@D1=19931007;D2=19960507;D3=19960614

Pakeitimai:

 1.

 Parlamentas, Įstatymas

{#19941103AA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)

 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ SAUGOS DARBE ĮSTATYMO PAKEITIMO IR

 PAPILDYMO

 

 2.

 Parlamentas, Įstatymas

{#19960507AA1326 ;} Nr. 1-1326, 96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)

 LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ SAUGOS DARBE ĮSTATYMO 1, 15, 28, 29,

 35, 36, 42, 68 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

 *** Pabaiga ***

 

 

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS

                       ŽMONIŲ SAUGOS DARBE

 

                        Į S T A T Y M A S

 

 

                  1993 m. spalio 7 d. Nr.I-266

                             Vilnius

 

     Lietuvos Respublikos Seimas,

     -    pripažindamas    Tarptautinės    darbo    organizacijos

konstitucijos bei  1944 m.  rugpjūčio 10  d.  Tarptautinės  darbo

organizacijos generalinės  konferencijos deklaracijos  socialinio

teisingumo nuostatas,

     - pripažindamas  Visuotinėje  žmogaus  teisių  deklaracijoje

skelbiamą kiekvieno  žmogaus teisę  į teisingas ir tinkamas darbo

sąlygas,

     - atsižvelgdamas  į tai,  kad nelaimingi  atsitikimai darbe,

profesinės ligos,  netinkamos darbo sąlygos daro fizinę, moralinę

ir ekonominę žalą žmonėms ir valstybei,

     -   norėdamas    maksimaliai   sumažinti   tikimybę   įmonių

darbuotojams susižaloti  ar  susirgti,  prarasti  darbingumą  dėl

darbo sąlygų,

     nustato žmonių  saugos darbe  valstybės  politiką,  pagrįstą

šiais principais:

     darbuotojų  gyvybės,  sveikatos  ir  darbingumo  išsaugojimo

prioritetu palyginti su darbo arba gamybos rezultatais,

     trišaliu valstybės,  darbdavių  ir  darbuotojų  organizacijų

bendradarbiavimu,

     saugos darbe mokslo plėtojimu,

     saugių darbo  priemonių bei individualiosios ir kolektyvinės

saugos darbe priemonių gamybos skatinimu,

     vienodų saugos darbe reikalavimų įmonėms nustatymu,

     darbdavių ir  darbuotojų atsakomybe už saugos darbe norminių

aktų pažeidimus,

     saugos darbe ir darbo medicinos tarnybų steigimu,

     ekonominių svertų, skatinančių saugų darbą, nustatymu,

     saugos darbe  specialistų  rengimo,  nelaimingų  atsitikimų,

profesinių ligų priežasčių tyrimo vienodos tvarkos nustatymu,

     valstybine saugos darbe kontrole

     ir vadovaudamasis  Lietuvos Respublikos  Konstitucijos 48 ir

49   straipsniais,    atsižvelgdamas   į   Lietuvos   Respublikos

ekonomines   sąlygas,    jų   perspektyvą,   Tarptautinės   darbo

organizacijos  konvencijas   ir  rekomendacijas  bei  kitų  šalių

patirtį,

     priima  Žmonių   saugos  darbe   įstatymą.   Šis   įstatymas

reglamentuoja   žmonių    saugą   darbe    įmonėse,    įstaigose,

organizacijose (toliau  - įmonė)  neatsižvelgiant į jų nuosavybės

formas ir pavaldumą.

 

                 I SKYRIUS. BENDRIEJI NUOSTATAI

 

 

     1 straipsnis. Pagrindinės sąvokos

 

     Šiame įstatyme:

     1)  sauga  darbe  (darbų  sauga) - organizacinių, techninių,

ekonominių,  teisinių, higienos, gydymo, profilaktikos priemonių,

skirtų  žmonių sveikatai ir gyvybei, darbingumui išsaugoti darbe,

visuma;

     2)   darbdavys  -  visų  rūšių  įmonių  savininkai  arba  jų

vadovai,  paskirti,  išrinkti ar kitokia tvarka įgiję įgaliojimus

pagal  atitinkamų įmonių, tarp jų ūkinių bendrijų ir personalinių

įmonių,   įstatymus  (įstatus,  nuostatus,  steigimo  dokumentus)

įmonės  vardu  sudaryti,  pakeisti  ir  nutraukti darbo sutartis,

privalantys  užtikrinti,  kad  būtų  vykdomos  prievolės pagal šį

įstatymą,  kitus  darbo  įstatymus, kolektyvines sutartis, saugos

darbe norminius aktus.

     Kai  darbo  sutartis sudaroma tarp fizinių asmenų, darbdavys

yra fizinis asmuo;

     3)   darbdavio   įgaliotas  asmuo  saugos  darbe  klausimais

(toliau  -  darbdavio įgaliotas asmuo) - įmonės padalinio vadovas

ar  kitas  kompetentingas  saugos  darbe  klausimais darbuotojas,

kuriam  darbdavys  perdavė  dalį  savo  teisių  ir pareigų saugos

darbe klausimais;

     4)   darbuotojas   -   asmuo   (darbininkas,   tarnautojas),

dirbantis  darbdavio  ar  jo  įgalioto  asmens  paskirtoje  darbo

vietoje  pagal darbo sutartį, taip pat valstybinės ir vykdomosios

valdžios tarnyboje ir kuriam netaikoma sąvoka Ödarbdavys";

     5)  darbo  vieta - vieta, kur darbuotojas dirba arba privalo

dirbti darbo sutartimi sulygtą darbą;

     6)  darbo  aplinka  -  darbuotoją  tiesiogiai supanti erdvės

dalis,  kurioje jį gali veikti kenksmingi ir pavojingi (fiziniai,

cheminiai, psichofiziniai, biologiniai) veiksniai;

     7)  darbo  sąlygos  - darbo aplinkos veiksnių, tarp jų darbo

pobūdžio,   darbo  ir  poilsio  režimo,  darbo  santykių  visuma,

turinti  tiesioginę  įtaką  darbuotojo  savijautai,  sveikatai ir

darbingumui;

     8)  darbo  priemonės  -  darbo procese darbo objektui keisti

naudojami  reikmenys:  medžiagos,  įranga,  įrankiai, prietaisai,

įrenginiai  (mašinos)  bei įrenginių (mašinų) kompleksai, tarp jų

potencialiai pavojingi įrenginiai;

     9)  kenksmingas  veiksnys  -  darbo  aplinkos  veiksnys, dėl

kurio  darbuotojas  gali  netekti  darbingumo,  gali susirgti (ir

profesine  liga),  o  jo ilgalaikis poveikis gali būti pavojingas

gyvybei;

     10)  pavojingas  veiksnys  -  darbo  aplinkos, darbo proceso

veiksnys,   dėl   kurio,  susidarius  tam  tikroms  atsitiktinėms

aplinkybėms,  darbuotojas  gali  būti  traumuotas, gali žūti arba

gali ūmai pablogėti jo sveikata;

     11)  potencialiai  pavojingas  įrenginys  - įrenginys, kuris

kelia  pavojų  žmonių  gyvybei,  sveikatai  ir  aplinkai dėl jame

sukauptos energijos arba jame vykstančių procesų;

     12)  profesinė  liga  -  darbuotojo sveikatos sutrikimas dėl

darbo aplinkos kenksmingo veiksnio (veiksnių) poveikio;

     13)  nelaimingas  atsitikimas  -  ūmus  darbuotojo sveikatos

pakenkimas  dėl trumpalaikio darbo aplinkos pavojingo, kenksmingo

veiksnio   poveikio,  kai  darbuotojas  netenka  darbingumo  nors

vienai dienai;

     14)  saugos  darbe  norminiai  aktai  -  įstatymai, Lietuvos

Respublikos  Seimo  ir  Vyriausybės  nutarimai,  nustatyta tvarka

patvirtinti   valstybiniai  arba  įmonių  standartai,  nuostatai,

normos    ir   taisyklės,   tarp   jų   higienos,   instrukcijos,

reglamentuojantys  vieno  ar  kelių  rodiklių,  sąlygų,  veiksmų,

veikimo  būdų  (metodų),  techninių  ir  kitų priemonių privalomą

įdiegimą  ir  naudojimą, taip pat kolektyvinių sutarčių nuostatos

saugos darbe klausimais;

     15)   riboto  darbingumo  asmenys  -  asmenys,  kurių  darbo

galimybės  dėl sveikatos yra ribotos (invalidai, nėščios moterys,

darbuotojai,  kurie  pagal  medicinos  išvadą  perkeliami  į kitą

darbą, senatvės pensininkai).

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)

{#19960507AA1326 ;} Nr. 1-1326, 96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)

 

     2 straipsnis. Saugos darbe įstatymo objektas

 

     Saugos  darbe  įstatymo   objektas  -  valstybinio   valdymo

institucijų,  darbdavių  ir  darbuotojų  tarpusavio santykiai bei

pagrindinių  saugos  darbe  reikalavimų  nustatymas  arba   tokių

reikalavimų  nustatymo  tvarka,  kad  būtų  išsaugota  darbuotojų

gyvybė, sveikata ir darbingumas.

 

     3 straipsnis. Darbuotojų teisė  saugiai dirbti

 

     Darbuotojai  turi  teisę  saugiai  dirbti,  nesvarbu,  kokia

įmonių veiklos  rūšis, rentabilumas,  darbo vieta, darbo aplinka,

darbo pobūdis, pilietybė, rasė, tautybė, lytis, amžius, socialinė

kilmė, politiniai ar religiniai įsitikinimai.

 

     4 straipsnis. Įstatymo taikymas

 

     Šis įstatymas taikomas:

     1) įmonėms,  esančioms  Lietuvos  Respublikos  teritorijoje,

taip  pat   įmonėms,  esančioms  užsienyje,  bet  priklausančioms

Lietuvos Respublikos jurisdikcijai;

     2) užsienio kapitalo įmonėms, esančioms Lietuvos Respublikos

teritorijoje, įmonėms, kuriose įstatinio kapitalo dalis priklauso

užsienio investitoriui  (bendroms  įmonėms),  esančioms  Lietuvos

Respublikos teritorijoje,  jeigu kitaip nenustatyta tarptautinėse

sutartyse, įmonių steigimo dokumentuose;

     3) kitų  valstybių piliečiams  ir  asmenims  be  pilietybės,

dirbantiems Lietuvos  Respublikos  jurisdikcijai  priklausančiose

įmonėse.

 

     5 straipsnis. Įstatymo taikymo apribojimai

 

     Lietuvos Respublikos  piliečių, dirbančių  užsienyje įmonėse,

nepriklausančiose Lietuvos  Respublikos jurisdikcijai, saugą darbe

reglamentuoja valstybės, kurioje jie dirba, įstatymai.

     Lietuvos Respublikos  Vyriausybė  turi  teisę  apriboti  šio

įstatymo taikymą:

     1) esant  ekstremalioms darbo  sąlygoms, kai  žmonių  saugią

veiklą nustato kiti norminiai aktai;

     2) paskelbus  nepaprastąją (karinę)  padėtį, taip  pat esant

kitoms ypatingoms aplinkybėms, gresiančioms valstybės saugumui.

     Civilinės aviacijos,  jūrų, upių,  geležinkelio, automobilių

transporto,  žuvų   pramonės  laivyno   darbuotojų  saugų   darbą

reglamentuoja šis  įstatymas bei  šio įstatymo  pagrindu parengti

atitinkami  norminiai aktai.

     Žmonių, nesusietų darbo sutartimi, saugų darbą reglamentuoja

šio įstatymo pagrindu parengti norminiai aktai.

 

              II SKYRIUS. SAUGOS DARBE REGULIAVIMAS

 

     6 straipsnis. Saugos darbe valstybinis valdymas

 

     Saugos   darbe   politiką   formuoja   Lietuvos  Respublikos

Vyriausybė.  Saugos  darbe  valstybinio  valdymo  funkciją  vykdo

socialinės   apsaugos    ministras,    vadovaudamasis    Lietuvos

Respublikos  įstatymais  ir  šiuo  įstatymu, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimais ir kitais saugos darbe norminiais  aktais.

Socialinės  apsaugos  ministras  atstovauja  Lietuvos Respublikos

interesams   saugos   darbe    klausimais   kitose   šalyse    ir

tarptautinėse organizacijose.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)

 

     7 straipsnis. Lietuvos Respublikos saugos darbe komisija

 

     Valstybės, darbuotojų,  darbdavių tarpusavio  interesams  ir

santykiams reguliuoti,  formuojant ir  įgyvendinant saugos  darbe

politiką,  trišaliu   principu  steigiama   Lietuvos  Respublikos

saugos darbe  komisija (toliau įstatyme - Saugos darbe komisija).

Saugos darbe  komisijos sudarymo tvarką ir funkcijas nustato šios

komisijos  nuostatai,   kuriuos  tvirtina   Lietuvos  Respublikos

Vyriausybė.

 

     8 straipsnis. Saugos darbe fondas

 

     Saugos   darbe    profilaktikos   priemonėms    įgyvendinti,

visuomenei  informuoti   bei  Saugos   darbe   komisijos   darbui

finansuoti steigiamas saugos darbe fondas.

     Saugos darbe  fondo lėšas sudaro:

     1) Saugos darbe komisijos šalių įmokos,

     2) draudimo prevencinio fondo dalis,

     3) valstybinio socialinio draudimo ir draudimo nuo nelaimingų

atsitikimų darbe fondų dalis,

     4) savanoriškos fizinių ar juridinių asmenų įmokos.

     Saugos darbe  fondo nuostatus  tvirtina Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

 

     9 straipsnis. Savivaldybių įgaliojimai saugos darbe

                   klausimais

 

     Miestų, rajonų tarybos turi teisę :

     1) reikalauti,  kad įmonės (darbdaviai) praneštų apie įmonės

gamybinės veiklos pradžią arba veiklos rūšies  pasikeitimą;

     2) įmonėms  sutikus, sudaryti bendras saugos darbe programas

ir parengti  priemones, koordinuoti  jų vykdymą,  kooperuoti  tam

tikslui įmonių skiriamas lėšas.

 

     10 straipsnis. Saugos darbe specialistų rengimas, mokymas

 

     Saugos  darbe   specialistus  rengia   Lietuvos  Respublikos

aukštosios mokyklos.

     Saugos  darbe   specialistų  kvalifikacijos   kėlimo  tvarką

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     Bendrojo  lavinimo  mokyklos  privalo  apmokyti  moksleivius

bendrų saugos darbe ir buityje reikalavimų.

     Aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių (amatų) mokyklų studentai

privalo būti  apmokyti saugos  darbe reikalavimų  pagal  įgyjamas

specialybes, profesijas.

     Įmonių darbuotojai  mokomi ir  instruktuojami  saugos  darbe

klausimais pagal šio įstatymo 30 straipsnio reikalavimus.

 

     11 straipsnis. Saugos darbe priemonių ir mokslo

                    finansavimas

 

     Saugos darbe priemones įmonėse finansuoja darbdaviai.

     Saugos  darbe   mokslinius  tyrimus   koordinuoja   Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

     Saugos darbe  moksliniai tyrimai  finansuojami darbdavių   ir

valstybės  biudžeto   lėšomis  Lietuvos   Respublikos  Vyriausybės

nustatyta tvarka.

     Įmonėms,  gaminančioms   saugos  darbe   priemones,  Lietuvos

Respublikos Vyriausybės  nustatyta tvarka  yra  taikomos  mokesčių

lengvatos.

 

     12 straipsnis. Profesinių sąjungų teisės

 

     Profesinės sąjungos  gina savo  narių sveikatos  ir  gyvybės

išsaugojimo darbe  interesus vadovaudamosi  Lietuvos  Respublikos

profesinių sąjungų įstatymu.

 

     13 straipsnis. Saugos darbe struktūros įmonėse

 

     Už saugą darbe įmonėje atsako darbdavys.

     Saugioms  ir  sveikoms  darbo  sąlygoms  sudaryti  darbdavys

privalo steigti  saugos darbe  ir darbo  medicinos  tarnybas  šio

įstatymo 14  straipsnyje nustatyta  tvarka bei  sudaryti  sąlygas

veikti įmonės saugos darbe komitetui.

 

     14 straipsnis. Saugos darbe ir darbo medicinos tarnybos

                    įmonėse

 

     Darbdavys  saugos   darbe,  darbo   higienos  profilaktikai,

priežiūrai, kontrolei, konsultavimui  steigia įmonės saugos darbe

ir darbo  medicinos tarnybas arba šioms funkcijoms vykdyti  samdo

kitą organizaciją (asmenis).

     Saugos darbe ir darbo medicinos tarnybų specialistai privalo

turėti atitinkamą teorinį ir praktinį parengimą.

     Įmonėse, kuriose  dirba mažiau  kaip 50 žmonių, saugos darbe

tarnybos  funkcijas   gali  vykdyti   darbdavio  paskirtas  asmuo

(asmenys), turintis   parengimą  tokiam darbui, kaip yra nurodyta

šio straipsnio antrojoje dalyje.

     Įmonės saugos darbe tarnyba, darbdavio samdomos saugos darbe

tarnybų  funkcijoms   vykdyti  organizacijos   ar  asmenys   arba

darbdavio paskirtas asmuo (asmenys) vykdyti saugos darbe tarnybos

funkcijas įmonėje yra tiesiogiai atsakingi darbdaviui.

     Jeigu šio  straipsnio  pirmojoje,  antrojoje  ir  trečiojoje

dalyse nustatyta  tvarka ir  sąlygomis įmonėje  neįsteigta saugos

darbe tarnyba, šios tarnybos funkcijas vykdo pats darbdavys.

     Darbdaviai, įsteigę  įmonėje saugos  darbe tarnybą, apie tai

nustatyta tvarka praneša Valstybinei darbo inspekcijai.

     Įmonių saugos  darbe tarnybų  pavyzdinius nuostatus tvirtina

Lietuvos Respublikos  Vyriausybė. Įmonės  saugos  darbe  tarnybos

nuostatus tvirtina darbdavys.

     Atsižvelgiant į  įmonėje dirbančių  darbuotojų skaičių,  taip

pat į  darbo aplinkos  veiksnių kenksmingumą, pavojingumą, įmonėse

steigiama  darbo   medicinos  tarnyba   (medicinos  punktas)  arba

darbuotojų sveikatos  priežiūrai samdomos  atitinkamos įstaigos ar

asmenys. Įmonių  darbo medicinos  tarnybų  funkcijas  ir  steigimo

tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

     15 straipsnis. Saugos darbe komitetai

 

     Įmonėse,   kuriose   dirba   daugiau   kaip  50  darbuotojų,

steigiami  saugos  darbe komitetai. Juos sudaro vienodas skaičius

darbdavio  ir  įmonės  profesinės  sąjungos  deleguotų atstovų, o

jeigu  įmonėse  profesinės sąjungos nėra, darbuotojams atstovauja

Lietuvos   Respublikos   kolektyvinių   susitarimų   ir  sutarčių

įstatymo   nustatyta   tvarka  darbuotojų  kolektyvo  susirinkime

(konferencijoje) išrinkti darbuotojų įgaliotiniai.

     Darbdavio   iniciatyva,  darbdavio  ir  profesinės  sąjungos

susitarimu   arba   ne   mažiau   kaip  pusės  įmonės  darbuotojų

reikalavimu  saugos  darbe  komitetai  gali būti steigiami, jeigu

įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų.

     Saugos   darbe  komitetai  išklauso  ir  vertina  darbdavio,

įmonės  padalinių  vadovų,  saugos  darbe  tarnybos veiklą saugos

darbe  klausimais,  planuoja  saugos  darbe gerinimo priemones ir

joms  įgyvendinti reikalingas lėšas, kontroliuoja jų naudojimą ir

priemonių   įgyvendinimą,  analizuoja  nelaimingų  atsitikimų  ir

profesinių   ligų  priežastis  bei  aplinkybes.  Savo  sprendimus

komitetas  priima  komiteto šalių susitarimu. Priimtus sprendimus

darbdavys privalo įgyvendinti.

     Komiteto  darbui  vadovauja  pirmininkas  -  darbdavys  arba

darbdavio  įgaliotas asmuo. Komiteto sekretoriumi komitetas renka

profesinės  sąjungos  atstovą  (jeigu įmonėje profesinės sąjungos

nėra  -  darbuotojų  įgaliotinį).  Komitetas  posėdžiauja  įmonės

saugos  darbe  komiteto  nuostatuose  nustatytu  laiku,  taip pat

įvykus  nelaimingam  atsitikimui  darbe  ar  darbuotojui susirgus

profesine liga.

     Įmonės  saugos  darbe komiteto nariai (darbuotojų profesinės

sąjungos   atstovai   arba   darbuotojų  įgaliotiniai)  darbdavio

iniciatyva  gali  būti  atleidžiami  iš  darbo  tik  suderinus jų

atleidimą su Valstybine darbo inspekcija.

     Įmonės   saugos   darbe   komiteto  nariai  darbui  komitete

apmokomi  specialiuose  mokymo  kursuose,  seminaruose ir kituose

renginiuose saugos darbe klausimais darbdavio lėšomis.

     Už  laiką,  kurio  metu  įmonės  saugos darbe komiteto narys

vykdo  komiteto  pavestus  įpareigojimus,  mokamas  jo  vidutinis

darbo užmokestis.

     Įmonių  saugos darbe komitetų pavyzdinius nuostatus tvirtina

Saugos  darbe  komisija.  Įmonės  saugos darbe komiteto nuostatus

tvirtina  darbdavys ir įmonės profesinė sąjunga (jeigu profesinės

sąjungos nėra - įmonės saugos darbe komitetas).

 

 

Straipsnio pakeitimai:

{#19960507AA1326 ;} Nr. 1-1326, 96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)

 

   III SKYRIUS. DARBO APLINKOS, DARBO VIETŲ, DARBŲ, GAMYBINĖS

                       BUITIES REIKALAVIMAI

 

 

     16 straipsnis. Bendri darbo aplinkos ir darbo vietų

                    reikalavimai

 

     Darbo aplinka  ir darbo vietos turi atitikti šio įstatymo ir

kitų saugos darbe norminių aktų reikalavimus.

     Naujos  ir  rekonstruotos  įmonės,  jų  padaliniai  priimami

eksploatuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

 

     17 straipsnis. Saugos darbe norminiai aktai,

                    reglamentuojantys darbo vietų įrengimą

 

     Darbo vietų  įrengimo ir  jų aplinkos  reikalavimus  nustato

valstybiniai, įmonių standartai, valstybinės normos, taisyklės.

     Darbo vietoms (1 straipsnio 5 punktas) taip pat yra tolygios

vietos,  esančios     patalpose,   skirtose   įmonės   darbuotojų

socialinėms - buitinėms reikmėms tenkinti.

     Pagal  standartus   ir  normas   nustatyti  darbo   aplinkos

veiksniai  neturi  viršyti  dydžių,  galinčių  sukelti  sveikatos

sutrikimus, profesines ligas ir dirbančiam, ir jau nebedirbančiam

asmeniui.

     Saugos darbe  standartai,  normos,  taisyklės,  instrukcijos

rengiami   ir   tvirtinami   Lietuvos   Respublikos   Vyriausybės

nustatyta tvarka.

 

     18 straipsnis. Darbo priemonės ir jų priežiūra

 

     Leidžiama naudoti  tik techniškai  tvarkingas, atitinkančias

saugos reikalavimus darbo priemones.

     Potencialiai pavojingų techninių įrenginių, keliančių pavojų

darbuotojams, gyventojams,  aplinkai,  sąrašą  tvirtina  Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė,  o  jų  saugų  naudojimą,  priežiūrą  ir

kontrolę nustato  norminiai aktai  bei tokių įrenginių techniniai

dokumentai.

 

     19 straipsnis. Įmonės vidaus eismo reikalavimai

 

     Už saugų  eismą įmonėje atsako darbdavys.

     Įmonių teritorijoje  transporto eismas  organizuojamas pagal

transporto rūšies  eismo taisykles,  išimtys gali  būti  taikomos

specialiam (technologiniam) transportui.

     Specialaus (technologinio)  transporto eismo taisykles pagal

saugos darbe norminių aktų reikalavimus rengia darbdavys.

 

     20 straipsnis. Kenksmingų ir pavojingų medžiagų naudojimo

                    reikalavimai

 

     Darbdaviai,  kurie  gamina,  naudoja,  transportuoja,  laiko

žmonių sveikatai  kenksmingas, pavojingas (lengvai užsidegančias,

sprogias) medžiagas,  įgyvendina priemones  darbuotojų sveikatos,

aplinkos, tarp jų darbo aplinkos, saugai užtikrinti.

     Darbuotojai privalo  būti apmokyti ir instruktuoti darbui su

kenksmingomis    ar     pavojingomis    medžiagomis,    aprūpinti

individualiosios ir kolektyvinės saugos priemonėmis.

     Kenksmingų  ir   pavojingų   medžiagų   gamybą,   naudojimą,

transportavimą, laikymą  nustato Lietuvos  Respublikos  norminiai

aktai.

 

     21 straipsnis. Gaminamos produkcijos reikalavimai

 

     Įmonių   gaminama   ir   realizuojama   produkcija,   vėliau

priskirtina darbo  priemonėms, turi  atitikti norminiuose aktuose

nustatytus  saugos   darbe  reikalavimus.   Sertifikatuose   arba

techniniuose dokumentuose  nurodoma,  kad  produkcija    atitinka

saugos darbe reikalavimus.

     Paaiškėjus, kad  darbo priemonė  kenkia žmonių  sveikatai ar

yra pavojinga gyvybei, Valstybinė darbo inspekcija uždraudžia jos

gamybą.

 

     22 straipsnis. Darbų organizavimo reikalavimai

 

     Darbdaviai  privalo  taip  organizuoti  darbus  ir  sudaryti

tokias sąlygas,  tarp jų  ir darbo  apmokėjimo,  kurios  skatintų

darbuotojus laikytis saugos darbe reikalavimų.

     Darbo   (gamybos)    organizavimo,    techninio    aprūpinimo

dokumentacijoje privalo būti nustatytos saugų darbą užtikrinančios

sąlygos pagal saugos darbe norminių aktų reikalavimus.

 

     23 straipsnis. Saugaus darbų  organizavimo ir vykdymo

                    norminiai aktai

 

     Darbas turi  būti organizuojamas pagal saugos darbe norminių

aktų reikalavimus.

     Darbdaviai  pagal  saugaus  darbo  organizavimo  ir  vykdymo

norminius aktus  bei darbo priemonių techninius dokumentus rengia

darbuotojams saugaus  darbo instrukcijas, su kuriomis darbuotojai

supažindinami  pasirašytinai.   Darbuotojų   profesijų,   kurioms

nerengiamos saugaus darbo instrukcijos, sąrašą sudaro  darbdavys,

suderinęs su Valstybine darbo inspekcija.

     Kai saugos  darbe norminiuose aktuose dar nenustatyti saugos

darbe reikalavimai  arba valstybiniuose  standartuose, taisyklėse

nėra konkrečių  reikalavimų, kurių  būtina  laikytis,  darbdaviai

pagal šį įstatymą ir darbo priemonių techninius dokumentus rengia

ir  tvirtina saugaus darbo organizavimo ir vykdymo instrukcijas.

     Saugaus darbo  organizavimo ir vykdymo taisyklių, instrukcijų

reikalavimai tolygūs darbuotojų pareiginiams nuostatams.

 

     24 straipsnis. Privalomas sveikatos tikrinimas

 

     Darbuotojai, dirbantys  pavojingomis,  kenksmingomis,  labai

kenksmingomis  sąlygomis   (67  straipsnis)   privalo  iš  anksto

(stodami į  darbą),   periodiškai, o  dėl kai  kurių darbų  -  ir

nutraukę darbo sutartį, tikrintis sveikatą.

     Asmenys iki  18 metų  privalo sveikatą  tikrintis stodami  į

darbą ir  kiekvienais  metais  iki  sukaks  18  metų.  Kai  kurių

profesijų jauni  darbuotojai, jeigu  jų darbas  susijęs su rizika

sveikatai, privalo  tikrintis sveikatą  prieš stodami  į darbą ir

periodiškai iki sukaks 21 metai.

     Maisto  pramonės,  viešojo  maitinimo  ir  prekybos  įmonių,

vandentiekio  įrenginių,   gydymo  bei   profilaktikos  ir  vaikų

įstaigų, taip  pat kai kurių įmonių darbuotojų medicinos apžiūros

turi būti atliekamos gyventojų sveikatos apsaugos tikslais.

     Išlaidas už  periodišką medicinos  apžiūrą ir vidutinį darbo

užmokestį darbuotojams  už  sugaištą  medicinos  apžiūroms  laiką

apmoka darbdavys. Apmokėjimo už periodiškas medicinos apžiūras ir

vidutinio darbo  užmokesčio darbuotojams  už  sugaištą  medicinos

apžiūroms laiką  mokėjimo  tvarką  nustato  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybė.

     Darbuotojas,   atsisakęs    nustatytu   laiku   pasitikrinti

sveikatą,  nušalinamas   nuo  darbo   ir  jam   nemokamas   darbo

užmokestis. Toks atsisakymas laikomas darbo drausmės pažeidimu ir

gali būti pagrindas darbdaviui atleisti darbuotoją iš darbo pagal

įstatymus.  Darbuotojo   medicinos   apžiūros   išvada   vienodai

privaloma darbdaviui ir darbuotojui.

     Profesijų, darbų  ir gamybų,  kuriose dirbantys darbuotojai,

tarp jų  asmenys iki 18 metų (kai kurių profesijų - iki 21 metų),

stodami į darbą ir vėliau privalo periodiškai tikrintis sveikatą,

sąrašą bei  pasitikrinimų  tvarką  nustato  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybė.

 

     25 straipsnis. Darbų sustabdymas

 

     Valstybinis   darbo   inspektorius,   įmonės   saugos   darbe

komitetas savo  sprendimu turi teisę reikalauti, kad darbdavys (jo

įgaliotas asmuo) sustabdytų darbus, kai:

     1) darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti;

     2) sugedus  darbo priemonei  ar  dėl  avarinės  būklės  gali

susidaryti  arba  susidarė  sąlygos  nelaimingiems  atsitikimams,

ūmioms profesinėms ligoms;

     3) dėl technologinių ar darbo procesų pažeidimų darbo aplinka

tampa  pavojinga sveikatai ar gyvybei;

     4)  darbuotojai   neaprūpinti  reikiamomis  kolektyvinės  ar

individualiosios saugos darbe priemonėmis.

     Darbdaviui  (jo   įgaliotam  asmeniui)  atsisakius  įvykdyti

reikalavimą sustabdyti  darbą arba  jeigu darbdavio  (jo įgalioto

asmens) nėra,  valstybinis darbo  inspektorius nutraukia  darbus,

reikalui esant, išveda darbuotojus iš pavojingos zonos.

     Valstybinė  darbo  inspekcija  gali  sustabdyti  darbus  šio

įstatymo 21 straipsnio antrojoje dalyje nurodytais atvejais.

     Už  laiką,  kai darbai  sustabdyti šio  straipsnio pirmojoje

dalyje numatytais  atvejais, darbuotojams darbdavys moka vidutinį

darbo užmokestį.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)

 

     26 straipsnis. Gamybinės buities reikalavimai

 

     Įmonėse norminių  aktų nustatyta  tvarka įrengiamos poilsio,

persirengimo,  drabužių,   avalynės  laikymo  patalpos  (vietos),

sanitarinės  bei   asmeninės   higienos   patalpos   (prausyklos,

tualetai, moterims - asmeninės higienos patalpos).

     Įmonėse,   kuriose   dirbama   kenksmingomis,   pavojingomis

sąlygomis,  gamybinės   buities  patalpos   įrengiamos  laikantis

specialių reikalavimų.

     Specialius įvairių  rūšių gamybinės  buities patalpų įrengimo

ir teikiamų paslaugų, jų kiekybės ir kokybės rodiklių reikalavimus

nustato saugos darbe norminiai aktai.

     Sveikatos punktai,  maitinimo  patalpos  įmonėje  įrengiamos

atsižvelgiant  į  darbuotojų  skaičių  pagal  atitinkamų  patalpų

įrengimo standartų reikalavimus.

 

     27 straipsnis. Gyvenamųjų patalpų reikalavimai

 

     Darbdavio suteikiamos  patalpos darbuotojams laikinai gyventi

dėl darbo  kilnojamo pobūdžio  privalo tenkinti   minimalius tokių

patalpų buites ir higienos reikalavimus.

 

      IV SKYRIUS. DARBDAVIŲ, DARBUOTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS

 

            I SKIRSNIS. DARBDAVIŲ PAREIGOS IR TEISĖS

 

 

     28 straipsnis. Darbdavių pareigos

 

     Darbdaviai  privalo  laikytis  šio  įstatymo ir vykdyti kitų

saugos darbe norminių aktų reikalavimus:

     1)  pranešti  Valstybinei darbo inspekcijai apie įmonės, jos

padalinių eksploatacijos pradžią;

     2)   instruktuoti  ir  mokyti  darbuotojus  saugiai  dirbti,

tikrinti jų žinias;

     3)  sudarant  darbo  sutartį  ir periodiškai vėliau, pakitus

gamybos    (darbo)    procesui,   informuoti   darbuotojus   apie

pavojingus,  kenksmingus ir kitus rizikos veiksnius darbo vietose

ir jų poveikį sveikatai;

     4)  kontroliuoti,  kaip  darbuotojai  laikosi  saugos  darbe

reikalavimų,  laikinai nušalinti darbuotoją nuo darbo už tą dieną

(pamainą)  nemokant  jam  darbo  užmokesčio, jeigu jis darbo metu

darbe  neblaivus,  apsvaigęs  nuo sąmoningai panaudotų narkotinių

ar toksinių medžiagų;

     5)  aprūpinti  įmonę,  darbo  vietas ir darbuotojus saugiais

įrenginiais,  diegti  saugius  darbo bei technologinius procesus,

aprūpinti  darbuotojus saugos darbe priemonėmis, tinkamai įrengti

gamybinės buities patalpas;

     6)  organizuoti  medicinos paslaugas ir darbuotojų sveikatos

patikrinimus pagal šio įstatymo 14, 24, 26 straipsnius;

     7)  nustatyta  tvarka pranešti apie nelaimingus atsitikimus,

profesines   ligas   (74   straipsnis),   sudaryti   sąlygas   jų

priežastims  ištirti  ir atlyginti už pakenkimą sveikatai (78, 79

straipsniai);

     8)  sudaryti sąlygas saugos darbe organizacinėms struktūroms

(nurodytoms šio įstatymo 13, 14, 15 straipsniuose) funkcionuoti;

     9)   organizuoti   darbuotojų   darbą   pagal  fiziologiškai

pagrįstą darbo ir poilsio režimą;

     10)  nustatyta  tvarka  organizuoti  darbo aplinkos ir darbo

vietų  tyrimus,  naudojamų  kolektyvinių ir individualiųjų saugos

priemonių bandymus;

     11)  atsižvelgiant  į medicinos arba invalidumą nustatančios

komisijos  išvadą  (33  straipsnis),  perkelti darbuotojus į kitą

darbą;

     12)  nustatyta  tvarka  apdrausti darbuotojus nuo nelaimingų

atsitikimų darbe, profesinių ligų;

     13)  tvirtinti  įmonės saugos darbe instrukcijas, pareigines

instrukcijas,  vykdyti  kolektyvinės sutarties įsipareigojimus ir

kitas saugos darbe prievoles;

     14)   sudaryti  įmonės  darbuotojų,  dirbančių  pagal  darbo

sutartis, vardinį sąrašą;

     15)  darbuotojo prašymu nemokamai išduoti pažymas apie darbą

toje  įmonėje  (darbuotojo  pareigos,  kvalifikacija,  kiek laiko

įmonėje dirba, darbo užmokestis.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#19960507AA1326 ;} Nr. 1-1326, 96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)

 

     29 straipsnis. Darbdavių, jų įgaliotų asmenų atestacija

 

     Prieš  pradedant  eksploatuoti  įmonę  (teikti paslaugas), o

vėliau  ne  rečiau kaip kas penkeri metai darbdavys, jo įgaliotas

asmuo  pateikia Valstybinei darbo inspekcijai socialinės apsaugos

ir  darbo  ministro nustatyta tvarka pranešimą apie darbdavio, jo

įgalioto asmens atestavimą saugos darbe klausimais įmonėje.

     Darbdavių,  kurie   atleidžiami  nuo   atestacijos,   sąrašą

tvirtina  Lietuvos   Respublikos   Vyriausybė.   Atleidimas   nuo

atestacijos neatleidžia  darbdavio nuo atsakomybės už saugų darbą

įmonėje.

     Šio   straipsnio   pirmojoje   dalyje   nurodytas  darbdavio

įgaliotas  asmuo  (įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio

kitoje  negu  įmonė vietoje (teritorijoje), vadovas) saugos darbe

klausimais  atestuojamas  ir pateikia pranešimą Valstybinei darbo

inspekcijai  apie  jo  atestavimą saugos darbe klausimais kaip ir

darbdavys.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)

{#19960507AA1326 ;} Nr. 1-1326, 96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)

 

     30 straipsnis. Darbuotojų instruktavimas ir atestavimas

                    saugos darbe klausimais

 

     Darbdaviai  negali   skirti  darbuotojų   darbui,  kol   jie

neinstruktuoti apie saugius darbo būdus.

     Darbdaviai privalo   instruktuoti  darbuotojus saugos  darbe

klausimais sudarydami  darbo sutartį,  perkeldami į  kitą  darbą,

keisdami darbo  (gamybos) procesus,  gamybos technologiją,  darbo

sąlygas, taip pat jei pasikeičia saugos darbe standartai, normos,

taisyklės, instrukcijos.

     Prižiūrėti ir dirbti su potencialiai pavojingais techniniais

įrenginiais, taip  pat dirbti  pavojingus  darbus  leidžiama  tik

darbuotojams, įgijusiems  specialių žinių ir išlaikiusiems saugos

darbe  egzaminą.   Įmonės  įgyja   teisę  atestuoti  darbuotojus,

dirbančius su  potencialiai pavojingais  techniniais įrenginiais,

technologijomis, pavojingose gamybose bei vykdančius potencialiai

pavojingus darbus,  tik gavusios  Valstybinės  darbo  inspekcijos

leidimą.

     Darbuotojų  instruktavimo   ir   atestavimo   saugos   darbe

klausimais  tvarką įmonėse nustato socialinės apsaugos ministras.

 

     31 straipsnis. Darbuotojų aprūpinimas saugos darbe

                    priemonėmis

 

     Darbdaviai nemokamai  darbuotojams  duoda  darbo  drabužius,

darbo avalynę,  kitas  individualiosios  ir  kolektyvinės  saugos

darbe priemones  norminiuose aktuose  nustatytomis  sąlygomis  ir

tvarka.

     Darbdaviai  privalo   organizuoti  darbo   drabužių,   darbo

avalynės  ir  kitų  individualiosios  saugos  priemonių  laikymą,

džiovinimą, skalbimą, valymą, taisymą.

     Saugos darbe priemonės privalo būti periodiškai tikrinamos.

     Darbo  drabužiai,   darbo  avalynė   ir  kitos  saugos  darbe

priemonės turi  būti pritaikytos  darbui, patogūs dėvėti ir neturi

sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai.

     Jeigu darbai  susiję su  susiteršimu, darbuotojams nemokamai

pagal  nustatytas  normas  turi  būti  duodamos  asmens  higienos

priemonės  (muilas,   rankšluosčiai).  Darbuose,   kur  odą  gali

paveikti  kenksmingosios   medžiagos,  nemokamai   duodama  pagal

nustatytas normas  plovimo, nukenksminimo  priemonių,  apsauginių

pastų.

     Minimalias darbo  drabužių, darbo avalynės, individualiosios

saugos,  asmens   higienos  priemonių  normas  bei  saugos  darbe

priemonių tikrinimo  periodiškumą  nustato  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybė.

 

     32 straipsnis. Medicinos paslaugų organizavimas

 

     Nelaimingų  atsitikimų,   ūmių  susirgimų   darbe   atvejais

darbdaviai  privalo   užtikrinti  darbuotojams  skubią  medicinos

pagalbą.

     Darbuotojų, susirgusių  darbo vietoje  arba nukentėjusių nuo

traumų,  kai  nebūtina  kviesti  greitosios  medicinos  pagalbos,

nugabenimą į  gydymo įstaigas organizuoja darbdavys (jo įgaliotas

asmuo).

     Medicinos  paslaugų   teikimo  darbuotojams  tvarką  įmonėje

nustato  įmonių medicinos punktų nuostatai (14 straipsnis).

 

     33 straipsnis. Darbdavio pareiga perkelti darbuotoją dėl

                    sveikatos būklės į kitą darbą

 

     Darbuotojas,  kuris   pagal  medicininės   arba   invalidumą

nustatančios komisijos  išvadą dėl sveikatos būklės negali dirbti

sutarto darbo (eiti pareigų), nes tai pavojinga jo sveikatai arba

jo darbas  gali būti pavojingas kitiems, turi būti perkeltas, jam

sutikus, į  darbą, atitinkantį  jo sveikatą  ir esant galimybei -

kvalifikaciją (specialybę), ar į kitą darbą.

     Jeigu darbuotojas  nesutinka būti  perkeltas į siūlomą darbą

arba nėra  darbo, į  kurį jis  galėtų būti  perkeltas, darbdavys,

laikydamasis  įstatymo,   atleidžia  darbuotoją  iš  darbo  pagal

Lietuvos Respublikos  darbo sutarties  įstatymo 26  straipsnio 10

punktą, išskyrus  išimtį,  nustatytą  šio  straipsnio  trečiojoje

dalyje.

     Tuo atveju,  kai darbuotojo  sveikata  pablogėja  dėl  darbo

šioje įmonėje  (negali dirbti  ankstesnio darbo  dėl  sužalojimo,

profesinės ligos,  kitokio sveikatos  pakenkimo), jis nušalinamas

nuo darbo ir, jeigu nėra galimybės jį perkelti į kitą darbą pagal

šio  straipsnio   pirmąją  dalį,   jam  mokamas  vidutinis  darbo

užmokestis iki  pasveiks ar  bus pripažintas invalidu. Darbuotoją

pripažinus invalidu,  pagal įstatymą  jis gali  būti atleistas iš

darbo remiantis  Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 26

straipsnio 10 punktu.

 

     34 straipsnis. Dviejų ir daugiau darbdavių pareigos

                    organizuojant darbus toje pačioje įmonėje,

                    teritorijoje, darbo vietoje

 

     Du  ir  daugiau  darbdavių,  vykdydami  darbus  toje  pačioje

įmonėje, teritorijoje,  darbo vietoje,  privalo organizuoti  darbą

taip,  kad   būtų  garantuotas   visų  darbuotojų  saugus  darbas,

neatsižvelgiant į  tai, su  kuriuo iš darbdavių yra sudaryta darbo

sutartis. Darbdaviai  iš savo  tarpo skiria  vieną darbdavį, kuris

organizuoja ir  atsako už  visų darbuotojų, dirbančių toje pačioje

įmonėje, teritorijoje  ar darbo  vietoje, saugą.  Toks susitarimas

įforminamas raštu.

 

     35 straipsnis. Darbdavių teisės

 

     Kad  būtų užtikrinta darbuotojų sauga darbe, darbdaviai turi

teisę:

     1)   reikalauti,  kad  darbuotojai  laikytųsi  saugos  darbe

norminių aktų;

     2)  darbuotojams, pažeidusiems saugos darbe norminius aktus,

skirti   drausmines   nuobaudas,   nustatyta   tvarka  reikalauti

atlyginti padarytą žalą;

     3)  atleisti  iš darbo darbuotoją, kai darbuotojas pažeidžia

norminių  aktų  nustatytus  saugos  darbe reikalavimus, jei prieš

tai  jam  nors  vieną  kartą  per paskutiniuosius dvylika mėnesių

buvo taikytos drausminės nuobaudos už saugos darbe pažeidimus;

     4)   reikalauti   iš   kitų   įmonių  (darbdavių)  atlyginti

nuostolius,  patirtus  dėl  to, kad įsigyta produkcija, projektai

arba  gautos  paslaugos  neatitiko  saugos  darbe  norminių  aktų

reikalavimų;

     5)  gauti  iš  valstybinio  valdymo  institucijų informaciją

saugos darbe klausimais;

     6)  patys dalyvauti arba įpareigoti kitus įmonės darbuotojus

dalyvauti    Valstybinės    darbo    inspekcijos    tikrinimuose,

susipažinti su tikrinimo medžiaga;

     7)  nustatyti įmonėje griežtesnius saugos darbe reikalavimus

negu   numatyta  saugos  darbe  norminiuose  aktuose.  Griežtesni

saugos   darbe   reikalavimai  įmonėje  įteisinami  kolektyvinėse

sutartyse,  kolektyviniuose  susitarimuose ir neturi prieštarauti

Lietuvos Respublikos įstatymams, saugos darbe norminiams aktams;

     8)  dalį  teisių ir pareigų saugos darbe klausimais perduoti

kompetentingam įmonės darbuotojui (darbuotojams).

 

Straipsnio pakeitimai:

{#19960507AA1326 ;} Nr. 1-1326, 96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)

 

 

 

     36 straipsnis. Dalies darbdavio teisių ir pareigų

                 saugos darbe klausimais perdavimas darbdavio

                 įgaliotiems asmenims

 

     Darbdavys  dalį  savo teisių ir pareigų perduoda įgaliojamam

darbuotojui  (kompetentingam asmeniui) sudarydamas darbo sutartį.

Kai  darbdavio  ir  įgaliojamo  asmens  darbo  sutartis sudaryta,

dalies  teisių  ir  pareigų  saugos  darbe  klausimais perdavimas

įforminamas  darbdavio  įsakymu, suderintu su įgaliojamu asmeniu,

arba  gali  būti  numatomas  darbdavio  tvirtinamuose  įgaliojamo

asmens pareiginiuose nuostatuose.

     Darbdavio  įgaliotas  asmuo  privalo  vykdyti  jam suteiktus

įgaliojimus  ir  atsako už darbuotojų saugų darbą jam priskirtame

įmonės  padalinyje  ir  darbo vietose, išskyrus atvejus, kai apie

pavojų  darbuotojų  sveikatai  ar  gyvybei  (kurio pats pašalinti

negali)   jis  pranešė  darbdaviui  raštu,  o  darbdavys  nesiėmė

priemonių   arba   nesudarė   įgaliotam   asmeniui  sąlygų  imtis

reikalingų   priemonių,   kad  būtų  užtikrintas  saugus  darbas.

Perduodamas  dalį  savo teisių ir pareigų saugos darbe klausimais

atskiro   struktūrinio   padalinio,  esančio  kitoje  negu  įmonė

vietoje  (teritorijoje),  vadovui,  darbdavys  jį  įpareigoja  ir

suteikia  teises  imtis visų reikalingų priemonių iškilus pavojui

darbuotojų sveikatai ar gyvybei.

     Darbdavio  teisių   ir  pareigų   saugos  darbe   klausimais

perdavimas   įgaliotam   asmeniui   neatleidžia   darbdavio   nuo

atsakomybės užtikrinti  saugias ir sveikas darbo sąlygas įmonėje,

jos padaliniuose, darbo vietose.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#19960507AA1326 ;} Nr. 1-1326, 96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)

 

           II SKIRSNIS. DARBUOTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS

 

     37 straipsnis. Darbuotojų pareigos

 

     Darbuotojai privalo:

     1) saugoti  savo  ir  nekenkti  kitų  darbuotojų  sveikatai,

mokėti saugiai  dirbti, žinoti  ir vykdyti  saugos darbe norminių

aktų reikalavimus;

     2) laikytis  mašinų ir  mechanizmų eksploatavimo  taisyklių,

saugos darbe  instrukcijų; nedirbti  su techniškai netvarkingomis

darbo priemonėmis  ir apie  tai pranešti darbdaviui (jo įgaliotam

asmeniui);

     3)  dirbti  su  darbo  drabužiais,  darbo  avalyne,  naudoti

individualiosios, kolektyvinės  saugos priemones,  kai to  reikia

pagal atitinkamas taisykles, instrukcijas;

     4) imtis  priemonių  ir  pagal  galimybes  bei  kompetenciją

pašalinti  priežastis,    galinčias  sukelti  traumas,  avarijas,

apie tai nedelsiant informuoti darbdavį (įgaliotą asmenį);

     5) informuoti  darbdavį, jo  įgaliotą asmenį  apie darbo metu

gautas traumas, susijusius su darbu ūmius sveikatos sutrikimus;

     6) nustatyta tvarka (24 straipsnis) pasitikrinti sveikatą;

     7) vykdyti kitus darbdavių, jų įgaliotų asmenų bei pareigūnų,

kontroliuojančių saugą darbe, teisėtus nurodymus.

     Individualias  darbuotojų  pareigas  užtikrinti  saugų  darbą

nustato įmonės  vidaus darbo tvarkos taisyklės, pareiginės, saugos

darbe  instrukcijos.

 

     38 straipsnis. Darbuotojų teisės

 

     Darbuotojai turi teisę:

     1)  reikalauti,   kad  darbdavys   užtikrintų  saugų  darbą,

nustatyta  tvarka   (31  straipsnis)  aprūpintų  tinkamais  darbo

drabužiais, darbo avalyne, individualiosios saugos priemonėmis;

     2) sužinoti  iš darbdavio  (įgalioto asmens)  apie jų  darbo

aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir pavojingus veiksnius;

     3)  susipažinti   su  išankstinių   ir  periodiškų  sveikatos

tikrinimų (24  straipsnis) rezultatais;  nesutikus su  patikrinimo

rezultatais, sveikatą pasitikrinti pakartotinai;

     4) atsisakyti  dirbti, jeigu  yra pavojus sveikatai, gyvybei

(39 straipsnis),  taip pat  dirbti tuos  darbus, kuriuos  saugiai

atlikti nėra apmokyti;

     5) nustatyta  tvarka reikalauti,  kad būtų  atlyginta  žala,

padaryta sveikatai dėl nesaugių darbo sąlygų;

     6) derėtis  su darbdaviu (įgaliotu asmeniu) dėl saugos darbe

gerinimo  Lietuvos  Respublikos  kolektyvinių  sutarčių  įstatymo

nustatyta tvarka;

     7) saugos  darbe klausimais  kreiptis į darbuotojų profesinę

sąjungą, įmonės saugos darbe komitetą.

 

     39 straipsnis. Atsisakymo dirbti tvarka

 

     Šio įstatymo  38 straipsnio  4  punkte  numatytais  atvejais

darbuotojas praneša  (žodžiu arba  raštu)  darbdaviui  (įgaliotam

asmeniui) atsisakymo dirbti priežastis.

     Nesutarimus  (ginčus) dėl darbuotojo atsisakymo dirbti pagal

ginčijančios šalies  pasirinkimą per  5 dienas  sprendžia  įmonės

saugos  darbe  komitetas  ar  Valstybinė  darbo  inspekcija  arba

teismas įstatymo nustatyta tvarka.

     Nepagrįstas  atsisakymas   dirbti  laikomas  darbo  drausmės

pažeidimu.

     Už  laiką,   kurį  darbuotojas  pagrįstai  atsisakė  dirbti,

darbuotojui  mokamas   vidutinis  darbo  užmokestis.  Darbuotojui

atsisakius dirbti  nepagrįstai ,  už nedirbtą laiką neapmokama ir

dėl to  padaryta  žala  darbdaviui  kompensuojama  iš  darbuotojo

sąskaitos įstatymų nustatyta tvarka.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)

 

               V SKYRIUS. DARBO IR POILSIO LAIKAS

 

     40 straipsnis. Darbo (pamainos) trukmė

 

     Normali darbuotojų  darbo trukmė įmonėse negali būti ilgesnė

kaip  40 valandų per savaitę.

     Darbo dienos  (pamainos) trukmė  nustatoma pagal darbo dienų

(pamainų) skaičių per savaitę.

     Darbo  dienos  (pamainos) trukmė,  įskaitant viršvalandžius,

neturi viršyti  10  valandų  per  parą,  o  atvejais,  kurie  yra

numatyti šio  įstatymo 44 straipsnyje ir 48 straipsnio trečiojoje

dalyje,  darbo  dienos  (pamainos)  trukmė  (kartu  su  pertrauka

pailsėti ir  pavalgyti) negali  būti ilgesnė  kaip 12 valandų per

parą.

     Išimtiniais   atvejais   tam   tikrų   kategorijų   (gydymo,

socialinės globos,  vaikų auklėjimo  įstaigų bei  energetikos  ir

ryšių  specializuotų   tarnybų,  taip   pat  avarijų  likvidavimo

specializuotų tarnybų)  darbuotojams, budėtojams  patalpose darbo

(pamainos) trukmė  per parą  gali būti ilgesnė negu nustatyta šio

straipsnio trečiojoje  dalyje.  Tokiu  atveju  vidutinė  savaitės

darbo trukmė  neturi viršyti  48 valandų,  o poilsio tarp pamainų

laikas privalo  būti  ne  trumpesnis  kaip  24  valandos.  Darbų,

kuriems taikomi  šie darbo  ir poilsio  režimai, sąrašą  tvirtina

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)

 

     41 straipsnis. Sutrumpinta darbo trukmė

 

     Sutrumpinta darbo trukmė nustatoma:

     1) darbuotojams  nuo 16  iki  18  metų  -  36  valandos  per

savaitę, o asmenims nuo 14 iki 16 metų - 24 valandos per savaitę;

     2)  moksleiviams,   dirbantiems  mokslo  metais  laisvu  nuo

mokymosi metu,  darbo laiko  trukmė per  savaitę  negali  viršyti

pusės maksimalios  darbo laiko trukmės, nustatytos šio straipsnio

1 punkte;

     3)  darbuotojams,   dirbantiems  labai  kenksmingomis  darbo

sąlygomis (67  straipsnis) -  ne daugiau  kaip  36  valandos  per

savaitę. Konkrečią  darbo dienos (pamainos) trukmę, atsižvelgdama

į  darbo   sąlygų  kenksmingumą,   nustato  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybė;

     4)  riboto   darbingumo  asmenims  -  pagal  medicinos  arba

invalidumą nustačiusios komisijos išvadą.

     Kai kurių kategorijų darbuotojams (mokytojams, gydytojams ir

kt.)  sutrumpintą   darbo  trukmę  nustato  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybė.

 

     42 straipsnis. Darbo dienų skaičiaus per savaitę, darbo

                    pradžios, pabaigos, pertraukų nustatymas

 

     Darbo dienų  skaičius per savaitę ir darbo dienos (pamainos)

pradžia, pabaiga,  pertrauka pailsėti ir pavalgyti, papildomos ir

specialios pertraukos  darbo metu nustatomos vidaus darbo tvarkos

taisyklėse,  darbo   (pamainų)   grafikuose,   kurie   tvirtinami

kolektyvinėje sutartyje  nustatyta  tvarka.  Dirbant  pamainomis,

privalo būti garantuotas tolygus pamainų keitimasis.

     Darbuotojams nustatoma  penkių dienų  darbo savaitė su dviem

poilsio dienomis.

     Įmonėse, kuriose  dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų penkių

darbo  dienų  savaitė  neįmanoma,  nustatoma  šešių  darbo  dienų

savaitė su viena poilsio diena.

     Esant šešių  dienų darbo savaitei, darbo diena negali trukti

ilgiau kaip  7 valandas,  kai savaitės  darbo norma 40 valandų, 6

valandas -  kai savaitės  norma 36  valandos, ir 4 valandas - kai

savaitės norma 24 valandos.

     Vidaus darbo tvarkos taisyklės ir darbo grafikai paskelbiami

viešai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jų įsigaliojimo.

     Darbdavys ne  vėliau  kaip  prieš  dvi  savaites  informuoja

savivaldybę apie įmonės darbo grafiko pakeitimą.

     Darbuotojų  dirbtas  darbo  laikas  ir viršvalandžiai žymimi

Statistikos  departamento  prie  Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatytos formos žiniaraščiuose.

     Darbo  laiko  ypatumus valstybinio valdymo įstaigoms nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#19960507AA1326 ;} Nr. 1-1326, 96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)

 

     43 straipsnis. Švenčių dienos, darbo trukmė švenčių ir

                    poilsio dienų išvakarėse

 

     Įmonėse nedirbama šių švenčių dienomis:

     sausio 1-ąją - Naujųjų metų dieną;

     Vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;

     sekmadienį  ir   pirmadienį  -   krikščionių  Velykų  (pagal

vakarietiškąją tradiciją) dienomis;

     pirmąjį gegužės sekmadienį - Motinos dieną;

     liepos 6-ąją - Mindaugo karūnavimo - Valstybės dieną;

     lapkričio  1-ąją  -  visų  Šventųjų  ir  mirusiųjų  minėjimo

(Vėlinių) dieną;

     gruodžio 25-ąją ir 26-ąją - Šventų Kalėdų dienomis.

     Švenčių  dienomis  leidžiama  dirbti  tokius  darbus,  kurių

sustabdyti   negalima   dėl   gamybinių   ir   techninių   sąlygų

(nepertraukiamai dirbančios  įmonės), darbus, būtinus gyventojams

aptarnauti,  taip   pat  neatidėliotinus  remonto,  pakrovimo  ar

iškrovimo darbus.

     Švenčių dienų  išvakarėse darbuotojų,  išskyrus šio įstatymo

41 straipsnyje  nurodytuosius, darbo  laikas sutrumpinamas  viena

valanda, kai dirbama penkių arba šešių dienų darbo savaitę.

     Poilsio dienų  išvakarėse, kai  dirbama  šešių  dienų  darbo

savaitę, darbas neturi trukti ilgiau kaip 5 valandas.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)

 

     44 straipsnis. Suminė darbo laiko apskaita

 

     Nepertraukiamai dirbančiose  įmonėse,  taip  pat  atskiruose

cechuose,  baruose,   darbuose  su   pertraukiamu  darbo   dienos

(pamainos) režimu  ir kai  kuriuose darbuose,  kur dėl gamybinių,

techninių ir  kitų sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų

kategorijai  nustatytos   dienos  ar   savaitės  darbo   trukmės,

Valstybinei darbo  inspekcijai leidus, galima įvesti suminę darbo

laiko apskaitą,  kad nebūtų  viršijamas per apskaitinį laikotarpį

tai darbuotojų  kategorijai nustatytas  darbo  valandų  skaičius.

Esant suminei  darbo laiko apskaitai, privalo būti garantuota šio

įstatymo nustatyta  dienos bei  savaitės  nepertraukiamo  poilsio

trukmė.  Jeigu   suminės  darbo   laiko   apskaitos   laikotarpiu

viršijamas tai  darbuotojų kategorijai  nustatytas normalus darbo

valandų skaičius,  darbuotojams suteikiama poilsio diena (dienos)

arba apmokama  Lietuvos  Respublikos  darbo  apmokėjimo  įstatymo

nustatyta   tvarka.   Konkreti   kompensavimo   forma   nustatoma

kolektyvinėje sutartyje arba darbdavio ir darbuotojo susitarimu.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)

 

     45 straipsnis. Darbas naktį ir jo ribojimas

 

     Darbas naktį  apima laiką  nuo  10  valandos  vakaro  iki  6

valandos ryto.

     Neleidžiama dirbti  nakties metu  asmenims,  išvardytiems  61

straipsnyje, 63  straipsnio antrojoje dalyje, ir asmenims, kuriems

pagal medicinos išvadą naktinis darbas draudžiamas.

     Skirti  dirbti   nakties   metu   be   darbuotojo   sutikimo

draudžiama:

     1) darbuotojus,  kurie vieni  (tėvas arba  motina) augina ar

globoja (globėjas) vaikus iki aštuonerių metų;

     2) invalidus,  jeigu tokio darbo jiems nedraudžia invalidumą

nustačiusios komisijos.

     Kai  dirbama  nakties  metu,  nustatytoji  darbo  (pamainos)

trukmė  sumažinama   viena   valanda.   Ši   nuostata   netaikoma

darbininkams ir  tarnautojams, kuriems jau numatytas sutrumpintas

darbo laikas  (41  straipsnio  pirmosios  dalies  3  punktas,  41

straipsnio  antroji  dalis).  Naktinio  darbo  trukmė  gali  būti

netrumpinama nepertraukiamoje  gamyboje,  taip  pat  kai  dirbama

pamainomis šešių darbo dienų savaitę su viena poilsio diena.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)

 

     46 straipsnis. Ne visas darbo laikas

 

     Darbuotojui susitarus  su darbdaviu,   gali  būti  nustatoma

ne visa darbo diena ar nevisa darbo savaitė.

     Darbdavys privalo  nustatyti ne  visos darbo  dienos arba ne

visos darbo savaitės darbo grafiką, jeigu to prašo:

     nėščia moteris,  moteris, turinti  vaiką iki  14  metų  arba

vaiką invalidą iki 16 metų; tėvas, vienas auginantis vaiką iki 14

metų, taip  pat   globėjas, auginantis  tokio pat  amžiaus vaiką;

invalidas, taip  pat asmuo,  slaugantis sergantį  šeimos narį  ir

pristatęs medicinos išvadą.

     Darbas ne  viso darbo  laiko sąlygomis neapriboja darbuotojo

darbo teisių.

     Ne visos  darbo dienos  arba ne  visos darbo  savaitės darbo

nustatymo  tvarką   tvirtina  Lietuvos   Respublikos  Vyriausybė.

Kolektyvinėse  sutartyse,  kolektyviniuose  susitarimuose,  darbo

sutartyse gali būti numatyti ir kitokie, darbuotojams palankesni,

ne viso darbo laiko režimai.

 

     47 straipsnis. Budėjimas įmonėje, budėjimas namuose

 

     Ypatingais atvejais, kai reikia užtikrinti įmonėje tvarką ar

garantuoti, jog bus atlikti neatidėliotini darbai, darbdavys gali

pavesti  darbuotojui   ne  dažniau   kaip  kartą  per  mėnesį,  o

darbuotojui sutikus  - ne  dažniau kaip kartą per savaitę, budėti

įmonėje arba  namuose, pasibaigus  darbo dienai  arba poilsio  ar

švenčių dienomis.

     Budėjimo laikas  įmonėje kartu  su darbo  dienos  (pamainos)

trukme (kai  budima darbo  dienai (pamainai)  pasibaigus)  negali

viršyti šio  įstatymo 40  straipsnio trečiojoje dalyje nustatytos

darbo dienos  (pamainos) trukmės,  o budėjimo  trukmė poilsio  ir

švenčių dienomis,  taip pat  namuose negali viršyti 8 valandų per

parą. Budėjimas  įmonėje prilyginamas  darbo laikui,  o budėjimas

namuose - ne mažiau kaip trečdaliui darbo laiko.

     Už budėjimą  (įmonėje arba namuose) per artimiausias dešimtį

dienų suteikiamas  laisvalaikis tokios pat trukmės kaip budėjimas

įmonėje ar  darbo  laikui  prilygintas  budėjimo  laikas  (budint

namuose).

     Budėti įmonėje arba namuose negalima skirti nėščių moterų ir

asmenų iki aštuoniolikos metų, invalidų. Moterys, turinčios vaikų

iki 14  metų, vyrai,  vieni išlaikantys  vaikus iki 14 metų, taip

pat invalidus  slaugantys asmenys  budėjimui įmonėje arba namuose

gali būti skiriami tik jiems sutikus.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)

 

     48 straipsnis. Viršvalandinis darbas

 

     Viršvalandiniu  laikomas   darbas,  kurį  darbuotojai  dirba

viršydami kolektyvinėse  sutartyse arba vidaus tvarkos taisyklėse

nustatytą  darbo laiko trukmę.

     Viršvalandiniu darbu  nelaikomas darbdavių  arba jų įgaliotų

asmenų  ir   kitų   įstatymuose   numatytų   darbuotojų   darbas,

viršijantis  nustatytą   darbo  trukmę.   Tokių  asmenų  pareigų,

profesijų sąrašas nurodomas kolektyvinėse sutartyse, vidaus darbo

tvarkos taisyklėse.

     Darbdavys  turi  teisę  organizuoti  darbuotojams  (išskyrus

darbuotojus, išvardytus 45 straipsnio trečiojoje dalyje, 61 ir 63

straipsniuose) privalomą  viršvalandinį darbą  ir  darbą  poilsio

dienomis :

     1) kai  dirbami krašto  apsaugai būtini  darbai  bei  reikia

užkirsti kelią nelaimėms ir pavojams;

     2)  kai   dirbami  visuomenei   būtini   darbai,   šalinamos

atsitiktinės  ar  staiga  atsiradusios  aplinkybės  dėl  avarijų,

gaivalinių nelaimių ir kt.;

     3) kai  būtina užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos

ar  atsitiktinės  kliūties,  susijusios  su  techninėmis  gamybos

sąlygomis, nebuvo  galima baigti  per normalų  darbo laiką, jeigu

nutraukus pradėtą darbą, gali sugesti medžiagos ar įrenginiai;

     4)  kai   dirbami  mechanizmų   arba  įrenginių  remonto  ir

atstatymo  darbai,   jeigu  šiems   mechanizmams  ar  įrenginiams

sugedus, dauguma darbuotojų negali dirbti;

     5) kai  neatvyksta pamainininkas (darbdavys antrą pamainą iš

eilės  dirbantį  darbuotoją  privalo  ne  vėliau  kaip  po  pusės

pamainos pakeisti kitu darbuotoju);

     6) pakrovimo  bei iškrovimo ir su tuo susijusiems transporto

darbams atlikti,  kad nesusikauptų  kroviniai  ir  būtų  išvengta

transporto priemonių prastovų.

     Kitais,  neišvardytais  šio  straipsnio  trečiojoje  dalyje,

atvejais  darbdavys   gali  organizuoti   viršvalandinius  darbus

kolektyvinėje  sutartyje   nustatyta  tvarka  ir  gavęs  raštišką

darbuotojo  sutikimą.

     Viršvalandiniais  darbais   nelaikomi  tie  darbai,  kuriuos

darbuotojas  savo   iniciatyva  dirba   pasibaigus  darbo  dienai

(pamainai) susitaręs  su darbdaviu,  tačiau turi  būti garantuota

šio įstatymo  53, 54  straipsniuose nustatyta  paros ir  savaitės

poilsio trukmė.

     Dirbti viršvalandžius  labai kenksmingomis  darbo  sąlygomis

(67 straipsnis)  draudžiama, išskyrus  šio straipsnio  trečiosios

dalies 5 punkte nurodytą atvejį.

 

     49 straipsnis. Viršvalandinio darbo apribojimas

 

     Viršvalandiniai darbai kiekvienam darbuotojui neturi viršyti

4 valandų,  jeigu jie dirbami dvi dienas iš eilės, ir 120 valandų

per metus.  Darbdavys privalo skaičiuoti visą darbuotojų išdirbtą

viršvalandinių darbų laiką.

 

     50 straipsnis. Poilsio laikas

 

     Darbuotojų darbingumui  ir  sveikatai  atstatyti  nustatomos

šios poilsio rūšys:

     pertrauka pailsėti ir pavalgyti,

     papildomos ir specialios pertraukos pailsėti,

     paros poilsis,

     savaitės poilsis.

     Be poilsio laiko, darbingumui ir sveikatai atstatyti Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos atostogos.

 

     51 straipsnis. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti

 

     Darbuotojams pailsėti  ir pavalgyti  suteikiama ne  trumpesnė

kaip pusės  valandos ir  ne ilgesnė kaip dviejų valandų pertrauka,

kurios metu   jie  turi teisę  palikti darbo  vietą  ir  pertrauką

naudoti savo nuožiūra. Pertrauka pailsėti ir valgyti suteikiama ne

vėliau kaip po 4 valandų darbo.

     Darbuose, kur  dėl gamybos  sąlygų  negalima  palikti  darbo

vietos ir  daryti pertraukos,  darbuotojui turi  būti  suteikiama

galimybė pavalgyti  darbo metu.  Šių  darbų  sąrašas  ir  valgymo

tvarka bei vieta nustatomi darbo arba kolektyvinėje sutartyje.

     Pertraukos pailsėti  ir pavalgyti  pradžia ir  pabaiga , jos

trukmė ir  suteikimo tvarka  poilsio,  švenčių  dienų  išvakarėse

nustatomos    kolektyviniuose     susitarimuose,    kolektyvinėse

sutartyse, darbo sutartyse.

     Pertrauka pailsėti ir pavalgyti neįskaitoma į darbo laiką.

 

     52 straipsnis. Papildomos ir specialios pertraukos

 

     Atsižvelgiant  į  darbo  sąlygas,  darbuotojams  darbo  metu

suteikiamos papildomos pertraukos poilsiui.

     Darbuotojams, dirbantiems lauke arba neapšildomose patalpose

(kai aplinkos  temperatūra žemesnė  kaip -10oC),  taip pat kitais

atvejais, numatytais  saugos darbe  norminiuose aktuose,  privalo

būti suteikiamos  specialios pertraukos.  Tam įrengiamos  poilsio

patalpos. Specialios  pertraukos  įskaitomos  į  darbo  laiką  ir

negali būti trumpesnės kaip 10 minučių.

     Papildomų ir  specialių pertraukų  poilsiui skaičius, trukmė

ir poilsio  vieta  nustatomi  atsižvelgiant  į  konkrečias  darbo

sąlygas kolektyvinėse arba darbo sutartyse.

     Poilsio  ir  specialias  pertraukas  darbo  (pamainos)  metu

atsižvelgiant į  darbo  sąlygas  reglamentuoja  tipiniai  poilsio

režimų nuostatai, kuriuos tvirtina socialinės apsaugos ministras.

Kolektyvinėse sutartyse, kolektyviniuose susitarimuose  gali būti

numatytos papildomos poilsio pertraukos.

 

     53 straipsnis. Paros poilsis

 

     Draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės.

     Poilsio trukmė  per  parą  negali  būti  trumpesnė  kaip  10

valandų iš  eilės. Asmenims  iki 18  metų  paros  poilsio  trukmė

nustatoma remiantis šio įstatymo 60 straipsniu.

 

     54 straipsnis. Savaitės poilsis

 

     Savaitės  nepertraukiamo   poilsio  trukmė   turi  būti   ne

trumpesnė kaip 36 valandos.

     Esant penkių  darbo dienų savaitei, darbuotojams suteikiamos

dvi poilsio  dienos  per  savaitę,  o  esant  šešių  dienų  darbo

savaitei - viena poilsio diena (42 straipsnio trečioji dalis).

     Bendra poilsio  diena -  sekmadienis, o  tose įmonėse, kurių

visi darbuotojai  ne krikščionys, vietoj bendros poilsio dienos -

sekmadienio poilsio diena gali būti bet kuri kita savaitės diena,

išskyrus šio įstatymo 55, 56 straipsniuose numatytus atvejus.

     Esant mažiau  kaip  penkių  darbo  dienų    savaitei,  kitos

poilsio dienos  nustatomos darbo arba kolektyvinėse sutartyse.

 

     55 straipsnis. Poilsio dienos paslaugas teikiančiose

                    įmonėse

 

     Įmonėms,  kurios  sekmadienį  ir  švenčių  dienomis   negali

nutraukti  darbo,  kadangi  turi  teikti  paslaugas   gyventojams

(parduotuvės,  transporto  įmonės,  teatrai,  muziejai  ir  kt.),

poilsio dienas nustato miestų, rajonų tarybos.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)

 

     56 straipsnis. Poilsio dienos nepertraukiamai dirbančiose

                    įmonėse ir esant suminei darbo laiko

                    apskaitai

 

     Įmonėse, kuriose  negalima sustabdyti  darbo dėl  gamybinių,

techninių  sąlygų,  arba  įmonėse,  nepertraukiamai  teikiančiose

paslaugas gyventojams  ir  jeigu  jose  yra  suminė  darbo  laiko

apskaita, poilsio dienos suteikiamos įvairiomis savaitės dienomis

iš eilės  kiekvienai  darbuotojų  grupei  pagal  darbo  (pamainų)

grafikus.

 

     57 straipsnis. Darbo ir poilsio laiko reguliavimo

                    ypatumai

 

     Transporto, ryšių, žemės ūkio įmonėse, taip pat jūrų ir upių

laivyne darbo  ir poilsio  laikas, atsižvelgiant  į  metų  laiką,

darbų  sezoniškumą  bei  kitas  sąlygas,  gali  skirtis  nuo  šio

įstatymo  nustatytų   normų.  Darbo  ir  poilsio  laiko  ypatumus

atskiroms ūkio šakoms nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

 

         VI SKYRIUS. JAUNIMO,MOTERŲ IR RIBOTO DARBINGUMO

                          ASMENŲ DARBAS

 

                   I SKIRSNIS. JAUNIMO DARBAS

 

     58 straipsnis. Asmenų iki aštuoniolikos metų saugaus

                    darbo reguliavimas

 

     Pagal šį  įstatymą, kitus  saugos darbe norminius aktus darbo

lengvatos taikomos jaunimui - asmenims nuo 14 iki 18 metų.

     Esant vieno  iš tėvų  arba kito  faktiškai vaiką  auginančio

asmens rašytiniam  sutikimui bei gydytojo leidimui, jaunesni kaip

14 metų  asmenys gali  teikti ryšių paslaugas, dalyvauti kultūros

ir meno  renginiuose ir  kitoje veikloje,  neturinčioje  neigiamo

poveikio sveikatai, dorovei, mokymuisi.

     Asmenų iki  14 metų  įdarbinimo tvarką,  darbus  ir  poilsio

laiką, išimtines sąlygas, kurioms esant jie gali dirbti tam tikrą

darbą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     Darbdaviai privalo sudaryti dirbančių jaunesnių kaip 18 metų

asmenų vardinį sąrašą, garantuoti jų saugų darbą.

 

     59 straipsnis. Asmenų iki aštuoniolikos metų darbo

                    lengvatos

 

     Draudžiama skirti  jaunesnius kaip  18 metų  asmenis  dirbti

kenksmingomis, labai  kenksmingomis darbo  sąlygomis,  pavojingus

darbus (67 straipsnis).

     Asmenims iki  aštuoniolikos metų  draudžiamus dirbti darbus,

kenksmingus ir  pavojingus veiksnius nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

     Jaunesnių kaip aštuoniolikos metų asmenų profesinio parengimo

sąlygas ir  tvarką numatytiems  darbams  (šio  straipsnio  antroji

dalis) nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     Darbus, darbo  sąlygas, kurioms  esant gali  būti  įdarbinti

asmenys nuo  keturiolikos iki  šešiolikos metų,  nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

 

     60 straipsnis. Asmenų iki aštuoniolikos metų poilsio

                    laikas

 

     Paros nepertraukiamo  poilsio laikas  asmenims iki  16  metų

privalo būti ne trumpesnis kaip 14 valandų, o asmenims nuo 16 iki

18 metų  - ne  trumpesnis kaip  12 valandų  ir apimti laiką nuo 8

valandos vakaro iki 8 valandos ryto.

     Asmenims iki  18 metų suteikiamos ne mažiau kaip dvi poilsio

dienos per savaitę.

 

     61 straipsnis. Draudimas skirti jaunesnius kaip

                    aštuoniolikos metų asmenis dirbti naktį,

                    viršvalandinius darbus

 

     Draudžiama skirti  asmenis, jaunesnius  kaip 18  metų dirbti

naktį, poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinius darbus.

 

     II SKIRSNIS. MOTERŲ IR RIBOTO DARBINGUMO ASMENŲ DARBAS

 

     62 straipsnis. Motinystės sauga

 

     Moteris turi  teisę pasirinkti  dirbti visą ar ne visą darbo

laiką, dirbti jos ir jos vaikų sveikatai nekenksmingą darbą.

     Šiuo įstatymu valstybė garantuoja moterims, tarp jų nėščioms

bei auginančioms vaikus, darbo lengvatas.

 

 

     63 straipsnis. Darbo lengvatos nėščioms moterims ir

                    moterims, turinčioms mažamečių vaikų

 

     Nėščioms   moterims, pateikusioms  medicinos išvadą, privalo

būti  sumažintos   darbo  normos  arba  jos  perkeliamos  į  kitą

sveikatai nekenksmingą  darbą, už  kurį mokamas  ne mažesnis kaip

anksčiau gautas  vidutinis  darbo  užmokestis.  Nesant  galimybės

nėščią moterį  perkelti į  jos sveikatai  nekenksmingą darbą arba

kol  sprendžiamas   klausimas  dėl  nėščios  moters  perkėlimo  į

lengvesnį ar  nekenksmingą jos  sveikatai  darbą,  ji  turi  būti

palaisvinta nuo  darbo, paliekant už visas palaisvintas nuo darbo

dienas vidutinį  darbo užmokestį.

     Nėščias moteris  ir moteris, turinčias iki trejų metų vaikų,

draudžiama skirti  viršvalandiniams darbams  bei darbui  naktį, o

dirbti  poilsio  ir  švenčių  dienomis,  siųsti  į  komandiruotes

leidžiama tik joms sutikus.

     Moterys,  turinčios   vaikų  iki  pusantrų  metų  ir  dėl  to

negalinčios dirbti,  jų pačių  prašymu perkeliamos  į kitą  darbą,

paliekant vidutinį  ankstesnio darbo  užmokestį iki  vaikui  sueis

pusantrų  metų.  Taip  pat,  be  bendros  pertraukos  pailsėti  ir

pavalgyti, joms  ne rečiau  kaip kas  trys  valandos  duodamos  ne

trumpesnės  kaip  pusės  valandos  pertraukos  kūdikiui  maitinti.

Motinos pageidavimu  pertraukas kūdikiui maitinti galima sujungti,

pridėti prie  pertraukos pailsėti  ir pavalgyti  arba  perkelti  į

darbo dienos  (pamainos) pabaigą,  atitinkamai sutrumpinant  darbo

dieną (pamainą).  Šios pertraukos  apmokamos pagal  vidutinį darbo

užmokestį.

     Moterys, turinčios  vaikų  nuo  trejų  iki  14  metų,  vaikų

invalidų   iki    16   metų,   negali   būti   skiriamos   dirbti

viršvalandinius darbus  arba  būti  siunčiamos  į  komandiruotes,

jeigu pačios nesutinka.

     Moterys, auginančios vaikus iki 14 metų, jeigu yra galimybė,

turi pirmumo teisę pasirinkti darbo pamainą.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)

 

     64 straipsnis. Darbai, kuriuos draudžiama skirti moterims

 

     Moterims iki  40 metų  draudžiama skirti  darbus,  galinčius

pakenkti motinystės funkcijoms.

     Moterų, taip pat moterų iki 40 metų, nėščių moterų sveikatai

draudžiamus darbus,  kenksmingus  ir  pavojingus  darbo  aplinkos

veiksnius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

     65 straipsnis. Riboto darbingumo asmenų darbas

 

     Riboto darbingumo  asmenų saugą darbe garantuoja šis ir kiti

įstatymai, saugos darbe norminiai aktai.

     Vyresnių kaip  60 metų  vyrų ir vyresnių kaip 55 metų moterų

darbo  ir   poilsio  lengvatas   nustato  šalys  (darbuotojas  ir

darbdavys),  sudarydamos   (pratęsdamos)   darbo   sutartį   arba

kolektyviniuose susitarimuose, kolektyvinėse sutartyse.

 

 

      VII SKYRIUS. SAUGOS DARBE VERTINIMAS IR KOMPENSACIJOS

 

     66 straipsnis. Saugos darbe vertinimas

 

     Sauga  darbe   vertinama  pagal   tai,  kaip  darbo  sąlygos

(kenksmingų, pavojingų  veiksnių dydžiai)  atitinka saugos  darbe

norminių aktų reikalavimus.

 

     67 straipsnis. Darbo sąlygų klasifikavimas ir

                    charakteristikos

 

     Darbo sąlygos klasifikuojamos taip:

     1) optimalios  darbo sąlygos  - darbo  aplinka, kurioje  nėra

kenksmingų ir  pavojingų veiksnių, neigiamai veikiančių darbuotojų

savijautą, darbingumą, sveikatą arba keliančių pavojų gyvybei;

     2) normalios darbo sąlygos - kai darbo aplinkos veiksniai ir

jų  sumacijos   dydžiai  atitinka   saugos  darbe  norminių  aktų

reikalavimus (higienos  normas) ir  paprastai nesukelia sveikatos

sutrikimų (profesinių ligų);

     3) pavojingos  darbo sąlygos  (pavojingas darbas)  - rizikos

laipsnį turintis  darbas, t.y.  kai galimas pavojingo, kenksmingo

veiksnio,  susijusio   su  darbo   pobūdžiu,  atsitiktinis   arba

anomaliai pasikeitusio kenksmingo veiksnio poveikis;

     4) kenksmingos  darbo sąlygos - kai darbo aplinkos vienas ar

daugiau veiksnių  arba jų  sumacijų dydžiai  ne visuomet  viršija

saugos darbe norminių aktų reikalavimus (higienos normas), kenkia

sveikatai ir  tam tikrais  atvejais gali sukelti profesines ligas

ir tokiomis  sąlygomis dirbant naudojamos individualiosios saugos

priemonės;

     5) labai  kenksmingos   darbo sąlygos  - kai  darbo aplinkos

vienas ar  daugiau  veiksnių  arba  jų  sumacijų  dydžiai  nuolat

viršija saugos darbe norminių aktų reikalavimus (higienos normas)

ir yra  pavojus susirgti profesine liga. Pamainos trukmė (darbas)

tokiomis sąlygomis  ribojama remiantis šio įstatymo 41 straipsnio

3 punktu,  48 straipsniu,  59 straipsniu,  o kai kuriais atvejais

privalo būti  trumpesnė kaip 7 valandos ir nustatoma saugos darbe

norminiuose  aktuose.   Dirbant  tokiomis  sąlygomis,  naudojamos

individualiosios saugos  priemonės; dirbti,  kai  darbo  aplinkos

kenksmingi  veiksniai   viršija  labai  kenksmingų  darbo  sąlygų

dydžius, draudžiama;

     6) ekstremalios darbo sąlygos - kai dėl technologinių, darbo

(gamybos) procesų  sutrikimų, avarijų,  neprognozuotų  gamtos  ar

kitų reiškinių  pavojingų ir  kenksmingų darbo  aplinkos veiksnių

dydžiai staiga  padidėja ir  dėl to  galimi ūmūs  apsinuodijimai,

fiziniai sveikatos  sužalojimai. Žmonių veiklą tokiomis sąlygomis

reglamentuoja  Lietuvos   Respublikos   Vyriausybės   patvirtinti

pramoninių avarijų  prevencijos ir  likvidavimo  nuostatai,  kiti

norminiai aktai.

     Darbo aplinkos kenksmingumo (sunkumo), pavojingumo rodiklius

nustato saugos darbe, darbo higienos norminiai aktai.

 

     68 straipsnis. Darbo sąlygų vertinimas

 

     Darbdaviai  privalo  užtikrinti darbo sąlygų vertinimą darbo

vietose.  Kiekvienai  darbo vietai (vienodoms darbo vietoms) turi

būti  pildomas  darbo  sąlygų  būklės pasas, pagal kurį numatomos

priemonės darbo sąlygoms gerinti.

     Darbo  sąlygos  vertinamos  Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka .

     Darbo   sąlygų   vertinimo   nustatytos  tvarkos  pažeidimas

užtraukia  darbdaviams Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą

atsakomybę.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#19960507AA1326 ;} Nr. 1-1326, 96.05.07, Žin., 1996, Nr. 50-1195 (96.05.29)

 

 

     69 straipsnis. Kompensacijos ir garantijos dirbantiesiems

                    kenksmingomis, pavojingomis darbo

                    sąlygomis

 

     Už darbą  kenksmingomis, labai kenksmingomis darbo sąlygomis

apmokama Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta

tvarka.

     Dirbantiesiems   labai    kenksmingomis   darbo   sąlygomis,

remiantis šio  įstatymo 41  ir 67  straipsniais, trumpinama darbo

dienos (pamainos)  trukmė, o  darbo laikas tokiomis sąlygomis per

visą darbo  veiklą neturi  viršyti norminiuose aktuose nustatytos

darbo trukmės. Jeigu darbuotojas, išdirbęs nustatytą darbo trukmę

labai kenksmingomis  sąlygomis,   pageidauja persikvalifikuoti ir

įsigyti naują profesiją (specialybę), persikvalifikavimo išlaidas

apmoka darbdavys.

     Priemokų  už   darbą  kenksmingomis,   labai  kenksmingomis,

pavojingomis sąlygomis  dydžių nustatymo tvarką tvirtina Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

     Darbuotojams,    dirbantiems     kenksmingomis    sąlygomis,

atsižvelgiant į kenksmingų veiksnių dydį, duodami įmonių apmokami

medicininiai   adaptogeniniai   preparatai,   žmogaus   atsparumą

kenksmingų veiksnių poveikiui didinantys maisto produktai.

     Kenksmingų veiksnių  sąrašą ir  sąlygas, kurioms  esant gali

būti duodami  adaptogeniniai medicininiai  preparatai,  atsparumą

kenksmingų  veiksnių   poveikiui  didinantys   maisto  produktai,

nustato sveikatos apsaugos ministras.

     Už darbą  pavojingomis sąlygomis (dirbant pavojingus darbus)

mokama ne  mažiau kaip 30 procentų valstybės nustatyto minimalaus

valandinio atlygio  (mėnesinės algos)  dydžio priemoka. Pavojingų

darbų (gamybų) sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     Darbuotojams, dirbantiems  pavojingomis, labai kenksmingomis

sąlygomis, gali  būti  suteikiamos  papildomos  atostogos,  kurių

trukmė   ir    suteikimo   tvarka    nustatomos   kolektyviniuose

susitarimuose, kolektyvinėse arba darbo sutartyse.

 

     70 straipsnis. Saugos darbe  ekspertizė

 

     Saugos  darbe  ekspertizė  atliekama  projektuojant  įmones,

cechus, kitus  gamybinius padalinius, naujas technologijas,  taip

pat pradėjus  eksploatuoti minėtus  objektus ir  pradėjus gaminti

naujas  darbo   priemones  (21  straipsnis),  keičiant  valstybės

garantuotų  kompensacijų   teikimo  tvarką,  sprendžiant  ginčus,

kilusius tarp  darbdavių ir  darbuotojų dėl  kompensacijų ar  dėl

darbo sąlygų  būklės įvertinimo  darbo vietoje  duomenų  tikrumo,

taip pat kolektyvinės sutarties šalims pareikalavus.

     Saugos  darbe      ekspertizės   tvarką   nustato   Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

 

     VIII SKYRIUS. NELAIMINGI ATSITIKIMAI, PROFESINĖS LIGOS

 

     71 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų

                    klasifikavimas

 

     Šis įstatymas nustato nelaimingų atsitikimų (1 straipsnio 13

punktas)  ir   profesinių  ligų   (1   straipsnio   12   punktas)

klasifikaciją. Nelaimingi atsitikimai klasifikuojami :

     1) pagal jų pasekmes - lengvi, sunkūs, mirtini;

     2) pagal  nukentėjusiųjų nuo  nelaimingo atsitikimo skaičių -

pavieniai, grupiniai;

     3) pagal ryšį su darbu - susiję su darbu (taip pat pakeliui į

darbą arba grįžtant iš darbo), nesusiję su darbu.

     Pagal ligos  pasireiškimo laiką ir požymius profesinės ligos

klasifikuojamos :

     1) ūmus  profesinis susirgimas  (apsinuodijimas)  -  staigus

sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė trumpalaikis (vienkartinis arba

per vieną darbo dieną) darbo aplinkos veiksnys (veiksnai);

     2)  lėtinis   profesinis   susirgimas   (apsinuodijimas)   -

sveikatos  sutrikimas,   kurį  sukėlė   darbo  aplinkos  veiksnys

(veiksniai) per tam tikrą darbo laiką.

 

     72 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų

                    tyrimas

 

     Visoms  įmonėms  privaloma  vienoda  nelaimingų  atsitikimų,

profesinių ligų tyrimo tvarka.

     Visi nelaimingi  atsitikimai, profesinės ligos  privalo būti

ištirti, tyrimo  rezultatai surašyti  nustatytos formos  aktuose,

užregistruoti nustatytos formos žurnale.

     Lengvus  nelaimingus  atsitikimus  tiria  dvišalė  darbdavio

sudaryta komisija  iš darbuotojų  įgaliotinių ir darbdavių skirtų

atstovų.

     Sunkius nelaimingus  atsitikimus,  nelaimingus  atsitikimus,

dėl kurių pasekmių nukentėjęs asmuo mirė, tiria trišalė komisija,

sudaryta   iš    valstybinio   darbo   inspektoriaus   (komisijos

pirmininkas),  profesinės   sąjungos  atstovo   arba   darbuotojų

įgaliotinio  (nesant   įmonėje  profesinės   sąjungos  arba   kai

nukentėjusysis  nėra  profesinės  sąjungos  narys)  ir  darbdavių

skirto atstovo.

     Profesinių ligų  priežastis tiria darbo medicinos gydytojai,

dalyvaujant  valstybiniam   darbo  inspektoriui,   darbdavio   ir

darbuotojų atstovams.

     Ūmios profesinės  ligos (apsinuodijimai) privalo būti ištirti

ne vėliau kaip per vieną parą.

     Ūmios profesinės  ligos (apsinuodijimai),  atsiradę kartu su

nelaimingu atsitikimu, privalo būti tiriamos vienu metu.

     Tiriant  nelaimingus   atsitikimus,  profesines  ligas,  gali

dalyvauti   darbuotojų,   darbdavių   interesams   atstovaujančios

organizacijos,  o reikalui esant - pakviesti ekspertai.

     Profesinius   susirgimus    (apsinuodijimus),    nelaimingus

atsitikimus, dėl  kurių žuvo  5 ir daugiau žmonių, tiria Lietuvos

Respublikos Vyriausybės sudaryta komisija.

     Sunkių nelaimingų  atsitikimų klasifikacinius požymius, taip

pat  profesinių   ligų  sąrašus   tvirtina  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybė.

     Nelaimingų atsitikimų,  profesinių ligų  tyrimo ir apskaitos

nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     Nelaimingų   atsitikimų,    profesinių   ligų   tyrimo   bei

ekspertizių išlaidos apmokamos iš darbdavio lėšų.

 

     73 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų

                    tyrimo aktų saugojimas

 

     Nelaimingų   atsitikimų,   profesinių  ligų   tyrimo   aktai

įteikiami:   nukentėjusiam   darbuotojui   arba   jo   interesams

atstovaujančiam   asmeniui,    darbdaviui,   Valstybinei    darbo

inspekcijai. Sunkių  ir mirtinų  nelaimingų  atsitikimų  atvejais

arba kai  yra baudžiamosios atsakomybės požymių, Valstybinė darbo

inspekcija   medžiagą   apie   nelaimingą   atsitikimą   perduoda

prokuratūrai.

     Nelaimingų atsitikimų,  profesinių ligų  tyrimo medžiaga  ir

aktai saugomi  įmonėje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas ar buvo

užregistruota profesinė  liga (lengvų  nelaimingų atstikimų  - 45

metus, sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų -

75 metus).  Jei įmonė likviduojama, tyrimo aktai, tyrimo medžiaga

perduodami įmonei - teisių perėmėjai.

     Sunkių ir  mirtinų nelaimingų  atsitikimų,  profesinių  ligų

tyrimo aktai  Valstybinėje darbo  inspekcijoje saugomi  5  metus,

vėliau perduodami Lietuvos valstybiniam archyvui.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)

 

 

     74 straipsnis. Pranešimai apie nelaimingus atsitikimus,

                    profesines ligas

 

     Asmuo,   nukentėjęs   dėl   nelaimingo   atsitikimo,   ūmios

profesinės ligos,  arba asmuo,  matęs  įvykį  arba  jo  pasekmes,

privalo nedelsdamas  apie tai  pranešti (jeigu  jis  pajėgia  tai

padaryti)  įmonės   saugos  darbe  tarnybai,  tiesioginiam  darbo

vadovui (darbdavio įgaliotam asmeniui), darbdaviui.

     Nelaimingų    atsitikimų,   profesinių   ligų,   dėl   kurių

nukentėjęs asmuo  mirė, taip  pat  sunkių  nelaimingų  atsitikimų

atvejais darbdavys (darbdavio įgaliotas asmuo) ne vėliau kaip per

vieną valandą  po to,  kai sužinojo  apie įvykį,  praneša  miesto

(rajono) prokuratūrai,  Valstybinei  darbo  inspekcijai,  o  ūmių

profesinių  susirgimų   (apsinuodijimų)  atvejais  -  Valstybinei

visuomenės sveikatos  priežiūros tarnybai  ir  Valstybinei  darbo

inspekcijai.  Lėtinį  profesinį  susirgimą  įtaręs  gydytojas  ne

vėliau kaip  per tris  dienas apie  tai raštu praneša Valstybinei

visuomenės sveikatos  priežiūros tarnybai  ir  Valstybinei  darbo

inspekcijai.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)

 

 

         IX SKYRIUS. EKONOMINĖS PRIEMONĖS IR ATSAKOMYBĖ

 

                I SKIRSNIS. EKONOMINĖS PRIEMONĖS

 

     75 straipsnis. Darbuotojų draudimas

 

     Darbdaviai  privalo   drausti  darbuotojus   nuo  nelaimingų

atsitikimų, profesinių  ligų pagal  Lietuvos Respublikos draudimo

nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymą.

     Kolektyvinėse sutartyse,  kolektyviniuose susitarimuose,  be

privalomojo, gali  būti numatytas papildomas darbuotojų draudimas

nuo nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų.

 

     76 straipsnis. Darbuotojų draudimo nuo nelaimingų

                    atsitikimų ir profesinių ligų priklausymas

                    nuo saugos darbe būklės

 

     Atsižvelgiant į  nelaimingus atsitikimus ir profesines ligas

bei darbo  sąlygas, įmonėms  nustatomos diferencijuotos  draudimo

nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų įmokos.

     Įmonėms darbuotojų  draudimo nuo  nelaimingų  atsitikimų  ir

profesinių ligų  įmokų dydį ir mokėjimo tvarką pagal saugos darbe

būklę nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, remdamasi Lietuvos

Respublikos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymu.

 

 

                     II SKIRSNIS. ATSAKOMYBĖ

 

     77 straipsnis. Darbdavių ir darbuotojų atsakomybė

 

     Už šio  įstatymo, saugos darbe norminių aktų pažeidimus, dėl

kurių  įvyko   arba  galėjo   įvykti   nelaimingas   atsitikimas,

darbuotojas susirgo profesine liga, įvyko avarija, sutriko įmonės

darbas, darbdaviams,  jų įgaliotiems asmenims, kurie savo veikimu

ar neveikimu pažeidė saugos darbe norminių aktų reikalavimus arba

nesudarė  sąlygų   tokių   reikalavimų   laikymuisi,   taip   pat

darbuotojams,  kurie,   žinodami,  kad   pažeidžia  saugos  darbe

reikalavimus,  dirbo   tokiomis   sąlygomis,   taikoma   Lietuvos

Respublikos   įstatymų    nustatyta    drausminė,    materialinė,

administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.

     Darbdaviams, darbuotojams,  kliudantiems  Valstybinės  darbo

inspekcijos inspektoriams  vykdyti   pareigas,  taikoma  Lietuvos

Respublikos   įstatymų    nustatyta    drausminė,    materialinė,

administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.

 

     78 straipsnis. Atlyginimas darbuotojams už sužalotą

                    sveikatą

 

     Darbuotojui,  kuris   dėl   nelaimingo   atsitikimo   darbe,

profesinės ligos  ar kitokio  sveikatos pakenkimo,  susijusio  su

darbu,  neteko darbingumo, žalos dėl darbingumo netekimo, gydymo,

slaugymo, protezavimo  ir kitų išlaidų, atsiradusių dėl sveikatos

pakenkimo, o  nukentėjusiojo mirties  atveju - žalos jo šeimai ir

kitiems asmenims,  atlyginimą reglamentuoja  Lietuvos Respublikos

draudimo  nuo  nelaimingų  atsitikimų  darbe  įstatymas  ir  kiti

įstatymai.

     Jeigu   nukentėjęs   darbuotojas   nebuvo   apdraustas   nuo

nelaimingų atsitikimų  darbe, žalą  dėl  darbingumo  netekimo  ir

išlaidas, susijusias  su medicinos  pagalba ir  gydymu, taip  pat

išlaidas,  susijusias   su  nukentėjusiojo  socialine,  profesine

reabilitacija, atlygina  darbdavys. Minėtų  išlaidų apmokėjimo ir

žalos atlyginimo  sumos  turi  būti  ne  mažesnės  negu  numatyta

Lietuvos Respublikos  draudimo nuo  nelaimingų  atsitikimų  darbe

įstatyme.

 

     79 straipsnis. Pašalpa žuvus nuo nelaimingo atsitikimo

                    darbe

 

     Įmonė,  kurioje  dėl saugos  darbe norminių  aktų  pažeidimo

įvyko mirtinas  nelaimingas atsitikimas  darbe, išmoka  mirusiojo

šeimai  vienkartinę   pašalpą,  ne   mažesnę  kaip  500  Lietuvos

Respublikos Vyriausybės  nustatytų minimalių  mėnesinių algų, bet

ne mažiau  kaip 100  minimalių mėnesinių  algų kiekvienam  šeimos

nariui.   Mirusiojo    šeimos   nariais    laikomi    sutuoktinis

(sutuoktinė),  vaikai   (įvaikiai),  tėvai  (įtėviai),  mirusiojo

vaikai, gimę po jo mirties.

     Tuo atveju,  kai mirtinas  nelaimingas  atsitikimas  įmonėje

įvyko po to, kai Valstybinė darbo inspekcija nustatė saugos darbe

norminių  aktų   pažeidimą,   o   darbdavys   valstybinio   darbo

inspektoriaus nustatytu  laiku jų  nepašalino  ir  dėl  to  įvyko

mirtinas nelaimingas  atsitikimas, įmonė  išmoka mirusiojo šeimos

nariams šio  straipsnio pirmojoje  dalyje  nustatytą  vienkartinę

pašalpą ir,  be to,  į Saugos  darbe fondo  sąskaitą perveda  250

minimalių mėnesinių algų sumą.

     Saugos  darbe  norminių  aktų  pažeidimą,  dėl  kurio  įvyko

mirtinas  nelaimingas   atsitikimas   darbe,   Valstybinė   darbo

inspekcija nustato  tirdama nelaimingą  atsitikimą darbe. Ginčus,

kilusius dėl šio straipsnio taikymo, sprendžia teismas.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)

 

     80 straipsnis. Administracinės baudos už saugos darbe

                    norminių aktų pažeidimus

 

     Valstybinė darbo  inspekcija už  saugos darbe  norminių aktų

pažeidimus skiria Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas baudas

norminius aktus pažeidusiems darbdaviams, darbuotojams.

     Šiame straipsnyje  numatytų baudų  lėšos mokamos į valstybės

biudžetą.

 

                X SKYRIUS. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

 

     81 straipsnis. Saugos darbe kontrolė

 

     Saugos darbe  reikalavimų laikymąsi  įmonėse,  įstaigose  ir

organizacijose  kontroliuoja  Valstybinė  darbo  inspekcija  prie

Socialinės apsaugos  ir  darbo  ministerijos.  Valstybinės  darbo

inspekcijos funkcijas,  teises  ir  atsakomybę  nustato  Lietuvos

Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)

 

     82 straipsnis. Ginčų nagrinėjimo tvarka

 

     Ginčai  dėl   saugos  darbe  norminių  aktų  taikymo  ar  jų

pažeidimų nagrinėjami:

     tarp  darbuotojų   ir  darbdavių  -  nustatyta  darbo  ginčų

nagrinėjimo tvarka;

     tarp  įmonių   -  įstatymų   nustatyta  tvarka  teisme  arba

arbitraže.

     Kolektyviniai darbo  ginčai (konfliktai)  dėl  saugos  darbe

sprendžiami Lietuvos  Respublikos kolektyvinių  ginčų reguliavimo

įstatymo nustatyta tvarka.

 

     83 straipsnis. Saugos darbe apskaita ir atskaitomybė

 

     Įmonėse  registruojami  nelaimingi  atsitikimai,  profesinės

ligos, darbo vietos, kuriose kenksmingi  darbo aplinkos veiksniai

neatitinka  higienos   normų,  taip  pat  darbo  vietos,  kuriose

naudojami  potencialiai   pavojingi  techniniai   įrenginiai  (18

straipsnis),   neatitinkančios   saugos   darbe   norminių   aktų

reikalavimų darbo priemonės, vykdomi pavojingi darbai.

     Saugos  darbe   apskaitos   ir   statistinės   atskaitomybės

rodiklius ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

     84 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas

 

     Lietuvos Respublikos  tarptautinis bendradarbiavimas  saugos

darbe klausimais   grindžiamas  Tarptautinės darbo  organizacijos

konstitucija,  1944   m.  rugpjūčio   10  d.  Tarptautinės  darbo

organizacijos     generalinės      konferencijos     deklaracija,

Tarptautinės  darbo   organizacijos  konvencijomis   bei   kitais

tarptautiniais dokumentais.

 

     85 straipsnis. Tarptautinių dokumentų galiojimas Lietuvos

                    Respublikoje

 

     Pagal Tarptautinės darbo organizacijos konstituciją Lietuvos

Respublikoje    galioja     ratifikuotos    Tarptautinės    darbo

organizacijos  konvencijos   ir  kitų  tarptautinių  organizacijų

dokumentai saugos darbe klausimais.

     Rengiant Lietuvos  Respublikos saugos darbe norminius aktus,

atsižvelgiama į Tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijas.

 

     86 straipsnis. Tarptautinių sutarčių galiojimas

 

     Lietuvos Respublikoje galioja tik tos tarptautinės sutartys,

kuriose nustatyti  saugos darbe  reikalavimai nemažina darbuotojų

saugos  darbe   garantijų,  nustatytų   šiame  įstatyme,  kituose

Lietuvos Respublikos saugos darbe norminiuose aktuose.

 

     87 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

 

     Lietuvos  Respublikos   žmonių  saugos   darbe  įstatymo   7

straipsnis,  8   straipsnis,  10  straipsnio  antroji  dalis,  11

straipsnio trečioji  dalis, 14  straipsnio šeštoji, septintoji ir

aštuntoji dalys,  15 straipsnio  aštuntoji dalis,  16  straipsnio

antroji dalis,  17 straipsnio  ketvirtoji  dalis,  18  straipsnio

antroji  dalis,  20  straipsnio  trečioji  dalis,  24  straipsnio

ketvirtoji ir  šeštoji dalys,  26  straipsnis,  28  straipsnio  1

punktas,  29  straipsnis,  30  straipsnio  ketvirtoji  dalis,  31

straipsnio  šeštoji  dalis,  41  straipsnio  pirmosios  dalies  3

punktas ir  antroji dalis,  42  straipsnio  aštuntoji  dalis,  46

straipsnis, 52  straipsnio ketvirtoji  dalis, 57  straipsnis,  58

straipsnio trečioji  dalis, 59  straipsnio antroji,  trečioji  ir

ketvirtoji dalys, 64 straipsnis, 67 straipsnio pirmosios dalies 5

ir 6  punktai bei  antroji dalis, 68 straipsnio antroji dalis, 69

straipsnio trečioji,  penktoji ir  šeštoji dalys,  70  straipsnio

antroji dalis, 72 straipsnio dešimtoji ir vienuoliktoji dalys, 75

straipsnio  pirmoji  dalis,  76  straipsnis,  79  straipsnis,  82

straipsnis,  84  straipsnio  antroji  dalis  įsigalioja  Lietuvos

Respublikos Seimui  priėmus  atitinkamą  įstatymą  arba  Lietuvos

Respublikos Vyriausybei  nustatyta tvarka patvirtinus atitinkamus

saugos  darbe  norminius  aktus.  Iki  nurodytuose  straipsniuose

minėtų norminių  aktų  patvirtinimo  vadovaujamasi  galiojančiais

saugos darbe norminiais aktais.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94JBAA0628 ;} Nr. 1-628, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1669 (94.11.16)

 

 

     Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

 

 

 

 

 

_