Suvestinė redakcija nuo 1994-06-04 iki 1994-06-08

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1994, Nr. 29-523; Žin. 1994, Nr.33-0, i. k. 0941100NUTA00000286

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL PRIDĖTOSIOS VERTĖS MOKESČIO

1994 m. balandžio 15 d. Nr. 286

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pridėtosios vertės mokesčio įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Nustatyti, kad:

1.1. pridėtosios vertės mokesčio mokėtojai, kurių praėjusių 3 mėnesių vidutinės mėnesinės šio mokesčio įmokos į biudžetą buvo ne mažesnės kaip 100 tūkst. litų, einamojo mėnesio 20 d., paskutinę darbo dieną ir kito mėnesio 10 d. moka į biudžetą pridėtosios vertės mokesčio avansą – po 1/3 praėjusių 3 mėnesių vidutinės mėnesinės apskaičiuotos mokėti į biudžetą mokesčio sumos.

Ta pačia tvarka mokėtojams avansu grąžinamas pridėtosios vertės mokestis, kai eksportuotojams atskaitoma šio mokesčio suma būna didesnė negu apskaičiuota jo suma už parduotas prekes (suteiktas paslaugas).

1994 metų gegužės – liepos mėnesiais pridėtosios vertės mokesčio avansas į biudžetą nemokamas, o pagal deklaraciją apskaičiuotas mokestis sumokamas (grąžinamas) mėnesiui pasibaigus per 30 kalendorinių dienų. Eksportuotojams pridėtosios vertės mokestis grąžinamas avansu;

1.2. gamybinės įmonės, eksportuojančios ne mažiau kaip 30 procentų parduodamų prekių arba importuojančios ne mažiau kaip 30 procentų įsigyjamų materialinių išteklių, muitinės tarnybų apskaičiuotą pridėtosios vertės mokestį už importuotas materialines vertybes gali sumokėti įmonių buvimo vietos valstybinėms mokesčių inspekcijoms Lietuvos Respublikos pridėtosios vertės mokesčio įstatymo 35 straipsnyje ir šio nutarimo 1.1 punkto trečiojoje pastraipoje nustatytais terminais.

Vadovaudamasi rašytiniais įmonių prašymais ir miestų (rajonų) valstybinių mokesčių inspekcijų išvadomis, Finansų ministerijos Valstybinė mokesčių inspekcija sudaro šių įmonių sąrašą ir pateikia jį Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos. Neįrašytoms į sąrašą įmonėms miestų (rajonų) valstybinės mokesčių inspekcijos gali išduoti pažymas, pagal kurias muitinės tarnybos perduoda šioms inspekcijoms pareigą imti pridėtosios vertės mokestį už importuojamą savo reikmėms ilgalaikį gamybinės paskirties turtą, kurio bendra vertė didesnė kaip 100 tūkst. litų. Pažymos muitinės tarnyboms pateikiamos kartu su muitinės deklaracijomis, o muitinės tarnybų apskaičiuotas pridėtosios vertės mokestis paimamas į biudžetą šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka.

Šio punkto pirmojoje ir antrojoje pastraipose nustatytos pridėtosios vertės mokesčio mokėjimo nuostatos gali būti taikomos tik įmonėms, kurios nėra pažeidusios šio mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo į biudžetą tvarkos. Kiti importuotojai pridėtosios vertės mokestį už importuotas prekes moka į muitinės sąskaitą bendra muitams nustatyta tvarka.

Šiame punkte nustatyta tvarka pridėtosios vertės mokestį į miestų (rajonų) valstybinių mokesčių inspekcijų sąskaitas gali mokėti ir kiti ūkio subjektai, importuojantys valstybės ūkiui reikalingas materialines vertybes už sumą, ne mažesnę kaip 1,2 mln. litų per metus arba ne mažesnę kaip 100 tūkst. litų vidutiniškai kiekvieną 1994 metų mėnesį. Šių materialinių vertybių sąrašą sudaro Pramonės ir prekybos ministerija;

Punkto pakeitimai:

Nr. 414, 1994-05-31, Žin., 1994, Nr. 42-765 (1994-06-03), i. k. 0941100NUTA00000414

1.3. pridėtosios vertės mokesčio mokėtojai, gaminantys apmokestinamas ir neapmokestinamas šiuo mokesčiu prekes, Lietuvos Respublikos pridėtosios vertės mokesčio įstatymo 20 straipsnyje nurodytais atvejais įtrauktą į apskaitą per mokesčio laikotarpį tiekėjams sumokėtiną mokesčio už apmokestinamas ir neapmokestinamas prekes sumą gali paskirstyti tiesiogiai (jeigu tai įmanoma padaryti pagal apskaitos duomenis). Kalendoriniais metais galima taikyti tik vieną paskirstymo būdą;

1.4. pasikeitus ilgalaikio turto (už kurį sumokėtasis pridėtosios vertės mokestis atskaitytas iš apskaičiuotos šio mokesčio už parduotas prekes (suteiktas paslaugas) sumos) paskirčiai ir dėl to netekus teisės atskaityti pridėtosios vertės mokesčio, atskaitytoji mokesčio suma tikslinama kalendoriniams metams pasibaigus. Metams tenkanti atskaitytoji pridėtosios vertės mokesčio suma paskirstoma proporcingai – priklausomai nuo to, kiek turto naudojama šiuo mokesčiu apmokestinamoms ir neapmokestinamoms prekėms gaminti (paslaugoms teikti). Atskaitytoji pridėtosios vertės mokesčio suma, tenkanti neapmokestinamų prekių gamybai (paslaugų teikimui), sumokama į biudžetą. Tikslinimas atliekamas laikotarpiu, kuriam skaičiuojami amortizaciniai atskaitymai, tačiau ne daugiau kaip 10 metų už nekilnojamąjį turtą ir 5 metus – už kitą ilgalaikį turtą;

1.5. laikantis ankstesnės tvarkos, apskaičiuojamas ir mokamas bendrasis akcizas už prekes (paslaugas), išsiųstas (suteiktas) iki 1994 m. gegužės 1 d., kurias pirkėjai (paslaugų gavėjai) apmokės ir po 1994 m. gegužės 1 dienos;

1.6. teikiant Lietuvos Respublikos pridėtosios vertės mokesčio įstatymo 381 straipsnio nustatytą lengvatą, gamybinėmis įmonėmis laikomos įmonės, kurių savos gamybos prekių (paslaugų) dalis sudaro ne mažiau kaip 80 procentų bendrosios realizacinių pajamų sumos. Nustatant šią dalį, į bendrą realizacinių pajamų sumą neįskaitomos pajamos už realizuotas prekes, gautas mainais į savos gamybos prekes, taip pat pajamos, gautos realizavus ne mažiau kaip vienerius metus naudotą ilgalaikį turtą;

1.7. pridėtosios vertės mokestį už grąžinamą naują tarą skaičiuoja tik įmonės gamintojos, išskyrus atvejus, kai šios taros vertė įtraukta į prekių vertę. Už naudotą tarą šis mokestis neskaičiuojamas.

1.8. žemės ūkio įmonėms ir ūkininkams kompensuojamas bendrasis akcizas, jų sumokėtas už jiems išsiųstas iki 1994 m. gegužės 1 d. materialines vertybes ir suteiktas paslaugas, skirtas žemės ūkio produkcijai gaminti.

Papildyta punktu:

Nr. 414, 1994-05-31, Žin., 1994, Nr. 42-765 (1994-06-03), i. k. 0941100NUTA00000414

2. Patvirtinti pridedamus:

2.1. prekių, už kurias neskaičiuojamas pridėtosios vertės mokestis, sąrašą;

2.2. paslaugų, už kurias neskaičiuojamas pridėtosios vertės mokestis, sąrašą;

2.3. Pridėtosios vertės mokesčio mokėtojų registravimo tvarką;

2.4. Laikinąją prekybos įmonių pridėtosios vertės mokesčio skaičiavimo tvarką;

2.5. Pridėtosios vertės mokesčio grąžinimo užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms atstovybėms bei tarptautinėms organizacijoms už įsigytas prekes (gautas paslaugas), taip pat šių atstovybių ir organizacijų pareigūnams bei jų šeimų nariams už Lietuvos Respublikoje asmeniniam naudojimui įsigytas prekes (gautas paslaugas) tvarką;

2.6. iki 1995 m. sausio 1 d. neapmokestinamų pridėtosios vertės mokesčiu maisto prekių, kurias Lietuvos Respublikos gamintojai parduoda gyventojams ir prekybos įmonėms, sąrašą.

3. Pavesti Finansų ministerijai iki 1994 m. balandžio 20 d. parengti ir patvirtinti pridėtosios vertės mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo instrukciją.

4. Kultūros ir švietimo ministerija kartu su Valstybine mokslo, studijų ir technologijų tarnyba turi iki 1994 m. balandžio 20 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo dėl švietimo, mokslo ir studijų, taip pat nekomercinių kultūros įstaigų, teikiančių mokymo, mokslo, studijų ir kultūrines paslaugas, registravimo tvarkos projektą.

5. Įpareigoti Pramonės ir prekybos ministeriją iki 1994 m. gegužės 25 d. pateikti Finansų ministerijai specialiųjų parduotuvių, turinčių teisę išduoti užsienio piliečiams pažymas apie grąžintiną pridėtosios vertės mokestį už šiose parduotuvėse pirktas prekes, sąrašą.

6. Pavesti Finansų ministerijai kartu su Pramonės ir prekybos ministerija iki 1994 m. birželio 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti pridėtosios vertės mokesčio grąžinimo užsienio valstybių piliečiams už specialiosiose parduotuvėse pirktas ir iš Lietuvos Respublikos išvežtas prekes tvarką, kuri turi būti įvesta nuo 1994 m. liepos 1 dienos.

7. Pripažinti netekusiais galios šiuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus:

7.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 10 d. nutarimą Nr. 541 „Dėl apyvartos mokesčio pakeitimo į bendrąjį akcizą“ (Žin., 1992, Nr. 6-132), išskyrus 3.2, 3.3, 3.7 ir 4–9 punktus;

7.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų kainų liberalizavimo“ (Žin., 1992, Nr. 9-224; 1993, Nr. 19-481) 2 ir 4 punktus;

7.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. 441 „Dėl išvežamų iš Lietuvos Respublikos prekių apmokestinimo tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 24-715);

7.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 497 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų akcizų klausimais papildymo ir pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 25-751);

7.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 556 „Dėl naujų darbo vietų steigimo ir darbuotojų perkvalifikavimo“ (Žin., 1992, Nr. 28-819) 15.1 punktą;

7.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 601 „Dėl valstybės paramos žemės ūkiui ir miškų ūkiui, nukentėjusiems nuo sausros“ (Žin., 1992, Nr. 28-825) 5, 7.3 ir 13.2 punktus;

7.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 754 „Dėl medicininės ir farmacinės veiklos pripažinimo prioritetine“ (Žin., 1992, Nr. 32-984) 2 punktą;

7.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. 891 „Dėl bendrojo akcizo už valstybinių archyvų teikiamas paslaugas“ (Žin., 1992, Nr. 36-1113);

7.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 38 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. 541 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 5-110);

7.10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. 180 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. 541 papildymo“ (Žin., 1993, Nr. 10-263);

7.11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 216 „Dėl vietinio kuro geresnio naudojimo“ (Žin., 1993, Nr. 12-307) 7 punktą;

7.12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 246 „Dėl naftos produktų kainų palaisvinimo“ (Žin., 1993, Nr. 13-328) 7 punktą;

7.13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. 381 „Dėl akcizo už kai kuriuos mėsos ir pieno bei maisto pramonės produktus panaikinimo“ (Žin., 1993, Nr. 19-481);

7.14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. 500 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. 541 papildymo“ (Žin., 1993, Nr. 28-648);

7.15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 555 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. 541 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 32-750);

7.16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl Valstybės institucijų kalbų centro steigimo“ (Žin., 1993, Nr. 34-788) 4 punktą;

7.17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. 619 „Dėl bendrojo akcizo“ (Žin., 1993, Nr. 38-830);

7.18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 850 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. 541 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 62-1182);

7.19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. 873 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. 541 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 64-1222);

7.20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. 882 „Dėl bendrojo akcizo“ (Žin., 1993, Nr. 65-1240);

7.21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 31 d. nutarimą Nr. 998 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. 541 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1994, Nr. 1-13);

7.22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. sausio 18 d. nutarimą Nr. 29 „Dėl bendrojo akcizo“ (Žin., 1994, Nr. 6-96);

7.23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. 40 „Dėl atleidimo nuo bendrojo akcizo“ (Žin., 1994, Nr. 8-133).

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

FINANSŲ MINISTRAS                                                                              EDUARDAS VILKELIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1994 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 286

Prekės, už kurias neskaičiuojamas pridėtosios vertės mokestis

1. Vaistai, vaistinės prekės, medicinos technika:

1.1. vaistai;

1.2. medicinos technika;

1.3. donorų kraujas, jo preparatai ir komponentai, motinos pienas bei transplantantai;

1.4. vaistinės prekės, kurių sąrašą nustato Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Finansų ministerija.

2. Karstai, vainikai, gėlių krepšeliai, laikinieji paminklai.

3. Laikraščiai, žurnalai, knygos.

4. Tradiciniai dailiųjų amatų dirbiniai, kuriems tarpžinybinė tradicinių dailiųjų amatų ekspertų komisija nustatytąja tvarka suteikė šių dirbinių statusą.

5. Prekės užsienio šalių diplomatinėms ir konsulinėms atstovybėms bei tarptautinėms organizacijoms.

6. Cukrus ir jo žaliava, importuojami 1994 metais neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto kiekio.

7. Privatizuojamas valstybinis turtas.

Pastaba. Šių prekių detalų sąrašą pagal Lietuvos Respublikos muitų tarifų nomenklatūrą parengia Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, suderinęs su Finansų ministerija.

________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1994 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 286

Paslaugos, už kurias neskaičiuojamas pridėtosios vertės mokestis

1. Medicinos ir stomatologinės paslaugos:

1.1. gydytojų konsultacijos;

1.2. įvairios procedūros;

1.3. ligonių slaugymas namuose;

1.4. laboratoriniai tyrimai;

1.5. bakteriologiniai tyrimai;

1.6. rentgenologiniai tyrimai;

1.7. fizioterapija;

1.8. funkciniai tyrimai;

1.9. elektrokardiografiniai tyrimai;

1.10. masažas;

1.11. otorinolaringologija;

1.12. oftalmologija;

1.13. akušerija, ginekologija;

1.14. urologija;

1.15. balneologija ir hidroterapija;

1.16. gydomoji kūno kultūra ir mechanoterapija;

1.17. gydymas nuo alkoholizmo ir rūkymo;

1.18. gydymas pagal unikalią metodiką;

1.19. psichoterapinė pagalba;

1.20. dantų gydymas ir protezavimas (stomatologija);

1.21. higieninė veikla (higieninė ekspertizė, fizikinių ir cheminių, fizikinių veiksmų, mikrobiologiniai tyrimai);

1.22. dezinfekcijos, deratizacijos ir dezinsekcijos darbai;

1.23. sanatorinis gydymas;

1.24. sanitarinio minimumo kursai ir vairuotojų mokymas suteikti pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiems keliuose;

1.25. medicinos darbuotojų kvalifikacijos kėlimas įvairiuose kursuose;

1.26. medicinos technikos taisymas.

2. Vaikų lopšelių ir darželių, senelių ir invalidų pensionų teikiamos socialinės paslaugos.

3. Švietimo, mokslo ir studijų, taip pat nekomercinių kultūros įstaigų, įregistruotų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, teikiamos mokymo, mokslo, studijų ir kultūrinės paslaugos:

3.1. vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų mokymas, švietimas, taip pat kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas visose nustatytąja tvarka įregistruotose švietimo įstaigose bei Kultūros ir švietimo ministerijos leidimus ugdymo veiklai turinčiose įstaigose nepriklausomai nuo jų reguliavimo sferos ir veiklos formų;

3.2. švietimo įstaigose teikiamos paslaugos, skirtos vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų ugdymui, mokymui, švietimui, taip pat kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui organizuoti;

3.3. tradicinės kultūros ir meno renginių (spektaklių, parodų, koncertų, kūrybos vakarų ir švenčių) lankymas;

3.4. zoologijos sodų, muziejų, parodų ekspozicijų lankymas;

3.5. kultūrinio švietimo ir meninio ugdymo paslaugos (studijos, būreliai ir kt.);

3.6. kilnojamųjų kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo paslaugos;

3.7. valstybės finansuojamų kino filmų kūrimo, subtitravimo ir dubliavimo paslaugos;

3.8. lietuviškų kino filmų nuoma ir rodymas;

3.9. vaikiškų kino filmų nuoma ir rodymas;

3.10. jaunimui skirtų renginių (šokių, poilsio vakarų, diskotekų) lankymas;

3.11. valstybinių mokslo ir studijų institucijų atliekami mokslo darbai ir Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiami mokslo darbai.

4. Maršrutinio keleivinio transporto paslaugos (t. y. keleivių vežimas bendrojo naudojimo keleiviniu transportu Susisiekimo ministerijos ir savivaldybių nustatytais maršrutais).

5. Pašto paslaugos (išskyrus siuntinių persiuntimo ir telekomunikacijų paslaugas bei kolekcijoms skirtus pašto ženklus ir vokus):

5.1. pašto siuntos:

5.1.1. laiškai;

5.1.2. pašto atvirukai;

5.1.3. spaudiniai;

5.1.4. smulkūs paketai;

5.1.5. piniginės perlaidos (įskaitant pensijas);

5.2. kitos pašto paslaugos:

5.2.1. paslaugos, apmokamos išperkamuoju mokesčiu;

5.2.2. pranešimas apie pašto siuntų įteikimą;

5.2.3. mokesčių už butą, elektrą, telefoną ir kt. komunalines paslaugas priėmimas pagal bendrąją atsiskaitymų knygelę;

5.2.4. įvertintų laiškų pristatymas į namus;

5.2.5. pašto siuntų persiuntimas kitu adresu arba grąžinimas;

5.2.6. pašto siuntų saugojimas;

5.2.7. siuntinių, smulkių paketų ir spaudinių įpakavimas;

5.2.8. naudojimasis abonementinėmis dėžutėmis;

5.2.9. ilgalaikių įgaliojimų pašto siuntoms gauti išdavimas;

5.2.10. pašto siuntų pristatymas arba priėmimas vietoje;

5.2.11. paslaugų teikimas namuose;

5.2.12. mokesčių priėmimas namuose;

5.3. periodinių leidinių prenumeratos priėmimas, apdorojimas, ekspedijavimas, pervežimas, pristatymas, peradresavimas ir anuliavimas;

5.4. tarptautinio greitojo pašto siuntos – laiškai;

5.5. vyriausybinio ir specialiojo pašto siuntos – laiškai ir kita.

6. Draudimo ir bankinės paslaugos (išskyrus bankų saugyklų paslaugas), vertybinių popierių apyvarta:

6.1. draudimo paslaugos pagal visas draudimo ir perdraudimo rūšis (įmokos ir išmokos – draudimo atlyginimas, draudimo sumos, draudimo pašalpos, draudimo pensijos);

6.2. bankinės paslaugos (išskyrus bankų saugyklų paslaugas):

6.2.1. paskolos;

6.2.2. sąskaitų atidarymas;

6.2.3. banko operacijų atlikimas;

6.2.4. mokėjimo pavedimų tvarkymas;

6.2.5. inkasavimas;

6.2.6. čekių tvarkymas;

6.2.7. akredityvų atidarymas;

6.2.8. banko kortelių tvarkymas;

6.2.9. kitos paslaugos;

6.3. vertybinių popierių apyvarta.

7. Laidojimo paslaugos:

7.1. laidojimo dokumentų įforminimas;

7.2. karsto, laidojimo reikmenų ir palydos vežimas;

7.3. laidotuvių apeigų atlikimas;

7.4. autokatafalkų nuoma;

7.5. karstų drapiravimas;

7.6. duobės iškasimas ir užkasimas;

7.7. laikinųjų paminklų pastatymas;

7.8. laidojimo ritualo reikmenų nuoma;

7.9. krematoriumo paslaugos;

7.10. memorialiniai skelbimai, susiję su mirusiųjų pagerbimu (pranešimai apie mirtį, nekrologai, užuojautos, atminimo epitafijos).

8. Laikraščių, žurnalų ir knygų spausdinimas, leidyba ir platinimas.

9. Paslaugos ir veiksmai, už kuriuos mokestis įskaitomas į biudžetą.

10. Paslaugos, teikiamos užsienio šalių diplomatinėms ir konsulinėms atstovybėms bei tarptautinėms organizacijoms.

11. Darbai ir paslaugos, atliekami (apmokami) už paaukotas lėšas.

12. Gyvenamųjų namų ir butų išnuomojimas ilgiau kaip 2 mėnesiams.

13. Žemės nuoma.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1994 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 286

Pridėtosios vertės mokesčio mokėtojų registravimo tvarka

Privalomasis pridėtosios vertės mokesčio mokėtojų registravimas

1. Iki 1994 m. spalio 1 d. atliekama bendroji pridėtosios vertės mokesčio mokėtojų registracija.

2. Visi juridiniai asmenys, juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, užsienio valstybių ūkio subjektų padaliniai, veikiantys Lietuvos Respublikoje, ir fiziniai asmenys, kurių gautos per metus už parduotas prekes (suteiktas paslaugas) realizacinės pajamos be pridėtosios vertės mokesčio, neįskaitant pajamų, gautų už parduotą ilgiau kaip metus naudotą ilgalaikį turtą, pasiekia ir viršija 50 tūkst. litų, yra pridėtosios vertės mokesčio mokėtojai.

3. Asmenys, numatantys, kad jų realizacinės pajamos be pridėtosios vertės mokesčio 1994 metais viršys 50 tūkst. litų, privalo registruotis miestų (rajonų) valstybinėse mokesčių inspekcijose kaip pridėtosios vertės mokesčio mokėtojai. Šie asmenys ne vėliau kaip iki 1994 m. rugpjūčio 20 d. turi pateikti miestų (rajonų) valstybinėms mokesčių inspekcijoms prašymus įregistruoti pridėtosios vertės mokesčio mokėtojais (pagal Finansų ministerijos nustatytą formą). Asmenys, pateikę šiuos prašymus miestų (rajonų) valstybinėms mokesčių inspekcijoms, turi skaičiuoti ir mokėti į biudžetą pridėtosios vertės mokestį pradedant tuo mėnesiu, kurio realizacinės pajamos pasieks ir viršys 50 tūkst. litų. Jeigu ši suma buvo viršyta iki 1994 m. gegužės 1 d., pridėtosios vertės mokestis pradedamas skaičiuoti nuo 1994 m. gegužės 1 dienos.

4. Miestų (rajonų) valstybinės mokesčių inspekcijos, įsitikinusios, kad prašymuose nurodyti duomenys yra teisingi, per 30 dienų po prašymų pateikimo išduoda pridėtosios vertės mokesčio mokėtojo pažymėjimus (pagal Finansų ministerijos nustatytą formą).

5. Kol vyksta bendroji pridėtosios vertės mokesčio mokėtojų registracija, t. y. iki 1994 m. spalio 1 d., šio mokesčio mokėtojai turi teisę sąskaitose-faktūrose nurodyti pridėtosios vertės mokesčio sumą ir iš apskaičiuotos už parduotas prekes (suteiktas paslaugas) pridėtosios vertės mokesčio sumos atskaityti pridėtosios vertės mokestį už pirktas prekes (gautas paslaugas) nepriklausomai nuo to, ar jie yra įsiregistravę. Po 1994 m. spalio 1 d. šią teisę turi tik įsiregistravę mokėtojai.

Asmenys, laiku neįsiregistravę kaip pridėtosios vertės mokesčio mokėtojai, nuo pridėtosios vertės mokesčio neatleidžiami.

6. Asmenys, kurie realizacines pajamas gauna tik už parduotas neapmokestinamas prekes (paslaugas), neprivalo registruotis miestų (rajonų) valstybinėse mokesčių inspekcijose kaip pridėtosios vertės mokesčio mokėtojai.

Savanoriškas pridėtosios vertės mokesčio mokėtojų registravimas

7. Asmenys, kurių gautos už parduotas prekes (suteiktas paslaugas) realizacinės pajamos be pridėtosios vertės mokesčio, neįskaitant pajamų, gautų už parduotą ilgiau kaip metus naudotą ilgalaikį turtą, sudaro nuo 5 tūkst. iki 50 tūkst. litų per metus, gali tapti pridėtosios vertės mokesčio mokėtojais, jeigu jie to pageidauja. Šie asmenys turi pateikti miestų (rajonų) valstybinėms mokesčių inspekcijoms prašymus įregistruoti pridėtosios vertės mokesčio mokėtojais (pagal Finansų ministerijos nustatytą formą). Miestų (rajonų) valstybinės mokesčių inspekcijos, įsitikinusios, kad prašymuose nurodyti duomenys yra teisingi, per 30 dienų po prašymų pateikimo išduoda pridėtosios vertės mokesčio mokėtojo pažymėjimus, ir asmenys tampa pridėtosios vertės mokesčio mokėtojais nuo kito mėnesio po mokėtojo pažymėjimų išdavimo dienos.

Naujų įmonių įregistravimas

8. Steigiamos įmonės, įstaigos, organizacijos ir fiziniai asmenys, numatantys, kad jų pajamos už realizuotas prekes ir suteiktas paslaugas per metus pasieks ir viršys 50 tūkst. litų, ne vėliau kaip 20 dienų prieš veiklos pradžią turi pateikti miestų (rajonų) valstybinėms mokesčių inspekcijoms prašymus įregistruoti pridėtosios vertės mokesčio mokėtojais. Valstybinės mokesčių inspekcijos, įsitikinusios, kad prašymuose nurodyti duomenys teisingi, turi išduoti jiems pridėtosios vertės mokesčio mokėtojo pažymėjimus per 10 dienų nuo prašymų pateikimo dienos, ir nurodytosios įmonės, įstaigos, organizacijos bei fiziniai asmenys tampa pridėtosios vertės mokesčio mokėtojais nuo pirmosios veiklos dienos.

Neregistruoti asmenys

9. Asmenys, kurių realizacinės pajamos be pridėtosios vertės mokesčio nesiekia 50 tūkst. litų per metus, neįsiregistravę kaip pridėtosios vertės mokesčio mokėtojai, neturi teisės imti šio mokesčio iš prekių pirkėjų (paslaugų gavėjų), o paimtą pridėtosios vertės mokestį privalo sumokėti į biudžetą per 30 dienų nuo prekių pardavimo (paslaugų suteikimo). Šie asmenys taip pat negali atskaityti pridėtosios vertės mokesčio už pirktas prekes (gautas paslaugas) iš apskaičiuoto pridėtosios vertės mokesčio už apmokestinamas parduotas prekes (suteiktas paslaugas).

10. Neįsiregistravę pridėtosios vertės mokesčio mokėtojais asmenys, kurių realizacinės pajamos be pridėtosios vertės mokesčio pasiekia ir viršija 50 tūkst. litų, privalo skaičiuoti šį mokestį 15,25 procento parduotų prekių (suteiktų paslaugų) vertės tarifu, ir neturi teisės sąskaitose-faktūrose nurodyti pridėtosios vertės mokesčio, taip pat iš apskaičiuotos už parduotas prekes (suteiktas paslaugas) pridėtosios vertės mokesčio sumos atskaityti pridėtosios vertės mokesčio už pirktas prekes (gautas paslaugas).

Ši nuostata netaikoma prasidėjus bendrajai pridėtosios vertės mokesčio mokėtojų registracijai iki 1994 m. spalio 1 dienos.

Pridėtosios vertės mokesčio mokėtojų išregistravimas

11. Asmenys, nutraukę ūkinę-komercinę veiklą, arba savanoriškai įsiregistravę ir toliau nebenorintys būti pridėtosios vertės mokesčio mokėtojais, jeigu jų gautos per metus už parduotas prekes (suteiktas paslaugas) realizacinės pajamos be pridėtosios vertės mokesčio nesiekia 50 tūkst. litų, gali išsiregistruoti užpildę prašymus miestų (rajonų) valstybinėms mokesčių inspekcijoms (pagal Finansų ministerijos nustatytą formą).

12. Jeigu per kalendorinius metus atskaitytoji pirktų prekių (gautų paslaugų) pridėtosios vertės mokesčio suma yra didesnė negu pridėtosios vertės mokesčio už parduotas prekes (suteiktas paslaugas) sumą, miesto (rajono) valstybinė mokesčių inspekcija patikrinusi gali išregistruoti pridėtosios vertės mokesčio mokėtoją, kai skirtumas susidarė ne dėl:

prekių ir paslaugų eksporto;

ilgalaikio gamybinės paskirties turto įsigijimo ir kūrimo;

sezoninių prekių, žaliavų bei medžiagų apmokestinamoms prekėms gaminti atsargų sudarymo.

13. Išregistravus pridėtosios vertės mokesčio mokėtoją, iš jo išieškoma atskaitytoji pridėtosios vertės mokesčio už prekes (paslaugas), nepanaudotas apmokestinamoms prekėms gaminti (paslaugoms teikti), suma.

Pridėtosios vertės mokesčio mokėtojų kodas

14. Juridinių asmenų, juridinio asmens teisių neturinčių įmonių, užsienio valstybių ūkio subjektų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, pridėtosios vertės mokesčio mokėtojų kodas sudarytas iš 9 dešimtainių taip išdėstytų skaitmenų:

X X X X X X X X X

1 2 3 4 5 6 7 8 9, kur

1–7 – įmonės kodas įmonių rejestre;

8 – pridėtosios vertės mokesčio indeksas („1“);

9 – pridėtosios vertės mokesčio kodo kontrolinis skaitmuo.

Fizinių asmenų – pridėtosios vertės mokesčio mokėtojų kodas sudarytas iš 13 dešimtainių taip išdėstytų skaitmenų:

X X X X X X X X X X X X X

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13, kur

1–11 – asmens kodas Lietuvos Respublikos gyventojų registre;

12 – pridėtosios vertės mokesčio indeksas („1“);

13 – pridėtosios vertės mokesčio kodo kontrolinis skaitmuo.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1994 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 286

Laikinoji prekybos įmonių pridėtosios vertės mokesčio skaičiavimo tvarka

1. Prekybos įmonės skaičiuoja pridėtosios vertės mokestį už prekes (išskyrus nurodytąsias Lietuvos Respublikos pridėtosios vertės įstatymo 4 ir 38 straipsniuose) 18 procentų šių prekių pardavimo kainos tarifu be pridėtosios vertės mokesčio arba 15,25 procento jų pardavimo kainos tarifu su pridėtosios vertės mokesčiu.

2. Visuomeninio maitinimo įmonės laikinai, iki 1995 m. sausio 1 d., už pirktas ir savos gamybos prekes (išskyrus parduotas prekybos įmonėms) skaičiuoja pridėtosios vertės mokestį 15,25 procento antkainio tarifu.

3. Pardavimui skirtos prekės (įskaitant ir pirktas iki 1994 m. gegužės 1 d.) nuo 1994 m. gegužės 1 d. turi būti apskaitytos 204 sąskaitoje „Pirktos prekės, skirtos perparduoti“ kainomis be pridėtosios vertės mokesčio ir be bendrojo akcizo. Jeigu nurodytojoje sąskaitoje iki 1994 m. gegužės 1 d. prekės buvo apskaitytos kainomis su bendruoju akcizu, jų kainas reikia patikslinti (bendrojo akcizo sumą perkelti į 251 sąskaitą „Gautinas pridėtosios vertės mokestis“).

4. Specialios komiso parduotuvės, prekiaujančios supirktais naudotais daiktais, pardavusios supirktus naudotus daiktus, apskaičiuoja ir moka į biudžetą pridėtosios vertės mokestį, kuris sudaro 15,25 procento pardavimo ir pirkimo kainų skirtumo.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1994 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 286

Pridėtosios vertės mokesčio grąžinimo užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms atstovybėms bei tarptautinėms organizacijoms už įsigytas prekes (gautas paslaugas), taip pat šių atstovybių ir organizacijų pareigūnams bei jų šeimų nariams už Lietuvos Respublikoje asmeniniam naudojimui įsigytas prekes (gautas paslaugas) tvarka

1. Pridėtosios vertės mokestis grąžinamas užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms atstovybėms bei tarptautinėms organizacijoms už įsigytas prekes (gautas paslaugas), taip pat šių atstovybių ir organizacijų pareigūnams bei jų šeimų nariams už Lietuvos Respublikoje asmeniniam naudojimui įsigytas prekes (gautas paslaugas), išskyrus maisto prekes, alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius.

Užsienio diplomatinių ir konsulinių atstovybių bei tarptautinių organizacijų pareigūnams bei jų šeimų nariams pridėtosios vertės mokestis grąžinamas, jeigu užsienio valstybės tokius mokesčius grąžina Lietuvos Respublikos diplomatinių ir konsulinių atstovybių pareigūnams bei jų šeimų nariams.

2. Šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys už įsigytas prekes (gautas paslaugas) moka visą kainą su pridėtosios vertės mokesčiu.

3. Įmonė, įstaiga ar organizacija šios tvarkos 1 punkte nurodytųjų asmenų prašymu išrašo už parduotas prekes (suteiktas paslaugas) sąskaitą-faktūrą: užpildo ją pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 straipsnyje nustatytus privalomuosius rekvizitus ir nurodo pridėtosios vertės mokesčio sumą.

4. Ketvirčiui pasibaigus, užsienio valstybių diplomatinės ir konsulinės atstovybės bei tarptautinės organizacijos pildo pirktų tą ketvirtį prekių (gautų paslaugų) nustatytos formos sąrašus ir kartu su šios tvarkos 3 punkte nurodytomis sąskaitomis-faktūromis pateikia juos Užsienio reikalų ministerijos Valstybinio ir diplomatinio protokolo tarnybai.

5. Patikrintus ir Užsienio reikalų ministerijos Valstybinio diplomatinio protokolo tarnybos direktoriaus parašu bei ministerijos antspaudu patvirtintus pirktų prekių sąrašus kartu su sąskaitomis-faktūromis ši tarnyba persiunčia Vilniaus miesto valstybinei mokesčių inspekcijai.

6. Gavusi šios tvarkos 5 punkte nurodytus dokumentus, Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija privalo per 20 dienų juos patikrinti ir pervesti lėšas už kompensuotą pridėtosios vertės mokestį į užsienio valstybių diplomatinių ir konsulinių atstovybių bei tarptautinių organizacijų nurodytas sąskaitas Lietuvos bankuose. Apie tai daromas įrašas pareiškėjų dokumentuose, ir šių dokumentų kopijų 1 egzempliorius siunčiamas Užsienio reikalų ministerijos Valstybinio ir diplomatinio protokolo tarnybai, kuri informuoja pareiškėjus.

7. Pridėtosios vertės mokestį pradedama grąžinti už prekes (paslaugas), įsigytas (gautas) po 1994 m. liepos 1 dienos.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1994 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 286

Iki 1995 m. sausio 1 d. neapmokestinamos pridėtosios vertės mokesčiu maisto prekės, kurias Lietuvos Respublikos gamintojai parduoda gyventojams ir prekybos įmonėms

1. Duona ir jos gaminiai (ruginė, kvietinė duona, vienetiniai pyrago, dietiniai duonos ir pyrago, riestainių ir džiuvėsių gaminiai).

2. Miltai, kruopos, makaronai.

3. Mėsa (įskaitant paukštieną), mėsos miltai, maistiniai lydyti taukai, mėsos pusfabrikačiai, dešros, dešrelės, sardelės, koldūnai, subproduktai, rūkyti mėsos gaminiai, mėsos konservai.

4. Pienas ir jo produktai.

5. Žuvys ir jų produktai.

6. Vaikų mitybai skirtos daržovių, vaisių ir uogų sultys, tyrelės (konservai).

7. Cukrus, medus ir kiti bičių produktai.

8. Vaisiai, uogos, daržovės, bulvės.

9. Kultūriniai grybai (pievagrybiai ir kreivabudės).

10. Kiaušiniai.

______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 414, 1994-05-31, Žin., 1994, Nr. 42-765 (1994-06-03), i. k. 0941100NUTA00000414

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 286 dalinio pakeitimo