Suvestinė redakcija nuo 2004-05-19 iki 2004-07-22

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 24-891, i. k. 1012250ISAK00000682

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 53-1:2001 „LEIDŽIAMI VARTOTI MAISTO PRIEDAI. LEIDŽIAMOS VARTOTI KVAPIOSIOS MEDŽIAGOS IR KVAPIŲJŲ MEDŽIAGŲ GAMYBOS ŽALIAVOS“ TVIRTINIMO

2001 m. gruodžio 29 d. Nr. 682

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (Žin., 2000, Nr. 32-893) 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. 192 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2001 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 18-554):

1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 53-1:2001 „Leidžiami vartoti maisto priedai. Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“ (pridedama).

2. Pavedu viceministrui Eduardui Bartkevičiui įsakymo vykdymo kontrolę.

SVEIKATOS

APSAUGOS MINISTRAS KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d.

įsakymu Nr. 682

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 53-1: 2001 „LEIDŽIAMI VARTOTI MAISTO PRIEDAI. LEIDŽIAMOS VARTOTI KVAPIOSIOS MEDŽIAGOS IR KVAPIŲJŲ MEDŽIAGŲ GAMYBOS ŽALIAVOS“

I. TAIKYMO SRITIS

1. Ši higienos norma yra Lietuvos higienos normos HN 53:1998 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ I dalis „Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“.

2. Ši higienos norma privaloma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, gaminantiems, fasuojantiems, gabenantiems, laikantiems, įvežantiems į Lietuvos Respubliką, parduodantiems kvapiąsias medžiagas, taip pat gaminantiems maisto produktus su kvapiosiomis medžiagomis.

3. Ši higienos norma taikoma kvapiosioms medžiagoms, vartojamoms ar skirtoms vartoti maisto produktų gamybai kvapui ir/arba skoniui suteikti, taip pat medžiagoms, iš kurių gaminamos kvapiosios medžiagos.

4. Ši higienos norma netaikoma:

4.1. valgomosioms medžiagoms ir maisto produktams, skirtiems vartoti kaip tokiems;

4.2. saldaus, rūgštaus arba sūraus skonio medžiagoms;

4.3. augalinės arba gyvulinės kilmės medžiagoms, turinčioms aromatinių savybių, jeigu jos nenaudojamos kaip kvapiųjų medžiagų šaltinis.

II. NUORODOS

5. Šioje higienos normoje yra nuorodos į tokius dokumentus:

5.1. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1998 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. 137 „Dėl Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 38-1024).

5.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. 328 „Dėl specialios paskirties maisto produktų ar maisto priedų registravimo tvarkos“ (Žin., 1998, Nr. 57-1610).

5.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 794 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 53:1998 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ (Žin., 1999, Nr. 3-76).

5.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. 357 „Dėl įmonių standartų projektų“ (Žin., 2001, Nr. 58-2096).

III. TERMINAI IR JŲ APIBRĖŽIMAI

6. Šioje higienos normoje vartojami terminai ir jų apibrėžimai atitinka terminus ir apibrėžimus, pateiktus perimamuose Europos Sąjungos teisės aktuose.

6.1. kvapioji medžiaga

Kvapiosios medžiagos, kvapiųjų medžiagų preparatai, technologiškai perdirbtos kvapiosios medžiagos, kvapiosios rūkymo medžiagos ar jų mišiniai.

6.2. kvapiosios medžiagos pagrindas

Tam tikra cheminė medžiaga, turinti aromatinių savybių, kuri gaunama:

6.2.1. fiziniais būdais (įskaitant distiliaciją ir ekstrahavimą tirpikliais) arba fermentuojant, arba mikrobiologiškai perdirbant augalinės arba gyvulinės kilmės žaliavas arba produktus, gautus iš jų tradiciniais maisto gamybos būdais (įskaitant džiovinimą, kaitinimą ir fermentavimą);

6.2.2. cheminės sintezės būdu arba išskiriant ją cheminių procesų metu ir kurios cheminė sudėtis yra identiška sudėčiai natūralių medžiagų, esančių augalinės arba gyvulinės kilmės produktuose, aprašytuose 6.2.1 punkte;

6.2.3. cheminės sintezės būdu, tačiau kurios cheminė sudėtis nėra identiška natūralioms medžiagoms, esančioms augalinės arba gyvulinės kilmės produktuose, aprašytuose 6.2.1 punkte.

6.3. kvapiųjų medžiagų preparatas

Tai koncentruotas arba nekoncentruotas, turintis aromatinių savybių, tačiau neatitinkantis 6.2.1 punkte aprašytųjų, produktas, gaunamas fiziniais būdais (įskaitant distiliaciją ir ekstrahavimą tirpikliais) arba fermentuojant ar mikrobiologiškai perdirbant augalinės arba gyvulinės kilmės žaliavines medžiagas arba maisto produktus, gautus iš jų tradiciniais maisto gamybos būdais (įskaitant džiovinimą, kaitinimą ir fermentavimą).

6.4. technologiškai perdirbtos kvapiosios medžiagos

Produktas, gaunamas itin kokybišku gamybos būdu, kaitinant ne aukštesnėje kaip 180 °C temperatūroje ne ilgiau kaip 15 minučių mišinį ingredientų, nebūtinai turinčių aromatinių savybių, tačiau vieno iš jų sudėtyje turi būti azoto (amino), o kitas turi būti redukuojantysis sacharidas.

6.5. kvapioji rūkymo medžiaga

Dūmų ekstraktas, tradiciškai naudojamas maisto produktams rūkyti.

IV. ŽYMENYS IR SANTRUMPOS

7. Šioje higienos normoje pavartoti žymenys ir santrumpos:

7.1. EEB – Europos Ekonominė Bendrija (EEC – European Economic Community).

7.2. EEB numeris – maisto priedo numeris pagal EEB numeraciją.

7.3. CAS – Cheminių medžiagų santrumpų tarnyba (Chemical Abstracts Service).

7.4. EINECS – Europoje vartojamų komercinių cheminių medžiagų sąrašas (The European Inventory of Existing Commercial Chemical Substances).

7.5. FEMA – Jungtinių Valstijų kvapiųjų medžiagų ir ekstraktų gamintojų asociacija (Flavour and Extract Manufacturers’ Association of the US).

7.6. CoE – Europos Taryba (Council of Europe).

V. BENDROSIOS NUOSTATOS

8. Importuojamos į Lietuvos Respubliką arba naujai pagamintos Lietuvoje kvapiosios medžiagos privalo būti įregistruotos Respublikiniame mitybos centre Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka [5.2].

9. Įmonių, gaminančių maisto produktus su kvapiosiomis medžiagomis, standartų projektai turi būti derinami su Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotomis institucijomis [5.4].

10. Kvapiąsias medžiagas, neatitinkančias šios higienos normos reikalavimų, draudžiama tiekti rinkai.

11. Kvapiųjų medžiagų sudėtyje neturi būti toksiškai pavojingo nei vienos medžiagos dalies kiekio.

12. Kvapiųjų medžiagų sudėtyje negali būti daugiau kaip 3 mg/kg arseno, 10 mg/kg švino, 1 mg/kg kadmio ir 1 mg/kg gyvsidabrio.

13. Vartojant kvapiąsias medžiagas maisto produktams ir gėrimams gaminti, 3,4-benzpireno kiekis jose negali būti didesnis kaip 0,03 µg/kg.

14. Medžiagų, patenkančių į žmogaus organizmą kartu su maisto produktais, kuriuose yra kvapiųjų medžiagų arba kitų aromatinių savybių turinčių maisto sudedamųjų dalių, kiekis negali viršyti nurodytųjų 1 priede. Šiame priede įvardytos medžiagos nevartojamos maisto produktams arba kvapiosioms medžiagoms gaminti. Jų būna pačiuose maisto produktuose arba jos ten patenka kartu su kvapiosiomis medžiagomis, pagamintomis iš natūralių žaliavų.

15. Bendrieji kvapiųjų medžiagų vartojimo kriterijai privalo atitikti bendruosius vartojimo kriterijus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2232/96.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-326, 2004-05-05, Žin., 2004, Nr. 81-2907 (2004-05-18), i. k. 1042250ISAK000V-326

16. Už tinkamą kvapiųjų medžiagų vartojimą technologiniame procese, jų koncentraciją galutiniame produkte bei produkto kokybę atsakingas gamintojas.

17. Kvapiųjų medžiagų, skirtų parduoti kaip atskira prekė, taip pat esančių maisto produkto sudėtine dalimi kvapiųjų medžiagų ženklinimas pakuotės etiketėje turi atitikti Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių [5.1] bei šios higienos normos reikalavimus.

18. Kvapiųjų medžiagų, kurios nėra skirtos parduoti vartotojui, prekinės taros (pakuočių ar konteinerių) etiketėse turi būti aiškiai matoma, įskaitoma ir neištrinama tokia informacija:

18.1. gamintojo, pakuotojo arba EEB šalyse įsikūrusio pardavėjo vardas arba įmonės pavadinimas ir adresas;

18.2. prekės pavadinimas ir žodžiai „kvapioji medžiaga“ arba specifinis kvapiosios medžiagos pavadinimas ar apibūdinimas;

18.3. užrašas „skirta maisto produktams“ arba nurodoma, kokiam maisto produktui yra skirta kvapioji medžiaga;

18.4. kvapiųjų medžiagų ir kvapiųjų medžiagų preparatų sąrašas jų svorio mažėjimo tvarka, išskiriant tokias grupes:

18.4.1. natūralios kvapiosios medžiagos, jei tai yra 6.2.1 punkte apibrėžtos kvapiosios medžiagos;

18.4.2. natūralioms identiškos kvapiosios medžiagos, jei tai yra 6.2.2 punkte apibrėžtos kvapiosios medžiagos;

18.4.3. dirbtinės kvapiosios medžiagos, jei tai yra 6.2.3 punkte apibrėžtos kvapiosios medžiagos;

18.4.4. kvapiųjų medžiagų preparatai, jei tai yra 6.3 punkte apibrėžtos kvapiosios medžiagos;

18.4.5. technologiškai perdirbtos kvapiosios medžiagos, jei tai yra 6.4 punkte apibrėžtos kvapiosios medžiagos;

18.4.6. kvapiosios rūkymo medžiagos, jei tai yra 6.5 punkte apibrėžtos kvapiosios medžiagos;

18.5. jei tai yra kvapiųjų medžiagų mišinys su kitomis medžiagomis, svorio mažėjimo tvarka nurodoma: kvapiųjų medžiagų rūšys pagal 18.4 punkte pateiktą skirstymą, kitų medžiagų pavadinimai arba, jei įmanoma, jų EEB numeriai;

18.6. kiekvieno komponento ar komponentų grupės didžiausias kiekis, atitinkantis leidžiamą vartoti maisto produktuose kiekį;

18.7. prekių siuntos žymuo;

18.8. vardinis kiekis, išreikštas masės ar tūrio vienetais.

19. Jeigu ant pakuotės arba konteinerio matomoje vietoje yra nuoroda „skirta maisto produktų gamybai, bet ne mažmeninei prekybai“, informacija, nurodyta 18.4–18.6 punktuose, gali būti nurodyta tik prekių dokumentuose.

20. Kvapiųjų medžiagų, kurios skirtos parduoti vartotojui, etiketėse turi būti aiškiai matoma, įskaitoma ir neištrinama tokia informacija:

20.1. žodžiai „kvapioji medžiaga“ arba konkretus kvapiosios medžiagos pavadinimas ar apibūdinimas;

20.2. užrašas „skirta maisto produktams“ arba nurodoma, kokiam maisto produktui yra skirta kvapioji medžiaga;

20.3. prekės tinkamumo vartoti terminas;

20.4. jei reikalinga, specialios laikymo ar vartojimo sąlygos;

20.5. vartojimo rekomendacijos;

20.6. neto kiekis, išreikštas masės ar tūrio vienetais;

20.7. gamintojo, pakuotojo arba EEB šalyse įsikūrusio pardavėjo vardas arba įmonės pavadinimas ir adresas;

20.8. prekių partijos žymuo;

20.9. jei tai yra kvapiųjų medžiagų mišinys su kitomis medžiagomis, svorio mažėjimo tvarka nurodoma: kvapioji medžiaga arba kvapiosios medžiagos, kitų medžiagų pavadinimai arba, jei įmanoma, ir jų EEB numeriai.

21. Maisto produktuose esančios kvapiosios medžiagos žymimos produktų etiketėse žodžiais „kvapioji medžiaga“ („kvapiosios medžiagos“) arba kvapiosios medžiagos pavadinimu ar apibūdinimu.

22. Žodžiu „natūralios“ gali būti vadinamos tik kvapiosios medžiagos, apibrėžtos 6.2.1 punkte ir/arba 6.3 punkte. „Natūralia“ negali būti vadinama prekybai skirta kvapioji medžiaga, kurios etiketėje yra nuoroda, kad tai maisto produktas arba kvapiosios medžiagos žaliava, nebent toks kvapiosios medžiagos komponentas yra tam tikrų fizinių, fermentacijos ar mikrobiologinių procesų arba tradicinių maisto gamybos procesų būdu išskirtas iš natūralaus maisto produkto arba tokio kvapiosios medžiagos šaltinio.

______________

1 priedas

DIDŽIAUSI LEIDŽIAMI KIEKIAI MAISTO PRODUKTUOSE TAM TIKRŲ MEDŽIAGŲ, PATENKANČIŲ Į ŽMOGAUS ORGANIZMĄ SU MAISTO PRODUKTAIS, KURIŲ SUDĖTYJE YRA KVAPIŲJŲ MEDŽIAGŲ ARBA KITŲ AROMATINIŲ SAVYBIŲ TURINČIŲ MAISTO SUDEDAMŲJŲ DALIŲ

Medžiagos pavadinimas	Didžiausias leidžiamas kiekis maisto produktuose, mg/kg	Didžiausias leidžiamas kiekis gėrimuose, mg/kg	Išimtis ir/arba specialus apribojimas
1. Agaro rūgštis	20	20	100 mg/kg alkoholiniuose gėrimuose ir maisto produktuose su grybais
2. Aloinas	0,1	0,1	50 mg/kg alkoholiniuose gėrimuose
3. Beta azaronas	0,1	0,1	1 mg/kg alkoholiniuose gėrimuose ir užkandžių prieskoniuose
4. Barberinas	0,1	0,1	10 mg/kg alkoholiniuose gėrimuose
5. Kumarinas	2	2	10 mg/kg konditerijos gaminiuose su karamele; 50 mg/kg kramtomojoje gumoje; 10 mg/kg alkoholiniuose gėrimuose
6. Cianido rūgštis	1	1	50 mg/kg saldumynuose su riešutais, marcipanuose ar jų pakaitaluose arba panašiuose produktuose; 1 mg/% alkoholio tūrio alkoholiniuose gėrimuose; 5 mg/kg konservuotuose kaulavaisiuose
7. Hipericinas	0,1	0,1	10 mg/kg alkoholiniuose gėrimuose 1 mg/kg konditerijos gaminiuose
8. Pulegonas	25	100	250 mg/kg gėrimuose, aromatizuotuose mėtomis ar pipirmėtėmis; 350 mg/kg mėtiniuose konditerijos gaminiuose
9. Kvasinas	5	5	10 mg/kg pastiliniuose konditerijos gaminiuose; 50 mg/kg alkoholiniuose gėrimuose
10. Safrolas ir izosafrolas	1	1	2 mg/kg alkoholiniuose gėrimuose, kurių tūrinė alkoholio koncentracija mažesnė kaip 25%; 5 mg/kg alkoholiniuose gėrimuose, kurių tūrinė alkoholio koncentracija didesnė kaip 25%; 15 mg/kg maisto produktuose su muskato riešutų milteliais ar muskato riešutais
11. Santoninas	0,1	0,1	1 mg/kg alkoholiniuose gėrimuose, kurių tūrinė alkoholio koncentracija didesnė kaip 25%
12. Tujonas (alfa ir beta)	0,5	0,5	5 mg/kg alkoholiniuose gėrimuose, kurių tūrinė alkoholio koncentracija mažesnė kaip 25%; 10 mg/kg alkoholiniuose gėrimuose, kurių tūrinė alkoholio koncentracija didesnė kaip 25%; 25 mg/kg maisto produktuose su šalavijų preparatais; 35 mg/kg karčiuosiuose gėrimuose

______________

2 priedas. Neteko galios nuo 2004-05-19

Priedo naikinimas:

Nr. V-326, 2004-05-05, Žin. 2004, Nr. 81-2907 (2004-05-18), i. k. 1042250ISAK000V-326

3 priedas

Tarybos ir Komisijos direktyvų ir sprendimų dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su nuostatomis dėl kvapiųjų medžiagų, vartojamų maisto produktų gamybai, ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavų suvienodinimo, su kurių nuostatomis suderinta Lietuvos higienos norma HN 53-1:2001 „Leidžiami vartoti maisto priedai.

Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“, sąrašas

1. Council Directive 88/388/EEC of 22 June 1988 on the approximation of the laws of the Member States relating to flavourings for use in foodstuffs and to source materials for their production.

2. Council Decision 88/389/EEC of 22 June 1988 on the establishment, by the Commission, of an inventory of the source materials and substances used in the preparation of flavourings.

3. Commission Directive 91/71/EEC of 16 January 1991 completing Council Directive 88/388/EEC on the approximation of the laws of the Member States relating to flavourings for use in foodstuffs and to source materials for their production.

4. Regulation (EC) No. 2232/96 of 28 October 1996 of the European Parliament and of the Council laying down a Community procedure for flavouring substances used or intended for use in or on foodstuffs.

5. Commission Decision 1999/217/EC of 23 February 1999 adopting a register of flavouring substances used in or on foodstuffs drawn up in application of Regulation (EC) No. 2232/96 of the European Parliament and of the Council of 28 October 1996.

______________

Lietuvos higienos normos

HN 53-1:2001 „Leidžiami

vartoti maisto priedai. Leidžiamos vartoti

kvapiosios medžiagos

ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“

4 priedas

PRIEMONĖS KVAPIŲJŲ MEDŽIAGŲ ĮVERTINIMO PROGRAMAI PRIIMTI

1. Pradedant kvapiųjų medžiagų įvertinimo programą (toliau – įvertinimo programa) kiekvienai šios higienos normos 2 priede nurodytai kvapiajai medžiagai turi būti priskirtas FL numeris, kaip apibrėžta Flavis duomenų bazės sistemoje, kurioje kaupiama informacija, reikalinga moksliškai vertinti kvapiąsias medžiagas, ir visos kvapiosios medžiagos, suskirstytos į susijusių medžiagų chemines grupes pagal pateiktą sąrašą:

1.1. Linijinės grandinės pirminiai alifatiniai alkoholiai, aldehidai, rūgštys, acetaliai ir esteriai, įskaitant esterius, kuriuose yra sočiojo alkoholio, ir acetalius, kuriuose yra sočiųjų aldehidų. Esteryje ar acetalyje nėra aromatinės ar heteroaromatinės sudedamosios dalies.

1.2. Šakotosios grandinės pirminiai alifatiniai alkoholiai, aldehidai, rūgštys, acetaliai ir esteriai, įskaitant esterius, kuriuose yra šakotosios grandinės alkoholio, ir acetalius, kuriuose yra šakotosios grandinės aldehidų. Esteryje ar acetalyje nėra aromatinės ar heteroaromatinės sudedamosios dalies.

1.3. α, ß nesotieji (alkeno ar alkino) linijinės grandinės ir šakotosios grandinės alifatiniai pirminiai alkoholiai, aldehidai, rūgštys, acetaliai ar esteriai, įskaitant esterius, kuriuose yra α, ß nesočiojo alkoholio, ir acetalius, kuriuose yra α, ß nesočiųjų alkoholio ar aldehidų. Esteryje ar acetalyje nėra aromatinės ar heteroaromatinės sudedamosios dalies.

1.4. Nekonjuguotieji ir akumuliuoti nesotieji linijinės grandinės ir šakotosios grandinės alifatiniai pirminiai alkoholiai, aldehidai, rūgštys, acetaliai ir esteriai, įskaitant esterius, kuriuose yra nesočiojo alkoholio, ir acetalius, kuriuose yra nesočiųjų alkoholio ar aldehidų. Esteryje ar acetalyje nėra aromatinės ar heteroaromatinės sudedamosios dalies.

1.5. Sotieji ir nesotieji alifatiniai antriniai alkoholiai, ketonai, ketaliai, esteriai, įskaitant esterius, kuriuose yra antrinio alkoholio. Esteryje ar ketalyje nėra aromatinės ar heteroaromatinės sudedamosios dalies.

1.6. Alifatiniai, alicikliniai ir aromatiniai sotieji ir nesotieji tretiniai alkoholiai ir esteriai, įskaitant esterius, kuriuose yra tretinio alkoholio. Esteriuose gali būti bet kokia rūgščių sudedamoji dalis.

1.7. Pirminiai alicikliniai sotieji ir nesotieji alkoholiai, aldehidai, rūgštys, acetaliai, esteriai, įskaitant esterius, kuriuose yra aliciklinio alkoholio. Esteriuose ar acetaliuose gali būti alifatinių aciklinių ar aliciklinių rūgščių ar alkoholio sudedamoji dalis.

1.8. Antriniai alicikliniai sotieji ir nesotieji alkoholiai, ketonai, ketaliai, esteriai, įskaitant ketalius, kuriuose yra aliciklinio alkoholio, ar ketonus ir esterius, kuriuose yra antrinio aliciklinio alkoholio. Esteriuose gali būti alifatinių aciklinių ar aliciklinių rūgščių sudedamoji dalis.

1.9. Pirminiai alifatiniai sotieji ar nesotieji alkoholiai, aldehidai, rūgštys, acetaliai, esteriai su antra pirmine, antrine ar tretine deguonine funkcine grupe, įskaitant alifatinius laktonus.

1.10. Antriniai alifatiniai sotieji ar nesotieji alkoholiai, ketonai, ketaliai, esteriai su antra antrine ar tretine deguonine funkcine grupe.

1.11. Alicikliniai ir aromatiniai laktonai.

1.12. Maltolio dariniai ir ketodioksano dariniai.

1.13. Furanonai ir tetrahidrofurfurilo dariniai.

1.14. Furfurilo ir furano dariniai, kuriuose yra arba nėra papildomų šoninės grandinės pakaitalų ir heteroatomų.

1.15. Feniletilo alkoholis, fenilacto rūgštys, susiję esteriai, fenoksiacto rūgštys ir susiję esteriai.

1.16. Alifatiniai ir alicikliniai eteriai.

1.17. Propenilhidroksibenzenas.

1.18. Alilhidroksibenzenas.

1.19. Kapsaicinui giminingos medžiagos ir susiję amidai.

1.20. Alifatiniai ir aromatiniai mono- ir ditioliai ir mono-, di-, tri- ir polisulfidai, kuriuose yra arba nėra papildomų deguoninių funkcinių grupių.

1.21. Aromatiniai ketonai, antriniai alkoholiai ir susiję esteriai.

1.22. Pakeisti pirminiai aril- alkoholio, aldehido, rūgšties, esterio ir acetalio dariniai, įskaitant nesočiuosius.

1.23. Benzilo alkoholis, aldehidai, rūgštys, esteriai ir acetaliai, įskaitant benzilo ir benzoato esterius. Taip pat juose gali būti alifatinė aciklinė ar aliciklinė esterio ar acetalio sudedamoji dalis.

1.24. Pirazino dariniai.

1.25. Fenolio dariniai, kuriuose yra cikloalkilo, cikloalkoksio ir šoninių grandinių su deguonine funkcine grupe.

1.26. Aromatiniai eteriai, įskaitant anizolio darinius.

1.27. Antranilato dariniai.

1.28. Piridino, pirolo ir kvinolino dariniai.

1.29. Tiazoliai, tiofeno, tiazolino ir tienilo dariniai.

1.30. Įvairios medžiagos.

1.31. Alifatiniai ir aromatiniai angliavandeniliai.

1.32. Epoksidai.

1.33. Alifatiniai ir aromatiniai aminai.

1.34. Aminorūgštys.

2. Medžiagų, kurios yra įtrauktos į registrą ir jau suklasifikuotos Europos Komisijos Maisto produktų mokslo komiteto (SCF) 1 kategorijoje (medžiagos, kurių vartojimas laikomas saugiu) arba Europos Tarybos Kvapiųjų medžiagų ekspertų komiteto (CEFS) A kategorijoje (medžiagos, kurias galima vartoti maisto produktuose), arba Jungtinio maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Maisto priedų ekspertų komiteto (JECFA) kaip nekeliančios susirūpinimo dėl saugumo esant dabartiniam suvartojimo lygiui, išskyrus medžiagas, kurios buvo priimtos remiantis tuo, kad jų apskaičiuotas suvartojimas yra mažesnis negu ribinė vertė – 1,5 µg asmeniui per dieną, pagal įvertinimo programą iš naujo vertinti nereikia, jeigu pateikiama informacija apie medžiagos grynumą ir cheminius duomenis, nurodytus šio priedo 4 punkte, ir jeigu SCF negauna naujos informacijos, galinčios pakeisti vertinimo rezultatus.

3. Medžiagas, kurios yra įtrauktos į registrą ir ateityje bus suklasifikuotos JECFA kaip nekeliančios susirūpinimo dėl saugumo esant dabartiniam suvartojimo lygiui, nagrinės SCF, kuris gali nuspręsti, kad tolesnis vertinimas nereikalingas.

4. Įvertinant kvapiąją medžiagą turi būti pateikiami šie cheminiai duomenys:

4.1. cheminis pavadinimas, vartojamas šio higienos normos 2 priede.

4.2. sisteminis Tarptautinės teorinės ir taikomosios chemijos sąjungos (IUPAC) pavadinimas, jei skiriasi nuo registre vartojamo cheminio pavadinimo, sinonimai.

4.3. CAS, E, EINECS, FL, CoE ir FEMA numeriai, jei yra.

4.4. cheminė ir struktūrinė formulė, molekulinis svoris.

4.5. fizinė forma ir kvapas.

4.6. tirpumas.

4.7. tirpumas etanolyje.

4.8. identiškumo tyrimas (infraraudonasis, branduolio magnetinio rezonanso ir/ar masės spektras).

4.9. mažiausia bandymo rezultatų vertė.

4.10. priemaišos.

4.11. fiziniai parametrai, susiję su grynumu: virimo temperatūra (skysčiams), tirpimo temperatūra (kietiems kūnams), lūžimo rodiklis (skysčiams), specifinis sunkis (skysčiams).

4.12. produktų patvarumas ir skaidymasis, jei svarbu.

4.13. sąveika su maisto produkto sudedamosiomis dalimis, jei svarbu.

4.14. kita svarbi informacija.

5. Jeigu SCF nusprendžia, kad reikia atlikti tolesnį šio priedo 2 ar 3 punkte nurodytos medžiagos vertinimą, asmuo, atsakingas už medžiagos, įtrauktos į registrą, pateikimą į rinką, pateikia standartine forma, nurodyta šio priedo 7 punkte, informaciją, kad būtų galima medžiagą įvertinti:

5.1. medžiagos grynumas ir šio priedo 4 punkte išvardyti cheminiai duomenys.

5.2. natūralus buvimas maisto produktuose.

5.3. bendras medžiagos kiekis, kuris yra pridedamas į maisto produktus Bendrijoje.

5.4. įprasti ir didžiausi medžiagos vartojimo lygiai maisto produktų kategorijose, išvardytose šio priedo 6 punkte.

5.5. visi susiję toksikologiniai ir metaboliniai medžiagos ar glaudžiai susijusių medžiagų tyrimai.

6. Maisto produktų kategorijos, kuriose vartojamos kvapiosios medžiagos:

6.1. Pieno produktai, išskyrus antrai kategorijai priskirtus produktus.

6.2. Riebalai ir aliejai, taip pat riebalų emulsijos.

6.3. Valgomieji ledai, įskaitant šerbetą.

6.4. Apdoroti vaisiai ir daržovės (įskaitant grybus, pievagrybius, šakniagumbius ir ankštinius augalus), taip pat riešutai ir sėklos:

6.4.1. Vaisiai.

6.4.2. Daržovės (įskaitant grybus, pievagrybius, šakniagumbius ir ankštinius augalus), taip pat riešutai ir sėklos.

6.5. Konditerijos gaminiai.

6.6. Grūdai ir grūdiniai produktai, įskaitant šakniavaisių, šakniagumbių ir ankštinių augalų krakmolą ir miltus, išskyrus kepinius.

6.7. Kepiniai.

6.8. Mėsa ir mėsos produktai, įskaitant paukštieną ir žvėrieną.

6.9. Žuvys ir žuvų produktai, įskaitant moliuskus, vėžiagyvius ir dygliuočius.

6.10. Kiaušiniai ir kiaušinių produktai.

6.11. Saldikliai, įskaitant medų.

6.12. Druska, prieskoniai, sriubos, padažai, salotos, baltyminiai produktai ir t. t.

6.13. Specialios paskirties maisto produktai.

6.14. Gėrimai, išskyrus pieno produktus:

6.14.1. Nealkoholiniai gėrimai.

6.14.2. Alkoholiniai gėrimai, įskaitant silpnus alkoholinius ir nealkoholinius gėrimus.

6.15. Užkandžių pusgaminiai.

6.16. Mišrūs maisto produktai (pvz., troškinti patiekalai), kiti maisto produktai, kurių negalima priskirti 1-15 kategorijoms.

7. Šio priedo 5 punkte nurodyta informacija turi būti pateikiama anglų kalba standartine elektronine forma – „Flavis duomenų bazės įvesties forma“ (IF-FL). IF-FL formą galima rasti internetiniame puslapyje http://www.flavis.net arba užsisakyti iš koordinuojančios institucijos adresu: Danish Veterinary and Food Administration, Institute of Food Safety and Toxicology, Flavis, Morkhoi Bygade 19, DK-2860 Soborg.

8. Užpildyta IF-FL forma siunčiama koordinuojančiai institucijai elektroniniu paštu (adresu input@flavis. net) arba paštu šio priedo 7 punkte nurodytu adresu.

9. Komisija gali paprašyti, kad asmuo, atsakingas už tam tikros kvapiosios medžiagos pateikimą į rinką, pateiktų papildomos informacijos, svarbios tai medžiagai įvertinti, ypač apie įprastus ir didžiausius tam tikrų medžiagų vartojimo lygius šio priedo 6 punkte nurodytose maisto produktų kategorijose.

10. Jeigu nepateikiama šio priedo 5 punkte nurodyta informacija arba šio priedo 9 punkte nurodyta papildoma informacija, medžiaga negali būti vertinama.

11. Informaciją, nurodytą šio priedo 5 punkte, įskaitant apie jau įvertintas medžiagas, atnaujina asmuo, atsakingas už atitinkamų medžiagų pateikimą į rinką, kai tik gauna naujų duomenų.

12. Pirmiausia vertinamos į registrą įtrauktos medžiagos, kurios šios higienos normos 2 priedo 1, 2 ir 3 lentelių skiltyje „Pastaba“ pažymėtos skaičiais (2) arba (3).

13. Nepažeidžiant šio priedo 12 punkto reikalavimų, medžiagų grupės, nurodytos šio priedo 1 punkte, apie kurias informacija yra išsamiausia, vertinamos pirmiausia.

Papildyta priedu:

Nr. V-786, 2003-12-31, Žin., 2004, Nr. 21-648 (2004-02-07), i. k. 1032250ISAK000V-786

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-786, 2003-12-31, Žin., 2004, Nr. 21-648 (2004-02-07), i. k. 1032250ISAK000V-786

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 682 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 53-1:2001 „Leidžiami vartoti maisto priedai. Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos" tvirtinimo" papildymo

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-326, 2004-05-05, Žin., 2004, Nr. 81-2907 (2004-05-18), i. k. 1042250ISAK000V-326