Įsakymas netenka galios 1997-09-11:

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Įsakymas

Nr. 302, 1997-09-04, Žin., 1997, Nr. 83-2083 (1997-09-10), i. k. 0973030ISAK00000302

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 897 įgyvendinimo

Suvestinė redakcija nuo 1995-11-01 iki 1997-09-10

Įsakymas paskelbtas: Žin. 1993, Nr. 28-663; Žin. 1993, Nr.30-0, i. k. 0933030ISAK00000176

LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖS DEPARTAMENTO VYRIAUSIOJO MUITININKO

Į S A K Y M A S

DĖL PREKIŲ MUITINIO ĮVERTINIMO TVARKOS TAIKYMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

1993 m. liepos 1 d. Nr. 176

Vilnius

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 449 „Dėl prekių muitinio įvertinimo tvarkos patvirtinimo“, įsakau:

1. Patvirtinti:

1.1. Prekių muitinio įvertinimo tvarkos taikymo nuostatus (pridedama);

1.2. Muitinės sąskaitą (pridedama);

1.3. Neteko galios nuo 1995-11-01

Punkto naikinimas:

Nr. 383, 1995-08-07, Žin. 1995, Nr. 68-1658 (1995-08-18), i. k. 0953030ISAK00000383

2. Prekių muitinio įvertinimo tvarkos taikymo nuostatus, muitinės sąskaitą ir jos pildymo instrukciją taikyti nuo 1993 m. liepos 15 d.

3. Muitinių viršininkams:

3.1. iki 1993 m. liepos 15 d. supažindinti muitinės pareigūnus su Prekių muitinio įvertinimo tvarkos taikymo nuostatais, muitinės sąskaita ir jos pildymo instrukcija;

3.2. užtikrinti prekių muitinio tikrinimo vykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 449 „Dėl prekių muitinio įvertinimo tvarkos patvirtinimo“ ir patvirtintais Prekių muitinio įvertinimo tvarkos taikymo nuostatais.

4. Pavesti įsakymo vykdymo kontrolę vyriausiojo muitininko pavaduotojui P. Darginavičiui.

VYRIAUSIASIS MUITININKAS                                                                             K. PĖDNYČIA

Gauna: Muitinės departamento Muitinių darbo organizavimo, Ekonomikos, Juridinis, Kovos su kontrabanda ir žinybinės kontrolės, Muitų politikos ir integracijos, Informatikos, Prekių kilmės sertifikatų skyriai, Informavimo, ūkinės-finansinės veiklos revizinė grupės, Muitinės mokykla, visos muitinės

PATVIRTINTA:

Muitinės departamento prie Finansų

ministerijos

1993 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 176

PREKIŲ MUITINIO ĮVERTINIMO TVARKOS TAIKYMO NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Prekių muitinio įvertinimo tvarkos taikymo nuostatai (toliau – Nuostatai) naudojami deklaruojamų prekių muitinei vertei nustatyti.

2. Remiantis prekių muitine verte skaičiuojami muitai, kiti eksporto bei importo mokesčiai, rinkliavos, nustatoma prekių vertė kitoms muitinės reikmėms, įskaitant baudų išieškojimą ir kitas sankcijas už įstatymų pažeidimus, numatytas Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais norminiais aktais, bei prekių eksporto – importo statistiką.

3. Importuojamų ir eksportuojamų prekių muitinę vertę nustato fizinis arba juridinis asmuo, siunčiantis prekes iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos arba gaunantis prekes Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje (toliau – asmuo), remdamasis muitinio įvertinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 16 d. nutarimu Nr 449. „Dėl prekių muitinio įvertinimo tvarkos patvirtinimo“, ir šiais Nuostatais.

4. Prekių muitinė vertė nustatoma Lietuvos Respublikos pinigais – litais ir centais.

5. Prekių muitinė vertė bei duomenys, kuriais remiantis ji nustatoma, turi būti patikimi, tikslūs, objektyvūs ir patvirtinti dokumentais.

6. Duomenys, kuriais remiantis nustatoma prekių muitinė vertė – siuntėjas, gavėjas, prekės aprašymas, kiekis, vertė – laikomi komercine asmens paslaptimi ir konfidencialia jo informacija, kuri gali būti naudojama tik muitinės reikmėms. Jos negalima platinti, naudoti muitinės tarnautojų ir pareigūnų asmeniniams tikslams, be specialaus leidimo perduoti kitiems asmenims, įskaitant kitas valstybines institucijas, išskyrus atvejus nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymais. Už komercinės paslapties paskelbimą muitinės tarnautojai ir pareigūnai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

II. MUITINIO ĮVERTINIMO METODAI IR JŲ TAIKYMO TVARKA

7. Importuojamų ar eksportuojamų prekių muitinė vertė nustatoma paeiliui taikant šiuos įvertinimo metodus:

7.1. sandorio vertės (1 metodas);

7.2. tapačių prekių pardavimo sandorio vertės (2 metodas);

7.3. panašių prekių pardavimo sandorio vertės (3 metodas);

7.4. dedukcinį (4 metodas);

7.5. sumavimo (5 metodas);

7.6. rezervinį (6 metodas).

8. Pagrindinis prekių muitinės vertės nustatymo metodas – importuojamų ar eksportuojamų prekių sandorio vertės metodas (1 metodas).

Jei 1 metodo negalima pritaikyti, taikomas vienas iš 7 punkte išvardintų metodų. Kiekvienas iš išvardintų prekių muitinio įvertinimo metodų gali būti taikomas tik tada, jei prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti prieš jį nurodytais metodais (7 punkte nurodyta eilės tvarka).

9. Asmens pageidavimu, ir jei tai įmanoma, sumavimo (5) metodą galima taikyti prieš dedukcinį (4) metodą.

10. Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai nustačius minimalias kontrolines kainas, jomis gali būti remiamasi, taikant rezervinį (6) metodą.

11. Asmuo privalo pateikti duomenis, patvirtinančius prekių muitinės vertės nustatymo teisingumą. Nepateikus tokių duomenų, muitinė gali nesutikti taikyti pasirinktą muitinio įvertinimo metodą bei nustatytą prekių muitinę vertę.

III. SANDORIO VERTĖS METODAS

12. Sandorio vertė – tai kaina, sumokėta ar priklausanti sumokėti už parduodamas prekes.

13. Naudojant prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodą, į kainą turi būti įskaitytos, jei jos anksčiau nebuvo įskaitytos, šios išlaidos (jei jos tenka pirkėjui):

13.1. gabenamų prekių transporto ir draudimo išlaidos iki Lietuvos Respublikos sienos;

13.2. komisiniai, sumokėti už prekių pardavimą;

13.3. prekių įpakavimo vertė, jei prekės pateikiamos įpakuotos;

13.4. mokesčiai už patentus ir licencijas, jeigu šis mokestis yra prekių pardavimo pirkėjui sąlyga;

13.5. pajamos (ar jų dalis), gautos perparduodant, naudojant prekes ar kitaip disponuojant jomis, tiesiogiai ar netiesiogiai tenkančios pardavėjui;

13.6. išlaidos, susijusios su pirkėjo nemokamai ar mažesne už rinkos kaina tiekiamomis prekėmis ar teikiamomis paslaugomis, kurios susijusios su vertinamų prekių gamyba ar pardavimu. Šiame punkte nurodytoms prekėms ir paslaugoms priskiriamos:

13.6.1. žaliavos, medžiagos, komponentai ir panašūs daiktai – sudėtinės prekių dalys (priklausiniai);

13.6.2. įrankiai, štampai, formos ir panašūs daiktai, naudoti prekėms gaminti;

13.6.3. pagalbinės žaliavos, medžiagos ir kiti daiktai naudoti prekėms gaminti;

13.6.4. inžinieriniai, mokslo tiriamieji, projektavimo, dizaino darbai, taip pat eskizai ir brėžiniai, būtini prekėms gaminti.

14. Sandorio vertės metodas negali būti taikomas muitiniam įvertinimui, jeigu:

14.1. pirkėjui taikomi disponavimo prekėmis ar prekių naudojimo apribojimai (išskyrus nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose, ribojančius perpardavimo teritoriją arba neturinčius didelės įtakos prekių vertei);

14.2. prekių pardavimui ar jų kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ar aplinkybės, tačiau jų poveikio prekių pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti;

14.3. neįmanoma išskirti ir įvertinti pajamų, nurodytų 13.5 punkte;

14.4. kartu su krovinio deklaracija nebuvo pateikti dokumentai, kurių reikia prekių muitinei vertei nustatyti (muitinės vertės deklaracija, muitinės sąskaita, sąskaita – faktūra ar kiti reikiami dokumentai), taip pat jeigu muitinei kilo abejonių dėl šių dokumentų patikimumo;

14.5. pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję asmenys, išskyrus atvejus, kai ištyrus prekių pardavimo aplinkybes paaiškėja, kad pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšys neturėjo įtakos kainai arba sandorio vertė beveik nesiskiria nuo nustatytosios 16 punkte nurodyta tvarka;

15. Fiziniai bei juridiniai asmenys laikomi tarpusavyje susiję, jeigu:

15.1. vienas iš asmenų yra kito asmens valdymo ar kontrolės įstaigos vadovas ar darbuotojas;

15.2. vieno asmens valdymo ar kontrolės įstaigos vadovas ar darbuotojas yra ir kito asmens valdymo ar kontrolės įstaigos vadovas ar darbuotojas;

15.3. abu asmenys yra verslo partneriai;

15.4. vienas iš asmenų yra antrojo darbdavys;

15.5. vienas iš asmenų turi ar disponuoja (tiesiogiai ar netiesiogiai) 5 procentais ar daugiau kito asmens įstatinio kapitalo arba akcijų su balso teise;

15.6. abu asmenys yra tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojami trečiojo asmens;

15.7. abu asmenys yra vienos šeimos nariai ar giminės (iki antrosios eilės).

16. Tuo atveju, kai sandorio vertės 13 punkte nurodyta tvarka nustatyti neįmanoma, prekių muitinė vertė nustatoma IV–VI skyriuose nurodyta tvarka.

IV. TAPAČIŲ PREKIŲ PARDAVIMO SANDORIO VERTĖS METODAS

17. Nurodytais 14 punkte atvejais prekių muitine verte laikoma tapačių prekių pardavimo sandorio vertė.

18. Tapačiomis pripažįstamos prekės, kurios yra tapačios su įvertinamomis prekėmis, visais aspektais:

- paskirtimi ir fizinėmis savybėmis;

- kokybe;

- kilmės šalimi;

- gamintoju.

Nedideli prekių išvaizdos skirtumai nelaikomi kliūtimi pripažinti tapačiomis prekes, jei visa kita atitinka šiame punkte nurodytus reikalavimus.

19. Tapačiomis pripažįstamos prekės kaip ir prekės, kurių muitinė vertė nustatoma, turi būti:

- parduotos įvežimui į Lietuvos Respubliką ar išvežimui iš jos;

- įvežamos ar išvežamos tuo pačiu ar beveik tuo pačiu metu (bet ne ilgiau kaip per 90 dienų nuo krovinio deklaracijos pateikimo muitiniam tikrinimui);

- įvežamos ar išvežamos esant toms pačioms pardavimo aplinkybėms, apyvartos mastui ir kiekiui.

20. Nustatant tapačių prekių pardavimo sandorio vertę, būtina atsižvelgti į vertės skirtumus, kuriems turėjo įtakos pardavimo aplinkybės, apyvartos mastas ir parduodamų prekių kiekis, t. y. pakoreguoti sandorio vertę atsižvelgiant į šiuos skirtumus ir 13 punkte nurodytas išlaidas.

21. Tuo atveju, jei vadovaujantis 17–20 punktais nustatoma daugiau negu viena tapačių prekių pardavimo sandorio vertė, jų muitine verte laikoma mažiausia pardavimo sandorio vertė.

V. PANAŠIŲ PREKIŲ PARDAVIMO SANDORIO VERTĖS METODAS

22. Jeigu 14 punkte nurodytais atvejais neįmanoma nustatyti tapačių prekių pardavimo sandorio vertės, jų muitine verte laikoma panašių prekių pardavimo sandorio vertė.

23. Panašiomis laikomos panašių savybių ir panašios medžiagų sudėties prekės, galinčios atlikti tas pačias funkcijas kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta.

24. Nustatant panašių prekių pardavimo sandorio vertę taikomos 19–21 punktų nuostatos.

VI. DEDUKCINIS METODAS

25. Jeigu 14 punkte nurodytais atvejais neįmanoma nustatyti tapačių ar panašių prekių pardavimo sandorio vertės, jų muitinė vertė nustatoma 26–28 punktuose nurodyta tvarka.

26. Tuo atveju, jeigu prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, taip pat tapačios arba panašios prekės neperdirbtos parduodamos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, jų muitine verte laikoma pardavimo, įvykusio tuo pačiu ar beveik tuo pačiu metu (bet ne ilgiau kaip per 90 dienų nuo krovinio deklaracijos pateikimo muitiniam tikrinimui), kaina, pirkėjo sumokėta su juo nesusijusiam pardavėjui. Iš šios kainos išskaitomi:

26.1. komisiniai, pelnas ir pardavimo išlaidos, įskaitytos į parduotų prekių kainą;

26.2. su prekių gabenimu susijusios transporto, krovimo ir draudimo išlaidos;

26.3. muitai, kiti mokesčiai ir valstybinės rinkliavos, nustatyti Lietuvos Respublikoje už prekių įvežimą ar pardavimą.

27. Jeigu nurodytosios prekės nėra parduotos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje neperdirbtos, asmens, importuojančio ar eksportuojančio prekes, pageidavimu šių prekių pardavimo kaina, nurodyta 26 punkte, laikoma ta kaina, iš kurios išskaitytos perdirbimo išlaidos bei 26.1.–26.3. punktuose nurodyti kainos komponentai.

28. Nustatant 25–27 punktuose nurodytų prekių pardavimo sandorio vertę, taikomos 20–22 punktų nuostatos.

VII. SUMAVIMO METODAS

29. Jeigu 14 punkte nurodytais atvejais prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti IV – VI skyriuose nurodyta tvarka, prekių muitine verte laikoma šių dydžių suma:

29.1. gamybos išlaidų;

29.2. pelno ir bendrųjų išlaidų, kurių dydis lygus pelnui ir bendrosioms išlaidoms, paprastai gamintojų įskaitomoms į tos pačios klasės ar rūšies prekių pardavimo kainą valstybėje, kurioje prekės pagamintos;

29.3. išlaidų, susijusių su tiekiamomis prekėmis ar teikiamomis paslaugomis, nurodytomis 13.6. punkte;

29.4. prekių įpakavimo išlaidų.

VIII. REZERVINIS METODAS

30. Jei prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti paeiliui taikant išvardintus 5 metodus ar muitinė pagrįstai nepatvirtina prekių muitinės vertės, nustatytos taikant 1–5 metodus, prekių muitinė vertė nustatoma, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytomis minimaliomis kontrolinėmis kainomis įskaitant į jas išlaidas, nurodytas 13.1.–13.5. punktuose, arba rezultatais gautais taikant 1–5 metodus.

IX. MUITINĖS SĄSKAITOS TVIRTINIMAS

31. Pateikiant prekes muitiniam tikrinimui, kartu su krovinio deklaracija būtina pateikti Muitinės departamento nustatytos formos muitinės sąskaitą (pridedama). Nepateikus šios sąskaitos, muitinis tikrinimas neatliekamas.

32. Muitinės sąskaita pildoma visai prekių siuntai arba siuntos daliai. Išlaidos neįtrauktos į prekių kainą ir tenkančios visai prekių siuntai arba jos daliai įtraukiamos į siuntą sudarančių prekių muitinę vertę.

33. Sprendimą dėl asmens pasirinkto prekių muitinio įvertinimo metodo bei nustatytos prekės muitinės vertės priima muitinės įstaiga, atliekanti muitinį tikrinimą. Tai patvirtinama muitinės pareigūno spaudais bei žymomis muitinės sąskaitoje.

34. Muitinei nesutikus su asmens pasirinktu muitinio įvertinimo metodu arba nurodyta prekių muitine verte, muitinės sąskaita netvirtinama. Priežastys, dėl kurių muitinės įstaiga netvirtina muitinės sąskaitos, nurodomos kitoje sąskaitos pusėje. Tai patvirtinama muitinės pareigūno asmeniniu spaudu bei parašu, nurodant datą.

35. Muitinės įstaigai nepatvirtinus pateiktos muitinės sąskaitos, asmuo privalo pateikti muitiniam tikrinimui naują sąskaitą, pašalinant nurodytus ankstesnės muitinės sąskaitos trūkumus.

36. Muitinės sąskaita be muitinės pareigūno spaudų ir žymų negalioja.

37. Asmuo, nesutinkantis su muitinės įstaigos sprendimu netvirtinti muitinės sąskaitos, turi teisę reikšti pretenzijas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

38. Muitinės įstaiga neatsako už asmens nuostolius, patirtus nesilaikant šių Nuostatų.

39. Nuostatai parengti remiantis:

- Lietuvos Respublikos Muitų tarifų įstatymu, Lietuvos Respublikos Muitinės įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos norminiais aktais;

- Visuotino susitarimo dėl tarifų ir prekybos (GATT) VII straipsnio principais;

- Muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo tarptautinės konvencijos (Kijoto konvencijos) C1 priedu.

40. Šiuos Nuostatus tvirtina, keičia ir papildo Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos.

______________

Patvirtinta. Neteko galios nuo 1995-11-01

Priedo naikinimas:

Nr. 383, 1995-08-07, Žin. 1995, Nr. 68-1658 (1995-08-18), i. k. 0953030ISAK00000383

Pakeitimai:

1.

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Įsakymas

Nr. 383, 1995-08-07, Žin., 1995, Nr. 68-1658 (1995-08-18), i. k. 0953030ISAK00000383

Dėl Prekių muitinės vertės deklaracijos pildymo ir muitinio įforminimo instrukcijos patvirtinimo