Suvestinė redakcija nuo 1996-09-19 iki 1997-07-25

Įsakymas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 69-1680, i. k. 0962030ISAK00000182

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJOS

Į S A K Y M A S

DĖL ŠILUMINĖS ENERGIJOS KAINŲ

1996 m. liepos 12 d. Nr. 182

Vilnius

Vadovaudamasis ir vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 693 „Dėl šiluminės energijos kainų“,

ĮSAKAU:

1. Taikyti šias šiluminės energijos, kurią tiekia AB „Lietuvos energija“, kainas (neįskaičius pridėtinės vertės mokesčio):

1.1. už šiluminę energiją, vartojamą karštam vandeniui ruošti ir technologijai:

1.1.1. gyventojams, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, kurių namų šilumos punktuose yra karšto vandens paruošimo šilumokaičiai arba atviroji karšto vandens tiekimo sistema, o įvade įrengti šilumos apskaitos prietaisai, nuo 1996 07 01 iki 1996 07 31 – 7,15 cento už šilumos kWh; nuo 1996 08 01 – 8,94 cento už šilumos kWh. 1 kubiniam metrui karšto vandens pašildyti skiriama 51,17 kWh šilumos energijos. Ne šildymo sezono metu nuostolius dėl nevisiškai apmokestinto realizuotos šilumos energijos kiekio karštam vandeniui šildyti priskirti šilumos energijos tiekėjui;

1.1.2. gyventojams, daugiabučių namų savininkų bendrijoms, kurių gyvenamųjų namų įvade nėra šilumos apskaitos prietaisų, už vieno kubinio metro karšto vandens pašildymą nuo 1996 07 01 iki 1996 07 31 – 3,66 lito ir nuo 1996 08 01 – 4,58 lito;

1.1.3. įmonėms, organizacijoms ir kitiems vartotojams nuo 1996 07 01 – 8,13 cento už šilumos kWh;

1.2. šilumos tiekėjas turi perskaičiuoti 1996 07 01–1996 07 31 gyventojų, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų atliktus apmokėjimus už karštą vandenį pagal 1.1 punkte nustatytas kainas ir permokėtas sumas įskaityti už rugpjūčio mėnesio mokėjimus;

1.3. nuo 1996–1997 metų šildymo sezono pradžios už patalpų šildymą ir vėdinimą:

1.3.1. gyventojams, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, kurių gyvenamųjų namų įvade yra šilumos apskaitos prietaisai, – 8,94 cento už šilumos energijos kWh;

1.3.2. gyventojams, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, kurių gyvenamųjų namų įvade nėra šilumos apskaitos prietaisų, – 2,8 lito už vieną kv. metrą bendrojo (naudingojo) ploto per mėnesį šildymo sezono metu;

1.3.3. įmonėms, organizacijoms ir kitiems vartotojams – 8,13 cento už šilumos kWh.

Punkto pakeitimai:

Nr. 219, 1996-09-09, Žin., 1996, Nr. 87-2073 (1996-09-18), i. k. 0962030ISAK00000219

2. Sustabdyti „Sunaudoto šilumos energijos kiekio nustatymo ir paskirstymo vartotojams metodikos“, patvirtintos 1996 07 11, taikymą. Nuo 1996 m. liepos 1 d., atsiskaitant su gyventojais už suvartotą karštą vandenį ir patalpų šildymą, vadovautis Energetikos ministerijos 1995 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 159 patvirtinta „Atsiskaitymo su gyventojais už karštą vandenį ir patalpų šildymą metodika.

Punkto pakeitimai:

Nr. 219, 1996-09-09, Žin., 1996, Nr. 87-2073 (1996-09-18), i. k. 0962030ISAK00000219

3. Taikyti:

3.1. valstybės remiamą normatyvinį bendrąjį (naudingąjį) gyvenamųjų patalpų plotą – 20 kv. metrų vienam asmeniui, pensininkui (moterims nuo 55 metų, vyrams nuo 60 metų), I ir II grupės invalidui – 30 kv. metrų, butuose, kuriuose gyvena vienas asmuo, – 36 kv. metrus ir papildomai 15 kv. metrų butui, taip pat valstybės remiamą normatyvinį karšto vandens kiekį vienam asmeniui – iki 1996- 1997 metų šildymo sezono pabaigos – 92 litrus per parą butuose, kuriuose įrengtos vonios, ir 75 litrus per parą butuose, kuriuose neįrengtos vonios.

Kai mokestis už suvartotą normatyvinį karšto vandens kiekį sudaro daugiau kaip 5 procentus šeimos pajamų, už šias paslaugas (pateikus pažymą apie šeimos pajamas) imamas 5 procentų šeimos pajamų dydžio mokestis.

Kai šildymo sezono metu mokestis už gyvenamųjų patalpų normatyvinio bendrojo (naudingojo) ploto šildymą arba gyvenamosioms patalpoms šildyti suvartotą normatyvinį šilumos kiekį sudaro daugiau kaip 25 procentus skirtumo tarp visų šeimos pajamų ir nustatytų šeimai minimalių pajamų (90 litų padauginta iš šeimos narių skaičiaus), už šią paslaugą (pateikus pažymą apie šeimos pajamas) imamas 25 procentų nurodyto pajamų skirtumo dydžio mokestis;

Punkto pakeitimai:

Nr. 219, 1996-09-09, Žin., 1996, Nr. 87-2073 (1996-09-18), i. k. 0962030ISAK00000219

3.2. mokesčio už šildymą nuolaidas asmenims, turintiems į jas teisę, teikiamas atitinkamais įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų numatyta tvarka.

4. Tais atvejais, kai grupinius karšto vandens ruošimo įrenginius ir karšto vandens tinklus eksploatuoja ne akcinė bendrovė „Lietuvos energija“, šilumos tiekėjas per 20 dienų po ataskaitinio mėnesio pagal sudarytą tiesioginę sutartį moka už grupinių karšto vandens ruošimo įrenginių ir karšto vandens tinklų aptarnavimą juos eksploatuojančiai organizacijai po 12 litų per dieną už kiekvieną instaliuoto bendro šiluminio galingumo MW bei po 0,15 lito už karšto vandens kub. metrą. Į šiuos mokesčius įtrauktos visos eksploatavimo išlaidos (išlaidos elektros energijai, amortizaciniai atskaitymai, kolektorių nuoma šilumos ir karšto vandens tinklams).

5. Atkreipti dėmesį, kad nuo 1996–1997 metų šildymo sezono pradžios gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, esančių pastate, eksploatavimo kainas ir mokėjimo tvarką nustato miestų (rajonų) savivaldos institucijos.

6. Karšto vandens tiekėjai gyventojams prilyginami butų ūkiui, kiek tai liečia karšto vandens tiekimą gyventojams.

7. Nustatyti, kad:

7.1. tuo atveju, kai šildymo sezonas pradedamas (baigiamas) ne pirmąją (paskutiniąją) mėnesio dieną, mokestis už gyvenamųjų patalpų šildymą skaičiuojamas šia tvarka:

mokesčiai, nustatyti šildymo sezono mėnesiui, dalinami iš mėnesio, kada pradedamas (baigiamas) šildymas, dienų skaičiaus. Dalmuo dauginamas iš šildymo dienų skaičiaus minėtą mėnesį;

7.2. Lietuvos Respublikos kūrybinių organizacijų nariai už šilumos energiją kūrybinių dirbtuvių šildymui ir karšto vandens ruošimui atsiskaito kaina kaip ir gyventojai;

Punkto pakeitimai:

Nr. 219, 1996-09-09, Žin., 1996, Nr. 87-2073 (1996-09-18), i. k. 0962030ISAK00000219

7.3. gyvenamuosiuose namuose ar butuose įrengtoms kitos paskirties patalpoms (stomatologiniai kabinetai, kavinės, barai, parduotuvės ir kiti, išskyrus kūrybines dirbtuves) už suvartotą šilumos energiją taikyti kainą – 8,13 cento už šilumos kWh.

8. Šiluminės energijos Gcal lygi 1163 kWh.

9. Nuo 1996 m. liepos 1 d. laikyti negaliojančiais:

9.1. Energetikos ministerijos 1995 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. 126 „Dėl šiluminės energijos tarifų“ (Žin., 1995, Nr. 46-1132);

9.2. Energetikos ministerijos 1995 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. 159 „Dėl energetikos ministro 1995 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 126 dalinio pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 1995, Nr. 60-1522) 1 ir 2 punktus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 219, 1996-09-09, Žin., 1996, Nr. 87-2073 (1996-09-18), i. k. 0962030ISAK00000219

9.3. Energetikos ministerijos 1996 m. sausio 2 d. įsakymą Nr. 2 „Dėl energetikos ministerijos 1995 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 126 ir 1995 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 127 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 2-68).

ENERGETIKOS MINISTRAS                                                                              SAULIUS KUTAS

Suderinta                                                                                                           Tvirtinu

Statybos ir urbanistikos ministrė                                                                       Energetikos ministras

A. Baranauskienė                                                                                              S. Kutas

1996 m. liepos 11 d.                                                                                          1996 m. liepos 11 d.

Sunaudoto šilumos energijos

kiekio nustatymo ir paskirstymo vartotojams

METODIKA

1. Bendroji dalis

1.1. Ši metodika taikoma visoms centrinio šilumos energijos tiekimo sistemoms ir vartotojams, gaunantiems šilumos energiją iš šių sistemų.

1.2. Ši metodika privaloma visiems Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdantiems šilumos energijos gamybos, tiekimo, eksploatavimo, atsiskaitymų funkcijas centrinio šilumos tiekimo sistemose bei vartojantiems šių sistemų tiekiamą šilumos energiją.

1.3. Ši metodika sudaryta vadovaujantis nuostata, kad visa šilumos energija, patiekta iš šilumos šaltinių kolektorių, yra apskaitoma šilumos tiekimo ir vartojimo sistemose, šilumos energijos kiekių ir šilumnešio parametrų matavimo bei skaičiavimo būdais.

1.4. Ši metodika sudaryta vadovaujantis galiojančiomis Šilumos energijos tiekimo (vartojimo) taisyklėmis, Šilumos energijos apskaitos taisyklėmis, vandens vartojimo vidutinėmis normomis, nurodytomis RSN 26–90 (toliau tekste – RSN 26–90 normos), Lietuvos Respublikos norminiais aktais, reglamentuojančiais wilumos tiekimo sistemų darbą ir atsiskaitymus už šilumos energiją.

1.5. Vadovaujantis šia metodika nustatomi pateiktos iš šilumos šaltinių kolektorių į šilumos tiekimo sistemas šilumos energijos kiekiai, šilumos energijos nuostoliai šilumos tiekimo sistemų įrenginiuose bei šilumos energijos kiekiai, sunaudoti kiekvieno vartotojo sistemose, naudojami atsiskaitant už šilumos energiją tarp visų sistemos subjektų.

2. Šilumos energijos, patiektos iš šilumos šaltinių kolektorių, paskirstymas vartotojų šildymo, vėdinimo, karšto vandentiekio, technologijos sistemoms

2.1. Šilumos kiekis, patiektas iš šilumos šaltinių kolektorių per ataskaitinį laikotarpį QTV, nustatomas matavimo prietaisais, vadovaujantis galiojančiomis Šilumos energijos apskaitos taisyklėmis.

2.2. Patiektas ir sunaudotas šilumos kiekis vienoje atskiroje šilumos tiekimo sistemoje aprašomas formule:

Q_TV = Q_nTV + Q_nKV + Q_ŠAP + Q_Š + Q_V + Q_KV + Q_RDž + Q_TCH + Q_P kWh                  (1),

kur: Q_nTV – neišmatuoti šilumos apskaitos prietaisais technologiniai šilumos nuostoliai šilumos tiekimo sistemoje, paskaičiuoti vadovaujantis galiojančia jų skaičiavimo metodika.

Q_nKV – neišmatuoti šilumos apskaitos prietaisais technologiniai šilumos nuostoliai karšto vandens tiekimo sistemose, paskaičiuoti vadovaujantis galiojančia jų skaičiavimo metodika.

Q_ŠAP – sunaudotas šilumos kiekis visų vartotojų sistemose pagal šilumos apskaitos prietaisų parodymų ataskaitas,

Q_Š – šilumos kiekis, sunaudotas visų vartotojų be šilumos apskaitos prietaisų šildymo sistemose,

Q_V – šilumos kiekis, sunaudotas visų vartotojų be šilumos apskaitos prietaisų vėdinimo sistemose,

Q_KV – šilumos kiekis, sunaudotas visų vartotojų be šilumos apskaitos prietaisų karšto vandentiekio sistemose,

Q_RDž – šilumos kiekis, sunaudotas visų vartotojų be šilumos apskaitos prietaisų rankšluosčių džiovintuvų sistemose,

Q_TCH – šilumos kiekis, sunaudotas visų vartotojų be šilumos apskaitos prietaisų technologijos sistemose,

Q_P – nustatyta tvarka už praeitus ataskaitinius periodus perskaičiuoti šilumos kiekiai su (+) arba (-) ženklu.

2.3. Šilumos kiekis, sunaudotas atskiro vartotojo sistemose, nustatomas taip:

2.3.1. Vartotojams, turintiems atsakomybės riboje šilumos energijos apskaitos prietaisus, sunaudotas šilumos kiekis Q_VŠAP nustatomas pagal nustatyta tvarka pateiktas apskaitos prietaisų parodymų ataskaitas.

2.3.2. Vartotojams, neturintiems šilumos energijos apskaitos prietaisų, arba vartotojams, turintiems apskaitos prietaisus, kurių pasibaigęs patikros galiojimo laikas, arba nustatyta tvarka nepristačiusiems apskaitos prietaisų parodymų ataskaitų, sunaudotos šilumos kiekiai Q_VŠ, Q_VV, Q_VTCH, Q_VRDž nustatomi skaičiavimo būdu taip:

2.3.2.1. šildymui, vėdinimui – proporcingai šilumos tiekimo sutartyje nurodytai veikiančių sistemų instaliuotai galiai, sistemų darbo laikui ir jų apkrovos koeficientui pagal formules:

Q_VŠ = q_VŠ. K. h          kWh                     (2)

Q_VV = q_VV. K. h        kWh                     (3)

čia: qV_Š, qVV – vartotojo šildymo ir vėdinimo sistemų instaliuota galia, kW,

h – vartotojo šildymo ir vėdinimo sistemų darbo laikas, val.,

K – vartotojo šildymo ir vėdinimo sistemų apkrovos koeficientas,

kur K = k. (t_pn – t_lf) / (t_psk – t_lsk)              (4)

čia: t_pn – Vyriausybės nutarimu patvirtinta patalpų temperatūra,

t_lf – vidutinė faktinė ataskaitinio laikotarpio lauko oro temperatūra,

t_psk – skaičiuota šildymo ir vėdinimo sistemoms patalpų temperatūra,

t_lsk – skaičiuota šildymo sistemoms lauko oro temperatūra,

k – pataisos koeficientas, įvertinantis patalpų peršildymą pereinamu laikotarpiu,

kur k = (T_1f – T_2f) / (T_1šgr – T_2šgr)             (5)

čia: T_1f – faktinė vidutinė tiekiamo šilumnešio temperatūra ataskaitiniu laikotarpiu,

T_2f – faktinė vidutinė grįžtančio šilumnešio temperatūra ataskaitiniu laikotarpiu,

T_1šgr – grafikinė vidutinė tiekiamo šilumnešio temperatūra šildymo sistemoms, atitinkanti ataskaitinio laikotarpio vidutinę lauko oro temperatūrą,

T_2šgr – grafikinė vidutinė grįžtančio šilumnešio temperatūra šildymo sistemoms, atitinkanti ataskaitinio laikotarpio vidutinę lauko oro temperatūrą.

Pastaba. Pataisos koeficientas k skaičiuojamas pagal (5) formulę, jeigu ataskaitiniu laikotarpiu vidutinė lauko oro temperatūra aukštesnė už temperatūrinio grafiko lūžio taško temperatūrą; koeficientas k=1, jeigu ataskaitiniu laikotarpiu vidutinė lauko oro temperatūra žemesnė arba lygi temperatūrinio grafiko lūžio taško temperatūrai.

Q_VTCH = q_VTCH. h. K_T                    kWh                      (6)

čia: q_VTCH – vartotojo veikiančių technologinių įrenginių instaliuota galia, kW,

h – įrenginių darbo laikas, val.,

K_T – vartotojų technologinių įrenginių apkrovos koeficientas nustatomas vadovaujantis technologijos aprašymais ir fiksuojamas šilumos tiekimo sutartyje.

2.3.2.3. rankšluosčių džiovintuvų sistemoms su pastato karšto vandens paskirstymo ir stovų vamzdynų šilumos nuostoliais – proporcingai šių įrenginių instaliuotai šilumos galiai, darbo laikui, pagal formulę:

Q_VRDž = q_VRDž. h                          kWh                       (7)

čia: q_VRDž – vartotojų rankšluosčių džiovintuvų sistemų su pastato karšto vandens paskirstymo ir stovų vamzdynų šilumos nuostoliais, instaliuota šilumos galia, kW.

Pastaba. Jeigu nėra objektyvių duomenų apie atskirų sistemų šių įrenginių instaliuotą galią, nustatoma, kad tokios sistemos vienam rankšluosčių džiovintuvui tenkanti šilumos galia yra:

a) kai yra cirkuliacinė linija: q_RDž = 0.3 kW

b) kai nėra cirkuliacinės linijos: q_RDŽ = 0.08 kW

tada: q_VRDž = n. q_RDŽ               kW                (8)

čia: n – rankšluosčių džiovintuvų skaičius.

2.3.3. Vartotojams, neturintiems karšto vandentiekio sistemose šilumos energijos apskaitos prietaisų, arba vartotojams, turintiems apskaitos prietaisus, kurių pasibaigęs patikros galiojimo laikas, arba nustatyta tvarka nepristačiusiems apskaitos prietaisų parodymų ataskaitų, sunaudotas šilumos kiekis Q_KV nustatomas pagal formulę:

Q_KV = Q_TV – Q_nTV – Q_nKV – Q_ŠAP – Q_Š – Q_V – Q_RDž -Q_TCH – Q_P kWh (9)

2.3.4. Vartotojų, nurodytų 2.3.3 p., karšto vandentiekio sistemų šilumos sąnaudų karšto vandens ruošimui lygis įvertinamas jų apkrovos koeficientu K_KV, paskaičiuojamu pagal formulę:

K_KV = Q_KV/(Suma q_GVKV. h + Suma q_PVKV. kn. h)                         (10)

čia: Suma q_GVKV – suma visų vartotojų gyventojų karšto vandentiekio sistemų šilumos galių q_GVKV kW, paskaičiuotų vadovaujantis RSN 26–90 normomis, gyventojų skaičiumi, pirmų nuo šilumos šaltinio karšto vandens skaitiklių parodymų ataskaitomis, priimant vieno kubinio metro karšto vandens energetinę vertę 51.17 kWh.

Suma q_PVKV kn – suma visų vartotojų (išskyrus gyventojus) karšto vandentiekio sistemų instaliuotų šilumos galių q_PVKV kW, padaugintų iš atitinkamų sistemų šilumos galios išnaudojimo koeficientų kn, nurodomų šilumos tiekimo sutartyse.

2.3.4.1. Vartotojų gyventojų, nurodytų 2.3.3 p., karšto vandentiekio sistemos be karšto vandens kiekio skaitiklių, šilumos galia q_GVKV kW paskaičiuojama pagal formulę:

q_GVKV = 0.05117. n. N/24                  kW                  (11)

čia: n – gyventojų skaičius,

N – karšto vandens vartojimo vidutinė norma vienam gyventojui l/parai pagal RSN 26–90 normas.

2.3.4.2. Vartotojų gyventojų karšto vandentiekio sistemos su karšto vandens kiekio skaitikliais, šilumos galia q_GVKV kW paskaičiuojama pagal formulę:

q_GVKV = 51.17 G_KV/h                         kW                   (12)

čia: G_KV – karšto vandens kiekis m3 pagal karšto vandens skaitiklių parodymų ataskaitas,

h – ataskaitinio periodo sistemos darbo valandų skaičius.

2.3.5. Vartotojų (išskyrus gyventojus) sunaudotas šilumos kiekis karšto vandens ruošimui Q_PVKV nustatomas vadovaujantis šilumos tiekimo sutartyje nurodyta šių sistemų įrenginių instaliuota šilumos galia, jų naudojimo koeficientu, darbo laiku ir karšto vandentiekio sistemų apkrovos koeficientu pagal formulę:

Q_PVKV = q_PVKV. kn. h. K_KV kWh                       (13)

čia: q_PVKV – vartotojo (išskyrus gyventojus) karšto vandens ruošimo įrenginių instaliuota galia kW, nurodoma šilumos tiekimo sutartyse,

k_n – karšto vandens ruošimo įrenginių naudojimo koeficientas nustatomas vadovaujantis galiojančiais norminiais aktais, skaičiavimais ir fiksuojamas šilumos tiekimo sutartyse,

K_KV – karšto vandentiekio sistemų apkrovos koeficientas paskaičiuojamas pagal (10) formulę,

h – sistemų darbo laikas val.

Pastaba. Karšto vandens vartotojams (išskyrus gyventojus), atsiskaitantiems už karštą vandenį pagal karšto vandens skaitiklius, q_PVKV paskaičiuojama pagal (12) formulę, Q_PVKV paskaičiuojama pagal (14) formulę.

2.3.6. Vartotojų gyventojų šilumos kiekis QGVKV, sunaudotas

karšto vandens ruošimui, nustatomas vadovaujantis atitinkamų sistemų šilumos galia, paskaičiuota pagal (11) ar (12) formules, darbo laiku ir karšto vandentiekio sistemų apkrovos koeficientu pagal formulę:

Q_GVKV = q_GVKV. h. K_KV             kWh                          (14)

3. Šilumos vartotojo ar grupės vartotojų sunaudoto šilumos kiekio, išmatuoto šilumos kiekio apskaitos prietaisais, paskirstymas tarp atskirų šilumos naudojimo sistemų

3.1. Šilumos kiekis, sunaudotas vartotojo ar grupės vartotojų šildymo, vėdinimo, karšto vandentiekio, technologijos, rankšluosčių džiovintuvų sistemose bei pastatų išorėje esančiuose vamzdynuose, išmatuotas šilumos apskaitos prietaisais Q_VŠAP paskirstomas tarp atskirų vartojimo sistemų vadovaujantis 2 skyriuje nustatyta tvarka pagal bendrą formulę:

Q_VŠAP = Q_VnLV + Q_VŠ + Q_VV + Q_VKV + Q_VTCH +Q_VRDž +Q_KŠAP + Q_P             kWh              (15)

čia: Q_VŠAP – šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis kWh,

Q_VnLV – šilumos nuostoliai, esančiuose už šilumos apskaitos prietaiso, išorės vamzdynuose, paskaičiuoti vadovaujantis galiojančia jų skaičiavimo metodika, kWh,

Q_VŠ – skaičiuotas šilumos kiekis, sunaudotas esančiose už šilumos apskaitos prietaiso, šildymo sistemose be šilumos apskaitos prietaisų, kWh,

Q_VV – skaičiuotas šilumos kiekis, sunaudotas esančiose už šilumos apskaitos prietaiso, vėdinimo sistemose be šilumos apskaitos prietaisų, kWh,

Q_VKV – skaičiuotas šilumos kiekis, sunaudotas esančiose už šilumos apskaitos prietaiso, karšto vandentiekio sistemose be šilumos apskaitos prietaisų, kWh,

Q_VTCH – skaičiuotas šilumos kiekis, sunaudotas esančiose už šilumos apskaitos prietaiso, technologijos sistemose be šilumos apskaitos prietaisų, kWh,

Q_VRDž – skaičiuotas šilumos kiekis, sunaudotas esančiose už šilumos apskaitos prietaiso, rankšluosčių džiovintuvų sistemose be šilumos apskaitos prietaisų, kWh,

Q_KŠAP – šilumos kiekiai, sunaudoti esančiose už šilumos apskaitos prietaiso, šilumos naudojimo sistemose, turinčiose savo šilumos apskaitos prietaisus, kWh.

Pastaba. Jeigu kurios nors sistemos nėra, atitinkamas narys formulėje prilyginamas 0.

3.2. Šilumos nuostoliai išorės vamzdynuose nustatomi vadovaujantis galiojančia jų skaičiavimo metodika.

3.3. Skaičiuoti šilumos kiekiai, sunaudoti šildymo, vėdinimo, karšto vandentiekio, technologijos ir rankšluosčių džiovintuvų sistemose, nustatomi pagal (2)–(14) formules.

Pastaba. Jeigu šildymo, vėdinimo sistemos automatizuotos, (5) formulė netaikoma.

3.4. Faktiškas šilumos kiekis Q_KVMF 1m3 karšto vandens paruošimui nustatomas pagal formulę:

Q_KVMF = Q_VKV / G           kWh/m³                    (16)

čia: G – namo sunaudotas karšto vandens kiekis, išmatuotas įvadiniu karšto vandens skaitikliu arba paskaičiuotas vadovaujantis RSN 26–90 normomis ir gyventojų skaičiumi bei skaitiklių butuose parodymų ataskaitomis, nustatomas vadovaujantis 6 skyriaus nuostatomis,

Q_VKV – namo sunaudotas šilumos kiekis karšto vandens ruošimui nustatomas vadovaujantis (13) ar (14) formulėmis.

4. Šilumos kiekio atskiro buto šildymui daugiabučiame name nustatymas

4.1. Šilumos energijos kiekis buto šildymui Q_bŠ nustatomas pagal formulę:

Q_bŠ = Q_VŠ. q_bŠ/q_VŠ          kWh                     (17)

čia: q_bŠ – buto šildymo sistemos instaliuota galia kW,

q_VŠ – namo šildymo sistemos instaliuota galia kW,

Q_VŠ -namo sunaudotas šilumos kiekis kWh,

Q_VŠ – namo šildymo sistemos sunaudotas šilumos kiekis kWh nustatomas vadovaujantis šilumos apskaitos prietaisų parodymų ataskaitomis arba paskaičiuojamas pagal (2) formulę.

Pastaba. Jeigu name po šilumos apskaitos prietaiso yra įvairiarūšė apkrova, atskirose sistemose taupomą šilumos energiją leidžiama įvertinti, perskaičiuojant, remiantis eksperimento rezultatais, šių sistemų šilumos galias, naudojamas (2)–(14) formulėse.

Pastaba. Vykdant atsiskaitymus su butų savininkų bendrijų, kurios yra gavusios kreditus namų renovavimui, nariais namo skaičiuotas šilumos kiekis nustatomas vadovaujantis (2) formule. Sąskaitos šių bendrijų nariams už sunaudotą šilumos energiją išrašomos vadovaujantis šiuo skaičiuotu šilumos kiekiu. Bendrija ar jos nariai su šilumos tiekėju atsiskaito už šilumos kiekius, nustatytus vadovaujantis šilumos apskaitos prietaisų parodymų ataskaitomis. Mokestis už šilumos kiekių skirtumą tarp skaičiuoto šilumos kiekio ir šilumos kiekio, nustatyto pagal įvadinių šilumos apskaitos prietaisų parodymų ataskaitas, nustatyta tvarka nukreipiamas kredito grąžinimui.

4.1.1. Buto šildymo sistemos instaliuota galia q_bŠ paskaičiuojama pagal formulę:

q_bŠ = q_VŠ. F_but./F              kW                       (18)

čia: F – namo butų bendrasis (naudingasis) plotas m2,

F_but. – buto bendrasis (naudingasis) plotas m2.

4.2. Kai gyvenamajame name yra įrengtos kitos paskirties patalpos, tai šilumos kiekis šių patalpų šildymui nustatomas:

Q _{š. kit. v}. = Q_VŠ q_š. _{kit. v.}/q_VŠ            kWh                (19)

kur: q_š. _{kit. v} – kitų vartotojų instaliuota galia šildymui kW.

4.2.1. Šių vartotojų instaliuota galia q_{š. kit}. _v. nustatoma vadovaujantis šildymo sistemos projektu arba, jeigu tokių objektyvių duomenų nėra, paskaičiuojama proporcingai viso namo šildymo sistemos instaliuotai galiai bei vartotojo patalpų ir viso namo plotų (arba tūrių) santykiui pagal formulę:

q_{š. kit. v.} = q_VŠ. F_{kit. v.} /F          kW                   (20)

4.3. Jeigu bute savavališkai padidintas radiatorių šildomų paviršių plotas, lyginant su numatytu projekte, nustatyta tvarka suskaičiuota buto instaliuota galia šildymui didinama taikant koeficientą, kuris paskaičiuojamas pagal formulę:

                       (21)

5. Atskiro buto sunaudoto šilumos kiekio, gauto su karštu vandeniu, nustatymas

5.1. Atskiro buto sunaudotas šilumos kiekis, gautas su karštu vandeniu, nustatomas pagal formulę:

Q_BKV = Q_KVMFD. G_BKV kWh                             (22)

čia: Q_KVMFD – karšto vandens vieno kubinio metro šilumos energijos kiekis su rankšluosčių džiovintuvų sunaudota šiluma ir su karšto vandentiekio sistemos šilumos nuostoliais.

Q_KVMFD = Q_KVMF + Q_BRDž/G_BKV                  kWh/m³                     (23)

čia: Q_KVMF – vieno kubinio metro šilumos kiekio energetinė vertė paskaičiuota pagal (16) formulę,

G_BKV – buto sunaudotas karšto vandens kiekis paskaičiuojamas 6 skyriuje nustatyta tvarka,

Q_BRDž – buto rankšluosčių džiovintuvų sunaudota šiluma paskaičiuojama pagal formulę:

Q _BRDž = Q_VRDž /n                    kWh                  (24)

čia: n – rankšluosčių džiovintuvų skaičius.

5.2. Kai nėra apskaitos prietaisų, nustatomas vidutinis skaičiuotas Q_KVMFD:

5.2.1. Kai bute yra vonia ir rankšluosčių džiovintuvas:

                   (25)

čia: N – vidutinis šeimos narių skaičius (buto gyventojų skaičius),

G – karšto vandens vidutinė sunaudojimo norma pagal RSN 26–90,

K_KV prilyginamas 1.

5.2.2. Kai bute yra vonia be rankšluosčių džiovintuvo:

Q_KVMFD = 57,69 kWh/m³;

5.2.3. Kai bute nėra vonios, bet yra rankšluosčių džiovintuvas:

Q_KVMFD = 81,17 kWh/m³;

5.2.4. Kai bute nėra vonios ir rankšluosčių džiovintuvo:

Q_KVMFD = 59,17 kWh/m³.

6. Daugiabučiame name suvartoto karšto vandens kiekio nustatymas ir paskirstymas butams

Suvartoto karšto vandens kiekis gyvenamajame name nustatomas vadovaujantis: įvadinio šalto vandens (prieš karšto vandens ruošimo įrenginį) skaitiklio parodymų ataskaita arba įvadinių karšto vandentiekio tinklų karšto ir cirkuliacinio vandens skaitiklių parodymų ataskaita, butuose įrengtų individualių vandens skaitiklių parodymų ataskaitomis, vandens vartojimo vidutinėmis normomis, nurodytomis RSN 26–90 (tekste RSN 26–90 normomis), ir gyventojų skaičiumi, namo bendriems reikalams, avariniams nutekėjimams ir kitiems atvejams sunaudoto vandens kiekius patvirtinančiais aktais.

Skaičiuojant karšto vandens suvartojimą butuose, kuriuose neįrengti individualūs karšto vandens skaitikliai, įskaitomi įregistruoti bute gyventojai, taip pat asmenys, neįregistruoti bute, bet gyvenantys pagal namą eksploatuojančios organizacijos pažymas jame ilgiau kaip mėnesį.

6.1. Gyvenamo namo ir kitų vartotojų sunaudoti karšto vandens kiekiai, kai nėra įvadinių karšto ir cirkuliacinio vandens skaitiklių arba kai name yra individualus karšto vandens ruošimo įrenginys ir nėra prieš jį šalto vandens skaitiklio, kai šie skaitikliai sugedę, nuimti ar pasibaigęs patikros galiojimo terminas arba kai nustatyta tvarka nepristatyta šių skaitiklių parodymų ataskaita, skaičiuojami taip:

6.1.1. jei visuose butuose taip pat neįrengti individualūs karšto vandens skaitikliai, tai už ataskaitinį laikotarpį, įvertinus karšto vandens tiekimo laiką, suvartoto karšto vandens kiekis nustatomas pagal butuose gyvenančių gyventojų skaičių, taikant jiems RSN 26–90 normas;

6.1.2. jei visuose butuose įrengti individualūs karšto vandens skaitikliai, tai suvartoto karšto vandens kiekis nustatomas pagal individualių skaitiklių parodymų ataskaitas;

6.1.3. jei ne visuose butuose įrengti individualūs karšto vandens skaitikliai, tai butams be skaitiklių suvartoto karšto vandens kiekis nustatomas pagal bute gyvenančių gyventojų skaičių, taikant jiems RSN 26–90 normas, įvertinus karšto vandens tiekimo laiką.

6.2. Gyvenamo namo ir kitų vartotojų sunaudoti karšto vandens kiekiai, kai karštas vanduo tiekiamas iš grupinių karšto vandens ruošimo įrenginių ir yra įvadiniai karšto ir cirkuliacinio vandens skaitikliai arba kai name yra individualus karšto vandens ruošimo įrenginys ir yra šalto vandens skaitiklis prieš šį įrenginį, nustatomi taip:

6.2.1. jei butuose nėra individualių karšto vandens skaitiklių:

6.2.1.1. skaičiuotas karšto vandens kiekis butui nustatomas dalinant karšto vandens kiekį pagal įvadinio skaitiklio parodymų ataskaitas, proporcingai kiekvienam butui pagal RSN 26–90 normas ir gyventojų skaičių;

6.2.1.2. jei pagal įvadinių skaitiklių parodymų ataskaitas suvartoto karšto vandens kiekis vienam gyventojui yra didesnis nei paskaičiuotas pagal RSN 26–90 normas, tai komisija, susidedanti iš vidaus tinklus eksploatuojančios organizacijos, bendrijos ar gyventojų atstovų, patikrina surašant aktą:

6.2.1.2.1. ar per ataskaitinį laikotarpį namo bendro naudojimo tinkluose ir įrangoje nebuvo karšto vandens nutekėjimų, susijusių su nenumatytais darbais ir kitu bendriems namo poreikiams vandens vartojimu N_b, nustatant šį dydį skaičiavimo, eksperimento ar šalių sutarimo būdu (avarijos, kai nenustatytas konkretus kaltininkas, vidaus sistemų plovimas, nutekėjimai statant butuose skaitiklius ir pan.);

6.2.1.2.2. ar nėra karšto vandens nutekėjimų namo bendro naudojimo tinkluose dėl vidaus tinklus eksploatuojančios organizacijos kaltės. Radus tokius nutekėjimus N_E, jų dydis nustatomas skaičiavimo, eksperimento ar šalių sutarimo būdu, o nesutarus ar nesant objektyvių duomenų, skirtumas tarp įvadinio skaitiklio parodymų (minusavus bendriems poreikiams suvartotą vandens kiekį N_b) ir norminio suvartojimo priskaičiuojamas vidaus tinklus eksploatuojančiai organizacijai – kaip karšto vandens vartotojui;

6.2.1.2.3. dalyvaujant buto savininkui ar nuomininkui, ar nėra karšto vandens nutekėjimų per nesandarią santechninę įrangą butuose, nurodant esamus trūkumus, jų pašalinimo terminus ir nuostolio N_but. dydį. Nesant galimybės paskaičiuoti konkretų nuostolio dydį, jis priimamas vieno gyventojo vandens suvartojimo normos per mėnesį dydžio, skaičiuojant kiekvienam netvarkingam santechnikos prietaisui. Šis karšto vandens kiekis pridedamas prie skaičiuoto karšto vandens kiekio butui;

6.2.1.2.4. likęs vandens kiekis, minusavus vandens kiekius N_b, N_E ir N_but, dalinamas kiekvienam butui proporcingai skaičiuotam karšto vandens kiekiui, nustatytam 6.2.1.1 p. nurodyta tvarka.

Pastaba. Nustatant sunaudoto karšto vandens kiekius per ataskaitinį laikotarpį, atsižvelgdama tik į tuos vandens kiekius Nb, NE, Nbut., apie kurių pagrįstumą ir dydžius nustatyta tvarka šilumos tiekėjui iki poataskaitinio mėnesio pirmos dienos pateikti aktai. Perskaičiavimas vykdomas ataskaitiniam laikotarpiui, kada pristatomi aktai.

6.2.2. jeigu ne visuose butuose yra įrengti individualūs karšto vandens skaitikliai arba ne iš visų butų pristatytos individualių karšto vandens skaitiklių parodymų ataskaitos:

6.2.2.1. skaičiuojamas karšto vandens kiekis butuose su skaitikliais nustatomas pagal individualių karšto vandens skaitiklių butuose parodymų ataskaitas, butuose be skaitiklių ar butuose, iš kurių nepristatyta ataskaita apie skaitiklių parodymus – pagal RSN 26–90 normas ir gyventojų skaičių;

6.2.2.2. skirtumas tarp įvadinių skaitiklių ir butų individualių karšto vandens skaitiklių parodymų ataskaitų ir paskaičiuotų kiekių pagal RSN 26–90 normas sumos, minusavus vandens kiekį, nustatytą vadovaujantis 6.2.1.2.1, 6.2.1.2.2, 6.2.1.2.3 p. nurodyta tvarka, dalinamas proporcingai butų skaičiuojamiems vandens kiekiams, nustatytiems 6.2.2.1 p. nurodyta tvarka (kai skirtumas neigiamas – butų skaičiuojamieji karšto vandens kiekiai, nustatyti 6.2.2.1 p. nurodyta tvarka, proporcingai mažinami);

6.2.2.3. kontrolinio patikrinimo metu nustačius, kad individualus vandens skaitiklis bute sugadintas arba pristatytose ataskaitose vandens kiekis yra neteisingas (neatitinka skaitiklio parodymų), tuomet skaičiuojamas vandens kiekis tam butui nustatomas pagal RSN 26–90 normas ir gyventojų skaičių už visą laikotarpį, per kurį nustatyti pažeidimai, bei buto savininkui taikoma karšto vandens kiekio, lygaus jo suvartojimo normai per mėnesį kiekvienam bute gyvenančiam asmeniui, kainos dydžio bauda;

6.2.2.4. nepristačius nustatyta tvarka individualių skaitiklių parodymų ataskaitų, karšto vandens naudojimo skaičiuojamas kiekis per šį laikotarpį nustatomas pagal RSN 26–90 normas ir gyventojų skaičių. Perskaičiavimas vykdomas ataskaitiniam laikotarpiui, kada pristatyta ataskaita;

6.2.2.5. nepristačius buto individualių karšto vandens skaitiklių parodymų ataskaitų daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės, buto savininkas ar nuomininkas privalo iš naujo įregistruoti karšto vandens skaitiklius nustatyta tvarka. Ši sankcija netaikoma vartotojams, kurie prieš išvykdami ilgesniam kaip 3 mėn. laikotarpiui, apie savo išvykimą informavo namo vidaus tinklus eksploatuojančią organizaciją ir šilumos energijos tiekėją, nurodydami paskutinio skaitiklio ataskaitą;

6.2.2.6. buto sunaudotas vandens kiekis skaičiuojamas sudedant 6.2.2.1, 6.2.2.2, 6.2.2.3, 6.2.2.4 p. nustatyta tvarka paskaičiuotus karšto vandens kiekius.

6.2.3. jeigu visuose butuose yra įrengti individualūs karšto vandens skaitikliai:

6.2.3.1. skaičiuotas karšto vandens kiekis butuose nustatomas pagal individualių skaitiklių parodymų ataskaitas;

6.2.3.2. esant įvadinio ir individualių skaitiklių parodymų skirtumui, būtina patikrinti ir atlikti skaičiavimus 6.2.1.2 p. nustatyta tvarka;

6.2.3.3. skirtumas tarp įvadinio ir individualių skaitiklių parodymų ataskaitų sumos, minusavus vandens kiekį, nustatytą vadovaujantis 6.2.1.2.1, 6.2.1.2.2, 6.2.1.2.3 p. nurodyta tvarka, dalinamas visiems butams proporcingai individualių karšto vandens skaitiklių parodymų ataskaitoms;

6.2.3.4. buto sunaudotas karšto vandens kiekis skaičiuojamas sudedant 6.2.3.1, 6.2.3.3 p. nustatyta tvarka paskaičiuotus karšto vandens kiekius;

6.2.3.5. punktų 6.2.2.3, 6.2.2.4, 6.2.2.5 nuostatos galioja ir tuo atveju, kai visuose butuose yra karšto vandens skaitikliai.

6.3. Gyvenamų namų ir kitų vartotojų sistemose sunaudoto karšto vandens kiekiai, kai jis ruošiamas grupiniuose įrenginiuose ir tiekiamas karšto vandentiekio tinklais bei tiekiamo karšto ir cirkuliacinio vandens kiekiai matuojami grupinių įrenginių karšto vandens skaitikliais, skaičiuojami kaip nurodyta 6.1, 6.2 p.:

6.3.1. skirtumas tarp grupinių karšto vandens ruošimo įrenginių karšto vandens skaitiklių parodymų ataskaitų ir gyvenamųjų namų bei kitų vartotojų karšto vandens skaitiklių parodymų ataskaitų bei paskaičiuotų karšto vandens kiekių vadovaujantis RSN 26–90 normomis ir gyventojų skaičiumi, priskiriamas prie karšto vandens tinklus eksploatuojančios organizacijos technologinių nuostolių karšto vandentiekio tinkluose.

6.4. Grupinių vandens skaitiklių, namo įvadinių skaitiklių ar buto karšto vandens skaitiklių savininkai nustatytais terminais turi atlikti skaitiklių patikrą ir informuoti apie tai karšto vandens tiekėją namo savininką ar bendriją. Pasibaigus atitinkamų skaitiklių patikros galiojimo laikui ar neinformavus apie patikros atlikimą ir naujos patikros galiojimo terminą, karšto vandens suvartojimas skaičiuojamas 6.1, 6.2 p. nustatyta tvarka.

Jeigu nepasibaigus atitinkamų skaitiklių patikros galiojimo laikui, abejojama jų parodymų teisingumu, jų parodymai žymiai didesni ar mažesni už vandens kiekius, paskaičiuotus pagal RSN 26–90 normas, grupinių skaitiklių parodymai žymiai skiriasi nuo įvadinių skaitiklių parodymų sumos ar įvadinių skaitiklių parodymai žymiai skiriasi nuo butų karšto vandens skaitiklių parodymų sumos, tai šilumos tiekėjas, namo savininkas ar butų savininkų bendrija gali pareikalauti atitinkamų skaitiklių neeilinio metrologinio patikrinimo. Neeiline patikra nustačius, kad skaitiklių parodymai viršija leistiną paklaidą, už paskutinį ataskaitinį laikotarpį atitinkamais skaitikliais nustatytas karšto vandens kiekis perskaičiuojamas kaip nurodyta 6.1, 6.2 p. Jeigu neeiline patikra nustatoma, kad atitinkamų karšto vandens skaitiklių parodymai yra teisingi, jos išlaidas apmoka patikros iniciatorius, jeigu neteisingi – skaitiklio savininkas.

7. Šilumos tiekėjo ir vandens tiekėjo tarpusavio santykiai ir atsiskaitomybė realizuojant vartotojams karštą vandenį

7.1. Šilumos tiekėjai ir vandens tiekėjai, nustatydami vandens kiekius, sunaudotus vartotojo sistemose, vandens norminius ir viršnorminius nutekėjimus, vadovaujasi šios metodikos 6 skyriaus nuostatomis ir jais vadovaujasi tarpusavio atsiskaitymams bei atsiskaitymams su vartotojais.

7.2. Vadovaudamasis šia metodika, nustatytus karšto vandens kiekius (be šilumos energijos vertės) vandens tiekėjas betarpiškai parduoda vartotojui, jeigu nėra kitaip sutarta su šilumos tiekėju.

______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (1990-1996), Įsakymas

Nr. 219, 1996-09-09, Žin., 1996, Nr. 87-2073 (1996-09-18), i. k. 0962030ISAK00000219

Dėl šiluminės energijos kainų