Suvestinė redakcija nuo 2013-11-27 iki 2021-01-12

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2010, Nr. 42-2051, i. k. 110231GISAK0001-101

PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO

PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS

ĮSAKYMAS

DĖL LAIKINOJO PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ PASIRENGIMO GESINTI IR VEIKSMŲ GESINANT GAISRUS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2010 m. kovo 31 d. Nr. 1-101

Vilnius

Siekdamas užtikrinti tinkamus priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų veiksmus gesinant gaisrus, gelbėjant žmones ir turtą:

1. Tvirtinu Laikinąjį priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasirengimo gesinti ir veiksmų gesinant gaisrus tvarkos aprašą (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Priešgaisrinės apsaugos departamento direktoriaus 1996 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. 96 „Dėl metodinių nurodymų įsigaliojimo“.

3. Pavedu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojui vidaus tarnybos pulkininkui leitenantui Vygandui Kurkuliui kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.

Direktorius

vidaus tarnybos generolas                                             Remigijus Baniulis

Patvirtinta

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

departamento prie Vidaus reikalų

ministerijos direktoriaus

2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1-101

LaIKINASIS Priešgaisrinių gelbėjimo PAJĖGŲ PASIRENGIMO GESINTI IR VEIKSMŲ GESINANT GAISRUS TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Laikinasis priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasirengimo gesinti ir veiksmų gesinant gaisrus tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pareigūnų ir darbuotojų (toliau – darbuotojas) funkcijas rengiantis gesinti gaisrus ir veiksmus gaisro gesinimo metu.

2. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos pasirengdamos gesinti ir gesindamos gaisrus privalo vadovautis šiuo Aprašu, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymu (Žin., 2002, Nr. 123-5518), Gaisrų gesinimo organizavimo nuostatais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111 (Žin., 2003, Nr. 63-2872), Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos parengties organizavimo nuostatais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2006 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1-25 (Žin., 2006, Nr. 13-470), ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų darbą ir veiksmus likviduojant gaisrus.

3. Pagrindinis Aprašo tikslas – reglamentuoti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų veiksmų tvarką gesinant gaisrus ir darbuotojų, gesinančių gaisrą, funkcijas, teises ir pareigas.

II. Sąvokos

4. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (Žin., 2009, Nr. 159-7207), Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 123-5518), Gaisrų gesinimo organizavimo nuostatuose, patvirtintuose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111 (Žin., 2003, Nr. 63-2872), vartojamas sąvokas.

5. Aprašo prieduose naudojami grafiniai simboliai atitinka Gaisro aprašymo instrukcijoje, patvirtintoje Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2001 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 22, pateiktus grafinius simbolius.

3 skyrius. Neteko galios nuo 2013-11-27

Skyriaus naikinimas:

Nr. 1-280, 2013-11-18, Žin. 2013, Nr. 121-6161 (2013-11-26), i. k. 113231GISAK0001-280

IV. PAGRINDINIAI PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ veiksmai gaisro gesinimo metu

22. Gaisro įvertinimas yra svarbus GGV uždavinys, kurio tikslas – prognozuoti gaisro vystymąsi, nustatyti pavojaus lygį žmonėms ir gesinantiems gaisrą darbuotojams, numatyti PGP ir kitas pajėgas ir priemones gaisrui gesinti, tai pat gaisro likvidavimo eigą.

23. Gaisro žvalgyba (toliau – žvalgyba) atliekama visą laiką operatyviai vertinant situaciją, renkant duomenis ir stebint situaciją nuo pranešimo apie gaisrą gavimo iki baigiamųjų darbų. Žvalgybos metu įvertinama susidariusi padėtis, jos pokyčiai, nustatoma svarbiausia gaisro gesinimo veiksmų kryptis, kuria bus vykdomi pirmieji neatidėliotini veiksmai žmonėms bei turtui gelbėti ir gaisrui gesinti, optimizuojamas žmonių ir turto gelbėjimas, telkiamos papildomos PGP ir kitos pajėgos ir priemonės.

24. Vykdant žvalgybą, atsižvelgiant į situaciją, gali būti atliekamos ir kitos užduotys.

25. Žvalgybą atlieka GGV paskirti pareigūnai arba pareigūnai, vadovaujantys atitinkame darbų bare (toliau – DBV) sutelktoms priešgaisrinėms gelbėjimo ir kitoms pajėgoms. Pirmiausia privaloma įvertinti bendrą gaisro situaciją ir sudėtingiausias gaisro vietas. Atsižvelgiant į situaciją, žvalgyba gali būti atliekama vienu metu keliomis kryptimis.

26. Organizuodamas žvalgybą, GGV privalo:

26.1. nustatyti žvalgybos grupių skaičių ir sudėtį, paskirti jų vadovus ir skirti jiems užduotis. Žvalgybos grupių skaičius nustatomas atsižvelgiant į tai, kiek vietų tuo pačiu metu reikia išžvalgyti;

26.2. nustatyti informacijos perdavimo tvarką ir nurodyti gelbėjimo bei gesinimo priemones;

26.3. turėdamas informacijos, kad gaisravietėje gali būti žmonių, kuriems reikalinga pagalba, padidinti žvalgybos grupių ir narių vienoje grupėje skaičių;

26.4. nustatyti ir nurodyti saugumo priemones.

27. Žvalgybos metu privaloma nustatyti:

27.1. ar yra grėsmė žmonėms ir (ar) gyvūnams, turtui ir aplinkai;

27.2. žmonių buvimo vietą, gelbėjimo kelius, būdus ir priemones;

27.3. gaisro vietą, plotą, kas dega, ugnies ir kitų pavojingų gaisro veiksnių plitimo kryptis;

27.4. ar yra sprogimo, apsinuodijimo, griuvimo, elektros įtampos pavojus, lengvai užsiliepsnojančių medžiagų;

27.5. visus galimus kelius ir kryptis PGP ir kitoms pajėgoms ir priemonėms patelkti;

27.6. materialinių vertybių gelbėjimo būtinumą, jų apsaugos nuo ugnies, vandens ir dūmų būdus, vertybių gelbėjimo kelius ir būdus;

27.7. gesinamųjų medžiagų ir priemonių poreikį, artimiausius vandens šaltinius, jų naudojimo būdus;

27.8. statybinių konstrukcijų ardymo ir atidengimo būtinybę ir vietas;

27.9. papildomų PGP ir kitų pajėgų ir priemonių sutelkimo būtinumą;

27.10. ar yra stacionarieji gaisro gesinimo įrenginiai, vėdinimo sistemos, jų panaudojimo tvarką.

28. Atliekantys žvalgybą darbuotojai privalo:

28.1. turėti asmeninės apsaugos, gelbėjimo, ryšio, apšvietimo, gesinimo priemones, įsilaužimo bei konstrukcijų ardymo įrangą;

28.2. naudoti trumpiausius ir kiek įmanoma saugesnius kelius;

28.3. gelbėti žmones, esant reikalui suteikti nukentėjusiesiems neatidėliotiną medicinos pagalbą;

28.4. imtis priemonių ugnies bei dūmų plitimui apriboti, radę ugnies židinius, imtis priemonių jiems gesinti;

28.5. imtis materialinių vertybių apsaugos priemonių;

28.6. pranešti žvalgybos rezultatus, sukauptą informaciją ir per radijo stotį ar kitas ryšio priemones perduoti ją GGV arba, esant darbų barams, savo DBV.

29. Gaisrų gesinimą, žmonių ir turto gelbėjimą, kai yra pavojus sveikatai ir gyvybei, vykdo valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, o savivaldybių priešgaisrinės tarnybos gesina gaisrus ir atlieka pirminius žmonių bei turto gelbėjimo darbus.

30. GGV privalo organizuoti ir kontroliuoti žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus.

31. Žmonių, jeigu jie yra gaisravietėje, gelbėjimo darbai gaisro gesinimo metu organizuojami, kai:

31.1. žmones gali paveikti ugnis, aukšta temperatūra, yra sprogimo arba konstrukcijų griūties pavojus, patalpos uždūmytos, pripildytos nuodingų dujų ir pan.;

31.2. žmonės negali savarankiškai išeiti iš pavojingų patalpų;

31.3. yra pavojus, kad ugnis ar dūmai gali atkirsti evakuacinius išėjimus;

31.4. gali būti naudojamos gesinamosios medžiagos, galinčios sukelti žmonių sveikatos sutrikimų.

32. Pagrindiniai žmonių evakavimo būdai gaisro gesinimo metu yra šie:

32.1. asmenų, negalinčių savarankiškai judėti, išnešimas;

32.2. asmenų išvedimas prižiūrint ugniagesiams gelbėtojams, kai šių asmenų būsena ar amžius kelia abejonių dėl jų savarankiško išėjimo į saugią vietą;

32.3. savarankiškas žmonių judėjimas nurodytomis kryptimis;

32.4. nuleidimas iš aukščio arba kėlimas iš gylio, naudojant specialiąsias technines priemones.

33. Gaisro gesinimo metu žmonėms gelbėti turi būti naudojami keliai, keliantys mažiausiai pavojaus žmogaus gyvybei ir sveikatai (pagrindiniai įėjimai ir išėjimai, evakuaciniai ir atsarginiai išėjimai, langai ir balkonai, perdengimų bei sienų angos), didžiausią saugumą atitinkamu metu garantuojančios techninės ir kitos priemonės.

34. Žmonėms evakuoti gaisro gesinimo metu gali būti naudojamos šios specialiosios techninės priemonės: automobilinės kopėčios ir automobiliniai alkūniniai keltuvai, stacionariosios ir nešiojamosios kopėčios, gelbėjimo virvės, gaisrinės žarnos ir individualieji įrengimai, kvėpavimo organų apsaugos priemonės, gaisrinė gelbėjimo įranga, specialiai tam pritaikyti sraigtasparniai. Išskirtiniais atvejais, laikantis saugumui keliamų reikalavimų, gali būti naudojamos pripučiamos ar amortizuojančios priemonės.

35. Pirmiausia gelbėjami (evakuojami) žmonės, kuriems gaisro gesinimo metu gresia didžiausias pavojus. Jei pavojaus dydžio negalima nustatyti, gelbėjama (evakuojama) tokia seka: vaikai, moterys, senyvi žmonės, neįgalieji ir kiti žmonės.

36. Gelbėjimo darbai vyksta kartu su PGP ir priemonių išsidėstymu, kai tiekiami pirmi švirkštai į žmonių paieškos bei gelbėjimo zonas. Jeigu PGP resursų neužtenka, užtikrinant saugumą pirmiausia gelbėjami žmonės.

37. Vykdant žmonių gelbėjimo darbus privalu koordinuoti veiksmus, kad būtų išvengta žmonių panikos, suteikti medicinos pagalbą nukentėjusiesiems, kol atvyks greitoji medicinos pagalba, panaudoti įstaigos personalą ir užtikrinti jo saugumą, kai vykdomas masinis žmonių išvedimas ar gelbėjimas.

38. Žmonių paieška nutraukiama, kai visos galimos žmonių buvimo vietos yra kruopščiai patikrintos, apžiūrėtos ir kai nustatoma, kad žmonių, kuriems reikalinga pagalba, gaisravietėje nėra arba nėra jokios galimybės, kad jie išliko gyvi. Taip pat žmonių paieška nutraukiama, jei ji kelia pavojų darbuotojų gyvybei. Sprendimą dėl žmonių paieškos nutraukimo priima GGV.

39. Turto gelbėjimas atliekamas GGV nurodymu. Pagrindiniai turto gelbėjimo būdai:

39.1. apsauga, kai turtas apdengiamas vandeniui nelaidžiomis medžiagomis, siekiant apsaugoti jį nuo pavojingo poveikio gesinant švirkštais;

39.2. gelbėjimas, kai turtas išnešamas iš apribojimų zonos naudojant PGP ir priemones.

40. PGP ir priemonių išsidėstymas apima PGP ir priemonių paskirstymą ir pasirengimą vykdyti paskirtą užduotį ir atliekamas GGV nurodymu, įvertinus gaisro sudėtingumą, jo išplitimo ribas ir žvalgybos duomenis. PGP ir priemonių išsidėstymas gali būti parengiamasis, dalinis ir galutinis. Pamainos darbuotojų skirstymas pagal pareigas ir jų veiksmai gaisro gesinimo metu nurodyti 1 priede.

41. PGP ir priemonės išdėstomos taip, kad netrukdytų žmonių gelbėjimo ir evakavimo darbams (PGP ir priemonių išsidėstymo schema pateikiama 2 priede).

42. Parengiamasis išsidėstymas atliekamas GGV nurodymu, atvykus į gaisravietę, kartu su žvalgybos darbais, kai neaiškūs arba nematomi gaisro požymiai, nežinoma židinio vieta (3 priedas). Parengiamojo išsidėstymo metu:

42.1. gaisrinė automobilinė cisterna pastatoma šalia vandens šaltinio, įsiurbiamosios žarnos prijungiamos, siurblys pripildomas vandens;

42.2. reikiama gaisrinė gelbėjimo įranga atlaisvinama;

42.3. atsižvelgiant į vietovės sąlygas, GGV nurodymu atliekami kiti pasirengimo darbai.

43. Jeigu gaisrinė automobilinė cisterna nestatoma šalia vandens šaltinio:

43.1. šios gaisrinės automobilinės cisternos siurblys įjungiamas ir pripildomas vandens iš cisternos;

43.2. reikiama gaisrinė gelbėjimo įranga atlaisvinama.

44. Dalinis išsidėstymas atliekamas GGV nurodymu, atvykus į gaisravietę, kai pagal išorinius gaisro požymius galima iš karto nustatyti magistralinių žarnų tiesimo kryptį (4 priedas). Dalinis išsidėstymas apima:

44.1. parengiamąjį išsidėstymą;

44.2. magistralinių žarnų linijos nutiesimą;

44.3. skirstytuvo, prie kurio sudedamos darbinės žarnos, švirkštai, kita reikiama gaisrinė gelbėjimo įranga, prijungimą;

44.4. vandens tiekimą iki skirstytuvo.

45. Atsižvelgiant į situaciją gaisro metu, galutinis išsidėstymas galimas iš karto, atvykus į gaisravietę arba atlikus parengiamąjį ir (arba) dalinį išsidėstymą. Galutinis išsidėstymas atliekamas GGV nurodymu, kai yra aiškios švirkštų įvedimo vietos arba reikia užtikrinti žmonių gelbėjimą. Galutinį išsidėstymą sudaro:

45.1. dalinis išsidėstymas;

45.2. ugniagesių gelbėtojų, dirbančių su švirkštais, vietų nustatymas, darbinių žarnų tiesimas ir gesinamųjų medžiagų švirkštams tiekimas.

46. Išsidėstymo metu ugniagesiai gelbėtojai, dirbantys su švirkštais, darbo vietas užima trumpiausiais ir saugiausiais keliais.

47. Gaisriniai automobiliai ir kitos priemonės išdėstomi taip, kad:

47.1. netrukdytų atvykstančioms PGP ir kitoms pajėgoms ir priemonėms;

47.2. būtų galima greitai sutelkti PGP ir kitas pajėgas ir priemones reikalinguose darbų baruose;

47.3. būtų užtikrintas gaisrinių žarnų (toliau – žarnos) linijų saugumas, kuo mažiau trukdytų eismui gatvėse bei keliuose;

47.4. būtų greitai ir patogiai tiekiamos gesinimo priemonės;

47.5. pagal galimybes būtų apsaugota riboto buvimo zona.

48. Išsidėstant žarnos iki gaisro židinio tiesiamos trumpiausiu ir saugiausiu keliu, apsaugant jas nuo pažeidimų. Pagal galimybę žarnoms tiesti reikia stengtis nenaudoti pagrindinių žmonių evakavimo kelių. Žarnų linija turi būti nepertempta, kad būtų galima ją patraukti. Būtina sudaryti žarnų rezervą (kas 100 m – 1 žarna).

49. Apsaugant žarnas nuo pažeidimų būtina naudoti:

49.1. tiltelius – nutiesus žarną per gatvę ar kelią;

49.2. parankines priemones, apsaugančias žarnas nuo šiluminio, mechaninio ir cheminio poveikio.

50. Gesinant gaisrą geležinkelyje žarnos tiesiamos po bėgiais, tarp pabėgių arba virš bėgiais važiuojančių transporto priemonių (panaudojant keltuvus arba automobilines kopėčias). Kai nėra nė vienos iš išvardytų galimybių, magistralinė žarnų linija tiesiama iki geležinkelio, įjungiamas skirstytuvas ir toliau tiesiama ta pati magistralinė žarnų linija. Prie šio skirstytuvo privalo budėti du ugniagesiai gelbėtojai, kad, pamatę atvykstantį traukinį, jie galėtų uždaryti tiekiamą vandenį, apie tai informuodami GGV, atjungti žarną ir, praleidę traukinį, vėl sujungtų žarnų sistemą ir tiektų vandenį į gaisravietę.

51. Vanduo į gaisravietę tiekiamas iš artimiausių vandens šaltinių. Jeigu šalia gaisravietės nėra vandens šaltinių arba esamo vandens kiekio nepakanka gaisrui gesinti, GGV arba užnugario vadas privalo užtikrinti vandens tiekimą ir organizuoti jo perpumpavimą ir (arba) atvežimą į gaisravietę.

52. Tiekiant vandenį perpumpavimo būdu, kai atstumas nuo gaisravietės iki vandens šaltinio ne didesnis negu 2000 m, GGV arba užnugario vadas nustato reikalingų gaisrinių automobilių skaičių, žarnų linijų tiesimo kelią (-ius) ir būdą (-us). Turintis galingesnį siurblį gaisrinis automobilis statomas šalia artimiausio vandens šaltinio. Rekomenduojama žarnas tiesti mechaniniu būdu – žarnų automobiliu.

53. Jeigu į gaisrą atvyksta dvi gaisrinės automobilinės cisternos ar daugiau, pirmoji saugiu atstumu statoma arčiau gaisravietės ir tiekia švirkštą svarbiausia gaisro gesinimo veiksmų kryptimi. Kitos gaisrinės automobilinės cisternos statomos šalia artimiausių vandens šaltinių, nuo jų nutiesiamos magistralinės linijos gaisro židinio link.

54. Į pirmąją gaisrinę automobilinę cisterną, esančią arčiau gaisravietės, vanduo tiekiamas magistraline linija nuo antrosios gaisrinės automobilinės cisternos, stovinčios prie vandens šaltinio.

55. Jeigu gaisras yra išplitęs ir gaisrui gesinti reikia tiekti A tipo arba lafetinius, arba daugiau negu tris B tipo švirkštus, gaisrinė automobilinė cisterna iš karto statoma prie vandens šaltinio. Gaisrą slopinant palaipsniui pradedami naudoti švirkštai, su kuriais lengviau manevruoti.

56. Organizuojant atvežamo vandens tiekimą būtina naudoti gaisrines automobilines cisternas, kurių vandens talpa didesnė nei 2000 l, vandens pervežimo automobilius, surenkamuosius baseinus (rezervuarus) ir kitas specialiąsias transporto priemones, turinčias talpyklas vandeniui vežti.

57. Perpumpuojant vandenį gaisrinę automobilinę cisterną, turinčią galingesnį siurblį, būtina statyti šalia artimiausio vandens šaltinio ir nuo jos žarnų liniją tiesti į gaisravietę, o kitą gaisrinę automobilinę cisterną statyti arčiau gaisravietės ir nuo jos žarnų linijas tiesti kartu į vandens šaltinį ir į gaisravietę.

58. Gesinant gaisrą, kai yra neigiama oro temperatūra, būtina:

58.1. žarnų sujungimo galvutes ir skirstytuvus, esant galimybei, apkasti sniegu ar kitaip apšiltinti;

58.2. keičiant žarnas arba ilginant jų liniją, nenustoti tiekti vandens, o sumažinti žarnų linijoje slėgį, žarnas pradėti atjungti nuo švirkšto ir šiam darbui skirti kuo daugiau darbuotojų;

58.3. žarnas naudoti visiškai ištiestas;

58.4. vengti žarnų linijas tvirtinti ant gaisrinių kopėčių, o jei to išvengti neįmanoma, saugoti, kad kopėčios nebūtų aplietos vandeniu;

58.5. žarnų linijas nuimti sumažinus slėgį, bet nenutraukti vandens tiekimo;

58.6. gesinimo metu iki galo neuždaryti rankinių švirkštų;

58.7. vienas skirstytuvo išėjimo antgalis turi būti truputį atsuktas, kad per jį nuolat tekėtų vanduo;

58.8. tiekiamas į žarnų liniją vanduo turi būti siurblyje pašildomas sudarant 8 atm. slėgį;

58.9. vandeniui tiekti naudoti didesnio skersmens žarnas.

59. Ugnies plitimo sustabdymą, gaisro lokalizavimą ir likvidavimą nulemia:

59.1. degimo nutraukimo būdai:

59.1.1. šaldymo, kai degimo zonos ir joje reaguojančios medžiagos šaldomos įvairiomis medžiagomis iki tam tikros (blėsimo) temperatūros. Gesinant šaldymo būdu naudojamos žemos temperatūros ir didelės šiluminės talpos gesinamosios medžiagos, kurios sugeria daug šilumos ir mažina temperatūrą degimo zonoje;

59.1.2. izoliavimo, kai įvairiais būdais atskiriamos (izoliuojamos) sudedamosios degimo proceso dalys, be kurių jis negali tęstis. Gesinant izoliavimo principu dažniausia taikomi tokie būdai:

59.1.2.1. deguonies izoliavimas (oro putų sluoksniu, nedegiais arba drėgnais audiniais, smėliu ir pan.);

59.1.2.2. uždegimo šaltinio izoliavimas, kai degimo reakcija nutraukiama mechaniškai atitolinant liepsną nuo degimo zonos (didelės išeigos kompaktinėmis vandens čiurkšlėmis);

59.1.2.3. atskyrimas, kai degantis plotas nuo nedegančio atskiriamas gesinamosiomis medžiagomis arba padalijamas į apsaugines juostas;

59.1.3. skiedimo, kai degiojo mišinio komponentai skiedžiami gesinamąja medžiaga iki koncentracijos, kuriai esant degimo reakcija nevyksta. Šis principas yra dvejopas ir susideda iš deguonies skiedimo (gesinant šiuo būdu deguonies koncentracija ore mažinama iki tokios, kurios nepakanka reakcijai palaikyti) ir degiojo dujų mišinio skiedimo;

59.1.4. cheminio stabdymo, kai į židinio zoną tiekiama gesinamoji medžiaga chemiškai reaguoja ir stabdo degimo reakciją;

59.2. operatyvus reikalingų PGP ir kitų pajėgų ir priemonių sutelkimas gaisravietėje;

59.3. tinkamų gesinimo būdų pasirinkimas, atsižvelgiant į degančių medžiagų rūšį;

59.4. spartus ir nenutrūkstamas gesinamųjų medžiagų tiekimas į gaisro židinį;

59.5. sprogimo pavojaus likvidavimas;

59.6. gaisro nepaveiktų konstrukcijų ir pastatų apsauga;

59.7. gaisre dirbančių darbų barų tarpusavio bendradarbiavimas ir veiksmingas manevravimas švirkštais;

59.8. operatyvus konstrukcijų ardymas ir nedegių zonų sudarymas.

60. Svarbiausia gaisro gesinimo veiksmų kryptis yra ta, kur PGP įvedimas pradiniu momentu užtikrintų sėkmingą gaisro gesinimą.

61. GGV privalo vadovautis šiais svarbiausios gaisro gesinimo veiksmų krypties nustatymo principais:

61.1. jei pavojingi gaisro veiksniai kelia grėsmę žmonių (tarp jų ir gaisrą gesinančių darbuotojų) gyvybei bei sveikatai, PGP ir priemonės sutelkiamos jų gelbėjimui atlikti;

61.2. jei gresia sprogimas, PGP ir kitos pajėgos ir priemonės sutelkiamos ten, kur galima pašalinti šį pavojų;

61.3. jei ugnis, apėmusi dalį objekto, plinta ir toliau, PGP ir kitos pajėgos ir priemonės sutelkiamos ten, kur tolesnis ugnies plitimas gali padaryti didžiausių nuostolių;

61.4. jeigu dega atskirai stovintis pastatas ir ugnis neplinta į gretimus objektus, pagrindinės PGP ir priemonės sutelkiamos intensyviausiose gaisro vietose;

61.5. jei dega nedidelės vertės pastatas ar statinys ir ugnis plinta į gretimai stovintį pastatą, pagrindinės PGP ir priemonės sutelkiamos iš nedegančio pastato pusės.

62. Tam tikru momentu svarbiausia gaisro gesinimo veiksmų kryptis yra viena, tačiau keičiantis aplinkybėms ji gali keistis.

63. Jeigu gaisras yra išplitęs ir jam užgesinti atvykusių PGP ir kitų pajėgų ir priemonių nepakanka, GGV privalo skelbti aukštesnį PIN ir nurodyti būtiną automobilių skaičių.

64. Gesinant gaisrus būtina:

64.1. stebėti statybinių konstrukcijų: santvarų, sijų, mazgų ir atramų būklę, o prireikus aušinti jas vandens čiurkšlėmis;

64.2. vadovautis bendradarbiavimo su pagalbos tarnybomis ir kitomis institucijomis sutartimis ir imtis priemonių, kad būtų atjungtas elektros energijos tiekimas, uždaryti dujotiekio čiaupai;

64.3. panaudoti stacionariuosius gaisro gesinimo įrenginius ir veiksmingas gesinamąsias medžiagas (putas, miltelius, vandenį su minkštikliais), tikrinti konstrukcijų tuštumas, technologinius, vėdinimo ir kitus kanalus visame jų ruože.

65. Didelė dūmų ir dujų koncentracija degančiose ir gretimose patalpose neturi sumažinti gaisro gesinimo tempo, todėl vienu metu būtina gesinti gaisrą ir šalinti dūmus bei dujas.

66. Pagrindiniai specialieji darbai yra:

66.1. ryšio organizavimas;

66.2. gaisravietės apšvietimas;

66.3. konstrukcijų atidengimas bei ardymas;

66.4. darbai saugumui padidinti;

66.5. technikos priežiūros bei remonto darbai.

67. Neteko galios nuo 2013-11-27

Punkto naikinimas:

Nr. 1-280, 2013-11-18, Žin. 2013, Nr. 121-6161 (2013-11-26), i. k. 113231GISAK0001-280

68. Darbuotojai, perduodantys informaciją per radijo stotį, privalo:

68.1. laikytis tarnybinės etikos ir mandagumo normų;

68.2. siekti, kad perduodama informacija būtų trumpa, veiksminga ir laiku pasiektų adresatą;

68.3. įsakymai ar nurodymai turi būti tikslūs ir nedviprasmiški;

68.4. žinoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos šaukinius ir savo apskrities PGV bei rajonų, į kuriuos numatyta vykti, radijo ryšio darbo kanalus bei šaukinius;

68.5. mokėti naudotis stacionariosiomis, automobilinėmis, nešiojamosiomis radijo stotimis ir kitomis ryšio priemonėmis.

69. Perduodant per radijo stotį informaciją draudžiama:

69.1. nepaisyti subordinacijos, perduoti informaciją nevalstybine kalba, įterpti asmeninio pobūdžio, nemandagius ar necenzūrinius žodžius, transliuoti muziką ar skleisti kitus pašalinius garsus, įsiterpti į pokalbį;

69.2. teikti informaciją bei duomenis ir reikalauti informacijos bei duomenų, kurie yra valstybinė, krašto apsaugos, komercinė ar tarnybinė paslaptis, taip pat duomenų, kurie gali pakenkti piliečių garbei, orumui bei saugumui, gali sutrukdyti išaiškinti nusikaltimus arba sudaryti sąlygas juos padaryti.

70. Kai yra nepakankamas matomumas, arba esant uždūmijimui, GGV nurodymu organizuojamas gaisravietės apšvietimas. Apšvietimui naudojama PGP apšvietimo įranga. Prireikus galima pasinaudoti įmonių, įstaigų ir organizacijų bei gyventojų apšvietimo įranga.

71. Konstrukcijų ardymas atliekamas, kai reikia gelbėti žmones, būtina užkirsti kelius degimui plisti, pašalinti dūmus ar dujas, statinių griūties pavojų, surasti nematomus degimo židinius, gelbėti turtą.

72. Statiniai ardomi ir pastatų konstrukcijos atidengiamos tiek, kiek reikia numatytiems darbams atlikti.

73. Atidengiant ir ardant pastato konstrukcijas, būtina imtis visų priemonių, kad nebūtų susilpnintos pagrindinės laikančiosios konstrukcijos, kad jos negriūtų ir nebūtų gadinamos šildymo bei dujotiekio magistralės, elektros tinklai ir įrenginiai.

74. Atliekant pastato konstrukcijų ardymo darbus aukštyje, GGV arba DBV privalo nustatyti metamų konstrukcijų vietą, kurią būtina aptverti ir apsaugoti, o tamsiu paros metu organizuoti jos apšvietimą.

75. Ardymo darbams gali būti pasitelkiama sunkioji technika pagal iš anksto sudarytas bendradarbiavimo sutartis.

76. Siekiant užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, galima atjungti, užblokuoti, o prireikus ir išardyti įrengimus, mechanizmus, vėdinimo sistemas, dujotiekius, elektros įrenginius ir kitus didesnio pavojaus šaltinius gaisravietėje.

77. Galima apriboti, esant būtinumui, ir nutraukti eismą teritorijoje, esančioje šalia gaisravietės, ar aplinkinėse gatvėse.

78. Prireikus GGV gali nurodyti užnugario vadui organizuoti technikos priežiūros barą, kur būtų atliekami gaisrinės gelbėjimo technikos ir įrangos, valdymo ir ryšių priemonių, įvairių techninių įrenginių gedimų šalinimo gaisravietėje darbai, transporto priemonės papildomos degalais, alyva, tepalais ir kitomis eksploatacinėmis medžiagomis.

79. Baigiamuosius darbus sudaro:

79.1. laistymas, konstrukcijų ardymas ir perpylimo darbai, kurie atliekami likvidavus gaisrą, kad degimas neatsinaujintų;

79.2. vandens išsiurbimas, kuris atliekamas, kai likvidavus gaisrą patalpose (apsemtose), būtina atlikti remonto darbus (elektros instaliacijos tvarkymas ir pan.), kurie užtikrintų žmonių saugumą;

79.3. gaisrinės gelbėjimo technikos bei įrangos surinkimas ir tvarkymas, gaisrinių automobilių papildymas vandens atsargomis.

80. PGP sugrįžimas į dislokacijos vietą organizuojamas GGV nurodymu, kai atliktas skyriaus patikrinimas, surinkta gaisrinė gelbėjimo technika bei įranga ir ji sudėta bei pritvirtinta gaisriniuose automobiliuose.

81. GGV pranešus VP ar BPC pareigūnui ar darbuotojui apie baigiamųjų darbų pabaigą, grįžtama į dislokacijos vietą greičiausiu keliu, palaikant radijo ryšį su VP ar BPC.

82. Pamainos veiksmai, sugrįžus į dislokacijos vietą, reglamentuojami Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos parengties organizavimo nuostatuose.

5 skyrius. Neteko galios nuo 2013-11-27

Skyriaus naikinimas:

Nr. 1-280, 2013-11-18, Žin. 2013, Nr. 121-6161 (2013-11-26), i. k. 113231GISAK0001-280

VI. DARBUOTOJŲ FUNKCIJOS gaisro gesinimo metu

96. GGV gaisro gesinimo metu privalo:

96.1. užtikrinti vadovavimą gaisro gesinimo darbams tiesiogiai arba per Štabą;

96.2. išžvalgyti gaisrą ir įvertinti susidariusią padėtį, nedelsdamas organizuoti žmonių gelbėjimo darbus ir jiems vadovauti, naudoti turimas PGP ir priemones;

96.3. nustatyti svarbiausią gaisro gesinimo veiksmų kryptį ir gaisrui gesinti reikalingas PGP ir kitas pajėgas ir priemones;

96.4. nustatyti gaisravietės apribojimų, riboto buvimo ir pagalbinę zonas;

96.5. nustatyti gaisro gesinimo ir turto gelbėjimo darbų tvarką, būdus, eiliškumą, priemones bei darbų mastą;

96.6. duoti įsakymus ir nurodymus atvykusioms PGP, kontroliuoti užduočių įvykdymą;

96.7. stebėti gaisro kaitą, priimti tinkamus sprendimus;

96.8. perduoti VP ar BPC informaciją apie padėtį gaisravietėje ir priimtus sprendimus. Patvirtinti, atšaukti arba paskelbti aukštesnį PIN, taip pat žmonių bei technikos rezervo formavimą;

96.9. papildomas PGP iškviesti ne dalimis, o iš karto ir organizuoti jų sutikimą;

96.10. jei yra būtinybė, organizuoti Štabą ir nustatyti jo buvimo vietą;

96.11. informuoti Štabą apie savo buvimo vietą, informuoti Štabą ir VP ar BPC apie priimtus sprendimus;

96.12. organizuoti darbų barus, paskirti jų vadovus, skirti jiems užduotis ir reikalingą PGP ir priemonių kiekį;

96.13. jei sudarytas ekstremaliųjų situacijų valdymo centras, per Štabą keistis informacija su šiuo centru;

96.14. vadovaudamas PGP ir priemonių pergrupavimui, nurodyti perėjimo į naujas darbo vietas kelius, būdus ir eilės tvarką;

96.15. siekdamas sumažinti temperatūrą degančiose patalpose ir apsaugoti gretimas patalpas nuo gaisro, tai pat atsižvelgdamas į situaciją gaisre, organizuoti patalpų vėdinimą;

96.16. organizuoti sudėtingomis sąlygomis (tiršti dūmai, aukšta temperatūra ir pan.) dirbančių ugniagesių gelbėtojų pakeitimą, o gaisro likvidavimui užsitęsus ilgiau nei 4 valandas, organizuoti jų maitinimą ir pakeitimą vadovaudamasis Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų, vykdančių specialias tarnybines užduotis, susijusias su apribojimu palikti užduoties vietą, ar atliekančių tarnybą lauko sąlygomis, aprūpinimo maistu arba maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-113 (Žin., 2007, Nr., 39-1471);

96.17. jeigu papildomos PGP atvyksta iš skirtingų pusių, organizuoti jų pasitikimą;

96.18. sudaryti PGP ir priemonių rezervą;

96.19. imtis priemonių išaiškinti gaisro kilimo vietą ir priežastį, pagal galimybę stengtis išsaugoti nepakeistą vietą ir organizuoti įrodymų bei turto apsaugą. Gaisro metu, kai spėjama gaisro priežastis – tyčinis padegimas, taip pat kai gaisro metu žūva žmogus ar sutrikdoma jo sveikata, nedelsdamas informuoti policiją ir už neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimą atsakingą apskrities PGV pareigūną;

96.20. organizuoti laikiną evakuotų asmenų apsaugą nuo nepalankių oro sąlygų;

96.21. visiškai likvidavus gaisrą, jei būtina, nustatyti gaisravietės stebėjimo laiką ir skirti budėti PGP;

96.22. nustatyti PGP išvykimo iš gaisravietės tvarką.

97. Gesinant gaisrą dalyvaujantis PGP darbuotojas privalo:

97.1. vykdyti Gaisro gesinimo organizavimo nuostatų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111, ir šio Aprašo reikalavimus;

97.2. vykdyti vadovaujančiųjų pareigūnų nurodymus;

97.3. užtikrinti gaisrinės gelbėjimo technikos bei įrangos nenutrūkstamą darbą;

97.4. stebėti gaisro situacijos kaitą, koreguoti savo veiksmus pagal GGV ir kitų vadovaujančiųjų pareigūnų nurodymus arba savarankiškai ir nedelsdamas apie tai informuoti tiesioginį viršininką;

97.5. palaikyti nuolatinį ryšį gaisro metu;

97.6. teikti pirmąją pagalbą nukentėjusiesiems, kol atvyks greitoji medicinos pagalba;

97.7. laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

98. Gesinant gaisrą dalyvaujantis PGP darbuotojas (gavęs GGV nurodymą) turi teisę:

98.1. iškeldinti žmones ir jų turtą iš apribojimų zonos;

98.2. bet kuriuo paros metu įeiti ir išžvalgyti fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, statinius, teritorijas, jeigu jose yra gaisro ar gaisro veiksnių grėsmė žmogaus gyvybei, sveikatai, turtui bei aplinkai arba būtina tą grėsmę riboti;

98.3. esant būtinumui, atidaryti ir įeiti į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas nedalyvaujant savininkui ar naudotojui ir apie tai nedelsdamas pranešti policijai;

98.4. įeiti į gaisravietėje ugnies plitimo arba prognozuojamo ugnies plitimo vietas;

98.5. neatsižvelgdamas į nuosavybės formą, gaisrui gesinti naudoti vandens telkinius, vandens tiekimo sistemas, gamtinius išteklius, gesinimo ir kitas priemonės, bet tik tiek, kiek reikia gaisrui likviduoti;

98.6. neatsižvelgdamas į nuosavybės formą, pašalinti gaisrą gesinti trukdančias kliūtis (augalus, transporto priemones ir kt.), bet tik tiek, kiek reikia gaisrui likviduoti. Transporto priemonių pašalinimas vykdomas vadovaujantis Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 11 d. nutarimu Nr.118 (Žin., 2009, Nr. 23-900).

99. Ugniagesys gelbėtojas tiesiogiai pavaldus skyrininkui. Jeigu sudaromi darbų barai, jis pavaldus DBV.

100. Gaisro gesinimo metu ugniagesys gelbėtojas privalo:

100.1. žinoti savo ir skyriaus užduotį;

100.2. be GGV (DBV) leidimo nepalikti paskirtos darbo vietos;

100.3. palaikyti ryšį su skyrininku ir šalia dirbančiais ugniagesiais gelbėtojais;

100.4. pastebėjęs pavojų, įspėti žmones ir (ar) darbuotojus, jei būtina, juos gelbėti ar evakuoti;

100.5. tiesdamas žarnas pasirinkti trumpiausią kelią iki GGV (pamainos vado, skyrininko) nurodytų darbo vietų;

100.6. apsaugoti nutiestas žarnas nuo sugadinimo;

100.7. žarnų neįtempti, kad galima būtų manevruoti švirkštais;

100.8. neužkrauti žarnų linijomis įėjimų, koridorių ir laiptinių;

100.9. ištiestas linijas į aukštį tvirtinti laikikliais, kiekvienai žarnai skirti po 1 laikiklį;

100.10. leisti transportui pervažiuoti per žarnų linijas tik tose vietose, kur jos apsaugotos tilteliais arba kitais įtaisais;

100.11. kartu su paskirtais ugniagesiais gelbėtojais greitai pakeisti sprogusią žarną, prireikus skubiai suremontuoti šių žarnų linijas;

100.12. kai naudojamos automobilinės kopėčios, žarnas tiesti tarp laiptelių, jas tvirtinti laikikliais;

100.13. prižiūrėti gaisrinę gelbėjimo techniką bei įrangą, laikyti ją nuolat parengtą;

100.14. po baigiamųjų darbų patikrinti gaisrinę gelbėjimo techniką bei įrangą ir apie rezultatus pranešti skyrininkui.

101. Ugniagesys gelbėtojas, kuris įeina į žvalgybos grupės sudėtį, privalo:

101.1. turėti būtiną gaisrinę gelbėjimo įrangą (nešiojamąją radijo stotį (ne mažiau kaip vieną grandžiai), prožektorių, gelbėjimo virvę, laužtuvą ir pripildytą vandens gaisrinę žarną su švirkštu);

101.2. atidžiai stebėti esamą situaciją;

101.3. vykdyti žvalgybos vadovo nurodymus.

102. Vykdydamas žmonių gelbėjimo darbus, ugniagesys gelbėtojas privalo:

102.1. turėti būtiną įrangą žmonėms gelbėti ir vadovaujančiojo pareigūno nurodytai užduočiai vykdyti;

102.2. įeidamas į patalpą, informuoti žmones, kad jiems bus suteikta pagalba;

102.3. išsirinkti tinkamiausią kelią ir saugiausią gelbėjimo būdą, jeigu jie nenurodyti žvalgybos vadovo.

103. Ugniagesys gelbėtojas turto gelbėjimo metu privalo:

103.1. laikytis vadovaujančiojo pareigūno nustatytos turto iškeldinimo tvarkos;

103.2. saugoti materialines vertybes;

103.3. neužkrauti gelbėjimo kelių.

104. Dirbdamas su švirkštu, ugniagesys gelbėtojas privalo:

104.1. laikydamasis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, stengtis kuo arčiau prieiti prie gaisro židinio (dirbdamas patalpose būti žemiau uždūmijimo zonos, kuo žemesnės temperatūros zonoje);

104.2. įėjęs į uždūmytas patalpas, kai nematomas aktyvaus degimo šaltinis, pursline čiurkšle trumpais impulsais purkšti vandenį į viršutines patalpos erdves, kad atšaldytų uždūmijimo sluoksnį, o aptikęs degimo židinį naudoti kompaktinę čiurkšlę;

104.3. pirmiausia gesinti konstrukcijas, keliančias pastato sugriovimo pavojų;

104.4. gesindamas vertikalius paviršius, vandens srovę nukreipti iš viršaus į apačią;

104.5. nepalikti švirkšto be priežiūros;

104.6. aukštyje prisitvirtinti saugos priemonėmis;

104.7. apsaugoti nuo temperatūros poveikio rezervuarus su lengvai užsiliepsnojančiais skysčiais, dujų balionus ir kitus galinčius sprogti techninius įrenginius;

104.8. nenukreipti vandens čiurkšlės į vietas, kuriose gaisrui gesinti buvo naudotos putos, milteliai;

104.9. naudoti kuo mažiau vandens, kad gesinamųjų medžiagų padaroma žala būtų minimali.

105. Atlikdamas konstrukcijų ardymą, ugniagesys gelbėtojas privalo:

105.1. vykdyti pavestus darbus pagal vadovaujančiojo pareigūno nustatytas ribas;

105.2. likviduodamas degimo židinius, konstrukcijas atidengti, kai yra parengtos gesinimo priemonės;

105.3. esant galimybei, stengtis nepažeisti ryšių linijų, elektros tinklų, dujų, vandentiekio ir šilumos vamzdžių;

105.4. iš viršaus mesti išardytas konstrukcijas tik į numatytą vietą ir leidus GGV ar DBV;

105.5. griauti kaminus, atramas ir pastatų dalis tik pašalinus iš pavojingos zonos žmones ir techniką ir vadovaujant GGV.

106. Ugniagesys gelbėtojas, vykdantis vairuotojo funkcijas, privalo:

106.1. žinoti, kur yra vandens šaltiniai operacijų rajone ir gebėti juos greitai rasti kilus gaisrui;

106.2. būdamas visiškai pasiruošęs tiekti vandenį į magistralinę žarnų liniją, pranešti apie tai užnugario vadui (jo nesant – GGV). Gavęs jo leidimą, paleisti vandenį;

106.3. pradėjęs tiekti vandenį į magistralinę žarnų liniją, prižiūrėti, kad ji būtų tvarkinga;

106.4. reguliuoti vandens padavimą į darbines žarnų linijas;

106.5. skyrininko nurodymu arba ugniagesio gelbėtojo, dirbančio su švirkštu, prašymu sustabdyti arba paleisti vandenį;

106.6. užtikrinti visų gaisrinio automobilio mechanizmų ir agregatų darbą;

106.7. kontroliuoti kaip naudojami degalai, tepalai, gesinamosios medžiagos, laiku pranešti skyrininkui apie jų papildymą;

106.8. atlikti gaisrinio automobilio techninę priežiūrą;

106.9. palaikyti nuolatinį ryšį su ugniagesiais gelbėtojais, dirbančiais su švirkštais;

106.10. esant būtinumui, užtikrinti galimybę laiku patraukti automobilį į saugią vietą;

106.11. be leidimo nepalikti darbo vietos.

107. Baigiamųjų darbų gaisravietėje metu ugniagesys gelbėtojas privalo:

107.1. nuolat stebėti gaisravietę, pastebėjęs degimo židinius, pranešti VP ar BPC ir likviduoti židinius;

107.2. palaikyti nuolatinį ryšį su pamainos vadu ir pranešti apie situaciją budėjimo vietoje;

107.3. palikdamas budėjimo vietą informuoti VP ar BPC.

108. Vykdamas dirbti su automobilinėmis kopėčiomis arba alkūniniu keltuvu, ugniagesys gelbėtojas privalo:

108.1. vykdamas į gaisravietę, ypač ties posūkiu, po tiltu ir arka, atsižvelgti į specialiųjų gaisrinių automobilių gabaritus;

108.2. automobilį statyti ant kieto grunto, atsižvelgti į stovėjimo aikštelės nuolydį;

108.3. statydamas automobilį, užtikrinti maksimalų kopėčių iškėlimą bei ištraukimą ir jų manevravimą;

108.4. įdėmiai stebėti, kad nebūtų viršytas žmonių, vienu metu dirbančių ant kopėčių ar alkūninio keltuvo aikštelėje, skaičius;

108.5. dirbti su asmeninės apsaugos priemonėmis.

109. Skyrininkas gaisro gesinimo metu vadovauja skyriaus darbui ir atsako už jo veiksmus. Jis privalo:

109.1. jei pirmas atvyko į gaisravietę, vadovauti gaisro gesinimui;

109.2. žinoti skyriaus užduotį, supažindinti su ja kiekvieną ugniagesį gelbėtoją;

109.3. užtikrinti, kad GGV pavestos užduotys būtų vykdomos tiksliai ir laiku;

109.4. užtikrinti veiksmingą skyriaus gaisrinės technikos darbą;

109.5. kontroliuoti, kad pavaldiniai laikytųsi saugos ir sveikatos reikalavimų;

109.6. palaikyti nuolatinį ryšį su GGV arba asmeniu, kuriam yra pavaldus gaisravietėje, pranešti apie situacijos kaitą paskirtoje darbo vietoje;

109.7. užtikrinti, kad skyriaus gaisrinis automobilis būtų laiku pripildytas degalų ir gesinamųjų medžiagų.

110. Atlikdamas išsidėstymą, skyrininkas privalo:

110.1. vadovauti išsidėstymui ir užtikrinti, kad jis būtų atliktas per minimalų laikotarpį;

110.2. nurodyti pavaldiniams vandens šaltinį, kryptį ir žarnų linijos tiesimo būdą, skirstytuvo pastatymo vietą, numatyti minimalų žarnų, švirkštų skaičių ir jų rūšis, ugniagesių gelbėtojų, dirbančių su švirkštais, vietas, gaisrinių kopėčių pastatymo vietą, pastato konstrukcijų atidengimo arba ardymo vietas;

110.3. prižiūrėti, kad gaisrinės kopėčios būtų pastatytos tinkamai;

110.4. atlikęs išsidėstymą, pranešti GGV arba asmeniui, kuriam yra pavaldus gaisravietėje.

111. Atlikdamas pastato konstrukcijų ardymą, skyrininkas privalo:

111.1. paskirti reikiamą ugniagesių gelbėtojų ir atitinkamos įrangos skaičių, nurodyti atliekamų darbų tikslą, atidengimo arba ardymo vietą ir mastą;

111.2. jeigu konstrukcijų atidengimo ir ardymo darbus atlieka vienas skyrius, nurodyti, kur dėti išardytas medžiagas dirbant aukštyje, kur išardytas medžiagas mesti, prie numetimo vietos, apačioje, apsaugai paskirti darbuotoją;

111.3. užtikrinti saugų konstrukcijų atidengimo ir ardymo darbų vykdymą, pastato elektros srovės atjungimą, imtis priemonių, kad negriūtų konstrukcijos.

112. Vykdydamas turto gelbėjimą, skyrininkas privalo:

112.1. nurodyti ugniagesiams gelbėtojams turto gelbėjimą tvarką, kelius ir vietą, kur turtą sudėti;

112.2. prižiūrėti, kad su gelbėjamu turtu būtų elgiamasi rūpestingai, organizuoti turto apsaugą.

113. Paliktas budėti su skyriumi gaisravietėje skyrininkas privalo:

113.1. organizuoti nenutrūkstamą gaisravietės stebėjimą;

113.2. laikyti nuolat parengtas gaisro gesinimo priemones;

113.3. pranešti VP ar BPC apie pastebėtus degimo židinius ir likviduoti juos;

113.4. išvykdamas į dislokacijos vietą, informuoti VP ar BPC, apie išvykimą pranešti objekto administracijai ir perduoti jai užgesintos teritorijos priežiūrą.

114. Grįžęs iš gaisravietės, skyrininkas privalo:

114.1. užtikrinti, kad gaisrinis automobilis būtų greitai parengtas darbui;

114.2. kontroliuoti, ar automobilis papildytas gesinamųjų ir eksploatacinių medžiagų, ar atlikti nustatyti priežiūros darbai;

114.3. patikrinti, ar automobilis sukomplektuotas pagal automobilio aprašą;

114.4. patikrinti, ar pakeistos panaudotos žarnos, suslėgtojo oro aparatų oro balionai, kita gaisrinė įranga;

114.5. kontroliuoti, ar įranga išvalyta ir parengta darbui;

114.6. pranešti pamainos vadui, kad skyrius pasirengęs išvykti.

115. Pamainos vadas gaisro gesinimo metu vadovauja pamainos darbui ir atsako už pavaldinių saugumą ir sveikatą, priešgaisrinės gelbėjimo technikos išsaugojimą. Vykdydamas GGV funkcijas, atsako už gaisro gesinimo organizavimą bei rezultatus ir privalo:

115.1. laiku priimti sprendimą, pateikti užduotis skyrininkams;

115.2. organizuoti skyrių tarpusavio bendradarbiavimą, palaikyti ryšį;

115.3. užtikrinti pamainos darbą vykdant užsibrėžtus tikslus, organizuoti nenutrūkstamą gaisro gesinimą.

116. Atlikdamas gelbėjimo darbus, pamainos vadas privalo:

116.1. paskirstyti PGP ir priemones, kad būtų kuo greičiau išgelbėti žmonės, kurių gyvybei ir sveikatai gaisras kelia grėsmę;

116.2. nurodyti skyrininkams žmonių gelbėjimo kelius ir būdus;

116.3. gelbėti žmones ir organizuoti gaisro gesinimą.

117. PGP ir priemonių išsidėstymo metu pamainos vadas privalo nurodyti:

117.1. užduotį kiekvienam skyriui;

117.2. išsidėstymo būdus, vandens ar kitų gesinamųjų medžiagų tiekimo į gaisravietę būdus;

117.3. kokias gesinamąsias medžiagas ir įrangą naudoti.

118. Tiekdamas gesinimo priemones, pamainos vadas privalo:

118.1. paskirti skyrininką dirbti su lafetiniu švirkštu;

118.2. kai vanduo lafetiniam švirkštui tiekiamas iš dviejų gaisrinių automobilių, organizuoti ryšį tarp vairuotojų;

118.3. nustatyti putų tiekimo į gaisro židinį būdą (tūrinis gesinimas arba nukreiptomis čiurkšlėmis);

118.4. paruošti vieną ar keletą B tipo švirkštų smulkiems gaisro židiniams gesinti ir konstrukcijoms aušinti, naudoti putas, miltelius arba kitas gesinamąsias medžiagas.

119. Organizuodamas pastato konstrukcijų atidengimo ir ardymo darbus, pamainos vadas privalo:

119.1. paskirstyti skyriams darbų barus, pasirūpinti, kad konstrukcijų atidengimo ir ardymo vietose būtų gesinimo priemonių, nurodyti skyrininkui užduotis;

119.2. nurodyti konstrukcijos atidengimo arba ardymo tikslą, mastą, ribas ir vietą, kur sudėti medžiagas.

120. Organizuodamas turto gelbėjimą, pamainos vadas privalo:

120.1. nurodyti pavaldiniams vykdyti turto iškeldinimą ir kartu gesinti gaisrą;

120.2. pavesti skyrininkui vadovauti turto iškeldinimui;

120.3. nustatyti turto iškeldinimo tvarką, gelbėjimo kelius ir vietą, kur turtą sudėti, organizuoti turto apsaugą.

121. Gelbėdamas gyvulius, pamainos vadas privalo:

121.1. nustatyti pavojaus lygį gyvuliams, gyvulių rūšis ir skaičių, laikymo būdą, gelbėjimo kelių būklę;

121.2. nustatyti gelbėjimo būdus ir vietą;

121.3. imtis priemonių dūmams pašalinti;

121.4. įtraukti į darbą aptarnaujantį personalą, jei užtikrinama, kad nebus pavojaus jų gyvybei ir sveikatai;

121.5. naudoti saugiausius kelius: pagrindinius, evakuacinius ir atsarginius išėjimus.

122. Grįžęs iš gaisravietės, pamainos vadas privalo:

122.1. užtikrinti, kad darbuotojai ir priemonės būtų parengti darbui ne ilgiau kaip per 1 val.;

122.2. perduoti informaciją apie gaisro aplinkybes VP ar BPC ir pranešti, kad pamaina pasirengusi išvykti.

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

123. Šis Aprašas yra taikomos standartizuojant gaisro gesinimo eigą. Gaisro gesinimo metu darbuotojas privalo vadovautis šiuo Aprašu, atsižvelgdamas į aplinkybes gaisravietėje.

_________________

Laikinojo priešgaisrinių gelbėjimo

pajėgų pasirengimo gesinti ir veiksmų

gesinant gaisrus tvarkos aprašo

1 priedas

Pamainos darbuotojų skirstymas pagal pareigas ir jų veiksmai gaisro gesinimo metu

1-as skyrius

Pareigos	Veiksmai *
Pamainos vadas	Vadovauja komandos budinčios pamainos veiksmams: įvertina situaciją, atlieka žvalgybą (išorinę), numato veiksmų planą ir paskirsto užduotis. Nustato apribojimų, riboto buvimo ir pagalbinę zonas, užtikrina saugumą jose. Sąveikauja su į gaisravietę atvykusiomis pagalbos tarnybomis. Kitam GGV perėmus vadovavimą vykdo jo nurodymus.
Skyrininkas	Vadovauja skyriaus darbui, atlieka žvalgybą (vidinę), tiesia darbinę liniją, atlieka grandies vado pareigas, dirba su švirkštu, dielektriniais įrankiais, paima gelbėjimo virvę, prožektorių.
1 ugniagesys gelbėtojas	Tiesia darbinę liniją, tvirtina žarnų laikiklius, dirba su švirkštu, perneša ir stato ištraukiamąsias kopėčias, įeina į grandies sudėtį, dirba su dielektriniais įrankiais, motoriniais pjūklais ar gaisrine gelbėjimo įranga ardo konstrukcijas.
2 ugniagesys gelbėtojas	Tiesia pirmąją magistralinę liniją, perneša ir stato ištraukiamąsias, kablines arba glaustines kopėčias, dirba su skirstytuvais, nešiojamuoju putokšlio maišytuvu. Prižiūri darbinę liniją.
3 ugniagesys gelbėtojas	Tiesia pirmąją magistralinę liniją darbinėms žarnoms papildyti, stato žarnų tiltelius, prižiūri magistralinę žarnų liniją, įjungia ir prižiūri hidraulinės ir elektrinės įrangos siurblius bei variklius, atlieka saugumo posto budėtojo pareigas, prireikus aptveria apribojimų zoną. Padeda 4-am ugniagesiui gelbėtojui.
4 ugniagesys gelbėtojas	Atlieka vairuotojo pareigas. Pripildo gaisrinę automobilinę cisterną vandens, tiekia gesinamąsias medžiagas, apšviečia darbų baro vietą. Kartu su 3-iu ugniagesiu gelbėtoju prijungia įsiurbimo žarnas, įžemina gaisrinę automobilinę cisterną (prireikus).

2-as skyrius

Pareigos	Veiksmai *
Skyrininkas	Vadovauja skyriaus darbui, atlieka užnugario vado funkcijas, tiesia magistralinę liniją 1-am skyriui papildyti (kai didelis atstumas) ir darbinę liniją nuo antrosios magistralinės linijos, atlieka žvalgybą (vidinę), grandies vado pareigas, dirba su švirkštu, dielektriniais įrankiais, paima gelbėjimo virvę, prožektorių.
1 ugniagesys gelbėtojas	Tiesia magistralinę liniją 1-am skyriui papildyti ir darbinę liniją, tvirtina žarnų laikiklius, perneša ir stato ištraukiamąsias kopėčias, įeina į grandies sudėtį, dirba su švirkštu, dielektriniais įrankiais, motoriniais pjūklais ir gaisrine gelbėjimo įranga ardo konstrukcijas.
2 ugniagesys gelbėtojas	Tiesia magistralinę liniją 1-am skyriui papildyti ir antrąją magistralinę liniją, perneša ir stato ištraukiamąsias, kablines arba glaustines kopėčias, atlieka saugumo posto budėtojo pareigas (jei nevykdo minėtų pareigų, prižiūri magistralinę liniją).
3 ugniagesys gelbėtojas	Jungia įsiurbimo žarnas, stato gaisrinę kolonėlę, gaisrinių žarnų tiltelius, prižiūri magistralinę žarnų liniją. Padeda 4-am ugniagesiui gelbėtojui.
4 ugniagesys gelbėtojas	Atlieka vairuotojo pareigas. Jungia įsiurbimo žarnas, pripildo gaisrinę automobilinę cisterną vandens, tiekia gesinamąsias medžiagas, apšviečia darbo barų vietą.

Veiksmai su automobilinėmis kopėčiomis arba alkūniniu keltuvu

Pareigos

Veiksmai**

1 ugniagesys gelbėtojas

Atlieka operatoriaus pareigas, stebi, kad strėlės neveiktų papildoma apkrova ir kitus pavojingus veiksnius, kad jie neviršytų gaisrinio automobilio techninių galimybių, stebi meteorologines sąlygas. Užtikrina saugias darbo sąlygas darbuotojams, esantiems ant automobilinių kopėčių (toliau – AK) arba ant alkūninio keltuvo. Kai dirbama aukštyje su gaisrų gesinimo įranga, nuolat palaiko su jais ryšį balsu, ženklais, pasikalbėjimo įrenginiu ar radijo stotimi. Atlieka vairuotojo pareigas, parenka tinkamą AK arba alkūninio keltuvo pastatymo vietą ir, atsižvelgdamas į keliamus techninius bei darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, stebi, ar bus galima AK arba alkūninį keltuvą pastatyti ant visų atramų, prižiūri specialiuosius agregatus ir darbines linijas.

* jei budinčioje pamainoje ugniagesių gelbėtojų skaičius yra mažesnis, nei pirmiau nurodyta, apskrities PGV viršininkas atskiru įsakymu nustato skyriaus veiksmus vadovaudamasis šio Aprašo reikalavimais. Kai skyrių sudaro daugiau nei 5 žmonės, pamainos vadas savo nuožiūra paskirsto užduotis likusiems ugniagesiams gelbėtojams. Atvykusiems į įvykio vietą kitiems skyriams gali būti pavesta vykdyti įvairias pagalbines funkcijas: gaisro gesinimo zonos perimetro apsaugą, tiekti papildomą įrangą ir ją parengti darbui ir pan.

** jei atvyksta du ugniagesiai gelbėtojai, antras atlieka gesinimo ir gelbėjimo darbus nuo AK arba alkūninio keltuvo ir vykdo GGV arba DBV nurodymus.

_________________

Laikinojo priešgaisrinių gelbėjimo

pajėgų pasirengimo gesinti ir veiksmų

gesinant gaisrus tvarkos aprašo

2 priedas

PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ IR PRIEMONIŲ IŠSIDĖSTYMO SCHEMA

(pav.)

_________________

Laikinojo priešgaisrinių gelbėjimo

pajėgų pasirengimo gesinti ir veiksmų

gesinant gaisrus tvarkos aprašo

3 priedas

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir priemonių Parengiamasis išsidėstymas gaisro gesinimo metu

Yra keli parengiamojo išsidėstymo būdai:

1. Gaisrinė automobilinė cisterna statoma prie vandens šaltinio. Skyriaus darbuotojai atlaisvina visą gaisrinę gelbėjimo įrangą, 1 ugniagesys gelbėtojas prijungia žarnų liniją prie slėginio antgalio ir švirkšto, 4 ugniagesys gelbėtojas įjungia siurblį, 3 ugniagesys gelbėtojas su 4 ugniagesiu gelbėtoju prijungia įsiurbimo žarnas, pripildo siurblį.

(pav.)

2. Gaisrinė automobilinė cisterna nestatoma prie vandens šaltinio, bet statoma arčiau objekto. Skyriaus darbuotojai atlaisvina visą gaisrinę gelbėjimo įrangą, 4 ugniagesys gelbėtojas įjungia siurblį, 1 ugniagesys gelbėtojas prijungia žarnų liniją prie slėginio antgalio ir švirkšto.

(pav.)

3. Išsidėstymas pradedamas nuo gaisrinės siurblinės stoties. Stotis statoma prie vandens šaltinio, prijungiamos įsiurbiamosios žarnos, siurblys pripildomas vandens.

(pav.)

_________________

Laikinojo priešgaisrinių gelbėjimo

pajėgų pasirengimo gesinti ir veiksmų

gesinant gaisrus tvarkos aprašo

4 priedas

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir priemonių Dalinis išsidėstymas gaisro gesinimo metu

1. Kai gaisrinė automobilinė cisterna nestatoma prie vandens šaltinio, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos ir priemonės išdėstomos taip:

(pav.)

2. Kai gaisrinė automobilinė cisterna pastatoma prie vandens šaltinio, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos ir priemonės išdėstomos taip:

(pav.)

3. Kai gaisrinė siurblinė stotis pastatoma prie vandens šaltinio, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos ir priemonės išdėstomos taip:

(pav.)

_________________

5 priedas. Neteko galios nuo 2013-11-27

Priedo naikinimas:

Nr. 1-280, 2013-11-18, Žin. 2013, Nr. 121-6161 (2013-11-26), i. k. 113231GISAK0001-280

6 priedas. Neteko galios nuo 2013-11-27

Priedo naikinimas:

Nr. 1-280, 2013-11-18, Žin. 2013, Nr. 121-6161 (2013-11-26), i. k. 113231GISAK0001-280

Pakeitimai:

1.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas

Nr. 1-280, 2013-11-18, Žin., 2013, Nr. 121-6161 (2013-11-26), i. k. 113231GISAK0001-280

Dėl Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų patvirtinimo