LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS ARTŪRAS PAULAUSKAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Seimo

2002 m. sausio 17 d.

nutarimu Nr. IX-711

(Lietuvos Respublikos Seimo

2009 m. gegužės 14 d.

nutarimo Nr. XI-259 redakcija)

LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINĖ KOVOS SU KORUPCIJA

PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos (toliau – Programa) paskirtis – užtikrinti ilgalaikę, veiksmingą ir kryptingą korupcijos kontrolės ir prevencijos sistemą Lietuvos Respublikoje.

2. Programoje vartojamos sąvokos:

2.1. korupcija – bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesys, neatitinkantis jiems suteiktų įgaliojimų ar nustatytų elgesio standartų, ar tokio elgesio skatinimas siekiant naudos sau ar kitiems asmenims ir taip pakenkiant asmenų ir valstybės interesams;

2.2. korupcinio pobūdžio teisės pažeidimai – korupcinio pobūdžio nusikalstama veika ir jai tapatūs pagal pobūdį, tačiau mažiau pavojingi teisės pažeidimai, už kuriuos numatyta administracinė, drausminė ar kitokia teisinė atsakomybė.

3. Kitos Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 57-2297) ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

4. Programa įgyvendinama pagal Programos priede pateiktą Programos įgyvendinimo priemonių planą (toliau – Priemonių planas). Programos priemonės nuosekliai siejamos su socialinių, ekonominių, valstybės valdymo problemų sprendimu ir visuomenės apsauga nuo esamų ir atsirandančių korupcijos šaltinių, kartu ginant visuotinai pripažįstamas žmogaus teises ir laisves bei viešąjį interesą.

5. Programos įgyvendinimo sėkmė siejama su Programoje dalyvaujančių institucijų veiksmingu iškeltų uždavinių ir prisiimtų įsipareigojimų vykdymu įgyvendinant Programos priemones. Kiti fiziniai ir juridiniai asmenys įgyvendinant Programą gali dalyvauti savanoriškais pagrindais.

II. KORUPCIJOS BŪKLĖS ANALIZĖ

1. Korupcijos situacijos analizė

6. Korupcija yra vienas iš pavojingiausių socialinių reiškinių, keliantis grėsmę žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei, iškreipiantis socialinį teisingumą, konkurenciją, verslo sąlygas, stabdantis ekonomikos plėtrą, keliantis pavojų valstybės valdymui, valstybės institucijų stabilumui ir visuomenės moralei.

7. Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2006–2007 m. užregistruota 140 kyšininkavimo ir 709 piktnaudžiavimo nusikalstamos veikos atvejai. 2004–2005 m. užregistruota 117 kyšininkavimo ir 697 piktnaudžiavimo nusikalstamos veikos atvejai.

8. 2007 m. Lietuvoje užregistruota:

8.1. 65 kyšininkavimai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000,
Nr. 89-2741) (toliau – BK) 225 straipsnis), t. y. 10 nusikalstamos veikos atvejų, arba 13,3 proc. mažiau nei 2006 m. Ištirti 44 nusikalstamos veikos atvejai (67,7 proc.), o 2006 m. – 38 (50,7 proc.);

8.2. 383 papirkimai (BK 227 straipsnis), t. y. 11 nusikalstamos veikos atvejų, arba 2,8 proc. mažiau nei 2006 m. Ištirti 344 nusikalstamos veikos atvejai (89,8 proc.), o 2006 m. – 311 (78,9 proc.);

8.3. 275 piktnaudžiavimai (BK 228 straipsnis), t. y. 51 nusikalstamos veikos atvejis, arba 15,6 proc. mažiau nei 2006 m. Ištirti 99 nusikalstamos veikos atvejai (36 proc.), o 2006 m. – 111 (34 proc.).

9. Programos 7 ir 8 punktuose nurodytų užregistruotų korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos atvejų statistiniai duomenys iš dalies atskleidžia kriminalinės justicijos kovos su korupcijos pasireiškimais metodų veiksmingumą. Nusikalstamos veikos atskleidimas dažnai priklauso ne tik nuo teisėsaugos institucijų veiklos kokybės, bet ir nuo viešojo sektoriaus teisinio reguliavimo darnos lygmens.

10. Korupcija tapatinama ne tik su korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, bet ir su viešojo sektoriaus disfunkcija, blogu administravimu, netinkamu administracinių ir viešųjų paslaugų teikimu, valstybės tarnautojų nepakankama kompetencija, valstybės tarnautojų etikos trūkumu. Korupcija yra sisteminis reiškinys, su kuriuo galima kovoti tik įgyvendinant kompleksines priemones, todėl ir visa korupcijos kontrolės bei prevencijos veikla turėtų būti skirta ne tik korupcinio pobūdžio nusikalstamai veikai užkardyti, jos prevencijai, visuomenės antikorupciniam švietimui – ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į šalinimą teisės aktų kolizijų ir spragų, sudarančių prielaidas valstybės tarnautojams ar kitiems asmenims turėti materialinės ar kitokios naudos, atlikti žalingus visuomenei veiksmus ar susilaikyti nuo naudingų visuomenei veiksmų.

2. Politiniai ir teisiniai veiksniai

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programoje, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2006 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. X-767 (Žin., 2006, Nr. 80-3143), korupcijos kontrolė įvardijama kaip veiklos prioritetas, o svarbiausi veiksmai – „užkirsti kelią korupcijai valdžios institucijose, nesąžiningai konkurencijai versle, tobulinti viešųjų pirkimų praktiką, sugriežtinti bausmes korumpuotiems pareigūnams ir sustiprinti finansinių nusikaltimų prevenciją“.

12. 2006 m. spalio 25 d. buvo pasirašytas Lietuvos Respublikos parlamentinių partijų frakcijų susitarimas dėl kovos su korupcija stiprinimo. Jame pripažįstama, kad korupcijos mastas šalyje netoleruotinas, o esamų antikorupcinių priemonių nepakanka, taip pat pabrėžiama kovos su korupcija stiprinimo prioritetinė svarba. Susitarimo priede akcentuojamos pirmaeilės kovos su korupcija kryptys: politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas bei finansavimo kontrolė; valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų atsakomybė; Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos naudojimo ir viešųjų pirkimų vykdymo skaidrumas.

13. Lietuvos Respublika, atsižvelgdama į tai, kad korupcija pamažu įgauna tarptautinę formą, keliančią grėsmę tiek nacionaliniam, tiek ir globaliam saugumui, prisijungė prie tarptautinio kovos su korupcija tinklo. Šalis ir jos institucijos bendradarbiauja su Jungtinių Tautų Organizacija įgyvendindama Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją, dalyvauja Europos Tarybos valstybių grupėje prieš korupciją (GRECO) ir Europos kovos su korupcija tinklo (EPAC) veikloje, įgyvendina vystomojo bendradarbiavimo projektus pereinamojo laikotarpio šalims. Tai sudaro sąlygas stiprinti valstybės institucijų, atsakingų už kovą su korupcija, gebėjimus, įgyti joms naudingos tarptautinės patirties.

14. Teisinė bazė ir šalies institucinė sistema sukuria prielaidas korupcijos priežasčių šalinimo mechanizmui funkcionuoti. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 57-2297) nustatyta, kad už korupcijos prevenciją valstybės ar savivaldybių įstaigose ir nevalstybinėse įstaigose atsako vadovas. Jis privalo imtis priemonių, būtinų šiam įstatymui įgyvendinti (16 straipsnio 3 dalis). Padalinių ir asmenų, valstybės ar savivaldybių įstaigose vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, veiklos ir bendradarbiavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 607 (Žin., 2004, Nr. 83-3015), nustatyta, kad valstybės ar savivaldybių įstaigose gali būti steigiami padaliniai ar skiriami asmenys, kuriems būtų pavedama korupcijos prevencijos ir kontrolės funkcija (3 punktas). Lietuvos Respublikos Seime įsteigta nuolatinė Seimo Antikorupcijos komisija. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymą (Žin., 2001, Nr. 92-3209) ji nagrinėja korupciją ir su ja susijusius reiškinius bei atvejus, priima sprendimus nagrinėjamais klausimais ir kontroliuoja, kaip institucijos juos vykdo; analizuoja valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių sprendimus, sudarančius sąlygas korupcijai bei nusikaltimams ir kitiems teisės pažeidimams ūkio ir finansų sistemose, siekia, kad tokie sprendimai būtų panaikinti; teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kitoms institucijoms dėl teisės aktų priėmimo ir tobulinimo, korupcijos, ekonominių ir finansinių nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų prevencijos ir užkardymo. Antikorupcijos komisijos steigiamos ir savivaldybėse (pvz.: Vilniaus m., Kazlų Rūdos, Kauno m. ir t. t.). 2000 m. pasikeitęs Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) teisinis statusas sudaro prielaidas ne tik atskleisti ir tirti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, rengti ir įgyvendinti korupcijos prevencijos priemones, bet ir savarankiškai, lanksčiai ir operatyviai reaguoti į valstybėje vykstančius teisėkūros ir įvairių sričių reguliavimo pokyčius.

15. Siekdama tobulinti ir geriau koordinuoti valstybės ir savivaldybių įstaigų veiklą korupcijos prevencijos ir korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų išaiškinimo srityse, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 179 (Žin., 2003, Nr. 14-578) sudarė Tarpžinybinę komisiją kovai su korupcija koordinuoti (toliau – Tarpžinybinė komisija). Tarpžinybinė komisija pagal jai priskirtus uždavinius koordinuoja Programos įgyvendinimą, svarsto strateginius kovos su korupcija klausimus, teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, vertina valstybės ir savivaldybių įstaigų antikorupcinę veiklą, svarsto organizacinius ir finansinius klausimus, susijusius su Programos ir kitų antikorupcinių priemonių įgyvendinimu, užtikrina suinteresuotų valstybės ir savivaldybių įstaigų keitimąsi informacija apie Programos ir kitų antikorupcinių priemonių įgyvendinimą, bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis (asociacijomis), mokslo ir studijų institucijomis, ekspertų organizacijomis ir kt.

16. Teisės aktų projektų inicijavimas, tinkamai neįvertinus numatomo teisinio reguliavimo būtinumo, teisės aktų projektų sprendimų poveikio neišsamus vertinimas, kai nėra numatomos galimos neigiamos pasekmės, sąnaudos, alternatyvūs siūlomų problemų sprendimo būdai lemia nesistemingą teisėkūros procesą, skubotumą, dėl kurio dažnai nukenčia teisės aktų kokybė. Įstatymų bei įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų kokybės trūkumai, tam tikrais atvejais lemiantys teisės aktų kolizijas, dviprasmybes, nepakankamas savo teisių ir pareigų išmanymas visuomenėje sudaro sąlygas valstybės tarnautojams piktnaudžiauti tarnyba, sudaryti dirbtines kliūtis žmonėms, siekiantiems įgyvendinti savo teisėtus interesus.

17. Visų lygių valstybės valdymas vis dar yra pernelyg biurokratiškas, pasižymi pertekliniais draudimais, ribojimais, įvairių pažymų, leidimų, papildomų dokumentų reikalavimu, procedūrų vilkinimu.

18. Lietuvos Respublikos Seimas, vertindamas korupciją kaip grėsmę politinei sistemai, pilietinei visuomenei ir nacionaliniam saugumui, matydamas būtinybę, kad valstybės institucijos vykdytų kryptingą ir veiksmingą antikorupcinę politiką, 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. IX-711 patvirtino Lietuvos Respublikos nacionalinę kovos su korupcija programą. Programa buvo įgyvendinama pagal nuolat atnaujinimą priemonių planą.

19. Programą įgyvendinant dalyvavo visos valstybės ir savivaldybių įstaigos, savanoriškai galėjo dalyvauti ir nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, fiziniai asmenys. Valstybės ir savivaldybių įstaigose galėjo būti steigiami korupcijos prevenciją ir kontrolę vykdantys administracijos padaliniai arba paskiriami asmenys, kuriems pavedama atlikti šią funkciją, tačiau, trūkstant lėšų ir žmogiškųjų išteklių, tai padaryta ne visur.

20. Programos įgyvendinimo priemonių planai įgyvendinti iš bendrųjų asignavimų, tvirtinamų asignavimų valdytojams valstybės ir savivaldybių biudžetuose, ir Valstybės investicijų programoje. Programos priemonėms finansuoti buvo naudojamos nacionalinio biudžeto ir kitos įstatymų nustatyta tvarka gautos lėšos, pvz., 2003 m. kelios priemonės įgyvendintos pagal PHARE finansuojamus projektus.

21. Įstatymai ir kiti teisės aktai nepakankamai aiškiai apibrėžia, kokiais principais vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Tarpžinybinei komisijai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai paskirstomos Programos rengimo, pakeitimo ir atnaujinimo, jos įgyvendinimo priemonių planų sudarymo, veiksmų koordinavimo ir veiklos stebėsenos funkcijos, dėl to dalis priemonių iki šiol buvo įgyvendinamos formaliai ir deklaratyviai.

22. Įgyvendinant 2002–2007 m. Programą, kasmet vidutiniškai buvo įvykdoma apie 50 proc., iš dalies įvykdoma – apie 30 proc., neįvykdoma – apie 20 proc. numatytų priemonių.

3. Ekonominiai veiksniai

23. Atskiruose tyrimuose (http://www.lrinka.lt/Straipsn/Korupcija.phtml (žiūrėta 2008 12 18); http://www.lrv.lt/pasaul_bankas/santrauka%20LT.pdf (žiūrėta 2008 12 18) konstatuojama, kad korupcijos lygis daro tiesioginę įtaką investicijoms valstybiniame ir privačiame sektoriuose bei bendrajam nacionaliniam produktui. Korupcija sudaro prielaidas šešėlinės ekonomikos plėtrai, monopoliniams dariniams atsirasti, neigiamai veikia mokesčių įplaukas į valstybės biudžetą ir blogina šalies įvaizdį. Korupcijai darant neigiamą įtaką rinkai, mažėja šalies ūkio efektyvumas, yra iškreipiama konkurencija, prastėja prekių ir paslaugų kokybė, iš jų ir viešojo sektoriaus paslaugų, mažėja pasitikėjimas valstybės institucijomis.

24. Pasaulinių tyrimų organizacijos „TNS Gallup“ tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2007“ duomenimis, gyventojų ir verslininkų nuomonė dėl korupcijos poveikio verslo aplinkai beveik sutampa: dauguma gyventojų (77 proc.) ir verslininkų (74 proc.) nurodo neigiamą korupcijos įtaką verslui.

25. Korupcijos poveikį ekonomikai sunku tiksliai nustatyti, o turimi duomenys skiriasi, tačiau ekspertai pažymi, kad ekonominės ir socialinės programos dėl korupcijos netenka didžiulių išteklių. Pasaulio banko instituto tyrimo duomenimis, kiekvienais metais pasaulyje kyšiams išleidžiama daugiau kaip 100 mlrd. JAV dolerių (ekspertų apskaičiavimais Lietuvoje – 1,5 mlrd. litų). Su korupcija aktyviai kovojančios šalys gali padidinti savo nacionalines pajamas iki keturių kartų (Daniel Kaufmannn, www.worldbank.org), nes kovai su korupcija efektyviai panaudotas vienas litas leistų sutaupyti keturis litus.

26. Pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus duomenis šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje gali sudaryti apie 14,5 proc. bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP), tuo tarpu Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų duomenimis – apie 20 proc. BVP. Dalis šešėlinės ekonomikos apyvartos lėšų gali būti panaudojama korupcinio pobūdžio teisės pažeidimams.

27. Pagal 2006 m. „Heritage“ fondo kartu su „Wall Street Journal“ pristatytą ekonominės laisvės indeksą, kuriuo remiantis analizuojami svarbiausi ekonomikos kilimą lemiantys veiksniai, Lietuva užima 22 vietą tarp 161 pasaulio valstybės (2005 m. užėmė 23 vietą), Europoje – 14 iš 41 ir priskiriama „beveik laisvų“ šalių grupei. Ekonominės laisvės indeksas apima 10 ekonominės laisvės veiksnių (iš viso vertinama 50 rodiklių): užsienio prekybos politiką, mokesčių naštą, valdžios intervenciją į ekonomiką, pinigų politiką, kapitalo srautus ir užsienio investicijas, bankininkystę, darbo užmokesčio ir kainų kontrolę, nuosavybės teises, ekonominės veiklos reguliavimą bei šešėlinę ekonomiką. Labiausiai šalies ekonominę laisvę riboja išplitusi korupcija, biurokratiniai verslo apribojimai ir mažas pasitikėjimas teismų sistema.

28. Esant dideliam darbo užmokesčio, iššūkių ir naujų profesinių galimybių suteikimo atotrūkiui tarp ES institucijų ir Lietuvos Respublikos privataus bei valstybinio sektorių, sunku išlaikyti aukštos kvalifikacijos personalą ir rasti naujų specialistų. Santykinai maži valstybės tarnautojų atlyginimai, netobula motyvacinės karjeros sistema viešajame sektoriuje, asmenų protegavimas ir skaidrumo priimant sprendimus stoka trukdo pašalinti korupcijos prielaidas viešajame sektoriuje.

29. Iki 2008 m. Lietuvos ekonomikos augimas buvo vienas didžiausių ES. Vienas iš pagrindinių šio augimo veiksnių yra skiriamos ir efektyviai naudojamos ES lėšos. 2007–2013 m. Lietuvai numatyta daugiau kaip 23 milijardai litų ES struktūrinė parama, kuri turėtų būti panaudota investavimo, darbo ir gyvenimo sąlygoms Lietuvoje gerinti, o ūkio augimas būtų naudingas visiems Lietuvos gyventojams. Prielaidos korupcijai atsirasti (skaidrumo, informatyvumo, atskaitomybės trūkumas) administruojant, paskirstant ES lėšas gali turėti itin neigiamą įtaką optimaliam ES lėšų panaudojimui, taip pat ilgalaikiam Lietuvos ekonomikos augimui.

30. Viešieji pirkimai, kuriems naudojamos valstybės biudžeto lėšos, priskiriami prie sričių, kuriose yra didesnė korupcijos pasireiškimo tikimybė. Viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai, nepakankama viešųjų pirkimų komisijos narių kvalifikacija, perdėtai smulkmeniškas supaprastintų (ikidirektyvinės vertės) pirkimų reglamentavimas arba netinkamai taikomos pirkimų organizavimo taisyklės lemia neteisėtą, neefektyvų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą ir sudaro sąlygas korupcijai pasireikšti.

31. Pagal sociologinių tyrimų ir korupcijos rizikos analizės rezultatus labiausiai korupcijos pažeidžiami teritorijų planavimo ir leidimų (licencijų) išdavimo (statybai ir rekonstrukcijai; žemės paskirties keitimui ir pan.) bei dokumentų derinimo procesai. Korupcijos paplitimas šiose srityse neleidžia visapusiškai pasireikšti rinkos mechanizmo elementams, stabdo užsienio investicijų pritraukimą.

32. 2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2003/568/TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 182) pabrėžiama, kad korupcija tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje kelia grėsmę visuomenei, taip pat iškreipia sąžiningą konkurenciją ir trukdo ekonomikos plėtrai. Kovojant su korupcija privačiame sektoriuje būtų sustiprinta vidaus rinka ir ekonomika. Lietuvos Respublikoje nėra atlikta išsamių tyrimų dėl korupcijos apraiškų privačiame sektoriuje, todėl nėra galimybės įvertinti šio reiškinio paplitimą ir numatyti antikorupcinio poveikio kryptis bei priemones.

4. Socialiniai ir kultūriniai veiksniai

33. Pasaulinių tyrimų organizacijos „TNS Gallup“ atlikto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2007“ duomenimis, dalis gyventojų (36 proc.) ir verslininkų (42 proc.) mano, kad per 2007 m. korupcijos mastas nepakito; 31 proc. gyventojų ir 24 proc. verslininkų mano, kad ji šiek tiek išaugo. „TNS Gallup“ duomenimis, per 2002–2007 m. nors kartą kyšį nurodė davę beveik pusė Lietuvos gyventojų (48 proc.) ir trečdalis įmonių vadovų (33 proc.). Šio tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad visuomenė toleruoja tokius papildomus mokėjimus ir nenori atsisakyti šio problemų sprendimo būdo. Apibendrinant sociologiniame tyrime dalyvavusių gyventojų ir įmonių vadovų korupcijos suvokimo duomenis, nepaisant atskirų atsakymų apie tai, kad korupcijos paplitimas išaugo, korupcijos augimo tempai sulėtėjo ir stabilizavosi.

34. Pagal organizacijos „Transparency International“ paskelbtus kasmetinio korupcijos suvokimo indekso tyrimo rezultatus Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas (toliau – KSI) 2007 m. – 4,8 balo (10 balų – labai skaidri, 0 – labai korumpuota valstybė). Atitinkamai Lietuva užima 25 vietą iš 30 ES valstybių narių ir kitų Vakarų Europos valstybių ir 51 vietą tarp tirtų 180 pasaulio šalių. Pastaruosius trejus metus Lietuvos KSI įvertinimas nekinta ir nepakyla aukščiau 5 balų ribos, kuri atskiria mažai korumpuotas šalis nuo šalių, susiduriančių su rimtomis korupcijos problemomis. KSI yra svarbus informacijos šaltinis tarptautinėms politinėms institucijoms bei verslo ir finansų struktūroms, svarstančioms investicijų ar verslo projektus kurioje nors šalyje.

35. Sociologiniai tyrimai rodo, kad gyventojai ir įmonių atstovai korupcijos reiškinį suvokia plačiau, nei jis apibrėžiamas teisės aktuose. Sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2007“ duomenimis, korupcinei situacijai gyventojai ir įmonių atstovai taip pat priskiria: situaciją, kai valstybės tarnautojas nesprendžia asmens problemos ar vilkina sprendimo priėmimą (78 proc. gyventojų ir 83 proc. įmonių atstovų), neteisingų duomenų apie pajamas ar turtą pateikimą (60 proc. gyventojų ir 39 proc. įmonių atstovų), įsidarbinimą valstybės institucijoje pasinaudojant pažintimis (65 proc. gyventojų ir 71 proc. įmonių atstovų) ir pan. Taigi šio tyrimo rezultatai nurodo papildomas antikorupcinės veiklos kryptis, tokias kaip valstybės valdymo sferos tobulinimas, viešųjų paslaugų kokybės ir verslo sąlygų gerinimas, administracinės naštos mažinimas.

36. Didelis nepasitikėjimas valstybe ir jos institucijomis, menka informacijos, skatinančios priešintis korupcijai, sklaida, viešojo administravimo neefektyvumas lemia visuomenės narių pakantumą korupcijai. Pagal 2007 m. „Eurobarometro“ atlikto tyrimo rezultatus išlieka tendencija, kad Lietuvos gyventojai mažai pasitiki valstybės institucijomis: 67 proc. nepasitiki Lietuvos Respublikos Vyriausybe, 79 proc. – Lietuvos Respublikos Seimu. Valstybės institucijomis Lietuvos gyventojai yra linkę mažiau pasitikėti negu jomis vidutiniškai pasitiki kitų ES valstybių narių gyventojai.

37. Sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2007“ duomenimis, apie 38 proc. apklaustų gyventojų ir 32 proc. verslo įmonių vadovų nepraneštų apie korupcijos atvejį, o 39 proc. teigė, esą tai priklausytų nuo aplinkybių. Dauguma Lietuvos gyventojų, net ir būdami nepatenkinti valstybės vykdoma politika ir priimamais sprendimais, nemano, kad galėtų ką nors pakeisti, ir nesirengia imtis aktyvios visuomeninės veiklos. Apie 56 proc. apklaustų gyventojų ir 43 proc. verslo įmonių vadovų nenorėtų dalyvauti antikorupcinėje veikloje.

5. Technologiniai veiksniai

38. Jungtinių Amerikos Valstijų Brauno universiteto tyrimo duomenimis, Lietuva 2007 m. pagal elektroninio valdymo kokybę iš 198 šalių pasaulyje užima tik 114 vietą, o 2006 m. Lietuva buvo 83 vietoje. Elektroninis valdymas – tai viešojo administravimo subjektų veikloje diegiamų informacijos ir ryšio technologijų, naujovių, skirtų administracinėms ir viešosioms paslaugoms, demokratiniams procesams ir viešajai politikai tobulinti, visuma. Teigiama, kad labiausiai elektroninės valdžios plėtra stringa korupcijos pažeistose valstybės valdymo srityse, tokiose kaip statybos leidimų išdavimas.

39. Skirtingas informacinių technologijų plėtojimas valstybės ir savivaldybių įstaigose riboja spartesnę informacijos sklaidą. Valstybės ir savivaldybių įstaigos nederina savo veiksmų diegdamos naujas informacines technologijas. Veiksmingas modernių informacinių technologijų naudojimas leistų išplėsti antikorupcinės informacijos sklaidą, užtikrinti informacijos valdymo sistemų funkcionavimą, disponuojamos informacijos apsaugą, padidinti keitimosi duomenimis spartą, gebėjimus analizuoti vis didėjančius duomenų informacinius srautus, supaprastinti darbą, sumažinti veiklos sąnaudas ir kt.

III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

40. Programos tikslai:

40.1. korupcijos prevencijos srityje – šalinti teisėkūros bei teisinio reglamentavimo spragas ir nenuoseklumą, mažinti viešojo administravimo procedūrų ir priimamų sprendimų neskaidrumą bei neefektyvumą, kurti profesionalią, stabilią, veiksmingą valstybės tarnybą, modernizuojant žmogiškųjų išteklių valdymą joje, taip pat šalinti kitus korupcinio pobūdžio veiksnius, trukdančius plėtoti ekonomiką, demokratiją, kurti socialinę gerovę, stiprinti nacionalinį saugumą, didinti administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo kokybę;

40.2. korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimo srityje – užtikrinti greitą ir išsamų korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą, garantuojant pažeidėjo atsakomybės neišvengiamumą;

40.3. visuomenės antikorupcinio švietimo srityje – supažindinti Lietuvos gyventojus su korupcijos keliamu pavojumi, skatinti juos nesitaikstyti su korupcija, aktyviai su ja kovoti.

41. Korupcijos prevencijos tikslui pasiekti numatomi tokie uždaviniai:

41.1. sukurti antikorupcinės kontrolės ir prevencijos mechanizmą, užtikrinantį politinės veiklos skaidrumą;

41.2. tobulinti teisėkūros procesą, įdiegiant antikorupcinius saugiklius;

41.3. tobulinti (supaprastinti) administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo ir administravimo procedūras, didinant jų skaidrumą bei efektyvumą ir mažinti administracinę naštą verslui ir fiziniams asmenims;

41.4. tobulinti valstybės tarnautojų atrankos, karjeros, mokymo ir tarnybinės veiklos vertinimo sistemą;

41.5. sukurti veiksmingą nepagrįsto valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų praturtėjimo kontrolės sistemą;

41.6. stiprinti subjektų, vykdančių korupcijos prevencijos funkcijas, pajėgumus.

42. Korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimo tikslui pasiekti numatomi tokie uždaviniai:

42.1. tobulinti teisės aktus, nustatančius atsakomybę už korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus ir reguliuojančius jų atskleidimą ir tyrimą;

42.2. stiprinti subjektų, tiriančių korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, pajėgumus ir veiksmingumą, gerinti bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą.

43. Visuomenės antikorupcinio švietimo tikslui pasiekti numatomi tokie uždaviniai:

43.1. didinti antikorupcinio švietimo sklaidą pasitelkiant visuomenės informavimo ir kitas priemones (susitikimai su visuomene, konkursai ir kita);

43.2. įdiegti antikorupcinio ugdymo programas švietimo sistemoje.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI

44. Programa siekiama tokių rezultatų:

44.1. sumažės korupcijos paplitimas;

44.2. padidės nepakantumas korupcijai;

44.3. pagerės kovos su korupcija sistemos valdymas;

44.4. padidės visuomenės pasitikėjimas valstybės ir savivaldybių įstaigomis.

45. Programos efektyvumas vertinamas pagal šiuos kriterijus:

45.1. Lietuvos korupcijos suvokimo indekso lygis;

45.2. tyrimų rezultatai, atskleidžiantys korupcijos paplitimą;

45.3. tyrimų rezultatai, parodantys nepakantumą korupcijai;

45.4. tyrimų rezultatai, parodantys pasitikėjimą valstybės institucijomis;

45.5. asmenų, valstybės ir savivaldybių įstaigose vykdančių kovos su korupcija funkcijas, skaičiaus pokytis;

45.6. parengtų naujų ir atnaujintų institucinių Kovos su korupcija programų ir įgyvendintų Programos priemonių skaičiaus pokytis;

45.7. asmenų, pranešusių apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, skaičiaus pokytis.

46. Kiekvienas konkretus korupcijos prevencijos, korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimo ir visuomenės antikorupcinio švietimo tikslų uždavinys ir priemonė vertinami pagal Programos priemonių plane nustatytus vertinimo kriterijus.

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STĖBĖSENA IR ATSKAITOMYBĖ

47. Programos įgyvendinimą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė dalyvaujant Specialiųjų tyrimų tarnybai. Programos įgyvendinimą koordinuoja ir Programos priemonių plano įgyvendinimo kontrolę vykdo Tarpžinybinė komisija dalyvaujant Specialiųjų tyrimų tarnybai.

48. Už konkrečių Programoje numatytų priemonių įgyvendinimą pagal kompetenciją atsako Programos įgyvendinime dalyvaujančių valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovai.

49. Programos įgyvendinime dalyvaujančios valstybės ar savivaldybių įstaigos vykdytinas Programos priemones numato savo strateginiuose veiklos planuose.

50. Valstybės ar savivaldybių įstaigų kovos su korupcija programų priemonių planai turi būti suderinti su institucijų strategijomis, programomis ir koncepcijomis, jie neturi prieštarauti Programos tikslams ir uždaviniams. Institucijų kovos su korupcija programos priemonių planuose turi būti įtrauktos Programoje atitinkamoms institucijoms numatytos priemonės, kurios, atsižvelgiant į institucijos veiklos specifiką ir (ar) atliktos korupcijos rizikos analizės rezultatus, gali būti detalizuojamos.

51. Siekiant nuosekliai vertinti pasiektą pažangą, nustatyti kliūtis ir problemas, įgyvendinant Programą:

51.1. valstybės ar savivaldybių įstaigos privalo reguliariai vykdyti joms priskirtų Programos priemonių įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą;

51.2. valstybės ar savivaldybių įstaigos, atsižvelgdamos į kintančias aplinkybes ir veiksnius, turinčius ar galinčius turėti įtakos Programos priemonių įgyvendinimui, teikia Tarpžinybinei komisijai motyvuotus pasiūlymus dėl įgyvendinamų Programos priemonių koregavimo ar pakeitimo efektyvesnėmis ar racionalesnėmis, detalizuodamos jų tikslus, vykdymo procesą ir vertinimo kriterijus;

51.3. periodiškai, keturis kartus per metus, t. y. pasibaigus metų ketvirčiui, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos, valstybės ar savivaldybių įstaigos informaciją apie Programos priemonių įgyvendinimo eigą, jų veiksmingumą ir tai pagrindžiančius duomenis pateikia Specialiųjų tyrimų tarnybai. Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymu subjektai, įgyvendinantys Programos priemones, privalo pateikti ir kitą, Programos priemonių įgyvendinimo stebėsenai būtiną, informaciją;

51.4. Specialiųjų tyrimų tarnyba du kartus per metus, t. y. pasibaigus pusmečiui, per vieną mėnesį nuo šio punkto 3 papunktyje nurodytos informacijos gavimo dienos ją apibendrina ir susistemintus duomenis pateikia Tarpžinybinei komisijai. Ši informuoja Lietuvos Respublikos Seimą, Respublikos Prezidentą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie tai, kaip jiems atskaitingos įstaigos vykdo Programos priemones;

51.5. Programos veiksmingumo stebėseną viso Programos įgyvendinimo proceso metu atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba. Pasibaigus numatytam Programos priemonių plano įgyvendinimo laikotarpiui, Specialiųjų tyrimų tarnyba per tris mėnesius parengia ir Tarpžinybinei komisijai pateikia Programos veiksmingumo stebėsenos išvadą;

51.6. Tarpžinybinei komisijai apsvarsčius ir įvertinus Programos veiksmingumo stebėsenos išvadą, Specialiųjų tyrimų tarnyba informaciją apie Programos įgyvendinimą teikia Lietuvos Respublikos Seimui.

52. Visa informacija apie Programos įgyvendinimą ir Programos veiksmingumo stebėsenos išvada skelbiama viešai Specialiųjų tyrimų tarnybos tinklalapyje.

VI. PROGRAMOS ATNAUJINIMAS

53. Valstybės ar savivaldybių įstaigos, taip pat nevyriausybinės organizacijos ar asociacijos ir kiti juridiniai bei fiziniai asmenys pasiūlymus dėl Programos nuostatų, tikslų ir uždavinių atnaujinimo gali teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Specialiųjų tyrimų tarnybai per visą Programos įgyvendinimo laikotarpį, nepaisant to, ar jie dalyvauja Programos priemonių plano įgyvendinime.

54. Programą įgyvendinančios valstybės ar savivaldybių įstaigos Tarpžinybinės komisijos nustatytais terminais privalo pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai pasiūlymus dėl atnaujinamos Programos projekto, bendrų ir sektorinių korupcijos kontrolės priemonių, skirtų siūlomiems atnaujinamos Programos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, atsižvelgdamos į Strateginio planavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2007, Nr. 23-879), o Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymu – ir kitą atnaujinamos Programos projektui parengti būtiną informaciją.

55. Specialiųjų tyrimų tarnyba, atsižvelgusi į gautus pasiūlymus dėl tolesnių Programos prioritetų, naujų uždavinių nustatymo ar esamų uždavinių aktualumo vykdant Programą ir atliktą Programos veiksmingumo stebėsenos išvadą, parengia ir pateikia naujo laikotarpio Programos priemonių planą ir prireikus Programos pakeitimo projektą Tarpžinybinei komisijai.

VII. PROGRAMOS FINANSAVIMAS

56. Programa vykdoma iš valstybės ir savivaldybių įstaigoms, atsakingoms už Programos priemonių įgyvendinimą, patvirtintų bendrųjų valstybės ar savivaldybių biudžetų asignavimų ir kitų finansavimo šaltinių.

Lietuvos Respublikos

nacionalinės kovos su korupcija

programos

priedas

NACIONALINĖS KOVOS SU KORUPCIJA PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2009–2010 METŲ PRIEMONIŲ PLANAS

I. KORUPCIJOS PREVENCIJA

KORUPCIJOS PREVENCIJOS TIKSLAS – ŠALINTI TEISĖKŪROS BEI TEISINIO REGULIAVIMO SPRAGAS IR NENUOSEKLUMĄ, MAŽINTI VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO PROCEDŪRŲ IR PRIIMAMŲ SPRENDIMŲ NESKAIDRUMĄ BEI NEEFEKTYVUMĄ, FORMUOTI PROFESIONALIĄ, STABILIĄ, VEIKSMINGĄ VALSTYBĖS TARNYBĄ, MODERNIZUOJANT ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMĄ JOJE, TAIP PAT ŠALINTI KITUS KORUPCINIO POBŪDŽIO VEIKSNIUS, TRUKDANČIUS PLĖTOTI EKONOMIKĄ, DEMOKRATIJĄ, KURTI SOCIALINĘ GEROVĘ, STIPRINTI NACIONALINĮ SAUGUMĄ, DIDINTI ADMINISTRACINIŲ IR VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ TEIKIMO KOKYBĘ

1 UŽDAVINYS

Sukurti antikorupcinės kontrolės ir prevencijos mechanizmą, užtikrinantį politinės veiklos skaidrumą

Priemonės

Vykdytojai

Įvykdymo laikas

Laukiami rezultatai

Vertinimo kriterijai

1. Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) priėmus Lobistinės veiklos ir poveikio teisės aktų leidybai įstatymą, parengti ir patvirtinti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos lobistų etikos kodeksą.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

Nacionalinė lobistų asociacija

Ne vėliau kaip per 6 mėnesius priėmus Lobistinės veiklos ir poveikio teisės aktų leidybai įstatymą, jeigu įstatymu nebus nustatyti kiti terminai.

Efektyvesnis lobistinės veiklos reglamentavimas ir sumažinta neteisėta verslo struktūrų įtaka sprendimų priėmimui. Numatytos realios teisinio poveikio priemonės už Lobistinės veiklos etikos kodekso pažeidimus.

Parengtas ir patvirtintas naujos redakcijos Lobistų etikos kodeksas.

2. Stebėti ir vertinti Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimą ir prireikus teikti siūlymus dėl politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės mechanizmo Lietuvoje tobulinimo.

Teisingumo ministerija

Vyriausioji rinkimų komisija

Nuolat

Skaidresnis politinių kampanijų finansavimo procesas, bus stebima ir vertinama, ar Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo teisinės nuostatos yra efektyviai įgyvendinamos, ar šis įgyvendinimas atitinka minėto įstatymo paskirtį.

Parengti ir patvirtinti teisės aktai.

3. Parengti Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo Vyriausioji rinkimų komisija būtų įpareigota finansinės apskaitos žiniaraščių duomenis, politinių partijų ir politinės kampanijos dalyvių banko ir specialių banko (naudojamų politinei kampanijai) sąskaitų (turinčių specialias žymas) išrašus skelbti savo tinklalapyje.

Vyriausioji rinkimų komisija

Teisingumo ministerija

2009 m. II ketv.

Skaidresnis politinių kampanijų finansavimo procesas.

Tai palengvintų nuostatos, kad politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvius finansuoti per trečiuosius asmenis draudžiama, įgyvendinimą.

Parengti ir patvirtinti teisės aktai.

Įdiegta skelbimų sistema Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje.

UŽDAVINIO VERTINIMO KRITERIJAI:

· pateiktų ir priimtų rekomendacijų, kaip tobulinti politinės veiklos kontrolės sistemą, skaičiaus santykis;

· nustatytų korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų, susijusių su politine veikla, skaičiaus pokytis;

· nustatytų Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimų skaičiaus pokytis;

· gyventojų nuomonės apie politinės veiklos skaidrumą pokytis.

2 UŽDAVINYS

Tobulinti teisėkūros procesą, įdiegiant antikorupcinius saugiklius

Priemonės

Vykdytojai

Įvykdymo laikas

Laukiami rezultatai

Vertinimo kriterijai

4. Seimui priėmus Lietuvos Respublikos teisėkūros proceso pagrindų įstatymą, parengti įstatymų projektų rengimo metodiką.

Teisingumo ministerija

Iki Lietuvos Respublikos teisėkūros proceso pagrindų įstatymo įsigaliojimo, jeigu įstatyme nebus nustatyti kiti terminai.

Korupcijos tikimybės sumažėjimas rengiant, derinant ir priimant teisės aktus. Priemonės įgyvendinimas užtikrins, kad rengiant, derinant ir priimant teisės aktus bus siekiama įtvirtinti tokias teisines nuostatas, kurios sudarys prielaidas sumažinti korupcijos tikimybę reguliuojamuose visuomeniniuose santykiuose.

Parengta ir patvirtinta įstatymų projektų rengimo metodika.

5. parengti teisės aktų ir viešųjų investicinių projektų, kai iš investavimo objekto numatoma gauti pelno (pajamų) sąnaudų ir naudos analizės metodikas.

Finansų ministerija Teisingumo ministerija

Valstybės kontrolė

2009 m. IV ketv.

Parengtos ir priimtos teisės aktų ir viešųjų investicinių projektų, kaip iš investavimo objekto numatoma gauti pelno (pajamų), sąnaudų ir naudos analizės metodikos.

6. Seimui priėmus Lietuvos Respublikos teisėkūros proceso pagrindų įstatymą, parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų rengimo metodiką.

Teisingumo ministerija

Iki Lietuvos Respublikos teisėkūros proceso pagrindų įstatymo įsigaliojimo, jeigu įstatyme nebus nustatyti kiti terminai.

Korupcijos tikimybės sumažėjimas rengiant, derinant ir priimant teisės aktus.

Parengta ir Vyriausybės patvirtinta nutarimų rengimo metodika.

7. Seimui priėmus Lietuvos Respublikos teisėkūros proceso pagrindų įstatymą, parengti teisės aktų stebėsenos metodiką.

Teisingumo ministerija

Iki Lietuvos Respublikos teisėkūros proceso pagrindų įstatymo įsigaliojimo, jeigu įstatyme nebus nustatyti kiti terminai.

Nuolatinis teisinio reguliavimo efektyvumo ir poveikio atitinkamoms visuomenės gyvenimo sritims vertinimas, mažinantis korupcijos pasireiškimo tikimybę.

Parengta ir Vyriausybės patvirtinta teisės aktų stebėsenos metodika.

8. Išnagrinėti valstybės ir savivaldybių įstaigų vidaus auditą reglamentuojančius teisės aktus ir parengti jų pakeitimo ir papildymo projektus dėl vidaus audito tarnybų funkcijų papildymo privalomu korupcijos rizikos vertinimu.

Finansų ministerija

2009 m. I ketv.

Užtikrinta privaloma korupcijos rizikos vertinimo procedūra.

Vidaus audito tarnybos pavyzdiniai nuostatai papildyti vidaus audito tarnybos atliekama funkcija – korupcijos rizikos vertinimu.

UŽDAVINIO VERTINIMO KRITERIJAI:

parengtų ir priimtų teisės aktų skaičiaus santykis;
korupcijos paplitimo masto požiūriu įvertintų teisės aktų ir jų projektų skaičiaus pokytis;
galiojančių teisės aktų ir jų projektų antikorupcinio vertinimo skaičiaus pokytis.

3 UŽDAVINYS

TOBULINTI (SUPAPRASTINTI) ADMINISTRACINIŲ IR VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ TEIKIMO IR ADMINISTRAVIMO PROCEDŪRAS DIDINANT JŲ SKAIDRUMĄ IR EFEKTYVUMĄ, Mažinti administracinę naštą verslui ir fiziniams asmenims

Priemonės

Vykdytojai

Įvykdymo laikas

Laukiami rezultatai

Vertinimo kriterijai

3. 1. Vieno langelio principo įgyvendinimo srityje

9. Parengti Prekių importo, eksporto ir tranzito formalumų atlikimo tvarkos pertvarkymo pagal vieno langelio principą priemonių plano projektą.

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos

2009 m.

I ketv.

Įgyvendinus priemonių plane numatytas priemones ir pertvarkius prekių importo, eksporto ir tranzito formalumų atlikimo tvarką, bus sudaryta galimybė asmenims pateikti visą formalumams atlikti reikalingą informaciją bei dokumentus tik vieną kartą ir vienai institucijai, atliekančiai vieno langelio vaidmenį (sumažės fizinių kontaktų skaičius), sumažės korupcijos pasireiškimo rizika.

Prekių importo, eksporto ir tranzito formalumų atlikimo tvarkos pertvarkymo pagal vieno langelio principą priemonių plano projektas pateiktas tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

10. Sumažinti į valstybės ir savivaldybių įstaigas besikreipiančių asmenų kontaktų su įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai) skaičių, supaprastinant leidimų, licencijų, pažymų ir kitų dokumentų išdavimo tvarką.

Visos valstybės ir savivaldybių įstaigos, išduodančios leidimus ir licencijas

2009 m.

I ketv.

Atsisakyta nereikalingų ir neefektyvių kontrolės formų.

Paslaugos atlikimo laikas. Besikreipiančių asmenų kontaktų su darbuotojais skaičius.

11. Parengti pagal vieno langelio principą administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo valstybės ir savivaldybių įstaigose metodiką.

Vidaus reikalų ministerija

2009 m.

III ketv.

Naudojant informacines technologijas, bus supaprastintas administracinių ir viešųjų paslaugų teikimas ir sumažės korupcijos pasireiškimo galimybės (pareiškėjui nebereikės rinkti pažymų, kuriomis iš esmės patvirtinama kitų valstybės institucijų turima informacija).

Parengta ir patvirtinta administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo valstybės ir savivaldybių įstaigose metodika.

3.2. Elektroninės valdžios (valstybės) nuostatų įgyvendinimo srityje

12. Plėsti elektroninio deklaravimo sistemą.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

2009 m.

I ketv.

Mažinamas tiesioginių kontaktų su darbuotojais skaičius ir asmenų įtaka muitinės priimamiems sprendimams.

Dokumentų, pateiktų elektroniniu būdu, skaičiaus santykinės reikšmės su bendru pateiktų dokumentų skaičiumi didėjimas.

13. Didinti Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroniniu būdu teikiamų paslaugų skaičių.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos

2009 m.

I ketv.

Išplėtojus mokėtojų teikiamų dokumentų (ne vien deklaracijų) priėmimą elektroniniu būdu, vengiant mokėtojų ir apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų darbuotojų tiesioginių kontaktų, bus sumažinta korupcijos pasireiškimo tikimybė.

Realus sistemos funkcionavimas.

14. Apskričių viršininkų administracijų interneto svetainėse skelbti patvirtintus sąrašus asmenų, kuriems pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą žemės reformos žemėtvarkos projektuose bus projektuojami žemės sklypai, ir apskričių viršininkų administracijų Žemės tvarkymo departamentų teritorinių žemėtvarkos skyrių vedėjų patvirtintus sąrašus asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuoti ir patvirtinti žemės sklypai numatomi ženklinti vietovėje.

Apskričių viršininkai

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

2009 m.

II ketv.

Didesnis žemės reformos proceso skaidrumas ir viešumas.

Mažesnės korupcijos pasireiškimo galimybės žemės reformą administruojančiose ir vykdančiose grandyse.

Apskričių viršininkų administracijų interneto svetainėse paskelbti ir sistemingai atnaujinti pretendentų gauti žemės rengiamų kadastro vietovių žemėtvarkos projektų teritorijose sąrašai ir asmenų, kuriems žemėtvarkos projektuose suprojektuoti ir patvirtinti žemės sklypai numatomi ženklinti vietovėje, sąrašai užtikrina didesnį žemės reformos proceso skaidrumą ir viešumą bei mažesnes korupcijos pasireiškimo galimybes.

15. Apskričių viršininkų administracijų interneto svetainėse skelbti grafinę ir tekstinę informaciją apie rajonų (savivaldybių) kadastro vietovių teritorijose esančią laisvą valstybinę žemę ir apie žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo eigą.

Apskričių viršininkai

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

2009 m.

II ketv.

Gerokai didesnis skaidrumas ir viešumas.

Galimybė visiems pageidaujantiems susipažinti su žemės grąžinimo ar įsigijimo nuosavybėn galimybėmis ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo eiga.

Apskričių viršininkų administracijų interneto svetainėse grafinės ir tekstinės informacijos pateikimas apie kadastro vietovėse nustatytus laisvos valstybinės žemės plotus ir aktualios informacijos apie žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą pateikimas suteikia galimybę visiems pageidaujantiems susipažinti su šia informacija.

3.3. Muitų srityje

16. Pasirengti įdiegti kokybės vadybos sistemą Lietuvos Respublikos muitinėje.

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos

2009 m.

IV ketv. Sertifikuoti Lietuvos Respublikos muitinės kokybės vadybos sistemą numatoma 2010 m.

IV ketv.

Nustatytų Lietuvos Respublikos muitinės veiklos procesų pagrindu sprendžiami funkcijų dubliavimo, aiškaus atsakomybės ir įgaliojimų paskirstymo ir veiklos skaidrumo klausimai.

Atliktas ikisertifikacinis Lietuvos Respublikos muitinės kokybės vadybos sistemos auditas pagal Lietuvos standarto LST EN ISO 9001:2001 reikalavimus.

3.4. Sveikatos priežiūros srityje

17. Pakeisti Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų nustatymo metodiką užtikrinant objektyvesnį šių paslaugų kainų skaičiavimą.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos

2009 m.

IV ketv.

Patobulinus bazinių kainų skaičiavimo metodiką, asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, bazinių kainų skaičiavimas bus skaidrus ir pagrįstas objektyviais duomenimis, atitiks šiuo metu galiojančius teisės aktus.

Pakeista Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų nustatymo metodika.

18. Sukurti ir pradėti diegti kompiuterinę nustatyto sąrašo vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, skirtų ligonių gydymui stacionare, perkamų asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kainų ir kiekio stebėsenos sistemą.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos

2009 m.

IV ketv.

Valstybinė ligonių kasa pradės gauti informaciją apie vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, skirtų ligonių gydymui stacionare, pirkimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, SDF biudžeto lėšomis, kiekį ir kainas.

Veikianti kompiuterinė stebėsenos sistema.

19. Parengti teisės aktų, reglamentuojančių centralizuotą nustatyto sąrašo vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, skirtų ligonių gydymui stacionare, pirkimą, projektus.

Juos patvirtinus, įdiegti centralizuotą nustatyto sąrašo vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, skirtų ligonių gydymui stacionare asmens sveikatos priežiūros įstaigose, pirkimą.

Sveikatos apsaugos ministerija

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos

2009 m.

III ketv.

2010 m.

I ketv.

Skaidrus vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, skirtų ligonių gydymui stacionare, pirkimo organizavimas.

Būtų užtikrintas vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių pirkimo skaidrumas.

Priimtas teisės aktas.

Sukurta ir veikianti duomenų bazė.

Sukurta ir įdiegta centralizuota pirkimų sistema.

20. Parengti teisės aktų pakeitimus, būtinus tobulinant medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo tvarką.

Sveikatos apsaugos ministerija

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos

2009 m.

III ketv.

Skaidrus lėšų reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugoms teikti skyrimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms;

prioritetinių indikacijų privalomai reabilitacijai nustatymas;

reabilitacijos trukmės optimizavimas, pacientų informavimo apie laisvų vietų buvimą reabilitacijos paslaugas teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose sistemos sukūrimas.

Parengti ir priimti būtini teisės aktų pakeitimai.

21. Patobulinti vaistų įrašymo į kompensuojamųjų vaistų sąrašus tvarką ir kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyno sudarymo tvarką.

Sveikatos apsaugos ministerija

2009 m.

I ketv.

Objektyvesnis ir skaidresnis vaistų įrašymo į kompensuojamųjų vaistų sąrašus ir kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyno sudarymo procesas.

Patobulinta vaistų įrašymo į kompensuojamųjų vaistų sąrašus tvarka ir kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyno sudarymo tvarka.

22. Atlikti visuomenės sveikatos priežiūros sričių temines korupcijos prevencijos analizes ir nustatyti taisytinų teisės aktų skaičių.

Nustačius nepakankamai reglamentuojamas sritis, parengti teisės aktus, kuriuose būtų nustatyti objektyvūs, vienodi sveikatos saugos kriterijai ir jų kontrolės mechanizmas.

Sveikatos apsaugos ministerija

2009 m.

III ketv.

2010 m.

IV ketv.

Bus nustatyta probleminės visuomenės sveikatos priežiūros sritys ir tobulintinų teisės aktų tobulinimo planas (grafikas).

Patobulinus esamus ir parengus trūkstamus teisės aktus, bus atsisakyta daugelio ekspertizių, sumažės tikrintojų diskrecija ir didžiąją dalį tikrinimo rezultatų bus galima patikrinti pagal nustatytus vienodus kriterijus. Visuomenės sveikatos saugos įvertinimas taps skaidresnis ir objektyvesnis.

Parengti ir priimti teisės aktų pakeitimai.

3.5. Statybų srityje

23. Sukurti ir įdiegti apskričių viršininkų administracijų, savivaldybių interneto tinklalapyje puslapius, kuriuose būtų pateikiama informacija apie apskrities teritorijos planavimo procesą nurodant institucijas, fizinius ir juridinius asmenis, pateikusius teritorijų planavimo dokumentus, apskrities viršininko administracijoje patikrintus teritorijų planavimo dokumentus ir priimtas išvadas ir teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimą apskrities savivaldybių tarybose, taip pat duomenis apie statybos techninių reglamentų pažeidėjus, dėl jų priimtus sprendimus.

Apskričių viršininkai

Savivaldybės

Nuo 2009 m.

I ketv. nuolat

Bus sukurta skaidri visuomenės informavimo sistema apie rengiamus ir parengtus apskrities ir savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentus.

Sumažės korupcijos pasireiškimų statybos srityje, padidės skaidrumas, sunkiau bus slėpti pažeidimus.

Įdiegta visuomenės informavimo sistema.

24. Parengti ir įgyvendinti antikorupcinę programą dėl leidimų statinių statybai išdavimo ir statinių statybos valstybinės priežiūros.

Aplinkos ministerija

2009 m.

IV ketv.

Sudaromos prielaidos veiksmingai kovai su piktnaudžiavimais leidimų statinių statybai išdavimo ir statinių statybos valstybinės priežiūros srityje.

Parengta ir patvirtinta veiksminga antikorupcinė programa.

Įgyvendintos antikorupcinės programos priemonės.

3.6. Aplinkos valdymo srityje

25. Įgyvendinti antikorupcinę Aplinkos projektų valdymo agentūros programą atsižvelgiant į „Transparency International“ siūlymus.

Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

2009 m.

II ketv.

Atskleistos ir pašalintos galimos korupcijos priežastys; panaikintos prielaidos, kurios sudaro sąlygas tarnautojams piktnaudžiauti.

Įgyvendinta Kovos su korupcija programa; įgyvendintos Programoje numatytos korupcijos prevencijos priemonės.

26. Išanalizuoti teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimą, ir parengti jų pakeitimų ir papildymų projektus siekiant sumažinti korupcijos pasireiškimo galimybes.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Apskričių viršininkai

2009 m.

II ketv.

Sumažėjusios korupcijos apraiškų galimybės grąžinant piliečiams žemę, mišką ir vandens telkinius.

Priimti būtini teisės aktų pakeitimo ir (ar) papildymo projektai.

27. Padaryti neatlygintinai prieinamą visuomenei elektroninį Lietuvos teritorijos žemėlapį, kuriame aiškiai būtų matoma žemės paskirtis (žemės ūkio, miškų ūkio, konservacinės paskirties, vandens ūkio ir kitos paskirties žemė) ir priklausomybė (privati, valstybinė, bendroji dalinė nuosavybė).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

VĮ Registrų centras

2009 m.

IV ketv.

Padidėjęs viešumas ir visuomenės informavimas. Sumažėjusios korupcijos apraiškų galimybės grąžinant piliečiams žemę, mišką ir vandens telkinius.

Veikianti elektroninio Lietuvos teritorijos žemėlapio sistema.

3.7. Viešųjų pirkimų srityje

28. Atlikti viešųjų pirkimų srityje vykdomų procesų analizę ir nustatyti neigiamus veiksnius, kurie sudaro galimybes valstybės tarnautojų piktnaudžiavimui.

Ūkio ministerija

Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m.

II ketv.

Nustatytos rizikos vykdant viešųjų pirkimų procedūras.

Atlikta aplinkos analizė ir nustatyta rizika.

Parengti ir priimti teisės aktai.

29. Parengti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo ir plėtros strategiją.

Ūkio ministerija

2009 m.

I ketv.

Suformuluoti viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo ir plėtros 2009–2013 m. strategijos tobulinimo ir plėtros tikslai ir uždaviniai, nustatytos priemonės, kurias įgyvendinus būtų užtikrintas efektyvus ir skaidrus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų sistemos funkcionavimas.

Parengta ir patvirtinta strategija.

Patobulintas viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas, sumažintos korupcijos, vykdant viešuosius pirkimus, pasireiškimo galimybės ir kitų nuostatų įgyvendinimas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų sistemos dalyvių veikloje.

30. Parengti teisės aktų pakeitimus, nustatant pareigą perkančiajai organizacijai arba kai perkančioji organizacija neturi savo internetinio puslapio, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje viešai skelbti informaciją apie sudarytas pirkimo sutartis: dalyviai, nugalėtojas (firmos pavadinimas, rekvizitai, vadovų pavardės), kaina ir konkrečios prekės (paslaugos), kriterijai, kuriais remiantis buvo pripažintas nugalėtojas (išskyrus duomenis apie atliktus mažos vertės pirkimus, kai pagal preliminarias sutartis sudaromos pagrindinės pirkimo sutartys, taip pat komunalinio sektoriaus perkančiųjų organizacijų supaprastintus pirkimus).

Ūkio ministerija

Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m.

III ketv.

Siekiama padidinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir nešališkumą.

Parengti ir patvirtinti teisės aktai.

3.8. Administracinių ir viešųjų paslaugų administravimo srityje

31. Numatyti ir įgyvendinti priemones visuomenės informuotumui apie viešojo administravimo procedūras, valstybės ir savivaldybių įstaigų veiklą, teikiamas paslaugas didinti.

Valstybės ir savivaldybių įstaigos

2009 m.

I ketv.

Padidėjęs visuomenės informuotumas apie viešojo administravimo procedūras, valstybės ir savivaldybių įstaigų veiklą, teikiamas paslaugas.

Įgyvendintų priemonių skaičius.

32. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ projektą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2009 m.

I ketv.

Bus išvengta korupcijos priimant sprendimus dėl licencijų išdavimo nustačius skaidrią, veiksmingą ir viešą licencijų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, panaikinimo, priežiūros ir licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi kontrolės tvarką.

Parengtos ir priimtos Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisyklės.

33. Išnagrinėti asmenų, dalyvaujančių žemėtvarkos procedūrose, privačių interesų deklaravimo galimybes.

Specialiųjų tyrimų tarnyba

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

Vidaus reikalų ministerija

Žemės ūkio ministerija Apskričių viršininkai

2009 m.

III ketv.

Skaidresnės žemėtvarkos procedūros.

Išanalizuotos teisinės galimybės užkirsti kelią asmenims, dalyvaujantiems žemėtvarkos procedūrose, pažeidžiant tikrų savininkų teises, sudaryti savanaudiškus sandorius dėl žemės.

Parengta išvada.

UŽDAVINIO VERTINIMO KRITERIJAI:

· pasitikėjimo valstybės valdymo institucijomis rodiklių didėjimas;

· valstybės teikiamų paslaugų kokybės pagerėjimas (gyventojų nuomonė);

· valstybės teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės pagerėjimas (gyventojų nuomonė);

· administracinės naštos verslui ir fiziniams subjektams sumažėjimas;

· supaprastintų administracinių procedūrų (procedūrų terminų, tiesioginių kontaktų su sprendimus priimančiais valstybės tarnautojais, reikalaujamų pateikti dokumentų ir pan.) skaičius;

· įstaigų, kuriose įdiegtas ne žemesnis nei antras elektroninės valdžios paslaugos lygmuo, skaičiaus pokytis.

4 UŽDAVINYS

Tobulinti valstybės tarnautojų atrankos, karjeros, mokymo ir tarnybinės veiklos vertinimo sistemą

Priemonės

Vykdytojai

Įvykdymo laikas

Laukiami rezultatai

Vertinimo kriterijai

34. Parengti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo elgesio kodekso projektą.

Vidaus reikalų ministerija

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

Teisingumo ministerija

Specialiųjų tyrimų tarnyba

2009 m.

II ketv.

Apibrėžti antikorupcines nuostatas ir teisines atsakomybės priemones, suderintas su tarnybos santykius ir interesų konfliktų prevenciją nustatančių įstatymų normomis.

Parengti ir priimti teisės aktai.

35. Seimui priėmus Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų elgesio kodeksą, parengti įgyvendinamuosius teisės aktus.

Vidaus reikalų ministerija

Iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų elgesio kodekso įsigaliojimo, jeigu įstatyme nebus nustatyti kiti terminai.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų tarnybinės etikos normų laikymasis valstybės tarnyboje.

Parengti ir priimti teisės aktai.

36. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo bei kitų teisės aktų projektus, reglamentuojančius didžiausią politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičių ir nustatančius jiems privalomus kvalifikacinius ir kitus reikalavimus.

Vidaus reikalų ministerija

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

Teisingumo ministerija

Specialiųjų tyrimų tarnyba

Ūkio ministerija

2009 m.

III ketv.

Į kokybę orientuota ministrų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų ir kitų tarnautojų veikla.

Parengti ir priimti teisės aktai.

37. Parengti teisės aktų pakeitimo ir papildymo projektus, siekiant viešai skelbti informaciją apie valstybės tarnautojų gautus paskatinimus ir jiems skirtas tarnybines nuobaudas.

Vidaus reikalų ministerija

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

2009 m.

II ketv.

Skaidri ir atvira valstybės tarnautojų veikla, užtikrinta pažeidimų tarnyboje prevencija ir tarnautojų atsakomybė.

Parengti ir priimti teisės aktai.

UŽDAVINIO VERTINIMO KRITERIJAI:

Valstybės tarnautojų elgesio kodekso nuostatų pažeidimų skaičiaus pokytis;
skaičius institucijų, kuriose įdiegta valstybės tarnautojų elgesio rizikos vertinimo sistema;
institucijų, kuriose įdiegta visuomenės informavimo sistema apie valstybės tarnautojų gautus paskatinimus ir jiems skirtas tarnybines nuobaudas, skaičiaus pokytis.

5 UŽDAVINYS

Sukurti veiksmingą nepagrįsto valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų praturtėjimo kontrolės sistemą

Priemonės

Vykdytojai

Įvykdymo laikas

Laukiami rezultatai

Vertinimo kriterijai

38. Parengti ir teikti Seimui svarstyti ir tvirtinti Valstybės tarnyboje dirbančių asmenų turto, pajamų ir privačių interesų viešumo (viešinimo) koncepciją.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos

Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

Specialiųjų tyrimų tarnyba

2009 m.

II ketv.

Įvertinta ir atnaujinta valstybės tarnyboje dirbančių asmenų turto, pajamų ir privačių interesų viešo skelbimo galimybė.

Parengta ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikta koncepcija.

39. Didinti elektroninio deklaravimo sistemos sąveiką su kitų institucijų elektroninėmis sistemomis.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos

2009 m.

IV ketv.

Tolesnė Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinės sistemos duomenų integracija, siekiant informacinės sistemos interoperabilumo (sąveika su kitų institucijų elektroninėmis sistemomis) su kitų e. valdžios institucijų sistemomis, pagerins institucijų bendradarbiavimą antikorupcinėje veikloje.

Išorinės sąsajos su Valstybinėje mokesčių inspekcijoje diegiama Mokesčių apskaitos informacine sistema, kuri sudarys galimybę keistis duomenimis apie grąžinamas permokas ir kitais duomenimis, reikalingais priimti sprendimus dėl juridinių asmenų, sukūrimas.

Realus informacinės sistemos funkcionavimas.

UŽDAVINIO VERTINIMO KRITERIJAI:

· sukurtas teisinis pagrindas nepagrįsto praturtėjimo kontrolės sistemos įgyvendinimui;

· valstybės tarnyboje dirbančių asmenų viešųjų ir privačių interesų pažeidimų atvejų skaičiaus pokytis;

· asmenų, nepateikusių privalomos turto deklaracijos, skaičiaus pokytis.

6 UŽDAVINYS

STIPRINTI SUBJEKTŲ, VYKDANČIŲ KORUPCIJOS PREVENCIJOS FUNKCIJAS, PAJĖGUMUS

Priemonės

Vykdytojai

Įvykdymo laikas

Laukiami rezultatai

Vertinimo kriterijai

40. Pagal Lietuvos viešojo administravimo instituto parengtą programą organizuoti valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų, atsakingų už institucinių antikorupcinių programų įgyvendinimą, mokymus.

Vidaus reikalų ministerija

Teisingumo ministerija

Lietuvos viešojo administravimo institutas

Kasmet

Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojai šioje srityje turės daugiau žinių.

Mokymus išklausiusių valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų skaičius.

Mokymų valandų skaičius, tenkantis vienam mokymus išklausiusiam tarnautojui.

41. Pagal Lietuvos viešojo administravimo instituto parengtą programą organizuoti valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų mokymus dėl teisės aktų projektų vertinimo korupcijos srityje.

Vidaus reikalų ministerija

Teisingumo ministerija

Lietuvos viešojo administravimo institutas

Kasmet

Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojai šioje srityje turės daugiau žinių.

Mokymus išklausiusių valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų skaičius.

Mokymų valandų skaičius, tenkantis vienam mokymus išklausiusiam tarnautojui.

42. Parengti ir įgyvendinti antikorupcinio švietimo programą savivaldybių administracijų ir kitų savivaldybių administravimo subjektų darbuotojams.

Vidaus reikalų ministerija

Specialiųjų tyrimų tarnyba

Lietuvos savivaldybių asociacija

2009 m.

II ketv.

Padidės savivaldybių įstaigų darbuotojų antikorupcinis sąmoningumas.

Surengtų paskaitų ar seminarų skaičius, programos populiarumas, dalyvių atsiliepimai.

43. Organizuoti valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų dėstytojų, kurie dėsto pagal antikorupcinio švietimo ir profesinės etikos mokymo programas, mokymus.

Vidaus reikalų ministerija

Lietuvos viešojo administravimo institutas

Specialiųjų tyrimų tarnyba

Kasmet

Sukurta sklandžiai veikianti valstybės tarnautojų antikorupcinio švietimo sistema.

Pagal parengtas programas valstybinių ir savivaldybių kvalifikacijos tobulinimo įstaigų dėstytojai bus apmokyti vesti antikorupcinės ir profesinės etikos mokymus.

Parengtų dėstytojų skaičius.

UŽDAVINIO VERTINIMO KRITERIJAI:

mokymus išklausiusių valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų skaičius;
surengtų paskaitų ar seminarų skaičius;
mokymų valandų skaičius, tenkantis vienam mokymus išklausiusiam tarnautojui;
parengtų dėstytojų skaičius;
atliktų visuomenės nuomonės dėl korupcijos sociologinių tyrimų rezultatai.

II. KORUPCINIO POBŪDŽIO TEISĖS PAŽEIDIMŲ TYRIMAS


KORUPCINIO POBŪDŽIO TEISĖS PAŽEIDIMŲ TYRIMO TIKSLAS – užtikrinti greitą ir išsamų korupcinio pobūdžio TEISĖS PAŽEIDIMŲ atskleidimą ir tyrimą, garantuojant pažeidėjo atsakomybės neišvengiamumą
1 UŽDAVINYS tobulinti teisės aktus, nustatančius atsakomybę už korupciniO POBŪDŽIO teisės pažeidimus iR regLAMENTuojančius jų atskleidimą ir tyrimą
Priemonės	Vykdytojai	Įvykdymo laikas		Laukiami rezultatai		Vertinimo kriterijai
44. Tobulinti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintą valstybės tarnautojo ir jam prilyginamo asmens sampratą, siekiant užtikrinti sisteminį teisės normų suderinamumą.	Teisingumo ministerija Vidaus reikalų ministerija Specialiųjų tyrimų tarnyba Generalinė prokuratūra	2009 m. II ketv.		Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse bus patikslinti nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams subjekto požymiai, bus užtikrintas sisteminis teisės normų suderinamumas.		Parengtas įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
45. Išanalizuoti galimybes įpareigoti korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis įtariamus asmenis pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą ir patraukti atsakomybėn asmenis, kurių turtas nesutampa su deklaruojamu.	Teisingumo ministerija Generalinė prokuratūra Specialiųjų tyrimų tarnyba Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos	2009 m. III ketv.		Sukurti teisinį mechanizmą, suteikiantį galimybę laiku įpareigoti korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis įtariamus asmenis pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą ir patraukti atsakomybėn asmenis, kurių turtas nesutampa su deklaruojamu.		Išanalizuotas ir pateiktas vertinimas dėl galimybių įpareigoti korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis įtariamus asmenis pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą ir patraukti atsakomybėn asmenis, kurių turtas nesutampa su deklaruojamu.
46. Parengti įstatymų projektus, nustatančius išplėstinio turto konfiskavimo galimybę.	Specialiųjų tyrimų tarnyba Vidaus reikalų ministerija Teisingumo ministerija Generalinė prokuratūra	2009 m. IV ketv.		Nusikalstamu būdu gautos naudos ir iš nusikaltimų įgyto turto konfiskavimas, įgyvendinant 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo (OL, 2005, L 68, p. 49–51). Įgyvendintos nuostatos dėl turto konfiskavimo, kai: a) turtas buvo įgytas iš nuteisto asmens nusikalstamos veikos laikotarpiu prieš nuteisimą; b) turto vertė yra neproporcinga nuteisto asmens teisėtoms pajamoms ir teismas, remdamasis konkrečiais faktais, yra visiškai įsitikinęs, kad svarstomas turtas buvo įsigytas iš šio nuteisto asmens nusikalstamos veikos.		Parengti ir pateikti Seimui teisės aktų projektai.
47. Išanalizuoti teisinę situaciją ir esant tikslingumui parengti įstatymų projektus siekiant, kad operatyvinės veiklos subjektai, įstatymų nustatyta tvarka gavę teismo sankciją, turėtų teisę slapta kontroliuoti tyrimo objektų banko sąskaitas.	Teisingumo ministerija Generalinė prokuratūra Specialiųjų tyrimų tarnyba Valstybės saugumo departamentas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos	2009 m. II ketv.		Laiku gauti informaciją apie tyrimo objektų bankines operacijas, greičiau ir išsamiau ištirti korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus.		Parengta studija.
48. Parengti teisės aktų projektus, kurie reglamentuotų duomenų apie akcininkus ir jų turimas akcijas kaupimo pagrindus, nustatyti duomenų bazės tvarkytoją, kaupiamus duomenis, duomenų atnaujinimo tvarką, duomenis teikiančius asmenis ir duomenis naudojančias institucijas.	Teisingumo ministerija Ūkio ministerija Specialiųjų tyrimų tarnyba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos Valstybės saugumo departamentas Vertybinių popierių komisija	2009 m. IV ketv.		Sudaryti teisines prielaidas informacijai apie akcininkus kaupti, sudaryti sąlygas patikrinti valstybės tarnautojų privačių interesų deklaracijų duomenų teisingumą ir užkirsti kelią interesų konfliktų pasireiškimams, taip pat palengvinti nusikalstamų veikų tyrimą.		Parengti ir pateikti Seimui teisės aktų projektai.
49. Įvertinti teisės aktų, reglamentuojančių pareiškėjų, pranešusių apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, apsaugą, taikymo problemas ir pateikti pasiūlymus dėl apsaugos efektyvumo didinimo.	Specialiųjų tyrimų tarnyba Teisingumo ministerija Vidaus reikalų ministerija Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2010 m. II ketv.		Atliktos analizės metu bus nustatyta pareiškėjų, pranešusių apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, apsaugos teisinė situacija ir pateikti pasiūlymai konkretiems teisės aktams keisti.		Išanalizuotas ir pateiktas vertinimas dėl teisės aktų, reglamentuojančių pareiškėjų, pranešusių apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, apsaugą, taikymo problemų.
50. Nustatyti aiškią ir skaidrią bylų paskirstymo teisėjams tvarką naudojant šiuolaikines informacines technologijas.	Teisėjų taryba Nacionalinė teismų administracija Teisingumo ministerija	2009 m. I ketv.		Skaidrus bylų paskirstymo mechanizmas (įdiegta bylų paskirstymo sistema, pagal kurią asmuo, atsakingas už bylų paskirstymą, nežinos, kuriam teisėjui kokią skiria bylą).		Parengtos ir patvirtintos Bylų paskirstymo naudojant informacines technologijas taisyklės.
51. Išnagrinėti tikslingumą ir teisines galimybes dėl visuomenės atstovų (tarėjų) instituto teismuose įsteigimo.	Teisingumo ministerija Teisėjų taryba	2009 m. IV ketv.		Bus išnagrinėta teisinė situacija, ekonominis pagrįstumas ir tikslingumas dėl tarėjų instituto teismuose atsiradimo. Tikėtina, kad atsiradus šiam institutui teismų veikla taps skaidresnė, padidės viešumas ir pasitikėjimas teismais.		Parengta studija.
UŽDAVINIO VERTINIMO KRITERIJAI: · parengtų ir priimtų teisės aktų pakeitimų skaičiaus santykis; · korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų atskleidimo ir tyrimo efektyvumo padidėjimas (sąnaudų mažėjimas – ikiteisminio tyrimo terminas, išnagrinėtų baudžiamųjų bylų skaičius, bylų nagrinėjimo teismo išlaidos); · turto konfiskavimo atvejų skaičius ir konfiskuoto turto dydžiai.
2 UŽDAVINYS stiprinti subjektų, tiriančių korupciniO POBŪDŽIO teisės pažeidimus, pajėgumus ir veiksmingumą, gerinti bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą
Priemonės	Vykdytojai		Įvykdymo laikas		Laukiami rezultatai		Vertinimo kriterijai
52. Sukurti ir įdiegti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas atskleidžiančių, tiriančių ir nagrinėjančių ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų, prokurorų ir teisėjų tarpinstitucinę kvalifikacijos kėlimo programą.	Specialiųjų tyrimų tarnyba Korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas tiriantys ir nagrinėjantys subjektai		Nuolat		Sistemingas ir nenutrūkstamas mokymo bei kvalifikacijos kėlimo procesas sudarys prielaidas tinkamam teisės aktų, teisinės praktikos taikymui, pagerins korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų išaiškinimą, ištyrimą ir baudžiamojo persekiojimo veiksmingumą. Tarpinstitucinė kvalifikacijos kėlimo programa padės teisėsaugos institucijų pareigūnams ir teisėjams vienodai suprasti teisės aktus, juos taikyti ir vertinti įrodymus.		Veikianti kvalifikacijos kėlimo programa. Dalyvavusių kvalifikacijos kėlimo kursuose ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo teisėjų ir teisėjų skaičius. Vidutinis mokymui skirtų valandų skaičius, tenkantis vienam darbuotojui.
53. Išanalizuoti teisinį mechanizmą, suteikiantį galimybę korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas tiriančioms teisėsaugos institucijoms keistis jų funkcijoms vykdyti reikalingais duomenimis ir (ar) informacija su Europos policijos biuru ir Europos Sąjungos teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose institucija ir, esant poreikiui, šios analizės pagrindu parengti apsikeitimo duomenimis tvarkos pakeitimus.	Generalinė prokuratūra Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos Valstybės kontrolė		2009 m. II ketv.		Bus sudarytos sąlygos keistis informacija apie nusikalstamas veikas, palengvės kelių valstybių teritorijoje daromų nusikalstamų veikų išaiškinimas ir kaltininkų baudžiamasis persekiojimas, pagreitės teisinės pagalbos teikimas, tarptautinių tyrimų koordinavimas ir analitinių Europolo duomenų panaudojimo veiksmingumas.		Parengti ir priimti apsikeitimo duomenimis tvarkos pakeitimai.
UŽDAVINIO VERTINIMO KRITERIJAI: asmenų, tiriančių korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, dalyvavusių kvalifikacijos kėlimo kursuose, skaičiaus didėjimas; vidutinis mokymui skirtų valandų skaičius, tenkantis vienam darbuotojui; tarpinstitucinių tyrimų skaičiaus didėjimas; tarptautinių tyrimų skaičiaus didėjimas; bendrų nacionalinio ir užsienio atstovų ikiteisminio tyrimo grupių skaičius; gaunamos ir teikiamos informacijos kiekis.

III. VISUOMENĖS ANTIKORUPCINIS ŠVIETIMAS


VISUOMENĖS ANTIKORUPCINIO ŠVIETIMO TIKSLAS – supažindinti Lietuvos gyventojus su korupcijos keliamu pavojumi, skatinti juos nesitaikstyti su korupcija, aktyviai su ja kovoti
1 UŽDAVINYS didinti antikorupcinio švietimo sklaidą PASITELKIANT visuomenės informavimo ir kitAS priemonES (susitikimai su visuomene, konkursai ir kita)
Priemonės	Vykdytojai		Įvykdymo laikas		Laukiami rezultatai			Vertinimo kriterijai
54. Sukurti Nacionalinės kovos su korupcija programos interneto svetainę.	Specialiųjų tyrimų tarnyba		2009 m. II ketv.		Užtikrinta informacijos apie Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimą sklaida internete. Sukurtas Nacionalinės kovos su korupcija programos internetinis modulis leis visiems vartotojams matyti informaciją apie priemonių įgyvendinimo eigą, įvykdymo laiką, taip pat suteiks galimybę grupuoti informaciją pagal įvairius parametrus, sudarys prielaidas veiksmingai Programos įgyvendinimo stebėsenai.			Sukurtos interneto svetainės išsamumas, pateikiamos informacijos kokybė, atnaujinimo dažnumas, interneto vartotojų susidomėjimas naująja svetaine.
55. Rengti žurnalistams konkursus dėl geriausių tiriamosios žurnalistikos publikacijų antikorupcijos tema, skelbti rezultatus.	Specialiųjų tyrimų tarnyba Žurnalistų organizacijos		Kasmet		Padidėjęs žurnalistų susidomėjimas antikorupcijos tema, korupcinių veikų paviešinimas ir visuomenės informavimas, pagerėjusi šios tematikos publikacijų kokybė.			Konkurso dalyvių skaičius, pateiktų publikacijų kokybė.
56. Rengti ir skelbti antikorupcinę informaciją TV ir radijo programose.	Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Specialiųjų tyrimų tarnyba Viešoji įstaiga Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras		Kasmet		Padidėjęs visuomenės informuotumas ir sąmoningumas kovos su korupcija srityje.			Reportažų antikorupcijos tema skaičius.
57. Rengti Tarpžinybinės komisijos kovai su korupcija koordinuoti išvažiuojamuosius posėdžius, susitikimus su visuomene.	Tarpžinybinė komisija kovai su korupcija koordinuoti		Kasmet		Padidėjęs visuomenės informuotumas ir sąmoningumas kovos su korupcija srityje.			Posėdžių ir susitikimų skaičius.
58. Parengti ir įgyvendinti antikorupcinio švietimo programą apskričių viršininko administracijų valstybės tarnautojams ir darbuotojams, atliekantiems žemės tvarkymo, kontrolės ir priežiūros funkcijas.	Specialiųjų tyrimų tarnyba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Apskričių viršininkai		2009 m. II ketv.		Sutvirtėjusios valstybės tarnautojų ir darbuotojų, atliekančių žemės tvarkymo, kontrolės ir priežiūros funkcijas apskrityse, antikorupcinės nuostatos.			Parengta ir įgyvendinta programa.
UŽDAVINIO VERTINIMO KRITERIJAI: sukurtos interneto svetainės išsamumas, pateikiamos informacijos kokybė, atnaujinimo dažnumas, interneto vartotojų susidomėjimas naująja svetaine; žurnalistinio konkurso dalyvių skaičius, pateiktų publikacijų kokybė; reportažų su antikorupcine informacija skaičius; apklausos būdu (tiriant 2008–2009 m. laikotarpį) nustatytas vykdytų antikorupcinės informacijos sklaidos priemonių efektyvumas.
2 UŽDAVINYS įdiegti antikorupcinio ugdymo programas švietimo sistemoje
Priemonės		Vykdytojai		Įvykdymo laikas		Laukiami rezultatai	Vertinimo kriterijai
59. Įdiegti parengtas antikorupcinio ugdymo metodines priemones į bendrojo lavinimo ir profesines mokyklas.		Švietimo ir mokslo ministerija Specialiųjų tyrimų tarnyba		2009 m. I ketv.		Padidėjęs moksleivių susidomėjimas ir sąmoningumas antikorupcijos srityje.	Švietimo įstaigų, į kurias tokios priemonės buvo įdiegtos, skaičius.
60. Atnaujinti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programą bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokytojams antikorupcijos srityje.		Švietimo ir mokslo ministerija Specialiųjų tyrimų tarnyba		2009 m. I ketv.		Padidėjusi bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokytojų kompetencija antikorupcijos srityje.	Atnaujinta pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos dalis.
61. Supažindinti pedagogus su antikorupcinio ugdymo programos turiniu ir jos įgyvendinimu ugdymo procese.		Švietimo ir mokslo ministerija Specialiųjų tyrimų tarnyba		2009 m. III ketv.		Padidėjusi pedagogų kompetencija antikorupcijos srityje.	Surengtų seminarų (renginių) ir juose dalyvavusių pedagogų skaičius.
62. Sukurti ir įdiegti sistemą (mechanizmą), kuria dėstytojai būtų skatinami kelti kvalifikaciją antikorupcijos srityje.		Aukštosios mokyklos Specialiųjų tyrimų tarnyba Švietimo ir mokslo ministerija		2009 m. I ketv.		Padidėjusi dėstytojų kompetencija ir kvalifikacija antikorupcijos srityje.	Surengtų kvalifikacijos kėlimo kursų ir juose dalyvavusių dėstytojų skaičius. Sukurtas skatinimo kelti kvalifikaciją antikorupcijos srityje mechanizmas ir nustatyti aiškūs šio mechanizmo kriterijai.
63. Integruoti antikorupcinį ugdymą į aukštųjų mokyklų studijų programas.		Aukštosios mokyklos Švietimo ir mokslo ministerija Specialiųjų tyrimų tarnyba		2009 m. I ketv.		Padidėjęs aukštųjų mokyklų studentų susidomėjimas ir sąmoningumas antikorupcijos srityje.	Aukštųjų mokyklų studijų programų, į kurias toks ugdymas buvo integruotas, skaičius.
64. Surengti mokslinių darbų antikorupcijos tema konkursus aukštųjų mokyklų studentams ir skelbti jų rezultatus.		Švietimo ir mokslo ministerija Aukštosios mokyklos Specialiųjų tyrimų tarnyba Viešoji įstaiga Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras Lietuvos studentų sąjungos		Kasmet		Padidėjęs aukštųjų mokyklų studentų susidomėjimas korupcijos ir kovos su korupcija problema.	Konkursui pateiktų darbų skaičius ir kokybė.
65. Parengti ir siūlyti integruoti antikorupcinio ugdymo programą į sveikatos apsaugos specialistų kvalifikacijos kėlimu užsiimančių universitetinių įstaigų administracijos vadovų kvalifikacijos tobulinimo kursų programą.		Sveikatos apsaugos ministerija		2009 m. I ketv.		Sukurta sklandi sveikatos priežiūros įstaigų administracijos vadovų antikorupcinio švietimo sistema.	Universitetinių įstaigų, į kurias buvo įdiegtos antikorupcinio ugdymo metodinės priemonės, skaičius. Surengtų kvalifikacinių seminarų ir juose dalyvavusių pedagogų skaičius. Surengtų tobulinimosi kursų ir juose dalyvavusių administracijos vadovų skaičius.
66. Surengti antikorupcinio švietimo mokymus Kultūros ministerijos ir kultūros įstaigų darbuotojams.		Kultūros ministerija		2009 m. II ketv.		Padidėjusi kultūros įstaigų darbuotojų kompetencija antikorupcijos srityje.	Surengtų mokymų ir juose dalyvavusių klausytojų skaičius.
UŽDAVINIO VERTINIMO KRITERIJAI: švietimo įstaigų, į kurias buvo įdiegtos antikorupcinio ugdymo metodinės priemonės, skaičius; · surengtų kvalifikacinių seminarų ir juose dalyvavusių pedagogų skaičius; · aukštųjų mokyklų studijų programų, į kurias antikorupcinis ugdymas buvo integruotas, skaičius.

_______________

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Seimas, Nutarimas

Nr. IX-1199 , 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 113-5031 (2002-11-27)

DĖL SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINĖS KOVOS SU KORUPCIJA PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

Lietuvos Respublikos Seimas, Nutarimas

Nr. IX-1696, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 70-3175 (2003-07-16)

DĖL SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS REPUBLIKOS NACIONALINĖS KOVOS SU KORUPCIJA PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

Lietuvos Respublikos Seimas, Nutarimas

Nr. IX-2010, 2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 25-764 (2004-02-14)

DĖL SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS REPUBLIKOS NACIONALINĖS KOVOS SU KORUPCIJA PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

Lietuvos Respublikos Seimas, Nutarimas

Nr. X-486, 2006-01-12, Žin., 2006, Nr. 8-283 (2006-01-21)

DĖL SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINĖS KOVOS SU KORUPCIJA PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

Lietuvos Respublikos Seimas, Nutarimas

Nr. X-1326, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 125-5095 (2007-12-01)

DĖL SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINĖS KOVOS SU KORUPCIJA PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Lietuvos Respublikos Seimas, Nutarimas

Nr. XI-259, 2009-05-14, Žin., 2009, Nr. 60-2346 (2009-05-23)

DĖL SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINĖS KOVOS SU KORUPCIJA PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

Nauja nutarimo redakcija

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2009-05-25)

autrap@lrs.lt