LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2011-04-29 iki 2011-12-10

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2009, Nr. 83-3451, i. k. 1092250ISAK000V-510

ĮSAKYMAS

DĖL lietuvos higienos normos hn 36:2009 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo

2009 m. birželio 23 d. Nr. V-510

Vilnius

Įgyvendindamas 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 224), 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/95/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 31 tomas, p. 127), 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 359), 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1), 2009 m. kovo 17 d. Komisijos sprendimą 2009/251/EB reikalauti, kad valstybės narės užtikrintų, kad rinkai nebūtų pateikiami arba tiekiami gaminiai, kurių sudėtyje yra biocido dimetilfumarato (OL 2009 L 74, p. 32),

1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 36:2009 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. 239 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 59-2404);

2.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. V-182 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 35-1506);

2.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. V-258 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 239 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 74-2567);

2.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. V-886 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 239 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 182-6742);

2.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. V-92 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 239 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 19-673);

2.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. V-732 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 239 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“ pakeitimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. V-431 „Dėl ftalatų ribojimo vaikų priežiūros priemonėse“ pripažinimo netekusiu galios“ (Žin., 2006, Nr. 95-3747) 1 punktą;

2.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. V-44 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 239 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 17-655);

2.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. V-556 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 239 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 75-2991);

2.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. V-910 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 239 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 113-4300);

2.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. V-243 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 239 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 40-1535);

2.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. V-325 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 239 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 49-1994).

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ALGIS ČAPLIKAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2009 m. birželio 23 d.

įsakymu Nr. V-510

lietuvos higienos norma hn 36:2009 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“

Europos Sąjungos teisės aktai, kurių nuostatos perkeltos į šią higienos normą:

2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 224) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos sprendimu 2008/689/EB (OL 2008 L 225, p. 10);

2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/95/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 31 tomas, p. 127), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 24 d. Komisijos sprendimu 2010/571/ES (OL 2010 L 251, p. 28);

Pastraipos pakeitimai:

Nr. V-35, 2011-01-14, Žin., 2011, Nr. 9-406 (2011-01-22), i. k. 1112250ISAK0000V-35

2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 359);

2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL 2006 L 266, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/103/EB (OL 2008 L 327, p. 7);

2009 m. kovo 17 d. Komisijos sprendimas 2009/251/EB reikalauti, kad valstybės narės užtikrintų, kad rinkai nebūtų pateikiami arba tiekiami gaminiai, kurių sudėtyje yra biocido dimetilfumarato (OL 2009 L 74, p. 32), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. kovo 1 d. Komisijos sprendimu 2011/135/ES (OL 2011 L 57, p. 43).

Pastraipos pakeitimai:

Nr. V-621, 2010-07-09, Žin., 2010, Nr. 85-4487 (2010-07-17), i. k. 1102250ISAK000V-621

Nr. V-380, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 49-2400 (2011-04-28), i. k. 1112250ISAK000V-380

Pastraipos pakeitimai:

Nr. V-878, 2009-10-22, Žin., 2009, Nr. 128-5567 (2009-10-27), i. k. 1092250ISAK000V-878

Nr. V-264, 2010-04-02, Žin., 2010, Nr. 41-2003 (2010-04-10), i. k. 1102250ISAK000V-264

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ši higienos norma nustato draudimus ir ribojimus tiekti į Lietuvos rinką ir naudoti tam tikras chemines medžiagas, jų turinčius preparatus ir gaminius, kurių pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai įrodytas moksliniais tyrimais ir patvirtintas tarptautine praktika.

2. Ši higienos norma privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, gaminantiems, įvežantiems, parduodantiems ir naudojantiems šios higienos normos 1 ir 2 lentelėse išvardytas chemines medžiagas, jų turinčius preparatus ir gaminius.

3. Ši higienos norma taikoma šios higienos normos 1 ir 2 lentelėse išvardytoms cheminėms medžiagoms, jų turintiems preparatams ir gaminiams, gaminamiems ir naudojamiems Lietuvoje bei įvežamiems į Lietuvą.

4. Ši higienos norma netaikoma cheminėms medžiagoms, jų turintiems preparatams ir gaminiams, kurie gabenami kelių, geležinkelių, vidaus vandenų, jūrų ir oro transportu, taip pat gabenamiems tranzitu, jei jie tranzito metu nėra kaip nors perdirbami.

5. Ši higienos norma netaikoma atliekoms, cheminėms medžiagoms ir jų turintiems preparatams, kurie tiekiami į rinką ir naudojami moksliniams, technologiniams tyrimams ir plėtrai arba eksportuojami į ne Europos Sąjungos valstybes.

II. SANTRUMPOS

6. Šioje higienos normoje vartojamos santrumpos ir jų paaiškinimai:

6.1. CAS Nr. – Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos registracijos numeris;

6.2. Einecs Nr. – Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąrašo numeris.

III. Draudimai ir ribojimai

1 lentelė. Draudžiamų ir ribojamų medžiagų sąrašas

Medžiagos, medžiagų grupės, preparato apibūdinimas	Draudimai ir ribojimai
1. Švinas, gyvsidabris, kadmis, chromas VI, polibromintieji bifenilai (PBB) ir polibromintųjų difenilų eteriai (PBDE) elektros ir elektroninėje įrangoje (EEĮ)	Nuo 2006 m. liepos 1 d. draudžiama tiekti rinkai naujas elektros lemputes, buitinius šviestuvus ir Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-481 (Žin., 2004, Nr. 141-5168; 2005, Nr. 102-3793), 1 priede išvardytą 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 10 kategorijų naują elektros ir elektroninę įrangą, kurioje yra švino, gyvsidabrio, kadmio, chromo VI, PBB ir PBDE. Šio draudimo išimtys, draudimo išimčių taikymo sąlygos ir trukmė pateiktos šios higienos normos 3 lentelėje.
2. Švinas ir švino junginiai, chromas VI, gyvsidabris, kadmis transporto priemonėse	2.1. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. draudžiama tiekti rinkai transporto priemonių medžiagas ir dalis, kuriose yra švino, gyvsidabrio, kadmio arba chromo VI. 2.2. 2.1 punkte nurodyto draudimo išimtys ir draudimo išimčių taikymo sąlygos pateiktos šios higienos normos 2 lentelėje. 2.3. Šios higienos normos 2 lentelėje nurodytos medžiagos ir dalys turi būti paženklintos taip, kad jas būtų galima identifikuoti ir išimti iki eksploatuoti netinkamos transporto priemonės perdirbimo.
3. Dimetilfumaratas (dimetil (E)-butendioatas), CAS Nr. 624–49–7, Einecs Nr. 210–849–0	3.1. Nuo 2009 m. gegužės 1 d. draudžiama rinkai pateikti arba tiekti gaminius, kurių sudėtyje yra dimetifumarato. 3.2. Nuo 2009 m. gegužės 1 d. asmenys, kurie rinkai jau pateikė arba tiekia gaminius, kurių sudėtyje yra dimetifumarato, privalo šiuos gaminius pašalinti iš rinkos ir susigrąžinti iš vartotojų. 3.3. 3.1 ir 3.2 punktuose sąvoka „gaminys“ atitinka Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324) 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąvoką; „gaminys, kurio sudėtyje yra dimetilfumarato“ – bet koks gaminys arba jo dalis, kuriuose nurodoma, kad yra dimetilfumarato (pavyzdžiui, viename arba keliuose maišeliuose) arba dimetilfumarato koncentracija yra didesnė nei 0,1 mg gaminio arba jo dalies masės kilograme; „pateikimas rinkai“ – gaminio pateikimas Lietuvos rinkai pirmą kartą; „tiekiamas rinkai“ – tiekiamas vykdant komercinę veiklą siekiant platinti, vartoti ar naudoti Lietuvos rinkoje už atlygį arba nemokamai. 3.4. 3.1 ir 3.2 punktų reikalavimai taikomi iki 2012 m. kovo 15 d.
4. Gyvsidabris ir kadmis baterijose ir akumuliatoriuose	4.1. Nepažeidžiant šios higienos normos 1 lentelės 1 ir 2 punktų draudžiama tiekti rinkai į prietaisus įmontuotas arba neįmontuotas baterijas ar akumuliatorius, kuriuose yra daugiau kaip 0,0005 % gyvsidabrio; nešiojamąsias baterijas ar akumuliatorius, įskaitant į prietaisus įmontuotas baterijas ar akumuliatorius, kuriuose yra daugiau kaip 0,002 % kadmio. Baterijų ir akumuliatorių sąvokų apibrėžimai pateikti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016); baterijų ir akumuliatorių rūšys nurodytos Baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 625 (Žin., 2002, Nr. 1-12; 2008, Nr. 86-3439). 4.2. Draudimas netaikomas: 4.2.1. baterijoms ir akumuliatoriams, naudojamiems įrangoje, susijusioje su Lietuvos gyvybinių saugumo interesų apsauga, ginkluose, amunicijoje ir karinės paskirties įrangoje, išskyrus produktus, kurie nėra konkrečiai skirti karo tikslams, bei įrangoje, skirtoje skrydžiams į kosmosą; 4.2.2. sagos formos elementams, kuriuose gyvsidabrio ne daugiau kaip 2 %; 4.2.3. nešiojamosioms baterijoms ir akumuliatoriams, kuriuose yra daugiau kaip 0,002 % kadmio, skirtiems naudoti avarinėse ir signalizacijos sistemose, įskaitant avarinį apšvietimą, medicinos įrangoje arba bevieliuose elektros įrankiuose.

Lentelės pakeitimai:

Nr. V-878, 2009-10-22, Žin., 2009, Nr. 128-5567 (2009-10-27), i. k. 1092250ISAK000V-878

Nr. V-264, 2010-04-02, Žin., 2010, Nr. 41-2003 (2010-04-10), i. k. 1102250ISAK000V-264

Nr. V-621, 2010-07-09, Žin., 2010, Nr. 85-4487 (2010-07-17), i. k. 1102250ISAK000V-621

Nr. V-35, 2011-01-14, Žin., 2011, Nr. 9-406 (2011-01-22), i. k. 1112250ISAK0000V-35

Nr. V-380, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 49-2400 (2011-04-28), i. k. 1112250ISAK000V-380

2 lentelė. Medžiagos ir dalys, kurioms netaikomas šios higienos normos 1 lentelės „Draudžiamų ir ribojamų medžiagų sąrašas“ 2.1 punktas*

Medžiagos ir dalys	Draudimo išimties taikymo sąlygos ir laikotarpis	Ženklinimas pagal šios higienos normos 1 lentelės 2.3 punkto reikalavimus
Švinas, kaip legiravimo elementas
1. Apdirbti skirtas plienas ir cinkuotas plienas, kuriame švinas sudaro ne daugiau kaip 0,35 % masės
2 (a). Apdirbti skirtas aliuminis, kuriame švinas sudaro ne daugiau kaip 2 % masės	Atsarginėms dalims, skirtoms į rinką iki 2005 m. liepos 1 d. pateiktoms transporto priemonėms
2 (b). Apdirbti skirtas aliuminis, kuriame švinas sudaro ne daugiau kaip 1,5 % masės	Atsarginėms dalims, skirtoms į rinką iki 2008 m. liepos 1 d. pateiktoms transporto priemonėms
2 (c). Apdirbti skirtas aliuminis, kuriame švinas sudaro ne daugiau kaip 0,4 % masės
3. Vario lydinys, kuriame švinas sudaro ne daugiau kaip 4 % masės
4 (a). Guolių korpusai bei įvorės	Atsarginėms dalims, skirtoms į rinką iki 2008 m. liepos 1 d. pateiktoms transporto priemonėms
4 (b). Variklių, pavarų ir oro kondicionavimo kompresorių guolių korpusai bei įvorės	2011 m. liepos 1 d. ir vėliau atsarginėms dalims, skirtoms į rinką iki 2011 m. liepos 1 d. pateiktoms transporto priemonėms
Dalyse esantis švinas ir švino junginiai
5. Akumuliatoriai		Privalomas
6. Vibraciniai amortizatoriai		Privalomas
7 (a). Stabdžių vamzdelių, kuro vamzdelių, oro ventiliacijos vamzdelių, važiuoklės elastomerų ir (arba) metalinių dalių, ir variklio tvirtinimo dalių vulkanizavimo medžiagos ir stabilizatoriai	Atsarginėms dalims, skirtoms į rinką iki 2005 m. liepos 1 d. pateiktoms transporto priemonėms
7 (b). Stabdžių vamzdelių, kuro vamzdelių, oro ventiliacijos vamzdelių, važiuoklės elastomerų ir (arba) metalinių dalių, ir variklio tvirtinimo dalių vulkanizavimo medžiagos ir stabilizatoriai, kuriuose švinas sudaro ne daugiau kaip 0,5 % masės	Atsarginėms dalims, skirtoms į rinką iki 2006 m. liepos 1 d. pateiktoms transporto priemonėms
7 (c). Jėgos pavarų elastomerų rišikliai, kuriuose švinas sudaro ne daugiau kaip 0,5 % masės	2009 m. liepos 1 d.
8 (a). Lydmetalis elektroninių schemų plokštėse ir kitose elektros sistemose, išskyrus ant stiklo	Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2010 m. gruodžio 31 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims. Tokias dalis privaloma išimti iki eksploatuoti netinkamos transporto priemonės perdirbimo, jeigu bendra jų ir šios lentelės 10 punkte nurodytų dalių vidutinė masė vienoje transporto priemonėje yra didesnė kaip 60 g (neatsižvelgiama į elektroninius prietaisus, kurie nebuvo gamintojo sumontuoti gamybos metu)	Privalomas
8 (b). Lydmetalis elektros sistemose ant stiklo	Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2010 m. gruodžio 31 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims. Tokias dalis privaloma išimti iki eksploatuoti netinkamos transporto priemonės perdirbimo, jeigu bendra jų ir šios lentelės 10 punkte nurodytų dalių vidutinė masė vienoje transporto priemonėje yra didesnė kaip 60 g (neatsižvelgiama į elektroninius prietaisus, kurie nebuvo gamintojo sumontuoti gamybos metu)	Privalomas
9. Vožtuvų lizdai	Atsarginėms dalims, skirtoms iki 2003 m. liepos 1 d. sukurtų variklių tipams
10. Elektrinės dalys, kuriose švino yra stikle ar keramikos matricos mišinyje, išskyrus lempučių stiklą ir uždegimo žvakių glazūrą	Tokias dalis privaloma išimti iki eksploatuoti netinkamos transporto priemonės perdirbimo, jeigu bendra jų ir šios lentelės 8 punkte nurodytų dalių vidutinė masė vienoje transporto priemonėje yra didesnė kaip 60 g (neatsižvelgiama į elektroninius prietaisus, kurie nebuvo gamintojo sumontuoti gamybos metu)	Privalomas, išskyrus variklių pjezoelementus
11. Pirotechniniai įjungikliai	Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2006 m. liepos 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims
Chromas VI
12 (a). Korozijai atspari danga	Atsarginėms dalims, skirtoms į rinką iki 2007 m. liepos 1 d. pateiktoms transporto priemonėms
12 (b). Važiuoklės varžtų ir veržlių korozijai atsparios dangos	Atsarginėms dalims, skirtoms į rinką iki 2008 m. liepos 1 d. pateiktoms transporto priemonėms
13. Gyvenamosiose priekabose įrengti absorbciniai šaldytuvai		Privalomas
Gyvsidabris
14 (a). Dujošvytės lempos, naudojamos priekiniams žibintams	Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2012 m. liepos 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims	Privalomas
14 (b). Liuminescencinės lempos, naudojamos prietaisų skydeliuose	Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2012 m. liepos 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims	Privalomas
Kadmis
15. Elektrinių transporto priemonių akumuliatoriai	2008 m. gruodžio 31 d. ir vėliau atsarginėms dalims, skirtoms į rinką iki 2008 m. gruodžio 31 d. pateiktoms transporto priemonėms
* Leidžiama, kad homogeninėje medžiagoje didžiausia švino, chromo VI ir gyvsidabrio koncentracija sudarytų mažiau nei 0,1 % masės, o kadmio – mažiau kaip 0,01 % masės; pakartotinai naudoti transporto priemonių, pateiktų į rinką iki draudimo išimties galiojimo laikotarpio pabaigos, dalis leidžiama be apribojimų (joms netaikomas šios higienos normos 1 lentelės 2.1 punkto draudimas); šios higienos normos 1 lentelės 2.1 punkto draudimas netaikomas atsarginėms dalims, išskyrus ratų balansavimo svarelius, elektrinių motorų anglinius šliaužiklius ir stabdžių antdėklus, pateiktoms į rinką po 2003 m. liepos 1 d., skirtoms iki 2003 m. liepos 1 d. į rinką pateiktoms transporto priemonėms.

3 lentelė. Higienos normos 1 lentelės „Draudžiamų ir ribojamų medžiagų sąrašas“ 1 punkto draudimo išimtys, draudimo išimčių taikymo sąlygos ir trukmė

Eil. Nr.	Draudimo išimtys	Draudimo išimčių taikymo sąlygos ir trukmė
1.	Gyvsidabris viencokolėse (kompaktinėse) fluorescencinėse lempose, kurio kiekis (viename degiklyje) ne didesnis kaip:
1.1.	bendrojo apšvietimo P < 30 W – 5 mg	Nustoja galioti 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. gali būti ≤ 3,5 mg viename degiklyje; po 2012 m. gruodžio 31 d. gali būti ≤ 2,5 mg viename degiklyje.
1.2.	bendrojo apšvietimo 30 W ≤ P < 50 W – 5 mg	Nustoja galioti 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. gali būti ≤ 3,5 mg viename degiklyje.
1.3.	bendrojo apšvietimo 50 W ≤ P < 150 W – 5 mg
1.4.	bendrojo apšvietimo P ≥ 150 W – 15 mg
1.5.	bendrojo apšvietimo kvadratinės arba apskritos formos lempose, kurių vamzdelio skersmuo ≤ 17 mm	Draudimas netaikomas iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. gali būti ≤ 7 mg viename degiklyje.
1.6.	specialiosios paskirties – 5 mg
2.	Gyvsidabris dvicokolėse tiesiosiose fluorescencinėse bendrojo apšvietimo lempose, kurio kiekis (vienoje lempoje) ne didesnis kaip:
2.1.	trijuostės spinduliuotės liuminoforo įprastos gyvavimo trukmės lempose, kurių vamzdelio skersmuo < 9 mm (pavyzdžiui, T2) – 5 mg	Nustoja galioti 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. gali būti ≤ 4 mg vienoje lempoje.
2.2.	trijuostės spinduliuotės liuminoforo įprastos gyvavimo trukmės lempose, kurių vamzdelio skersmuo ≥ 9 mm, bet ≤ 17 mm (pavyzdžiui, T5) – 5 mg	Nustoja galioti 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. gali būti ≤ 3 mg vienoje lempoje.
2.3.	trijuostės spinduliuotės liuminoforo įprastos gyvavimo trukmės lempose, kurių vamzdelio skersmuo > 17 mm, bet ≤ 28 mm (pavyzdžiui, T8) – 5 mg	Nustoja galioti 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. gali būti ≤ 3,5 mg vienoje lempoje.
2.4.	trijuostės spinduliuotės liuminoforo įprastos gyvavimo trukmės lempose, kurių vamzdelio skersmuo > 28 mm (pavyzdžiui, T12) – 5 mg	Nustoja galioti 2012 m. gruodžio 31 d.; po 2012 m. gruodžio 31 d. gali būti ≤ 3,5 mg vienoje lempoje.
2.5.	trijuostės spinduliuotės liuminoforo ilgos gyvavimo trukmės (≥ 25000 h) lempose – 8 mg	Nustoja galioti 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. gali būti ≤ 5 mg vienoje lempoje.
3.	Gyvsidabris kitose fluorescencinėse lempose, kurio kiekis (vienoje lempoje) ne didesnis kaip:
3.1.	tiesiosiose halogenfosfato lempose, kurių vamzdelio skersmuo > 28 mm (pavyzdžiui, T10 ir T12) – 10 mg	Nustoja galioti 2012 m. balandžio 13 d.
3.2	netiesiosiose halogenfosfato lempose (bet kurio skersmens) – 15 mg	Nustoja galioti 2016 m. balandžio 13 d.
3.3.	netiesiosiose trijuostės spinduliuotės liuminoforo lempose, kurių vamzdelio skersmuo > 17 mm (pavyzdžiui, T9)	Draudimas netaikomas iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. gali būti ≤ 15 mg vienoje lempoje.
3.4.	kitose bendrojo apšvietimo ir specialiosios paskirties lempose (pavyzdžiui, indukcinėse lempose)	Draudimas netaikomas iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. gali būti ≤ 15 mg vienoje lempoje.
4.	Gyvsidabris specialiosios paskirties šaltojo katodo fluorescencinėse lempose ir fluorescencinėse lempose su išoriniais elektrodais, kurio kiekis (vienoje lempoje) ne didesnis kaip:
4.1.	trumpose (≤ 500 mm)	Draudimas netaikomas iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. gali būti ≤ 3,5 mg vienoje lempoje.
4.2.	vidutinio ilgio (> 500 mm, bet ≤ 1500 mm)	Draudimas netaikomas iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. gali būti ≤ 5 mg vienoje lempoje.
4.3.	ilgose (> 1500 mm)	Draudimas netaikomas iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. gali būti ≤ 13 mg vienoje lempoje.
5.	Gyvsidabris kitose žemo slėgio išlydžio lempose (vienoje lempoje)	Draudimas netaikomas iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. gali būti ≤ 15 mg vienoje lempoje.
6.	Gyvsidabris didžiaslėgėse natrio (garų) bendrojo apšvietimo pagerintos spalvų atgavos (indeksas Ra > 60) lempose, kurio kiekis (viename degiklyje) ne didesnis kaip:
6.1.	P ≤ 155 W	Draudimas netaikomas iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. gali būti ≤ 30 mg viename degiklyje.
6.2.	155 W < P ≤ 405 W	Draudimas netaikomas iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. gali būti ≤ 40 mg viename degiklyje.
6.3.	P > 405 W	Draudimas netaikomas iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. gali būti ≤ 40 mg viename degiklyje.
7.	Gyvsidabris kitose didžiaslėgėse natrio (garų) bendrojo apšvietimo lempose, kurio kiekis (viename degiklyje) ne didesnis kaip:
7.1.	P ≤ 155 W	Draudimas netaikomas iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. gali būti ≤ 25 mg viename degiklyje.
7.2.	155 W < P ≤ 405 W	Draudimas netaikomas iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. gali būti ≤ 30 mg viename degiklyje.
7.3.	P > 405 W	Draudimas netaikomas iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. gali būti ≤ 40 mg viename degiklyje.
8.	Gyvsidabris, esantis didžiaslėgėse gyvsidabrio (garų) lempose	Nustoja galioti 2015 m. balandžio 13 d.
9.	Gyvsidabris, esantis metalų halidų (MH) lempose
10.	Gyvsidabris, esantis kitose specialiosios paskirties išlydžio lempose, nenurodytose šioje lentelėje
11.	Švinas, esantis elektroninių vamzdžių stiklo sudėtyje
12.	Švinas, esantis fluorescencinių lempų stiklo sudėtyje ir sudarantis ne daugiau kaip 0,2 % masės
13.	Švinas, esantis plieno sudėtyje kaip legiruojamasis elementas apdirbimo tikslais ir cinkuoto plieno sudėtyje, sudarantis ne daugiau kaip 0,35 % masės
14.	Švinas, esantis aliuminio lydiniuose kaip legiruojamasis elementas, sudarantis ne daugiau kaip 0,4 % masės
15.	Vario lydinys, kuriame švinas sudaro ne daugiau kaip 4 % masės
16.	Švinas, esantis aukštos lydymosi temperatūros lydmetaliuose (t. y. švino lydiniuose, kuriuose švinas sudaro 85 % masės arba daugiau)
17.	Švinas, esantis serverių, laikmenų ir laikmenų masyvų sistemų, telekomunikacijų tinklų infrastruktūros perjungimo, signalizavimo, perdavimo ir tinklo valdymo įrangos lydmetaliuose
18.	Elektriniai ir elektroniniai komponentai, kuriuose švino yra stiklo arba keramikos, išskyrus kondensatorių dielektriko keramiką, sudėtyje, pavyzdžiui, pjezoelektroniniuose įtaisuose arba stiklo ar keramikos matricos kompaunde
19.	Švinas, esantis kondensatorių, kurių vardinė įtampa 125 V kintamosios srovės arba 250 V nuolatinės srovės arba didesnė, dielektriko keramikos sudėtyje
20.	Švinas, esantis kondensatorių, kurių vardinė įtampa mažesnė kaip 125 V kintamosios srovės arba 250 V nuolatinės srovės, dielektriko keramikos sudėtyje	Nustoja galioti 2013 m. sausio 1 d.; po 2013 m. sausio 1 d. gali būti EEĮ, kuri pateikta rinkai iki 2013 m. sausio 1 d., atsarginėse dalyse
21.	Kadmis ir jo junginiai, esantys vienkartiniuose tabletės tipo šiluminiuose saugikliuose	Nustoja galioti 2012 m. sausio 1 d.; po 2012 m. sausio 1 d. gali būti EEĮ, kuri pateikta rinkai iki 2012 m. sausio 1 d., atsarginėse dalyse
22.	Kadmis ir jo junginiai, esantys elektriniuose kontaktuose
23.	Šešiavalentis chromas, naudojamas absorbcinių šaldytuvų anglinio plieno aušinimo sistemose kaip antikorozinė medžiaga, kurio yra ne daugiau kaip 0,75 % aušalo masės
24.	Švinas, naudojamas šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo ir šaldymo įrenginių šaltnešio kompresorių slydimo guoliuose
25.	Švinas, naudojamas su „C-Press“ suderinamose kištukinių jungčių sistemose	Gali būti EEĮ, kuri pateikta rinkai iki 2010 m. rugsėjo 24 d., atsarginėse dalyse
26.	Švinas, naudojamas kitose (nei su „C-Press“ suderinamos) kištukinių jungčių sistemose	Nustoja galioti 2013 m. sausio 1 d.; po 2013 m. sausio 1 d. gali būti EEĮ, kuri pateikta rinkai iki 2013 m. sausio 1 d., atsarginėse dalyse
27.	Švinas, naudojamas kaip šilumos laidumo modulio „C“ formos žiedo danga	Gali būti EEĮ, kuri pateikta rinkai iki 2010 m. rugsėjo 24 d., atsarginėse dalyse
28.	Švinas, esantis optinėje įrangoje naudojamo balto stiklo sudėtyje
29.	Kadmis ir švinas, esantys filtrų stiklo ir atspindžio etalonams naudojamo stiklo sudėtyje
30.	Švinas lydmetaliuose, kurių sudėtyje yra daugiau nei du elementai, naudojamuose kojelėms sujungti su mikroprocesoriaus korpusu, ir kuriuose švino yra daugiau kaip 80 %, bet mažiau kaip 85 % masės	Nustoja galioti 2011 m. sausio 1 d.; po 2011 m. sausio 1 d. gali būti EEĮ, kuri pateikta rinkai iki 2011 m. sausio 1 d., atsarginėse dalyse
31.	Švinas lydmetaliuose, skirtuose lusto ir padėklo kontaktams elektriškai sujungti „apversto lusto“ integriniuose grandynuose
32.	Švinas tiesiosiose kaitinamosiose lempose, kurių vamzdis yra padengtas silikatu	Nustoja galioti 2013 m. rugsėjo 1 d.
33.	Švino halogenidas, naudojamas kaip spinduliavimo medžiaga didelio intensyvumo išlydžio lempose, skirtose naudoti profesionalioje reprografijos įrangoje
34.	Švinas, naudojamas išlydžio lempų liuminoforo, pavyzdžiui, SMS ((Sr,Ba)2MgSi2O7:Pb), milteliuose kaip aktyvinimo medžiaga (švino ne daugiau kaip 1 % masės), kai tos išlydžio lempos skirtos naudoti diazokopijavimo, litografijos, fotocheminiuose ir švitinimo procesuose ar vabzdžių gaudyklėse	Nustoja galioti 2011 m. sausio 1 d.
35.	Švinas, naudojamas išlydžio lempų liuminoforo, pavyzdžiui, BSP (BaSi2O5:Pb), milteliuose kaip aktyvinimo medžiaga (švino ne daugiau kaip 1 % masės), kai tos lempos skirtos naudoti įdegiui sudaryti
36.	PbBiSn-Hg ir PbInSn-Hg sudėtyje esantis švinas, naudojamas specialiuosiuose junginiuose kaip pagrindinė amalgama, ir PbSn-Hg sudėtyje esantis švinas, naudojamas kaip pagalbinė amalgama itin kompaktiškose energiją taupančiose lempose	Nustoja galioti 2011 m. birželio 1 d.
37.	Švino oksidas, esantis stiklo, naudojamo skystųjų kristalų ekranų plokščiųjų fluorescencinių lempų priekinei ir galinei plokštėms sujungti, sudėtyje	Nustoja galioti 2011 m. birželio 1 d.
38.	Švinas ir kadmis, esantys dažų, naudojamų emaliuojant borosilikatinį ir silikatinį stiklą, sudėtyje
39.	Švinas, esantis smulkaus žingsnio komponentų dangoje, išskyrus jungtis, kurių žingsnis 0,65 mm arba mažesnis	Gali būti EEĮ, kuri pateikta rinkai iki 2010 m. rugsėjo 24 d., atsarginėse dalyse
40.	Švinas, esantis lydmetalių, naudojamų diskiniams ir planariniams daugiasluoksniams keramikiniams kondensatorių masyvams lituoti per juose esančias kiaurymes, sudėtyje
41.	Švino oksidas, esantis paviršinio laidumo elektronų emiterių vaizdo ekranų konstrukcijos elementų, t. y. sandarinamojo frito ir frito žiedo, sudėtyje
42.	Švino oksidas, esantis nematomosios spinduliuotės lempų stiklo apvalkale	Nustoja galioti 2011 m. birželio 1 d.
43.	Švinas, esantis krištolo stiklo, nurodyto Krištolo stiklo gaminių techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 388 (Žin., 1999, Nr. 99-2866), I priede (1, 2, 3 ir 4 klasės), sudėtyje
44.	Kadmio lydiniai, naudojami kaip elektrinės ir (arba) mechaninės didelės galios garsiakalbių (generuojamas garso slėgis 100 dB (A) ir daugiau) keitiklių tiesiogiai ant judamosios ritės esančių laidininkų lituojamosios jungtys
45.	Švinas, esantis litavimo medžiagose, naudojamose begyvsidabrėse plokščiosiose fluorescencinėse lempose (kurios, pavyzdžiui, naudojamos skystųjų kristalų ekranuose, dekoratyviniam ar pramoniniam apšvietimui)
46.	Švino oksidas, esantis argono ir kriptono lazerinių vamzdžių lango mazgo sandarinamojo frito sudėtyje
47.	Švinas, esantis lydmetaliuose, naudojamuose elektros transformatorių mažo skersmens (100 µm ir mažiau) variniams laidams lituoti
48.	Švinas, esantis kermeto pagrindu pagamintų derinamųjų potenciometrų sudedamosiose dalyse
49.	Švinas, naudojamas aukštos įtampos diodų, kurių korpusas pagamintas iš cinko borato stiklo, dengiamajame sluoksnyje
50.	Kadmis ir kadmio oksidas, esantys storų plėvelių pastos, naudojamos ant aliuminiu surišto berilio oksido pagrindo, sudėtyje
51.	Kadmis, esantis II-VI grupės šviesos dioduose su spalvos keitikliu (šviesą skleidžiančios srities kvadratiniame milimetre mažiau kaip 10 µg Cd), naudojamuose puslaidininkinėse apšvietimo arba vaizdavimo sistemose	Nustoja galioti 2014 m. liepos 1 d.
Pastaba. Leidžiama, kad homogeninėje medžiagoje didžiausia švino, gyvsidabrio, chromo VI, PBB ir PBDE koncentracija sudarytų ne daugiau kaip 0,1 % masės, o kadmio – ne daugiau kaip 0,01 % masės.

Papildyta lentele:

Nr. V-35, 2011-01-14, Žin., 2011, Nr. 9-406 (2011-01-22), i. k. 1112250ISAK0000V-35

_______________

Pakeitimai: