Suvestinė redakcija nuo 2007-11-23 iki 2009-04-25
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 86-3710, i. k. 102301MISAK00000411
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL ASVEJOS REGIONINIO PARKO APSAUGOS REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2002 m. rugpjūčio 10 d. Nr. 411
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 5 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484) 1.2 punktu,
2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „saugomos teritorijos“, „valdymo sistema“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 411
ASVEJOS REGIONINIO PARKO APSAUGOS REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Asvejos regioninio parko apsaugos reglamentas (toliau vadinama – Reglamentas) – tai teisės aktas, nustatantis specialius Asvejos regioninio parko apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus.
2. Veiklą Asvejos regioniniame parke reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571), Lietuvos Respublikos miškų (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), Lietuvos Respublikos vandens (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos statybos (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos turizmo (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507), Saugaus eismo automobilių keliais (Žin., 2000, Nr. 92-2883) įstatymai ir kiti įstatymai; Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43); Asvejos regioninio parko nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 (Žin., 1999, Nr. 39-1227); statybos techniniai reglamentai, šis Reglamentas, kiti teisės aktai ir apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų Asvejos regioniniame parke, konkrečių žemės, miško ir vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo; Asvejos regioninio parko tvarkymo planas (planavimo schema), Asvejos regioninio parko dalių specialieji ar detalieji planai, gamtotvarkos ir paveldotvarkos planai, bendrieji planai.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-559, 2007-11-07, Žin., 2007, Nr. 120-4919 (2007-11-22), i. k. 107301MISAK00D1-559
3. Kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms), esantiems Asvejos regioniniame parke, priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas nustato kultūros paveldo objektų (nekilnojamųjų kultūros vertybių) apsaugos reglamentai.
II. Šiame reglamente vartojamos sąvokos
5. Apžvalgos aikštelė (regykla) – teritorija, skirta stebėti atsiveriančią panoramą, kurioje gali būti įrengtas į žemę besiremiantis statinys. Jame gali būti įrengti stebėjimui pritaikyti įrenginiai (žiūronai, teleskopai), mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai.
6. Atokvėpio vieta – trumpalaikiam poilsiui be nakvynės skirta teritorija greta pažintinių takų, rekreacinio prioriteto zonose ir kitose vietose. Joje įrengiami miško baldai, informacijai skirti statiniai ar įrenginiai (skydai, stendai, nuorodos).
7. Buvusi sodyba – sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais-archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu.
8. Istoriškai susiformavęs kultūrinis kraštovaizdis – žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis, susiformavęs iki 20 a. vidurio.
9. Kraštovaizdžio estetinė vertė – bendraisiais estetikos kriterijais išreiškiamas natūraliai susiformavusio ir natūralų pobūdį išlaikiusio ar žmogaus veiklos sukurto ir jo sambūvį su aplinka atspindinčio kraštovaizdžio apibūdinimas.
10. Lankomi objektai – skirti ir/ar pritaikyti lankymui paveldo objektai ir kiti saviti kraštovaizdžio kompleksai bei objektai, apžvalgos aikštelės (regyklos), atokvėpio vietos, poilsiavietės, paplūdimiai bei kiti visuomenės reikmėms skirti objektai.
11. Mažasis pramoginis laivas – laivas, kurio korpusas trumpesnis kaip 15 m, neatsižvelgiant į varomąją priemonę, skirtas pramogų ir laisvalaikio reikmėms.
12. Mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai – tvoros, informacijai skirti statiniai ar įrenginiai (skydai, stendai, nuorodos), informaciniai ženklai bei riboženkliai, laiptai, lieptai ir kt.
13. Pažintinis takas – ne platesnis kaip 4 m takas, skirtas pėstiesiems, bevariklio transporto priemonių naudotojams ar žirginiam turizmui, įrengtas siekiant sudaryti sąlygas susipažinti (aplankyti) su gamtos ir/ar kultūros paveldo objektais, savitais reginiais bei reiškiniais, turintis informacijai skirtų mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių.
14. Poilsiavietė – laikinai apsistoti be nakvynės skirta teritorija, kurioje įrengti rekreaciniai įrenginiai, laužavietė, tualetas, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai.
15. Rekreaciniai įrenginiai – miško baldai, pavėsinės, stoginės, sporto ar laisvalaikio įrenginiai (laipynės, sūpynės ir kt.), persirengimo kabinos ir pan.
16. Rekreaciniai pastatai – ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui skirti statiniai, statinių grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (poilsio namai, sanatorijos, sveikatingumo kompleksai, kempingai, turizmo bazės, nakvynės paslaugų namai, jaunimo nakvynės namai).
17. Stovyklavietė – poilsiui su nakvyne skirta teritorija, pritaikyta palapinėms statyti, kurioje įrengti rekreaciniai įrenginiai, laužavietė, tualetas, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai. Joje sudaromos sąlygos higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti bei aktyviam poilsiui organizuoti.
18. Tradicinė regiono architektūra – etnografinei sričiai būdinga gyvenamosios ir kitos paskirties pastatų ir statinių architektūra bei teritorinė erdvinė struktūra, susiformavusi iki profesionaliosios architektūros atsiradimo.
19. Visuomenės poreikiai saugomose teritorijose – viešieji poreikiai, susiję su gyventojų bei lankytojų teise ir reikme turėti galimybes poilsiauti, susipažinti su vertybėmis saugomose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldu.
20. Vizualinė (regimoji) tarša – kraštovaizdžio estetinę vertę mažinančių statinių (neišvaizdžių, nederančių kraštovaizdyje architektūriniu stiliumi) ar želdinių, užstojančių gamtos ir kultūros paveldo objektus, vaizdingas panoramas, atsiradimas vertingose ir vaizdingose teritorijose.
Kitos šiame Reglamente vartojamos sąvokos atitinka Saugomų teritorijų, Teritorijų planavimo, Statybos, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymuose ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-559, 2007-11-07, Žin., 2007, Nr. 120-4919 (2007-11-22), i. k. 107301MISAK00D1-559
III. REGIONINIO PARKO FUNKCINIO PRIORITETO ZONOS
21. Asvejos regioninio parko apsauga ir tvarkymas, veiklos reglamentavimas siejamas su teritorijos funkcinio prioriteto zonomis:
21.1. konservacinio prioriteto: Šakymo rezervatas; Baluošų, Beržos, Vyriogalos, Žalktynės kraštovaizdžio, Purviniškių telmologinis, Asvejos, Žvernos hidrografiniai ir Dubingių urbanistinis draustiniai;
22. Asvejos regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose teritorijos naudojimas ir apsauga reguliuojama pagal tipinius apsaugos reglamentus.
IV. REIKALAVIMAI veiklai visose regioninio PARKO FUNKCINIO PRIORITETO ZONOSE reglamentuoti
24. Statiniai Asvejos regioniniame parke projektuojami, statomi ar rekonstruojami, atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinės regiono architektūros savitumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus, siekiant:
24.1. išlaikyti gamtinio bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, gamtinių ir kultūrinių kompleksų bei objektų vertės požymius;
24.2. išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą ir raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus;
25. Naujos sodybos, įskaitant ir ūkininko ūkio sodybas, projektuojamos ir statomos tik regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) ir bendrojo planavimo dokumentuose nurodytose teritorijose.
26. Rengiant detalųjį planą arba rengiant statybos projektus buvusioms sodyboms atkurti, vietos pastatams statyti gali būti parinktos kitose vietose, nei jie stovėjo anksčiau, tačiau visais atvejais nepažeidžiant vertingų kraštovaizdžio elementų, taip pat laikantis 24 punkte išdėstytų reikalavimų. Kitose vietose ne miško paskirties žemėje pastatai gali būti projektuojami ir tuo atveju, kai buvusiose negalima statyti dėl inžinerinių tinklų, susiformavusių želdinių ir kt.
27. Rekonstruojant esamas ir rengiant naujas žemos įtampos elektros perdavimo linijas, rekomenduojama jas tiesti požeminiais kabeliais.
28. Inžinerinė infrastruktūra (komunikacijos, keliai, privažiavimai, statiniai) projektuojama ar įrengiama, kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį bei neteršiant aplinkos. Projektuojant ar rekonstruojant kelius, parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) numatytus naudoti autoturizmui, gerinant kelių dangą išlaikomas esamų kelių pobūdis (susiformavę vingiai, nuolydžiai, kt.).
29. Projektuojant lengvųjų automobilių ir autobusų stovėjimo aikšteles, jų dydis apsprendžiamas konkrečiu poreikiu, įvertinant kraštovaizdžio ypatumus ir prie jo prisitaikant.
30. Asvejos regioninio parko miškuose, išskyrus rekreacinio prioriteto zonų miškus, formuojama tik minimali rekreacinė infrastruktūra: įrengiami pažintiniai (pėsčiųjų, dviračių, žirginio turizmo) takai, apžvalgos aikštelės (regyklos), atokvėpio vietos, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, išsaugant natūralią gamtinę aplinką.
31. Asvejos regioniniame parke esančiose ir buvusiose sodybose, išskyrus gyvenamąsias zonas, įvertinant kraštovaizdžio bei gamtos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, statomi ir rekonstruojami gyvenamieji namai bei jų priklausiniai, laikantis statybos techninių reglamentų ir šių sąlygų:
31.1. nauji pastatai statomi ar didinamas esamų pastatų tūris ne statesniuose kaip 15 laipsnių šlaituose, 50 m atstumu iki šių šlaitų viršutinės ir 100 m apatinės briaunos;
31.2. viename žemės sklype, bet ne mažesniame kaip 6 ha, galima formuoti tik vieną sodybą su vienu gyvenamuoju namu ir priklausiniais. Neleidžiama statyti sublokuotų gyvenamųjų namų, išskyrus gyvenamąsias zonas;
31.3. nauji gyvenamieji namai statomi ne aukštesni kaip 8 m. Gyvenamųjų namų aukštis iki kraigo – iki 8 m, priklausinių aukštis iki kraigo – iki 9 m (aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo ploto žemės paviršiaus nuolydžio vidurkio iki stogo kraigo);
31.4. bendras sklypo užstatymo plotas negali viršyti 300 m2, iš jų gyvenamuoju namu užstatomas plotas – iki 120 m2;
31.5. rekomenduojama pastatų statybai ir apdailai naudoti tradicines statybines medžiagas (medį, akmenis, molį, tinką ir kt.; stogo dangai – čerpes, nendres, gontus, skiedras, išorinei apdailai – tik medį, natūralų akmenį, molį, tinką);
32. Mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių įrengimas turi atitikti šiuos reikalavimus:
32.1. tvorų pobūdis, dydžiai ir medžiagos numatomos, atsižvelgiant į kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kurioje yra planuojama teritorija, reikalavimus bei aptveriamų pastatų stilių. Paveldo objektams aptverti nustatomos specialios sąlygos, naudojamos autentiškos arba imituojančios autentiškas medžiagos ir formos;
32.2. neleidžiama aptverti sodybų (namų valdų) aukštesnėmis nei 1,5 m aukščio neperregimomis tvoromis. Tverti ažūrinėmis tvoromis (pynučių, rąstelių, tašelių, vielos) be cokolių;
32.3. neužtverti rekreacinių teritorijų – paežerių, paupių, apžvalgos aikštelių ir pravažiavimų bei praėjimų į juos, pažintinių takų ir kelių, saugomų atvirų kraštovaizdžio erdvių, užstatyti ar kitaip riboti Asvejos regioninio parko lankymą;
32.4. neaptverti miškų, išskyrus atvejus, kai būtina apsaugoti ar atkurti pažeistus medynus, kitus gamtos išteklius;
32.5. esančiose ir projektuojamose sodybose prie vandens telkinių, išskyrus esančių rezervate, gali būti įrengti mediniai lieptai ir tilteliai iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, bet ne didesni kaip 20 m² ploto;
32.6. užrašai reklamos skyduose, stenduose, nuorodose rašomi valstybine kalba, o reklama skelbiama, tik suderinus su Asvejos regioninio parko direkcija;
33. Buvusių žemės ūkio įmonių pastatus ir buvusius karinės paskirties statinius, ypač esančius draustiniuose, ekologinės apsaugos bei rekreacinio prioriteto zonose, prie pažintinių takų, regyklų bei lankomų objektų, gyvenviečių vizualinėje aplinkoje, rekomenduojama griauti arba perstatyti į atitinkančius regioninio parko steigimo tikslus bei architektūrinius reikalavimus pastatus, reikalingus visuomenės poreikiams.
331. Regioniniame parke draudžiama statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius ir kilnojamuosius objektus/įrenginius (namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sandėliukus, garažus, bitininkų/sodininkų vagonėlius/ namelius), išskyrus Statybos įstatyme, kituose teisės aktuose numatytus atvejus ir teisės aktų nustatyta tvarka masiniams renginiams naudojamus laikinus statinius, objektus ir įrenginius.
Papildyta punktu:
Nr. D1-559, 2007-11-07, Žin., 2007, Nr. 120-4919 (2007-11-22), i. k. 107301MISAK00D1-559
332. Regioniniame parke draudžiama važinėti ne keliais, ne keliuose statyti ar kitaip eksploatuoti motorines transporto priemones (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones), išskyrus specialiąsias transporto priemones, žemės ir miškų ūkio techniką, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Papildyta punktu:
Nr. D1-559, 2007-11-07, Žin., 2007, Nr. 120-4919 (2007-11-22), i. k. 107301MISAK00D1-559
V. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI Konservacinio prioriteto funkcinėsE zonosE (rezervatUOSE ir draustiniUOSE) REGLAMENTUOTI
34. Asvejos regioninio parko Šakymo rezervate statyba draudžiama, išskyrus statinius, reikalingus rezervato steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti.
35. Rengiant detaliuosius etnografiniu požiūriu vertingų miestelių bei kaimų, išlaikiusių senąją struktūrą ir architektūrą planus, išsaugoti susiklosčiusią planinę ir erdvinę struktūrą, vertingus gamtos ar kultūros elementus, numatyti būdus jiems išryškinti ar atkurti prarastiems.
36. Pažintiniai takai, apžvalgos aikštelės (regyklos) įrengiamos vietose, nustatytose Asvejos regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje), draustinių tvarkymo planuose bei kituose saugomų teritorijų planavimo dokumentuose.
37. Asvejos regioninio parko draustiniuose statomiems statiniams taikomi šie reikalavimai:
37.1. esamose ir buvusiose sodybose, taip pat sodybose, numatytose Asvejos regioninio parko tvarkymo plane ir draustinių tvarkymo planuose projektuojami ir statomi ne aukštesni kaip vieno aukšto su mansarda gyvenamieji namai ir vieno aukšto priklausiniai, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti draustinyje esančius kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) arba kai reikia atkurti, formuoti buvusio (iki 1940 m.) užstatymo pobūdį, pastatyti apžvalgos ar miškų priešgaisrinio stebėjimo bokštą;
37.2. gyvenamųjų namų aukštis iki kraigo – iki 7 m (aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo ploto žemės paviršiaus nuolydžio vidurkio iki stogo kraigo), bendras užstatomas plotas – iki 500 m2, iš jų gyvenamuoju namu užstatomas plotas – iki 120 m2;
37.3. nauji pastatai gali būti statomi ar didinamas esamų pastatų tūris ne statesniuose kaip 15 laipsnių šlaituose, 50 m atstumu iki šių šlaitų viršutinės ir 100 m iki apatinės briaunos;
38. Draustiniuose esančias sodybas galima pritaikyti kaimo turizmui ir lankytojams aptarnauti, puoselėjant ir skleidžiant regiono etnografines tradicijas.
39. Išeksploatuotus nerūdinių statybinių medžiagų karjerus ir durpynus rekomenduojama rekultivuoti taikant priemones, atitinkančias draustinio steigimo tikslus (įveisiant miškus, įrengiant vandens telkinius, atkuriant pievų ir pelkių bendrijas), biologinės įvairovės apsaugos bei gausinimo reikalavimus.
VI. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI EKOLOGINĖS APSAUGOS prioriteto funkcinėSE zonOSE REGLAMENTUOTI
40. Paviršinio vandens telkinio apsaugos zonose esančiose sodybose, neartinant užstatymo linijos prie vandens telkinio, galima rekonstruoti esamus pastatus ar statyti naujus vietoj buvusiųjų, ne aukštesnius kaip 7,5 m nuo žemės paviršiaus iki stogo kraigo.
41. Vandens telkinių pakrantėse gali būti įrengti mediniai lieptai iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, bet ne didesni kaip 20 m² ploto. Viename žemės sklype galima įrengti vieną lieptą.
VII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI rekreacinio prioriteto funkcinėSE zonOSE REGLAMENTUOTI
43. Rekreacinio prioriteto zonose gali būti išskiriamos intensyvaus ir ekstensyvaus rekreacinio naudojimo tvarkymo teritorijos.
45. Intensyvaus rekreacinio naudojimo teritorijose (rekreacinės paskirties žemėje), rekreacinės funkcijos prioriteto miesteliuose ir kaimuose, pagal detaliuosius planus galima rekreacinių įrenginių ir pastatų statyba, jeigu tai numatyta Asvejos regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje).
46. Rekreacinio prioriteto zonose plėtojama tik poilsio ir turizmo infrastruktūra. Jose negalima bloginti rekreacinių išteklių kokybės, naikinti kraštovaizdžio estetinio potencialo, projektuoti ir statyti su rekreacija nesusijusių pastatų bei įrangos.
47. Rekreacinė infrastruktūra kuriama rekreacinio prioriteto zonose, pradėtose urbanizuoti teritorijose, neplečiant rekreacinių statinių statybos gamtinį pobūdį išlaikiusiame kraštovaizdyje, neplanuojant statyti naujų didelių rekreacinių pastatų. Rekreacinių pastatų statyba ribojama Abejučių urbanizuojamoje rekreacinėje teritorijoje.
48. Projektuojami ir statomi ne aukštesni kaip 2 aukštų su mansarda rekreaciniai pastatai, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) arba kai reikia įrengti apžvalgos bokštą.
49. Rekreacinių pastatų talpumas gali būti didinamas plečiant esamus rekreacinius pastatus bei rekonstruojant sodybas.
50. Rekreacinio prioriteto zonose, įskaitant miškus, įgyvendinamos sanitarinių-higieninių ir estetinių savybių gerinimo, reginių formavimo bei medynų atsparumo didinimo priemonės. Miško parkai kuriami Asvejos regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) numatytose vietose, įrengiant jiems būtiną rekreacinę infrastruktūrą.
51. Autoturizmui pritaikomi esami bendro naudojimo keliai ir miško bei lauko keliai, įrengiant specialius pažintinius autoturizmo maršrutus, pagal galimybes formuojamos teritoriškai atskiros turizmo (autoturizmo, vandens turizmo, dviratininkų ir pėsčiųjų turizmo) sistemos. Turistinių trasų tinklas kuriamas taip, kad būtų sudarytos galimybės pasiekti visus svarbiausius lankomus Asvejos regioninio parko objektus.
52. Gamtinė aplinka rekreaciniams interesams pertvarkoma minimaliai. Asvejos regioninio parko rekreacinio prioriteto zonose nustatomos šios teritorijų tvarkymo veiklos sąlygos ir apribojimai:
52.1. vykdomi darbai, didinantys vietovės estetinį potencialą, naudojamos specialios kraštovaizdžio architektūros priemonės;
52.4. vandens telkiniai ar jų dalys naudojamos, formuojant aplinką numatytoms vandens rekreacijos rūšims;
52.5. įrengiami reikalingi šuolių į vandenį ir paplūdimio įrenginiai, techniniai kompleksai bei rekreaciniam naudojimui paruošiama pakrantė;
53. Išeksploatuotus nerūdinių statybinių medžiagų karjerus ir durpynus rekomenduojama rekultivuoti pritaikant visuomenės poreikiams (įrengiant vandens telkinius, sodinant miškus, kt.).
54. Neteko galios nuo 2007-11-23
Punkto naikinimas:
Nr. D1-559, 2007-11-07, Žin. 2007, Nr. 120-4919 (2007-11-22), i. k. 107301MISAK00D1-559
VIII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI Kitos (gyvenamosios) paskirties funkcinėsE zonosE REGLAMENTUOTI
55. Esamose gyvenvietėse galima didinti namų valdų skaičių, bet tik ne mažesniame kaip 0,6 ha žemės sklype. Gyvenamieji namai statomi esamose ir buvusiose sodybose, rekonstruojant esamas sodybas ir pastatus. Gyvenviečių plėtra diferencijuojama pagal Asvejos regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) nustatytą jų reglamento tipą.
56. Namų valdose, esančiose Asvejos regioninio parko gyvenamosiose zonose, įvertinant kraštovaizdžio bei gamtos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, gali būti statomi ir rekonstruojami gyvenamieji namai bei jų priklausiniai, laikantis galiojančių statybos techninių reglamentų ir šių sąlygų:
56.1. pastatai gali būti statomi ne statesniuose kaip 15 laipsnių šlaituose, 50 m atstumu iki šių šlaitų viršutinės ir 100 m iki apatinės briaunos;
56.2. esamose ir buvusiose sodybose, taip pat sodybose, numatytose Asvejos regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje), projektuojami ir statomi ne aukštesni kaip vieno aukšto su mansarda gyvenamieji namai ir vieno aukšto priklausiniai, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) arba kai reikia atkurti, formuoti buvusio (iki 1940 m.) užstatymo pobūdį, pastatyti apžvalgos ar kitos paskirties bokštą;
56.3. gyvenamieji namai gali būti statomi vieno aukšto su mansarda, jų aukštis iki kraigo – 7-8 m (aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo ploto žemės paviršiaus nuolydžio vidurkio iki stogo kraigo);
IX. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI ūkinio prioriteto funkcinėsE zonosE REGLAMENTUOTI
58. Žemės ūkio ir miškų ūkio prioriteto funkcinėse zonose esančiose sodybose galima atstatyti gyvenamuosius namus ar priklausinius vietoj buvusiųjų bei rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus bei priklausinius.
X. SKATINAMA VEIKLA
60. Asvejos regioniniame parke skatinama:
60.2. miškų ekosistemų apsaugos funkcijų stiprinimas, didinant biologinę įvairovę, veisiant ir formuojant mišrius medynus;
60.3. miškų sodinimas nuskurdintose agrarinėse teritorijose, esančiose gamtinio karkaso elementuose. Želdinių juostomis ar grupėmis rekomenduojama skaidyti plačius intensyvios žemdirbystės laukus arba želdinti ribas tarp ūkininkų sklypų;
60.5. gamtos ir kultūros paveldo objektų tyrimas, ieškant efektyvesnių jų išsaugojimo bei panaudojimo būdų, taip pat naujų vertingų objektų paieška ir įteisinimas;
60.6. gamtos ir kultūros paveldo objektų, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos propagavimas, siekiant suinteresuoti objektų savininkus, valdytojus ir naudotojus vertybių apsauga, pritraukti Asvejos regioninio parko lankytojus, sukuriant galimybę gauti papildomų pajamų;
60.7. specialių apžvalgos bokštų įrengimas ir naudojimas pagal nustatyta tvarka parengtus projektus;
60.8. pažintinio turizmo organizavimas, prioritetą teikiant dviračių, pėsčiųjų, vandens ir žirginiam turizmui, žiemos sezono metu pažintinius takus bei jų įrangą panaudojant slidžių žygiams;
60.9. poilsiaviečių įrengimas rekreacinėse zonose, kitose teritorijų planavimo dokumentuose (planavimo schemose, specialiuosiuose planuose) nustatytose vietose;
60.12. etnokultūros, tradicinės kaimo gyvensenos puoselėjimas, kaimo turizmo, rekreacinio verslo plėtra nustatytose vietose, patalpų Asvejos regioninio parko lankytojams apgyvendinti nuoma;
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-559, 2007-11-07, Žin., 2007, Nr. 120-4919 (2007-11-22), i. k. 107301MISAK00D1-559
Dėl aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 411 "Dėl Asvejos regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo" pakeitimo