Įsakymas netenka galios 2014-06-04:

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Įsakymas

Nr. B1-486, 2014-06-02, paskelbta TAR 2014-06-03, i. k. 2014-06077

Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų globėjams ir globos namams patvirtinimo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. B1-1015 „Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų globos namams patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais pripažinimo netekusiu galios

 

Suvestinė redakcija nuo 2011-07-01 iki 2014-06-03

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 179-6654, i. k. 104110MISAK0B1-1015

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL VETERINARIJOS REIKALAVIMŲ GYVŪNŲ GLOBOS NAMAMS PATVIRTINIMO

 

2004 m. lapkričio 24 d. Nr. B1-1015

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2728), Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15; 2010, Nr. 148-7563) ir atsižvelgdamas į Europos konvenciją dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos (Žin., 2004, Nr. 80-2839):

Preambulės pakeitimai:

Nr. B1-286, 2011-06-29, Žin., 2011, Nr. 80-3935 (2011-07-02), i. k. 111110MISAK00B1-286

 

1.Tvirtinu pridedamus Veterinarijos reikalavimus gyvūnų globos namams.

2. Pavedu:

2.1. įsakymo vykdymą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinėms valstybinėms maisto ir veterinarijos tarnyboms;,

2.2. įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės ir Vidaus audito skyriams.

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-286, 2011-06-29, Žin., 2011, Nr. 80-3935 (2011-07-02), i. k. 111110MISAK00B1-286

 

3. Neteko galios nuo 2011-07-01

Punkto naikinimas:

Nr. B1-286, 2011-06-29, Žin. 2011, Nr. 80-3935 (2011-07-02), i. k. 111110MISAK00B1-286

 

 

 

 

DIREKTORIUS                                                                                  KAZIMIERAS LUKAUSKAS

PATVIRTINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos

direktoriaus 2004 m. lapkričio 24 d.

įsakymu Nr. B1-1015

 

VETERINARIJOS REIKALAVIMAI GYVŪNŲ GLOBOS NAMAMS

 

 Neteko galios nuo 2011-07-01

Pastraipos naikinimas:

Nr. B1-286, 2011-06-29, Žin. 2011, Nr. 80-3935 (2011-07-02), i. k. 111110MISAK00B1-286

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Veterinarijos reikalavimų gyvūnų globos namams (toliau – Reikalavimai) tikslas – nustatyti minimalius veterinarijos reikalavimus gyvūnų globos namams, užtikrinti gyvūnų gerovės reikalavimų įgyvendinimą.

2. Reikalavimai taikomi gyvūnų globos namams, kuriuose laikomi benamiai, sužeisti, priverstinai paimti iš gyvūno laikytojo gyvūnai, ir šunų, kačių veislynams, viešbučiams.

3. Vartojamos sąvokos:

Agresyvus šuo – kovoms išvestos, pavojingos veislės grynaveislis šuo arba mišrūnas, nuolat keliantis pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai, turtui ir įrašytas į Agresyvių šunų veislių sąrašą.

Anestezija – dalinis arba visiškas jutimo netekimas.

Aptvaras – aptverta teritorija gyvūnams laikyti.

Atsakingasis asmuo – savininkas ar jo įgaliotas asmuo, teisiškai atsakingas už gyvūnų globos namus.

Benamis gyvūnas – naminis gyvūnas, likęs be namų arba esantis už laikytojo namų valdos ribų ir laikytojo neprižiūrimas, arba nelaimės ištiktas laukinis gyvūnas, kuriam laikinai būtina žmogaus globa.

Eutanazija – neskausmingas gyvūno numarinimas.

Gyvūnas – žmogaus poreikius tenkinantis naminis arba laukinis gyvūnas.

Gyvūno kastravimas – gyvūno lytinių liaukų (sėklidžių arba kiaušidžių) pašalinimas arba jų hormoninės veiklos nuslopinimas.

Gyvūno laikytojas – ne jaunesnis kaip 16 metų amžiaus fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra gyvūno savininkas arba jį laiko už atlyginimą arba nemokamai.

Gyvūno tapatybės nustatymas – gyvūno tapatybės nustatymas pagal tatuiruotės, ausų įsagų, įdago arba standartinės elektroninės tapatybės nustatymo priemonės numerį arba kitu būdu.

Gyvūno sterilizavimas – gyvūno vaisingumo panaikinimas, paliekant lytinių liaukų hormoninę veiklą.

Gyvūnų gaudymas – gyvūno laisvės suvaržymas naudojant specialias streso arba pavojaus gyvūnų sveikatos nesukeliančias gaudymo priemones arba jų nenaudojant.

Gyvūnų globa – žmogaus veikla, kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną – prieglobsčio suteikimas, rūpinimasis sveikata ir gerove.

Gyvūnų globos namai – valstybinės veterinarijos priežiūros objektas, kuriame laikomi benamiai gyvūnai.

Gyvūnų laikymo vieta – gyvūnams laikyti pritaikyta vieta (narvas, aptvaras, namelis ir kitos vietos).

Gyvūnų prižiūrėtojas – gyvūnus prižiūrintis asmuo, turintis reikiamų praktinių ir teorinių žinių.

Privatus veterinarijos gydytojas (toliau – veterinarijos gydytojas) – pagal veterinarijos veiklą reglamentuojančius teisės aktus privačia veterinarijos praktika užsiimantis veterinarijos gydytojas.

Karantino patalpos – atskiros ir atskirai eksploatuojamos gyvūnų globos namų patalpos, kuriose be tiesioginio ir netiesioginio kontakto su kitais gyvūnais laikomi, stebimi, tiriami, gydomi tokios pat sveikatos būklės gyvūnai, sudarantys vieną epizootinį vienetą.

Kenksmingas elgesys su gyvūnais – gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno laikytojo leidimas atlikti tiesiogiai žalingus gyvūnui veiksmus.

Naminis gyvūnas – nuo senovės prijaukintas gyvūnas.

Narvas – metalinės ar kitokios medžiagos gatava arba surenkamoji konstrukcija, skirta gyvūnui ar gyvūnams laikyti.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.

Teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – teritorinė VMVT) – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinis padalinys.

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-286, 2011-06-29, Žin., 2011, Nr. 80-3935 (2011-07-02), i. k. 111110MISAK00B1-286

 

4. Gyvūnų globos namai tvirtinami ir jiems veterinarinio patvirtinimo numeris suteikiamas, veterinarinis patvirtinimas sustabdomas, panaikinamas veterinarinio patvirtinimo sustabdymas ar panaikinamas veterinarinis patvirtinimas teritorinės VMVT viršininko įsakymu vadovaujantis Valstybinės veterinarinės kontrolės objektų, išskyrus maisto tvarkymą, veterinarinio patvirtinimo reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1-146 (Žin., 2005, Nr. 31-1025; 2010, Nr. 27-1300).

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-286, 2011-06-29, Žin., 2011, Nr. 80-3935 (2011-07-02), i. k. 111110MISAK00B1-286

 

5. Neteko galios nuo 2011-07-01

Punkto naikinimas:

Nr. B1-286, 2011-06-29, Žin. 2011, Nr. 80-3935 (2011-07-02), i. k. 111110MISAK00B1-286

 

6. Neteko galios nuo 2011-07-01

Punkto naikinimas:

Nr. B1-286, 2011-06-29, Žin. 2011, Nr. 80-3935 (2011-07-02), i. k. 111110MISAK00B1-286

 

7. Neteko galios nuo 2011-07-01

Punkto naikinimas:

Nr. B1-286, 2011-06-29, Žin. 2011, Nr. 80-3935 (2011-07-02), i. k. 111110MISAK00B1-286

 

II. REIKALAVIMAI GYVŪNŲ GLOBOS NAMŲ PATVIRTINIMUI

 

8. Gyvūnų globos namai, norintys gauti veterinarinio patvirtinimo numerį, teritorinei VMVT turi pateikti:

8.1. prašymą, nurodytą Valstybinės veterinarinės kontrolės objektų, išskyrus maisto tvarkymą, veterinarinio patvirtinimo reikalavimų 3 priede;

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-286, 2011-06-29, Žin., 2011, Nr. 80-3935 (2011-07-02), i. k. 111110MISAK00B1-286

 

8.2. įmonės registracijos pažymėjimo (verslo liudijimo) ir nuosavybės arba pastato, patalpų nuomos sutarties nuorašus, patvirtintus antspaudu (jei antspaudą privalo turėti) ir atsakingojo asmens parašu;

8.3. gyvūnų globos namų veiklos nuostatus, kuriuose nurodoma:

8.3.1. gyvūnų priėmimo ir laikymo tvarka, kaip nurodyta IV–VIII skyriuose,

8.3.2. gyvūnų sveikatos priežiūros tvarka, kaip nurodyta IX skyriuje,

8.3.3. gyvūnų apskaita, kaip nurodyta XII skyriuje.

9. Gyvūnų globos namų nuostatai turi būti suderinti su teritorine VMVT ir negali prieštarauti Reikalavimams ir kitiems Lietuvos Respublikos teisės aktams.

 

III. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

10. Gyvūnų globos namus kontroliuoja teritorinės VMVT.

11. Gyvūnų globos namai turi būti suprojektuoti taip, kad gyvūnams būtų sudarytos optimaliausios laikymo sąlygos.

12. Pastatų, aptvarų, narvų, namelių, įrengimų statybai naudojamos medžiagos turi būti atsparios dezinfekuojančioms medžiagoms, nekenksmingos gyvūnams ir žmonėms, lengvai plaunamos.

13. Gyvūnų globos namų teritorija turi būti aptverta taip, kad gyvūnai negalėtų pabėgti ir į teritoriją negalėtų patekti kiti gyvūnai, pašaliniai asmenys.

14. Aptvarai arba pastatai, kuriuose laikomi gyvūnai, turi būti rakinami. Gyvūnų globos namuose turi būti:

14.1. gyvūnų pasivaikščiojimo vieta (zona);

14.2. aptvarai;

14.3. atskiros karantino patalpos gyvūnams:

14.3.1. kliniškai sveikiems gyvūnams,

14.3.2. agresyviems šunims ir kitiems agresyviems gyvūnams,

14.3.3. įtariamiems, kad serga pasiutlige, gyvūnams; šios patalpos turi būti atskirai eksploatuojamos;

14.4. transporto priemonių stovėjimo aikštelė;

14.5. speciali vieta transporto priemonių plovimui, dezinfekcijai, išmatų surinkimui, kuri turi būti įrengta taip, kad nešvarumai nepatektų už teritorijos ribų; ši vieta nereikalinga, jei transporto priemonės plaunamos ir dezinfekuojamos kitoje VMVT patvirtintoje vietoje;

14.6. atskiros patalpos:

14.6.1. gyvūnų priėmimui/atidavimui,

14.6.2. gyvūnų laikymui,

14.6.3. sergančių ar sužeistų gyvūnų laikymui;

14.6.4. pašarų sandėliavimui,

14.6.5. įrengimų bei įrankių laikymui,

14.6.6. eutanazijai,

14.6.7. šalutinių gyvūninių produktų laikymui,

14.6.8. administracijai,

14.6.9. gyvūnų prižiūrėtojams (persirengti, pailsėti);

14.7. sanitarinės higieninės patalpos.

15. Gyvūnų globos namuose galima kastruoti ir sterilizuoti benamius gyvūnus, jei įgyvendinami XI skyriaus nurodymai.

16. Gyvūnų priėmimo/atidavimo patalpa turi būti tokia, kad būtų patogu atnešti, paimti arba atiduoti gyvūną gyvūno laikytojui.

17. Gyvūnai laikymo patalpose turi būti apgyvendinti ir suskirstyti taip, kad patirtų kuo mažiau streso ir neužsikrėstų vieni nuo kitų.

18. Gyvūnų laikymo vieta turi atitikti tos rūšies gyvūnų reikalavimus.

19. Patalpos pašarų ir pakratų laikymui turi būti vėsios, sausos ir apsaugotos nuo kenkėjų ir vabzdžių.

20. Gyvūnų prižiūrėtojai ne rečiau kaip du kartus per dieną turi patikrinti visus gyvūnus.

21. Gyvūnus turi prižiūrėti pakankamas prižiūrėtojų skaičius.

22. Karantino patalpos turi būti pažymėtos skiriamaisiais ir perspėjančiaisiais ženklais.

23. Draudžiamas kenksmingas elgesys su gyvūnais.

24. Sergantys ar sužeisti gyvūnai laikomi tam skirtoje patalpoje ir nedelsiant gydomi.

25. Elektros laidai ir prietaisai turi būti izoliuoti, kad nepakenktų gyvūnams.

26. Matomoje vietoje turi būti instrukcijos, kaip elgtis gaisro ar kitu ekstremaliu atveju.

27. Pastatuose, kur laikomi gyvūnai, turi būti įrengta priešgaisrinės saugos signalizacijos sistema.

 

IV. GYVŪNŲ GAUDYMO, TRANSPORTAVIMO, LAIKYMO REIKALAVIMAI

 

28. Gyvūnų gaudymas:

28.1. benamius gyvūnus galima gaudyti nenaudojant specialų gaudymo priemonių ar jas naudojant taip, kad gyvūnai nebūtų sužaloti, nepatirtų kančių ir papildomo streso;

28.2. gyvūnus būtina gaudyti tik humaniškais metodais; tuo užsiimti gali tik patyrę specialistai, kurie žino gaudomų gyvūnų elgesį ir gyvenamąsias vietas; jeigu gaudant ketinami naudoti sedatyvinį poveikį turintys veterinariniai vaistai (toliau – sedatyviniai preparatai), tai reikia suderinti su veterinarijos gydytoju ir apie tai nurodyti gyvūnų registracijos žurnale; sugavus gyvūną, ypač jei jis buvo sunkiai sužeistas, veterinarijos gydytojas privalo nedelsdamas jį apžiūrėti ir suteikti pagalbą;

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-286, 2011-06-29, Žin., 2011, Nr. 80-3935 (2011-07-02), i. k. 111110MISAK00B1-286

 

28.3. VMVT patvirtintus sedatyvinius preparatus galima naudoti tik išimties atvejais, kai gyvūnas kelia grėsmę žmonėms ar kitiems gyvūnams; panaudojus sedatyvinius preparatus, gyvūnas turi būti stebimas; negalima palikti tokio gyvūno be priežiūros;

28.4. negalima naudoti šaunamųjų įrenginių su sedatyviniais preparatais gaudant gyvūnus miesto teritorijoje, išskyrus atvejus, kai gyvūnai kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai.

29. Gyvūnų transportavimas:

29.1. transporto priemonė turi turėti atitinkamą gyvūnų kelionėms skirtos kelių transporto priemonės pažymėjimą, išduotą vadovaujantis Gyvūnų vežėjų leidimų išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. B1-136 (Žin., 2007, Nr. 16-610);

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-286, 2011-06-29, Žin., 2011, Nr. 80-3935 (2011-07-02), i. k. 111110MISAK00B1-286

 

29.2. transporto priemonė turi būti pažymėta specialiu ženklu ar užrašu „BENAMIAI GYVŪNAI“, turi būti nurodytas gyvūnų globos namų pavadinimas, telefonas;

29.3. transporto priemonės ar konteinerių konstrukcija ir matmenys turi būti tokie, kad būtų galima atskirti gyvūnus pagal rūšį, lytį, sveikatą, amžių (išskyrus atvejus, kai žindyvės vežamos su jaunikliais), nesukeliant skausmo ar streso, būtų galima gyvūnus lengvai patalpinti į transporto priemonę ar konteinerį ir išimti iš jų;

29.4. transporto priemonėje turi būti įrengti konteineriai ar pertvaros;

29.5. transportuojamiems gyvūnams negalima duoti sedatyvinių preparatų; išimties atvejais, jei gyvūnai susijaudinę, nurodžius veterinarijos gydytojui, galima jiems duoti raminamųjų veterinarinių vaistų;

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-286, 2011-06-29, Žin., 2011, Nr. 80-3935 (2011-07-02), i. k. 111110MISAK00B1-286

 

29.7. transporto priemonėje gyvūnams pagal jų dydį ir planuojamą kelionės pobūdį turi būti skiriama pakankamo pločio ir aukščio erdvė;

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-286, 2011-06-29, Žin., 2011, Nr. 80-3935 (2011-07-02), i. k. 111110MISAK00B1-286

 

29.8. transporto priemonės ir konteineriai po iškrovimo turi būti išvalomi, išplaunami, išdezinfekuojami, kaip nurodyta 14.5 punkte;

29.9. transporto priemonėje turi būti įrengta reguliuojama ventiliacijos įranga, kuri tiekia šviežią orą ir užtikrina transporto priemonių variklio išmetamųjų dujų nepatekimą į vidų;

29.10. transporto priemonių ir konteinerių grindys turi būti tvirtos, nelaidžios vandeniui, pagamintos iš neslidžios medžiagos ir, jei prireikus, pabarstytos pakratais;

29.11. gyvūnų vežėjas turi turėti vežėjo leidimą, išduotą vadovaujantis Gyvūnų vežėjų leidimų išdavimo tvarkos aprašu;

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-286, 2011-06-29, Žin., 2011, Nr. 80-3935 (2011-07-02), i. k. 111110MISAK00B1-286

 

30. Gyvūnų laikymas:

30.1. gyvūnai gyvūnų globos namuose turi būti suskirstyti:

30.1.1. šuniukai ir kačiukai atskirti nuo suaugusių (jeigu jaunikliai nežinda),

30.1.2. patinai atskirti nuo patelių rujos metu,

30.1.3. maitinančios patelės ir jų jaunikliai atskirti nuo visų kitų gyvūnų,

30.1.4. agresyvūs šunys ir kiti agresyvūs gyvūnai atskirti nuo visų kitų gyvūnų,

30.1.5. gyvūnai, kurie negali būti laikomi kartu (pvz., šunys ir katės), turi būti laikomi taip, kad vieni kitų nematytų (pageidautina – ir negirdėtų);

30.2. gyvūnų laikymo vietos turi būti sužymėtos; kiekvienoje gyvūnų laikymo vietoje turi būti pritvirtinta individuali gyvūno registracijos kortelė, kurioje turi būti nurodyta:

30.2.1. atvykimo data, registracijos numeris, gyvūno tapatybės nustatymo numeris, gyvūno rūšis, veislė, lytis, spalva;

30.3. gyvūnai negali būti visą parą laikomi tamsoje; atsižvelgiant į jų prigimtinius bei fiziologinius poreikius, turi būti naudojamas natūralus arba dirbtinis apšvietimas;

30.4. dirbtinio apšvietimo trukmė turi atitikti natūralaus apšvietimo laiką, be to, turi būti tinkamas šviestuvas (stacionarus arba nešiojamas), kuriuo pasišviečiant gyvūnus būtų galima apžiūrėti bet kuriuo paros metu;

30.5. gyvūnų laikymo patalpose turi būti ne žemesnė kaip +7Co temperatūra, jeigu nenurodyta kitaip;

30.6. suaugę sveiki gyvūnai, kurie turi gerą kailį, gali būti laikomi lauko aptvare, kai lauko temperatūra yra žemesnė nei 0oC; atsižvelgiant į klimatines sąlygas, aptvaruose turi būti įrengti nameliai, apsaugantys gyvūnus nuo nepalankių oro sąlygų;

30.7. uždaros patalpos turi būti ventiliuojamos; ventiliacijos sistema turi būti įrengta taip, kad būtų išvengta skersvėjų;

30.8. gyvūnų laikymo patalpose draudžiama rūkyti;

30.9. narvų grindys turi turėti nuolydį, kad skysčiai nutekėtų;

30.10. grindys gali būti betoninės arba padarytos iš kitos medžiagos, kurią būtų galima lengvai plauti ir dezinfekuoti (atsparios rūgštims ir šarmams);

30.11. laikymo vietos sienų aukštis nurodytas 38 punkte;

30.12. langai, esantys gyvūnų laikymo patalpose, turi būti apsaugoti specialiais tinkleliais nuo galimo sudužimo;

30.13. turi būti įrengta tinkama drenažo (kanalizacijos) sistema (šulinys) ir vandentiekis;

30.14. drenažo sistema turi garantuoti tinkamą šlapimo ir išmatų surinkimą;

30.15. išmatas gyvūnų laikymo, vedžiojimo vietose būtina surinkti ne rečiau du kartus per dieną;

30.16. narvų vartai ir jų uždarymo mechanizmai turi būti įrengti taip, kad gyvūnai negalėtų atsidaryti vartų sklendžių ir pabėgti.

 

V. ŠUNŲ LAIKYMO REIKALAVIMAI

 

31. Į gyvūnų globos namus patekę šunys turi būti:

31.1. patikrinti kliniškai, užregistruoti, suženklinti individualiu numeriu (su antkakliu) ne vėliau kaip per 24 valandas nuo atvežimo;

31.2. jei serga ar sužeisti – nedelsiant apžiūrėti ir gauti pirmąją pagalbą;

31.3. laikomi ne mažiau kaip 14 dienų karantino patalpose (atliekamas klinikinis tyrimas ir įvertinama elgsena);

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-286, 2011-06-29, Žin., 2011, Nr. 80-3935 (2011-07-02), i. k. 111110MISAK00B1-286

 

31.4. kai laikomi ilgiau nei nurodyta gyvūnų globos namų nuostatuose, pasibaigus karantino laikotarpiui – dehelmentizuoti ir suvakcinuoti nuo pasiutligės, jei nepateikti dokumentai apie jų vakcinavimą.

32. Narvai turi būti sustatomi taip, kad šunys neturėtų tiesioginio kontakto.

33. Po karantinavimo šunys laikomi narvuose grupėmis ar individualiuose narvuose.

34. Grupėmis gali būti laikomi tik karantinuoti šunys.

35. Grupėmis galima laikyti ne daugiau kaip 6 šunis. Visi šunys turi būti sveiki ir fiziškai stiprūs.

36. Parenkant šunis laikymui grupėmis, turi būti įsitikinta, kad jie sugyvens.

37. Laikymas grupėmis netaikomas ligotiems, sužeistiems šunims ar kai gyvūnų globos namuose vyksta greita gyvūnų kaita.

38. Atsižvelgiant į didelį įvairių veislių šunų ūgio skirtumą ir ribotą priklausomybę nuo ūgio ir svorio, laikymo vietos sienų minimalus aukštis turi būti:

38.1. 1,5 m, kai šuo sveria mažiau nei 25 kg;

38.2. 2 m, kai šuo sveria daugiau nei 25 kg.

39. Minimalus grindų plotas laikymo vietoje turi būti 1 m² gulėti ir mažiausiai 2 m² atviros erdvės pabėgioti.

40. Vienai šuningai kalei turi būti skirtas minimalus 4 m2 grindų plotas.

41. Žindomiems šuniukams, kai vados svoris yra ne didesnis nei 5 kg, turi būti skirtas minimalus 4 m2 grindų plotas ir atitinkamas grindų plotas kalei.

42. Šunys, laikomi narvuose, turi turėti pasivaikščiojimo vietas arba aptvarus, kurių plotas 1,5 m x 3 m vienam šuniui.

43. Šunys, laikomi narvuose ir neturintys tinkamos pasivaikščiojimo vietos, turi būti išvedami pasivaikščioti su pavadėliu mažiausiai 2 kartus per dieną ne mažiau kaip 20 minučių.

44. Jeigu grindys šunų poilsio ir miegojimo vietoje nėra šildomos, naudojamas paklotas. Paklotui galima naudoti kartonines dėžes, antklodes, rankšluosčius ir kitus daiktus, medinius gultus, kurie neturi tiesioginio kontakto su grindimis, lengvai apdorojami dezinfekuojančiomis priemonėmis.

 

VI. KAČIŲ LAIKYMO REIKALAVIMAI

 

45. Patekusios į gyvūnų globos namus katės turi būti:

45.1. laikomos ne mažiau kaip 14 dienų karantino patalpose individualiuose narvuose, kurie turi būti taip sustatomi, kad katės neturėtų tiesioginio kontakto;

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-286, 2011-06-29, Žin., 2011, Nr. 80-3935 (2011-07-02), i. k. 111110MISAK00B1-286

 

45.2. apžiūrėtos veterinarijos gydytojo, užregistruotos, sužymėtos individualiu numeriu (su antkakliu) per 24 val. nuo patekimo;

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-286, 2011-06-29, Žin., 2011, Nr. 80-3935 (2011-07-02), i. k. 111110MISAK00B1-286

 

45.3. nedelsiant apžiūrėtos, jei serga ar sužeistos, ir gauti pirmąją pagalbą;

45.4. suvakcinuotos pasibaigus karantino laikotarpiui, jeigu nepateikti dokumentai apie jų vakcinavimą.

46. Po karantinavimo katės laikomos narvuose grupėmis ar individualiuose narvuose.

47. Individualūs narvai turi būti padaryti iš nerūdijančio plieno ar kitos tinkamos medžiagos.

48. Kiekviename individualiame narve turi būti:

48.1. laikoma viena katė, išskyrus maitinančias kates;

48.2. dėžė išmatoms;

48.3. vanduo ir sausas maistas (ar kitas maistas).

49. Nekastruoti katinai turi būti atskirti nuo patelių.

50. Jauni kačiukai turi būti laikomi atskirti nuo suaugusių (išskyrus savo motiną).

51. Lentynėlės arba dėžutės, skirtos kačių poilsiui, turėtų būti laikomos nuošaliau nuo vietų, skirtų kitiems poreikiams tenkinti; miegojimui/poilsiui skirta vieta turi būti sausa ir švari.

52. Laikant kates individualiuose narvuose, reikia jas išleisti pasimankštinti į aptvarą mažiausiai vieną kartą per dieną.

53. Narvai vieni prieš kitus turi būti sustatyti tokiu atstumu, kad būtų patogu prieiti apžiūrėti, išvalyti laikymo vietą, išimti katę. Narvų priekis turi būti vielinio tinklo.

54. Kiekvienai katei turi tekti ne mažiau kai 0,85 m² grindų ploto ir 1,2 m laikymo vietos aukščio.

55. Katingai katei skiriamas 2 m2 plotas.

56. Žindomiems kačiukams, kai vados svoris yra ne didesnis nei 0,5 kg, turi būti skirtas minimalus 2 m2 grindų plotas ir atitinkamas grindų plotas katei.

57. Kai katės laikomos grupėmis, narve turi būti:

57.1. agresyvios katės atskirtos;

57.2. ne daugiau nei 15 kačių arba 20 kačiukų;

57.3. vieta tuštinimuisi, kurios minimalus dydis 0,3 m x 0,45 m (3 katėms arba 5 kačiukams);

57.4. optimalus kiekis dubenėlių, kad vienu metu be konkurencijos galėtų paėsti visos katės;

57.5. pakankamai erdvės, speciali vieta miegoti;

57.6. įranga laipiojimui ir nagų galandymui;

57.7. temperatūra miegojimo vietoje, ne žemesnė kaip +7oC ir ne aukštesnė kaip +35oC.

58. Siekiant išvengti ligų plitimo, rekomenduojama patalpoje laikyti ne daugiau kaip 50 kačių.

59. Laikymo patalpose turi būti gera ventiliacija.

60. Lauko aptvaras turi būti aptvertas vieliniu tinklu, sudarytos sąlygos pasislėpti nuo tiesioginių saulės spindulių, nepalankių oro sąlygų; įrengtos poilsio vietos, laipiojimo įranga.

 

VII. GYVŪNŲ ŠĖRIMO REIKALAVIMAI

 

61. Gyvūnų laikymo vietose nuolat turi būti geriamojo vandens.

62. Gertuvės turi būti kasdien valomos.

63. Girdyklos turi būti pastatomos ar įrengiamos taip, kad gyvūnai negalėtų jų išversti.

64. Gyvūnai turi būti šeriami visaverčiu, švariu, šviežiu maistu du kartus per dieną.

65. Jaunikliai (6–12 savaičių amžiaus) turi būti šeriami tris kartus per dieną.

66. Sausas maistas šuniukams ir kačiukams turi būti sudrėkintas.

67. Negalima šerti gyvūnų kitų rūšių gyvūnams skirtu maistu.

68. Negalima naudoti pasenusio maisto.

69. Kačių ir šunų šėrimui naudojami indai turi būti suženklinti. Karantinuojamiems gyvūnams naudojami maisto dubenėliai turi būti laikomi atskirai nuo kitų gyvūnų dubenėlių.

 

VIII. PATALPŲ, LAIKYMO VIETŲ VALYMO REIKALAVIMAI

 

70. Patalpos ir gyvūnų laikymo vietos turi būti reguliariai valomos šepečiu, plaunamos vandeniu ir dezinfekuojamos efektyviomis dezinfekcinėmis priemonėmis, kad būtų išvengta ligų plitimo; atlikti dezinfekcijos darbai turi būti registruojami žurnale.

71. Prieš patalpinant naują gyvūną, kiekviena laikymo vieta turi būti išvaloma ir išdezinfekuojama dezinfekuojančiomis medžiagomis, patvirtintomis VMVT.

72. Patalpų valymo metu visi gyvūnai turi būti perkelti į kitą vietą, kad nesušlaptų ir neturėtų kontakto su dezinfekuojančiomis medžiagomis. Grąžinti gyvūnus į savo vietas galima tik po to, kai jos išdžiūsta.

73. Kiekvieną dieną turi būti valomos gyvūnų tuštinimosi dėžutės, keičiami pakratai.

74. Gyvūnų laikymo vietos turi būti valomos kiekvieną dieną, ekskrementai surenkami ne rečiau kaip vieną kartą per dieną.

 

IX. GYVŪNŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KONTROLĖ

 

75. Gyvūnų sveikatos priežiūros kontrolė gyvūnų globos namuose turi būti vykdoma pagal V–IX skyriuose nurodytus reikalavimus.

76. Gyvūnų prižiūrėtojai turi pranešti veterinarijos gydytojui, kai pastebi:

76.1. pabrinkimą arba navikus, plaukų slinkimą, kasymąsi, išangės trynimą į grindis, įvairių odos pažeidimų, apatiją, blogą apetitą, elgsenos pakitimų, koordinacijos sutrikimų;

76.2. vėmimą, dažną kosėjimą arba čiaudėjimą, galvos kratymą, šlubavimą;

76.3. ištakas iš akių, ausų arba nosies, nemalonų kvapą iš ausų;

76.4. raudonas arba pažeistas dantenas, klibančius, rudus dantis;

76.5. skystas išmatas arba vidurių užkietėjimą, išmatų spalvos, kvapo pokyčių;

76.6. užsikrėtimą parazitais.

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-286, 2011-06-29, Žin., 2011, Nr. 80-3935 (2011-07-02), i. k. 111110MISAK00B1-286

 

X. GYVŪNŲ EUTANAZAVIMO REIKALAVIMAI

 

77. Gyvūnai gali būti eutanazuojami, kai:

77.1. veterinarijos gydytojas juos kliniškai ištiria ir nustato, kad gyvūnas serga nepagydoma liga, sunkių traumų atvejais;

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-286, 2011-06-29, Žin., 2011, Nr. 80-3935 (2011-07-02), i. k. 111110MISAK00B1-286

 

77.2. pagrįstai prašo gyvūno laikytojas;

77.3. gyvūnas yra agresyvus, kelia pavojų kitiems gyvūnams, žmonėms;

77.4. atsižvelgus į gyvūnų globos namų nuostatus ir atsakingajam asmeniui nusprendus, jei gyvūno neįmanoma adaptuoti ar grąžinti laikytojui.

78. Galutinį sprendimą ir atsakomybę dėl gyvūno eutanazavimo prisiima veterinarijos gydytojas.

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-286, 2011-06-29, Žin., 2011, Nr. 80-3935 (2011-07-02), i. k. 111110MISAK00B1-286

 

79. Gyvūnus eutanazuoti turi privatus veterinarijos gydytojas.

80. Gyvūnas turi būti eutanazuojamas taip, kad kuo mažiau fiziškai kentėtų.

81. Parinktas eutanazavimo būdas, išskyrus ypatingus atvejus, turi sukelti greitą sąmonės netekimą ir mirtį arba turi prasidėti stipriu bendros nejautros sukėlimu ir baigtis biologine mirtimi.

82. Eutanazijai turi būti naudojami veterinariniai vaistai, kurie yra patvirtinti VMVT.

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-286, 2011-06-29, Žin., 2011, Nr. 80-3935 (2011-07-02), i. k. 111110MISAK00B1-286

 

83. Veterinariniai vaistai turi būti naudojami pagal pridėtas instrukcijas; turi būti tvarkoma eutanazijai naudotų veterinarinių vaistų apskaita pagal VMVT direktoriaus 2004 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. B1-201 patvirtintas Veterinarinių vaistų prekybos ir apskaitos taisykles (Žin., 2004, Nr. 43-1434, 2008, Nr. 83-3333).

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-286, 2011-06-29, Žin., 2011, Nr. 80-3935 (2011-07-02), i. k. 111110MISAK00B1-286

 

84. Visiems gyvūnams prieš eutanaziją turi būti naudojami sedatyviniai preparatai išskyrus tuos atvejus, kai eutanazijai naudojami veterinariniai vaistai kartu veikia ir raminančiai ir eutanazuojamas gyvūnas nepatiria bereikalingos kančios.

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-286, 2011-06-29, Žin., 2011, Nr. 80-3935 (2011-07-02), i. k. 111110MISAK00B1-286

 

85. Negalima eutanazuoti gyvūno patalpose, kuriose laikomi gyvūnai.

86. Draudžiami šie eutanazijos būdai:

86.1. variklio išmetamosiomis dujomis;

86.2. skandinimas ir kiti dusinimo būdai;

86.3. naudojant preparatus su kurare nuodingais produktais;

86.4. chloralio hidratu, kofeinu, nikotinu, magnio sulfatu, natrio chloridu, sucinilcholino chloridu, strichninu, sušaldymu skystu azotu, pentabarbitalio kombinuotais preparatais, turinčiais raumenų nervus blokuojančių medžiagų;

86.5. naudojant šaunamąjį ginklą;

86.6. naudojant elektros srovę;

86.7. sukeliant dekompresiją (slėgio/spaudimo sumažinimas);

86.8. nupjaunant ar nusukant kaklą;

86.9. nuduriant;

86.10. nuleidžiant kraują;

86.11. sukeliant emboliją.

87. Atlikus eutanaziją, reikia patikrinti, ar gyvūnas tikrai nugaišo, įsitikinti, kad gyvūnas nerodo gyvybės požymių (nekvėpuoja, nedirba širdis, nėra akies reflekso, įvertinti lavoninius pokyčius, pvz., lavono sustingimą).

88. Šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti tvarkomi pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL 2009 L 300, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES (OL 2010 L 276, p. 33).

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-286, 2011-06-29, Žin., 2011, Nr. 80-3935 (2011-07-02), i. k. 111110MISAK00B1-286

 

89. Gyvūnų registracijos žurnale turi būti įrašai apie atliktą konkretaus gyvūno eutanaziją, nurodant eutanazijos metodą.

 

XI. GYVŪNŲ KASTRAVIMO IR STERILIZAVIMO REIKALAVIMAI

 

90. Norint gyvūnų globos namuose atlikti benamių gyvūnų kastravimą ir sterilizavimą, privaloma įregistruoti atitinkančią reikalavimus smulkių gyvūnų gydyklą.

91. Benamių gyvūnų kastravimą ir sterilizavimą gali atlikti tik privatus veterinarijos gydytojas, turintis licenciją verstis smulkių gyvūnų veterinarine praktika.

92. Gyvūnų globos namų smulkių gyvūnų gydykloje turi būti:

92.1. įrengta speciali sterili patalpa;

92.2. reikalinga įranga ir įrankiai, medžiagos operacijoms atlikti;

92.3. naudojama tinkama anestezija, kad gyvūnas nepatirtų kančių ir skausmo;

92.4. pildomas gyvūnų kastravimo ir sterilizavimo žurnalas, kuriame nurodoma: taikytas chirurginis metodas, anestezija, galimos komplikacijos, pooperacinis sveikatos atsistatymas;

92.5. patalpos gyvūnų priežiūrai po operacijos.

 

XII. GYVŪNŲ APSKAITOS REIKALAVIMAI

 

93. Kiekvienas į gyvūnų globos namus patekęs gyvūnas turi būti aprašomas ir registruojamas gyvūnų registracijos žurnale.

94. Gyvūnai registruojami pagal rūšį.

95. Gyvūnų registracijos žurnale turi būti tokie įrašai:

95.1. gyvūnų registracijos numeris, atvykimo data, gyvūno adresas (sugavimo vieta)/gyvūno laikytojo adresas, gyvūno veislė, spalva, ypatingi požymiai, amžius, gyvūno paskirtis (eutanazuotas/adaptuotas/ grąžintas gyvūno laikytojui), data, parašas.

96. Įrašai apie gyvūnus atliekami kiekvieną dieną.

97. Kai gyvūnai gyvūnų globos namuose laikomi ilgiau kaip 14 dienų, turi būti pildoma individuali gyvūno registracijos kortelė, kurioje turi būti nurodoma 95.1 punkto informacija, taip pat informacija apie gyvūno vakcinavimą, gydymą, chirurgines operacijas, kita informacija.

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-286, 2011-06-29, Žin., 2011, Nr. 80-3935 (2011-07-02), i. k. 111110MISAK00B1-286

 

98. Gyvūnų globos namai turi turėti prietaisą – skaitytuvą, kuriuo būtų galima nustatyti gyvūno tapatybės nustatymo numerį, jei gyvūnas yra paženklintas elektroninėmis tapatybės nustatymo priemonėmis.

99. Kiti būtini dokumentai:

99.1. priimtų iškvietimų ir išvykimų registracijos žurnalai;

99.2. gyvūnų adaptacijos žurnalas;

99.3. grąžintų gyvūnų laikytojams gyvūnų žurnalas;

99.4. kastravimo ir sterilizavimo žurnalas;

99.5. veterinarinių preparatų apskaitos žurnalas;

99.6. eutanazavimo žurnalas;

99.7. profilaktinių priemonių žurnalas;

100. Šiame skyriuje nurodyti dokumentai turi būt saugomi trejus metus.

 

XIII. ATSAKOMYBĖ

 

101. VMVT, nustačiusi šių Reikalavimų pažeidimų, atsižvelgusi į pažeidimo pobūdį, gali:

101.1. sustabdyti gyvūnų globos namų veterinarinį patvirtinimą;

101.2. panaikinti gyvūnų globos namų veterinarinį patvirtinimą;

101.3 už nurodytus pažeidimus atsakingąjį asmenį patraukti atsakomybėn Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

 

XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

102. Gyvūnų globos namai iki 2005 m. liepos 31 d. turi gauti veterinarinį patvirtinimą.

103. Reikalavimus atitinkantiems gyvūnų globos namams VMVT suteikia veterinarinio patvirtinimo numerį.

______________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Įsakymas

Nr. B1-286, 2011-06-29, Žin., 2011, Nr. 80-3935 (2011-07-02), i. k. 111110MISAK00B1-286

Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. B1-1015 "Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų globos namams patvirtinimo" pakeitimo