakeitimai:
{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
7 straipsnis. Lietuvos Respublikos saugos darbe komisija
Valstybės, darbuotojų, darbdavių tarpusavio interesams ir
santykiams reguliuoti, formuojant ir įgyvendinant saugos darbe
politiką, trišaliu principu steigiama Lietuvos Respublikos
saugos darbe komisija (toliau įstatyme - Saugos darbe komisija).
Saugos darbe komisijos sudarymo tvarką ir funkcijas nustato šios
komisijos nuostatai, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
8 straipsnis. Saugos darbe fondas
Saugos darbe profilaktikos priemonėms įgyvendinti,
visuomenei informuoti bei Saugos darbe komisijos darbui
finansuoti steigiamas saugos darbe fondas.
Saugos darbe fondo lėšas sudaro:
1) Saugos darbe komisijos šalių įmokos,
2) draudimo prevencinio fondo dalis,
3) valstybinio socialinio draudimo ir draudimo nuo nelaimingų
atsitikimų darbe fondų dalis,
4) savanoriškos fizinių ar juridinių asmenų įmokos.
Saugos darbe fondo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
9 straipsnis. Savivaldybių įgaliojimai saugos darbe
klausimais
Miestų, rajonų tarybos turi teisę :
1) reikalauti, kad įmonės (darbdaviai) praneštų apie įmonės
gamybinės veiklos pradžią arba veiklos rūšies pasikeitimą;
2) įmonėms sutikus, sudaryti bendras saugos darbe programas
ir parengti priemones, koordinuoti jų vykdymą, kooperuoti tam
tikslui įmonių skiriamas lėšas.
10 straipsnis. Saugos darbe specialistų rengimas, mokymas
Saugos darbe specialistus rengia Lietuvos Respublikos
aukštosios mokyklos.
Saugos darbe specialistų kvalifikacijos kėlimo tvarką
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Bendrojo lavinimo mokyklos privalo apmokyti moksleivius
bendrų saugos darbe ir buityje reikalavimų.
Aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių (amatų) mokyklų studentai
privalo būti apmokyti saugos darbe reikalavimų pagal įgyjamas
specialybes, profesijas.
Įmonių darbuotojai mokomi ir instruktuojami saugos darbe
klausimais pagal šio įstatymo 30 straipsnio reikalavimus.
11 straipsnis. Saugos darbe priemonių ir mokslo
finansavimas
Saugos darbe priemones įmonėse finansuoja darbdaviai.
Saugos darbe mokslinius tyrimus koordinuoja Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
Saugos darbe moksliniai tyrimai finansuojami darbdavių ir
valstybės biudžeto lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka.
Įmonėms, gaminančioms saugos darbe priemones, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka yra taikomos mokesčių
lengvatos.
12 straipsnis. Profesinių sąjungų teisės
Profesinės sąjungos gina savo narių sveikatos ir gyvybės
išsaugojimo darbe interesus vadovaudamosi Lietuvos Respublikos
profesinių sąjungų įstatymu.
13 straipsnis. Saugos darbe struktūros įmonėse
Už saugą darbe įmonėje atsako darbdavys.
Saugioms ir sveikoms darbo sąlygoms sudaryti darbdavys
privalo steigti saugos darbe ir darbo medicinos tarnybas šio
įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka bei sudaryti sąlygas
veikti įmonės saugos darbe komitetui.
14 straipsnis. Saugos darbe ir darbo medicinos tarnybos
įmonėse
Darbdavys saugos darbe, darbo higienos profilaktikai,
priežiūrai, kontrolei, konsultavimui steigia įmonės saugos darbe
ir darbo medicinos tarnybas arba šioms funkcijoms vykdyti samdo
kitą organizaciją (asmenis).
Saugos darbe ir darbo medicinos tarnybų specialistai privalo
turėti atitinkamą teorinį ir praktinį parengimą.
Įmonėse, kuriose dirba mažiau kaip 50 žmonių, saugos darbe
tarnybos funkcijas gali vykdyti darbdavio paskirtas asmuo
(asmenys), turintis parengimą tokiam darbui, kaip yra nurodyta
šio straipsnio antrojoje dalyje.
Įmonės saugos darbe tarnyba, darbdavio samdomos saugos darbe
tarnybų funkcijoms vykdyti organizacijos ar asmenys arba
darbdavio paskirtas asmuo (asmenys) vykdyti saugos darbe tarnybos
funkcijas įmonėje yra tiesiogiai atsakingi darbdaviui.
Jeigu šio straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje
dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis įmonėje neįsteigta saugos
darbe tarnyba, šios tarnybos funkcijas vykdo pats darbdavys.
Darbdaviai, įsteigę įmonėje saugos darbe tarnybą, apie tai
nustatyta tvarka praneša Valstybinei darbo inspekcijai.
Įmonių saugos darbe tarnybų pavyzdinius nuostatus tvirtina
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įmonės saugos darbe tarnybos
nuostatus tvirtina darbdavys.
Atsižvelgiant į įmonėje dirbančių darbuotojų skaičių, taip
pat į darbo aplinkos veiksnių kenksmingumą, pavojingumą, įmonėse
steigiama darbo medicinos tarnyba (medicinos punktas) arba
darbuotojų sveikatos priežiūrai samdomos atitinkamos įstaigos ar
asmenys. Įmonių darbo medicinos tarnybų funkcijas ir steigimo
tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
15 straipsnis. Saugos darbe komitetai
Įmonėse, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų,
steigiami saugos darbe komitetai. Juos sudaro vienodas skaičius
darbdavio ir įmonės profesinės sąjungos deleguotų atstovų, o
jeigu įmonėse profesinės sąjungos nėra, darbuotojams atstovauja
Lietuvos Respublikos kolektyvinių susitarimų ir sutarčių
įstatymo nustatyta tvarka darbuotojų kolektyvo susirinkime
(konferencijoje) išrinkti darbuotojų įgaliotiniai.
Darbdavio iniciatyva, darbdavio ir profesinės sąjungos
susitarimu arba ne mažiau kaip pusės įmonės darbuotojų
reikalavimu saugos darbe komitetai gali būti steigiami, jeigu
įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų.
Saugos darbe komitetai išklauso ir vertina darbdavio,
įmonės padalinių vadovų, saugos darbe tarnybos veiklą saugos
darbe klausimais, planuoja saugos darbe gerinimo priemones ir
joms įgyvendinti reikalingas lėšas, kontroliuoja jų naudojimą ir
priemonių įgyvendinimą, analizuoja nelaimingų atsitikimų ir
profesinių ligų priežastis bei aplinkybes. Savo sprendimus
komitetas priima komiteto šalių susitarimu. Priimtus sprendimus
darbdavys privalo įgyvendinti.
Komiteto darbui vadovauja pirmininkas - darbdavys arba
darbdavio įgaliotas asmuo. Komiteto sekretoriumi komitetas renka
profesinės sąjungos atstovą (jeigu įmonėje profesinės sąjungos
nėra - darbuotojų įgaliotinį). Komitetas posėdžiauja įmonės
saugos darbe komiteto nuostatuose nustatytu laiku, taip pat
įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar darbuotojui susirgus
profesine liga.
Įmonės saugos darbe komiteto nariai (darbuotojų profesinės
sąjungos atstovai arba darbuotojų įgaliotiniai) darbdavio
iniciatyva gali būti atleidžiami iš darbo tik suderinus jų
atleidimą su Valstybine darbo inspekcija.
Įmonės saugos darbe komiteto nariai darbui komitete
apmokomi specialiuose mokymo kursuose, seminaruose ir kituose
renginiuose saugos darbe klausimais darbdavio lėšomis.
Už laiką, kurio metu įmonės saugos darbe komiteto narys
vykdo komiteto pavestus įpareigojimus, mokamas jo vidutinis
darbo užmokestis.
Įmonių saugos darbe komitetų pavyzdinius nuostatus tvirtina
Saugos darbe komisija. Įmonės saugos darbe komiteto nuostatus
tvirtina darbdavys ir įmonės profesinė sąjunga (jeigu profesinės
sąjungos nėra - įmonės saugos darbe komitetas).
Straipsnio pakeitimai:
{#19960507AA1326 ;} Nr. 1-1326, 96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)
III SKYRIUS. DARBO APLINKOS, DARBO VIETŲ, DARBŲ, GAMYBINĖS
BUITIES REIKALAVIMAI
16 straipsnis. Bendri darbo aplinkos ir darbo vietų
reikalavimai
Darbo aplinka ir darbo vietos turi atitikti šio įstatymo ir
kitų saugos darbe norminių aktų reikalavimus.
Naujos ir rekonstruotos įmonės, jų padaliniai priimami
eksploatuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
17 straipsnis. Saugos darbe norminiai aktai,
reglamentuojantys darbo vietų įrengimą
Darbo vietų įrengimo ir jų aplinkos reikalavimus nustato
valstybiniai, įmonių standartai, valstybinės normos, taisyklės.
Darbo vietoms (1 straipsnio 5 punktas) taip pat yra tolygios
vietos, esančios patalpose, skirtose įmonės darbuotojų
socialinėms - buitinėms reikmėms tenkinti.
Pagal standartus ir normas nustatyti darbo aplinkos
veiksniai neturi viršyti dydžių, galinčių sukelti sveikatos
sutrikimus, profesines ligas ir dirbančiam, ir jau nebedirbančiam
asmeniui.
Saugos darbe standartai, normos, taisyklės, instrukcijos
rengiami ir tvirtinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka.
18 straipsnis. Darbo priemonės ir jų priežiūra
Leidžiama naudoti tik techniškai tvarkingas, atitinkančias
saugos reikalavimus darbo priemones.
Potencialiai pavojingų techninių įrenginių, keliančių pavojų
darbuotojams, gyventojams, aplinkai, sąrašą tvirtina Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, o jų saugų naudojimą, priežiūrą ir
kontrolę nustato norminiai aktai bei tokių įrenginių techniniai
dokumentai.
19 straipsnis. Įmonės vidaus eismo reikalavimai
Už saugų eismą įmonėje atsako darbdavys.
Įmonių teritorijoje transporto eismas organizuojamas pagal
transporto rūšies eismo taisykles, išimtys gali būti taikomos
specialiam (technologiniam) transportui.
Specialaus (technologinio) transporto eismo taisykles pagal
saugos darbe norminių aktų reikalavimus rengia darbdavys.
20 straipsnis. Kenksmingų ir pavojingų medžiagų naudojimo
reikalavimai
Darbdaviai, kurie gamina, naudoja, transportuoja, laiko
žmonių sveikatai kenksmingas, pavojingas (lengvai užsidegančias,
sprogias) medžiagas, įgyvendina priemones darbuotojų sveikatos,
aplinkos, tarp jų darbo aplinkos, saugai užtikrinti.
Darbuotojai privalo būti apmokyti ir instruktuoti darbui su
kenksmingomis ar pavojingomis medžiagomis, aprūpinti
individualiosios ir kolektyvinės saugos priemonėmis.
Kenksmingų ir pavojingų medžiagų gamybą, naudojimą,
transportavimą, laikymą nustato Lietuvos Respublikos norminiai
aktai.
21 straipsnis. Gaminamos produkcijos reikalavimai
Įmonių gaminama ir realizuojama produkcija, vėliau
priskirtina darbo priemonėms, turi atitikti norminiuose aktuose
nustatytus saugos darbe reikalavimus. Sertifikatuose arba
techniniuose dokumentuose nurodoma, kad produkcija atitinka
saugos darbe reikalavimus.
Paaiškėjus, kad darbo priemonė kenkia žmonių sveikatai ar
yra pavojinga gyvybei, Valstybinė darbo inspekcija uždraudžia jos
gamybą.
22 straipsnis. Darbų organizavimo reikalavimai
Darbdaviai privalo taip organizuoti darbus ir sudaryti
tokias sąlygas, tarp jų ir darbo apmokėjimo, kurios skatintų
darbuotojus laikytis saugos darbe reikalavimų.
Darbo (gamybos) organizavimo, techninio aprūpinimo
dokumentacijoje privalo būti nustatytos saugų darbą užtikrinančios
sąlygos pagal saugos darbe norminių aktų reikalavimus.
23 straipsnis. Saugaus darbų organizavimo ir vykdymo
norminiai aktai
Darbas turi būti organizuojamas pagal saugos darbe norminių
aktų reikalavimus.
Darbdaviai pagal saugaus darbo organizavimo ir vykdymo
norminius aktus bei darbo priemonių techninius dokumentus rengia
darbuotojams saugaus darbo instrukcijas, su kuriomis darbuotojai
supažindinami pasirašytinai. Darbuotojų profesijų, kurioms
nerengiamos saugaus darbo instrukcijos, sąrašą sudaro darbdavys,
suderinęs su Valstybine darbo inspekcija.
Kai saugos darbe norminiuose aktuose dar nenustatyti saugos
darbe reikalavimai arba valstybiniuose standartuose, taisyklėse
nėra konkrečių reikalavimų, kurių būtina laikytis, darbdaviai
pagal šį įstatymą ir darbo priemonių techninius dokumentus rengia
ir tvirtina saugaus darbo organizavimo ir vykdymo instrukcijas.
Saugaus darbo organizavimo ir vykdymo taisyklių, instrukcijų
reikalavimai tolygūs darbuotojų pareiginiams nuostatams.
24 straipsnis. Privalomas sveikatos tikrinimas
Darbuotojai, dirbantys pavojingomis, kenksmingomis, labai
kenksmingomis sąlygomis (67 straipsnis) privalo iš anksto
(stodami į darbą), periodiškai, o dėl kai kurių darbų - ir
nutraukę darbo sutartį, tikrintis sveikatą.
Asmenys iki 18 metų privalo sveikatą tikrintis stodami į
darbą ir kiekvienais metais iki sukaks 18 metų. Kai kurių
profesijų jauni darbuotojai, jeigu jų darbas susijęs su rizika
sveikatai, privalo tikrintis sveikatą prieš stodami į darbą ir
periodiškai iki sukaks 21 metai.
Maisto pramonės, viešojo maitinimo ir prekybos įmonių,
vandentiekio įrenginių, gydymo bei profilaktikos ir vaikų
įstaigų, taip pat kai kurių įmonių darbuotojų medicinos apžiūros
turi būti atliekamos gyventojų sveikatos apsaugos tikslais.
Išlaidas už periodišką medicinos apžiūrą ir vidutinį darbo
užmokestį darbuotojams už sugaištą medicinos apžiūroms laiką
apmoka darbdavys. Apmokėjimo už periodiškas medicinos apžiūras ir
vidutinio darbo užmokesčio darbuotojams už sugaištą medicinos
apžiūroms laiką mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti
sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo
užmokestis. Toks atsisakymas laikomas darbo drausmės pažeidimu ir
gali būti pagrindas darbdaviui atleisti darbuotoją iš darbo pagal
įstatymus. Darbuotojo medicinos apžiūros išvada vienodai
privaloma darbdaviui ir darbuotojui.
Profesijų, darbų ir gamybų, kuriose dirbantys darbuotojai,
tarp jų asmenys iki 18 metų (kai kurių profesijų - iki 21 metų),
stodami į darbą ir vėliau privalo periodiškai tikrintis sveikatą,
sąrašą bei pasitikrinimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
25 straipsnis. Darbų sustabdymas
Valstybinis darbo inspektorius, įmonės saugos darbe
komitetas savo sprendimu turi teisę reikalauti, kad darbdavys (jo
įgaliotas asmuo) sustabdytų darbus, kai:
1) darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti;
2) sugedus darbo priemonei ar dėl avarinės būklės gali
susidaryti arba susidarė sąlygos nelaimingiems atsitikimams,
ūmioms profesinėms ligoms;
3) dėl technologinių ar darbo procesų pažeidimų darbo aplinka
tampa pavojinga sveikatai ar gyvybei;
4) darbuotojai neaprūpinti reikiamomis kolektyvinės ar
individualiosios saugos darbe priemonėmis.
Darbdaviui (jo įgaliotam asmeniui) atsisakius įvykdyti
reikalavimą sustabdyti darbą arba jeigu darbdavio (jo įgalioto
asmens) nėra, valstybinis darbo inspektorius nutraukia darbus,
reikalui esant, išveda darbuotojus iš pavojingos zonos.
Valstybinė darbo inspekcija gali sustabdyti darbus šio
įstatymo 21 straipsnio antrojoje dalyje nurodytais atvejais.
Už laiką, kai darbai sustabdyti šio straipsnio pirmojoje
dalyje numatytais atvejais, darbuotojams darbdavys moka vidutinį
darbo užmokestį.
Straipsnio pakeitimai:
{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
26 straipsnis. Gamybinės buities reikalavimai
Įmonėse norminių aktų nustatyta tvarka įrengiamos poilsio,
persirengimo, drabužių, avalynės laikymo patalpos (vietos),
sanitarinės bei asmeninės higienos patalpos (prausyklos,
tualetai, moterims - asmeninės higienos patalpos).
Įmonėse, kuriose dirbama kenksmingomis, pavojingomis
sąlygomis, gamybinės buities patalpos įrengiamos laikantis
specialių reikalavimų.
Specialius įvairių rūšių gamybinės buities patalpų įrengimo
ir teikiamų paslaugų, jų kiekybės ir kokybės rodiklių reikalavimus
nustato saugos darbe norminiai aktai.
Sveikatos punktai, maitinimo patalpos įmonėje įrengiamos
atsižvelgiant į darbuotojų skaičių pagal atitinkamų patalpų
įrengimo standartų reikalavimus.
27 straipsnis. Gyvenamųjų patalpų reikalavimai
Darbdavio suteikiamos patalpos darbuotojams laikinai gyventi
dėl darbo kilnojamo pobūdžio privalo tenkinti minimalius tokių
patalpų buites ir higienos reikalavimus.
IV SKYRIUS. DARBDAVIŲ, DARBUOTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS
I SKIRSNIS. DARBDAVIŲ PAREIGOS IR TEISĖS
28 straipsnis. Darbdavių pareigos
Darbdaviai privalo laikytis šio įstatymo ir vykdyti kitų
saugos darbe norminių aktų reikalavimus:
1) pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie įmonės, jos
padalinių eksploatacijos pradžią;
2) instruktuoti ir mokyti darbuotojus saugiai dirbti,
tikrinti jų žinias;
3) sudarant darbo sutartį ir periodiškai vėliau, pakitus
gamybos (darbo) procesui, informuoti darbuotojus apie
pavojingus, kenksmingus ir kitus rizikos veiksnius darbo vietose
ir jų poveikį sveikatai;
4) kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi saugos darbe
reikalavimų, laikinai nušalinti darbuotoją nuo darbo už tą dieną
(pamainą) nemokant jam darbo užmokesčio, jeigu jis darbo metu
darbe neblaivus, apsvaigęs nuo sąmoningai panaudotų narkotinių
ar toksinių medžiagų;
5) aprūpinti įmonę, darbo vietas ir darbuotojus saugiais
įrenginiais, diegti saugius darbo bei technologinius procesus,
aprūpinti darbuotojus saugos darbe priemonėmis, tinkamai įrengti
gamybinės buities patalpas;
6) organizuoti medicinos paslaugas ir darbuotojų sveikatos
patikrinimus pagal šio įstatymo 14, 24, 26 straipsnius;
7) nustatyta tvarka pranešti apie nelaimingus atsitikimus,
profesines ligas (74 straipsnis), sudaryti sąlygas jų
priežastims ištirti ir atlyginti už pakenkimą sveikatai (78, 79
straipsniai);
8) sudaryti sąlygas saugos darbe organizacinėms struktūroms
(nurodytoms šio įstatymo 13, 14, 15 straipsniuose) funkcionuoti;
9) organizuoti darbuotojų darbą pagal fiziologiškai
pagrįstą darbo ir poilsio režimą;
10) nustatyta tvarka organizuoti darbo aplinkos ir darbo
vietų tyrimus, naudojamų kolektyvinių ir individualiųjų saugos
priemonių bandymus;
11) atsižvelgiant į medicinos arba invalidumą nustatančios
komisijos išvadą (33 straipsnis), perkelti darbuotojus į kitą
darbą;
12) nustatyta tvarka apdrausti darbuotojus nuo nelaimingų
atsitikimų darbe, profesinių ligų;
13) tvirtinti įmonės saugos darbe instrukcijas, pareigines
instrukcijas, vykdyti kolektyvinės sutarties įsipareigojimus ir
kitas saugos darbe prievoles;
14) sudaryti įmonės darbuotojų, dirbančių pagal darbo
sutartis, vardinį sąrašą;
15) darbuotojo prašymu nemokamai išduoti pažymas apie darbą
toje įmonėje (darbuotojo pareigos, kvalifikacija, kiek laiko
įmonėje dirba, darbo užmokestis.
Straipsnio pakeitimai:
{#19960507AA1326 ;} Nr. 1-1326, 96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)
29 straipsnis. Darbdavių, jų įgaliotų asmenų atestacija
Prieš pradedant eksploatuoti įmonę (teikti paslaugas), o
vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai darbdavys, jo įgaliotas
asmuo pateikia Valstybinei darbo inspekcijai socialinės apsaugos
ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešimą apie darbdavio, jo
įgalioto asmens atestavimą saugos darbe klausimais įmonėje.
Darbdavių, kurie atleidžiami nuo atestacijos, sąrašą
tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atleidimas nuo
atestacijos neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės už saugų darbą
įmonėje.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas darbdavio
įgaliotas asmuo (įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio
kitoje negu įmonė vietoje (teritorijoje), vadovas) saugos darbe
klausimais atestuojamas ir pateikia pranešimą Valstybinei darbo
inspekcijai apie jo atestavimą saugos darbe klausimais kaip ir
darbdavys.
Straipsnio pakeitimai:
{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
{#19960507AA1326 ;} Nr. 1-1326, 96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)
30 straipsnis. Darbuotojų instruktavimas ir atestavimas
saugos darbe klausimais
Darbdaviai negali skirti darbuotojų darbui, kol jie
neinstruktuoti apie saugius darbo būdus.
Darbdaviai privalo instruktuoti darbuotojus saugos darbe
klausimais sudarydami darbo sutartį, perkeldami į kitą darbą,
keisdami darbo (gamybos) procesus, gamybos technologiją, darbo
sąlygas, taip pat jei pasikeičia saugos darbe standartai, normos,
taisyklės, instrukcijos.
Prižiūrėti ir dirbti su potencialiai pavojingais techniniais
įrenginiais, taip pat dirbti pavojingus darbus leidžiama tik
darbuotojams, įgijusiems specialių žinių ir išlaikiusiems saugos
darbe egzaminą. Įmonės įgyja teisę atestuoti darbuotojus,
dirbančius su potencialiai pavojingais techniniais įrenginiais,
technologijomis, pavojingose gamybose bei vykdančius potencialiai
pavojingus darbus, tik gavusios Valstybinės darbo inspekcijos
leidimą.
Darbuotojų instruktavimo ir atestavimo saugos darbe
klausimais tvarką įmonėse nustato socialinės apsaugos ministras.
31 straipsnis. Darbuotojų aprūpinimas saugos darbe
priemonėmis
Darbdaviai nemokamai darbuotojams duoda darbo drabužius,
darbo avalynę, kitas individualiosios ir kolektyvinės saugos
darbe priemones norminiuose aktuose nustatytomis sąlygomis ir
tvarka.
Darbdaviai privalo organizuoti darbo drabužių, darbo
avalynės ir kitų individualiosios saugos priemonių laikymą,
džiovinimą, skalbimą, valymą, taisymą.
Saugos darbe priemonės privalo būti periodiškai tikrinamos.
Darbo drabužiai, darbo avalynė ir kitos saugos darbe
priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogūs dėvėti ir neturi
sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai.
Jeigu darbai susiję su susiteršimu, darbuotojams nemokamai
pagal nustatytas normas turi būti duodamos asmens higienos
priemonės (muilas, rankšluosčiai). Darbuose, kur odą gali
paveikti kenksmingosios medžiagos, nemokamai duodama pagal
nustatytas normas plovimo, nukenksminimo priemonių, apsauginių
pastų.
Minimalias darbo drabužių, darbo avalynės, individualiosios
saugos, asmens higienos priemonių normas bei saugos darbe
priemonių tikrinimo periodiškumą nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
32 straipsnis. Medicinos paslaugų organizavimas
Nelaimingų atsitikimų, ūmių susirgimų darbe atvejais
darbdaviai privalo užtikrinti darbuotojams skubią medicinos
pagalbą.
Darbuotojų, susirgusių darbo vietoje arba nukentėjusių nuo
traumų, kai nebūtina kviesti greitosios medicinos pagalbos,
nugabenimą į gydymo įstaigas organizuoja darbdavys (jo įgaliotas
asmuo).
Medicinos paslaugų teikimo darbuotojams tvarką įmonėje
nustato įmonių medicinos punktų nuostatai (14 straipsnis).
33 straipsnis. Darbdavio pareiga perkelti darbuotoją dėl
sveikatos būklės į kitą darbą
Darbuotojas, kuris pagal medicininės arba invalidumą
nustatančios komisijos išvadą dėl sveikatos būklės negali dirbti
sutarto darbo (eiti pareigų), nes tai pavojinga jo sveikatai arba
jo darbas gali būti pavojingas kitiems, turi būti perkeltas, jam
sutikus, į darbą, atitinkantį jo sveikatą ir esant galimybei -
kvalifikaciją (specialybę), ar į kitą darbą.
Jeigu darbuotojas nesutinka būti perkeltas į siūlomą darbą
arba nėra darbo, į kurį jis galėtų būti perkeltas, darbdavys,
laikydamasis įstatymo, atleidžia darbuotoją iš darbo pagal
Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio 10
punktą, išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio trečiojoje
dalyje.
Tuo atveju, kai darbuotojo sveikata pablogėja dėl darbo
šioje įmonėje (negali dirbti ankstesnio darbo dėl sužalojimo,
profesinės ligos, kitokio sveikatos pakenkimo), jis nušalinamas
nuo darbo ir, jeigu nėra galimybės jį perkelti į kitą darbą pagal
šio straipsnio pirmąją dalį, jam mokamas vidutinis darbo
užmokestis iki pasveiks ar bus pripažintas invalidu. Darbuotoją
pripažinus invalidu, pagal įstatymą jis gali būti atleistas iš
darbo remiantis Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 26
straipsnio 10 punktu.
34 straipsnis. Dviejų ir daugiau darbdavių pareigos
organizuojant darbus toje pačioje įmonėje,
teritorijoje, darbo vietoje
Du ir daugiau darbdavių, vykdydami darbus toje pačioje
įmonėje, teritorijoje, darbo vietoje, privalo organizuoti darbą
taip, kad būtų garantuotas visų darbuotojų saugus darbas,
neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš darbdavių yra sudaryta darbo
sutartis. Darbdaviai iš savo tarpo skiria vieną darbdavį, kuris
organizuoja ir atsako už visų darbuotojų, dirbančių toje pačioje
įmonėje, teritorijoje ar darbo vietoje, saugą. Toks susitarimas
įforminamas raštu.
35 straipsnis. Darbdavių teisės
Kad būtų užtikrinta darbuotojų sauga darbe, darbdaviai turi
teisę:
1) reikalauti, kad darbuotojai laikytųsi saugos darbe
norminių aktų;
2) darbuotojams, pažeidusiems saugos darbe norminius aktus,
skirti drausmines nuobaudas, nustatyta tvarka reikalauti
atlyginti padarytą žalą;
3) atleisti iš darbo darbuotoją, kai darbuotojas pažeidžia
norminių aktų nustatytus saugos darbe reikalavimus, jei prieš
tai jam nors vieną kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių
buvo taikytos drausminės nuobaudos už saugos darbe pažeidimus;
4) reikalauti iš kitų įmonių (darbdavių) atlyginti
nuostolius, patirtus dėl to, kad įsigyta produkcija, projektai
arba gautos paslaugos neatitiko saugos darbe norminių aktų
reikalavimų;
5) gauti iš valstybinio valdymo institucijų informaciją
saugos darbe klausimais;
6) patys dalyvauti arba įpareigoti kitus įmonės darbuotojus
dalyvauti Valstybinės darbo inspekcijos tikrinimuose,
susipažinti su tikrinimo medžiaga;
7) nustatyti įmonėje griežtesnius saugos darbe reikalavimus
negu numatyta saugos darbe norminiuose aktuose. Griežtesni
saugos darbe reikalavimai įmonėje įteisinami kolektyvinėse
sutartyse, kolektyviniuose susitarimuose ir neturi prieštarauti
Lietuvos Respublikos įstatymams, saugos darbe norminiams aktams;
8) dalį teisių ir pareigų saugos darbe klausimais perduoti
kompetentingam įmonės darbuotojui (darbuotojams).
Straipsnio pakeitimai:
{#19960507AA1326 ;} Nr. 1-1326, 96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)
36 straipsnis. Dalies darbdavio teisių ir pareigų
saugos darbe klausimais perdavimas darbdavio
įgaliotiems asmenims
Darbdavys dalį savo teisių ir pareigų perduoda įgaliojamam
darbuotojui (kompetentingam asmeniui) sudarydamas darbo sutartį.
Kai darbdavio ir įgaliojamo asmens darbo sutartis sudaryta,
dalies teisių ir pareigų saugos darbe klausimais perdavimas
įforminamas darbdavio įsakymu, suderintu su įgaliojamu asmeniu,
arba gali būti numatomas darbdavio tvirtinamuose įgaliojamo
asmens pareiginiuose nuostatuose.
Darbdavio įgaliotas asmuo privalo vykdyti jam suteiktus
įgaliojimus ir atsako už darbuotojų saugų darbą jam priskirtame
įmonės padalinyje ir darbo vietose, išskyrus atvejus, kai apie
pavojų darbuotojų sveikatai ar gyvybei (kurio pats pašalinti
negali) jis pranešė darbdaviui raštu, o darbdavys nesiėmė
priemonių arba nesudarė įgaliotam asmeniui sąlygų imtis
reikalingų priemonių, kad būtų užtikrintas saugus darbas.
Perduodamas dalį savo teisių ir pareigų saugos darbe klausimais
atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė
vietoje (teritorijoje), vadovui, darbdavys jį įpareigoja ir
suteikia teises imtis visų reikalingų priemonių iškilus pavojui
darbuotojų sveikatai ar gyvybei.
Darbdavio teisių ir pareigų saugos darbe klausimais
perdavimas įgaliotam asmeniui neatleidžia darbdavio nuo
atsakomybės užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas įmonėje,
jos padaliniuose, darbo vietose.
Straipsnio pakeitimai:
{#19960507AA1326 ;} Nr. 1-1326, 96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)
II SKIRSNIS. DARBUOTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS
37 straipsnis. Darbuotojų pareigos
Darbuotojai privalo:
1) saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai,
mokėti saugiai dirbti, žinoti ir vykdyti saugos darbe norminių
aktų reikalavimus;
2) laikytis mašinų ir mechanizmų eksploatavimo taisyklių,
saugos darbe instrukcijų; nedirbti su techniškai netvarkingomis
darbo priemonėmis ir apie tai pranešti darbdaviui (jo įgaliotam
asmeniui);
3) dirbti su darbo drabužiais, darbo avalyne, naudoti
individualiosios, kolektyvinės saugos priemones, kai to reikia
pagal atitinkamas taisykles, instrukcijas;
4) imtis priemonių ir pagal galimybes bei kompetenciją
pašalinti priežastis, galinčias sukelti traumas, avarijas,
apie tai nedelsiant informuoti darbdavį (įgaliotą asmenį);
5) informuoti darbdavį, jo įgaliotą asmenį apie darbo metu
gautas traumas, susijusius su darbu ūmius sveikatos sutrikimus;
6) nustatyta tvarka (24 straipsnis) pasitikrinti sveikatą;
7) vykdyti kitus darbdavių, jų įgaliotų asmenų bei pareigūnų,
kontroliuojančių saugą darbe, teisėtus nurodymus.
Individualias darbuotojų pareigas užtikrinti saugų darbą
nustato įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklės, pareiginės, saugos
darbe instrukcijos.
38 straipsnis. Darbuotojų teisės
Darbuotojai turi teisę:
1) reikalauti, kad darbdavys užtikrintų saugų darbą,
nustatyta tvarka (31 straipsnis) aprūpintų tinkamais darbo
drabužiais, darbo avalyne, individualiosios saugos priemonėmis;
2) sužinoti iš darbdavio (įgalioto asmens) apie jų darbo
aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir pavojingus veiksnius;
3) susipažinti su išankstinių ir periodiškų sveikatos
tikrinimų (24 straipsnis) rezultatais; nesutikus su patikrinimo
rezultatais, sveikatą pasitikrinti pakartotinai;
4) atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus sveikatai, gyvybei
(39 straipsnis), taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai
atlikti nėra apmokyti;
5) nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų atlyginta žala,
padaryta sveikatai dėl nesaugių darbo sąlygų;
6) derėtis su darbdaviu (įgaliotu asmeniu) dėl saugos darbe
gerinimo Lietuvos Respublikos kolektyvinių sutarčių įstatymo
nustatyta tvarka;
7) saugos darbe klausimais kreiptis į darbuotojų profesinę
sąjungą, įmonės saugos darbe komitetą.
39 straipsnis. Atsisakymo dirbti tvarka
Šio įstatymo 38 straipsnio 4 punkte numatytais atvejais
darbuotojas praneša (žodžiu arba raštu) darbdaviui (įgaliotam
asmeniui) atsisakymo dirbti priežastis.
Nesutarimus (ginčus) dėl darbuotojo atsisakymo dirbti pagal
ginčijančios šalies pasirinkimą per 5 dienas sprendžia įmonės
saugos darbe komitetas ar Valstybinė darbo inspekcija arba
teismas įstatymo nustatyta tvarka.
Nepagrįstas atsisakymas dirbti laikomas darbo drausmės
pažeidimu.
Už laiką, kurį darbuotojas pagrįstai atsisakė dirbti,
darbuotojui mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojui
atsisakius dirbti nepagrįstai , už nedirbtą laiką neapmokama ir
dėl to padaryta žala darbdaviui kompensuojama iš darbuotojo
sąskaitos įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
V SKYRIUS. DARBO IR POILSIO LAIKAS
40 straipsnis. Darbo (pamainos) trukmė
Normali darbuotojų darbo trukmė įmonėse negali būti ilgesnė
kaip 40 valandų per savaitę.
Darbo dienos (pamainos) trukmė nustatoma pagal darbo dienų
(pamainų) skaičių per savaitę.
Darbo dienos (pamainos) trukmė, įskaitant viršvalandžius,
neturi viršyti 10 valandų per parą, o atvejais, kurie yra
numatyti šio įstatymo 44 straipsnyje ir 48 straipsnio trečiojoje
dalyje, darbo dienos (pamainos) trukmė (kartu su pertrauka
pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip 12 valandų per
parą.
Išimtiniais atvejais tam tikrų kategorijų (gydymo,
socialinės globos, vaikų auklėjimo įstaigų bei energetikos ir
ryšių specializuotų tarnybų, taip pat avarijų likvidavimo
specializuotų tarnybų) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo
(pamainos) trukmė per parą gali būti ilgesnė negu nustatyta šio
straipsnio trečiojoje dalyje. Tokiu atveju vidutinė savaitės
darbo trukmė neturi viršyti 48 valandų, o poilsio tarp pamainų
laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Darbų,
kuriems taikomi šie darbo ir poilsio režimai, sąrašą tvirtina
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
41 straipsnis. Sutrumpinta darbo trukmė
Sutrumpinta darbo trukmė nustatoma:
1) darbuotojams nuo 16 iki 18 metų - 36 valandos per
savaitę, o asmenims nuo 14 iki 16 metų - 24 valandos per savaitę;
2) moksleiviams, dirbantiems mokslo metais laisvu nuo
mokymosi metu, darbo laiko trukmė per savaitę negali viršyti
pusės maksimalios darbo laiko trukmės, nustatytos šio straipsnio
1 punkte;
3) darbuotojams, dirbantiems labai kenksmingomis darbo
sąlygomis (67 straipsnis) - ne daugiau kaip 36 valandos per
savaitę. Konkrečią darbo dienos (pamainos) trukmę, atsižvelgdama
į darbo sąlygų kenksmingumą, nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė;
4) riboto darbingumo asmenims - pagal medicinos arba
invalidumą nustačiusios komisijos išvadą.
Kai kurių kategorijų darbuotojams (mokytojams, gydytojams ir
kt.) sutrumpintą darbo trukmę nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
42 straipsnis. Darbo dienų skaičiaus per savaitę, darbo
pradžios, pabaigos, pertraukų nustatymas
Darbo dienų skaičius per savaitę ir darbo dienos (pamainos)
pradžia, pabaiga, pertrauka pailsėti ir pavalgyti, papildomos ir
specialios pertraukos darbo metu nustatomos vidaus darbo tvarkos
taisyklėse, darbo (pamainų) grafikuose, kurie tvirtinami
kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Dirbant pamainomis,
privalo būti garantuotas tolygus pamainų keitimasis.
Darbuotojams nustatoma penkių dienų darbo savaitė su dviem
poilsio dienomis.
Įmonėse, kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų penkių
darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma šešių darbo dienų
savaitė su viena poilsio diena.
Esant šešių dienų darbo savaitei, darbo diena negali trukti
ilgiau kaip 7 valandas, kai savaitės darbo norma 40 valandų, 6
valandas - kai savaitės norma 36 valandos, ir 4 valandas - kai
savaitės norma 24 valandos.
Vidaus darbo tvarkos taisyklės ir darbo grafikai paskelbiami
viešai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jų įsigaliojimo.
Darbdavys ne vėliau kaip prieš dvi savaites informuoja
savivaldybę apie įmonės darbo grafiko pakeitimą.
Darbuotojų dirbtas darbo laikas ir viršvalandžiai žymimi
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatytos formos žiniaraščiuose.
Darbo laiko ypatumus valstybinio valdymo įstaigoms nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
{#19960507AA1326 ;} Nr. 1-1326, 96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)
43 straipsnis. Švenčių dienos, darbo trukmė švenčių ir
poilsio dienų išvakarėse
Įmonėse nedirbama šių švenčių dienomis:
sausio 1-ąją - Naujųjų metų dieną;
Vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;
sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal
vakarietiškąją tradiciją) dienomis;
pirmąjį gegužės sekmadienį - Motinos dieną;
liepos 6-ąją - Mindaugo karūnavimo - Valstybės dieną;
lapkričio 1-ąją - visų Šventųjų ir mirusiųjų minėjimo
(Vėlinių) dieną;
gruodžio 25-ąją ir 26-ąją - Šventų Kalėdų dienomis.
Švenčių dienomis leidžiama dirbti tokius darbus, kurių
sustabdyti negalima dėl gamybinių ir techninių sąlygų
(nepertraukiamai dirbančios įmonės), darbus, būtinus gyventojams
aptarnauti, taip pat neatidėliotinus remonto, pakrovimo ar
iškrovimo darbus.
Švenčių dienų išvakarėse darbuotojų, išskyrus šio įstatymo
41 straipsnyje nurodytuosius, darbo laikas sutrumpinamas viena
valanda, kai dirbama penkių arba šešių dienų darbo savaitę.
Poilsio dienų išvakarėse, kai dirbama šešių dienų darbo
savaitę, darbas neturi trukti ilgiau kaip 5 valandas.
Straipsnio pakeitimai:
{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
44 straipsnis. Suminė darbo laiko apskaita
Nepertraukiamai dirbančiose įmonėse, taip pat atskiruose
cechuose, baruose, darbuose su pertraukiamu darbo dienos
(pamainos) režimu ir kai kuriuose darbuose, kur dėl gamybinių,
techninių ir kitų sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų
kategorijai nustatytos dienos ar savaitės darbo trukmės,
Valstybinei darbo inspekcijai leidus, galima įvesti suminę darbo
laiko apskaitą, kad nebūtų viršijamas per apskaitinį laikotarpį
tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius.
Esant suminei darbo laiko apskaitai, privalo būti garantuota šio
įstatymo nustatyta dienos bei savaitės nepertraukiamo poilsio
trukmė. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu
viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas normalus darbo
valandų skaičius, darbuotojams suteikiama poilsio diena (dienos)
arba apmokama Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo
nustatyta tvarka. Konkreti kompensavimo forma nustatoma
kolektyvinėje sutartyje arba darbdavio ir darbuotojo susitarimu.
Straipsnio pakeitimai:
{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
45 straipsnis. Darbas naktį ir jo ribojimas
Darbas naktį apima laiką nuo 10 valandos vakaro iki 6
valandos ryto.
Neleidžiama dirbti nakties metu asmenims, išvardytiems 61
straipsnyje, 63 straipsnio antrojoje dalyje, ir asmenims, kuriems
pagal medicinos išvadą naktinis darbas draudžiamas.
Skirti dirbti nakties metu be darbuotojo sutikimo
draudžiama:
1) darbuotojus, kurie vieni (tėvas arba motina) augina ar
globoja (globėjas) vaikus iki aštuonerių metų;
2) invalidus, jeigu tokio darbo jiems nedraudžia invalidumą
nustačiusios komisijos.
Kai dirbama nakties metu, nustatytoji darbo (pamainos)
trukmė sumažinama viena valanda. Ši nuostata netaikoma
darbininkams ir tarnautojams, kuriems jau numatytas sutrumpintas
darbo laikas (41 straipsnio pirmosios dalies 3 punktas, 41
straipsnio antroji dalis). Naktinio darbo trukmė gali būti
netrumpinama nepertraukiamoje gamyboje, taip pat kai dirbama
pamainomis šešių darbo dienų savaitę su viena poilsio diena.
Straipsnio pakeitimai:
{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
46 straipsnis. Ne visas darbo laikas
Darbuotojui susitarus su darbdaviu, gali būti nustatoma
ne visa darbo diena ar nevisa darbo savaitė.
Darbdavys privalo nustatyti ne visos darbo dienos arba ne
visos darbo savaitės darbo grafiką, jeigu to prašo:
nėščia moteris, moteris, turinti vaiką iki 14 metų arba
vaiką invalidą iki 16 metų; tėvas, vienas auginantis vaiką iki 14
metų, taip pat globėjas, auginantis tokio pat amžiaus vaiką;
invalidas, taip pat asmuo, slaugantis sergantį šeimos narį ir
pristatęs medicinos išvadą.
Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis neapriboja darbuotojo
darbo teisių.
Ne visos darbo dienos arba ne visos darbo savaitės darbo
nustatymo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Kolektyvinėse sutartyse, kolektyviniuose susitarimuose, darbo
sutartyse gali būti numatyti ir kitokie, darbuotojams palankesni,
ne viso darbo laiko režimai.
47 straipsnis. Budėjimas įmonėje, budėjimas namuose
Ypatingais atvejais, kai reikia užtikrinti įmonėje tvarką ar
garantuoti, jog bus atlikti neatidėliotini darbai, darbdavys gali
pavesti darbuotojui ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o
darbuotojui sutikus - ne dažniau kaip kartą per savaitę, budėti
įmonėje arba namuose, pasibaigus darbo dienai arba poilsio ar
švenčių dienomis.
Budėjimo laikas įmonėje kartu su darbo dienos (pamainos)
trukme (kai budima darbo dienai (pamainai) pasibaigus) negali
viršyti šio įstatymo 40 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytos
darbo dienos (pamainos) trukmės, o budėjimo trukmė poilsio ir
švenčių dienomis, taip pat namuose negali viršyti 8 valandų per
parą. Budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas
namuose - ne mažiau kaip trečdaliui darbo laiko.
Už budėjimą (įmonėje arba namuose) per artimiausias dešimtį
dienų suteikiamas laisvalaikis tokios pat trukmės kaip budėjimas
įmonėje ar darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint
namuose).
Budėti įmonėje arba namuose negalima skirti nėščių moterų ir
asmenų iki aštuoniolikos metų, invalidų. Moterys, turinčios vaikų
iki 14 metų, vyrai, vieni išlaikantys vaikus iki 14 metų, taip
pat invalidus slaugantys asmenys budėjimui įmonėje arba namuose
gali būti skiriami tik jiems sutikus.
Straipsnio pakeitimai:
{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
48 straipsnis. Viršvalandinis darbas
Viršvalandiniu laikomas darbas, kurį darbuotojai dirba
viršydami kolektyvinėse sutartyse arba vidaus tvarkos taisyklėse
nustatytą darbo laiko trukmę.
Viršvalandiniu darbu nelaikomas darbdavių arba jų įgaliotų
asmenų ir kitų įstatymuose numatytų darbuotojų darbas,
viršijantis nustatytą darbo trukmę. Tokių asmenų pareigų,
profesijų sąrašas nurodomas kolektyvinėse sutartyse, vidaus darbo
tvarkos taisyklėse.
Darbdavys turi teisę organizuoti darbuotojams (išskyrus
darbuotojus, išvardytus 45 straipsnio trečiojoje dalyje, 61 ir 63
straipsniuose) privalomą viršvalandinį darbą ir darbą poilsio
dienomis :
1) kai dirbami krašto apsaugai būtini darbai bei reikia
užkirsti kelią nelaimėms ir pavojams;
2) kai dirbami visuomenei būtini darbai, šalinamos
atsitiktinės ar staiga atsiradusios aplinkybės dėl avarijų,
gaivalinių nelaimių ir kt.;
3) kai būtina užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos
ar atsitiktinės kliūties, susijusios su techninėmis gamybos
sąlygomis, nebuvo galima baigti per normalų darbo laiką, jeigu
nutraukus pradėtą darbą, gali sugesti medžiagos ar įrenginiai;
4) kai dirbami mechanizmų arba įrenginių remonto ir
atstatymo darbai, jeigu šiems mechanizmams ar įrenginiams
sugedus, dauguma darbuotojų negali dirbti;
5) kai neatvyksta pamainininkas (darbdavys antrą pamainą iš
eilės dirbantį darbuotoją privalo ne vėliau kaip po pusės
pamainos pakeisti kitu darbuotoju);
6) pakrovimo bei iškrovimo ir su tuo susijusiems transporto
darbams atlikti, kad nesusikauptų kroviniai ir būtų išvengta
transporto priemonių prastovų.
Kitais, neišvardytais šio straipsnio trečiojoje dalyje,
atvejais darbdavys gali organizuoti viršvalandinius darbus
kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ir gavęs raštišką
darbuotojo sutikimą.
Viršvalandiniais darbais nelaikomi tie darbai, kuriuos
darbuotojas savo iniciatyva dirba pasibaigus darbo dienai
(pamainai) susitaręs su darbdaviu, tačiau turi būti garantuota
šio įstatymo 53, 54 straipsniuose nustatyta paros ir savaitės
poilsio trukmė.
Dirbti viršvalandžius labai kenksmingomis darbo sąlygomis
(67 straipsnis) draudžiama, išskyrus šio straipsnio trečiosios
dalies 5 punkte nurodytą atvejį.
49 straipsnis. Viršvalandinio darbo apribojimas
Viršvalandiniai darbai kiekvienam darbuotojui neturi viršyti
4 valandų, jeigu jie dirbami dvi dienas iš eilės, ir 120 valandų
per metus. Darbdavys privalo skaičiuoti visą darbuotojų išdirbtą
viršvalandinių darbų laiką.
50 straipsnis. Poilsio laikas
Darbuotojų darbingumui ir sveikatai atstatyti nustatomos
šios poilsio rūšys:
pertrauka pailsėti ir pavalgyti,
papildomos ir specialios pertraukos pailsėti,
paros poilsis,
savaitės poilsis.
Be poilsio laiko, darbingumui ir sveikatai atstatyti Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos atostogos.
51 straipsnis. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti
Darbuotojams pailsėti ir pavalgyti suteikiama ne trumpesnė
kaip pusės valandos ir ne ilgesnė kaip dviejų valandų pertrauka,
kurios metu jie turi teisę palikti darbo vietą ir pertrauką
naudoti savo nuožiūra. Pertrauka pailsėti ir valgyti suteikiama ne
vėliau kaip po 4 valandų darbo.
Darbuose, kur dėl gamybos sąlygų negalima palikti darbo
vietos ir daryti pertraukos, darbuotojui turi būti suteikiama
galimybė pavalgyti darbo metu. Šių darbų sąrašas ir valgymo
tvarka bei vieta nustatomi darbo arba kolektyvinėje sutartyje.
Pertraukos pailsėti ir pavalgyti pradžia ir pabaiga , jos
trukmė ir suteikimo tvarka poilsio, švenčių dienų išvakarėse
nustatomos kolektyviniuose susitarimuose, kolektyvinėse
sutartyse, darbo sutartyse.
Pertrauka pailsėti ir pavalgyti neįskaitoma į darbo laiką.
52 straipsnis. Papildomos ir specialios pertraukos
Atsižvelgiant į darbo sąlygas, darbuotojams darbo metu
suteikiamos papildomos pertraukos poilsiui.
Darbuotojams, dirbantiems lauke arba neapšildomose patalpose
(kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip -10oC), taip pat kitais
atvejais, numatytais saugos darbe norminiuose aktuose, privalo
būti suteikiamos specialios pertraukos. Tam įrengiamos poilsio
patalpos. Specialios pertraukos įskaitomos į darbo laiką ir
negali būti trumpesnės kaip 10 minučių.
Papildomų ir specialių pertraukų poilsiui skaičius, trukmė
ir poilsio vieta nustatomi atsižvelgiant į konkrečias darbo
sąlygas kolektyvinėse arba darbo sutartyse.
Poilsio ir specialias pertraukas darbo (pamainos) metu
atsižvelgiant į darbo sąlygas reglamentuoja tipiniai poilsio
režimų nuostatai, kuriuos tvirtina socialinės apsaugos ministras.
Kolektyvinėse sutartyse, kolektyviniuose susitarimuose gali būti
numatytos papildomos poilsio pertraukos.
53 straipsnis. Paros poilsis
Draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės.
Poilsio trukmė per parą negali būti trumpesnė kaip 10
valandų iš eilės. Asmenims iki 18 metų paros poilsio trukmė
nustatoma remiantis šio įstatymo 60 straipsniu.
54 straipsnis. Savaitės poilsis
Savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė turi būti ne
trumpesnė kaip 36 valandos.
Esant penkių darbo dienų savaitei, darbuotojams suteikiamos
dvi poilsio dienos per savaitę, o esant šešių dienų darbo
savaitei - viena poilsio diena (42 straipsnio trečioji dalis).
Bendra poilsio diena - sekmadienis, o tose įmonėse, kurių
visi darbuotojai ne krikščionys, vietoj bendros poilsio dienos -
sekmadienio poilsio diena gali būti bet kuri kita savaitės diena,
išskyrus šio įstatymo 55, 56 straipsniuose numatytus atvejus.
Esant mažiau kaip penkių darbo dienų savaitei, kitos
poilsio dienos nustatomos darbo arba kolektyvinėse sutartyse.
55 straipsnis. Poilsio dienos paslaugas teikiančiose
įmonėse
Įmonėms, kurios sekmadienį ir švenčių dienomis negali
nutraukti darbo, kadangi turi teikti paslaugas gyventojams
(parduotuvės, transporto įmonės, teatrai, muziejai ir kt.),
poilsio dienas nustato miestų, rajonų tarybos.
Straipsnio pakeitimai:
{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
56 straipsnis. Poilsio dienos nepertraukiamai dirbančiose
įmonėse ir esant suminei darbo laiko
apskaitai
Įmonėse, kuriose negalima sustabdyti darbo dėl gamybinių,
techninių sąlygų, arba įmonėse, nepertraukiamai teikiančiose
paslaugas gyventojams ir jeigu jose yra suminė darbo laiko
apskaita, poilsio dienos suteikiamos įvairiomis savaitės dienomis
iš eilės kiekvienai darbuotojų grupei pagal darbo (pamainų)
grafikus.
57 straipsnis. Darbo ir poilsio laiko reguliavimo
ypatumai
Transporto, ryšių, žemės ūkio įmonėse, taip pat jūrų ir upių
laivyne darbo ir poilsio laikas, atsižvelgiant į metų laiką,
darbų sezoniškumą bei kitas sąlygas, gali skirtis nuo šio
įstatymo nustatytų normų. Darbo ir poilsio laiko ypatumus
atskiroms ūkio šakoms nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
VI SKYRIUS. JAUNIMO,MOTERŲ IR RIBOTO DARBINGUMO
ASMENŲ DARBAS
I SKIRSNIS. JAUNIMO DARBAS
58 straipsnis. Asmenų iki aštuoniolikos metų saugaus
darbo reguliavimas
Pagal šį įstatymą, kitus saugos darbe norminius aktus darbo
lengvatos taikomos jaunimui - asmenims nuo 14 iki 18 metų.
Esant vieno iš tėvų arba kito faktiškai vaiką auginančio
asmens rašytiniam sutikimui bei gydytojo leidimui, jaunesni kaip
14 metų asmenys gali teikti ryšių paslaugas, dalyvauti kultūros
ir meno renginiuose ir kitoje veikloje, neturinčioje neigiamo
poveikio sveikatai, dorovei, mokymuisi.
Asmenų iki 14 metų įdarbinimo tvarką, darbus ir poilsio
laiką, išimtines sąlygas, kurioms esant jie gali dirbti tam tikrą
darbą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Darbdaviai privalo sudaryti dirbančių jaunesnių kaip 18 metų
asmenų vardinį sąrašą, garantuoti jų saugų darbą.
59 straipsnis. Asmenų iki aštuoniolikos metų darbo
lengvatos
Draudžiama skirti jaunesnius kaip 18 metų asmenis dirbti
kenksmingomis, labai kenksmingomis darbo sąlygomis, pavojingus
darbus (67 straipsnis).
Asmenims iki aštuoniolikos metų draudžiamus dirbti darbus,
kenksmingus ir pavojingus veiksnius nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
Jaunesnių kaip aštuoniolikos metų asmenų profesinio parengimo
sąlygas ir tvarką numatytiems darbams (šio straipsnio antroji
dalis) nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Darbus, darbo sąlygas, kurioms esant gali būti įdarbinti
asmenys nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
60 straipsnis. Asmenų iki aštuoniolikos metų poilsio
laikas
Paros nepertraukiamo poilsio laikas asmenims iki 16 metų
privalo būti ne trumpesnis kaip 14 valandų, o asmenims nuo 16 iki
18 metų - ne trumpesnis kaip 12 valandų ir apimti laiką nuo 8
valandos vakaro iki 8 valandos ryto.
Asmenims iki 18 metų suteikiamos ne mažiau kaip dvi poilsio
dienos per savaitę.
61 straipsnis. Draudimas skirti jaunesnius kaip
aštuoniolikos metų asmenis dirbti naktį,
viršvalandinius darbus
Draudžiama skirti asmenis, jaunesnius kaip 18 metų dirbti
naktį, poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinius darbus.
II SKIRSNIS. MOTERŲ IR RIBOTO DARBINGUMO ASMENŲ DARBAS
62 straipsnis. Motinystės sauga
Moteris turi teisę pasirinkti dirbti visą ar ne visą darbo
laiką, dirbti jos ir jos vaikų sveikatai nekenksmingą darbą.
Šiuo įstatymu valstybė garantuoja moterims, tarp jų nėščioms
bei auginančioms vaikus, darbo lengvatas.
63 straipsnis. Darbo lengvatos nėščioms moterims ir
moterims, turinčioms mažamečių vaikų
Nėščioms moterims, pateikusioms medicinos išvadą, privalo
būti sumažintos darbo normos arba jos perkeliamos į kitą
sveikatai nekenksmingą darbą, už kurį mokamas ne mažesnis kaip
anksčiau gautas vidutinis darbo užmokestis. Nesant galimybės
nėščią moterį perkelti į jos sveikatai nekenksmingą darbą arba
kol sprendžiamas klausimas dėl nėščios moters perkėlimo į
lengvesnį ar nekenksmingą jos sveikatai darbą, ji turi būti
palaisvinta nuo darbo, paliekant už visas palaisvintas nuo darbo
dienas vidutinį darbo užmokestį.
Nėščias moteris ir moteris, turinčias iki trejų metų vaikų,
draudžiama skirti viršvalandiniams darbams bei darbui naktį, o
dirbti poilsio ir švenčių dienomis, siųsti į komandiruotes
leidžiama tik joms sutikus.
Moterys, turinčios vaikų iki pusantrų metų ir dėl to
negalinčios dirbti, jų pačių prašymu perkeliamos į kitą darbą,
paliekant vidutinį ankstesnio darbo užmokestį iki vaikui sueis
pusantrų metų. Taip pat, be bendros pertraukos pailsėti ir
pavalgyti, joms ne rečiau kaip kas trys valandos duodamos ne
trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti.
Motinos pageidavimu pertraukas kūdikiui maitinti galima sujungti,
pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į
darbo dienos (pamainos) pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo
dieną (pamainą). Šios pertraukos apmokamos pagal vidutinį darbo
užmokestį.
Moterys, turinčios vaikų nuo trejų iki 14 metų, vaikų
invalidų iki 16 metų, negali būti skiriamos dirbti
viršvalandinius darbus arba būti siunčiamos į komandiruotes,
jeigu pačios nesutinka.
Moterys, auginančios vaikus iki 14 metų, jeigu yra galimybė,
turi pirmumo teisę pasirinkti darbo pamainą.
Straipsnio pakeitimai:
{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
64 straipsnis. Darbai, kuriuos draudžiama skirti moterims
Moterims iki 40 metų draudžiama skirti darbus, galinčius
pakenkti motinystės funkcijoms.
Moterų, taip pat moterų iki 40 metų, nėščių moterų sveikatai
draudžiamus darbus, kenksmingus ir pavojingus darbo aplinkos
veiksnius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
65 straipsnis. Riboto darbingumo asmenų darbas
Riboto darbingumo asmenų saugą darbe garantuoja šis ir kiti
įstatymai, saugos darbe norminiai aktai.
Vyresnių kaip 60 metų vyrų ir vyresnių kaip 55 metų moterų
darbo ir poilsio lengvatas nustato šalys (darbuotojas ir
darbdavys), sudarydamos (pratęsdamos) darbo sutartį arba
kolektyviniuose susitarimuose, kolektyvinėse sutartyse.
VII SKYRIUS. SAUGOS DARBE VERTINIMAS IR KOMPENSACIJOS
66 straipsnis. Saugos darbe vertinimas
Sauga darbe vertinama pagal tai, kaip darbo sąlygos
(kenksmingų, pavojingų veiksnių dydžiai) atitinka saugos darbe
norminių aktų reikalavimus.
67 straipsnis. Darbo sąlygų klasifikavimas ir
charakteristikos
Darbo sąlygos klasifikuojamos taip:
1) optimalios darbo sąlygos - darbo aplinka, kurioje nėra
kenksmingų ir pavojingų veiksnių, neigiamai veikiančių darbuotojų
savijautą, darbingumą, sveikatą arba keliančių pavojų gyvybei;
2) normalios darbo sąlygos - kai darbo aplinkos veiksniai ir
jų sumacijos dydžiai atitinka saugos darbe norminių aktų
reikalavimus (higienos normas) ir paprastai nesukelia sveikatos
sutrikimų (profesinių ligų);
3) pavojingos darbo sąlygos (pavojingas darbas) - rizikos
laipsnį turintis darbas, t.y. kai galimas pavojingo, kenksmingo
veiksnio, susijusio su darbo pobūdžiu, atsitiktinis arba
anomaliai pasikeitusio kenksmingo veiksnio poveikis;
4) kenksmingos darbo sąlygos - kai darbo aplinkos vienas ar
daugiau veiksnių arba jų sumacijų dydžiai ne visuomet viršija
saugos darbe norminių aktų reikalavimus (higienos normas), kenkia
sveikatai ir tam tikrais atvejais gali sukelti profesines ligas
ir tokiomis sąlygomis dirbant naudojamos individualiosios saugos
priemonės;
5) labai kenksmingos darbo sąlygos - kai darbo aplinkos
vienas ar daugiau veiksnių arba jų sumacijų dydžiai nuolat
viršija saugos darbe norminių aktų reikalavimus (higienos normas)
ir yra pavojus susirgti profesine liga. Pamainos trukmė (darbas)
tokiomis sąlygomis ribojama remiantis šio įstatymo 41 straipsnio
3 punktu, 48 straipsniu, 59 straipsniu, o kai kuriais atvejais
privalo būti trumpesnė kaip 7 valandos ir nustatoma saugos darbe
norminiuose aktuose. Dirbant tokiomis sąlygomis, naudojamos
individualiosios saugos priemonės; dirbti, kai darbo aplinkos
kenksmingi veiksniai viršija labai kenksmingų darbo sąlygų
dydžius, draudžiama;
6) ekstremalios darbo sąlygos - kai dėl technologinių, darbo
(gamybos) procesų sutrikimų, avarijų, neprognozuotų gamtos ar
kitų reiškinių pavojingų ir kenksmingų darbo aplinkos veiksnių
dydžiai staiga padidėja ir dėl to galimi ūmūs apsinuodijimai,
fiziniai sveikatos sužalojimai. Žmonių veiklą tokiomis sąlygomis
reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti
pramoninių avarijų prevencijos ir likvidavimo nuostatai, kiti
norminiai aktai.
Darbo aplinkos kenksmingumo (sunkumo), pavojingumo rodiklius
nustato saugos darbe, darbo higienos norminiai aktai.
68 straipsnis. Darbo sąlygų vertinimas
Darbdaviai privalo užtikrinti darbo sąlygų vertinimą darbo
vietose. Kiekvienai darbo vietai (vienodoms darbo vietoms) turi
būti pildomas darbo sąlygų būklės pasas, pagal kurį numatomos
priemonės darbo sąlygoms gerinti.
Darbo sąlygos vertinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka .
Darbo sąlygų vertinimo nustatytos tvarkos pažeidimas
užtraukia darbdaviams Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą
atsakomybę.
Straipsnio pakeitimai:
{#19960507AA1326 ;} Nr. 1-1326, 96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)
69 straipsnis. Kompensacijos ir garantijos dirbantiesiems
kenksmingomis, pavojingomis darbo
sąlygomis
Už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis darbo sąlygomis
apmokama Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta
tvarka.
Dirbantiesiems labai kenksmingomis darbo sąlygomis,
remiantis šio įstatymo 41 ir 67 straipsniais, trumpinama darbo
dienos (pamainos) trukmė, o darbo laikas tokiomis sąlygomis per
visą darbo veiklą neturi viršyti norminiuose aktuose nustatytos
darbo trukmės. Jeigu darbuotojas, išdirbęs nustatytą darbo trukmę
labai kenksmingomis sąlygomis, pageidauja persikvalifikuoti ir
įsigyti naują profesiją (specialybę), persikvalifikavimo išlaidas
apmoka darbdavys.
Priemokų už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis,
pavojingomis sąlygomis dydžių nustatymo tvarką tvirtina Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
Darbuotojams, dirbantiems kenksmingomis sąlygomis,
atsižvelgiant į kenksmingų veiksnių dydį, duodami įmonių apmokami
medicininiai adaptogeniniai preparatai, žmogaus atsparumą
kenksmingų veiksnių poveikiui didinantys maisto produktai.
Kenksmingų veiksnių sąrašą ir sąlygas, kurioms esant gali
būti duodami adaptogeniniai medicininiai preparatai, atsparumą
kenksmingų veiksnių poveikiui didinantys maisto produktai,
nustato sveikatos apsaugos ministras.
Už darbą pavojingomis sąlygomis (dirbant pavojingus darbus)
mokama ne mažiau kaip 30 procentų valstybės nustatyto minimalaus
valandinio atlygio (mėnesinės algos) dydžio priemoka. Pavojingų
darbų (gamybų) sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Darbuotojams, dirbantiems pavojingomis, labai kenksmingomis
sąlygomis, gali būti suteikiamos papildomos atostogos, kurių
trukmė ir suteikimo tvarka nustatomos kolektyviniuose
susitarimuose, kolektyvinėse arba darbo sutartyse.
70 straipsnis. Saugos darbe ekspertizė
Saugos darbe ekspertizė atliekama projektuojant įmones,
cechus, kitus gamybinius padalinius, naujas technologijas, taip
pat pradėjus eksploatuoti minėtus objektus ir pradėjus gaminti
naujas darbo priemones (21 straipsnis), keičiant valstybės
garantuotų kompensacijų teikimo tvarką, sprendžiant ginčus,
kilusius tarp darbdavių ir darbuotojų dėl kompensacijų ar dėl
darbo sąlygų būklės įvertinimo darbo vietoje duomenų tikrumo,
taip pat kolektyvinės sutarties šalims pareikalavus.
Saugos darbe ekspertizės tvarką nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
VIII SKYRIUS. NELAIMINGI ATSITIKIMAI, PROFESINĖS LIGOS
71 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų
klasifikavimas
Šis įstatymas nustato nelaimingų atsitikimų (1 straipsnio 13
punktas) ir profesinių ligų (1 straipsnio 12 punktas)
klasifikaciją. Nelaimingi atsitikimai klasifikuojami :
1) pagal jų pasekmes - lengvi, sunkūs, mirtini;
2) pagal nukentėjusiųjų nuo nelaimingo atsitikimo skaičių -
pavieniai, grupiniai;
3) pagal ryšį su darbu - susiję su darbu (taip pat pakeliui į
darbą arba grįžtant iš darbo), nesusiję su darbu.
Pagal ligos pasireiškimo laiką ir požymius profesinės ligos
klasifikuojamos :
1) ūmus profesinis susirgimas (apsinuodijimas) - staigus
sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė trumpalaikis (vienkartinis arba
per vieną darbo dieną) darbo aplinkos veiksnys (veiksnai);
2) lėtinis profesinis susirgimas (apsinuodijimas) -
sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė darbo aplinkos veiksnys
(veiksniai) per tam tikrą darbo laiką.
72 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų
tyrimas
Visoms įmonėms privaloma vienoda nelaimingų atsitikimų,
profesinių ligų tyrimo tvarka.
Visi nelaimingi atsitikimai, profesinės ligos privalo būti
ištirti, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos formos aktuose,
užregistruoti nustatytos formos žurnale.
Lengvus nelaimingus atsitikimus tiria dvišalė darbdavio
sudaryta komisija iš darbuotojų įgaliotinių ir darbdavių skirtų
atstovų.
Sunkius nelaimingus atsitikimus, nelaimingus atsitikimus,
dėl kurių pasekmių nukentėjęs asmuo mirė, tiria trišalė komisija,
sudaryta iš valstybinio darbo inspektoriaus (komisijos
pirmininkas), profesinės sąjungos atstovo arba darbuotojų
įgaliotinio (nesant įmonėje profesinės sąjungos arba kai
nukentėjusysis nėra profesinės sąjungos narys) ir darbdavių
skirto atstovo.
Profesinių ligų priežastis tiria darbo medicinos gydytojai,
dalyvaujant valstybiniam darbo inspektoriui, darbdavio ir
darbuotojų atstovams.
Ūmios profesinės ligos (apsinuodijimai) privalo būti ištirti
ne vėliau kaip per vieną parą.
Ūmios profesinės ligos (apsinuodijimai), atsiradę kartu su
nelaimingu atsitikimu, privalo būti tiriamos vienu metu.
Tiriant nelaimingus atsitikimus, profesines ligas, gali
dalyvauti darbuotojų, darbdavių interesams atstovaujančios
organizacijos, o reikalui esant - pakviesti ekspertai.
Profesinius susirgimus (apsinuodijimus), nelaimingus
atsitikimus, dėl kurių žuvo 5 ir daugiau žmonių, tiria Lietuvos
Respublikos Vyriausybės sudaryta komisija.
Sunkių nelaimingų atsitikimų klasifikacinius požymius, taip
pat profesinių ligų sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
Nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų tyrimo ir apskaitos
nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų tyrimo bei
ekspertizių išlaidos apmokamos iš darbdavio lėšų.
73 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų
tyrimo aktų saugojimas
Nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų tyrimo aktai
įteikiami: nukentėjusiam darbuotojui arba jo interesams
atstovaujančiam asmeniui, darbdaviui, Valstybinei darbo
inspekcijai. Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų atvejais
arba kai yra baudžiamosios atsakomybės požymių, Valstybinė darbo
inspekcija medžiagą apie nelaimingą atsitikimą perduoda
prokuratūrai.
Nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų tyrimo medžiaga ir
aktai saugomi įmonėje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas ar buvo
užregistruota profesinė liga (lengvų nelaimingų atstikimų - 45
metus, sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų -
75 metus). Jei įmonė likviduojama, tyrimo aktai, tyrimo medžiaga
perduodami įmonei - teisių perėmėjai.
Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų
tyrimo aktai Valstybinėje darbo inspekcijoje saugomi 5 metus,
vėliau perduodami Lietuvos valstybiniam archyvui.
Straipsnio pakeitimai:
{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
74 straipsnis. Pranešimai apie nelaimingus atsitikimus,
profesines ligas
Asmuo, nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo, ūmios
profesinės ligos, arba asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes,
privalo nedelsdamas apie tai pranešti (jeigu jis pajėgia tai
padaryti) įmonės saugos darbe tarnybai, tiesioginiam darbo
vadovui (darbdavio įgaliotam asmeniui), darbdaviui.
Nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų, dėl kurių
nukentėjęs asmuo mirė, taip pat sunkių nelaimingų atsitikimų
atvejais darbdavys (darbdavio įgaliotas asmuo) ne vėliau kaip per
vieną valandą po to, kai sužinojo apie įvykį, praneša miesto
(rajono) prokuratūrai, Valstybinei darbo inspekcijai, o ūmių
profesinių susirgimų (apsinuodijimų) atvejais - Valstybinei
visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai ir Valstybinei darbo
inspekcijai. Lėtinį profesinį susirgimą įtaręs gydytojas ne
vėliau kaip per tris dienas apie tai raštu praneša Valstybinei
visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai ir Valstybinei darbo
inspekcijai.
Straipsnio pakeitimai:
{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
IX SKYRIUS. EKONOMINĖS PRIEMONĖS IR ATSAKOMYBĖ
I SKIRSNIS. EKONOMINĖS PRIEMONĖS
75 straipsnis. Darbuotojų draudimas
Darbdaviai privalo drausti darbuotojus nuo nelaimingų
atsitikimų, profesinių ligų pagal Lietuvos Respublikos draudimo
nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymą.
Kolektyvinėse sutartyse, kolektyviniuose susitarimuose, be
privalomojo, gali būti numatytas papildomas darbuotojų draudimas
nuo nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų.
76 straipsnis. Darbuotojų draudimo nuo nelaimingų
atsitikimų ir profesinių ligų priklausymas
nuo saugos darbe būklės
Atsižvelgiant į nelaimingus atsitikimus ir profesines ligas
bei darbo sąlygas, įmonėms nustatomos diferencijuotos draudimo
nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų įmokos.
Įmonėms darbuotojų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir
profesinių ligų įmokų dydį ir mokėjimo tvarką pagal saugos darbe
būklę nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, remdamasi Lietuvos
Respublikos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymu.
II SKIRSNIS. ATSAKOMYBĖ
77 straipsnis. Darbdavių ir darbuotojų atsakomybė
Už šio įstatymo, saugos darbe norminių aktų pažeidimus, dėl
kurių įvyko arba galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas,
darbuotojas susirgo profesine liga, įvyko avarija, sutriko įmonės
darbas, darbdaviams, jų įgaliotiems asmenims, kurie savo veikimu
ar neveikimu pažeidė saugos darbe norminių aktų reikalavimus arba
nesudarė sąlygų tokių reikalavimų laikymuisi, taip pat
darbuotojams, kurie, žinodami, kad pažeidžia saugos darbe
reikalavimus, dirbo tokiomis sąlygomis, taikoma Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta drausminė, materialinė,
administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.
Darbdaviams, darbuotojams, kliudantiems Valstybinės darbo
inspekcijos inspektoriams vykdyti pareigas, taikoma Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta drausminė, materialinė,
administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.
78 straipsnis. Atlyginimas darbuotojams už sužalotą
sveikatą
Darbuotojui, kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe,
profesinės ligos ar kitokio sveikatos pakenkimo, susijusio su
darbu, neteko darbingumo, žalos dėl darbingumo netekimo, gydymo,
slaugymo, protezavimo ir kitų išlaidų, atsiradusių dėl sveikatos
pakenkimo, o nukentėjusiojo mirties atveju - žalos jo šeimai ir
kitiems asmenims, atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos
draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas ir kiti
įstatymai.
Jeigu nukentėjęs darbuotojas nebuvo apdraustas nuo
nelaimingų atsitikimų darbe, žalą dėl darbingumo netekimo ir
išlaidas, susijusias su medicinos pagalba ir gydymu, taip pat
išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo socialine, profesine
reabilitacija, atlygina darbdavys. Minėtų išlaidų apmokėjimo ir
žalos atlyginimo sumos turi būti ne mažesnės negu numatyta
Lietuvos Respublikos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe
įstatyme.
79 straipsnis. Pašalpa žuvus nuo nelaimingo atsitikimo
darbe
Įmonė, kurioje dėl saugos darbe norminių aktų pažeidimo
įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, išmoka mirusiojo
šeimai vienkartinę pašalpą, ne mažesnę kaip 500 Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų, bet
ne mažiau kaip 100 minimalių mėnesinių algų kiekvienam šeimos
nariui. Mirusiojo šeimos nariais laikomi sutuoktinis
(sutuoktinė), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), mirusiojo
vaikai, gimę po jo mirties.
Tuo atveju, kai mirtinas nelaimingas atsitikimas įmonėje
įvyko po to, kai Valstybinė darbo inspekcija nustatė saugos darbe
norminių aktų pažeidimą, o darbdavys valstybinio darbo
inspektoriaus nustatytu laiku jų nepašalino ir dėl to įvyko
mirtinas nelaimingas atsitikimas, įmonė išmoka mirusiojo šeimos
nariams šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą vienkartinę
pašalpą ir, be to, į Saugos darbe fondo sąskaitą perveda 250
minimalių mėnesinių algų sumą.
Saugos darbe norminių aktų pažeidimą, dėl kurio įvyko
mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, Valstybinė darbo
inspekcija nustato tirdama nelaimingą atsitikimą darbe. Ginčus,
kilusius dėl šio straipsnio taikymo, sprendžia teismas.
Straipsnio pakeitimai:
{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
80 straipsnis. Administracinės baudos už saugos darbe
norminių aktų pažeidimus
Valstybinė darbo inspekcija už saugos darbe norminių aktų
pažeidimus skiria Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas baudas
norminius aktus pažeidusiems darbdaviams, darbuotojams.
Šiame straipsnyje numatytų baudų lėšos mokamos į valstybės
biudžetą.
X SKYRIUS. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI
81 straipsnis. Saugos darbe kontrolė
Saugos darbe reikalavimų laikymąsi įmonėse, įstaigose ir
organizacijose kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Valstybinės darbo
inspekcijos funkcijas, teises ir atsakomybę nustato Lietuvos
Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
82 straipsnis. Ginčų nagrinėjimo tvarka
Ginčai dėl saugos darbe norminių aktų taikymo ar jų
pažeidimų nagrinėjami:
tarp darbuotojų ir darbdavių - nustatyta darbo ginčų
nagrinėjimo tvarka;
tarp įmonių - įstatymų nustatyta tvarka teisme arba
arbitraže.
Kolektyviniai darbo ginčai (konfliktai) dėl saugos darbe
sprendžiami Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo
įstatymo nustatyta tvarka.
83 straipsnis. Saugos darbe apskaita ir atskaitomybė
Įmonėse registruojami nelaimingi atsitikimai, profesinės
ligos, darbo vietos, kuriose kenksmingi darbo aplinkos veiksniai
neatitinka higienos normų, taip pat darbo vietos, kuriose
naudojami potencialiai pavojingi techniniai įrenginiai (18
straipsnis), neatitinkančios saugos darbe norminių aktų
reikalavimų darbo priemonės, vykdomi pavojingi darbai.
Saugos darbe apskaitos ir statistinės atskaitomybės
rodiklius ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
84 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas saugos
darbe klausimais grindžiamas Tarptautinės darbo organizacijos
konstitucija, 1944 m. rugpjūčio 10 d. Tarptautinės darbo
organizacijos generalinės konferencijos deklaracija,
Tarptautinės darbo organizacijos konvencijomis bei kitais
tarptautiniais dokumentais.
85 straipsnis. Tarptautinių dokumentų galiojimas Lietuvos
Respublikoje
Pagal Tarptautinės darbo organizacijos konstituciją Lietuvos
Respublikoje galioja ratifikuotos Tarptautinės darbo
organizacijos konvencijos ir kitų tarptautinių organizacijų
dokumentai saugos darbe klausimais.
Rengiant Lietuvos Respublikos saugos darbe norminius aktus,
atsižvelgiama į Tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijas.
86 straipsnis. Tarptautinių sutarčių galiojimas
Lietuvos Respublikoje galioja tik tos tarptautinės sutartys,
kuriose nustatyti saugos darbe reikalavimai nemažina darbuotojų
saugos darbe garantijų, nustatytų šiame įstatyme, kituose
Lietuvos Respublikos saugos darbe norminiuose aktuose.
87 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 7
straipsnis, 8 straipsnis, 10 straipsnio antroji dalis, 11
straipsnio trečioji dalis, 14 straipsnio šeštoji, septintoji ir
aštuntoji dalys, 15 straipsnio aštuntoji dalis, 16 straipsnio
antroji dalis, 17 straipsnio ketvirtoji dalis, 18 straipsnio
antroji dalis, 20 straipsnio trečioji dalis, 24 straipsnio
ketvirtoji ir šeštoji dalys, 26 straipsnis, 28 straipsnio 1
punktas, 29 straipsnis, 30 straipsnio ketvirtoji dalis, 31
straipsnio šeštoji dalis, 41 straipsnio pirmosios dalies 3
punktas ir antroji dalis, 42 straipsnio aštuntoji dalis, 46
straipsnis, 52 straipsnio ketvirtoji dalis, 57 straipsnis, 58
straipsnio trečioji dalis, 59 straipsnio antroji, trečioji ir
ketvirtoji dalys, 64 straipsnis, 67 straipsnio pirmosios dalies 5
ir 6 punktai bei antroji dalis, 68 straipsnio antroji dalis, 69
straipsnio trečioji, penktoji ir šeštoji dalys, 70 straipsnio
antroji dalis, 72 straipsnio dešimtoji ir vienuoliktoji dalys, 75
straipsnio pirmoji dalis, 76 straipsnis, 79 straipsnis, 82
straipsnis, 84 straipsnio antroji dalis įsigalioja Lietuvos
Respublikos Seimui priėmus atitinkamą įstatymą arba Lietuvos
Respublikos Vyriausybei nustatyta tvarka patvirtinus atitinkamus
saugos darbe norminius aktus. Iki nurodytuose straipsniuose
minėtų norminių aktų patvirtinimo vadovaujamasi galiojančiais
saugos darbe norminiais aktais.
Straipsnio pakeitimai:
{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_