Įstatymas netenka galios 2003-05-01:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1162, 2002-10-29, Žin., 2002, Nr. 112-4970 (2002-11-22), i. k. 1021010ISTA0IX-1162
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 1997-03-29 iki 2003-04-30
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1993, Nr. 70-1310, i. k. 0931010ISTA000I-336
LIETUVOS RESPUBLIKOS
Į S T A T Y M A S
1993 m. gruodžio 15 d. Nr. I-336
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAPILDYMO
1. Papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (Žin., 1961, Nr. 18-148) šiuo 501 straipsniu:
„501 straipsnis. Asmens prevencinis sulaikymas
Remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis, turėdamas pakankamą pagrindą manyti, kad asmuo gali padaryti pavojingą veiką, kurios požymiai numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75, 2271 arba 2272 straipsniuose, ir siekdamas užkardyti tokio nusikaltimo padarymą, Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento ar miesto (rajono) policijos komisariato vadovas arba jį pavaduojantis policijos pareigūnas motyvuotu nutarimu, sankcionuotu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro arba jo pavaduotojų ar miestų (rajonų) vyriausiųjų prokurorų, turi teisę tokį asmenį sulaikyti. Klausimą, ar sankcionuoti sulaikymą, prokuroras sprendžia tik susipažinęs su visa medžiaga, duodančia pagrindą asmenį sulaikyti. Miestų (rajonų) vyriausieji prokurorai tuojau pat praneša Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui apie sankcijas, kurias jie yra davę šiame straipsnyje numatyta tvarka. Prokuroro sankcionuotas nutarimas ne vėliau kaip per 24 valandas po sulaikymo paskelbiamas sulaikytajam asmeniui pasirašytinai.
Per 48 valandas, dalyvaujant policijos pareigūnui, priėmusiam nutarimą dėl sulaikymo, ir prokuratūros pareigūnui, jį sankcionavusiam, arba jų įgaliotiems pareigūnams, sulaikymo pagrįstumo klausimą sprendžia apylinkės teismo pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo teisėjas ar Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavaduotojas.
Teisėjo nuožiūra sprendžiant sulaikymo pagrįstumo klausimą gali dalyvauti sulaikytasis asmuo, tačiau teisėjas gali priimti sprendimą ir sulaikytajam nedalyvaujant. Asmenys, dalyvaujantys teisėjui sprendžiant sulaikymo pagrįstumo klausimą, turi teisę duoti teisėjui paaiškinimus dėl sulaikymo. Be to, teisėjas susipažįsta su visa policijos pareigūno pateikta medžiaga, duodančia pagrindą asmenį sulaikyti, tačiau neturi teisės medžiagos duomenų paskelbti. Išklausęs paaiškinimų, prokuroro išvadą ir susipažinęs su medžiaga, teisėjas priima sprendimą patvirtinti sulaikymą arba sulaikymo nepatvirtinti ir asmenį paleisti.
Sulaikytasis asmuo turi teisę tiek pats, tiek per savo advokatą apskųsti, o prokuroras – užprotestuoti teisėjo sprendimą aukštesniajam teisėjui: apylinkės teismo pirmininko – Aukščiausiojo Teismo teisėjui, Aukščiausiojo Teismo teisėjo – Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavaduotojui, Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavaduotojo – Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. Skundas ir protestas paduodami per tris dienas nuo teisėjo sprendimo priėmimo dienos.
Advokatas, būdamas sulaikytojo atstovu, turi teisę nuo teisėjo sprendimo dėl sulaikymo pagrįstumo priėmimo dienos iki skundo ar protesto padavimo dienos termino pasimatyti su sulaikytuoju asmeniu, dalyvaujant tame pasimatyme policijos ar prokuratūros pareigūnui. Tokio pasimatymo metu policijos ar prokuratūros pareigūnai turi teisę naudoti technines priemones.
Aukštesnysis teisėjas išsprendžia skundą ar protestą per septynias dienas nuo jo gavimo dienos. Kol aukštesnysis teisėjas neišsprendžia skundo ar protesto, asmuo laikomas sulaikytas. Aukštesnysis teisėjas skundą ar protestą išsprendžia nutarimu. Aukštesniojo teisėjo sprendimas yra galutinis ir negali būti apskųstas ar užprotestuotas. Jeigu priimamas nutarimas paleisti asmenį, šio nutarimo nuorašas per vieną dieną po nutarimo priėmimo pasiunčiamas tiesiogiai sulaikymo vietos administracijai vykdyti. Jeigu teisėjo sprendimo nepatvirtinti sulaikymo ir asmenį paleisti prokuroras neužprotestuoja, tai suėjus protesto padavimo terminui, sulaikytasis asmuo tuojau pat paleidžiamas.
Su prokuroro sankcija, patvirtinta teisėjo, asmuo gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip du mėnesius. Tikslią sulaikymo trukmę nustato sankciją duodantis prokuroras. Pasibaigus prevencinio sulaikymo terminui, asmuo turi būti tuojau pat paleistas. Jeigu per sulaikymo laikotarpį sulaikytojo asmens veikoje nustatoma nusikaltimo požymių, tai dėl šio nusikaltimo iškeliama baudžiamoji byla ir sulaikytasis patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju prevencinio sulaikymo terminas įskaitomas į suėmimo terminą.
Jeigu asmens sulaikymu buvo užkardytas nusikaltimas, tai sankciją davusiojo ar Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sprendimu sulaikytasis asmuo gali būti paleidžiamas ir nepasibaigus sulaikymo terminui, kuriam buvo duota sankcija.
2. Įsigaliojus šiam įstatymui, visi asmenys, kurie yra sulaikyti pagal 1993 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos laikinajame įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo papildymo“ nustatytą tvarką, per septynias dienas turi būti paleisti arba jų sulaikymo pagrįstumo klausimas turi būti pradėtas spręsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 501 straipsnyje nustatyta tvarka, o 1993 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos laikinasis įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo papildymo“ (Žin., 1993, Nr. 30-679) netenka galios (bet ne vėliau kaip 1994 m. sausio 1 d.).
3. Patvirtinus asmens sulaikymo pagrįstumą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 501 straipsnyje numatytais atvejais, bendras sulaikymo terminas, įskaitant faktiškai sulaikytam išbūtą laiką pagal 1993 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos laikinojo įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo papildymo“ nustatytą tvarką, negali būti ilgesnis kaip šešiasdešimt dienų.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 501 straipsnis galioja iki 1997 m. birželio 30 d.
Punkto pakeitimai:
Nr. I-735, 1994-12-22, Žin., 1995, Nr. 1-6 (1995-01-04), i. k. 0941010ISTA000I-735
Nr. I-1122, 1995-12-12, Žin., 1995, Nr. 106-2349 (1995-12-29), i. k. 0951010ISTA00I-1122
Nr. VIII-66, 1996-12-23, Žin., 1996, Nr. 126-2950 (1996-12-31), i. k. 0961010ISTA0VIII-66
Nr. VIII-169, 1997-03-27, Žin., 1997, Nr. 28-664 (1997-03-29), i. k. 0971010ISTAVIII-169
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-735, 1994-12-22, Žin., 1995, Nr. 1-6 (1995-01-04), i. k. 0941010ISTA000I-735
Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 50(1) straipsnio ir įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1122, 1995-12-12, Žin., 1995, Nr. 106-2349 (1995-12-29), i. k. 0951010ISTA00I-1122
Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 50(1) straipsnio ir įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo" pakeitimo" 2 straipsnio pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-66, 1996-12-23, Žin., 1996, Nr. 126-2950 (1996-12-31), i. k. 0961010ISTA0VIII-66
Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo" 4 straipsnio pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-169, 1997-03-27, Žin., 1997, Nr. 28-664 (1997-03-29), i. k. 0971010ISTAVIII-169
Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo" 4 straipsnio pakeitimo įstatymas