Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1998.12.02)
Kodeksas paskelbtas: Žin., 1996, Nr.59-1402
Neoficialus kodekso tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-925, 98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2896 (98.12.02)
LIETUVOS RESPUBLIKOS GELEŽINKELIO TRANSPORTO KODEKSO 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
GELEŽINKELIO TRANSPORTO
K O D E K S A S
1996 m. birželio 4 d. Nr. I-1361
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Kodekso paskirtis
Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodeksas
reguliuoja santykius, kylančius iš keleivių, bagažo ir
krovinių vežimo Lietuvos Respublikos geležinkelio transportu,
nustato keleivių, krovinių siuntėjų (gavėjų) ir vežėjų teises,
pareigas ir atsakomybę, reikalavimus geležinkelio įmonės
specialistams, taip pat geležinkelio infrastruktūros objektų
reikalavimus.
2 straipsnis. Geležinkelio transporto veiklą
reguliuojantys teisės aktai
1. Geležinkelio transportas veikia pagal šį kodeksą,
Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, Lietuvos
Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus bei Susisiekimo
ministerijos teisės aktus.
2. Tarptautiniams keleivių ir bagažo, krovinių vežimams
šis kodeksas taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja dvišaliai
ar daugiašaliai susitarimai dėl tarptautinio susisiekimo
geležinkeliais, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika.
3 straipsnis. Kodekse vartojamos sąvokos
Šiame kodekse:
geležinkelio transportas - geležinkelio infrastruktūros
ir riedmenų kompleksas, skirtas keleiviams ir kroviniams
vežti;
geležinkelio infrastruktūra - visi geležinkelio keliai,
statiniai, pastatai, pagrindinė įranga ir įrenginiai, būtini
eismo organizavimui ir saugumui užtikrinti;
viešojo naudojimo geležinkeliai - Lietuvos valstybei
nuosavybės teise priklausanti geležinkelio infrastruktūra,
skirta visuomenės poreikiams vežti keleivius ir krovinius
tenkinti;
privažiuojamieji geležinkelio keliai - geležinkelio
keliai, skirti krovinių siuntėjui (gavėjui) aptarnauti,
sujungti su viešojo naudojimo geležinkeliais;
geležinkelio valdytojas - Lietuvos Respublikos įmonė,
teisėtu pagrindu prižiūrinti viešojo naudojimo geležinkelius
ir teikianti su tuo susijusias paslaugas geležinkelio įmonėms;
geležinkelio įmonė - įmonė, kurios pagrindinė veikla yra
keleivių ir (ar) krovinių vežimas viešojo naudojimo
geležinkeliais su sąlyga, kad trauka užtikrinama nuosavomis ar
nuomojamomis traukos priemonėmis;
geležinkelio transporto paslaugos - veikla, susijusi su
keleivių ir krovinių vežimu viešojo naudojimo geležinkeliais;
traukinys - suformuotas ir sukabintas vagonų sąstatas su
vienu ar keliais veikiančiais lokomotyvais, taip pat
važiuojantys lokomotyvai ar kiti savaeigiai riedmenys,
turintys atitinkamus signalus.
4 straipsnis. Lietuvos Respublikos geležinkelio
transporto veiklos principai
Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto veiklos
principai:
1) viešojo naudojimo geležinkelių prieinamumas visoms
geležinkelio įmonėms;
2) viešojo naudojimo geležinkelių funkcionavimo valstybės
garantija;
3) sąžininga konkurencija su kitomis transporto šakomis;
4) geležinkelio įmonės savarankiškumas.
5 straipsnis. Geležinkelio transporto objektų nuosavybė
1. Viešojo naudojimo geležinkeliai yra Lietuvos
Respublikos valstybės nuosavybė. Viešojo naudojimo
geležinkeliai neprivatizuojami.
2. Kiti geležinkelio keliai, infrastruktūros objektai
nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei,
savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių
fiziniams ir juridiniams asmenims.
ANTRASIS SKIRSNIS
VALSTYBINIS GELEŽINKELIO TRANSPORTO
VEIKLOS REGLAMENTAVIMAS
6 straipsnis. Valstybinis valdymas
1. Geležinkelio transporto valstybinį valdymą vykdo
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos pavedimu Susisiekimo
ministerija.
2. Susisiekimo ministerija, vykdydama valstybinį
geležinkelio transporto valdymą:
1) formuoja ir įgyvendina valstybės strategiją
geležinkelių transporte;
2) rengia viešojo naudojimo geležinkelių rekonstrukcijos
ir plėtros programas, kontroliuoja jų įgyvendinimą;
3) koordinuoja tarptautinius ryšius geležinkelio
transporto srityje, pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos
Respublikai tarptautinėse organizacijose;
4) organizuoja geležinkelio transporto eismo saugumo
priežiūrą.
3. Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją
leidžia privalomus visiems fiziniams ir juridiniams asmenims
teisės aktus geležinkelio transporto klausimais ir per
pavaldžias institucijas kontroliuoja šių aktų vykdymą.
7 straipsnis. Valstybės sutartis su geležinkelio įmone
dėl visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymo
1. Visuomenės aptarnavimo įsipareigojimai - tai
įsipareigojimai vežti keleivius ir teikti kitas visuomenei
reikalingas paslaugas, kuriuos geležinkelio įmonė prisiima sau
nenaudingomis sąlygomis.
2. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija valstybės
vardu sudaro sutartį su geležinkelio įmone dėl visuomenės
aptarnavimo įsipareigojimų vykdymo. Sutartyje nustatomi
visuomenės aptarnavimo įsipareigojimai, investicijų ir
finansavimo programos, kurių turi imtis geležinkelio įmonė,
bei finansavimas, kurį skiria valstybė: dotacija, kompensacija
už visuomeninio aptarnavimo įsipareigojimų vykdymą bei
investicijos.
8 straipsnis. Geležinkelio įmonės atskirų veiklos rūšių
finansinė apskaita
Geležinkelio įmonė, vykdanti visuomeninio aptarnavimo
įsipareigojimus, teikianti geležinkelio transporto paslaugas
bei eksploatuojanti infrastruktūrą, privalo tvarkyti atskirą
apskaitą pagal nurodytas veiklos sritis. Valstybės dotacijas
pervesti iš vienos veiklos srities į kitą yra draudžiama.
TREČIASIS SKIRSNIS
GELEŽINKELIO INFRASTRUKTŪRA
9 straipsnis. Geležinkelio stotis
1. Geležinkelio stotis yra geležinkelio infrastruktūros
dalis. Ją sudaro kelių, pastatų, statinių ir įrenginių
kompleksas, užimantis tam tikrą žemės sklypą ir skirtas
traukiniams priimti, rūšiuoti, formuoti, praleisti ir
išleisti, keleiviams, bagažo ar krovinių siuntėjams (gavėjams)
aptarnauti.
2. Stočių klasifikacija ir reikalavimai nustatomi
Techninio geležinkelių naudojimo nuostatuose, kuriuos tvirtina
Susisiekimo ministerija.
10 straipsnis. Geležinkelio stoties pavadinimas
Kiekviena geležinkelio stotis turi pavadinimą. Stočių
pavadinimai suteikiami Vyriausybės nustatyta tvarka.
11 straipsnis. Susisiekimas su geležinkelio stotimi
1. Geležinkelio stotis turi turėti susisiekimą su miestu
(gyvenviete).
2. Statiniai ir įrenginiai geležinkelio stotyje turi būti
išdėstyti taip, kad būtų saugu ir patogu keleiviams, taip pat
patogu privažiuoti transportui.
3. Automobilių privažiavimo kelius, prie stoties esančias
gatves tiesia, aikšteles kloja, rekonstruoja ir prižiūri
vietos savivaldybės.
4. Transporto eismą į geležinkelio stotį ir iš jos
organizuoja vietos savivaldybės.
12 straipsnis. Geležinkelio kelias
1. Geležinkelio kelias - tai inžinerinis statinys, kurį
sudaro žemės sankasa, tiltai, viadukai, tuneliai, pralaidos,
viršutinė kelio konstrukcija (balasto sluoksnis, pabėgiai,
bėgiai, iešmai) ir įrenginiai.
2. Geležinkelio kelio vėžės plotis - tai atstumas tarp
bėgių galvučių vidinių briaunų. Lietuvoje naudojamų
geležinkelio kelių vėžės plotis yra 1520 mm, 1435 mm, 750 mm.
13 straipsnis. Elektros tiekimas, ryšiai, signalizacija
1. Geležinkelio elektros tiekimo sistemą sudaro
transformatorinės pastotės, elektros tinklai, traukos
pastotės, kontaktiniai tinklai.
2. Geležinkelio kelio susikirtimai su elektros tinklais,
antžeminiais ir požeminiais vamzdynais turi atitikti techninių
norminių aktų reikalavimus.
3. Traukinių eismui organizuoti geležinkelio valdytojas
ir geležinkelio įmonės naudoja telefono, telegrafo, radijo ir
kompiuterių ryšius.
4. Darniam ir saugiam traukinių eismui ir manevravimui
užtikrinti naudojami signalai, kuriuos geležinkelio personalas
privalo besąlygiškai vykdyti.
5. Elektros pastotės, tinklai (kabeliai), ryšių ir
signalizacijos tinklai (kabeliai) įrengiami geležinkelio
apsaugos zonoje.
14 straipsnis. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių
apsaugos zonos
1. Geležinkelio keliams, elektros tiekimo, ryšių ir
signalizacijos įrenginiams yra nustatomos apsaugos zonos,
kurios gali būti skirstomos į porūšius su skirtingu režimu.
2. Apsaugos zonų ribas, apribojimus šių zonų žemės
naudotojams nustato Vyriausybė.
15 straipsnis. Pervažos ir perėjos
1. Pervaža - geležinkelio kelio susikirtimo su
automobilių keliu viename lygyje vieta.
2. Vietose, kur valstybinės reikšmės automobilių keliai
susikerta su geležinkelio keliais, turi būti įrengiamos
reguliuojamos ar nereguliuojamos pervažos arba viadukai.
3. Vietose, kuriose pėsčiųjų srautai kerta geležinkelio
kelius, įrengiamos perėjos.
16 straipsnis. Pervažų ir perėjų įrengimas ir priežiūra
1. Pervažos ar perėjos įrengiamos:
1) tiesiant naują viešojo naudojimo geležinkelį. Jo
sankirtoje su esamais valstybinės reikšmės automobilių keliais
pervažos ar perėjos įrengiamos geležinkelio valdytojo lėšomis;
2) tiesiant naujus valstybinės reikšmės automobilių
kelius. Jų sankirtoje su esamu geležinkelio keliu pervažos ar
perėjos įrengiamos tuos kelius tiesiančių subjektų lėšomis.
2. Vietinės reikšmės automobilių kelių sankirtoje su
viešojo naudojimo geležinkeliais pervažos ar perėjos gali būti
įrengiamos ir prižiūrimos suinteresuotų fizinių ar juridinių
asmenų susitarimu su geležinkelio valdytoju.
3. Leidimą įrengti pervažą ar perėją išduoda geležinkelio
valdytojas, atsižvelgdamas į technines galimybes ir eismo
saugumo reikalavimus.
4. Pervažos ir perėjos turi būti įrengtos pagal Techninio
geležinkelių naudojimo nuostatų reikalavimus.
5. Valstybinės reikšmės automobilių kelių sankirtoje su
viešojo naudojimo geležinkeliais pervažas ir perėjas prižiūri
geležinkelio valdytojas.
6. Suinteresuotų fizinių ar juridinių asmenų susitarimu
su geležinkelio valdytoju esamos pervažos ar perėjos gali būti
perkeltos į kitą vietą, uždarytos arba panaikintos. Pervažos
ir perėjos perkeliamos suinteresuotojo asmens lėšomis.
17 straipsnis. Naujų viešojo naudojimo geležinkelių
tiesimas
1. Pasiūlymus dėl naujų viešojo naudojimo geležinkelių
tiesimo pateikia Susisiekimo ministerija, atsižvelgdama į
naujų geležinkelių tiesimo pagrįstumą, numatomų darbų mastą,
geležinkelio infrastruktūrai reikalingą žemę.
2. Sprendimą dėl naujų viešojo naudojimo geležinkelių
tiesimo priima Vyriausybė.
3. Naujai tiesiamiems viešojo naudojimo geležinkeliams
žemė suteikiama Žemės įstatymo nustatyta tvarka.
18 straipsnis. Privažiuojamieji geležinkelio keliai
1. Privažiuojamieji geležinkelio keliai gali priklausyti
geležinkelio valdytojui bei kitiems fiziniams ar juridiniams
asmenims.
2. Privažiuojamųjų geležinkelio kelių tiesimas,
rekonstravimas, jų prijungimas prie viešojo naudojimo
geležinkelių ir su tuo susiję stočių plėtimo, modernizavimo ir
statybos darbai atliekami užsakovo lėšomis.
3. Privažiuojamųjų geležinkelio kelių tiesimo,
rekonstravimo, jų jungimo prie viešojo naudojimo geležinkelių
ir jų priėmimo eksploatuoti tvarką nustato Susisiekimo
ministerija.
4. Privažiuojamųjų geležinkelio kelių būklei,
eksploatacijai, riedmenims ir juos aptarnaujančiam personalui
taikomi atitinkami viešojo naudojimo geležinkelių
reikalavimai. Jų laikymąsi kontroliuoja Valstybinė
geležinkelių inspekcija.
5. Privažiuojamieji geležinkelio keliai, teritorija,
krovimo barai, riedmenys turi būti laikomi techniškai
tvarkingi, jų remontą savo lėšomis atlieka savininkas. Už
eismo saugumą minėtose vietose atsako privažiuojamojo kelio
savininkas.
6. Geležinkelio valdytojo ir privažiuojamojo geležinkelio
kelio savininko santykiai reguliuojami tarpusavio sutartimi.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
VIEŠOJO NAUDOJIMO GELEŽINKELIŲ EKSPLOATACIJA
19 straipsnis. Viešojo naudojimo geležinkelių
eksploatacija
1. Viešojo naudojimo geležinkelių eksploatacija yra
geležinkelio transporto funkcionavimą užtikrinanti veikla,
apimanti geležinkelio priežiūrą ir plėtrą.
2. Viešojo naudojimo geležinkelių eksploataciją
organizuoja geležinkelio valdytojas Techninio geležinkelių
naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Traukinių eismo organizavimo tvarką nustato
Geležinkelių eismo taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo
ministerija.
4. Viešojo naudojimo geležinkeliai dirba visą parą,
poilsio ir švenčių dienomis.
20 straipsnis. Eismo saugumas
1. Geležinkelio valdytojas, geležinkelio įmonės savo
veikloje privalo laikytis Techninio geležinkelių naudojimo
nuostatų, kitų saugų eismą reglamentuojančių taisyklių
reikalavimų. Geležinkelio infrastruktūra, riedmenys turi
atitikti minėtų teisės aktų reikalavimus.
2. Geležinkelio įmonė privalo besąlygiškai vykdyti
teisėtus geležinkelio valdytojo reikalavimus, susijusius su
eismo saugumu.
3. Svarbiausi viešojo naudojimo geležinkelių objektai yra
saugomi. Saugomų objektų sąrašą ir apsaugos tvarką nustato
Vyriausybė.
4. Eismo saugumo priežiūrą vykdo Valstybinė geležinkelių
inspekcija, kurios reikalavimai yra privalomi visiems
geležinkelio transporto darbuotojams.
21 straipsnis. Sugriežtintas režimas geležinkelio
transporte
1. Geležinkelio transportas yra didesnio pavojaus
objektas.
2. Geležinkelio transporte gali būti įvestas
sugriežtintas režimas.
3. Sugriežtinto režimo įvedimo atvejus nustato ir režimo
nuostatus tvirtina Vyriausybė.
4. Įvedus sugriežtintą režimą geležinkelio transporte,
Vidaus reikalų ministerijos institucijos vykdo geležinkelio
transporto apsaugą.
22 straipsnis. Geležinkelio valdytojo santykiai su
geležinkelio įmonėmis
1. Kiekviena geležinkelio įmonė, atitinkanti Techninio
geležinkelių naudojimo nuostatų reikalavimus, įsigijusi
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą licenciją, turi teisę
naudotis viešojo naudojimo geležinkeliais.
2. Geležinkelio valdytojo ir geležinkelio įmonių
santykiai, teisės, pareigos ir atsakomybė, vadovaujantis
Lietuvos Respublikos įstatymais, nustatomi tarpusavio
sutartimi.
23 straipsnis. Riedmenys
1. Riedmenys - tai traukos priemonės, vagonai bei
specialios paskirties mechanizmai.
2. Riedmenys gali priklausyti geležinkelio įmonei arba
kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims.
3. Kiekvienas riedmuo turi turėti techninį pasą, kuriame
įrašomi svarbiausi techniniai ir eksploataciniai duomenys, ir
turi būti įregistruotas Geležinkelio riedmenų ir konteinerių
registre.
4. Visi riedmenys privalo turėti aiškius skiriamuosius
ženklus: riedmenų savininko ženklą, numerį, taip pat gamybos
lentelę su pagaminimo data ir vieta, remonto atlikimo data ir
vieta. Be jų, nurodoma:
1) ant lokomotyvų ir variklinių vagonų - konstrukcinis
greitis, serija, depo, kuriame riedmenys įregistruoti,
pavadinimas, lentelės ir užrašai apie rezervuarų, kontrolinių
prietaisų apžiūrą;
2) ant keleivinių ir variklinių vagonų - vietų skaičius,
vagono klasė;
3) ant prekinių vagonų - kėlimo galia.
24 straipsnis. Geležinkelio riedmenų ir konteinerių
registras
1. Lietuvos Respublikos geležinkelio riedmenų ir
konteinerių registras steigiamas geležinkelio transporto
veikloje naudojamiems riedmenims ir konteineriams registruoti
bei informacijai apie juos kaupti.
2. Geležinkelio riedmenų ir konteinerių registrą pagal
Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų reikalavimus tvarko
Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija.
3. Geležinkelio riedmenų ir konteinerių registravimo,
įrašomos į registrą informacijos reikalavimus ir prašymų bei
pranešimų apie pasikeitimus pateikimo tvarką nustato
Susisiekimo ministerija.
25 straipsnis. Konteineriai
1. Konteineriai - daugkartinio naudojimo standartinė tara
kroviniams gabenti, užtikrinanti krovinių apsaugą ir
pritaikyta mechanizuotai pakrauti ir iškrauti.
2. Konteineriai (universalūs ir specialios paskirties)
gali priklausyti geležinkelio įmonei, kitiems juridiniams ar
fiziniams asmenims.
3. Konteineriai privalo turėti skiriamuosius ženklus:
numerį, savininko ženklą, pažymėtą kėlimo galią, remonto
atlikimo vietą ir datą.
4. Visi konteineriai turi būti įregistruoti Lietuvos
Respublikos geležinkelio riedmenų ir konteinerių registre.
26 straipsnis. Eismo kliūčių bei avarijos pasekmių
likvidavimas
1. Geležinkelio valdytojas dėl oro sąlygų, blogos kelio
techninės būklės, eismo ar stichinės nelaimės, taip pat
vykdydamas kelio darbus gali laikinai apriboti ar uždaryti
eismą geležinkelio kelyje.
2. Dėl avarijos, stichinės nelaimės, oro sąlygų ar kitų
nenumatytų aplinkybių atsiradusias eismo kliūtis likviduoja
geležinkelio valdytojas. Avarijos likvidavimo bei eismo
atstatymo darbams Vyriausybė nustatyta tvarka gali paskirti
gelbėjimo ir kitas tarnybas. Savivaldybės turi visokeriopai
padėti likviduoti eismo kliūtį.
3. Įvykus avarijai ir užteršus aplinką, geležinkelio
valdytojas privalo imtis skubių priemonių teršimui lokalizuoti
ir neigiamoms pasekmėms aplinkai likviduoti.
4. Kai dėl avarijos ar stichinės nelaimės laikinai
stabdomas geležinkelio eismas, geležinkelio valdytojas privalo
organizuoti keleivių vežimą kitų rūšių transportu ir
informuoti apie tai visuomenę.
27 straipsnis. Geležinkelio linijų, stočių uždarymas
1. Viešojo naudojimo geležinkelių linijos, stotys gali
būti uždarytos tik Vyriausybės nutarimu.
2. Pasiūlymus geležinkelio linijai ar stočiai uždaryti
gali teikti geležinkelio valdytojas, vietovės, kurioje yra
geležinkelio linija ar stotis, savivaldybė. Teikime turi būti
nurodytos uždarymo priežastys, teikiamų pasiūlymų ekonominis
bei socialinis pagrindimas.
PENKTASIS SKIRSNIS
GELEŽINKELIO TRANSPORTO SPECIALISTAI
28 straipsnis. Geležinkelio transporto specialistai
1. Geležinkelio transporto specialistai - asmenys,
turintys kvalifikacinius reikalavimus atitinkantį teorinį ir
praktinį pasirengimą ir priimti dirbti kvalifikuotus
geležinkelininkų darbus.
2. Geležinkelio transporto specialistai turi:
1) užtikrinti saugų keleivių ir krovinių vežimą, krovinių
ir geležinkelio įmonės turto apsaugą;
2) laikytis darbų saugos, priešgaisrinės apsaugos
taisyklių, aplinkos apsaugos ir kitų reikalavimų;
3) visais atvejais, kai gresia pavojus žmonių sveikatai,
gyvybei, aplinkos apsaugai ar eismo saugumui, imtis priemonių
pavojui ar gedimui šalinti, pavojingai vietai ženklinti,
traukiniams stabdyti.
3. Darbo santykius su geležinkelio transporto
specialistais reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir
kiti teisės aktai.
29 straipsnis. Reikalavimai geležinkelio transporto
specialistams
1. Dirbti geležinkelio transporto specialistais gali būti
priimti asmenys, atitinkantys geležinkelio valdytojo arba
geležinkelio įmonės patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus,
kuriuose turi būti nurodytas mokslo cenzas, specialių žinių
lygis, darbo stažas tam tikroms pareigoms eiti.
2. Geležinkelio transporto specialistai turi būti
periodiškai atestuojami geležinkelio valdytojo arba
geležinkelio įmonės nustatyta tvarka.
30 straipsnis. Geležinkelio transporto specialistų
sveikatos tikrinimas
1. Asmenys, norintys dirbti geležinkelio transporte, turi
pasitikrinti sveikatą sveikatos priežiūros įstaigose ir
pristatyti Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos formos
pažymėjimą.
2. Profesijų ir pareigų, dėl kurių įsidarbinant ir
dirbant privaloma tikrintis sveikatą, sąrašus, sveikatos
tikrinimo tvarką ir periodiškumą atskiroms specialistų
kategorijoms nustato Vyriausybė.
3. Geležinkelio valdytojas, geležinkelio įmonės yra
atsakingi už specialistų sveikatos tikrinimo periodiškumą ir
už šio straipsnio 1 dalies nuostatos laikymąsi.
31 straipsnis. Geležinkelio transporto specialistų
nušalinimas nuo darbo
1. Geležinkelio transporto specialistas nušalinamas nuo
darbo, jei:
1) dėl jo kaltės nustatytu laiku nebuvo patikrinta, ar
jis atitinka suteiktą kvalifikaciją;
2) dėl sveikatos būklės arba kitų priežasčių negali
vykdyti savo pareigų, susijusių su geležinkelio transporto
eismo saugumo užtikrinimu;
3) yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių ar
toksinių medžiagų.
2. Geležinkelio transporto specialistų nušalinimo nuo
darbo tvarką nustato Susisiekimo ministerija, suderinusi su
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMAS
32 straipsnis. Keleivių vežimas
1. Keleiviai vežami vietinio ir tarptautinio susisiekimo
traukiniais. Šių traukinių kategorijas, vagonų klases nustato
Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės, kurias tvirtina
Susisiekimo ministerija.
2. Keleivių vežimo vietinio susisiekimo traukiniais
tarifus nustato vežėjas, maksimalius jų dydžius suderinęs su
Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.
3. Tarptautinio susisiekimo traukiniams keleivių vežimo
tarifus nustato geležinkelio įmonė pagal dvišalių ar
daugiašalių susitarimų dėl tarptautinio susisiekimo
geležinkeliais nustatytą tvarką.
4. Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti vietinio
susisiekimo keleivių vežimo lengvatas. Geležinkelio įmonė turi
teisę nustatyti važiavimo lengvatas savo darbuotojams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-925, 98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2896 (98.12.02)
33 straipsnis. Keleivių vežimo sutartis
1. Asmuo, įsigydamas bilietą nustatyta tvarka, kartu
sudaro sutartį su geležinkelio įmone ir įgyja keleivio teises
biliete nurodytu galiojimo laiku važiuoti keleiviniu traukiniu
iki biliete nurodytos stoties, o geležinkelio įmonė
įsipareigoja saugiai ir laiku nuvežti keleivį ir jo bagažą.
2. Keleiviai ir bagažas vežami Keleivių ir bagažo vežimo
taisyklių nustatyta tvarka. Šios taisyklės turi būti visose
geležinkelio stotyse ir kiekvienas keleivis turi teisę su
jomis susipažinti.
34 straipsnis. Keleivio teisės
1. Keleivis, įsigijęs bilietą, turi teisę užimti biliete
nurodytą vietą. Jeigu dėl techninių kliūčių keleivis vežamas
žemesnės klasės vagone, geležinkelio įmonė grąžina bilietų
kainos skirtumą.
2. Jei yra laisvų vietų, keleivis turi teisę pereiti į
aukštesnės klasės vagoną arba važiuoti aukštesnės kategorijos
traukiniu. Šiuo atveju jis moka bilietų kainų skirtumą.
3. Keleivis kelionės metu gali išlipti tarpinėse stotyse
ir, kol galioja bilietas, su tuo pačiu bilietu tęsti kelionę
kitu laiku ir kitu traukiniu.
4. Keleivis, nepasinaudojęs bilietu, turi teisę atsiimti
pinigus Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių nustatyta tvarka.
5. Keleivis turi teisę gauti paslaugas, atitinkančias
vagono klasę ir traukinio kategoriją.
6. Keleivis turi ir kitas šiame kodekse numatytas teises.
Dėl jų pažeidimo keleivis gali kreiptis į stoties ar traukinio
viršininką.
35 straipsnis. Geležinkelio įmonės teisės
1. Geležinkelio įmonė turi teisę nevežti keleivių ar juos
išlaipinti iš traukinio, jei jie neblaivūs, trikdo kitų
keleivių ramybę ar kitaip pažeidžia viešąją tvarką.
2. Išlaipinant keleivį iš traukinio, geležinkelio įmonės
pareigūnas surašo protokolą, kurio formą nustato Keleivių ir
bagažo vežimo taisyklės.
3. Geležinkelio įmonės pareigūnai turi teisę tikrinti
keleivių bilietus. Keleivis, važiuojąs be bilieto ar su
netinkamu bilietu, nustatyta tvarka moka baudą ir turi įsigyti
bilietą kelionei.
36 straipsnis. Nešulys
1. Kiekvienas bilietas suteikia keleiviui teisę vežtis su
savimi nemokamai iki 35 kg svorio nešulį, o vaikui - iki 15 kg
svorio nešulį, kurie telpa tam skirtose vagono vietose.
2. Asmeninius daiktus ir nešulį saugo ir už juos atsako
pats keleivis.
37 straipsnis. Bagažas
1. Bagažas gali būti lydimasis ir nelydimasis.
2. Lydimasis bagažas - tai keleivio bagažas, vežamas
bagažo vagonu už nustatytą atlyginimą tuo pačiu traukiniu,
kuriuo vyksta keleivis. Jeigu tame traukinyje bagažo vagonas
perpildytas arba visai jo nėra, keleivinis bagažas siunčiamas
sekančiu traukiniu.
3. Nelydimasis bagažas - tai fizinių ar juridinių asmenų
bagažas, priimtas vežti pagal bagažo kvitą bagažo vagonais ir
išduodamas galinėje stotyje bagažo kvite nurodytam gavėjui.
4. Bagažo, šunų, paukščių ir kitų smulkių naminių gyvūnų
vežimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.
5. Nuodingąsias, radioaktyviąsias, sprogstamąsias
medžiagas ir kitus daiktus, kurių sąrašas nurodytas Keleivių
ir bagažo vežimo taisyklėse, bagažu vežti draudžiama.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
KROVINIŲ VEŽIMAS
38 straipsnis. Krovinių vežimo sutartys
1. Kroviniams vežti sudaromos organizacinė ir vežimo
sutartys.
2. Organizacinė sutartis - tai rašytinis susitarimas tarp
geležinkelio įmonės ir siuntėjo dėl riedmenų ir krovinių
pateikimo bei krovinių pakrovimo tvarkos.
3. Krovinių vežimo sutartimi geležinkelio įmonė
įsipareigoja nugabenti siuntėjo jam patikėtą krovinį į galinę
stotį ir išduoti jį turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui
(gavėjui), o siuntėjas už krovinio vežimą įsipareigoja
sumokėti geležinkelio įmonei sutartą atlyginimą.
4. Krovinių vežimo sutartis laikoma sudaryta nuo to
momento, kai geležinkelio įmonė priėmė vežti krovinius kartu
su įformintu važtaraščiu.
5. Organizacinės ir krovinio vežimo sutarčių sudarymo
tvarką nustato Krovinių vežimo taisyklės, kurias tvirtina
Susisiekimo ministerija.
39 straipsnis. Atsiskaitymų su geležinkelio įmone
užtikrinimas
1. Geležinkelio įmonei pagal krovinių vežimo sutartį
priklausantis atlyginimas užtikrinamas vežamu kroviniu.
2. Jeigu siuntėjas (gavėjas) neatsiskaito su geležinkelio
įmone, geležinkelio įmonė turi teisę realizuoti krovinį šio
kodekso 58 straipsnyje nustatyta tvarka.
40 straipsnis. Važtaraštis
1. Su kiekviena krovinių siunta siuntėjas privalo
pateikti tinkamai užpildytą važtaraštį ir kitus dokumentus,
numatytus Krovinių vežimo taisyklėse.
2. Važtaraščio blankais už nustatytą užmokestį aprūpina
geležinkelio įmonė. Važtaraščio formą ir jo užpildymo tvarką
nustato Krovinių vežimo taisyklės.
3. Važtaraštis tampa krovinių vežimo sutarties sudarymo
ir jos turinio įrodymu uždėjus pradinės stoties antspaudą arba
apskaitos mašinos spaudą.
41 straipsnis. Važtaraščio turinys
1. Važtaraštyje turi būti nurodyta:
1) pradinės stoties pavadinimas;
2) krovinio siuntėjas, adresas, telefono ir fakso
numeriai, krovinio siuntėjo ar jo atstovo pavardė ir parašas;
3) krovinio pavadinimas, kodas;
4) krovinio svoris;
5) krovinio vienetų skaičius ir įpakavimo pobūdis bei
būklė;
6) vagono numeris;
7) dokumentų, kurie numatyti Krovinių vežimo taisyklėse
ir turi būti pridedami prie važtaraščio, sąrašas;
8) ypatingos krovinio savybės ir vežimo sąlygos;
9) galinės stoties pavadinimas;
10) krovinio gavėjas, adresas, telefono ir fakso
numeriai.
2. Važtaraštyje gali būti nurodyti ir kiti duomenys.
42 straipsnis. Krovinio pateikimas vežti
1. Krovinys vežamas vagone pagal vieną važtaraštį. Vežti
pagal vieną važtaraštį taip pat galima pateikti:
1) nedalomus daiktus bei ypatingo dydžio daiktus, kuriems
pakrauti reikia daugiau nei vieno vagono;
2) krovinių siuntą, pakrautą į kelis vagonus, jeigu
Krovinių vežimo taisyklės leidžia tai padaryti visame vežimo
kelyje.
2. Krovinių siunta, pakrauta į kelis vagonus pagal vieną
važtaraštį, negali būti išskaidyta.
3. Pagal vieną važtaraštį negalima pateikti vežti:
1) krovinių, kurių dalį krauna geležinkelio įmonė, o dalį
- siuntėjas;
2) krovinių, kuriuos vežti kartu su kitais kroviniais
draudžiama.
4. Krovinio pateikimo vežti tvarką nustato Krovinių
vežimo taisyklės.
43 straipsnis. Kai kurių krovinių vežimo ypatingos
sąlygos
1. Krovinių vežimo taisyklės gali nustatyti kai kurių
krovinių vežimo ypatingas sąlygas. Atsižvelgiama į tai, kad:
1) geležinkelio riedmenis leidžiama vežti pateikus
kompetentingos institucijos išvadą apie riedmenų tinkamumą
eigai;
2) gyvulius ir žvėris leidžiama vežti, jei tai
neprieštarauja veterinarijos taisyklėms, galiojančioms vežimo
kelyje. Gyvuliai ir žvėrys turi būti vežami atskirame vagone,
juos turi lydėti siuntėjo atstovas ir jie negali būti
paliekami stotyje.
2. Krovinių, kurie įtraukti į Vyriausybės patvirtintą
pavojingų krovinių sąrašą, siuntėjas Lietuvos Respublikos
įstatymų numatytais atvejais privalo apdrausti geležinkelio
įmonę vežėjo civilinės atsakomybės draudimu.
44 straipsnis. Krovinių būklė, įpakavimas ir žymėjimas
1. Krovinys, kurį dėl jo savybių įpakuoti yra būtina,
turi būti siuntėjo įpakuotas taip, kad vežimo metu būtų
apsaugotas nuo visiško ar dalinio sužalojimo ar pažeidimo,
taip pat kad būtų apsaugoti nuo galimo sužalojimo asmenys,
riedmenys bei kiti kroviniai.
2. Geležinkelio įmonė gali reikalauti, kad smulkių siuntų
to paties tipo maži vienetai, kurių priėmimas vežti ir
pakrovimas reikalauja daug laiko, būtų surišti ar supakuoti į
didesnius vienetus.
3. Geležinkelio įmonė turi teisę atsisakyti vežti
krovinį, jei siuntėjas atsisako įpakuoti krovinį arba
įpakavimas neatitinka Krovinių vežimo taisyklių reikalavimų.
45 straipsnis. Krovinių pakrovimas
1. Krovinius, atsižvelgiant į organizacinės sutarties
sąlygas, krauna geležinkelio įmonė arba siuntėjas. Kroviniai
turi būti kraunami pagal Krovinių krovimo ir tvirtinimo
taisykles, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.
2. Krovinys turi būti pakrautas neviršijant leidžiamų
vagono pakrovimo normų. Vagonas turi būti uždarytas ir
užplombuotas Krovinių vežimo taisyklių nustatyta tvarka.
3. Važtaraštyje turi būti nurodytas uždėtų plombų
skaičius ir jų ženklai.
46 straipsnis. Krovinio tikrinimas
1. Geležinkelio įmonė turi teisę tikrinti, ar krovinys
atitinka važtaraštyje pateiktus duomenis, taip pat ar
laikomasi Krovinių vežimo ir Krovinių krovimo ir tvirtinimo
taisyklių reikalavimų, jei krovinį krovė siuntėjas.
2. Apie numatomą krovinio tikrinimą turi būti pranešta
siuntėjui arba gavėjui. Jei nustatytu laiku jie neatvyksta,
krovinys tikrinamas jiems nedalyvaujant. Tikrinimo rezultatai
įrašomi į važtaraštį.
3. Jei krovinys neatitinka važtaraštyje pateiktų duomenų
arba nesilaikoma Krovinių vežimo ir Krovinių krovimo ir
tvirtinimo taisyklių reikalavimų, tikrinimo ir su tuo
susijusios išlaidos tenka krovinio siuntėjui, o geležinkelio
įmonė turi teisę atsisakyti vežti tokį krovinį.
47 straipsnis. Krovinio svorio ir siuntos vienetų
skaičiaus nustatymas
1. Krovinio svoris ar siuntos vienetų skaičius pradinėje
ir galinėje stotyje turi būti tikrinamas tokiu pat metodu ir
būdu. Krovinio svorio ar siuntos vienetų skaičiaus nustatymo
tvarką reglamentuoja Krovinių vežimo taisyklės.
2. Krovinio svoris laikomas tinkamu, jeigu skirtumas tarp
pradinėje stotyje nustatyto svorio ir svorio galinėje stotyje
neviršija nuostolio (natūralaus sumažėjimo) normų, kurias
tvirtina Vyriausybė, taip pat svarstyklių arba krovinio
svėrimo tikslumo normų. Šios nuostolių, svarstyklių arba
krovinio svėrimo tikslumo normos netaikomos šio kodekso 57
straipsnio 3 dalies 1-3 punktuose numatytais atvejais.
3. Matavimo priemonės turi būti tikrinamos ir tikrinimo
rezultatai turi būti įforminami Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nepatikrintomis matavimo priemonėmis naudotis draudžiama.
48 straipsnis. Pakrovimo ribinės reikšmės viršijimas
1. Jeigu nustatoma, kad siuntėjo krauto vagono pakrovimo
ribinė reikšmė viršyta, geležinkelio įmonė apie tai nedelsdama
praneša krovinio siuntėjui (gavėjui), reikalaudama pateikti
nurodymus dėl krovinio viršsvorio, ir:
1) pradinėje stotyje nepriima krovinio vežti;
2) tarpinėje stotyje šalina viršsvorį iš vagono.
2. Siuntėjas (gavėjas) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas
nuo pranešimo gavimo dienos turi pateikti nurodymus dėl
viršsvorio atsiėmimo ar išsiuntimo arba sudaryti sutartį su
įmone dėl jo saugojimo.
3. Už krovinio viršsvorio iškrovimą ir saugojimą imamas
geležinkelio įmonės nustatytas atlyginimas.
4. Jeigu nurodymai nepateikiami arba nesudaroma saugojimo
sutartis, geležinkelio įmonė viršsvorio nesaugo ir neatsako už
jo praradimą, trūkumą ar sužalojimą.
49 straipsnis. Vagonų ir konteinerių naudojimas
1. Siuntėjas (gavėjas) už geležinkelio įmonės pateiktų
vagonų ar konteinerių naudojimą moka geležinkelio įmonės
nustatytą atlyginimą.
2. Jeigu ne dėl geležinkelio įmonės kaltės vagonai ar
konteineriai negali būti pateikti siuntėjui (gavėjui),
siuntėjas (gavėjas) privalo mokėti geležinkelio įmonės
nustatytą atlyginimą už vagonų ar konteinerių naudojimą.
Gavėjas taip pat privalo atlyginti geležinkelio įmonei dėl to
atsiradusias jo krovinių saugojimo išlaidas.
50 straipsnis. Krovinio pristatymo terminai
1. Krovinio pristatymo terminus nustato Krovinių vežimo
taisyklės, jeigu siuntėjas ir geležinkelio įmonė nesusitaria
kitaip.
2. Krovinio vežimo laikas pradedamas skaičiuoti nuo 24
valandos tos dienos, kurią krovinys priimtas vežti.
51 straipsnis. Mokėjimas už krovinių vežimą ir kitas
paslaugas
1. Už krovinių vežimą ir geležinkelio įmonės suteiktas
kitas paslaugas imamas krovinių vežimo sutartyje numatytas
atlyginimas. Krovinių vežimo tarifus nustato geležinkelio
įmonė, jeigu Vyriausybė nenustato kitaip.
2. Geležinkelio įmonė krovinius savo reikmėms veža
nemokamai.
3. Už krovinio vežimą moka siuntėjas ar jo įgaliotas
asmuo, pateikdamas krovinį pradinėje stotyje.
4. Jeigu geležinkelio įmonė sutinka, už krovinio vežimą
gali sumokėti ir gavėjas. Apie tai pažymima važtaraštyje.
5. Už krovinio pakrovimą, iškrovimą, papildomų pavedimų
vykdymą, ekspedicijos ir kitas geležinkelio įmonės suteiktas
paslaugas sumoka siuntėjas (gavėjas) ar jo įgaliotas asmuo.
6. Atsiskaitymų tvarką nustato Krovinių vežimo taisyklės.
52 straipsnis. Krovinio siuntėjo ir gavėjo papildomi
pavedimai
1. Krovinio siuntėjas (gavėjas), jeigu tai neprieštarauja
Lietuvos Respublikos įstatymams, gali duoti papildomus
pavedimus geležinkelio įmonei:
1) sulaikyti krovinį kelyje;
2) sulaikyti krovinio išdavimą;
3) galinėje stotyje išduoti krovinį kitam, negu
važtaraštyje nurodytas gavėjas, asmeniui;
4) išduoti krovinį kitoje, negu numatyta važtaraštyje,
stotyje;
5) grąžinti krovinį į pradinę stotį, jei krovinys
nesulaikytas ar neareštuotas.
2. Siuntėjas turi teisę atsiimti krovinį pradinėje
stotyje, kol krovinys nėra išsiųstas, apmokėjęs su tuo
susijusias geležinkelio įmonės išlaidas.
3. Krovinio siuntėjas praranda teisę duoti papildomus
pavedimus geležinkelio įmonei, jeigu gavėjas priėmė važtaraštį
ir krovinį.
4. Krovinio gavėjas gali duoti papildomus pavedimus, jei
pagal vežimo sutartį jis privalo sumokėti vežimo išlaidas,
taip pat jei važtaraštyje nurodyta, kad gavėjas turi teisę
duoti papildomus pavedimus.
5. Jeigu gavėjas pavedė išduoti krovinį kitam asmeniui,
tai tas asmuo neturi teisės pavesti atsiimti krovinį
tretiesiems asmenims.
6. Krovinio siuntėjo ir gavėjo papildomi pavedimai negali
sąlygoti krovinių siuntos padalijimo.
53 straipsnis. Papildomų pavedimų pateikimo forma
Papildomi krovinio siuntėjo ar gavėjo pavedimai
geležinkelio įmonei turi būti pateikiami raštu Krovinių vežimo
taisyklių nustatyta tvarka. Papildomi pavedimai, pateikti kita
forma, negalioja.
54 straipsnis. Atsisakymas atlikti papildomus pavedimus
1. Geležinkelio įmonė gali atsisakyti atlikti papildomus
pavedimus, jei:
1) pavedimas pavėluotai pasiekia stotį, privalančią jį
atlikti;
2) pavedimo atlikimas prieštarauja geležinkelio
transporto teisės aktams arba galėtų sutrikdyti normalią
geležinkelio transporto veiklą;
3) pavedimo atlikimas prieštarauja Lietuvos Respublikos
įstatymams;
4) krovinio vertė mažesnė už visas kroviniui tenkančias
vežimo iki naujos galinės stoties išlaidas, išskyrus atvejus,
kai krovinio siuntėjas arba gavėjas apmoka šias išlaidas ar
garantuoja jų apmokėjimą;
5) jei dar neįvykdytas ir neatšauktas anksčiau gautas
siuntėjo (gavėjo) papildomas pavedimas.
2. Jeigu geležinkelio įmonė negali įvykdyti papildomų
siuntėjo ar gavėjo pavedimų, apie tai praneša pavedimą
davusiam asmeniui.
55 straipsnis. Kliūtys vežimo metu
1. Geležinkelio įmonė apie kliūtis vežimo metu praneša
krovinio siuntėjui arba gavėjui ir pareikalauja iš jų
papildomų nurodymų.
2. Siuntėjas (gavėjas), gavęs pranešimą apie kliūtis
vežimo metu ir jų priežastis, savo nurodymus dėl gavėjo ar
galinės stoties keitimo privalo įrašyti į važtaraštį kartu su
geležinkelio įmone arba įgalioti tai padaryti geležinkelio
įmonę.
3. Jeigu siuntėjas (gavėjas), gavęs pranešimą apie
kliūtis vežimo metu, per geležinkelio įmonės nurodytą terminą
krovinį sulaikiusiai stočiai nepateikia nurodymų, kuriuos
galima atlikti, geležinkelio įmonė krovinį veža optimaliausiu
maršrutu. Šiuo atveju geležinkelio įmonė vadovaujasi
pristatymo terminais, atitinkančiais faktišką vežimo kelią, ir
turi teisę imti atlyginimą už faktišką vežimo kelią bei vagonų
naudojimą.
4. Jeigu kliūtys atsirado dėl geležinkelio įmonės kaltės,
papildomos išlaidos, susijusios su krovinio pristatymu, tenka
įmonei. Šiuo atveju geležinkelio įmonė nuo atsakomybės už
vežimo termino praleidimą, numatytos šio kodekso 63
straipsnyje, neatleidžiama.
5. Jei vežimo metu atsiradusi kliūtis pašalinta iki
siuntėjo nurodymų gavimo, krovinys siunčiamas į galinę stotį
ir apie tai informuojamas krovinio siuntėjas.
56 straipsnis. Informavimas apie krovinio pristatymą
1. Geležinkelio įmonė privalo informuoti gavėją apie jo
vardu gautą krovinį Krovinių vežimo taisyklių arba
geležinkelio įmonės sutarties su gavėju nustatyta tvarka.
Krovinys laikomas pristatytu nuo informavimo momento.
2. Jei krovinio gavėjas per 24 valandas nuo pranešimo
apie jo vardu gautą krovinį jo neatsiima, moka geležinkelio
įmonės nustatytą atlyginimą už krovinio saugojimą ir vagonų
naudojimą.
57 straipsnis. Krovinio išdavimas
1. Galinėje stotyje geležinkelio įmonė privalo gavėjui
išduoti važtaraštį ir krovinį. Jei siuntėjas nesumokėjo
krovinio vežimo sutartyje numatyto atlyginimo bei atlyginimo
už geležinkelio įmonės suteiktas kitas paslaugas, krovinys
gavėjui išduodamas tik atsiskaičius su geležinkelio įmone.
2. Galinėje stotyje geležinkelio įmonei draudžiama
išduoti krovinius, kol įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka
jų nepatikrino tam įgaliotos valstybės institucijos.
Geležinkelio įmonės išlaidas, susijusias su tokiu tikrinimu ir
susidariusias ne dėl geležinkelio įmonės kaltės, apmoka
krovinio gavėjas.
3. Galinėje stotyje, prieš išduodama krovinį,
geležinkelio įmonė privalo patikrinti krovinio svorį, vienetų
skaičių ir būklę, jeigu:
1) krovinys atvežtas netvarkingu vagonu, taip pat vagonu
su pažeistomis ar ne pradinės stoties plombomis;
2) krovinys atvežtas neplombuotais vagonais su trūkumo,
gedimo ar sužalojimo požymiais, jei šiuos požymius galima
nustatyti vizualiai;
3) nesilaikyta greitai gendančių krovinių pristatymo
terminų ar temperatūros režimo refrižeratoriniuose vagonuose;
4) krovinį iškrovė geležinkelio įmonė.
4. Krovinio gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį, kol
nebus patenkintas jo reikalavimas patikrinti krovinį. Jeigu
krovinio praradimas, trūkumas ar sužalojimas tikrinimo metu
nenustatytas, su tikrinimu susijusias geležinkelio įmonės
išlaidas apmoka šio tikrinimo reikalavęs asmuo.
5. Gavėjas krovinio gavimą patvirtina parašu
važtaraštyje.
6. Kroviniai išduodami Krovinių vežimo taisyklių
nustatyta tvarka.
58 straipsnis. Padariniai, jeigu laiku neatsiimamas
krovinys
1. Jeigu krovinio gavėjas per 10 darbo dienų nuo
pranešimo apie jo vardu gautą krovinį neatsiima jo ir neduoda
pavedimų geležinkelio įmonei ar nesudaro sutarties dėl
krovinio saugojimo, geležinkelio įmonė turi teisę gavėjo
sąskaita iškrauti krovinį ir jį saugoti.
2. Jeigu krovinio gavėjo nerandama, geležinkelio įmonė
apie tai informuoja siuntėją. Per 10 darbo dienų negavusi
atsakymo, geležinkelio įmonė turi teisę iškrauti krovinį ir jį
saugoti.
3. Krovinių iškrovimo tvarką ir saugojimo laiką nustato
Krovinių vežimo taisyklės.
4. Jeigu per krovinio saugojimo laiką krovinys
neatsiimamas, geležinkelio įmonė turi teisę jį realizuoti
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Gautos
lėšos, atskaičius geležinkelio įmonei priklausantį atlyginimą,
pervedamos į depozitinę geležinkelio įmonės sąskaitą ir
krovinio siuntėjas (gavėjas) per vienerius metus gali jas
atsiimti. Šito nepadarius, lėšos pereina į valstybės biudžetą.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
GELEŽINKELIO ĮMONĖS, KELEIVIŲ, KROVINIŲ SIUNTĖJŲ
IR GAVĖJŲ ATSAKOMYBĖ
59 straipsnis. Geležinkelio įmonės, keleivių, krovinių
siuntėjų ir gavėjų atsakomybės atsiradimo pagrindai
1. Geležinkelio įmonė, keleiviai, krovinių siuntėjai ir
gavėjai atsako už keleivių ir bagažo, krovinių vežimo ir
organizacinių sutarčių pažeidimą.
2. Geležinkelio įmonės, keleivių, krovinių siuntėjų ir
gavėjų susitarimai dėl šiame kodekse numatytų atsakomybės
tvarkos ir dydžio pakeitimo yra negaliojantys.
60 straipsnis. Geležinkelio įmonės atsakomybė už krovinio
ar bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą
1. Geležinkelio įmonė visiškai atsako už priimto vežti
krovinio ir bagažo praradimą, trūkumą ir sužalojimą nuo jų
priėmimo vežti iki atidavimo gavėjui arba perdavimo nustatyta
tvarka kitam jo įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad
krovinio ar bagažo praradimas, trūkumas ar sužalojimas kilo ne
dėl jos kaltės.
2. Krovinys laikomas prarastu, jeigu geležinkelio įmonė,
pasibaigus vežimo terminui, per 30 dienų negali perduoti
gavėjui pagal vieną važtaraštį vežto krovinio.
3. Bagažas laikomas prarastu, jeigu geležinkelio įmonė
per 30 dienų nuo bagažo priėmimo vežti dienos negali perduoti
jo keleiviui ar bagažo kvite gavėju nurodytam asmeniui.
4. Krovinio ar bagažo trūkumas - kai geležinkelio įmonė
paskirties punkte neperduoda gavėjui pagal vieną vežimo
dokumentą vežto krovinio ar bagažo dalies.
5. Krovinio ar bagažo sužalojimas - tai toks krovinio ar
bagažo kokybės pablogėjimas, kai jo negalima panaudoti pagal
paskirtį, taip pat kai yra sumažėję krovinio ar bagažo
naudojimo efektyvumas ar prekinė vertė.
61 straipsnis. Atvejai, kai geležinkelio įmonė neatsako
už krovinio ir bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą
Geležinkelio įmonė neatsako už krovinio praradimą,
trūkumą ar sužalojimą (jeigu krovinio siuntėjas ar gavėjas
neįrodys priešingai), jeigu:
1) tai įvyko dėl krovinio siuntėjo (gavėjo) kaltės;
2) tai įvyko dėl ypatingų natūralių vežamo krovinio ar
bagažo savybių;
3) tai įvyko dėl taros ar įpakavimo trūkumų, kurių nebuvo
galima pastebėti priimant krovinį ar bagažą vežti, jei nėra jų
sužalojimo kelyje požymių;
4) krovinio ar bagažo trūkumas neviršija šio kodekso 47
straipsnio 2 dalyje numatytų nuostolio (natūralaus
sumažėjimo), svarstyklių arba krovinio svėrimo tikslumo normų
ir krovinys ar bagažas atvežtas tvarkingu vagonu (konteineriu)
su nepažeistomis siuntėjo plombomis;
5) krovinys atvežtas tvarkingais atviraisiais vagonais,
jis nebuvo pakeliui perkrautas ir turi tvarkingą apsauginį
ženklinimą bei tvarkingai sutvirtintas;
6) krovinys atvežtas lydimas siuntėjo ar gavėjo palydovo;
7) tai įvyko dėl gaivalinės nelaimės.
62 straipsnis. Geležinkelio įmonės atsakomybės už
krovinio ar bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą dydis
1. Už žalą, padarytą vežant krovinį ar bagažą,
geležinkelio įmonė atsako:
1) krovinį ar bagažą praradus arba esant jo trūkumui, -
prarasto arba trūkstamo krovinio ar bagažo vertės dydžiu;
2) krovinį ar bagažą sužalojus, - sumos, kuria sumažėjo
jo vertė, dydžiu;
3) praradus krovinį ar bagažą, perduotą vežti pareiškiant
jo vertę, - pareikštosios krovinio ar bagažo vertės dydžiu.
Jeigu geležinkelio įmonė įrodo, kad tikroji krovinio ar bagažo
vertė yra mažesnė už pareikštąją vertę, - tikrosios jo vertės
dydžiu.
2. Jeigu dėl sužalojimo, už kurį geležinkelio įmonė
atsako, krovinio ar bagažo kokybė pasikeitė tiek, kad jo
nebegalima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, krovinio ar
bagažo gavėjas turi teisę jo atsisakyti ir pareikalauti
atlyginti kaip už jo praradimą.
3. Jeigu krovinys ar bagažas, už kurio praradimą ar
trūkumą geležinkelio įmonė sumokėjo atitinkamą atlyginimą,
vėliau surandamas, gavėjas (siuntėjas) per vienerius metus
turi teisę pareikalauti, kad tas krovinys ar bagažas būtų jam
išduotas. Šiuo atveju jis turi grąžinti geležinkelio įmonei
atlyginimą, gautą už krovinio praradimą ar trūkumą, tačiau
turi teisę išreikalauti iš geležinkelio įmonės nuostolius,
padarytus jam dėl pavėluoto krovinio ar bagažo pristatymo šio
kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Geležinkelio įmonė, atlygindama siuntėjui ar gavėjui
padarytą žalą, kartu grąžina jam ir to krovinio ar bagažo
vežimo atlyginimą, taip pat atlygina kitas su vežimu
susijusias išlaidas.
63 straipsnis. Geležinkelio įmonės atsakomybė už vežimo
termino praleidimą
1. Geležinkelio įmonė atsako už krovinio ar bagažo vežimo
termino, numatyto vežimo sutartyje, praleidimą, jeigu neįrodo,
kad terminas praleistas ne dėl jos kaltės.
2. Geležinkelio įmonė, pavėluotai pristačiusi krovinį ar
bagažą, atlygina dėl to atsiradusius nuostolius, bet ne
daugiau kaip triguba vežimo atlyginimo dydžio suma.
64 straipsnis. Geležinkelio įmonės atsakomybė už
prarastus ar sužalotus krovinio siuntėjo (gavėjo) riedmenis, konteinerius ar nuimamąją įrangą
1. Geležinkelio įmonė, praradusi krovinio siuntėjo
(gavėjo) riedmenis, konteinerius ar nuimamąją įrangą, šio
siuntėjo (gavėjo) reikalavimu privalo perduoti jo nuosavybėn
savo riedmenis, konteinerius ar nuimamąją įrangą. Jeigu
geležinkelio įmonė tokių riedmenų, konteinerių ar nuimamosios
įrangos neturi, ji krovinio siuntėjui (gavėjui) sumoka
prarastųjų riedmenų ar konteinerių penkeriopos vertės dydžio
atlyginimą.
2. Geležinkelio įmonė, sužalojusi krovinio siuntėjo
(gavėjo) riedmenis, konteinerius ar nuimamąją įrangą, turi
juos suremontuoti.
3. Geležinkelio įmonės sužalotus riedmenis, konteinerius
ar nuimamąją įrangą gali susiremontuoti krovinio siuntėjas
(gavėjas). Šiuo atveju geležinkelio įmonė atlygina jam remonto
išlaidas ir sumoka sužalotų riedmenų, konteinerių ar
nuimamosios įrangos vertės dydžio baudą.
65 straipsnis. Geležinkelio įmonės atsakomybė už vežimo
priemonių nepateikimą
Geležinkelio įmonė, dėl savo kaltės organizacinėje
sutartyje numatytu laiku nepateikusi krovinio siuntėjui toje
pačioje sutartyje nurodytų vežimo priemonių, pateikia šias
priemones ir atlygina dėl to atsiradusius nuostolius, bet ne
daugiau kaip triguba atlyginimo už vežimo priemonių naudojimą
dydžio suma.
66 straipsnis. Keleivių, krovinių siuntėjų ir gavėjų
atsakomybė
Keleiviai, krovinių siuntėjai ir gavėjai Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti žalą,
padarytą dėl jų kaltės geležinkelio įmonei arba kitiems
fiziniams ar juridiniams asmenims.
67 straipsnis. Keleivių, krovinių siuntėjų (gavėjų)
atsakomybė už netikslių, klaidingų, taip pat ne visų reikalingų duomenų pateikimą vežimo dokumentuose
Keleiviai, krovinių siuntėjai (gavėjai), vežimo
dokumentuose pateikę netikslius, klaidingus, taip pat ne visus
reikalingus duomenis, atlygina geležinkelio įmonei dėl to
atsiradusius nuostolius.
68 straipsnis. Krovinių siuntėjų atsakomybė už užsakytų
vežimo priemonių atsisakymą
Krovinių siuntėjai, atsisakę organizacine sutartimi
užsakytų vežimo priemonių, atlygina geležinkelio įmonei dėl to
atsiradusius nuostolius, bet ne daugiau kaip triguba
atlyginimo už vežimo priemonių naudojimą dydžio suma.
69 straipsnis. Krovinių siuntėjų (gavėjų) atsakomybė už
prarastus ar sužalotus geležinkelio įmonės riedmenis, konteinerius ar nuimamąją įrangą
1. Krovinių siuntėjai (gavėjai), praradę geležinkelio
įmonės riedmenis, konteinerius ar nuimamąją įrangą, sumoka
prarastųjų riedmenų, konteinerių ar nuimamosios įrangos
penkeriopos vertės dydžio atlyginimą.
2. Krovinių siuntėjai (gavėjai), sužaloję geležinkelio
įmonės riedmenis, konteinerius ar nuimamąją įrangą, turi juos
suremontuoti.
3. Krovinių siuntėjų (gavėjų) sužalotus riedmenis,
konteinerius ar nuimamąją įrangą gali susiremontuoti ir
geležinkelio įmonė. Šiuo atveju siuntėjas (gavėjas)
geležinkelio įmonei atlygina remonto išlaidas ir sumoka
sužalotų riedmenų, konteinerių ar nuimamosios įrangos vertės
dydžio baudą.
70 straipsnis. Krovinių siuntėjų (gavėjų) atsakomybė,
jeigu ne laiku atsiskaito už vežimą, naudojimąsi
geležinkelio įmonės riedmenimis ar
konteineriais
Krovinių siuntėjai (gavėjai), nustatytais terminais
neatsiskaitę už vežimą ir su tuo susijusias paslaugas,
naudojimąsi geležinkelio riedmenimis ar konteineriais, moka
geležinkelio įmonei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyto
dydžio delspinigius, skaičiuojant nuo laiku nesumokėtos sumos
už kiekvieną uždelstą dieną.
71 straipsnis. Atsakomybė už geležinkelio transporto
taisyklių pažeidimą
Eismo saugumo, krovinių vežimo ir kitų geležinkelio
transporto taisyklių pažeidimas, jeigu už tai nenumatyta
baudžiamoji atsakomybė, taip pat keleivio važiavimas be
bilieto užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
72 straipsnis. Pretenzijos ir ieškiniai dėl vežimo
1. Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš vežimo
sutarties, pareiškiami teismui. Ieškovas iki ieškinio
pareiškimo gali pateikti pretenziją geležinkelio įmonei.
2. Geležinkelio įmonė privalo pareikštą pretenziją
išnagrinėti ir raštu pranešti pareiškėjui apie jos patenkinimą
ar atsisakymą ją patenkinti per 3 mėnesius nuo pretenzijos
gavimo dienos. Jeigu per tą laiką atsakymas į pretenziją
negautas, laikoma, kad geležinkelio įmonė jos nepatenkino.
Atsisakius patenkinti pretenziją arba patenkinus ją iš dalies,
pareiškėjui grąžinami pretenziją pagrindžiantys dokumentai.
3. Ieškiniai, kylantys iš vežimo, gali būti pareiškiami
per vienerius metus nuo dienos, kai ieškovas sužinojo ar
turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Pretenzijos
pareiškimas pratęsia ieškininės senaties terminą trims
mėnesiams.
73 straipsnis. Fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys
teisę reikšti pretenziją ir ieškinį
Teisę reikšti pretenziją ir ieškinį turi:
1) bagažo kvite nurodytas asmuo - praradus bagažą,
trūkstant jo dalies, jį sužalojus ar pavėluotai pristačius;
2) krovinio siuntėjas arba gavėjas, taip pat jų įgalioti
asmenys, pateikę krovinio vežimo dokumento originalą, kai
krovinys prarastas, trūksta jo dalies ar krovinys sužalotas
arba pristatytas pavėluotai, taip pat kitus dokumentus,
patvirtinančius pretenzijos ar ieškinio pagrįstumą.
74 straipsnis. Aplinkybių, kurios gali būti geležinkelio
įmonės, keleivių, krovinių siuntėjų (gavėjų) atsakomybės pagrindas, patvirtinimas
1. Aplinkybės, kurios gali būti geležinkelio įmonės,
keleivių, krovinių siuntėjų (gavėjų) atsakomybės pagrindas,
patvirtinamos aktais arba kitais įrodymais.
2. Už aktų surašymą yra atsakinga geležinkelio įmonė.
Aktų formą ir jų surašymo tvarką nustato Keleivių ir bagažo,
Krovinių vežimo taisyklės.
3. Geležinkelio įmonė surašo aktus, kai:
1) nesutampa faktinis krovinio ar bagažo pavadinimas,
svoris (masė) ar vienetų skaičius su dokumentų vežimo
duomenimis;
2) krovinys ar bagažas rastas sužalotas, taip pat
atvežtas netvarkingu vagonu (konteineriu) ar atviraisiais
riedmenimis, ar su pažeistomis siuntėjo plombomis, pažeistu
apsauginiu ženklinimu arba yra netvarkingai sutvirtintas;
3) trūksta krovinio ar bagažo dalies;
4) krovinys ar bagažas rastas be dokumentų arba
dokumentai rasti be krovinio ar bagažo;
5) geležinkelio įmonei grąžinamas prarastas krovinys ar
bagažas;
6) kitais Keleivių ir bagažo, Krovinių vežimo taisyklių
numatytais atvejais.
4. Aktus privalo surašyti geležinkelio įmonė, nesvarbu,
ar ji pati pastebėjo šio straipsnio 3 dalyje nurodytas
aplinkybes, ar jas nurodė krovinio ar bagažo siuntėjas arba
gavėjas.
5. Krovinio siuntėjai ir gavėjai, taip pat keleiviai,
nesutinkantys su aktu, turi teisę pakviesti tyrimui atlikti
ekspertus bei atitinkamus specialistus, taip pat ginčyti
tokius aktus teismine tvarka.
6. Reiškiant pretenziją ar ieškinį dėl krovinio
praradimo, trūkumo ar sužalojimo, turi būti pateiktas
dokumento, įrodančio išsiųsto krovinio kiekį ir vertę,
originalas.
DEVINTASIS SKIRSNIS
APLINKOSAUGOS REIKALAVIMAI
75 straipsnis. Aplinkosaugos reikalavimai
1. Geležinkelio valdytojas ir geležinkelio įmonės savo
veikloje privalo laikytis aplinkos apsaugos įstatymų
reikalavimų.
2. Susisiekimo ministerija, nustatydama geležinkelio
kelių, kitų infrastruktūros objektų, riedmenų eksploatavimo,
keleivių ir bagažo, taip pat krovinių vežimo normatyvus,
privalo atsižvelgti į aplinkosaugos reikalavimus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS