Suvestinė redakcija nuo 2016-06-09

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 126-4542, i. k. 1042330ISAK003D-471

Nauja redakcija nuo 2016-06-09:

Nr. 3D-350, 2016-06-07, paskelbta TAR 2016-06-08, i. k. 2016-15419

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO

MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL GRŪDŲ, RAPSŲ IR RAPSUKŲ SĖKLOS PRIEMAIŠŲ NUSTATYMO APRAŠO PATVIRTINIMO

2004 m. rugpjūčio 9 d. Nr. 3D-471

Vilnius

Atsižvelgdama į 2009 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1272/2009, kuriuo nustatomos bendros išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su žemės ūkio produktų supirkimu ir pardavimu taikant valstybės intervenciją (OL 2009 L 349, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2015/2000 (OL 2015 L 292, p. 4), nuostatas,

t v i r t i n u  Grūdų, rapsų ir rapsukų  sėklos priemaišų nustatymo aprašą  (pridedama)

Žemės ūkio Ministras                                                                   Jeronimas Kraujelis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2004 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 3D-471

(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2016 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. 3D-350

redakcija)

GRŪDŲ, RAPSŲ IR RAPSUKŲ SĖKLOS PRIEMAIŠŲ NUSTATYMO APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Grūdų, rapsų ir rapsukų sėklos  priemaišų nustatymo aprašas (toliau – aprašas) aprašo metodą, kuriuo nustatomos atskiros priemaišų grupės ir jų kiekis minkštųjų (paprastųjų) kviečių, rugių, kvietrugių, miežių (išskyrus salyklinius miežius), avižų ir kukurūzų grūduose, rapsų ir rapsukų sėklose (toliau – rapsų sėklos), kurie superkami ir tiekiami žmonių ir / ar gyvūnų mitybai skirtiems produktams gaminti  ar naudoti kitiems tikslams.

2. Aprašas parengtas atsižvelgiant į Tarptautinės grūdų mokslo ir technologijos asociacijos (ICC) standartų 102/1:1972 „Kviečių priemaišų nustatymas ir ICC 103/1:1972 „Rugių priemaišų nustatymas“, taip pat į 2009 m. gruodžio 11 d.  Komisijos reglamento (ES) Nr. 1272/2009, kuriuo nustatomos bendros išsamios Tarybos reglamento (ES) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su žemės ūkio produktų supirkimu ir pardavimu taikant valstybės intervenciją (OL 2009 L 349, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2015/2000 (OL 2015 L 292, p. 4),  nuostatas.

II SKYRIUS

PRIEMAIŠŲ GRUPĖS IR JŲ CHARAKTERISTIKOS

3. Grūdų priemaišos yra visos grūdų ėminio sudedamosios dalys, likusios atskyrus nepažeistus pagrindinių javų grūdus:

3.1. Priemaišų grupės:

3.1.1. grūdinės priemaišos:

skaldyti grūdai,

sudygę grūdai,

smulkūs (sudžiūvę) grūdai,

kitų javų grūdai,

kenkėjų pažeisti grūdai,

patamsėję (grūdai su pakitusios spalvos gemalais),

fuzariozės pažeisti grūdai,

džiovinant pažeisti (perkaitinti) grūdai;

išsilukštenę avižų grūdai (nustatant priemaišas avižose),

ūsuotos avižos,

dvilukštės (dvilypės) avižos;

3.1.2. šiukšlinės  priemaišos:

pašalinės sėklos,

sugedę (pažeisti) grūdai,

mineralinės ir organinės priemaišos (pašalinės medžiagos),

lukštai, kukurūzų burbuolių dalys,

skalsės,

kūlėti grūdai,

tuščios avižos,

nesubrendę (žalios) avižos,

laukinės  avižos, (avižuolės),

dvižvynių  (trižvynių)  avižų lukštai,

negyvi vabzdžiai ir / ar jų dalys;

3.1.3. bendras priemaišų kiekis – grūdinių bei šiukšlinių  priemaišų kiekių suma;

3.1.4.  suminis priemaišų kiekis rapsų sėklose:

smulkios priemaišos,

stambios priemaišos,

aliejingosios priemaišos,

nealiejingosios priemaišos.

3.2. Atskirų priemaišų charakteristika:

3.2.1. skaldyti grūdai ir rapsų sėklos – tai grūdai ir  rapsų sėklos, kurių endospermo dalis yra atidengta, išskyrus kukurūzus. Šiai grupei taip pat priskiriami kuliant pažeisti grūdai ir grūdai be gemalo.

Nustatant priemaišas kukurūzuose, skaldytiems grūdams priskiriami grūdai ar jų dalys, kurie išbyra per 4,5 mm skersmens apvalių akučių sietą;

3.2.2. sudygę grūdai ir rapsų sėklos – tai grūdai ir  rapsų sėklos, kurių šaknelė arba daigelis yra aiškiai matomi plika akimi. Tačiau vertinant sudygusių grūdų kiekį, būtina atsižvelgti į bendrą ėminio grūdų išvaizdą. Kai kurių javų rūšių grūdų gemalai yra išsikišę (pvz., kietųjų kviečių) ir gemalo luobelė suskyla purtant grūdus. Tokie grūdai primena sudygusius grūdus, tačiau šiai grupei neturi būti priskirti. Sudygusiais laikomi tik tie grūdai, kurių gemalas turi aiškiai matomų pokyčių, dėl kurių juos lengva atskirti nuo įprastų grūdų;

3.2.3. smulkūs (sudžiūvę) grūdai – tai grūdai, kurie, atskyrus visas kitų šiame apraše išdėstytų grupių priemaišas, išbyra per sietą, kurio pailgų akučių plotis, atitinkamai: sijojant minkštuosius (paprastuosius) kviečius ir kvietrugius – 2,0 mm, rugius – 1,8 mm, miežius – 2,2 mm.

Be to, šiai grupei priskiriami šalčio pažeisti ir nesubrendę (žali) grūdai. Nesubrendę grūdai yra nepasiekę visiško subrendimo stadijos, dažniausiai žalsvo atspalvio grūdai, kurie, spaudžiami pirštais, lengvai deformuojasi;

3.2.4. kitų javų grūdai: tiriant grūdus, naudojamus žmonių mitybos produktams gaminti, kitų javų grūdams priskiriami visi varpinių javų grūdai, kurie nepriklauso pagrindinių javų rūšiai. Tiriant grūdus, naudojamus gaminti gyvūnų mitybos produktus, šiai grupei be varpinių javų priskiriamos ir visos minėtiems produktams tinkamos sėklos;

3.2.5. kenkėjų pažeisti grūdai – tai visi apgraužti grūdai. Šiai grupei priklauso ir blakės vėžliuko pažeisti grūdai;

3.2.6. patamsėję (grūdai su pakitusios spalvos gemalais) ‒ patamsėjusiems grūdams priskiriami grūdai, kurių luobelė virš gemalo yra  rudos ar  rusvai juodos spalvos, o gemalas yra normalus ir nesudygęs. Jei minkštuosiuose (paprastuosiuose) kviečiuose patamsėjusių grūdų kiekis neviršija 8 proc., į tai nekreipiama dėmesio;

3.2.7. fuzariozės pažeisti grūdai ‒ fuzariozės pažeistais grūdais laikomi grūdai, kurių apyvaisis yra pasidengęs Fusarium mycelium. Tokie grūdai atrodo apdžiūvę, susiraukšlėję ir turi rožinių, baltų arba balkšvų  difuzinių lopinėlių neryškiais kontūrais; endospermas trupantis, miltingas, paspaudus lengvai subyra;  

3.2.8. džiovinant pažeisti (perkaitinti) grūdai ir rapsų sėklos – tai grūdai ir  rapsų sėklos, kurie turi išorinių nudeginimo požymių, tačiau nėra sugedę;

3.2.9. pašalinės sėklos – tai visos kultūrinių ir laukinių augalų sėklos, išskyrus varpinių javų grūdus. Šiai grupei priklauso netinkamos perdirbti sėklos, gyvūnų mitybai tinkamos sėklos (tiriant grūdus, žmonių mitybai skirtiems produktams gaminti) ir kenksmingųjų augalų sėklos.

Kenksmingųjų augalų sėkloms priskiriamos sėklos, kurios yra nuodingos žmonėms ir gyvūnams, taip pat sėklos, kurios trukdo arba sunkina grūdų valymą bei malimą ir blogina iš grūdų gaminamų produktų kokybę.

Tiriant grūdus, skirtus produktams gyvūnų mitybai gaminti, tinkamos sėklos (ankštinių ir aliejinių) ir grūdai (kukurūzų, grikių, sorų) priskiriamos kitų javų grūdų grupei;

3.2.10. sugedę (pažeisti) grūdai ir rapsų sėklos: sugedusiems (pažeistiems) grūdams priskiriami visi grūdai, kurie yra netinkami vartoti žmonių ir gyvūnų mitybai skirtiems produktams gaminti, nes yra supuvę, supeliję, pažeisti bakterijų ar netinkami dėl kitų priežasčių.

Sugedusiems grūdams taip pat priskiriami ir grūdai, sugedę savaime kaistant arba per karštai džiovinant. Tokiais grūdais laikomi visiškai subrendę grūdai, kurių luobelė yra nuo pilkšvai rudos iki juodos spalvos, o grūdo skerspjūvis – nuo gelsvai pilko iki rusvai juodo atspalvio.

Sugedusioms rapsų sėkloms taip pat priskiriamos rapsų sėklos, sugedusios  savaime kaistant ar džiovinant, kurias spaudžiant mentele ar pjaunant, skerspjūvyje endospermas yra nuo rudos iki juodos spalvos.

Kvietinio uodagumbio pažeisti grūdai laikomi sugedusiais tik tuomet, kai daugiau kaip pusė grūdo paviršiaus yra nuo pilkos iki juodos spalvos. Jei spalva pakitusi mažiau kaip pusėje grūdo ploto, jie turi būti priskirti kenkėjų pažeistiems grūdams;

3.2.11. mineralinės ir organinės priemaišos (pašalinės medžiagos) – tai visos grūdų ėminyje esančios priemaišos, kurios sijojant lieka ant 3,5‒3,55 mm pločio pailgų akučių sieto (išskyrus kitų javų grūdus ir ypač stambius pagrindinių javų grūdus) ir kurios išbyra per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą. Šiai grupei taip pat priskiriami akmenėliai, smėlis, šiaudų dalelės ir kitos ėminyje esančios priemaišos, kurios išbyra per 3,5‒3,55 mm pločio pailgų akučių sietą ir lieka ant 1,0 mm pločio pailgų akučių sieto.

Ant 3,5‒3,55 mm pločio pailgų akučių sieto likusios neiškultos varpos ir jų dalys priskiriamos šiai grupei neišlukštenant iš jų grūdų.

Šis apibrėžimas netaikomas kukurūzams. Nustatant priemaišas kukurūzuose, mineralinėms ir organinėms priemaišoms priskiriamos visos grūdų ėminyje esančios priemaišos, kurios sijojant išbyra per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą. Šiai grupei taip pat priskiriami akmenėliai, smėlis, šiaudų dalelės ir kitos ėminyje esančios priemaišos, likę ant 1,0 mm pločio pailgų akučių sieto;

3.2.12. skalsės – tai yra pailgi, iki 30 mm ilgio, juodai violetinės spalvos rageliai (sklerocijos), parazitinio grybo (Claviceps purpurea Tul.) žiemojanti forma;

3.2.13. kūlėti grūdai yra kietųjų kūlių (Tilletia tritici, Tilletia contraversa) pažeisti grūdai, pripildyti rusvai juodos sporų masės. Jie turi būdingą trimetilamino kvapą (panašų į silkių sūrymo);

3.2.14. negyvi vabzdžiai ir / ar jų dalys: tai visi trachėjomis kvėpuojantys nariuotakojai gyvūnai be gyvybės požymių arba jų dalys, esančios grūduose;

3.2.15. dvižvynės (trižvynės) avižos, tai kai dvi arba trys avižos, bukuoju galu suaugę į vieną, kurias atskyrus ir rankomis išlukštenus, viena iš jų būna normali aviža, priskiriama pagrindiniams grūdams, o kita (-os) nepilnavertė (-ės) arba apskritai be branduolio priskiriamos šiukšlinėms priemaišoms;

3.2.16  ūsuotos avižos ‒ tai avižos, kurios turi juodą išaugą, panašią į ūsą;

3.2.17. dvilukštės (dvilypės)  avižos, tai avižos, kurios vizualiai yra šiek tiek didesnės už pagrindines, ir išoriškai matosi, lyg avižoje būtų dar viena aviža. Jos neišsikulia ir su jokia įranga  neišsilukštena, nors branduolys jose yra;

3.2.18. laukinės avižos (avižuolės), tai avižos dydžiu mažesnės,  tamsesnės, plonesnės, siauresnės  už tikrą avižą;

3.2.19. tuščia aviža – tai lengva aviža  be branduolio;

3.2.20. smulkios priemaišos – visos dalelės, išsisijojančios per 1,0 mm apvalių akučių sietą;

3.2.21. aliejingosios  priemaišos – kitos negu tiriamos aliejingosios sėklos;

3.2.22. nealiejingosios  priemaišos – visos pašalinės organinės ir neorganinės medžiagos, kitos negu tiriamų rūšių sėklos, kenksmingos sėklos, sugedę rapsų sėklos. Savaiminio kaitimo arba džiovinant pažeisti rapsų sėklos (jei paspaudus mentele, branduolys yra nuo rudos iki juodos spalvos), priskiriami prie nealiejingų priemaišų.

Sudygusios  ir džiovinant pažeistos rapsų sėklos, kurios turi išorinių nudeginimo požymių, tačiau nėra sugedę, priskiriami pagrindinėms rapsų sėkloms;

3.2.23. stambios priemaišos (aliejingos ir nealiejingos), sijojant rapsų sėklų  ėminį,  likę ant 3,15 mm sieto;

3.2.24. suminis priemaišų kiekis – tai, stambių, smulkių, aliejingų ir nealiejingų priemaišų kiekių suma.

3.3. Grūdai su dviem arba daugiau pažeidimų priskiriami tai priemaišų grupei, kuri turi daugiau žalos grūdų perdirbimui bei iš jų pagamintų produktų kokybei. Sugedę (pažeisti) pagrindinių ir kitų javų grūdai, skalsės arba kūlėti grūdai priskiriami šiukšlinėms (įvairioms) priemaišoms, net jei jie turi kitoms grupėms priskiriamų defektų.

III SKYRIUS

PRIEMAIŠŲ ATSKYRIMAS

4. Visų grupių priemaišos, išvardytos aprašo 3.2 papunktyje, atskiriamos nuo pagrindinių javų grūdų sijojant ar atrenkant rankomis arba gali būti naudojamas priemaišų atskyrimo įrenginys.

IV SKYRIUS

ĮRANGA

5. Ėminių dalytuvas, pvz.,  kūginis arba daugiaangis (rievėtas) dalytuvas.

6. Tikslios arba tyrimams naudojamos svarstyklės.

7. Sietai su pailgomis akutėmis, kurių  plotis  1,0; 1,8; 2,0; 2,2; 3,5; 3,55 mm ir 1,0; 3,15; 4,5 mm skersmens apvalių akučių sietai.  Sietai gali būti įtvirtinti vibraciniame stale  arba tam skirtame įrenginyje.

V SKYRIUS

ĖMINIŲ ĖMIMAS

8. Ėminių ėmimo metodai aprašyti LST EN ISO 24333/AC „Grūdai ir jų produktai. Ėminių ėmimas“  ir LST EN ISO 542 „Aliejingosios sėklos“. Mėginių ėmimas.

VI SKYRIUS

PRIEMAIŠŲ NUSTATYMAS

9. Kviečių, kvietrugių, rugių, avižų ar miežių priemaišų nustatymas:

9.1. 0,1 g tikslumu pasveriama 250 g minkštųjų (paprastųjų) kviečių, kvietrugių, rugių, avižų ar miežių tiriamojo ėminio (mx) ir sijojama pusę minutės dviem sietais: vienu – su 3,5‒3,55 mm pločio pailgomis akutėmis, o kitu – su 1,0 mm pločio pailgomis akutėmis. Norint užtikrinti tolygų sijojimą, rekomenduojama naudoti mechaninį sijotuvą, pvz., vibracinį stalą su įtvirtintais sietais. Esant įtarimui dėl grūdų užkrėstumo kenkėjais, sijojamas didesnis grūdų kiekis (1 kg ar daugiau, priklausomai nuo turimos įrangos);

9.2. ant 3,5‒3,55 mm pločio pailgų akučių sieto likusios ir per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą išbyrėjusios priemaišos pasveriamos kartu 0,01 g tikslumu (m1) ir priskiriamos mineralinėms ir organinėms priemaišoms (pašalinėms medžiagoms). Jei tarp priemaišų, likusių ant 3,5‒3,55 mm pločio pailgų akučių sieto, yra kitų javų grūdų arba ypač stambių pagrindinių javų grūdų, jie išrenkami ir sudedami į išsijotą tiriamąjį ėminį. Sijojant 1,0 mm pločio pailgų akučių sietu, reikia atidžiai tikrinti, ar nėra gyvų kenkėjų;

9.3. iš išsijoto  tiriamojo ėminio dalytuvu  arba  kūgio-kvadrato būdu imama nuo 50 g iki 100 g tiriamoji ėminio dalis, kuri pasveriama 0,1 g tikslumu (my). Tiriamoji ėminio dalis paskleidžiama ant stalo, iš jos pincetu arba kauline mentele išrenkami skaldyti grūdai (m₂), sudygę grūdai (m₃), kitų javų grūdai (m₄), kenkėjų pažeisti grūdai (m₅), džiovinant pažeisti (perkaitinti) grūdai (m₆), patamsėję (su pakitusios spalvos gemalu) grūdai (m₇) ir fuzariozės pažeisti grūdai (m₈), išsilukštenę avižų grūdai (m₉), ūsuotos avižos (m₁₀), dvilukštės (dvilypės)  avižos (m₁₁), pašalinės sėklos (m₁₂), sugedę (pažeisti) grūdai (m₁₃), skalsės (m₁₄), kūlėti grūdai (m₁₅), lukštai (m₁₆), tuščios avižos (m₁₇), žalios, nesubrendę avižos (m₁₈), laukinės avižos (m₁₉), dvižvynių (trižvynių) avižų lukštai (m₂₀), negyvi vabzdžiai ir / ar jų dalys (m₂₁) bei gyvi kenkėjai.

Jei tiriamojoje ėminio dalyje randama neišlukštentų grūdų, jie išlukštenami rankomis, o varpažvyniai priskiriami lukštų grupei (m16). Akmenėliai, smėlis ir šiaudų dalelės priskiriamos mineralinėms ir organinėms (pašalinėms medžiagoms) priemaišoms (m₂₂);

9.4. po to ta pati šio  aprašo  9.3 papunktyje  nurodyta tiriamoji ėminio dalis pusę minutės sijojama sietu, kurio pailgų akučių plotis: sijojant minkštuosius (paprastuosius) kviečius ir kvietrugius – 2,0 mm, rugius ir avižas – 1,8 mm, miežius – 2,2 mm. Per sietą išbyrėję grūdai priskiriami smulkiems (sudžiūvusiems) grūdams (m₂₃). Šiai grupei taip pat priskiriami šalčio pažeisti ir nesubrendę grūdai.

Tiriant avižas, smulkios, nepilnavertės, išbyrėję per pailgų 1,8 mm pločio akučių sietą, taip pat nesubrendę (žalios), šalčio pažeistos avižos, dvižvynių (trižvynių) išlukštentų  avižų lukštai priskiriami šiukšlinėms priemaišoms;

9.5. 0,01 g tikslumu pasveriamos atskirų grupių priemaišos ir išvalyti grūdai, likę ant sieto, naudoto smulkiems (sudžiūvusiems) grūdams nustatyti. Jei tiriamosios ėminio dalies visų grupių priemaišų masių suma (m₂ + m₃ +...+ m₂₃) ir išvalytų grūdų masė, sudėtos kartu, daugiau kaip 0,5 proc. skiriasi nuo tiriamojo mėginio masės (my), papildomai turi būti ištirta dar viena tiriamoji ėminio dalis.

10. Kukurūzų priemaišų nustatymas:

10.1. 0,1 g tikslumu pasveriama  apie 100‒200  g kukurūzų tiriamojo ėminio (mx) ir sijojama pusę minutės per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą. Sijojant tikrinama, ar nėra gyvų kenkėjų ir negyvų vabzdžių;

10.2 per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą išbyrėjusios medžiagos pasveriamos 0,01 g tikslumu (m₁);

10.3. likusi ant 1,0 mm  sieto ėminio dalis paskleidžiama ant stalo plonu sluoksniu. Iš jos pincetu arba kauline mentele išrenkami akmenėliai, smėlis, kukurūzų burbuolės dalys ir kitos mineralinės ir organinės priemaišos (m₁), sudygę grūdai (m₃), kitų javų grūdai (m₄), kenkėjų pažeisti grūdai (m₅), džiovinant pažeisti (perkaitinti) grūdai (m₆), fuzariozės pažeisti kukurūzai (m₈), pašalinės sėklos (m₁₂), sugedę (pažeisti) grūdai (m₁₃), negyvi vabzdžiai (m₂₁);

10.4. po to ta pati tiriamoji ėminio dalis pusę minutės  sijojama 4,5 mm skersmens apvalių akučių sietu. Per sietą išbyrėję grūdai priskiriami skaldytiems grūdams (m₂);

10.5. 0,01 g tikslumu pasveriamos atskirų grupių priemaišos ir išvalyti grūdai, likę ant sieto, naudoto skaldytiems grūdams nustatyti. Jei tiriamosios ėminio dalies visų grupių priemaišų masių suma (m₁+m₂+m₃+m₄+m₅+m₆+m₈+m₁₂+m₁₃+m₂₁) ir išvalytų grūdų masė, sudėtos kartu, daugiau kaip 0,5 proc. skiriasi nuo tiriamojo mėginio masės (my), papildomai turi būti ištirta dar viena tiriamoji ėminio dalis.

11. Rapsų sėklos  priemaišų nustatymas:

11.1. 0,1g tikslumu pasveriama  200 g rapsų sėklos tiriamojo ėminio (mₓ) ir sijojama pusę minutės per 3,15 mm akučių dydžio sietą, kad būtų atskirtos stambesnės už tiriamas sėklas priemaišos arba šios priemaišos iš rapsų  sėklos ėminio atskiriamos pincetu ar kitu atitinkamu instrumentu. Jeigu reikalaujama, ši frakcija išskirstoma į nealiejingas ir aliejingas priemaišas. Atskirtos priemaišos  pasveriamos 0,01 g tikslumu;

11.2. iš išsijoto per 3,15 mm sietą tiriamojo ėminio dalytuvu atidalijama apie 10 g rapsų sėklos (my), pasveriama  0,01 g tikslumu ir sijojama per 1,0 mm apvalių akučių dydžio sietą.  Per sietą išbyrėjusios priemaišos priskiriamos smulkioms priemaišoms;

11.3. iš tiriamojo ėminio, likusio ant 1,0 mm sieto, pincetu, arba kitu atitinkamu instrumentu išrenkamos nealiejingosios ir aliejingosios priemaišos.

Šios  priemaišų frakcijos 0,01 g tikslumu pasveriamos kartu arba, jeigu reikalaujama, atskirai.

11.4. Naudojant priemaišų atskyrimo įrenginį, priemaišos nustatomos pagal  įrenginio instrukcijoje pateiktą metodiką.

VII SKYRIUS

REZULTATŲ PATEIKIMAS IR TIKSLINIMAS

12. Atskirų grupių priemaišų, nustatytų pagal šiame apraše aprašytą metodiką, kiekiai apskaičiuojami procentais nuo tiriamojo ėminio masės.

13. Mineralinių ir organinių priemaišų (pašalinių medžiagų), likusių ant 3,5‒3,55 mm pločio pailgų akučių sieto ir išbyrėjusių per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą, kiekis (X₁) procentais apskaičiuojamas pagal formulę:

X₁ =

čia:

m₁ – mineralinių ir organinių priemaišų (pašalinių medžiagų) masė gramais;

m_x – tiriamojo ėminio masė gramais.

14. Kitų grupių priemaišų kiekiai (X _i) procentais apskaičiuojami pagal formulę:

X _i =

čia:

mi – atskirų grupių priemaišų (m₂, m₃,..., m16) masė gramais;

my – tiriamosios ėminio dalies masė gramais;

mx – tiriamojo ėminio masė gramais;

m₁ – mineralinių ir organinių priemaišų (pašalinių medžiagų) masė gramais.

15. Šiukšlinių  priemaišų frakcijų kiekis  kukurūzuose (X _i) procentais apskaičiuojamas pagal formulę:

X _i =

čia:

my – atskirų šiukšlinių priemaišų frakcijų  masė gramais;

mx – tiriamojo ėminio masė gramais.

16. Grūdinių  priemaišų frakcijų kiekis kukurūzuose (X _i) procentais apskaičiuojamas pagal formulę:

X _i =

čia:

my – atskirų grūdinių priemaišų frakcijų  masė gramais;

mx – tiriamojo ėminio masė gramais.

17. Stambesnių už rapsų sėklas (likusių ant 3,15 mm sieto) priemaišų kiekis (X _st)  procentais apskaičiuojamas pagal formulę:

X _st =

čia:

ms – stambesnių už tiriamas sėklas priemaišų masė gramais;

mx – tiriamojo ėminio masė gramais.

18. Kitų grupių priemaišų (smulkių, aliejingų, nealiejingų) kiekis rapsuose (Xp) procentais apskaičiuojamas pagal formulę:

Xp =

čia:

mp – atskirų grupių priemaišų (smulkių, nealiejingų, aliejingų) masė gramais;

my – tiriamojo ėminio dalies masė gramais.

Suminis priemaišų kiekis (Xs) procentais apskaičiuojamas pagal formulę:

Xs = Xst1 + Xst2+ Xp1+ Xp2+ Xp3,

tarp jų:

stambesnės už tiriamas sėklas nealiejingos priemaišos           Xst_1,

stambesnės už tiriamas sėklas aliejingos priemaišos               Xst_2,

smulkios (išbyrėję per 1,0 mm sietą) priemaišos Xp_1,

nealiejingos priemaišos                                                            Xp_2,

aliejingos priemaišos                                                                Xp_3.

19. Priemaišų kiekiai apskaičiuojami 0,01 proc. tikslumu. Tyrimo ataskaitoje rezultatai pateikiami 0,1 proc. tikslumu, išskyrus skalses ir kūlėtus grūdus, kurių kiekiai ataskaitoje pateikiami 0,01 proc. tikslumu. Atskirai pažymima, ar grūduose yra gyvų kenkėjų. Nustatant priemaišų kiekį, paprastai atliekami du lygiagretūs tyrimai. Priemaišų kiekis yra šių tyrimų rezultatų aritmetinis vidurkis.

Priemaišų kiekį nustatant kviečių, kvietrugių, rugių, avižų, miežių ir kukurūzų grūduose, dviejų lygiagrečių tyrimų rezultatų, gautų vieno analitiko tuo pačiu metodu tiriant tą patį mėginį toje pačioje laboratorijoje ta pačia įranga per trumpą laiką absoliutusis skirtumas neturi viršyti 10 proc. vidutinės rezultato vertės. Taip pat dviejų atskirų tyrimų rezultatų, gautų skirtingų analitikų tuo pačiu metodu tiriant tą patį mėginį skirtingose laboratorijose skirtinga įranga, absoliutusis skirtumas neturi viršyti 20 proc. vidutinės rezultato vertės.

Dviejų atskirų nepriklausomų tyrimų rezultatų skirtumui esant didesniam už pirmiau nurodytas vertes, imama trečioji tiriamoji dalis, kuri tiriama pagal aprašytą metodiką. Rezultatu imamas aritmetinis trečiojo ir jam artimiausio ankstesnio tyrimo rezultato vidurkis su sąlyga, kad rezultatų skirtumas neviršija leistinų ribų.

Priemaišų kiekį nustatant rapsų sėklose, pakartojamumo (dviejų lygiagrečių tyrimų rezultatų, gautų vieno analitiko tuo pačiu metodu tiriant tą patį mėginį toje pačioje laboratorijoje ta pačia įranga per trumpą laiką) ir atkuriamumo (dviejų atskirų tyrimų rezultatų, gautų skirtingų analitikų tuo pačiu metodu tiriant tą patį mėginį skirtingose laboratorijose skirtinga įranga) absoliutusis skirtumas negali būti daugiau negu 5 proc. atvejų didesnis už lentelėje pateiktas vertes:

Priemaišų kiekis, proc.	Pakartojamumo riba, r	Atkuriamumo riba, R
Ne daugiau kaip 0,5	0,2	0,4
Daugiau kaip 0,5, bet ne daugiau kaip 1,0	0,4	0,8
Daugiau kaip 1,0, bet ne daugiau kaip 2,0	0,6	1,8
Daugiau kaip 2,0, bet ne daugiau kaip 3,0	0,8	2,4
Daugiau kaip 3,0, bet ne daugiau kaip 4,0	1,0	3,0
Daugiau kaip 4,0, bet ne daugiau kaip 5,0	1,2	3,6
Daugiau kaip 5,0, bet ne daugiau kaip 6,0	1,4	4,2
Daugiau kaip 6,0	1,6	4,8.

Dviejų atskirų nepriklausomų tyrimų rezultatų skirtumui esant didesniam už pirmiau pateiktoje lentelėje nurodytas vertes, imama trečioji tiriamoji dalis, kuri tiriama pagal aprašytą metodiką. Rezultatu imamas aritmetinis trečiojo ir jam artimiausio ankstesnio tyrimo rezultato vidurkis su sąlyga, kad rezultatų skirtumas neviršija leistinų ribų.

VIII  SKYRIUS

TYRIMO ATASKAITOS RENGIMAS

20. Grūdinės priemaišos procentais:

X_G = X₂ + X₃ + X₄ + X₅ + X₆ + X₇ + X₈ + X₉ +X₁₀+X₁₁+X_23,

tarp jų:

skaldyti grūdai                                                                              X_2,

sudygę grūdai                                                                               X_3,

smulkūs (sudžiūvę) grūdai                                                            X_23,

kitų javų grūdai                                                                             X_4,

kenkėjų pažeisti grūdai                                                                 X_5,

džiovinant pažeisti (perkaitinti) grūdai                                         X_6,

patamsėję (su pakitusios spalvos gemalais) grūdai                        X_7,

fuzariozės pažeisti grūdai                                                              X_8,

išsilukštenusios avižos               X_9,

ūsuotos avižos      X_10,

dvilypės (dvilukštės)  avižos                                                          X_11.

21. Šiukšlinės (įvairios) priemaišos procentais:

X_Š = X₁₂+X₁₃+X₁₄+X₁₅+X₁₆+X₁₇+X₁₈+X₁₉+X₂₀+X₂₁+X₁+X_22,

tarp jų:

pašalinės sėklos                                                                            X_12,

sugedę (pažeisti) grūdai                                                               X₁₃

mineralinės ir organinės priemaišos (pašalinės medžiagos)          X₁ + X_22,

skalsės                                                                                          X_14,

kūlėti grūdai                                                                                 X_15,

varpažvyniai ir lukštai                                                                  X_16,

tuščios avižos  X_17,

žalios, nesubrendę  avižos                                                            X_18,

laukinės avižos                                                                             X_19,

dvižvynių (trižvynių ) avižų lukštai                                             X_20,

negyvi vabzdžiai ir jų dalys                                                         X _21.

22. Bendras priemaišų kiekis:                                                                 X_B = X_G + X_Š.

23. Gyvi kenkėjai:                                                                       X_GK (vnt./kg).

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

24. Vertinant intervenciniu būdu perkamų grūdų kokybę, skaldyti, sudygę ir fuzariozės pažeisti grūdai nepriskiriami grūdinėms priemaišoms, o vertinamos kaip atskiros priemaišų grupės. Šiuo atveju grūdinių priemaišų kiekis apskaičiuojamas taip:

X_G = X₄ + X₅ + X₆ + X₇ + X₂₃,

o bendras priemaišų kiekis apskaičiuojamas kaip skaldytų, sudygusių, fuzariozės pažeistų grūdų, grūdinių ir šiukšlinių (įvairių) priemaišų suma:

X_B = X₂ + X₃ + X₈ + X_G + X_Š.

25. Jei vertinant superkamų ir tiekiamų žmonių ir / ar gyvūnų mitybai skirtiems produktams gaminti grūdų kokybę aiškiai matoma, kad atskirų grupių priemaišų kiekiai neviršija leistinų normų, šiukšlinių (įvairių) ir grūdinių priemaišų, išskyrus mineralines ir organines priemaišas (pašalines medžiagas) kiekiai gali būti nustatomi neskaičiuojant atskirų grupių priemaišų kiekių. Šiuo atveju visų grupių šiukšlinės (įvairios) arba grūdinės priemaišos sveriamos kartu.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. 3D-350, 2016-06-07, paskelbta TAR 2016-06-08, i. k. 2016-15419

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 3D-350, 2016-06-07, paskelbta TAR 2016-06-08, i. k. 2016-15419

Dėl žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 3D-471 „Dėl Grūdų priemaišų nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo