@D1=19931223;D2=19960516;D3=19960614

Pakeitimai:

Parlamentas, Įstatymas

{#19950613AA0941 ;} Nr. 1-941, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1296 (95.06.28)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS NUOMOS ĮSTATYMO PAKEITIMO

Parlamentas, Įstatymas

{#19960328AA1263 ;} Nr. 1-1263, 96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-870 (96.04.19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS NUOMOS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAPILDYMO

IR PAKEITIMO IR PAPILDYMO 16-1 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Parlamentas, Įstatymas

{#19960516AA1342 ;} Nr. 1-1342, 96.05.16, Žin., 1996, Nr. 53-1246 (96.06.05)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS NUOMOS ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽEMĖS NUOMOS

ĮSTATYMAS

1993 m. gruodžio 23 d. Nr.I-354

Vilnius

1 straipsnis. Žemės nuomos įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato žemės nuomos Lietuvos Respublikos ir

užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims bei bendroms

su užsienio kapitalu ir užsienio kapitalo įmonėms tvarką ir

reguliuoja žemės nuomotojų ir žemės nuomininkų santykius.

Žemės nuomos užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms

įstaigoms tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl

žemės sklypų pardavimo ir nuomojimo tvarkos bei sąlygų užsienio

valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms".

Nuomojamuose žemės sklypuose esantys pastatai, statiniai,

kiti įrenginiai nuomojami įstatymų nustatyta tvarka, o jų

naudojimo sąlygos numatomos žemės nuomos sutartyje.

Su asmenimis, naudojančiais žemės ūkio paskirties žemę,

suteiktą asmeniniam ūkiui ir tarnybinėms žemės daloms,

valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos, kol nebus parengti

kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai.

Valstybinio jūrų uosto teritorijos žemės nuomos ypatumus

nustato Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960516AA1342 ;} Nr. 1-1342, 96.05.16, Žin., 1996, Nr. 53-1246 (96.06.05)

2 straipsnis. Žemės nuomos sutarties sąvoka

Žemės nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja leisti

nuomininkui laikinai naudotis žeme, o nuomininkas - naudoti šią

žemę sutartyje numatytomis bei įstatymo nustatytomis sąlygomis ir

mokėti žemės nuomos mokestį.

3 straipsnis. Žemės nuomos sutarties forma

Žemės nuomos sutartis sudaroma raštu ir registruojama

valstybinį žemės kadastrą tvarkančioje įstaigoje Lietuvos

Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

Jeigu šių taisyklių nesilaikoma, žemės nuomos sutartis

negalioja.

Prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo

žemės sklypo brėžinys, kurio parengimo tvarką nustato Žemės ūkio

ministerija.

Kai žemė išnuomojama užsienio šalių fiziniams ir juridiniams

asmenims, šiems pageidaujant žemės nuomos sutartis gali būti

sudaroma dviem kalbomis: lietuvių ir viena iš užsienio kalbų.

Jeigu dėl sutarties teksto kyla ginčas, jis sprendžiamas

vadovaujantis lietuviškuoju tekstu.

4 straipsnis. Žemės nuomos sutarties turinys

Žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:

1) žemės nuomotojas;

2) žemės nuomininkas;

3) žemės nuomos objektas ir žemės kadastro duomenys,

apibūdinantys nuomojamą žemės sklypą;

4) žemės nuomos terminas;

5) pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis;

6) statybos nuomojamame sklype sąlygos;

7) žemės naudojimo sąlygos;

8) žemės naudojimo apribojimai;

9) servitutai;

10) žemės nuomos mokestis ir jo mokėjimo tvarka;

11) kiti su nuomojamo žemės sklypo naudojimo bei grąžinimu

susiję nuomotojo ir nuomininko įsipareigojimai;

12) atsakomybė už žemės nuomos sutarties pažeidimus.

Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami daugiau

kaip 3 metams, žemės nuomos sutartyje nurodomi ir žemės ūkio

naudmenų kokybę apibūdinantys duomenys pagal Žemės ūkio

ministerijos patvirtintus rodiklius.

Šio straipsnio 1, 3, 5, 7, 8 ir 9 punktuose nurodytieji

duomenys sutartyje įrašomi pagal valstybinio žemės registro

duomenis. Jeigu sudaroma privačios žemės nuomos sutartis, šie

duomenys joje gali būti įrašomi pagal žemės savininko pateiktą

valstybinio žemės registro išrašą.

Žemės nuomos sutartyje turi būti aptartos išnuomojamoje

žemėje esančių buvusiam žemės naudotojui arba žemės savininkui

nuosavybės teise priklausančių pastatų, įrenginių, sodinių ir

pasėlių perleidimo arba kompensavimo sąlygos ir laikas, nuo kurio

pradedama naudoti išsinuomota žemė.

Kai išnuomojamą žemės ūkio paskirties žemę užima pasėliai,

kultūrinių augalų žolynai, derantys vaismedžiai ir vaiskrūmiai,

žemės nuomininkas ją gali pradėti naudoti tik buvusiam žemės

naudotojui nuėmus tų metų derlių, jeigu žemės nuomos sutartyje

nenumatyta kitaip.

Jeigu nuomojamoje žemėje yra pastatų ar inžinerinių

įrenginių ir komunikacijų, priklausančių valstybei ar tretiems

asmenims, taip pat saugomų kultūros paveldo ir saugomų gamtos

objektų, nesusijusių su nuomininko veikla, nuomos sutartyje turi

būti atsižvelgiant į tai aptarta: nuomininko teisės ir pareigos

bei jo veiklos apribojimai.

5 straipsnis. Žemės nuomotojas

Žemės nuomotojas yra privačios žemės savininkas ar

bendrasavininkis, apskrities valdytojas, vietos savivaldos

institucija, kita valstybinės žemės valdytojo funkcijas

atliekanti institucija ir (kai žemė subnuomojama) valstybinės

žemės naudotojas.

Žemės reformos metu iki atitinkamos teritorijos žemės

reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo valstybinę žemę kaimo

vietovėje, išskyrus žemę, suteiktą naudotis gyventojų asmeniniam

ūkiui apylinkių tarybų sprendimu, žemę, suteikiamą tarnybinėms

žemės daloms, ir žemę, suteikiamą naudotis apskrities valdytojo

arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, išnuomoja

agrarinės reformos tarnybos.

Žemės sklypas (ar jo dalis), priklausantis keliems asmenims

bendrosios nuosavybės teise, gali būti išnuomojamas tik visiems

bendrasavininkiams sutikus. Žemės nuomos sutartį tokiais

atvejais pasirašo visi bendrasavininkiai arba vienas iš jų,

jeigu jis turi notariškai patvirtintą kitų bendrasavininkių

sutikimą. Ginčus tarp bendrasavininkių dėl žemės išnuomojimo

sprendžia teismas. Jeigu bendrasavininkis yra valstybė, jai

atstovauja vietos savivaldybės paskirtas pareigūnas.

Jeigu žemės sklypo nuomotojas yra apskrities valdytojas,

žemės nuomos sutartį pasirašo apskrities valdytojo įgaliotas

apskrities žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos struktūrinio

padalinio vadovas.

Straipsnio pakeitimai:

{#95ELAA0941 ;} Nr. 1-941, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1296 (95.06.28)

6 straipsnis. Valstybinės žemės išnuomojimas aukcione

Valstybinė žemė gali būti išnuomojama aukcione Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Žemė išnuomojama aukcione, jeigu ji neužstatyta būsimam

nuomininkui priklausančiais statiniais arba neužstatyta kitiems

asmenims priklausančiais statiniais, kurie neišnuomojami kartu su

šia žeme, ir nenumatyta šią žemę priskirti pagal teritorinio

planavimo dokumentus formuojamai būsimojo nuomininko žemėnaudai.

7 straipsnis. Žemės nuomininkas

Žemės nuomininku gali būti Lietuvos Respublikos pilietis

arba užsienietis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos

Respublikoje, nustatyta tvarka įregistruota Lietuvos Respublikos

įmonė, įstaiga, organizacija, bendra su užsienio kapitalu arba

užsienio kapitalo įmonė, turinti leidimą užsienio investicijai

Lietuvos Respublikoje.

Žemės ūkio paskirties žemę galima išnuomoti piliečiams

ūkininko ūkiui steigti ar plėsti, žemės ūkio įmonėms, kitoms

įmonėms žemės ūkio produkcijos gamybai, kitiems asmenims žemės

ūkio veiklai.

Asmenims, steigiantiems naują ūkininko ūkį, žemė

išnuomojama tik pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytą tvarką

pripažinus jų pasirengimą ūkininkauti.

Žemės nuomininkas privalo laikytis žemės naudojimo ūkinės

ir kitos veiklos reikalavimų, įstatymų nustatytų atsižvelgiant į

teritorinio planavimo dokumentus, gamtos apsaugos ir visuomenės

interesus, gretimų žemės sklypų savininkų ir naudotojų

interesus.

Straipsnio pakeitimai:

{#95ELAA0941 ;} Nr. 1-941, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1296 (95.06.28)

8 straipsnis. Žemės nuomos objektas

Žemės nuomos objektas yra žemės sklypas, įregistruotas

valstybiniame žemės registre, arba tokio žemės sklypo dalis,

suformuota pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorinio

planavimo dokumentą.

9 straipsnis. Žemės nuomos sutarties terminas

Žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko

susitarimu, bet ne daugiau kaip 99 metams.

Asmenys, kurie susigrąžino žemės ūkio paskirties žemę,

sudarydami išankstinį susitarimą ją išnuomoti žemės ūkio įmonėms

įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį

turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" nustatytomis sąlygomis, žemę

gali išnuomoti:

1) iki šių žemės ūkio įmonių veiklos nutraukimo, jeigu

nuomojama žemė priskirta valstybės išperkamai žemei;

2) ne mažiau kaip 3 metams ir ne daugiau kaip 99 metams.

Jeigu pagal teritorinio planavimo dokumentus žemės sklypas

numatytas naudoti visuomenės poreikiams (statyboms, naudingųjų

iškasenų telkinių eksploatavimui ir kt.), toks žemės skylpas

išnuomojamas tik iki to laiko, kai jis bus paimtas naudoti

nurodytai paskirčiai.

Jei nuomojamame žemės sklype yra žemės nuomininkui

nuosavybės teise priklausančių pastatų, žemės sklypas

išnuomojamas ne ilgesniam laikotarpiui kaip iki šių pastatų

perleidimo kitiems asmenims ir ne daugiau kaip 99 metams.

Valstybinės žemės valdytojas Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka nuomoja žemę arba suteikia ją savo

sprendimu fiziniams ir juridiniams asmenims naudotis iki 3 metų,

o ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui šio teikimu žemę nuomoja

arba suteikia ją naudotis apskrities valdytojas, jeigu kiti

įstatymai nenustato kitaip.

Straipsnio pakeitimai:

{#95ELAA0941 ;} Nr. 1-941, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1296 (95.06.28)

10 straipsnis. Nuomojamos žemės pagrindinės tikslinės žemės

naudojimo paskirties keitimas

Nuomojamos žemės pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis

gali būti keičiama tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka žemės savininkui pageidaujant ar jam sutikus. Savavališkai

pakeitus nuomojamos žemės pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį,

žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta, o nuomininkas privalo

sutvarkyti žemės sklypą taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal

buvusią pagrindinę tikslinę paskirtį arba sumokėti lėšas tam

žemės sklypui sutvarkyti.

11 straipsnis. Žemės nuomos mokestis

Išnuomota valstybinė žemė apmokestinama Lietuvos Respublikos

įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

Privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo

ir nuomininko susitarimu.

Žemės ūkio įmonė neturi teisės atsisakyti išsinuomoti

susigrąžinamą privatinėn nuosavybėn žemę, kuri pagal įstatymą

"Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą

atstatymo tvarkos ir sąlygų" priskirta valstybės išperkamai žemei

šios žemės ūkio įmonės poreikiams, jeigu būsimo žemės nuomotojo

pasiūlytas žemės nuomos mokestis yra ne didesnis už nustatytą

šiai žemei valstybinės žemės nuomos mokestį arba už žemės nuomos

mokestį, įrašytą su buvusiu šios žemės nuomotoju sudarytoje

valstybinės žemės nuomos sutartyje, pridėjus žemės savininkui

reikalingą mokėti valstybės žemės mokestį. Žemės nuomotojas,

pagerinęs žemės ūkio naudmenas ar kitaip padidinęs nuomojamos

žemės vertę, turi teisę reikalauti padidinti žemės nuomos

mokestį, jeigu žemės nuomos sutartyje nenumatyta kitaip.

Žemės nuomininkui, kuris savo lėšomis pagerino žemės ūkio

naudmenas ar kitaip padidino nuomojamos žemės vertę, žemės nuomos

mokestis gali būti didinamas ne anksčiau kaip praėjus 5 metams po

šių žemės pagerinimo ar jos vertės padidinimo darbų, jeigu žemės

nuomos sutartyje nenumatyta kitaip.

Nuomininkas turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti

žemės nuomos mokestį, jeigu dėl aplinkybių, už kurias jis

neatsako, sutarties metu buvusios žemės naudojimo sąlygos

pablogėjo arba buvo papildomai apribotos.

Laisvųjų ekonominių zonų valdymo bendrovės už išnuomotą

valstybinę žemę moka lengvatinį - 50 procentų mažesnį žemės

nuomos mokestį. Laisvųjų ekonominių zonų valdymo bendrovių ir

zonų įmonių privatus kapitalas, investuotas į zonų

infrastruktūrą, į žemės vertę, nustatant jos nuomos mokestį,

neįskaičiuojamas.

Žemės nuomos mokesčio užsienio investitoriams sąlygas

reglamentuoja Užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje

įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

{#96B[AA1263 ;} Nr. 1-1263, 96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-870 (96.04.19)

12 straipsnis. Nuomotojo pareiga remontuoti melioracijos

įrenginius, kelius, tiltus ir kitus

inžinerinius įrenginius

Žemės nuomotojas privalo savo lėšomis remontuoti jam

priklausančius melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, kitus

inžinerinius įrenginius, turinčius įtakos nuomojamos žemės

naudojimui, jeigu ko kita nenumato įstatymai arba žemės nuomos

sutartis.

Jeigu nuomotojas šios pareigos nevykdo, nuomininkas turi

teisę padaryti remontą, numatytą žemės nuomos sutartyje, ir

išieškoti remonto kainą iš nuomotojo ar įskaityti tą kainą į

nuompinigių sąskaitą, arba nutraukti žemės nuomos sutartį ir

išieškoti dėl jos neįvykdymo patirtus nuostolius.

13 straipsnis. Nuomininko pareiga išsaugoti dirvožemį ir jo

kokybę, tvarkingai išlaikyti melioracijos

įrenginius, kelius, tiltus, kitus

inžinerinius įrenginius bei želdinius

Nuomininkas išsinuomotame žemės sklype negali atlikti

veiksmų, kuriais būtų sunaikintas ar užteršiamas derlingasis

dirvožemio sluoksnis, privalo žemę naudoti taip, kad neblogėtų

žemės ūkio naudmenų kokybė, tvarkingai naudoti, prižiūrėti ir

savo sąskaita daryti nuomotojui priklausančių melioracijos

įrenginių, kelių, tiltų, kitų inžinerinių įrenginių smulkius

priežiūros darbus, saugoti apsauginius ir kitus želdinius, jeigu

nuomos sutartyje nenumatyta kitaip. Jeigu nuomininkas šių pareigų

nevykdo, nuomotojas turi teisę iš nuomininko išieškoti lėšas

nurodytiems darbams atlikti bei nuostolius, patirtus dėl šiame

straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymo, ir nutraukti žemės nuomos

sutartį.

14 straipsnis. Nuomininko pareiga mokėti žemės nuomos

mokestį

Žemės nuomininkas privalo mokėti žemės nuomos mokestį

sutartyje nurodytu laiku.

Valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Jeigu nuomojama privati žemė, nuomininkas gali prisiimti

įsipareigojimus žemės nuomos mokesčio sąskaita už žemės nuomotoją

mokėti žemės mokestį arba vykdyti kitas nuomotojo pinigines

prievoles valstybei.

15 straipsnis. Žemės nuomininko teisės

Žemės nuomininkas įgyja teisę, jeigu nuomos sutartyje

nenumatyta kitaip:

1) naudoti žemės sklypą įstatymų leistai veiklai pagal

pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį;

2) naudoti žemės sklype esančias žemės ūkio naudmenas žemės

ūkio produkcijos gamybai, disponuoti šia produkcija ir iš žemės

gautomis pajamomis;

3) nustatyta tvarka suderinęs, sutinkant žemės nuomotojui

statyti savo veiklai reikalingus pastatus, statinius ir

įrenginius, tiesti kelius, įrengti vandens telkinius;

4) naudoti savo ūkio reikalams (ne pardavimui) žemės sklype

esančius požeminį bei paviršinį vandenis, naudingąsias iškasenas

(išskyrus gintarą, naftą, dujas ir kvarcinį smėlį), kitas

naudingas to sklypo žemės gelmių savybes, laikantis įstatymų ir

kitų norminių dokumentų reikalavimų.

Kitų gamtos turtų, esančių žemės sklype, naudojimą,

pardavimą ir nuomą reglamentuoja atitinkami įstatymai ir

norminiai dokumentai.

16 straipsnis. Žemės subnuoma

Žemės nuomininkas, išsinuomojęs žemės ūkio paskirties žemę

daugiau kaip 3 metams, gali šią žemę subnuomoti trečiajam

asmeniui tik gavęs žemės nuomotojo sutikimą ir ne daugiau kaip 3

metams.

Subnuomininkais gali būti šio įstatymo 7 straipsnyje

nurodyti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Žemės ūkio paskirties žemės kitai paskirčiai subnuomoti

negalima.

Žemės subnuomos sutartis sudaroma laikantis žemės nuomos

sutarčiai nustatytų reikalavimų.

Subnuomininkas moka subnuomos mokestį žemės nuomininkui

sutartyje numatyta tvarka. Jeigu subnuomojama valstybinė žemė,

subnuomos mokestis negali būti didesnis už nuomininkui nustatytą

valstybinės žemės nuomos mokestį.

Pasibaigus subnuomos sutarties terminui, subnuomininkas

neturi teisės reikalauti atnaujinti subnuomos sutartį.

16-1 straipsnis. Subnuomos sutarties atnaujinimas

Laisvosios ekonominės zonos įmonė, vykdžiusi subnuomos

sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pasibaigus sutarties

terminui, turi pirmenybės teisę atnaujinti subnuomos sutartį.

Straipsnio pakeitimai:

{#96B[AA1263 ;} Nr. 1-1263, 96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-870 (96.04.19)

17 straipsnis. Nuomininko lėšų, panaudotų žemės ūkio

paskirties žemei pagerinti, kompensavimas

Nuomininko lėšos, panaudotos žemės ūkio paskirties žemei

pagerinti, gali būti kompensuojamos tik tuomet, kai abi šalys

prieš pradedant žemės pagerinimo darbus susitaria dėl šių darbų

pobūdžio, apimčių ir išlaidų dydžio.

18 straipsnis. Nuomininko teisė gauti komensaciją už

pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius

Pasibaigus žemės nuomos terminui arba nutraukus žemės nuomos

sutartį prieš terminą, už pastatytus pastatus, statinius ir

įrenginius nuomininkui žemės savininkas privalo kompensuoti arba

gali juos naudoti servituto teise, jeigu tai buvo numatyta žemės

nuomos sutartyje arba papildomame rašytiniame susitarime.

Ginčai dėl kompensacijos dydžio sprendžiami teisme.

19 straipsnis. Žemės nuomos sutarties galiojimas mirus

nuomininkui

Mirus žemės nuomininkui, su nuomos sutartimi susijusios

teisės ir pareigos, nuomotojui sutikus, pereina nuomininko

įpėdiniams, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka privalo pateikti duomenis valstybinio žemės registro

įrašams patikslinti. Teisę nuomoti žemės ūkio paskirties žemę

gali perimti tik tas mirusio žemės nuomininko įpėdinis, kuris

atitinka šio įstatymo 7 straipsnio antrosios dalies reikalavimus.

20 straipsnis. Žemės nuomos sutarties galiojimas, pasikeitus

žemės nuomotojui

Mirus žemės savininkui arba perėjus žemės nuosavybės teisei

kitam savininkui žemės perleidimo ar bankroto atveju, arba

pasikeitus valstybinės žemės nuomotojui, žemės nuomos sutartis

tebegalioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės -

nuomotojui. Ji gali būti nutraukta tik šio įstatymo 22

straipsnyje nurodytais atvejais ir sąlygomis.

21 straipsnis. Draudimas išnuomoti įkeistą žemę

Įkeistos žemės savininkui sutartyje nustatytu terminu

neįvykdžius skolinio įsipareigojimo ir gavus įstaigos, kuriai

įkeista žemė, įspėjimą, kad negrąžinus skolos per du mėnesius

įkeista žemė bus parduota iš varžytinių, ši žemė negali būti

išnuomojama. Žemės nuomos sutartys, sudarytos pažeidžiant šį

draudimą, teismine tvarka gali būti pripažįstamos

negaliojančiomis.

22 straipsnis. Žemės nuomos sutarties pasibaigimas

Žemės nuomos sutartis pasibaigia:

1) pasibaigus nuomos terminui, jeigu nuomos sutartis nebuvo

pratęsta per vieną mėnesį po termino pasibaigimo;

2) mirus žemės nuomininkui, kai įpėdiniai neperima su nuomos

sutartimi susijusių teisių ir pareigų arba įpėdinių nėra, arba

žemės ūkio paskirties žemės nuomininko įpėdiniai neatitinka šio

įstatymo 7 straipsnio reikalavimų;

3) likvidavus įmonę, įstaigą, organizaciją, kurios buvo

žemės nuomininkės;

4) nuomojamą žemę pardavus, dovanojus ar kitaip perleidus

nuomininkui;

5) nutraukus žemės nuomos sutartį 23, 24 ir 25 straipsniuose

numatytais atvejais.

Žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis gali būti

nutraukiama tik nuomininkui nuėmus tų metų derlių.

23 straipsnis. Žemės nuomos sutarties nutraukimas paimant

žemę visuomenės poreikiams

Kai išnuomota žemė paimama visuomenės poreikiams, žemės

nuomos sutartis nutraukiama ir nuomotojui bei nuomininkui

nustatomas žalos atlyginimas įstatymų nustatyta tvarka.

24 straipsnis. Žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš

terminą nuomotojo reikalavimu

Žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu

gali būti nutraukiama, jeigu žemės nuomininkas:

1) nuomodamas privačią žemę ilgiau kaip per 3 mėnesius, o

nuomodamas valstybinę žemę - ilgiau kaip 6 mėnesius po žemės

nuomos sutartyje nustatyto termino nesumokėjo žemės nuomos

mokesčio arba nevykdė kitų šio įstatymo 14 straipsnio trečiojoje

dalyje nurodytų įsipareigojimų;

2) savavališkai pakeitė pagrindinę tikslinę žemės naudojimo

paskirtį;

3) nevykdo šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytų pareigų.

Žemės nuomos užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams

asmenims sutartis nutraukiama, jeigu anuliuojamas leidimas

užsienio investicijai.

Nutraukus žemės nuomos sutartį, nuomotojas turi teisę

išieškoti iš nuomininko jam padarytus nuostolius.

Žemės nuomos sutartis prieš terminą taip pat gali būti

nutraukta nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės ūkio paskirties žemę

paveldi ūkininkas arba asmuo, nustatyta tvarka pripažintas

pasirengusiu ūkininkauti, ir jie pageidauja patys ūkininkauti

išnuomotoje žemėje. Šiuo atveju, jeigu iki sutarties termino

pasibaigimo liko daugiau negu vieneri metai, nuomotojas turi

sumokėti nuomininkui kompensaciją, atitinkančią 2 metų vidutines

grynąsias pajamas, gaunamas iš nuomojamo žemės sklypo.

25 straipsnis. Žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš

terminą nuomininko reikalavimu

Žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomininko reikalavimu

gali būti nutraukiama, jeigu žemės ūkio paskirties žemės

nuomininkas apie tai žemės nuomotojui praneša ne vėliau kaip

prieš 6 mėnesius, o kitos paskirties - prieš 3 mėnesius.

Žemės nuomos sutartis prieš terminą žemės nuomininko

reikalavimu gali būti nutraukiama, jeigu žemės nuomotojas nevykdo

šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytų pareigų.

26 straipsnis. Žemės nuomininko pirmumo teisė pratęsti žemės

nuomos sutartį

Jeigu pasibaigus nuomos sutarties terminui kartu su

buvusiuoju nuomininku tokiomis pat sąlygomis pretenduoja

išsinuomoti žemę ir kiti asmenys, tai pirmumo teisę turi buvęs

tos žemės nuomininkas, tvarkingai vykdęs nuomos sutartimi

prisiimtus įsipareigojimus.

Ginčus dėl žemės nuomos sutarties pratęsimo sprendžia

teismas.

27 straipsnis. Žemės ginčų tarp žemės nuomotojų ir

nuomininkų nagrinėjimas

Žemės ginčai tarp žemės nuomotojų ir nuomininkų, taip pat

ginčai dėl nuomos sutarties turinio, jos sąlygų laikymosi ir

atsakomybės nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės įstatymo

nustatyta tvarka.

Žemės ginčai, kilę dėl civilinių teisinių santykių, šalių

susitarimu gali būti perduoti spręsti trečiųjų teismui. Trečiųjų

teismo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

28 straipsnis. Valstybinės žemės nuomos sutarčių

laikymosi kontrolė

Valstybinės žemės nuomos sutarčių laikymąsi kontroliuoja

apskričių valdytojų administracijos ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybės atstovai.

Straipsnio pakeitimai:

{#95ELAA0941 ;} Nr. 1-941, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1296 (95.06.28)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS