Suvestinė redakcija nuo 2016-11-16 iki 2016-12-31
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1998, Nr. 49-1325, i. k. 0981010ISTAVIII-723
TAR pastaba. Jeigu nuo 2017 m. sausio 1 d. kariams, tapusiems apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, apskaičiuojant kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį mokamos ligos (įskaitant profesinės ligos ir ligos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą išmokas), motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos, patenka laikotarpiai, kuriais jie nebuvo apdrausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, šios socialinio draudimo išmokos apskaičiuojamos pagal šių karių draudžiamąsias pajamas. Šiais atvejais krašto apsaugos sistemos institucija kariui iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų socialinio draudimo išmokos gavimo laikotarpiu skiria ir moka jo kompensuojamojo uždarbio dalį. Ši dalis apskaičiuojama kaip mokėtinos ir išmokėtos ligos (įskaitant profesinės ligos ir ligos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą išmokas), motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokų skirtumas.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 12, 13, 18, 20, 21, 28, 29, 44, 53, 55, 59, 62, 65, 65-1, 67, 68 ir 77-2 straipsnių pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS
ĮSTATYMAS
1998 m. gegužės 5 d. Nr. VIII-723
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Aktyviojo rezervo karinis vienetas – krašto apsaugos savanorių pajėgų ar kitas karinis vienetas, sudarytas iš karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių.
2. Aktyviojo rezervo karys – pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį savanoriškai įsipareigojęs karo prievolininkas, atliekantis nenuolatinę karo tarnybą kariniame vienete.
3. Atsargos karys – karo prievolininkas, atlikęs tikrąją karo tarnybą ir teisės aktų nustatyta tvarka išleistas į atsargą.
4. Civilinė krašto apsaugos tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečio pagal civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį savanoriškai įsipareigota ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka atliekama statutinė valstybės tarnyba.
5. Dalinys – batalionas arba jam prilygintas (susidedantis bent iš dviejų kuopų) patvirtintos nuolatinės struktūros karinis vienetas.
6. Dimisija – tikrosios karo tarnybos ar atsargos kario atleidimas nuo karo prievolės dėl amžiaus ar sveikatos būklės.
7. Ilgalaikis plaukiojimas – 3 mėnesius ir ilgiau trunkantis karo laivo išplaukimas iš dislokacijos uosto vykdyti užduočių teritoriniuose vandenyse, išskirtinėje ekonominėje zonoje, atviroje jūroje ar įplaukimas į kitus uostus, išskyrus įplaukimą į kitą uostą laivo modernizacijai, remontui ar kitokiai techninei priežiūrai atlikti.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
8. Junginys – keli daliniai ar kitokie struktūriniai kariniai vienetai, turintys bendrą operacinę paskirtį ar užduotį ir vadovaujami vieno vado.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
9. Karinė operacija – kariniai veiksmai vykdant strategines, taktines ar administracines karines užduotis (misijas) ir mokymus.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
10. Karinė teritorija – krašto apsaugos sistemos institucijų valdoma ar jų naudojama teritorija (lauko teritorija, pastatas ar patalpa), kitokia aptverta ar kitu suprantamu būdu pažymėta teritorija, priskirta ir (ar) naudojama krašto apsaugos sistemos institucijų reikmėms, taip pat suprantamu būdu pažymėta vietovė, kurioje Lietuvos kariuomenė atlieka karinius mokymus ir pratybas, sprogmenų kenksmingumo pašalinimo, gelbėjimo ar kitus valstybės saugumo ir gynybos reikmėms skirtus darbus šių pratybų, mokymų ar darbų metu.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
11. Karinis atstovas – nuolatinis Lietuvos kariuomenės vado atstovas tarptautinėje organizacijoje. Karinis atstovas gali turėti pavaduotojų ir padėjėjų.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
12. Karinis vienetas – bendrą užduotį turintis patvirtintos struktūros Lietuvos kariuomenės vienetas, įskaitant aktyviojo rezervo karinius vienetus ir parengtojo rezervo karinius vienetus.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
13. Kariūnas – karys, atliekantis karo tarnybą studijuodamas Lietuvos arba užsienio karo mokymo įstaigoje, kurią baigusiems suteikiamas karininko laipsnis. Kariūno tarnyba trunka, iki jis priimamas į profesinę karo tarnybą ar išleidžiamas į atsargą arba teisės aktų ar karo mokymo įstaigoje nustatyta tvarka iš jos atleidžiamas ar pašalinamas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
14. Karybos srities standartizacija – NATO valstybių tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais bei NATO institucijų sprendimais nustatytų NATO standartų įdiegimas reglamentuojant gynybos planavimą, karinių operacijų rengimą ir vykdymą, ginkluotę ir amuniciją, informacijos ir ryšių sistemas, kitas technines priemones, žemėlapius ir dokumentaciją bei kitus su krašto apsauga susijusius techninius klausimus, taip pat originaliųjų Lietuvos karybos standartų nustatymas. Karybos srities standartizacijos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
15. Karys – Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis tikrąją karo tarnybą.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
16. Karys savanoris – aktyviojo rezervo karys, atliekantis krašto apsaugos savanorių karo tarnybą.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
17. Krašto apsaugos savanorių karo tarnyba (toliau – savanorių karo tarnyba) – karo prievolininkų pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba krašto apsaugos savanorių pajėgose.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
18. Krašto apsaugos sistema – Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo sistemos dalis, kurią sudaro valstybės institucijų, kurių paskirtis saugoti ir ginti valstybės suverenitetą, jos teritorijos neliečiamybę ir vientisumą, vykdyti Lietuvos tarptautinius gynybos ir karinio bendradarbiavimo įsipareigojimus, kitas su krašto apsauga susijusias funkcijas, taip pat šių institucijų įsteigtų įmonių ir įstaigų bei krašto apsaugos reikmėms skirtų karinių teritorijų ir kitų infrastruktūros objektų visuma.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
19. Laikinasis profesinės karo tarnybos personalo rezervas – profesinės karo tarnybos karių kategorija, į kurią perkeliami laikinai nevykdantys savo nuolatinių pareigų profesinės karo tarnybos kariai.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
20. Lietuvos kariuomenė (toliau – kariuomenė) – valstybės ginkluotos gynybos institucija – krašto apsaugos sistemos pagrindinė dalis, sauganti valstybės suverenitetą, jos teritorijos ir oro erdvės neliečiamybę, ginklu ginanti valstybę nuo agresijos ar kitokio ginkluoto užpuolimo, vykdanti karines užduotis pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
21. Liktinis – Lietuvos Respublikos pilietis, kuris atlikdamas privalomąją pradinę karo tarnybą buvo atrinktas į profesinę karo tarnybą ir sudarė profesinės karo tarnybos sutartį.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
22. NATO standartai – NATO institucijų nustatytų bendrų principų, norminių dokumentų ir standartų, reglamentuojančių NATO narių karinių ir kitokių gynybos struktūrų, taip pat su jomis susijusių kitų institucijų veiklą, visuma.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
23. Operacinis vadovavimas – naudojimasis vadui deleguota teise organizuoti jam paskirtas pajėgas ir per karinių vienetų vadus vadovauti šių pajėgų veiksmams taip, kaip jis numato esant reikalinga, kad pajėgos galėtų įvykdyti paskirtą misiją ar užduotį. Atsakomybė už karinių vienetų rengimą, administravimą, vidaus organizavimą, discipliną ir logistiką į operacinio vadovavimo sampratą neįeina.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
24. Parengtojo rezervo karinis vienetas – karinis vienetas, sudarytas iš parengtajame kariuomenės personalo rezerve esančių karo prievolininkų, išskyrus karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
25. Parengtojo rezervo karys – pagrindinį karinį parengtumą įgijęs karo prievolininkas, paskirtas atlikti nenuolatinę karo tarnybą į parengtojo rezervo karinį vienetą.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
26. Privalomoji karo tarnyba – karo prievolininko atliekama privalomoji pradinė karo tarnyba, tarnyba rezerve ar tarnyba paskelbus mobilizaciją.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
27. Profesinė karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečio pagal profesinės karo tarnybos sutartį savanoriškai įsipareigota ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka atliekama nuolatinė karo tarnyba kariuomenėje ar kitose krašto apsaugos sistemos institucijose, taip pat šio įstatymo nustatytais atvejais kitose valstybės, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
28. Tarnyba aktyviajame rezerve – teisės aktų nustatyta tvarka pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo prievolininkų karo tarnyba kariniuose vienetuose.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
29. Tarnyba rezerve – parengtajam kariuomenės personalo rezervui priskirtų karo prievolininkų privaloma nenuolatinė karo tarnyba parengtojo rezervo kariniuose vienetuose arba savanorių karo tarnyba ar kita karo prievolininkų savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba kariniuose vienetuose.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
30. Tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose dalyvavusių asmenų, taip pat grįžusių iš ilgalaikio plaukiojimo karių reintegracija (toliau – reintegracija) – psichologinės ir socialinės priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti šių asmenų psichologinę gerovę prisitaikant prie tarnybos, šeimos ir kitos socialinės aplinkos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
31. Tikroji karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečių privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, kariūnų tarnyba.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
32. Paieškos ir gelbėjimo rajonas suprantamas taip, kaip jis apibrėžiamas Saugios laivybos įstatyme; jūros rajonas ir vidaus vandenys suprantami taip, kaip jie apibrėžiami Jūros aplinkos apsaugos įstatyme.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
33. Žvalgybos institucija ir žvalgybos pareigūnas suprantami taip, kaip jie apibrėžiami Žvalgybos įstatyme.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)
Nr. IX-1907, 2003-12-16, Žin., 2004, Nr. 4-28 (2004-01-07)
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)
Nr. X-1558, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2457 (2008-06-07)
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
Nr. XI-2292, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6466 (2012-11-08)
Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)
3 straipsnis. Krašto apsaugos sistema
1. Krašto apsaugos sistemą sudaro:
2) kariuomenė, o įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju, – ir kitos ginkluotosios pajėgos: Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės apsaugos departamentas), Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba), koviniai Lietuvos šaulių sąjungos būriai ir kiti koviniai piliečių bei jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetai, pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadovybei;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1286, 2014-10-21, paskelbta TAR 2014-10-28, i. k. 2014-15003
4) žvalgybos institucija (Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos), karo prievolės ir mobilizacijos bei kitos krašto apsaugos ministrui pavaldžios institucijos;
2. Lietuvos krašto apsaugos sistema plėtojama kaip transatlantinės kolektyvinės gynybos sistemos dalis. Tuo tikslu:
1) krašto apsaugos sistemos institucijos bendradarbiauja su atitinkamomis NATO bei Europos Sąjungos ir kitų NATO bei Europos Sąjungos valstybių institucijomis planuojant bendrą gynybą, tarptautines karines operacijas (toliau – tarptautinės operacijos) ir jas vykdant;
2) kariuomenė ir kitos krašto apsaugos sistemos institucijos plėtojamos pagal NATO standartus, užtikrinant veiksmingą jų sąveiką su NATO bei Europos Sąjungos institucijomis ir kitų NATO bei Europos Sąjungos valstybių ginkluotosiomis pajėgomis;
3) kariai rengiami dalyvauti kolektyvinės gynybos, reagavimo į krizes ir kitose tarptautinėse operacijose;
4) Lietuvos karinė civilinė oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos sistema plėtojama kaip NATO integruotos oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos sistemos dalis;
5) užtikrinant įslaptintos informacijos apsaugą, taikomi NATO ir Europos Sąjungos įslaptintos informacijos apsaugos standartai;
3. Krašto apsaugos sistemos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka valdo ir (ar) naudoja karines teritorijas savo funkcijoms ir uždaviniams vykdyti. Krašto apsaugos sistemos institucijų bei kariuomenės vienetų vadai (viršininkai) ir kiti pareigūnai atsako už įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi jų valdomose ar naudojamose karinėse teritorijose. Karinėse teritorijose civilinių institucijų pareigūnai savo funkcijas gali atlikti tik Vyriausybės nustatytais atvejais ir tik kartu dalyvaujant atitinkamoje karinėje teritorijoje kontrolės teises turintiems krašto apsaugos sistemos pareigūnams. Karinių teritorijų kontrolės režimą ir vidaus tvarką pagal savo kompetenciją nustato krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas arba tam deleguotus įgaliojimus turintys dalinių, kitų karinių vienetų, tarnybų ar kitų krašto apsaugos institucijų vadai (viršininkai).
4. Krašto apsaugos sistemoje yra karo kapelionai. Jų veiklos sąlygas ir tvarką pagal savo kompetenciją reglamentuoja krašto apsaugos ministras, derindamas tai su atitinkamų valstybės pripažintų tradicinių Lietuvoje bažnyčių, kurios skiria kapelionus, vadovybe.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. VIII-2006, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2858 (2000 10 31)
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. XI-410, 2009-07-23, Žin., 2009, Nr. 95-4035 (2009-08-08)
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
Nr. XI-2292, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6466 (2012-11-08)
4 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos institucijų veiklos teisiniai pagrindai
5 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos institucijų tarptautinis bendradarbiavimas
1. Krašto apsaugos sistemos institucijos pagal savo kompetenciją bendradarbiauja su atitinkamomis NATO bei Europos Sąjungos ir kitų NATO bei Europos Sąjungos valstybių institucijomis:
2) rengdamos karius ir civilius statutinius valstybės tarnautojus dalyvauti tarptautinėse operacijose;
3) keisdamosi jų funkcijoms vykdyti reikalinga informacija bei užtikrindamos įslaptintos informacijos apsaugą;
5) mokydamos karius, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį;
7) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka užtikrindamos valstybės teritorijos karinę apsaugą, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimą bei kontrolę, taip pat reaguodamos į valstybės suvereniteto pažeidimus sausumoje, oro erdvėje ir teritorinėje jūroje;
2. Krašto apsaugos sistemos institucijos pagal savo kompetenciją taip pat bendradarbiauja su atitinkamomis narystės NATO siekiančių bei kitų valstybių ir tarptautinėmis institucijomis.
3. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos kariniai vienetai, kariai ir civiliai krašto apsaugos sistemos tarnautojai dalyvauja tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, taip pat užsienio valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai dalyvauja tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose tarptautiniuose karinio bendradarbiavimo renginiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. X-1558, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2457 (2008-06-07)
ANTRASIS SKIRSNIS
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO
IR VALDYMO PAGRINDAI
6 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos principai
1. Krašto apsaugos sistema plėtojama pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas.
7 straipsnis. Civilių demokratinė kariuomenės kontrolė
1. Kariuomenės plėtrą ir jos apginklavimui bei kitoms reikmėms skirtus asignavimus nustato Seimas. Seimas įstatymų nustatyta tvarka vykdo krašto apsaugos sistemos parlamentinę kontrolę.
3. Sprendimus dėl mobilizacijos, karo padėties paskelbimo, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo ir dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos priima Respublikos Prezidentas ir Seimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka.
4. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta ilgalaike valstybine krašto apsaugos sistemos plėtros programa, sprendimus dėl kariuomenės aprūpinimo, ginkluotės įsigijimo ir krašto apsaugos sistemos materialinės bazės plėtros priima Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
5. Vyriausybė, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas yra atsakingi Seimui už ginkluotųjų pajėgų tvarkymą ir vadovavimą joms.
7. Tik Respublikos Prezidentas savo dekretu patvirtina kariuomenės dislokavimo taikos metu vietas ir manevravimo teritorines ribas bei sprendimus dėl kariuomenės dalinių perdislokavimo.
8. Ne mažesnio kaip dalinio dydžio karinis vienetas taikos metu gali judėti už patvirtintų jo manevravimo teritorinių ribų tik pagal krašto apsaugos ministro įsakymą, suderintą su Respublikos Prezidentu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)
Nr. XI-188, 2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1142 (2009-03-17)
8 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos finansavimas, veiklos kontrolė ir jos juridinių
asmenų sandorių sudarymo apribojimai
1. Krašto apsaugos sistemos institucijos finansuojamos iš valstybės biudžeto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų. Krašto apsaugos sistemai plėtoti gali būti nustatyta tvarka panaudoti ir užsienio kreditai bei parama.
2. Vyriausiasis krašto apsaugos sistemos asignavimų valdytojas yra krašto apsaugos ministras. Krašto apsaugos sistemos institucijų finansinė veikla ir biudžetai kontroliuojami įstatymų nustatyta tvarka.
3. Kariuomenės ir kitų krašto apsaugos sistemos juridinių asmenų, išskyrus Krašto apsaugos ministeriją, sandorių sudarymui gali būti taikomi apribojimai, kuriuos nustato krašto apsaugos ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-958, 2014-06-19, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09151
9 straipsnis. Krašto apsaugos ministerija
1. Tiek, kiek Krašto apsaugos ministerijos valdymo ypatumų nenustato šis straipsnis, jos valdymą ir valdymo struktūrą reglamentuoja Vyriausybės įstatymas ir Viešojo administravimo įstatymas.
2. Krašto apsaugos ministerijai vadovauja ministras. Vadovaudamasis Vyriausybės įstatymu, šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, ministras nustato viceministrų, ministerijos kanclerio ir pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus kompetenciją bei funkcijas.
3. Krašto apsaugos ministerijos pagrindiniai uždaviniai:
1) vykdyti strateginį krašto apsaugos sistemos planavimą, plėtoti krašto apsaugos sistemą ir kariuomenės gynybinį pajėgumą, parengti kariuomenę ir kitas krašto apsaugos sistemos institucijas Lietuvos valstybės ir bendrai NATO valstybių gynybai, kitiems NATO uždaviniams, Europos Sąjungos bendrajai gynybos politikai bei kitiems tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti;
2) užtikrinti valstybės gynybos ir karinių bei kitų krašto apsaugos funkcijų vykdymą taikos bei karo sąlygomis;
3) įstatymų nustatytose nacionalinio saugumo užtikrinimo srityse teisės aktų nustatyta tvarka administruoti krašto apsaugos sistemos žvalgybos institucijos veiklą;
4) administruoti krašto apsaugos sistemos institucijų tarptautinį bendradarbiavimą, pagal savo kompetenciją užtikrinti tarptautinių sutarčių ir susitarimų vykdymą, tarptautinio bendradarbiavimo planų ir programų rengimą bei įgyvendinimą;
5) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka formuoti krašto apsaugos sistemos personalo valdymo, karo tarnybos organizavimo, taip pat valstybės priimančiosios šalies paramos ir mobilizacijos politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios politikos įgyvendinimą;
6) administruoti viešosios informacijos apie krašto apsaugos sistemą teikimą, kariuomenės bendradarbiavimą su civilinėmis institucijomis, Lietuvos šaulių sąjunga ir kitomis asociacijomis bei viešosiomis įstaigomis, tiesiogiai prisidedančiomis prie krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir visuomenės parengimo gynybai;
4. Krašto apsaugos ministerija turi teisę:
1) steigti arsenalą, karinės technologijos instituciją, ginklų bei karinės technikos remonto įmones;
7) turėti savo tarnybinių butų ir kitų gyvenamųjų patalpų fondą, skirtą kariams laikinai apgyvendinti;
5. Administruodama krašto apsaugos sistemos personalą, Krašto apsaugos ministerija gali siųsti kandidatus mokytis užsienio karo ir kitose mokymo įstaigose. Kandidatų atrankos sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Krašto apsaugos ministerija taip pat turi teisę:
1) apmokėti studijų kainą ar jos dalį asmenims, aukštosiose mokyklose valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojantiems pagal krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių studijų programas, pasirašiusi su šiais asmenimis susitarimus. Studijų kainos ar jos dalies apmokėjimo atvejus, sąlygas ir tvarką, privalomas susitarimo su studijuojančiu asmeniu sąlygas, taip pat apmokamos studijų kainos ar jos dalies dydį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
6. Krašto apsaugos ministerijoje dirba pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius, atsakingas už karinių pajėgumų ir ginkluotės strateginį planavimą, taip pat už šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais nustatytų bei krašto apsaugos ministro ir Lietuvos kariuomenės vado jam pavestų funkcijų vykdymą. Pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius padeda krašto apsaugos ministrui rengti ministrui pavestų valdymo sričių strateginį veiklos planą, kitus krašto apsaugos sistemos plėtros strateginius dokumentus ir valstybės karinę strategiją, o Lietuvos kariuomenės vadui – vykdyti strateginį kariuomenės planavimą.
7. Pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius yra pavaldus krašto apsaugos ministrui ir atskaitingas Lietuvos kariuomenės vadui. Pajėgumų ir ginkluotės generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas ne žemesnio kaip pulkininko (jūrų kapitono) laipsnio karininkas.
8. Pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius jam krašto apsaugos ministro nustatytose veiklos srityse:
1) planuoja ilgalaikę karinių pajėgumų ir ginkluotės, karinės technikos ir įrangos plėtrą, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų plėtros strateginių dokumentų rengimą, derinimą ir įgyvendinimą;
2) koordinuoja ir kontroliuoja krašto apsaugos ministro jam pavestų Krašto apsaugos ministerijos administracijos padalinių veiklą;
3) organizuoja Krašto apsaugos ministerijos strateginius tikslus ir Vyriausybės programos nuostatas atitinkančių strateginių veiklos planų ir teisės aktų projektų rengimą ir derinimą;
4) organizuoja ir kontroliuoja, kaip vykdomi Ministro Pirmininko ir Vyriausybės, krašto apsaugos ministro ir Lietuvos kariuomenės vado pavedimai;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1135, 2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4550 (2002-10-25)
Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)
Nr. XI-188, 2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1142 (2009-03-17)
Nr. XI-410, 2009-07-23, Žin., 2009, Nr. 95-4035 (2009-08-08)
Nr. XI-1303, 2011-03-31, Žin., 2011, Nr. 46-2155 (2011-04-16)
Nr. XI-1415, 2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 72-3466 (2011-06-14)
Nr. XI-2292, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6466 (2012-11-08)
Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)
10 straipsnis. Krašto apsaugos ministro teisės, pareigos ir atsakomybė
1. Krašto apsaugos ministras vadovauja Krašto apsaugos ministerijos ir visos krašto apsaugos sistemos veiklai. Jis atsako už gynybos politikos įgyvendinimą, krašto apsaugos sistemai priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą, krašto apsaugos sistemos plėtrą bei efektyvų jai skirtų išteklių naudojimą.
2. Krašto apsaugos ministras:
1) vadovauja gynybos politikos įgyvendinimui, krašto apsaugos sistemos ir jos pajėgumų plėtrai, tarptautiniam gynybos bei kariniam bendradarbiavimui, taip pat pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai NATO, Europos Sąjungos ir kitose tarptautinėse gynybos institucijose;
2) tvirtina krašto apsaugos sistemos institucijų nuostatus (išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus) ir karinių specialybių sąrašą, taip pat nustato krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių struktūrą bei pareigybių sąrašus;
3) tvirtina Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos didžiausią leistiną žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių;
4) nustato krašto apsaugos sistemos personalo komplektavimo, mokymo ir valdymo bei kitų krašto apsaugos sistemos vidaus administravimo sričių politiką;
6) nustato ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, sprogmenų, specialiųjų priemonių gamybos, taisymo (išskyrus sprogmenis), perdavimo, laikymo, saugojimo, gabenimo, nešiojimo, naudojimo krašto apsaugos sistemoje tvarką, taip pat sprogmenų sunaikinimo tvarką;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786
7) nustato krašto apsaugos sistemos veiklos apsaugos ir vidaus saugumo reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786
8) nustato Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos duomenų kaupimo, apdorojimo ir teikimo tvarką;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786
9) teikia Respublikos Prezidentui tvirtinti kariuomenės dalinių nuolatinio dislokavimo vietas, taip pat kartu su užsienio reikalų ministru teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir kitų valstybių karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786
10) rengia ir teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą bei rekomendaciją, tvirtina valstybės karinę strategiją;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786
11) teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas kiekvienais metais, atsižvelgdamas į šio įstatymo 10¹ straipsnį, teikia Seimui pavasario sesijoje tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786
12) nustato karių atrankos ir vadų skyrimo į pareigas sistemą bei tvarką;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786
13) nustato karių atrankos aukštesniam laipsniui gauti sistemą; suteikia kariams aukštesnius laipsnius, išskyrus pirmąjį karininko laipsnį ir aukštesnius už pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnius;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786
14) teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus suteikti kariams pulkininko (jūrų kapitono) ir generolų (admirolų) laipsnius ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsniu, pasirašo Respublikos Prezidento aktus-dekretus dėl aukščiausių karinių laipsnių suteikimo;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786
15) teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl karių, įstatymu jiems prilygintų asmenų, kitų krašto gynyboje pasižymėjusių asmenų valstybinių apdovanojimų;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786
16) teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl kariuomenės vado kandidatūrų;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786
17) skiria į pareigas ir iš jų atleidžia krašto apsaugos generalinį inspektorių ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininką, kariuomenės vado teikimu skiria į pareigas ir iš jų atleidžia pajėgumų ir ginkluotės generalinį direktorių, Jungtinio štabo viršininką, kariuomenės pajėgų rūšių vadus, krašto apsaugos savanorių pajėgų vadą, teisės aktų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia karinius atstovus ir specialiuosius atašė bei jų pavaduotojus ir padėjėjus, taip pat tvirtina šiame punkte nurodytų pareigybių nuostatus (aprašus);
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786
18) nustato karių rotacijos ir skyrimo į pareigas tvarką, skiria karius į kariuomenės pajėgų rūšių vadų pavaduotojų, junginių ir dalinių vadų pareigas, taip pat į pulkininko leitenanto (komandoro) ir aukštesnį laipsnį atitinkančias pareigas, juos atleidžia iš pareigų ar perkelia iš vienos krašto apsaugos sistemos institucijos arba kariuomenės junginio ar dalinio į kitą; skiria karius į pareigas Krašto apsaugos ministerijoje ir įstaigose prie Krašto apsaugos ministerijos, prireikus deleguoja karius į tarnybą krašto apsaugos sistemai nepriklausančiose valstybės institucijose, kitų valstybių ar tarptautinėse institucijose;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786
19) priima karius į profesinę karo tarnybą ir išleidžia juos į atsargą;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786
20) nustato profesinės karo tarnybos karių perkėlimo į laikinąjį profesinės karo tarnybos rezervą tvarką ir tvirtina šio rezervo nuostatus;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786
21) įsteigia krašto apsaugos sistemos medalius, kvalifikacijos bei pasižymėjimo ženklus ir nustato apdovanojimo jais tvarką;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786
22) vykdo kitus įstatymų, Vyriausybės ir Ministro Pirmininko jam suteiktus įgaliojimus.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786
3. Krašto apsaugos ministras duoda užduotis ir leidžia įsakymus bei įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus visoms krašto apsaugos sistemos institucijoms.
4. Krašto apsaugos ministras savo įsakymais gali deleguoti dalį šiame įstatyme numatytų teisių, pareigų ir atsakomybės viceministrams, ministerijos kancleriui, kariuomenės vadui, kitiems vadams ir krašto apsaugos sistemos institucijų bei padalinių vadovams, nustatydamas naudojimosi jo deleguotomis teisėmis ir sprendimų priėmimo sąlygas, procedūras ir tvarką.
5. Krašto apsaugos ministro, kaip Vyriausybės nario, teisės negali būti deleguotos. Kai krašto apsaugos ministro nėra, jo, kaip Vyriausybės nario, teisėmis gali naudotis tik krašto apsaugos ministrą pavaduojantis kitas ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)
Nr. IX-1727, 2003-09-11, Žin., 2003, Nr. 91(1)-4106 (2003-09-26)
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)
Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)
Nr. XI-188, 2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1142 (2009-03-17)
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
Nr. XI-1303, 2011-03-31, Žin., 2011, Nr. 46-2155 (2011-04-16)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
Nr. XI-2292, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6466 (2012-11-08)
101 straipsnis. Principinė kariuomenės struktūra ir ribiniai karių skaičiai
1. Tvirtinant kitų metų principinę kariuomenės struktūrą ir 6 metų planavimo gaires, nurodomi nuolatiniai kariuomenės junginiai, daliniai ir jiems prilyginti kariniai vienetai, išskyrus parengtojo rezervo karinius vienetus.
2. Tvirtinant kitų metų ribinius karių skaičius, nurodoma:
3) ribiniai privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiai (atskirai nurodant nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujančių karių skaičius);
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti privalomosios karo tarnybos karių ribiniai skaičiai netaikomi paskelbus mobilizaciją ir ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju. Skelbiant dalinę mobilizaciją, gali būti nustatytas jos mastas nurodant mobilizuojamų karių ribinius skaičius.
4. Parengtojo rezervo karinių vienetų struktūrą nustato krašto apsaugos ministras Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimu. Parengtojo kariuomenės personalo rezervo skaičius ir kartotinis jų rengimas turi atitikti valstybės gynybinius poreikius.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2429, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-23, i. k. 2016-17526
TREČIASIS SKIRSNIS
LIETUVOS KARIUOMENĖ
11 straipsnis. Kariuomenės statusas ir sudėtis
1. Lietuvos kariuomenės steigėja yra Lietuvos Respublika. Steigėjos teises, laikydamasi šio ir kitų įstatymų, įgyvendina Krašto apsaugos ministerija.
2. Lietuvos kariuomenė yra vientisa institucija, turinti viešojo juridinio asmens statusą. Kariuomenės, kaip viešojo juridinio asmens, teises ir pareigas įgyvendina kariuomenės vadas. Kariuomenės daliniai, junginiai ar kiti kariniai vienetai atskiro juridinio asmens statuso neturi. Kariuomenės daliniams, junginiams, tarnyboms ar kitokiems kariniams vienetams gali būti deleguojamos kariuomenės, kaip viešojo juridinio asmens, teisės ir pareigos, reikalingos jų kompetencijai priskirtai veiklai įgyvendinti. Realizuodami šias teises ir pareigas, kariuomenės daliniai, junginiai, tarnybos ar kitokie kariniai vienetai atstovauja kariuomenei ir veikia jos vardu. Lietuvos kariuomenė turi savo vėliavą, kurią krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Respublikos Prezidentas. Kariuomenės pajėgų rūšių, junginių, dalinių, kitų savarankiškų karinių vienetų vėliavas tvirtina ir kariniams vienetams jas suteikia krašto apsaugos ministras.
3. Kariuomenės dalinių, junginių, tarnybų ar kitokių karinių vienetų ir jų vadų kompetencijos ribas ir atstovavimo kariuomenei, sudarant sandorius bei kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, tvarką kariuomenės vado siūlymu nustato krašto apsaugos ministras.
4. Kariuomenę sudaro kariuomenės pajėgos, junginiai, daliniai ir kiti kariniai vienetai. Kariuomenės vienetai komplektuojami profesinės ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2429, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-23, i. k. 2016-17526
5. Kariuomenės pajėgų rūšys yra:
6. Sausumos pajėgų sudedamoji dalis yra krašto apsaugos savanorių pajėgos (toliau – savanorių pajėgos).
7. Detalią kariuomenės struktūrą nustato, kariuomenės junginius bei dalinius steigia, reorganizuoja ar likviduoja krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Seimo patvirtinta principine kariuomenės struktūra.
8. Karinėms operacijoms vykdyti sudaromos operacinės pajėgos. Jas sudaro kariuomenės pajėgų rūšių ir kitokie kariniai vienetai, kariuomenės vado paskirti Jungtinio štabo viršininko operaciniam vadovavimui.
9. Specialiosioms karinėms funkcijoms ir užduotims vykdyti gali būti sudaromi nuolatiniai junginiai ir kiti specializuoti kariuomenės vienetai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
12 straipsnis. Kariuomenės uždaviniai
1. Pagrindiniai kariuomenės uždaviniai taikos metu:
1) saugoti valstybės teritoriją (įskaitant oro erdvės ir teritorinės jūros stebėjimą, kontrolę ir gynybą) ir karines teritorijas, taip pat bendradarbiaujant su kitomis valstybės institucijomis stebėti ir kontroliuoti išskirtinę ekonominę zoną bei kontinentinį šelfą;
2. Pagrindinis kariuomenės uždavinys ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu – savarankiškai ir kartu su sąjungininkių ginkluotosiomis pajėgomis ginklu ginti Lietuvos valstybę bei kitas valstybes sąjungininkes.
3. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą uždavinį, kariuomenė pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Krašto apsaugos ministerijos tarptautinius susitarimus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiauja su NATO institucijomis bei kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis, kartu su jomis užtikrindama Lietuvos Respublikos teritorijos karinę apsaugą, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimą bei kontrolę, taip pat reaguodama į valstybės suvereniteto pažeidimus sausumoje, oro erdvėje ir teritorinėje jūroje.
4. Pagal šio straipsnio 3 dalį vykdydamos Lietuvos Respublikos teritorijos karinę apsaugą, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimą bei kontrolę, taip pat reaguodamos į Lietuvos Respublikos suvereniteto pažeidimus sausumoje, oro erdvėje ir teritorinėje jūroje, kitų NATO valstybių ginkluotosios pajėgos gali turėti tokias pačias teises, kokias Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai nustato Lietuvos kariuomenei.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. X-1558, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2457 (2008-06-07)
13 straipsnis. Kariuomenės vadas
1. Kariuomenės vadą Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyta tvarka skiria Respublikos Prezidentas. Paskirtas kariuomenės vadas pareigas eina ne ilgiau kaip 5 metus. Kariuomenės vadas, pradėdamas eiti pareigas, iškilmingoje aplinkoje prisiekia ir pasirašo priesaikos lapą.
2. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šiame straipsnyje nustatytų priesaikos tekstų. Nustatomi šie kariuomenės vado priesaikos tekstai:
sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo pareigas, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos kariuomenę,
sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo pareigas, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos kariuomenę,
4. Kariuomenės vadas tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui ir vykdo nustatytą kariuomenės plėtros politiką. Kariuomenės vadas yra aukščiausiasis valstybės karinis pareigūnas, kariniais klausimais atstovaujantis Lietuvos kariuomenei.
5. Vykdydamas savo pareigas, kariuomenės vadas naudojasi teisėmis, kurias jam tiesiogiai suteikia įstatymai ir kiti teisės aktai.
6. Svarbiausias kariuomenės vado uždavinys taikos metu – tinkamai rengti kariuomenę ginkluotai valstybės gynybai, užtikrinant jos sąveiką su kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis ir dalyvavimą tarptautinėse operacijose.
7. Vadovaudamas kariuomenei, taikos metu kariuomenės vadas:
1) parengia valstybės karinės gynybos strategiją ir yra atsakingas už tai, kad būtų iš anksto parengti ginkluotos gynybos planai netikėto užpuolimo ir kitais neatidėliotinais atvejais;
2) nustato kariuomenei valstybės teritorijos apsaugos, teritorinės jūros, ekonominės zonos ir oro erdvės kontrolės bei apsaugos užduotis;
4) nustato visoms ginkluotosioms pajėgoms privalomus reikalavimus, būdus bei priemones sąveikai užtikrinti;
5) nustato kovinio parengimo reikalavimus pasienio ir kitiems policijos vienetams, esantiems ginkluotųjų pajėgų sudėtyje;
10) nustato bendruosius karinės tarnybos reikalavimus visam krašto apsaugos sistemos kariniam personalui, kurį sudaro visi krašto apsaugos sistemos tikrosios karo tarnybos kariai, išskyrus Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos tarnaujančius karius;
12) Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteikia kariuomenės rėmėjo vardą kariuomenei nusipelniusiems asmenims;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
13) atsako už karinės administracijos bei logistikos sistemos efektyvų funkcionavimą;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
14) teikia siūlymus krašto apsaugos ministrui, kaip tobulinti kariuomenės struktūras bei funkcines sistemas (logistikos, ryšių ir kt.);
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
15) tvirtina karinių pratybų ir mokymo programas;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
16) nustato kariuomenės personalo komplektavimo, mokymo ir profesinio rengimo reikalavimus, atsako už aktyviojo rezervo ir parengtojo rezervo karių rengimą ir jam pavaldžių karo mokymo įstaigų efektyvią veiklą;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
17) sudaro atrankos komisijas jo skiriamų į pareigas vadų kandidatūroms pasiūlyti ir jaunesniųjų karininkų laipsniams kelti;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
18) teikia krašto apsaugos ministrui patarimus kariniais klausimais;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
19) teikia krašto apsaugos ministrui kariuomenės biudžeto poreikių pagrindimą ir lėšų paskirstymo pasiūlymus;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
20) kontroliuoja ir atsako už lėšų ir kariuomenės turto efektyvų tikslinį naudojimą;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
21) vadovauja kariuomenės aprūpinimui: skirsto ginkluotę, techniką, kitas materialines vertybes, atsako už jų apsaugos ir apskaitos organizavimą bei efektyvų naudojimą;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
22) teikia krašto apsaugos ministrui statutų ir kitų teisės aktų projektus;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
23) laikydamasis krašto apsaugos ministro nustatytos tvarkos, skiria karius į pareigas, perkelia ir atleidžia iš jų, pradedant kuopos vadu ir baigiant bataliono vado pavaduotoju ir tolygiomis pareigomis, taip pat perkelia iš vieno junginio į kitą arba iš vienos pajėgų rūšies į kitą ne aukštesnio kaip majoro laipsnio karius;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
24) vykdo kitas teisės aktų nustatytas ar krašto apsaugos ministro pavestas funkcijas bei jo paskirtas užduotis.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
8. Vykdydamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas ar krašto apsaugos ministro pavestas funkcijas, kariuomenės vadas leidžia įsakymus ir duoda privalomus nurodymus kariuomenei (ginkluotosioms pajėgoms). Vykdydamas strateginio lygmens vadovavimo kariuomenei (ginkluotosioms pajėgoms) funkcijas, kariuomenės vadas turi teisę pasitelkti Krašto apsaugos ministerijos administracijos padalinius krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.
9. Paskelbus karo padėtį, Respublikos Prezidento dekretu kariuomenės vadas skiriamas visų valstybės ginkluotųjų pajėgų vadu, pavaldžiu gynybos veiksmų civilinei vadovybei.
10. Kai kariuomenės vado nėra arba jis laikinai negali vykdyti pareigų, krašto apsaugos ministro įsakymu jį pavaduoja kitas karininkas, turintis generolo (admirolo) laipsnį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. IX-1727, 2003-09-11, Žin., 2003, Nr. 91(1)-4106 (2003-09-26)
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. X-421, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5183 (2005-12-08)
Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)
Nr. XI-1303, 2011-03-31, Žin., 2011, Nr. 46-2155 (2011-04-16)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
14 straipsnis. Vadovavimas valstybės gynybai ir karinėms operacijoms
1. Vadovavimas valstybės gynybai ir karinėms operacijoms yra trijų lygmenų: strateginio, operacinio ir taktinio.
2. Strateginiu lygmeniu Respublikos Prezidentas, Valstybės gynimo taryba, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas priima strateginius sprendimus dėl valstybės karinės apsaugos, ginkluotos gynybos ir karinių operacijų bei duoda užduotis ginkluotosioms pajėgoms atlikti gynybos ir kitas karines operacijas.
3. Operaciniu lygmeniu Jungtinio štabo viršininkas planuoja karines operacijas ir joms vadovauja. Tarptautinėms operacijoms vykdyti Lietuvos kariuomenės (ginkluotųjų pajėgų) vienetai įstatymų nustatyta tvarka gali būti perduodami kitų valstybių arba Jungtinių Tautų, NATO ar Europos Sąjungos institucijų operaciniam vadovavimui ir valdymui.
4. Taktiniu lygmeniu veikia kariniai vienetai, planuojamos ir vykdomos kovinės užduotys, karinių vienetų vadai atlieka taktinį vadovavimą.
5. Valstybės gynybos civilinė vadovybė yra Respublikos Prezidentas – vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas – ir krašto apsaugos ministras.
6. Pagal demokratinės civilių kontrolės principą operacinio vadovavimo karinėms operacijoms ir kitiems gynybos veiksmams grandinė prasideda nuo Respublikos Prezidento ir per krašto apsaugos ministrą paprastai eina kariuomenės vadui. Operacinio vadovavimo grandinėje Respublikos Prezidento ir krašto apsaugos ministro duotos užduotys įgyvendinamos kariuomenės vado įsakymais.
7. Krašto apsaugos ministras savo išvykoms į užsienį privalo iš anksto gauti Respublikos Prezidento sutikimą raštu. Kai Respublikos Prezidentas iš šalies išvyksta, krašto apsaugos ministras turi būti Lietuvoje, išskyrus atvejus taikos metu, kai ministras vyksta į užsienio valstybę iš anksto suderinto oficialaus ar darbo vizito arba į tarptautinius renginius saugumo ir gynybos klausimais. Respublikos Prezidentui ir krašto apsaugos ministrui vienu metu esant užsienyje ir dėl to laikinai negalint vykdyti savo pareigų operacinio vadovavimo kariuomenei grandinėje, juos pavaduoja atitinkamai Seimo Pirmininkas ir krašto apsaugos ministrą laikinai pavaduoti paskirtas kitas Vyriausybės narys.
8. Jungtinio štabo viršininkas yra atsakingas už operacinį vadovavimą jam pavestoms pajėgoms ir efektyvų karinių operacijų įvykdymą. Jis taip pat organizuoja valstybės ginkluotos gynybos planų rengimą ir teikia šiuos planus kariuomenės vadui.
9. Jungtinio štabo viršininkas nustato konkrečias visų jo operaciniam vadovavimui pavestų junginių ir dalinių kovines užduotis, leidžia įsakymus jo operaciniam vadovavimui pavestiems kariniams vienetams.
10. Taikos metu Jungtinio štabo viršininkas pagal kariuomenės vado nustatytas direktyvas rengia kariuomenės pratybų ir karinių operacijų planus ir vadovauja pratyboms.
12. Detalias Jungtinio štabo viršininko funkcijas, teises ir atsakomybę nustato kariuomenės vadas, suderinęs su krašto apsaugos ministru.
13. Jungtinio štabo viršininko funkcijas vykdyti padeda jam tiesiogiai pavaldus Jungtinis štabas, kurio struktūrą nustato krašto apsaugos ministras.
14. Krašto apsaugos generalinis inspektorius kontroliuoja kariuomenės vienetų bendrą ir kovinį pasirengimą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento, Viešojo saugumo tarnybos ir Lietuvos šaulių sąjungos pasirengimą bendriems su kariuomene gynybos veiksmams, taip pat atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1286, 2014-10-21, paskelbta TAR 2014-10-28, i. k. 2014-15003
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1027, 99.01.14, Žin., 1999, Nr.11-246 (99.01.27)
Nr. VIII-2006, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2858 (2000 10 31)
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)
Nr. XI-410, 2009-07-23, Žin., 2009, Nr. 95-4035 (2009-08-08)
Nr. XI-1303, 2011-03-31, Žin., 2011, Nr. 46-2155 (2011-04-16)
15 straipsnis. Gynybos štabas (neteko galios)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)
Nr. XI-188, 2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1142 (2009-03-17)
Nr. XI-1303, 2011-03-31, Žin., 2011, Nr. 46-2155 (2011-04-16)
16 straipsnis. Kariuomenės pajėgų rūšių paskirtis
3. Karinių jūrų pajėgų paskirtis – teritorinės jūros stebėjimas, kontrolė ir gynyba, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimas bei kontrolė.
5. Kariuomenės pajėgų rūšių, junginių ir dalinių funkcijas, tvirtindamas jų nuostatus, nustato krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu. Vadovaudamasis teisės aktais bei gynybos ir tarptautinio karinio bendradarbiavimo poreikiais, konkrečias užduotis kariuomenės pajėgų rūšims, junginiams ir į junginius neįeinantiems daliniams duoda kariuomenės vadas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)
Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
17 straipsnis. Savanorių pajėgos
1. Savanorių pajėgos sudaromos iš karių savanorių, taip pat į savanorių pajėgas skiriamų profesinės karo tarnybos karių.
4. Taikos metu savanorių pajėgų funkcijos yra: karių savanorių rengimas, priimančiosios šalies paramos sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms teikimas, šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų kariuomenės uždavinių vykdymas. Ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu savanorių pajėgų kariniai vienetai vykdo jiems nustatytas gynybos, svarbių valstybės ar savivaldybių objektų apsaugos ir paramos sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms užduotis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
18 straipsnis. Kariuomenės pagalba kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms
1. Kariniai vienetai gali būti pasitelkiami teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms šiais atvejais:
1) ekstremalių situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja, tam tikroms gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų užduotims ekstremalios situacijos židinyje atlikti;
2) nepaprastosios padėties atveju, kai Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento dekrete dėl nepaprastosios padėties įvedimo nurodoma, kad nepaprastosios padėties metu pasitelkiama Lietuvos kariuomenė;
4) teikiant pagalbą valstybės sienos apsaugos, muitinės, aplinkos apsaugos, žvejybos ir laivybos kontrolės institucijoms, kad būtų įgyvendinti jų įgaliojimai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje bei kontinentiniame šelfe;
5) ypatingais atvejais, kai kyla grėsmė žmonių gyvybei, prireikus padėti policijai vykdyti skubias asmenų sulaikymo, paieškos ar gelbėjimo operacijas;
6) prireikus padėti vykdyti teroro išpuolio likvidavimo operaciją, kai tam nėra pakankamų ar tinkamų kitų valstybės institucijų ar įstaigų pajėgų;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
7) prireikus tam tikram laikui sustiprinti svarbių valstybės ar savivaldybių objektų apsaugą arba ginti juos nuo teroro ar masinio pobūdžio smurtinių išpuolių;
8) prireikus padėti Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės apsaugos departamentas) užtikrinti saugomų asmenų apsaugą, kai tam nepakanka ar nėra tinkamų Vadovybės apsaugos departamento ir kitų vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgų;
9) prireikus padėti institucijoms, atsakingoms už žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus paieškos ir gelbėjimo rajoną, koordinavimą, atlikti šiuos darbus;
10) prireikus neutralizuoti sprogmenis.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais atvejais kariniai vienetai gali būti pasiųsti padėti civilinės saugos sistemos pajėgoms krašto apsaugos ministro įsakymu, gavę Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra ekstremalios situacijos židinys, administracijos direktoriaus rašytinį prašymą. Karinių vienetų bei civilinės saugos sistemos pajėgų veiksmai koordinuojami pagal kariuomenės vado ar jo įgaliotų karinių vienetų vadų ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus ar jo įgaliotų civilinės saugos sistemos pareigūnų iš anksto parengtus sąveikos planus.
3. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju kariniai vienetai siunčiami padėti institucijoms, užtikrinančioms Nepaprastosios padėties įstatymo vykdymą, krašto apsaugos ministro įsakymu, gavę institucijos, atsakingos už ekstremalių situacijų valdymą, vadovo rašytinį prašymą. Karinių vienetų sąveiką su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis koordinuoja institucijos, atsakingos už ekstremalių situacijų valdymą, vadovas.
4. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju kariniai vienetai gali būti siunčiami padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai krašto apsaugos ministro įsakymu, gavę vidaus reikalų ministro rašytinį prašymą. Karinių vienetų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar padalinių sąveika vykdoma pagal Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtinamą valstybės sienos apsaugos priedangos planą.
5. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju gali būti naudojamos kariuomenei priskirtos stebėjimo ir kontrolės techninės priemonės bei karo laivai ir orlaiviai. Tokia kariuomenės pagalba teikiama pagal bendrus jos sąveikos su valstybės sienos apsaugos, muitinės, aplinkos apsaugos, žvejybos ir laivybos kontrolės institucijomis planus ir susitarimus dėl pagalbos. Šiuos planus ir susitarimus sudaro kariuomenės vadas ar jo įgalioti vadai (viršininkai) ir valstybės sienos apsaugos, muitinės, aplinkos apsaugos, žvejybos ir laivybos kontrolės institucijų vadovai ar jų įgalioti pareigūnai. Bendrų sąveikos planų ir susitarimų dėl pagalbos rengimą ir vykdymą koordinuoja Vyriausybės sudaroma tarpžinybinė Teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo apsaugos ir kontrolės komisija.
6. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais atvejais karinis vienetas gali būti pasitelktas kariuomenės vado ar jo įgalioto operacinio vadovavimo grandinėje esančio vado įsakymu, gavus policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto pareigūno raštišką prašymą. Apie įsakymą siųsti karinį vienetą padėti policijai nedelsiant pranešama krašto apsaugos ministrui, o šis, suderinęs su vidaus reikalų ministru, turi teisę įsakymą atšaukti. Siunčiamas karinis vienetas gali teikti policijai tik prašomą vienkartinę pagalbą, kurios trukmė neviršija 24 valandų. Prireikus pagalbos policijai teikimo trukmė, laikantis tokios pat tvarkos, gali būti pratęsiama iki 48 valandų arba tol, kol bus pasiekti asmens sulaikymo, paieškos ar gelbėjimo operacijos tikslai. Asmens sulaikymo, paieškos ar gelbėjimo operacijai, kurią vykdyti padeda karinis vienetas, vadovauja policijos generalinio komisaro ar jo pavaduotojo arba teritorinės policijos įstaigos vadovo paskirtas pareigūnas.
7. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu atveju karinis vienetas gali būti pasitelktas krašto apsaugos ministro įsakymu, kai dėl teroro išpuolio priimamas Krizių valdymo komiteto sprendimas pasitelkti karinį vienetą. Teroro išpuolio likvidavimo operacijai, kurią padeda vykdyti karinis vienetas, vadovauja teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas teroro išpuolio likvidavimo operacijos vadovas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
8. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytais atvejais kariniai vienetai gali būti pasitelkti krašto apsaugos ministro įsakymu, gavus vidaus reikalų ministro rašytinį prašymą arba vykdant Vyriausybės sprendimus dėl Vyriausybės nustatytų svarbių valstybės ir savivaldybių ar kitų objektų apsaugos sustiprinimo.
9. Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju karinis vienetas gali būti pasitelktas kariuomenės vado įsakymu, gavus Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus ar jo pavaduotojo rašytinį prašymą. Apie įsakymą siųsti karinį vienetą padėti Vadovybės apsaugos departamentui nedelsiant pranešama krašto apsaugos ministrui, o šis, suderinęs su vidaus reikalų ministru, turi teisę įsakymą atšaukti. Siunčiamas karinis vienetas gali teikti Vadovybės apsaugos departamentui tik prašomą vienkartinę pagalbą, kurios trukmė neviršija 24 valandų. Prireikus pagalbos Vadovybės apsaugos departamentui teikimo trukmė, laikantis tokios pat tvarkos, gali būti pratęsiama iki 48 valandų arba tol, kol tai būtina pagal nustatytą saugomų asmenų saugumo užtikrinimo lygį. Užtikrinant saugomų asmenų apsaugą, karinio vieneto ir kitų valstybės institucijų ar įstaigų veiksmus koordinuoja Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus ar jo pavaduotojo paskirtas pareigūnas.
10. Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju gali būti naudojamos kariuomenei priskirtos stebėjimo ir kontrolės techninės priemonės bei karo laivai ir orlaiviai. Tokia kariuomenės pagalba teikiama kariuomenės vado nustatyta tvarka, gavus institucijos, atsakingos už žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus paieškos ir gelbėjimo rajoną, koordinavimą, vadovo ar jo įgalioto pareigūno prašymą.
11. Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu atveju kariniai vienetai pasitelkiami krašto apsaugos ministro ir vidaus reikalų ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
12. Apie šio straipsnio 2, 4, 7 ir 8 dalyse nurodytą įsakymą krašto apsaugos ministras privalo nedelsdamas pranešti Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Seimo Pirmininkui ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
13. Šio straipsnio nurodytais atvejais teikdama pagalbą kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms karinę jėgą kariuomenė gali naudoti tik tiek, kiek yra būtina pagalbos tikslams pasiekti. Karinė jėga naudojama Karinės jėgos naudojimo statute nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-2006, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2858 (2000 10 31)
Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)
Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)
Nr. X-1558, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2457 (2008-06-07)
Nr. XI-754, 2010-04-13, Žin., 2010, Nr. 48-2303 (2010-04-27)
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
181 straipsnis. Žmonių paieška ir gelbėjimas bei teršimo incidentų likvidavimas
1. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kariuomenė organizuoja, koordinuoja ir vadovauja žmonių paieškos ir gelbėjimo darbams paieškos ir gelbėjimo rajone bei teršimo incidentų likvidavimo darbams jūros rajone. Žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbus kariuomenė organizuoja, koordinuoja ir jiems vadovauja per Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrą.
2. Kariuomenė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdo žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone, išskyrus jūrų uostų akvatorijas ir Kuršių marias, ir teršimo incidentų likvidavimo darbus jūros rajone, išskyrus vidaus vandenis.
3. Kariuomenė jūros rajone, išskyrus vidaus vandenis, vykdo ypatingas priemones (paskandina laivą, pašalina pavojingą objektą ar kt.), jeigu teisės aktų nustatyta tvarka buvo priimtas sprendimas tokias priemones vykdyti, siekiant išvengti, sumažinti ar likviduoti incidentą, kuris kelia rimtą ir neišvengiamą grėsmę žmonėms, aplinkai ir su tuo susijusiems interesams.
4. Kariuomenė organizuoja ir kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis dalyvauja žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbų organizavimo, koordinavimo, vadovavimo ir vykdymo mokymuose bei pratybose.
5. Siekdama užtikrinti, kad teršimo incidentų likvidavimo darbai vyktų laiku, Lietuvos kariuomenė reguliariai atlieka taršos stebėjimus iš oro virš jūros rajono.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-1558, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2457 (2008-06-07)
19 straipsnis. Karo policija
20 straipsnis. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
1. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (toliau – Akademija) yra valstybinė aukštoji universitetinė mokykla, kurioje pagal universitetines studijų programas rengiami karininkai ir karybos bei nacionalinio saugumo specialistai, taip pat vykdomas neformalusis švietimas ir karinis rengimas, atliekami taikomieji moksliniai tyrimai. Akademija yra biudžetinė įstaiga, atskaitinga krašto apsaugos ministrui. Akademijos viršininkas pavaldus krašto apsaugos ministrui.
2. Akademijai netaikoma Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta aukštųjų mokyklų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo, valdymo ir finansavimo tvarka. Akademijos statutą krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Krašto apsaugos ministras nustato karininkų rengimo sistemą, Akademijos struktūrą bei pareigybių sąrašą ir biudžeto lėšų paskirstymą. Akademijos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
3. Tarnaujantys ir studijuojantys Akademijoje kariai karo tarnybos klausimais yra pavaldūs kariuomenės vadui. Kariuomenės vadas nustato Akademijai karininkų parengimo užduotis ir reikalavimus. Juos tvirtina krašto apsaugos ministras.
4. Į Akademiją kariūnais priimami vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atitinkantys krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į ją sąlygas. Priimamas į Akademiją kariūnu asmuo pasirašo su Akademija sutartį, kuria įsipareigoja gerai studijuoti ir vykdyti kitas kariūno pareigas, o po studijų – tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų baigimo dieną būtų į ją pakviestas. Kariūnai kviečiami į profesinę karo tarnybą atsižvelgiant į jų studijų Akademijoje rezultatus ir krašto apsaugos sistemos bei karo tarnybos poreikius. Jeigu baigusiam kariūno studijas asmeniui nepasiūloma sudaryti profesinės karo tarnybos sutarties, jis yra išleidžiamas į atsargą.
5. Priėmimo į Akademiją studijuoti pagal universitetinių studijų, neformaliojo švietimo ir karinio rengimo programas sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
6. Karių laipsniai studijų Akademijoje laikotarpiui suspenduojami. Kariūnams studijų Akademijoje laikotarpiui suteikiami kariūnų laipsniai. Akademijoje studijuojančių karių statusą, kariūnų laipsnius, studijų sąlygas ir tvarką nustato Akademijos statutas ir kiti teisės aktai.
7. Karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju Akademija, išskyrus jos civilinį personalą, yra sudėtinė kariuomenės dalis, pavaldi kariuomenės vadui.
8. Pagal Krašto apsaugos ministerijos susitarimus su kitomis valstybės institucijomis ar atitinkamomis kitų valstybių institucijomis Akademijos statuto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Akademijoje gali studijuoti kitų valstybės institucijų valstybės tarnautojai, taip pat gali studijuoti užsienio valstybių piliečiai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KARIŲ TARNYBA
21 straipsnis. Bendrasis kario statusas
2. Kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. Kario statusą nustato šis ir kiti kariuomenės veiklą bei karo tarnybą reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai. Išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi.
3. Kariai naudojasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Karių naudojimasis teisėmis į privataus gyvenimo apsaugą, tarnybos vietos garantijas, poilsį ir laisvalaikį, susivienijimų laisves, gyvenamosios vietos pasirinkimą ir laisvą kilnojimąsi, tarnybinio būsto neliečiamybę, susirinkimų, grupinių peticijų, žinių skleidimo ir nuomonės reiškimo būdus įstatymais ir įstatymų patvirtintais statutais gali būti apribojamas tik tiek, kiek yra būtina kario pareigoms atlikti, karinei drausmei ir paklusnumui bei tarnybos tikslams užtikrinti. Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė kariui garantuojama ir nevaržoma.
4. Kario tarnybos dienos ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių. Detalius tarnybos dienos reikalavimus, kariui suteikiamą paros ir savaitės poilsį, užtikrinantį jo sveikatos bei darbingumo atgavimą, nustato statutai ir kiti krašto apsaugos sistemą reglamentuojantys teisės aktai.
5. Karys, kurio teisės, garantuotos šio įstatymo ar susijusios su kario tarnyba krašto apsaugos sistemoje, yra pažeistos, gali kreiptis į aukštesnįjį vadą ar krašto apsaugos generalinį inspektorių. Šie privalo ištirti faktus ir imtis priemonių, kad pažeidimai nedelsiant būtų pašalinti.
7. Lietuvos Respublikos piliečiai kario statusą įgyja:
1) privalomąją pradinę karo tarnybą atlikti paskirti karo prievolininkai – nuo atvykimo į karinį vienetą arba nuo perėjimo į karinio viršininko pavaldumą momento;
3) kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai, taip pat parengtojo rezervo kariai – nuo to momento, kai pagal tarnybos ar karinių mokymų įsakymą atvyksta į paskirtą vietą ir prisistato kariniam viršininkui;
8. Karys atlieka karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka karys gali atlikti tarnybą kitose valstybės, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose.
9. Karys privalo laikytis karių etikos kodekso reikalavimų. Šį kodeksą tvirtina krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
22 straipsnis. Aktyviojo rezervo kario statuso ypatumai
1. Kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai dalyvauja pratybose ir mokymuose karinio vieneto sudėtyje, taip pat krašto apsaugos ministro pavedimu vykdo įstatymuose kariuomenei nustatytas užduotis. Išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą rengimąsi tarnybai tarptautinėse operacijose, taip pat dalyvavimą tarptautinėse pratybose bei pratybas ir mokymus mokomuosiuose kariniuose vienetuose, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių rengimas vykdomas nuo 20 iki 50 dienų per vienus metus.
2. Pratybų ir mokymų trukmę, programas ir jų periodiškumą nustato kariuomenės vadas. Be išankstinio įspėjimo kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai gali būti pašaukti į tarnybą iki 7 parų.
3. Karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių pratybos, mokymai ir tarnybos užduočių vykdymas laikomi valstybinių pareigų atlikimu. Darbdaviai privalo atleisti karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius nuo darbo jų pratybų, mokymų metu ar pašaukus juos vykdyti užduočių. Karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius, siunčiamus atlikti tarnybos tarptautinių operacijų kariniame vienete, darbdaviai privalo atleisti nuo darbo jų rengimosi tarnybai tarptautinėse operacijose ir tarnybos tarptautinėse operacijose metu.
4. Kariui savanoriui ar kitam aktyviojo rezervo kariui, pavyzdingai ištarnavusiam ne mažiau kaip 10 metų arba ypač pasižymėjusiam vykdant tarnybos užduotis, gali būti suteiktas atitinkamai Garbės savanorio ar Aktyviojo rezervo garbės kario vardas. Garbės savanorio ar Aktyviojo rezervo garbės kario vardo suteikimo ir Garbės ženklo nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1084, 2007-04-12, Žin., 2007, Nr. 46-1718 (2007-04-26)
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
23 straipsnis. Kario priesaika
1. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, pradėjęs tikrąją karo tarnybą, iškilmingoje aplinkoje prisiekia Lietuvos valstybei ir pasirašo vardinį priesaikos lapą.
2. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šiame straipsnyje nustatytų priesaikos tekstų. Nustatomi šie Lietuvos kario priesaikos tekstai:
4. Lietuvos kario priesaiką duoda:
1) privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir kariūnai – ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kario statuso įgijimo;
2) profesinės karo tarnybos kariai, jeigu jie nėra davę Lietuvos kario priesaikos anksčiau, – priėmus juos į šią tarnybą;
5. Pasirašyti vardiniai priesaikos lapai saugomi karių asmens bylose, o prisiekusiųjų sąrašai – dalinyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-421, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5183 (2005-12-08)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
23(1) straipsnis. Priesaikos sulaužymas
Šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytos Lietuvos kario priesaikos sulaužymu, šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatytos Lietuvos karininko priesaikos sulaužymu, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatytos Lietuvos kariuomenės vado priesaikos sulaužymu laikomas šiurkštus kario drausmės pažeidimas, už kurį karys atleidžiamas iš tarnybos arba pašalinamas iš karo mokymo įstaigos, ir (arba) tyčinės nusikalstamos veikos padarymas.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)
24 straipsnis. Lietuvos karininkas
1. Lietuvos karininkas (toliau – karininkas) yra Lietuvos kariuomenės atstovas, pagal savo kompetenciją veikiantis kaip karinis pareigūnas. Karininko vardas reiškia atsakomybę ir įpareigoja saugoti karininko garbę.
2. Lietuvos Respublikos pilietis, tapdamas karininku, prisiekia. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šiame straipsnyje nustatytų priesaikos tekstų. Nustatomi šie priesaikos tekstai:
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-421, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5183 (2005-12-08)
Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)
25 straipsnis. Statutai
1. Karo tarnybos atlikimo tvarką ir sąlygas, karių drausminę atsakomybę, karinės jėgos panaudojimą, civilinės krašto apsaugos tarnybos tvarką ir sąlygas nustato statutai. Detalias kariuomenės statutų vykdymo ir tarnybos atlikimo procedūras nustato kariuomenės vadas. Kariuomenės vienetų, karinių mokymo ir kitokių įstaigų vidaus tvarką nustato vadų ir karinių viršininkų patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės.
2. Statutai, kurie reglamentuoja karių drausminę atsakomybę ir karinės jėgos panaudojimą, civilinę krašto apsaugos tarnybą, tvirtinami įstatymais. Kitus statutus tvirtina krašto apsaugos ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)
Nr. IX-1727, 2003-09-11, Žin., 2003, Nr. 91(1)-4106 (2003-09-26)
Nr. XI-2292, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6466 (2012-11-08)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786
26 straipsnis. Karių drausmė ir materialinė atsakomybė
1. Karys turi sąžiningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas bei vadų (karinių viršininkų) įsakymus, laikytis įstatymų ir statutų, neviršyti įstatymų jam suteiktų teisių, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis.
2. Karys atsako už jam perduotą, patikėtą ar skirtą saugoti tarnybos turtą, pinigines lėšas ir kitas materialines vertybes. Kario materialinę atsakomybę už turto praradimą ar žalos turtui padarymą nustato įstatymai.
4. Kai reikia nustatyti tarnybos pareigų netinkamo vykdymo, teisės arba drausmės pažeidimo faktus ir aplinkybes, skiriamas tarnybinis patikrinimas. Jis atliekamas kariuomenės drausmės statuto, taip pat krašto apsaugos ministro arba kariuomenės vado nustatyta tvarka.
5. Neteko galios nuo 2015-07-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XII-1563, 2015-03-26, paskelbta TAR 2015-04-08, i. k. 2015-05375
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
27 straipsnis. Draudimas duoti neteisėtą įsakymą ar versti atlikti neteisėtą tarnybą
2. Niekas negali kariui ar kariuomenės vienetui duoti įsakymo, verčiančio karį sulaužyti priesaiką, aiškiai neteisėto įsakymo (už ką numatyta baudžiamoji atsakomybė) bei įsakymo, pažeidžiančio visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus ir normas. Vadas (karinis viršininkas), davęs tokį įsakymą, traukiamas atsakomybėn pagal įstatymą.
3. Jeigu akivaizdžiai neteisėtas įsakymas būtų duotas, karys neturi jo vykdyti, bet turi apie tai pranešti aukštesniam už neteisėtą įsakymą davusįjį vadui.
28 straipsnis. Priėmimas į profesinę karo tarnybą
1. Į profesinę karo tarnybą, vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos principais, priimami pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal išsilavinimą, fizinį pasirengimą, sveikatos būklę ir moralines savybes tinkantys šiai tarnybai, o pagal amžių – tinkantys eiti kario pareigas, atitinkančias turimą ar suteikiamą kario laipsnį, arba karinio specialisto pareigas (turintys aukštąjį ar vidurinį išsilavinimą kariuomenei reikalingi specialistai). Jiems taikomi teisės aktų nustatyti reikalavimai mokėti valstybinę kalbą.
2. Į profesinę karo tarnybą šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys priimami sudarant profesinės karo tarnybos sutartį. Jeigu priimamas į profesinę karo tarnybą asmuo nėra atlikęs privalomosios pradinės karo tarnybos ar kitu būdu įgijęs reikiamo pagrindinio karinio parengtumo, priimant į profesinę karo tarnybą jam nustatomas bandomasis laikotarpis, kurio metu karys siunčiamas į pagrindinio karinio parengtumo kursus.
3. Profesinės karo tarnybos sutartys sudaromos ir pratęsiamos šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Profesinės karo tarnybos kariais negali būti:
1) asmenys, atlikę laisvės atėmimo bausmę, ir teisti asmenys, kol neišnykęs teistumas ar nepasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
4) asmenys, kuriems pagal įstatymus negali būti suteikta teisė susipažinti su būtina kario pareigoms vykdyti įslaptinta informacija ir ja naudotis;
5. Esant krašto apsaugos sistemos poreikiui, krašto apsaugos ministras, gavęs atitinkamos šalies sutikimą, turi teisę priimti kariniu patarėju ar ekspertu šalies NATO narės kariuomenės ar atsargos karininką ne Lietuvos Respublikos pilietį pagal terminuotą sutartį ir nustatyti jo pareigas, teises, atsakomybę bei kitas sutarties sąlygas. Tokios sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip 2 metai, o jam pasibaigus su tuo pačiu asmeniu šioje dalyje nustatytomis sąlygomis gali būti sudaryta nauja sutartis.
6. Asmenys, norintys stoti į profesinę karo tarnybą, ir profesinės karo tarnybos kariai pagal krašto apsaugos sistemoje nustatyto turinio anketą privalo pateikti informaciją apie save, savo ryšius ir interesus, galinčius turėti reikšmės valstybės paslapčių apsaugai, tarnybos pareigų vykdymui ar galinčius būti interesų konflikto priežastimi. Ši informacija tikrinama. Profesinės karo tarnybos karys, nuslėpęs ar sąmoningai pateikęs neteisingą informaciją, traukiamas atsakomybėn pagal įstatymus ar drausmės statutą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)
Nr. X-1389, 2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 140-5759 (2007-12-29)
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
29 straipsnis. Priėmimas į savanorių karo tarnybą ar kitą tarnybą aktyviajame rezerve
1. Į savanorių karo tarnybą ar kitą tarnybą aktyviajame rezerve savanoriškumo ir atrankos principais gali būti priimti karo prievolininkai, kurie pagal individualias savybes, patirtį ir parengimą tinka savanorių karo tarnybai ar kitai tarnybai aktyviajame rezerve.
2. Jeigu karo prievolininkai, stojantys į savanorių karo tarnybą ar kitą tarnybą aktyviajame rezerve, nėra įgiję pagrindinio karinio parengtumo, jie siunčiami į karinius mokymus pagrindiniam kariniam parengtumui įgyti.
3. Kariais savanoriais ir kitais aktyviojo rezervo kariais negali būti:
1) asmenys, atlikę laisvės atėmimo bausmę, ir teisti asmenys, kol neišnykęs teistumas ar nepasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
5. Į tarnybą aktyviajame rezerve, išskyrus savanorių karo tarnybą, priimama aktyviojo rezervo kario sutarties pagrindu.
6. Iki kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutarties sudarymo krašto apsaugos sistemos institucijos patikrina į tarnybą priimamo asmens anketos duomenis ir aplinkybes, kurios galėtų būti kliūtimis savanorių karo tarnybai ar kitai tarnybai aktyviajame rezerve atlikti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
30 straipsnis. Šaukimas į privalomąją karo tarnybą
Į privalomąją karo tarnybą Lietuvos Respublikos piliečiai šaukiami Karo prievolės įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
31 straipsnis. Profesinės karo tarnybos sutartis
1. Profesinės karo tarnybos sutartis yra Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos piliečio rašytinis susitarimas, kuriuo Krašto apsaugos ministerija priima pilietį į profesinę karo tarnybą, o pilietis savanoriškai įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas.
2. Profesinės karo tarnybos sutartis sudaroma šiems terminams:
1) su karininkais, pradedančiais tarnybą po Lietuvos karo akademijos ar karininkus rengiančios užsienio mokyklos baigimo, – iki sukaks šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatyti išleidimo į atsargą metai;
2) su priimamais į profesinę karo tarnybą kariais – ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui ir terminui, ne ilgesniam kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyti išleidimo į atsargą metai;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
3. Pasibaigus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytais atvejais sudarytos terminuotos profesinės karo tarnybos sutarties terminui, sutartis su kariu gali būti pratęsta ne ilgiau kaip 5 metams ir ne ilgiau kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatyti išleidimo į atsargą metai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
4. Neatsižvelgiant į profesinės karo tarnybos sutarties terminą, šio įstatymo 37 ir 38 straipsniuose numatytais atvejais ji gali būti nutraukta prieš terminą.
5. Krašto apsaugos ministras profesinės karo tarnybos sutartis sudaro ir jas pratęsia:
1) su visais Krašto apsaugos ministerijos padalinių ir krašto apsaugos ministrui tiesiogiai pavaldžių krašto apsaugos sistemos institucijų karininkais;
6. Laikydamiesi krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos reikalavimų, sąlygų bei tvarkos, šio įstatymo 45 straipsnio nustatytų amžiaus apribojimų ir šio straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų, Krašto apsaugos ministerijos vardu profesinės karo tarnybos sutartis sudaro ir pratęsia:
7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyti pareigūnai profesinės karo tarnybos sutartis be atskiro ministro sutikimo gali sudaryti su kariais, kurie pradeda karininko tarnybą baigę Lietuvos karo akademiją ar Krašto apsaugos ministerijos siuntimu kitą karo mokyklą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
32 straipsnis. Kario savanorio sutartis
1. Kario savanorio sutartis yra karo prievolininko ir Krašto apsaugos ministerijos rašytinis susitarimas, kuriuo krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo priima karo prievolininką į savanorių karo tarnybą, o karo prievolininkas įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka ir vykdyti visas kario savanorio pareigas.
3. Kario savanorio sutarties terminui pasibaigus, ji gali būti pratęsta naujam, ne ilgesniam kaip 4 metų, laikotarpiui neribotą kartų skaičių, tačiau ne ilgesniam terminui, kaip iki tos dienos, kai kariui savanoriui sukanka 55 metai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
321 straipsnis. Aktyviojo rezervo kario sutartis
1. Aktyviojo rezervo kario sutartis yra karo prievolininko ir Krašto apsaugos ministerijos rašytinis susitarimas, kuriuo krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo priima karo prievolininką į tarnybą aktyviajame rezerve, išskyrus savanorių karo tarnybą, o karo prievolininkas įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka ir vykdyti visas aktyviojo rezervo kario pareigas.
3. Aktyviojo rezervo kario sutarties terminui pasibaigus, ji gali būti pratęsta naujam, ne ilgesniam kaip 4 metų, laikotarpiui neribotą kartų skaičių, tačiau ne ilgesniam terminui, kaip iki tos dienos, kai aktyviojo rezervo kariui sukanka 55 metai.
4. Aktyviojo rezervo kario sutarties formą ir sutarties sudarymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
33 straipsnis. Priimto į profesinę karo tarnybą kario skyrimas į pareigas
1. Sudarius profesinės karo tarnybos sutartį, karys į jo laipsnį atitinkančias pareigas kariuomenėje skiriamas:
1) iki būrio vado, taip pat į kitokias iki seržanto majoro (vyresniojo laivūno) imtinai pareigas dalinyje – dalinio vado įsakymu;
2. Karius į pareigas kitose krašto apsaugos sistemos institucijose skiria krašto apsaugos ministras arba ministro nustatyta tvarka jo įgaliotas pareigūnas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
34 straipsnis. Išbandymas priimant į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą tarnybą aktyviajame rezerve
1. Priimant asmenį į profesinę karo tarnybą, gali būti nustatomas ne ilgesnis kaip 6 mėnesių bandomasis laikotarpis.
2. Asmenims, priimamiems į profesinę karo tarnybą koviniuose vienetuose, kuriuose keliami ypatingi fizinės, psichologinės ištvermės ir kitokie kario pasirengimo reikalavimai, gali būti nustatytas ilgesnis kaip 6 mėnesių, bet ne ilgesnis kaip 1 metų bandomasis laikotarpis, jeigu tai numatyta krašto apsaugos ministro patvirtintuose šio kovinio vieneto nuostatuose.
3. Bandomasis laikotarpis netaikomas kariams, baigusiems karo mokymo įstaigą, taip pat kariams, perkeliamiems į kitas pareigas.
4. Priimant asmenis į savanorių karo tarnybą ar kitą tarnybą aktyviajame rezerve, nustatomas iki 6 mėnesių bandomasis laikotarpis.
5. Į bandomąjį laikotarpį neįskaitomi kario ligos ir kiti dokumentuose užfiksuoti laikotarpiai, kai karys nevykdė tarnybos pareigų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. X-1389, 2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 140-5759 (2007-12-29)
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
35 straipsnis. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybos vertinimas
1. Vertinama profesinės karo tarnybos karių, išskyrus kariuomenės vadą, karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių tarnyba.
2. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybos vertinimo tikslas – įvertinti kario tarnybinę veiklą, kvalifikaciją, tinkamumą eiti einamas ar aukštesnes pareigas.
3. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnyba vertinama:
4. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnyba vertinama pasibaigus bandomajam laikotarpiui, taip pat vertinama šiais atvejais:
2) kai pasibaigia profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario sutarties terminas ir siūloma ją pratęsti;
3) kai profesinės karo tarnybos karys, karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys dalyvauja atrankoje aukštesniam kario laipsniui suteikti, teikiamas valstybės ar krašto apsaugos sistemos apdovanojimui ar kitaip skatinti;
4) kai profesinės karo tarnybos karys, karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys skiriamas į kitas pareigas arba kai pasibaigia šio įstatymo 57 straipsnyje nustatytas terminas pareigoms eiti;
5) kai profesinės karo tarnybos karys perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1, 2, 6, 8 ir 9 punktuose numatytais atvejais;
6) kai nustatomi esminiai profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario veiklos trūkumai ir dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar jis yra tinkamas eiti pareigas;
7) kai karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys pateikia prašymą stoti į profesinę karo tarnybą;
8) už pirmus 4 nepertraukiamos profesinės karo tarnybos metus arba tarnybos pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį metus, išskyrus pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtus karius, baigusius Akademiją ar užsienio valstybės karo mokymo įstaigą, į kurią buvo siųsti Krašto apsaugos ministerijos ir kurią baigusiems suteikiamas pirmasis karininko laipsnis.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
5. Šio straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose nurodytais atvejais vertinimas galimas, kai nuo paskutinio vertinimo praėjo daugiau kaip 12 mėnesių.
6. Profesinės karo tarnybos kario tarnyba nevertinama laikotarpiu, kai karys šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, jeigu kario tarnyba buvo įvertinta prieš jį perkeliant į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.
7. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių tarnybos vertinimą atlieka vadai (viršininkai). Šiuos vadus (viršininkus) paskiria, profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių tarnybos vertinimo tvarką ir veiklos rezultatų bei tinkamumo eiti esamas ar aukštesnes pareigas vertinimo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras. Šio straipsnio 4 dalies 8 punkte nustatytu atveju profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių tarnybą vertina iš krašto apsaugos sistemos institucijų atstovų krašto apsaugos ministro sudaryta komisija. Šios komisijos nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
36 straipsnis. Karių tarnybai taikomi apribojimai
1. Tikrosios karo tarnybos kariams, išskyrus karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius, taip pat parengtojo rezervo karius, draudžiama dalyvauti politinėje veikloje, kuri apima:
2) aktyvų karių dalyvavimą politinių partijų ir politinių organizacijų organizuotuose susirinkimuose ar kitokiuose viešuose veiksmuose, kuriais reškiamos politinės nuostatos ar politiniai reikalavimai arba kuriais tiesiogiai remiama politinė partija ar politinė organizacija;
2. Karys, pradėdamas privalomąją pradinę ar profesinę karo tarnybą, tarnybos laikotarpiui nutraukia narystę ir veiklą politinėje partijoje ar politinėje organizacijoje.
3. Kariai gali dalyvauti asociacijų ir kitų nepolitinių susivienijimų veikloje, taip pat kitokioje nepolitinėje veikloje, kuria siekiama puoselėti moralines, tautines, patriotines ir pilietines demokratines vertybes, jei dalyvavimas tokioje veikloje netrukdo vykdyti tiesioginių kario pareigų.
4. Atsargos, dimisijos kariai, kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai, taip pat parengtojo rezervo kariai, dalyvaudami politinėje veikloje, apibrėžtoje šio straipsnio 1 dalyje, neturi teisės jokiu būdu jos sieti su savo, kaip kario, statusu, daryti nuorodų į savo karinį laipsnį, dėvėti karinę uniformą.
5. Karys negali eiti valstybės tarnautojo pareigų, išskyrus šio įstatymo 42 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį.
6. Profesinės karo tarnybos karys pagal einamas pareigas negali būti susijęs tiesioginiais pavaldumo santykiais su savo sutuoktiniu, artimuoju giminaičiu ar svainystės ryšiais susijusiu asmeniu.
7. Profesinės karo tarnybos kariai negali būti renkamais ar skiriamais įmonių valdymo organų nariais, išskyrus krašto apsaugos sistemos įmones, įstaigas ar organizacijas, kurių valdymo organų nariais jie renkami ar skiriami teisės aktų nustatyta tvarka, būti profesinės sąjungos nariais, streikuoti, naudoti tarnybos laiką, turtą ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslais. Profesinės karo tarnybos kariai negali dirbti pagal darbo sutartį, užsiimti individualia veikla, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus. Karys, kuris yra individualios įmonės savininkas, mažosios bendrijos narys, ūkinės bendrijos tikrasis narys ar narys komanditorius ar turi akcinės bendrovės akcijų arba žemės ūkio bendrovės pajų, privalo šią nuosavybę valdyti, naudoti ir disponuoti ja tokiu būdu, kad dėl jos turėjimo ar ryšių su bendrove (įmone), kurioje karys turi nuosavybės, negalėtų atsirasti privačių ir tarnybos interesų konflikto, nesusidarytų prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nebūtų diskredituojamas tarnybos autoritetas ir nebūtų kliudoma profesinės karo tarnybos kariui tinkamai atlikti savo pareigas. Krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kurie vykdo kriminalinę žvalgybą, profesinės karo tarnybos karininkai privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus.
8. Priimdamas sprendimus, karys privalo teikti pirmenybę tarnybos interesams ir užtikrinti sprendimų nešališkumą. Profesinės karo tarnybos karys pats ar per kitus asmenis neturi teisės dalyvauti tokiuose komercijos tikslais daromuose veiksmuose, kurie turi ryšį su jo tarnyba ir gali tapti jo privačių bei tarnybos interesų konflikto priežastimi. Karys negali atstovauti krašto apsaugos sistemos institucijai:
1) tvarkydamas reikalus su fiziniais ar juridiniais asmenimis, iš kurių jis ar asmenys, nurodyti šio straipsnio 7 dalyje, gauna bet kurios rūšies pajamų;
9. Karys negali priimti dovanų ar paslaugų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų ėjimu, išskyrus krašto apsaugos sistemos ar kitų valstybės institucijų oficialiai skirtas premijas ir dovanas, taip pat dovanas ir paslaugas pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su jo pareigomis.
10. Profesinės karo tarnybos kariai, kurie krašto apsaugos sistemoje eina karo medicinos gydytojo ar jo padėjėjo pareigas, esant poreikiui gali būti siunčiami dirbti į kitą valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigą, paliekant tą patį tarnybinį atlyginimą, krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrų nustatyta tvarka sudarytoje dvišalėje sutartyje tarp krašto apsaugos sistemos institucijos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos nustatytomis sąlygomis. Teisė dirbti laisvu nuo tarnybos metu kitose sveikatos priežiūros įstaigose įgyvendinama krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
11. Profesinėje karo tarnyboje negali tarnauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie gauna kitų šalių valstybines pensijas už tarnybą tų šalių karinėse ar joms prilygintose struktūrose. Krašto apsaugos ministras turi teisę neatsižvelgdamas į asmens amžių priimti į profesinę karo tarnybą ne ilgiau kaip 5 metams arba įrašyti į parengtąjį kariuomenės personalo rezervą Lietuvos Respublikos piliečius, tarnavusius profesinės tarnybos kariais valstybių Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) narių karinėse ar joms prilygintose struktūrose ir gaunančius tų šalių karinę pensiją.
*12. Laisvu nuo tarnybos metu profesinės karo tarnybos kariai turi teisę užsiimti kūryba, įskaitant ir turtinių teisių į savo sukurtus kūrinius perleidimą. Krašto apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui leidus, profesinės karo tarnybos kariai taip pat turi teisę užsiimti pedagogine veikla, įskaitant pedagoginę veiklą pagal darbo sutartį, ar užsiimti kūrybine veikla pagal darbo sutartį ir gauti už tai darbo užmokestį ar atlyginimą, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto tarnyboje, nesudaro prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja tarnybos autoriteto, nekliudo profesinės karo tarnybos kariui tinkamai atlikti savo pareigas. Sprendimas leisti profesinės karo tarnybos kariui užsiimti pedagogine veikla, įskaitant pedagoginę veiklą pagal darbo sutartį, ar užsiimti kūrybine veikla pagal darbo sutartį galioja iki kario perkėlimo į kitas pareigas, tačiau ne ilgiau kaip 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimą leisti profesinės karo tarnybos kariui užsiimti pedagogine veikla, įskaitant pedagoginę veiklą pagal darbo sutartį, ar užsiimti kūrybine veikla pagal darbo sutartį priėmęs asmuo gali šį sprendimą atšaukti, jeigu atsiranda šioje dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių toks leidimas negalėjo būti išduotas. Prašymai leisti užsiimti pedagogine veikla, įskaitant pedagoginę veiklą pagal darbo sutartį, ar užsiimti kūrybine veikla pagal darbo sutartį nagrinėjami, sprendimai priimami ir atšaukiami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1027, 99.01.14, Žin., 1999, Nr.11-246 (99.01.27)
Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)
*Nr. XII-491, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 76-3856 (2013-07-16)
*Pastaba. Profesinės karo tarnybos kariai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnio 12 dalimi, išduotas leidimas dirbti ar teikti komercinio pobūdžio paslaugas, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo turi gauti naują leidimą užsiimti pedagogine veikla, įskaitant pedagoginę veiklą pagal darbo sutartį, ar užsiimti kūrybine veikla pagal darbo sutartį arba nutraukti darbą ar komercinio pobūdžio paslaugų teikimą.
37 straipsnis. Profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos tarnybos aktyviajame rezerve nutraukimas kario iniciatyva prieš terminą
1. Karys, sudaręs profesinės karo tarnybos sutartį, karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys, sudaręs kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį, savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą terminą tik krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir jo sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių.
2. Pažeidęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas ir savavališkai nutraukęs profesinės karo tarnybos sutartį anksčiau termino karys laikomas savavališkai pasišalinusiu iš tarnybos ir atsako pagal įstatymus. Iš tarnybos jis gali būti atleidžiamas pagal šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
38 straipsnis. Profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutarties nutraukimo pagrindai
1. Profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis turi būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai:
3) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo karys nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba kuriuo kariui skiriama bausmė, dėl kurios negalima tęsti tarnybos;
6) profesinės karo tarnybos karys pažeidžia šio įstatymo 36 straipsnio reikalavimus arba apribojimus;
7) pasibaigia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutarties terminas arba kariui sukanka šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje ar 32 straipsnio 3 dalyje nustatytas amžius, jeigu tarnybos laikas nustatyta tvarka nebuvo pratęstas;
8) nuslėptos aplinkybės, prieštaraujančios šio įstatymo draudžiamosioms nuostatoms, ir tų aplinkybių negalima pašalinti;
9) karys negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl neįgalumo, nustatytos priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1158, 2014-09-25, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13595
2. Profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai:
2) sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija ir (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų;
3) karys nepakluso teisėtam įsakymui, savavališkai pasišalino iš tarnybos ar nevykdo pareigų, į kurias jis paskirtas (perkeltas);
6) paaiškėja ir nustatoma, kad karys neturi reikiamos kvalifikacijos, arba kario tarnyba įvertinta nepatenkinamai;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
7) nustatyta, kad karys tarnybos metu buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat kai nustatyta, kad karys vartojo narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo;
9) dėl savo kaltės karys neteko pasitikėjimo atlikti jam pavestas tarnybos pareigas, susijusias su piniginių lėšų ar materialinių vertybių apskaita, saugojimu, priėmimu, išdavimu ar transportavimu;
10) karys neteko pasitikėjimo, ir įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai reikalauja atleisti jį iš tarnybos arba motyvuotai nerekomenduoja išduoti (siūlo panaikinti) leidimą kariui naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, kai to reikalauja jo einamos pareigos ir nėra kitų su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias karį galima perkelti;
12) ne žemesnio kaip dalinio vado (karinio viršininko) teikimu kariuomenės vadas nusprendžia ir krašto apsaugos ministras sutinka su motyvais, kad dėl tarnybos interesų karį atleisti būtina;
13) jo sirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmė ilgesnė kaip 120 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai, arba 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis ir jeigu susirgimas nesusijęs su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba.
3. Kariai, atleidžiami iš profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos tarnybos aktyviajame rezerve pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, į atsargą ar parengtąjį kariuomenės personalo rezervą neįrašomi ir į dimisiją neperkeliami. Krašto apsaugos ministro sprendimu į atsargą ar parengtąjį kariuomenės personalo rezervą taip pat gali būti neįrašomi ar (ir) į dimisiją neperkeliami kariai, atleidžiami iš profesinės, savanorių karo tarnybos ar kitos tarnybos aktyviajame rezerve pagal šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 8 ir 9 punktus, taip pat pagal šio straipsnio 1 dalies 6 punktą dėl šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje nustatyto apribojimo pažeidimo.
4. Teisę nutraukti profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį šiame straipsnyje nustatytais pagrindais turi krašto apsaugos ministras arba jo įgalioti kariuomenės vadas bei kiti vadai ar pareigūnai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)
Nr. IX-1072, 2002-09-12, Žin., 2002, Nr. 95-4084 (2002-10-02)
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
Nr. XI-1637, 2011-11-08, Žin., 2011, Nr. 143-6705 (2011-11-26)
39 straipsnis. Profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ne dėl kario kaltės sąlygos
1. Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybė savo iniciatyva arba valia, jei nėra kario kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12 ir 13 punktai), gali nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį karį įspėjusi ne mažiau kaip prieš du mėnesius arba ir neįspėjusi, tačiau išmokėdama kariui 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą papildomą kompensaciją.
2. Profesinės karo tarnybos sutarties 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6 ir 12 punktuose nustatytais atvejais negalima nutraukti ir kario iš karo tarnybos atleisti jo sirgimo (laikinojo nedarbingumo) metu, jeigu sirgimo laikotarpis ne ilgesnis kaip 4 mėnesiai.
3. Šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 7, 8 ir 9 punktuose ir 2 dalies 3, 7, 8 ir 13 punktuose numatytais atvejais profesinės karo tarnybos sutartis gali būti nutraukta bei karys atleistas iš karo tarnybos ir jo ligos (laikinojo nedarbingumo) metu.
4. Jeigu yra priimtas sprendimas nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose bei 2 dalies 4, 5, 6, 9, 10, 11 ir 12 punktuose ir 37 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, o karys suserga iki numatytos atleidimo iš karo tarnybos dienos, iš pareigų jis gali būti atleistas ir ligos metu. Šiuo atveju jo atleidimo iš karo tarnybos diena nukeliama į kitą dieną po paskutinės ligos dienos, bet ne ilgiau kaip 60 dienų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
40 straipsnis. Išeitinė pašalpa atleidžiant karį iš tarnybos
1. Kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama vadovybės iniciatyva arba valia ne dėl kario kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai), kai profesinės karo tarnybos kariui sukanka šio įstatymo nustatytas išleidimo į atsargą amžius (šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat kai baigiasi terminuota profesinės karo tarnybos sutartis, o išleidžiamas į atsargą karys neturi teisės į kario valstybinę pensiją, jam išmokama išeitinė pašalpa. Išeitinės pašalpos dydis priklauso nuo kario tarnybos krašto apsaugos sistemoje stažo:
2. Kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama vadovybės iniciatyva arba valia ne dėl kario kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai), tačiau išleidžiamas į atsargą karys turi teisę į kario valstybinę pensiją, jam išmokama 2 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio išeitinė pašalpa neatsižvelgiant į tarnybos krašto apsaugos sistemoje stažą.
3. Visiems kariams, su kuriais nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis ne dėl jų kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai) ir jei jie iš anksto neįspėjami, išmokama 1 mėnesio tarnybinio atlyginimo dydžio, o kariui, auginančiam vaiką ar vaikų iki 14 metų, išmokama 2 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio papildoma kompensacija.
4. Nustatant šio straipsnio 1-2 dalyse nurodytas išmokas, skaičiuojamas tik tiesioginės tarnybos krašto apsaugos sistemoje laikas (be užskaitų).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)
41 straipsnis. Karių laipsnių ir pareigų derinimas
1. Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į kariuomenės vado pasiūlymus, nustato krašto apsaugos sistemos institucijų pareigybių sąrašus ir kokius karinius laipsnius turintys kariai gali būti paskirti į pareigybių sąrašuose nustatytas atitinkamas pareigas.
2. Kariai skiriami į jų laipsnį atitinkančias pareigas. Atskirais krašto apsaugos ministro nustatytais atvejais ir sąlygomis karys gali būti paskirtas eiti vienu laipsniu aukštesnes kario pareigas. Kai atitinkamo laipsnio laisvų pareigų nėra, krašto apsaugos ministras gali karį iki vienerių metų paskirti į vienu laipsniu žemesnes pareigas.
3. Į pareigybių sąrašuose nustatytas karių pareigas draudžiama priimti civilius, įskaitant ir atsargos karius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1389, 2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 140-5759 (2007-12-29)
42 straipsnis. Profesinės karo tarnybos kario perkėlimas į kitą tarnybos vietą, kitas pareigas ar laikinąjį rezervą
1. Į kitas pareigas, kitą dalinį, junginį ar vietovę arba į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą profesinės karo tarnybos karys gali būti perkeliamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu. Vykdant rotaciją, karys perkeliamas į kitas pareigas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.
2. Profesinės karo tarnybos karys gali būti perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą šiais atvejais:
1) vykdant rotaciją, perkeliant į kitas pareigas – kol bus paskirtas į kitas pareigas, tačiau ne ilgiau kaip 2 mėnesiams;
2) šio straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju – darbo kitoje valstybės institucijoje laikotarpiui, bet ne ilgiau, negu kol kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnyje nustatytas išleidimo į atsargą amžius;
3) šio straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju – ligos laikotarpiui arba iki atleidimo iš tarnybos šiame įstatyme nustatytais atvejais dienos;
5) teismui grąžinus į profesinę karo tarnybą – kol karys bus paskirtas į pareigas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams;
6) šio įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju – profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi laikotarpiui;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
7) kariui grįžus iš šio įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nurodyto profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi arba šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytų pareigų (tarnybos) – kol bus paskirtas į kitas pareigas, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
9) kario, paskirto į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas (tarnybą), arba valstybės tarnautojo, perkelto į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat į pareigas tarptautinėse ar užsienio valstybių institucijose, Europos Sąjungos institucijose ar įstaigose, sutuoktiniui vykstant kartu į sutuoktinio tarnybos vietą – krašto apsaugos ministro nustatytam laikotarpiui, netaikant šio įstatymo nustatytų profesinės karo tarnybos atlikimo tvarkos bei karių aprūpinimo sąlygų.
3. Karys krašto apsaugos ministro įsakymu Vyriausybės nustatyta tvarka paprastai ne ilgiau kaip 3 metams gali būti paskirtas atlikti karo tarnybą kariniu atstovu, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar specialiuoju atašė, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje arba karo tarnybą užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje. Į pareigas Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje karys gali būti skiriamas tik užsienio reikalų ministro pritarimu. Į karinio atstovo Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar specialiojo atašė Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje pareigas karys skiriamas tik Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimu. Karys krašto apsaugos ministro teikimu karo tarnybą gali atlikti Lietuvos Respublikos specialiojoje misijoje. Karys į Lietuvos Respublikos specialiąją misiją skiriamas Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2169, 2015-12-15, paskelbta TAR 2015-12-21, i. k. 2015-20139
4. Profesinės karo tarnybos karininkas krašto apsaugos ministro įsakymu gali būti iki 3 metų perkeltas į Lietuvos šaulių sąjungos vado, jo pavaduotojo ar rinktinės vado pareigas.
5. Krašto apsaugos sistemai nepriklausančios valstybės institucijos prašymu, kai reikia atlikti karinės kvalifikacijos reikalingas funkcijas, krašto apsaugos ministras gali skirti profesinės karo tarnybos karį iki 3 metų dirbti šioje institucijoje netaikant profesinės karo tarnybos atlikimo tvarkos ir karių aprūpinimo sąlygų. Pasibaigus šiam terminui, atitinkamos valstybės institucijos prašymu krašto apsaugos ministras gali skirti karį toliau dirbti šioje institucijoje, tačiau ne ilgiau kaip 2 metus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2169, 2015-12-15, paskelbta TAR 2015-12-21, i. k. 2015-20139
6. Jeigu kario dėl ligos ilgiau kaip 60 dienų nėra tarnyboje, jis gali būti atleidžiamas iš pareigų, kurias ėjo iki ligos, ir perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, ligos laikotarpiu nekeičiant apmokėjimo sąlygų.
7. Laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras.
8. Kai kariui Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo metu uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo nusprendžia, kad karys negali vykdyti nustatytų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, jis patikrinimo laikotarpiui perkeliamas į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas.
9. Kai karys netenka teisės susipažinti su įslaptinta informacija bei ja naudotis ir negali atlikti su tokios informacijos naudojimu susijusių pareigų, jis gali būti perkeliamas į kitas su tokios informacijos naudojimu nesusijusias pareigas, jeigu tokios yra. Jeigu iki pasibaigiant šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytam perkėlimo į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą terminui neatsiranda su įslaptintos informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, karys atleidžiamas iš profesinės karo tarnybos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)
Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. XI-410, 2009-07-23, Žin., 2009, Nr. 95-4035 (2009-08-08)
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
Nr. XII-450, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3980 (2013-07-23)
43 straipsnis. Kario nušalinimas nuo pareigų
1. Jeigu tarnyboje karys yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jis aukštesniojo vado (viršininko) įsakymu nušalinamas nuo pareigų tos dienos likusiam tarnybos laikui.
2. Jeigu nėra pareigų, į kurias karys galėtų būti perkeltas šio įstatymo 42 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, karys Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiui nušalinamas nuo pareigų.
3. Kai yra pasibaigęs Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijos išduotos ekspertinio nutarimo pažymos galiojimo laikas, karys nuo pareigų nušalinamas, iki bus atlikta karinė medicinos ekspertizė ir nustatytas kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę.
4. Karys gali būti nušalintas nuo pareigų:
5. Jeigu karys įtariamas šiurkščiu drausmės pažeidimu – piktnaudžiavimu tarnyba, tarnybos įgaliojimų viršijimu, šio įstatymo nustatytų karių tarnybai taikomų apribojimų pažeidimu, kario vardo pažeminimu arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimu – ir dėl to pradėtas tarnybinis patikrinimas arba tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl to, kad tikrinamas karys aktyviais veiksmais trukdo arba siekia trukdyti atlikti patikrinimą, taip pat tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl kitų svarbių priežasčių, galinčių pakenkti tarnybos interesams, vadovo, turinčio teisę skirti karį į pareigas, įsakymu karys gali būti nušalintas nuo pareigų iki sprendimo pagal tarnybinio patikrinimo išvadą priėmimo dienos.
6. Jeigu karys pripažintas įtariamuoju ar kaltinamuoju baudžiamojoje byloje ir yra pagrindas kario, įtariamo padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, veikoje įžvelgti kario vardo pažeminimo arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimo požymių, taip pat dėl kitų svarbių priežasčių, galinčių pakenkti tarnybos interesams, karys vadovo, turinčio teisę skirti karį į pareigas, įsakymu gali būti nušalintas nuo pareigų, iki bus priimtas kompetentingos institucijos atitinkamas sprendimas – bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla arba bus priimtas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.
7. Nušalintas nuo pareigų profesinės karo tarnybos karys, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį, gali būti perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.
8. Profesinės karo tarnybos kariui ir aktyviojo rezervo kariui nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu tarnybinis atlyginimas ir priedai nemokami. Šiuo atveju netaikomi šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyti apribojimai dirbti ne krašto apsaugos sistemos įmonėse, įstaigose ir organizacijose samdomais darbuotojais, patarėjais, ekspertais ar konsultantais, būti jų valdymo organų nariais, turėti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę ir pedagoginę veiklą, valdyti pagal įgaliojimą daugiau kaip 10 procentų vienos įmonės akcijų, teikti komercinio pobūdžio paslaugų ar atstovauti ne krašto apsaugos sistemos įmonių, įstaigų ir organizacijų interesams ir vykti į užsienį šiais tikslais.
9. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad karys nepadarė drausmės pažeidimo, kad nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, taip pat jeigu Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atlikto patikrinimo metu nustatoma, kad kariui nėra pagrindo neišduoti ar panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jis grąžinamas į ankstesnes pareigas. Per 10 darbo dienų, kai profesinės karo tarnybos karys ar aktyviojo rezervo karys vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas tarnybinis atlyginimas ir priedas už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai – 0,07 procento nuo šios sumos. Delspinigiai nemokami, jeigu kariui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus.
10. Jeigu kariui nagrinėjamoje byloje nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla ar priimamas išteisinamasis nuosprendis, kariui išmokama jo tarnybinio atlyginimo ir priedų už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, suma.
11. Laikotarpis, kurį karys buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos laiką krašto apsaugos sistemoje neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai tarnybinio patikrinimo metu pripažįstama, kad karys drausmės pažeidimo nepadarė ir nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. XI-1637, 2011-11-08, Žin., 2011, Nr. 143-6705 (2011-11-26)
Nr. XII-450, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3980 (2013-07-23)
44 straipsnis. Kario parengimo išlaidų atlyginimas
1. Jeigu kariūnas pašalinamas iš Lietuvos karo mokymo įstaigos arba užsienio valstybės karo mokymo įstaigos, į kurią buvo siųstas Krašto apsaugos ministerijos ir kurią baigusiems suteikiamas pirmasis karininko laipsnis, arba atsisako sudaryti profesinės karo tarnybos sutartį, jis privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti mokymo išlaidas, išskyrus išlaidas už pirmuosius studijų metus.
2. Karys, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis jo iniciatyva, arba karys, su kuriuo profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis nutraukiama šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose numatytais atvejais, privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu.
3. Mokymo Lietuvos aukštojoje mokykloje arba užsienio valstybės aukštojoje mokykloje įgyjant aukštojo mokslo kvalifikaciją, taip pat užsienio valstybės karo mokymo įstaigoje, kurią baigus suteikiamas pirmasis karininko laipsnis, išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys profesinėje karo tarnyboje neištarnauja 5 metų po mokymo baigimo. Išlaidos, susijusios su kario profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys neištarnauja profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve 3 metų po profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo pabaigos. Mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidos neatlyginamos, jeigu karys krašto apsaugos ministro sprendimu nutraukia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių.
4. Iš kario išieškomos išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai kiekvieniems ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve metams, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus privalomai ištarnautinus metus. Išieškomų mokymo išlaidų dydis negali viršyti 70 bazinės socialinės išmokos dydžių už vienerius studijų metus. Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarką ir išlaidų sudėtį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
5. Nutraukdamas profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį prieš terminą, karys privalo atlyginti jam išduotos karinės aprangos likutinę vertę, išskyrus atvejus, kai jis išleidžiamas į atsargą paliekant jam teisę dėvėti uniformą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
45 straipsnis. Profesinės karo tarnybos karių išleidimas į atsargą
1. Kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 37 ir 38 straipsniuose numatytais pagrindais, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, arba kai pasibaigia profesinės karo tarnybos sutarties terminas ir ji toliau nepratęsiama, karys atleidžiamas iš pareigų, jas perduoda ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų atleidžiamas iš profesinės karo tarnybos.
2. Kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama dėl neįgalumo (šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir sveikatos būklės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punktas), karys atleidžiamas iš pareigų ir ne vėliau kaip per 28 dienas iš profesinės karo tarnybos išleidžiamas į atsargą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1158, 2014-09-25, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13595
3. Karys per laikotarpį nuo jo atleidimo iš pareigų iki išleidimo į atsargą perduoda savo pareigas. Už šį laikotarpį jam mokamas kario tarnybinis atlyginimas.
4. Į atsargą profesinės karo tarnybos kariai, išskyrus nurodytus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse, išleidžiami sukakę:
5. Karo kapelionai, neatsižvelgiant į jų turimą laipsnį, gali būti išleidžiami į atsargą sukakę 60 metų, o vyriausiasis kariuomenės kapelionas – 65 metus.
6. Profesinės karo tarnybos kariai, kurie eina karinių specialistų pareigas pagal krašto apsaugos ministro įsakymu patvirtintą karinių specialybių sąrašą, gali būti išleidžiami į atsargą sukakę 55 metus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
46 straipsnis. Karių, sukakusių išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą amžių, tarnybos pratęsimas
1. Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į krašto apsaugos sistemos poreikius, gali pratęsti šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatytą amžių sukakusių kareivių (jūreivių), jaunesniųjų karininkų ir majorų (komandorų leitenantų) profesinę karo tarnybą ne ilgiau kaip 10 metų (arba 2 kartus po 5 metus), puskarininkių ir pulkininkų (jūrų kapitonų) profesinę karo tarnybą – ne ilgiau kaip 4 metams (arba 2 kartus po 2 metus), o pulkininkų leitenantų (komandorų) profesinę karo tarnybą – ne ilgiau kaip 6 metams (arba 2 kartus po 3 metus).
2. Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į krašto apsaugos sistemos poreikius, jaunesniųjų karininkų ir majorų (komandorų leitenantų), kurie pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį į atsargą išleidžiami sukakę 47 metus, profesinę karo tarnybą gali pratęsti: vyresniesiems leitenantams – ne ilgiau kaip 3 metams, kapitonams (kapitonams leitenantams) – ne ilgiau kaip 6 metams (arba 2 kartus po 3 metus), majorams (komandorams leitenantams) – ne ilgiau kaip 9 metams (arba 5 metams ir 4 metams).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1780, 2015-06-11, paskelbta TAR 2015-06-19, i. k. 2015-09811
47 straipsnis. Dimisija
1. Dimisija yra buvusio tikrosios karo tarnybos ar atsargos kario, kuris dėl amžiaus ar sveikatos visam laikui yra atleistas nuo karo prievolės, statusas.
2. Į dimisiją perkeliami:
1) profesinės karo tarnybos kariai išleidžiant juos į atsargą, jeigu išleidimo į atsargą metu jie jau yra sukakę 60 metų;
2) atsargos karininkai ir generolai (admirolai) – buvę profesinės karo tarnybos kariai – sukakę 60 metų;
3. Perkelti į dimisiją atsargos kariai išbraukiami iš karinės įskaitos ir į tikrąją karo tarnybą paskelbus mobilizaciją nešaukiami.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
48 straipsnis. Karo tarnybos ginčai ir jų sprendimas
1. Ginčai dėl nušalinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo ir kiti karo tarnybos ginčai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus ginčus, nagrinėjami Kariuomenės drausmės statuto nustatyta privaloma išankstine karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Galutinis sprendimas, priimtas nagrinėjant ginčą Kariuomenės drausmės statuto nustatyta išankstine karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka per 20 dienų nuo sprendimo gavimo ar pranešimo apie jį dienos.
2. Ginčus dėl priėmimo į karo tarnybą, dėl atleidimo iš profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos tarnybos aktyviajame rezerve, taip pat dėl pašalinimo iš karo mokymo įstaigos, nesant drausmės pažeidimo, nagrinėja administraciniai teismai Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
3. Jeigu teismas nustato, kad asmuo yra atleistas iš profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos tarnybos aktyviajame rezerve be šiame įstatyme numatyto pagrindo, teismas gali jį grąžinti į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą tarnybą aktyviajame rezerve. Teismo grąžintas į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą tarnybą aktyviajame rezerve asmuo skiriamas į pareigas ar į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą karo tarnybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, jam atlyginama už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką.
4. Jeigu asmuo buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos esant šio įstatymo numatytam pagrindui, tačiau teismas nustato, kad buvo pažeista teisės aktų nustatyta atleidimo tvarka, teismas negali grąžinti jo į profesinę karo tarnybą ar pakeisti jo atleidimo iš tarnybos pagrindo, tačiau gali priteisti atleistam iš profesinės karo tarnybos asmeniui iki 3 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio piniginę kompensaciją nepaisant to, ar šiam asmeniui priklausė ir buvo išmokėta išeitinė pašalpa.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 69-2832 (2002-07-05)
Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)
Nr. XI-1236, 2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 157-7970 (2010-12-31)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
49 straipsnis. Karių profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir mokymosi sąlygos
1. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat kariūnų atrankos profesiniam parengimui, kvalifikacijos tobulinimui ar mokymuisi tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
2. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat kariūnų tarnybos ir aprūpinimo profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi laikotarpiu sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
3. Profesinės karo tarnybos kariai, pasiųsti į profesinį parengimą, kvalifikacijos tobulinimą ar mokytis ilgiau kaip 3 mėnesiams, gali būti iš einamų pareigų perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
50 straipsnis. Pažymėjimas apie išleidžiamo į atsargą ar dimisiją kario tarnybą
1. Kiekvienam kariui, kuris išleidžiamas į atsargą ar perkeliamas į dimisiją baigęs privalomąją ar profesinę karo tarnybą arba atleidžiamas iš profesinės karo tarnybos šio įstatymo numatytais atvejais, išduodamas pažymėjimas, liudijantis jo atliktą tarnybą, jos įvertinimą ir statusą tarnybą baigus. Pažymėjimo turinį, formą ir išdavimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
2. Kario, atlikusio tarnybą be šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų drausmės ir teisės pažeidimų, pažymėjime įrašoma, kad jis išleidžiamas į atsargą (perkeliamas į dimisiją) atlikęs tarnybą garbingai.
3. Jeigu karys atleidžiamas šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8 ir 9 punktuose nustatytais atvejais arba profesinės karo tarnybos sutartis su kariu nutraukiama prieš terminą dėl jo kaltės, pažymėjime įrašoma, kad jis išleidžiamas į atsargą (perkeliamas į dimisiją) atlikęs tarnybą, praleidus žodį „garbingai“. Žodis „garbingai“ krašto apsaugos ministro sprendimu taip pat gali būti nerašomas, jeigu karys tarnybos metu buvo baustas už šiurkščius karių drausmės pažeidimus, už kuriuos jis nebuvo atleistas iš tarnybos.
4. Kario, kuris atleidžiamas iš tarnybos dėl drausmės pažeidimo, pažymėjime įrašomi žodžiai „atleistas dėl drausmės pažeidimo“.
5. Kario, kuris atleidžiamas iš tarnybos dėl šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktuose numatytų priežasčių, pažymėjime įrašomi žodžiai „atleistas dėl įstatymo pažeidimo“.
6. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, kurių pažymėjimuose yra šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti įrašai, taip pat atleistiems iš tarnybos dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, teisė iškilmingomis progomis nešioti atsargos kario uniformą nesuteikiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)
PENKTASIS SKIRSNIS
KARIŲ LAIPSNIAI, ROTACIJA IR ATOSTOGOS
Skirsnio pavadinimo pakeitimas:
Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)
52 straipsnis. Karių laipsniai
1. Krašto apsaugos sistemos karių tarpusavio santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai ir kvalifikacijai žymėti nustatomi karių laipsniai. Karių laipsnius gali turėti tik krašto apsaugos sistemos tikrosios karo tarnybos ir krašto apsaugos sistemos įskaitoje esantys atsargos kariai, taip pat dimisijos kariai.
2. Kariai pagal turimus laipsnius yra:
3. Nustatomi šie karių laipsniai:
Sausumos, specialiųjų operacijų Karinių jūrų pajėgų karių
ir karinių oro pajėgų karių
1) kareivių ir jūreivių
jaunesnysis eilinis jaunesnysis jūreivis
eilinis jūreivis
vyresnysis eilinis vyresnysis jūreivis
2) puskarininkių
grandinis grandinis
seržantas, seržantas specialistas seržantas, seržantas specialistas
vyresnysis seržantas, vyresnysis seržantas vyresnysis seržantas, vyresnysis
specialistas seržantas specialistas
štabo seržantas, štabo seržantas štabo laivūnas, štabo laivūnas
specialistas specialistas
viršila laivūnas
seržantas majoras vyresnysis laivūnas
3) jaunesniųjų karininkų
leitenantas leitenantas
vyresnysis leitenantas vyresnysis leitenantas
kapitonas kapitonas leitenantas
4) vyresniųjų karininkų
majoras komandoras leitenantas
pulkininkas leitenantas komandoras
pulkininkas jūrų kapitonas
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)
Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
53 straipsnis. Pirmojo laipsnio suteikimas kariui
1. Pirmasis jaunesniojo eilinio (jaunesniojo jūreivio) laipsnis kariui suteikiamas pradėjus tarnybą ir davus kario priesaiką. Iki karys duoda priesaiką, jam suteikiamas laikinasis jaunesniojo eilinio (jaunesniojo jūreivio) laipsnis.
3. Įgijusiems pagrindinį karinį parengimą profesinės karo tarnybos kariams, turintiems ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį (arba aukštesnįjį) išsilavinimą arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą ir pagal turimą specialybę (kvalifikaciją) paskirtiems į seržanto specialisto pareigas, vietoj pirmojo grandinio laipsnio suteikiamas aukštesnis seržanto specialisto laipsnis.
5. Pirmasis karininko laipsnis suteikiamas kariams, baigusiems Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių karo mokymo įstaigas ir davusiems karininko priesaiką. Šis laipsnis taip pat suteikiamas Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems aukštąjį išsilavinimą ir baigusiems specialius karinio rengimo kursus.
6. Baigusiems karininkų kursus ir stojantiems į profesinę karo tarnybą arba atliekantiems profesinę karo tarnybą ir jos metu baigusiems karininkų kursus gydytojams ir ne žemesnio kaip bakalauro ar jam prilyginto laipsnio teisininkams, taip pat gydytojams vietoj pirmojo leitenanto laipsnio tokia pat tvarka gali būti suteikiamas aukštesnis vyresniojo leitenanto ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis.
7. Karo kapelionui vietoj pirmojo leitenanto laipsnio gali būti suteiktas aukštesnis kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
54 straipsnis. Aukštesnių laipsnių suteikimo sąlygos
1. Tikrosios karo tarnybos kariui aukštesnis laipsnis gali būti suteikiamas vadovaujantis atrankos principais ir atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos struktūrą bei poreikius, taip pat į Seimo patvirtintus generolų (admirolų) ir vyresniųjų karininkų ribinius skaičius ir krašto apsaugos ministro nustatytus pareigybių sąrašus. Karių atrankos aukštesniam laipsniui suteikti kriterijus ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
2. Atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę:
1) jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 6 mėnesius pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 mėnesius pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 20 tarnybos dienų;
2) eiliniu, jūreiviu, vyresniuoju eiliniu, vyresniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 1 metus 6 mėnesius pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 2 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 60 tarnybos dienų;
3) grandiniu, seržantu, seržantu specialistu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 3 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 80 tarnybos dienų;
4) vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu, štabo seržantu, štabo laivūnu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba 6 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
5) leitenantu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 4 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 120 tarnybos dienų;
6) vyresniuoju leitenantu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 6 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
7) kapitonu, kapitonu leitenantu – ne mažiau kaip 4 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 240 tarnybos dienų;
8) majoru, komandoru leitenantu – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų;
9) pulkininku leitenantu, komandoru – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
3. Atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos poreikius, tam tikram labiausiai pasižymėjusių tarnyboje karių skaičiui gali būti leista dalyvauti atrankoje aukštesniam laipsniui gauti ir pirma šio straipsnio 2 dalyje nustatyto laiko, jeigu jie ištarnavę bent pusę šio laiko, o gydytojams ir teisininkams, turintiems vyresniojo leitenanto laipsnį, – bent trečdalį šio laiko. Ne aukštesnį kaip pulkininko leitenanto turinčiam laipsnį karo kapelionui, jį paskyrus kariuomenės generaliniu vikaru (vyriausiuoju kapelionu), gali būti suteiktas aukštesnis laipsnis netaikant šio straipsnio 2 dalies, taip pat šios dalies sąlygų.
4. Vyresniųjų karininkų, generolų (admirolų) laipsniai suteikiami kariams, turintiems aukštąjį ir specialųjį karinį išsilavinimą bei mokantiems bent vieną iš NATO oficialių darbo kalbų (anglų arba prancūzų).
5. Pulkininko (jūrų kapitono) laipsnis gali būti suteikiamas kariui, ištarnavusiam dalinio, kovinio laivo, junginio ar pajėgų rūšies vadu arba jo pavaduotoju ne mažiau kaip 1 metus. Šis reikalavimas netaikomas karininkams medicinos, finansų ir teisės specialistams, turintiems ne žemesnį kaip magistro laipsnį.
7. Generolo majoro (kontradmirolo) laipsnis gali būti suteikiamas brigados generolui (flotilės admirolui), ištarnavusiam brigados generolu (flotilės admirolu) ne mažiau kaip 2 metus ir paskirtam į generolo majoro (kontradmirolo) laipsnį atitinkančias pareigas.
8. Atsižvelgiant į Seimo patvirtintą generolų bei admirolų skaičių ir laikantis šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, brigados generolo (flotilės admirolo) laipsnis gali būti suteikiamas karininkui, ištarnavusiam pulkininku (jūrų kapitonu) ne mažiau kaip 3 metus ir atitinkančiam šio straipsnio 5 dalyje nustatytą reikalavimą, paskyrus jį pajėgumų ir ginkluotės generaliniu direktoriumi, Jungtinio štabo viršininku, kariuomenės pajėgų rūšies vadu arba į kitas generolo (admirolo) laipsnį atitinkančias pareigas.
9. Kariuomenės vadui, kai jis yra ištarnavęs generolu majoru (kontradmirolu) ne mažiau kaip 2 metus, gali būti suteikiamas generolo leitenanto (viceadmirolo) laipsnis.
10. Kariams, išskyrus generolus ir admirolus, aukštesnis karininko laipsnis gali būti suteikiamas, jeigu iki nustatyto išleidimo į atsargą amžiaus pagal suteikiamą laipsnį liko ne mažiau kaip 2 metai arba jo tarnyba pratęsiama šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
11. Karo metu, atsižvelgdamas į to meto aplinkybes, krašto apsaugos ministras turi teisę nustatyti ginkluotosiose pajėgose kovojantiems kariams kitokias aukštesnių karinių laipsnių suteikimo sąlygas.
12. Parengtojo rezervo kariams, atsargos kariams ir dimisijos kariams aukštesni laipsniai nesuteikiami.
13. Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam kitos valstybės kariuomenės atsargos karininko laipsnį ir priimtam į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą tarnybą aktyviajame rezerve, karinis laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į krašto apsaugos ministro paskirtos patariamosios komisijos išvadas ir rekomendacijas (įvertinimą, ar karinė kvalifikacija pagal Lietuvos kariuomenės reikalavimus atitinka krašto apsaugos sistemos poreikius).
14. Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam vidaus reikalų sistemos institucijų ar Valstybės saugumo departamento pareigūno tarnybinį laipsnį ir priimtam į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą tarnybą aktyviajame rezerve, karinis laipsnis suteikiamas pagal kariuomenės reikalavimus, neatsižvelgiant į turimą tarnybinį laipsnį.
15. Išimtiniais atvejais, kai skiriant karininką į vado (viršininko) pareigas to reikia pavaldinių subordinacijai pagal karinį laipsnį užtikrinti, krašto apsaugos ministras turi teisę pirma laiko ir nesilaikydamas šiame bei 55 straipsnyje nustatytų bendrųjų aukštesniojo karinio laipsnio suteikimo sąlygų suteikti skiriamam vadui (viršininkui) laikinąjį vyresniojo karininko karinį laipsnį, vienu laipsniu aukštesnį už jo turimąjį. Krašto apsaugos ministras laikinąjį karinį laipsnį taip pat gali suteikti karininkui, skiriamam į pareigas užsienyje, jei tai būtina pagal skiriamas pareigas. Laikinąjį generolo (admirolo) laipsnį suteikia Respublikos Prezidentas krašto apsaugos ministro teikimu, kai to reikia pavaldinių subordinacijai užtikrinti arba būtina pagal skiriamas pareigas.
16. Laikinasis karinis laipsnis galioja, kol karininkas eina pareigas, į kurias skiriant šis laipsnis jam buvo suteiktas. Nuolatinis aukštesnis karinis laipsnis tokiam karininkui suteikiamas laikantis bendrųjų šio ir 55 straipsnio sąlygų, nepaisant, kad buvo suteiktas laikinasis laipsnis. Laikinąjį karinį laipsnį turinčiam karininkui taikomos jo nuolatinį karinį laipsnį atitinkančios tarnybos apmokėjimo ir aprūpinimo sąlygos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
Nr. XI-1303, 2011-03-31, Žin., 2011, Nr. 46-2155 (2011-04-16)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
55 straipsnis. Teisė suteikti karių laipsnius
1. Pirmąjį karininko laipsnį kariams, baigusiems karo mokymo įstaigą, krašto apsaugos ministro teikimu suteikia Respublikos Prezidentas. Kitais atvejais pirmąjį karininko laipsnį suteikia krašto apsaugos ministras.
3. Laikydamiesi pagal patvirtintus pareigybių sąrašus nustatytų atskirų laipsnių kareivių ir jūreivių bei puskarininkių limitų ir krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos bei kvalifikacinių reikalavimų, laipsnius tikrosios karo tarnybos kariams suteikia:
1) iki vyresniojo seržanto, vyresniojo seržanto specialisto įskaitytinai – dalinio vadas, turintis vyresniojo karininko laipsnį;
2) iki viršilos (laivūno) įskaitytinai – pagal pavaldumą aukštesnysis vadas, turintis ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį;
4. Laikantis pagal patvirtintus pareigybių sąrašus nustatytų atskirų laipsnių karininkų limitų ir krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos bei kvalifikacinių reikalavimų, aukštesni karininkų laipsniai kariams (išskyrus šio įstatymo 54 straipsnio 13 ir 14 dalyse ir šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus), patariamajai atrankos komisijai rekomendavus, suteikiami:
5. Antrajame operatyvinių tarnybų departamente tarnaujantiems kariams aukštesnius karininkų laipsnius iki pulkininko leitenanto (komandoro) imtinai suteikia krašto apsaugos ministras.
6. Šio įstatymo 54 straipsnio 13 ir 14 dalyse numatytais atvejais karininkų laipsnius iki pulkininko (jūrų kapitono) imtinai suteikia krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu, o priimamiems į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą tarnybą aktyviajame rezerve Lietuvos Respublikos piliečiams šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje numatytais atvejais – patariamosios komisijos teikimu.
7. Karo kapelionams laipsnius visais atvejais (įskaitant ir nurodytą 53 straipsnio 5 dalyje) suteikia krašto apsaugos ministras, gavęs valstybės pripažintos tradicinės Lietuvoje bažnyčios, paskyrusios karo kapelioną, vadovybės pritarimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1027, 99.01.14, Žin., 1999, Nr.11-246 (99.01.27)
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. IX-1727, 2003-09-11, Žin., 2003, Nr. 91(1)-4106 (2003-09-26)
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)
56 straipsnis. Laipsnio atėmimas
Krašto apsaugos ministras (pulkininkams, jūrų kapitonams, generolams ir admirolams – Respublikos Prezidentas) kario laipsnį gali atimti, jeigu karys atleidžiamas iš tarnybos pagal šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktą arba 2 dalies 3, 4 ar 8 punktą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2102, 2015-12-01, paskelbta TAR 2015-12-10, i. k. 2015-19622
57 straipsnis. Karininkų ir generolų (admirolų) pareigų ėjimo terminai ir rotacija
1. Pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius, Jungtinio štabo viršininkas, kariuomenės pajėgų rūšių vadai ir savanorių pajėgų vadas eina pareigas ne ilgiau kaip 5 metus.
2. Kiti vadai, štabų vadovaujantys karininkai, taip pat departamentų, tarnybų ir skyrių vadovai kariai, kiti kariniai pareigūnai eina pareigas paprastai ne ilgiau kaip 3 metus nuo paskyrimo. Šiam terminui pasibaigus, rotacijos būdu jie perkeliami į kitas pareigas, išskyrus atvejus, kai krašto apsaugos ministras pripažįsta, jog dėl kario išskirtinės specialybės, tarnybos būtinumo ar sąlygų toks perkėlimas negalimas ar netikslingas.
3. Vykdant išskirtinę specialybę turinčių karių rotaciją, paprastai atsižvelgiama į jų turimą specialybę.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)
Nr. XI-1303, 2011-03-31, Žin., 2011, Nr. 46-2155 (2011-04-16)
58 straipsnis. Karių kvalifikacinės kategorijos
1. Ypatingų karinių specialybių, kurias nustato krašto apsaugos ministras, karių kvalifikacijai žymėti gali būti įsteigtos kvalifikacinės kategorijos.
59 straipsnis. Karių atostogos
1. Darbo įstatymų nustatyta tvarka profesinės karo tarnybos kariams suteikiamos 30 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos. Kasmetinių atostogų suteikimo eilė sudaroma krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Kasmetinių atostogų metu profesinės karo tarnybos kariams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas. Profesinės karo tarnybos kario prašymu arba tiesioginio jo vado (viršininko) sprendimu atsižvelgiant į karinio vieneto parengties reikalavimus, kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis, tačiau viena iš dalių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų.
2. Profesinės karo tarnybos kariams, ištarnavusiems profesinėje karo tarnyboje 5 metus, už kiekvienus paskesnius 3 profesinės karo tarnybos metus suteikiamos 3 kalendorinės dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 45 kalendorinės dienos.
3. Profesinės karo tarnybos karių tikslinės atostogos yra šios:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
4. Nėštumo ir gimdymo atostogos profesinės karo tarnybos kariams suteikiamos darbo įstatymų nustatyta tvarka.
5. Darbo įstatymų nustatytos trukmės tėvystės atostogos vyrams profesinės karo tarnybos kariams suteikiamos jų prašymu tiesioginio vado (viršininko) sprendimu. Jeigu tarptautinių operacijų kariniame vienete tarnaujantiems profesinės karo tarnybos kariams, atsižvelgiant į karinio vieneto buvimo vietą ir jo parengties reikalavimus, tėvystės atostogų suteikti negalima, jiems išmokama vienkartinė Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo dydžio išmoka.
6. Atostogos vaikui prižiūrėti profesinės karo tarnybos kariams darbo įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos jų prašymu tiesioginio vado (viršininko) sprendimu. Atostogos vaikui prižiūrėti profesinės karo tarnybos kariams suteikiamos darbo įstatymuose nustatytam terminui, bet ne ilgiau, negu pasibaigs kario, kuriam suteikiamos atostogos, profesinės karo tarnybos sutarties terminas. Tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose tarnaujantiems profesinės karo tarnybos kariams, atsižvelgiant į karinio vieneto buvimo vietą ir jo parengties reikalavimus, atostogos vaikui prižiūrėti suteikiamos ne vėliau kaip per 6 mėnesius po prašymo pateikimo dienos. Suteikus vaiko priežiūros atostogas, karys atleidžiamas iš pareigų ir perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Nesibaigus atostogoms karys gali grįžti į tarnybą, ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu apie tai įspėjęs krašto apsaugos ministrą ar jo įgaliotą vadą (viršininką). Grįžęs į tarnybą karys skiriamas į jo laipsnį atitinkančias pareigas.
7. Mokymosi atostogos profesinės karo tarnybos kariams suteikiamos darbo įstatymų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į karinio vieneto parengties reikalavimus. Mokymosi atostogos apmokamos krašto apsaugos ministro nustatytais atvejais ir tvarka.
8. Profesinės karo tarnybos kariams dėl paskyrimo į šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas ar tarnybą, pasibaigus šių pareigų ar tarnybos terminui ir grįžtantiems į pareigas ar tarnybą Lietuvos Respublikoje, taip pat pasibaigus tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo terminui ir grįžtantiems į pareigas ar tarnybą Lietuvos Respublikoje, suteikiamos iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo atostogos. Šių atostogų metu profesinės karo tarnybos kariams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833
9. Profesinės karo tarnybos kariams, grįžusiems iš tarnybos tarptautinėje operacijoje ar ilgalaikio plaukiojimo, suteikiamos 15 kalendorinių dienų reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogos. Reabilitacijos ir reintegracijos atostogos suteikiamos sveikatai stiprinti ir reintegracijai vykdyti, kai karys turi sveikatos sutrikimų. Reintegracijos atostogos suteikiamos reintegracijai vykdyti, kai karys neturi sveikatos sutrikimų. Šios atostogos profesinės karo tarnybos kariams, grįžusiems iš tarnybos tarptautinėje operacijoje ar ilgalaikio plaukiojimo, suteikiamos ne vėliau kaip po 2 mėnesių po jų grįžimo. Šių atostogų metu profesinės karo tarnybos kariams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas. Reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogų profesinės karo tarnybos kariams suteikimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
10. Profesinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti suteikiamos nemokamos iki 15 kalendorinių dienų atostogos tik dėl ypatingų asmeninių ar šeiminių aplinkybių.
11. Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams tarnybos tarptautinėje operacijoje metu suteikiamos 15 kalendorinių dienų atostogos, o dėl grįžimo iš tarnybos tarptautinėje operacijoje ar ilgalaikio plaukiojimo kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo atostogos, kurių pradžia – kita darbo diena po kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario grįžimo iš tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo, ir 15 kalendorinių dienų reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogos. Reabilitacijos ir reintegracijos atostogos suteikiamos sveikatai stiprinti ir reintegracijai vykdyti, kai karys turi sveikatos sutrikimų. Reintegracijos atostogos suteikiamos reintegracijai vykdyti, kai karys neturi sveikatos sutrikimų. Atostogų metu kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams mokamas atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinis tarnybinis atlyginimas, apskaičiuotas proporcingai atostogų dienų skaičiui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
12. Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams du kartus per tarnybos metus suteikiama po 7 kalendorines dienas atostogų, įskaitant kelionės dienas.
13. Neteko galios nuo 2016-09-01.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2429, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-23, i. k. 2016-17526
14. Karo prievolininkams, nepertraukiamai dalyvaujantiems jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose 2 mėnesius, suteikiamos 3 kalendorinių dienų atostogos, įskaitant kelionės dienas, o už kiekvienus 2 paskesnius nepertraukiamo dalyvavimo šiuose mokymuose mėnesius papildomai suteikiamos 3 kalendorinės dienos atostogų, įskaitant kelionės dienas, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 9 kalendorinės dienos.
15. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariui krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos nuo 3 iki 7 kalendorinių dienų atostogos dėl šeiminių aplinkybių. Atostogų dienomis privalomosios pradinės karo tarnybos kariai maistu neaprūpinami, už šias dienas jiems mokami Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
18. Esant tarnybiniam būtinumui, krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka atostogas suteikęs vadas (viršininkas) gali atšaukti karį iš atostogų. Karys negali būti atšauktas iš nėštumo ir gimdymo atostogų.
19. Paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį arba mobilizaciją, atostogaujantys kariai, išskyrus tuos, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, privalo nedelsdami grįžti į savo tarnybos vietą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)
Nr. X-355, 2005-09-29, Žin., 2005, Nr. 122-4362 (2005-10-13)
Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
KARIŲ APRŪPINIMAS
60 straipsnis. Karių tarnybiniai atlyginimai, priedai ir išmokos
1. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį mokama Vyriausybės nustatyto dydžio išmoka buitinėms išlaidoms. Jiems taip pat gali būti mokamos Vyriausybės nustatyto dydžio premijos už pavyzdingą tarnybą. Premijų mokėjimo sąlygas ir premijavimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
2. Profesinės karo tarnybos kariams tarnybos apmokėjimo tvarką nustato šis įstatymas. Civilių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygos jiems netaikomos.
3. Profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo dydis priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų. Profesinės karo tarnybos karių, tarnaujančių Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos, tarnybinių atlyginimų dydžius nustato Žvalgybos įstatymas.
4. Tam tikroms profesinės karo tarnybos karių pareigoms, susijusioms su didesne vadų (ne žemesne kaip bataliono vado) atsakomybe ar ypatinga pareigų specifika, nustatomi pareiginiai tarnybinio atlyginimo priedai. Priedai mokami, kol karys eina šias pareigas.
5. Profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų dydžius, taip pat pareigų, kurias einant mokamas pareiginis priedas, sąrašą ir šias pareigas atitinkančių priedų dydžius nustato Vyriausybė. Vyriausybė taip pat gali nustatyti priedus kariams, kurie turi ypatingų karinių specialybių kvalifikacines kategorijas.
6. Profesinės karo tarnybos kariams, nepriekaištingai atliekantiems tarnybines pareigas, gali būti du kartus per metus (Kalėdų ir Velykų proga) išmokamos iki vieno mėnesinio tarnybinio atlyginimo (be pareiginio priedo) dydžio šventinės premijos ir ne daugiau kaip kartą per metus – iki vieno mėnesinio tarnybinio atlyginimo (be pareiginio priedo) dydžio premijos už pavyzdingą tarnybą, jeigu kario tarnyba vertinama labai gerai ar gerai. Premijų dydį, mokėjimo sąlygas ir premijavimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
7. Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, taip pat parengtojo rezervo kariams, pašauktiems į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, iš Krašto apsaugos ministerijos biudžete šiems tikslams skirtų asignavimų už tarnybos dienas mokamas atlyginimas. Tarnybą rezerve atliekančių karių atlyginimo dydžius nustato Vyriausybė.
8. Krašto apsaugos ministras už ypatingą pasižymėjimą tarnyboje gali apdovanoti karius piniginėmis premijomis ar vardinėmis dovanomis.
9. Profesinės karo tarnybos kariams už pirmus 4 nepertraukiamos profesinės karo tarnybos metus, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje nurodytus karius, mokama vienkartinė piniginė išmoka, išskyrus atvejus, kai jų tarnyba įvertinta nepatenkinamai. Į 4 metų nepertraukiamos tarnybos laikotarpį neįskaitomi laikotarpiai, kai karys buvo perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, nustatytą tiems metams, kuriais profesinės karo tarnybos karys įgyja teisę gauti šią išmoką, ir priklauso nuo profesinės karo tarnybos kario tarnybos vertinimo rezultatų:
3) 20 bazinių dydžių – profesinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai.
TAR pastaba. 60 straipsnio 9 dalyje nustatytos vienkartinės piniginės išmokos skiriamos profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario tarnybos sutartis sudariusiems po įstatymo Nr. XII-2489 įsigaliojimo dienos (2016-07-01).
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
10. Pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariams, baigusiems Akademiją ar užsienio valstybės karo mokymo įstaigą, į kurią buvo siųsti Krašto apsaugos ministerijos ir kurią baigusiems suteikiamas pirmasis karininko laipsnis, mokama vienkartinė piniginė išmoka, išskyrus atvejus, kai jie įvertinti nepatenkinamai. Išmokos dydis priklauso nuo kariūno vertinimo, kurio tvarką ir kriterijus nustato krašto apsaugos ministras, rezultatų:
3) 3,3 bazinio dydžio – įvertinus patenkinamai.
TAR pastaba. 60 straipsnio 10 dalyje nustatytos vienkartinės piniginės išmokos skiriamos profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario tarnybos sutartis sudariusiems po įstatymo Nr. XII-2489 įsigaliojimo dienos (2016-07-01).
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
11. Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams už pirmus 4 nepertraukiamos tarnybos metus pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį mokama vienkartinė piniginė išmoka, išskyrus atvejus, kai jų tarnyba įvertinta nepatenkinamai. Išmoka skiriama, kai per pirmų 4 nepertraukiamos tarnybos metų laikotarpį karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys kiekvienais metais ištarnauja ne mažiau kaip atitinkamais metais kariuomenės vado nustatytą aktyviojo rezervo karių pratybų ir mokymų trukmę, išskyrus ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpius. Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, nustatytą tiems metams, kuriais karys savanoris ir kitas aktyviojo rezervo karys įgyja teisę gauti šią išmoką, ir priklauso nuo kario savanorio ir kito aktyviojo rezervo kario tarnybos vertinimo rezultatų:
1) 9 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, kurių tarnyba įvertinta labai gerai;
2) 7 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, kurių tarnyba įvertinta gerai;
3) 4 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai.
TAR pastaba. 60 straipsnio 11 dalyje nustatytos vienkartinės piniginės išmokos skiriamos profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario tarnybos sutartis sudariusiems po įstatymo Nr. XII-2489 įsigaliojimo dienos (2016-07-01).
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
12. Išmokos ir premijos, numatytos šio straipsnio 1, 6, 8, 9, 10 ir 11 dalyse, mokamos ar dovanos perkamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. Premijos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijos sutaupytų darbo užmokesčio lėšų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
13. Išmokos, numatytos šio straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse, išmokamos per 30 kalendorinių dienų po profesinės karo tarnybos kario, kariūno, kario savanorio ir kito aktyviojo rezervo kario tarnybos vertinimo.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)
Nr. IX-1727, 2003-09-11, Žin., 2003, Nr. 91(1)-4106 (2003-09-26)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
Nr. XI-2292, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6466 (2012-11-08)
Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)
61 straipsnis. Karių tarnybos užsienyje ar tarptautinių operacijų metu sąlygos
1. Karių tarnybos rengimosi tarptautinėms operacijoms ir tarptautinių operacijų metu sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
2. Profesinės karo tarnybos kariams tarnybos šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka apmokamos su persikėlimu į užsienio valstybę ir grįžimu iš jos susijusios išlaidos, mokama su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija ir išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, taip pat išlaidoms už komunalines ir ryšio paslaugas padengti, apmokamos gyvybės ir sveikatos draudimo arba sveikatos priežiūros išlaidos, kompensuojamos grįžimo kartą per metus į Lietuvos Respubliką ir atgal į užsienio valstybę išlaidos, apmokamos kitos būtinos, su tarnyba užsienyje susijusios išlaidos.
3. Profesinės karo tarnybos kariams už sutuoktinį, nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, išlaikytinius asmenis, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis (toliau kartu – šeimos nariai), kurie užsienyje gyvena kartu su profesinės karo tarnybos kariu, mokamų išmokų (kompensacijų), susijusių su profesine karo tarnyba Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, specialiosiose misijose, atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose, dydžius, taip pat būtinų, su nuvykimu, gyvenimu ir grįžimu iš užsienio valstybės susijusių išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
62 straipsnis. Karių uniformos ir skiriamieji ženklai
1. Karių uniformų ir skiriamųjų ženklų etalonus tvirtina Vyriausybė krašto apsaugos ministro teikimu. Tikrosios karo tarnybos karių uniformos dėvėjimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu.
2. Krašto apsaugos ministras, išleisdamas karį į atsargą, kario prašymu, išskyrus šio įstatymo 50 straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus, suteikia jam teisę iškilmingomis progomis dėvėti kario uniformą su atsargos kario skiriamaisiais ženklais. Atsargos kario skiriamuosius ženklus nustato krašto apsaugos ministras.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
3. Atsargos kariai, kurie iki perkėlimo į dimisiją turėjo teisę iškilmingomis progomis dėvėti uniformą, tomis pat progomis gali ją dėvėti ir būdami dimisijoje, tačiau tik su krašto apsaugos ministro nustatytais dimisijos kario skiriamaisiais ženklais.
4. Atsargos ir dimisijos karių uniformos dėvėjimo tvarką nustato kariuomenės vadas. Drausmės statuto nustatytais atvejais atsargos ar dimisijos kario teisė dėvėti uniformą už drausmės pažeidimą gali būti atimta.
5. Kariai už savo lėšas gali įsigyti iškilmingoms progoms skirtas uniformas. Šių uniformų pavyzdžius tvirtina krašto apsaugos ministras.
6. Asmenys, neteisėtai (neturėdami tam teisės) dėvintys karinę uniformą, atskirus uniformos elementus, skiriamuosius ženklus, atsako pagal įstatymus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
7. Karinius ir kitus krašto apsaugos sistemos ženklus bei atributiką gaminti ne pagal Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės užsakymus draudžiama. Krašto apsaugos ministerijai priklauso išimtinė šių ženklų ir atributikos realizavimo teisė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
63 straipsnis. Karių aprūpinimas apranga, maistu, tarnybiniais butais ir kitomis gyvenamosiomis patalpomis
2. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai aprūpinami gyvenamąja patalpa kareivinėse. Aprūpinimo gyvenamąja patalpa kareivinėse tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
3. Kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai, taip pat parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, apgyvendinami gyvenamosiose patalpose (kareivinėse).
4. Profesinės karo tarnybos kariai, jeigu jie yra perkelti iš vienos tarnybos vietovės į kitą ir toje vietovėje jie patys ar jų šeimos nariai neturi nuosavybės teise priklausančios, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančios gyvenamosios patalpos ar jos dalies, gali būti laikinai, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesius, apgyvendinti tarnybiniuose butuose krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Už gyvenimą tarnybiniuose butuose kariai nuomos mokesčio nemoka. Kariai privalo mokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas) pagal toje vietovėje galiojančius tarifus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
5. Profesinės karo tarnybos kariai, kurie neturi teisės būti aprūpinti tarnybiniais butais arba kurių nėra galimybės tarnybos vietovėje apgyvendinti tarnybiniuose butuose ir kurie patys ar jų šeimos nariai kario tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančios, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančios gyvenamosios patalpos ar jos dalies, gali būti laikinai apgyvendinti gyvenamosiose patalpose (kareivinėse). Laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (kareivinėse) trukmę ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
6. Neteko galios nuo 2016-07-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
7. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas. Tais atvejais, kai privalomosios pradinės karo tarnybos kariai dalinio vado sprendimu atleidžiami nuo tarnybos su teise išvykti iš dalinio ilgiau negu vienai parai, už laisvas nuo tarnybos dienas jiems mokama profesinės karo tarnybos kariams nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Ši kompensacija taip pat mokama, kai nėra galimybės privalomosios pradinės karo tarnybos karių aprūpinti maistu.
8. Profesinės karo tarnybos kariai, išskyrus karius, išsiųstus į mokymo įstaigas ar tarnybos vietą užsienyje, kur jie visiškai išlaikomi, turinčius žvalgybos pareigūno statusą, gynybos atašė biuruose, štabuose ar kitose institucijose užsienyje ir ne krašto apsaugos sistemos institucijose Lietuvoje tarnaujančius karius, aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems mokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
9. Kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai, taip pat parengtojo rezervo kariai pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo laikotarpiu aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems išmokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
10. Profesinės karo tarnybos kariams, turintiems žvalgybos pareigūno statusą, šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos netaikomos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
Nr. XI-2292, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6466 (2012-11-08)
Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)
631 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimas profesinės karo tarnybos kariams
1. Į kitą apskritį perkeltiems (rotuotiems) profesinės karo tarnybos kariams, taip pat pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariams, baigusiems Akademiją ar užsienio valstybės karo mokymo įstaigą, į kurią buvo siųsti Krašto apsaugos ministerijos ir kurią baigusiems suteikiamas pirmasis karininko laipsnis, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos.
TAR pastaba. 631 straipsnio 1 dalies nuostata taikoma po 2016-07-01 perkeltiems (rotuotiems) profesinės karo tarnybos kariams ar pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariams, baigusiems Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją ar užsienio valstybės karo mokymo įstaigą, į kurią buvo siųsti Krašto apsaugos ministerijos ir kurią baigusiems suteikiamas pirmasis karininko laipsnis.
2. Maksimalius gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų dydžius, priklausančius nuo vietovės, į kurią perkelti (rotuoti) ar paskirti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, taip pat nuo kartu su jais gyvenančių šeimos narių, išskyrus sutuoktinį, skaičiaus, atsižvelgdama į gyvenamųjų patalpų nuomos rinkos kainas, tvirtina Vyriausybė. Gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos kompensuojamos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka pagal profesinės karo tarnybos kario ir nuomotojo rašytine sutartimi nustatytą nuomos mokesčio dydį, neviršijant Vyriausybės patvirtintų maksimalių gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų dydžių. Jeigu šeimoje yra du profesinės karo tarnybos kariai (sutuoktiniai), turintys teisę gauti gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensaciją ir tarnaujantys toje pačioje apskrityje, jiems kompensuojamos vienos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, neviršijant tai tarnybos vietovei Vyriausybės nustatyto maksimalaus gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų dydžio.
3. Gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos kompensuojamos 6 metus nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų perkėlimo (rotavimo) į kitą apskritį ar paskyrimo į pareigas. Jeigu per šį 6 metų laikotarpį jie perkeliami (rotuojami) toje pačioje apskrityje, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos jiems ir toliau kompensuojamos, bet ne ilgiau kaip 6 metus nuo perkėlimo (rotavimo) į kitą apskritį ar paskyrimo į pareigas. Profesinės karo tarnybos karį perkėlus (rotavus) į kitą apskritį, 6 metų terminas skaičiuojamas iš naujo.
4. Gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims nekompensuojamos, jeigu jie, jų šeimos nariai toje apskrityje turi nuosavybės teise priklausančias, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančias gyvenamąsias patalpas ar jų dalį ar per pastaruosius 5 metus yra jas perleidę (išskyrus perleidimą dėl santuokos nutraukimo) arba jie laikinai apgyvendinti tarnybiniuose butuose, arba jiems jų pasirinkimu taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 4 dalyje numatytos garantijos. 5 metų gyvenamųjų patalpų ar jų dalies perleidimo terminas skaičiuojamas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų perkėlimo (rotavimo) ar paskyrimo į kitas pareigas kitoje apskrityje dienos.
5. Profesinės karo tarnybos kariams, turintiems žvalgybos pareigūno statusą, šio straipsnio nuostatos netaikomos.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
64 straipsnis. Karių pašto siuntos, kelionių ir persikėlimo išlaidos
1. Neteko galios nuo 2015-04-21
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XII-1608, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06034
2. Perkeliamiems į kitą vietovę profesinės karo tarnybos kariams Vyriausybės nustatyta tvarka neviršijant maksimalaus Vyriausybės nustatyto kompensuotinų išlaidų dydžio apmokamos persikėlimo (kelionės ir turto pervežimo) išlaidos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
3. Profesinės karo tarnybos kariams, kurie, vykdydami vado (karinio viršininko) pavestą tarnybos pareigą, važiuoja į kitą vietovę Lietuvos teritorijoje, atlyginamos kelionės bet kokios rūšies transportu (išskyrus taksi) išlaidos.
4. Profesinės karo tarnybos kariams, perkeltiems (rotuotiems) į kitą savivaldybę, taip pat pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariams, baigusiems Akademiją ar užsienio valstybės karo mokymo įstaigą, į kurią buvo siųsti Krašto apsaugos ministerijos ir kurią baigusiems suteikiamas pirmasis karininko laipsnis, jei toje savivaldybėje jie patys, jų šeimos nariai neturi nuosavybės teise priklausančių, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančių gyvenamųjų patalpų ar jų dalies ir per pastaruosius 5 metus nėra jų perleidę (išskyrus perleidimą dėl santuokos nutraukimo), jie laikinai nėra apgyvendinti tarnybiniuose butuose, kai jiems nekompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos ir nėra galimybės ar netikslinga juos į tarnybos vietą ir iš jos vežioti tarnybiniu transportu, atlyginamos kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal bet kokios rūšies transportu (išskyrus taksi) išlaidos. 5 metų gyvenamųjų patalpų ar jų dalies perleidimo terminas skaičiuojamas nuo perkėlimo (rotavimo) ar paskyrimo į kitas pareigas kitoje savivaldybėje dienos. Kelionės išlaidos atlyginamos 6 metus nuo perkėlimo (rotavimo) ar paskyrimo į pareigas. Jeigu per šį 6 metų laikotarpį profesinės karo tarnybos kariai perkeliami (rotuojami) tos pačios savivaldybės teritorijoje, kelionės išlaidos jiems ir toliau atlyginamos, bet ne ilgiau kaip 6 metus nuo jų perkėlimo (rotavimo) į kitą savivaldybę ar paskyrimo į pareigas. Profesinės karo tarnybos karį perkėlus (rotavus) į kitą savivaldybę, 6 metų terminas skaičiuojamas iš naujo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
5. Profesinės karo tarnybos karį atšaukus iš atostogų, apmokamos jo kelionės iš atostogų vietos Lietuvos teritorijoje į tarnybos vietą išlaidos ir išlaidos atgal į atostogų vietą.
6. Kelionės išlaidų atlyginimo tvarką, maksimalų per dieną nuvažiuojamą atstumą į abi puses, už kurį atlyginamos kelionės išlaidos, ir kelionės nuosavu transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
7. Neteko galios nuo 2015-04-21
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XII-1608, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06034
8. Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, taip pat parengtojo rezervo kariams, pašauktiems į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlyginamos kelionės išlaidos vykti į tarnybą ir grįžti iš jos, taip pat kelionės išlaidos vykdyti tarnybines pareigas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)
65 straipsnis. Karių sveikatinimo veikla kariuomenės padaliniuose
1. Sveikatinimo veikla, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, kurios mastą ir specialiuosius reikalavimus nustato krašto apsaugos ministras ir sveikatos apsaugos ministras, o vykdymo sąlygas – krašto apsaugos ministras, organizuojama ir vykdoma iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų:
1) tikrosios karo tarnybos kariams, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantiems statutiniams valstybės tarnautojams;
2) kariams savanoriams, kitiems aktyviojo rezervo kariams ir parengtojo rezervo kariams po tarnybos, pratybų ar mokymų, jeigu sveikatos sutrikimas atsirado dėl su kario tarnyba susijusių priežasčių, kurių nustatymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras;
3) į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas tarnybos atlikti (dirbti) siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis;
4) atsargos kariams, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos gavėjams – ne ilgiau kaip 6 mėnesius po jų išleidimo į atsargą dienos;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1823, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10574
5) užsienio valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką pagal tarptautines bendradarbiavimo programas;
6) ne krašto apsaugos sistemoje tarnaujantiems (dirbantiems) asmenims karinių operacijų užsienyje metu ir tais atvejais, kai kariuomenė teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms;
2. Pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kariuomenės padaliniuose teikiamos tik tiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kurie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Šios paslaugos kariuomenės padaliniuose taip pat teikiamos kitiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims. Pirminių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, teikimo kariuomenės padaliniuose sąlygas ir tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su krašto apsaugos ministru.
3. Šio straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų karių ir kitų asmenų sveikatinimo veiklą Lietuvoje organizuoja ir vykdo kariuomenės padaliniai, taip pat naudojamasi kitų nacionalinės sveikatos sistemos asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis ir patarnavimais, už kuriuos atsiskaitoma Vyriausybės nustatyta tvarka. Užsienyje tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose dalyvaujančių karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sveikatinimo veiklą organizuoja ir vykdo Lietuvos kariuomenės padaliniai arba užsienio šalių ar tarptautinių organizacijų sveikatinimo veiklą vykdančios institucijos.
4. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų apmokamos užsienio valstybėje kariui suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kelionės į gydymo įstaigą ir atgal išlaidos, kartu su kariu vykstančio asmens kelionės ir gyvenamojo ploto nuomos, taip pat protezų ir ortopedijos technikos įsigijimo ir priežiūros išlaidos. Šių išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
5. Tikrosios karo tarnybos karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, asmenų, stojančių ar šaukiamų į tikrąją karo tarnybą, civilinę krašto apsaugos tarnybą, tarnybą žvalgybos institucijoje ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, karių savanorių, kitų aktyviojo ir parengtojo rezervo karių sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
651 straipsnis. Socialinės integracijos priemonės
1. Kariams, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamų, jose dalyvaujančių ir dalyvavusių karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, taip pat karių, atliekančių tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą ar grįžusių iš ilgalaikio plaukiojimo, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju jie paskirti, kario, valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, sutuoktinio vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju jie paskirti, kartu su siunčiamais į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas jose dalyvaujančiais ir dalyvavusiais kariais, valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, su siunčiamais į tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą ar grįžusiais iš jo kariais gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, taip pat šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytiems atsargos kariams teikiamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų finansuojamos psichologų paslaugos, kurių mastą ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
2. Reintegracija taikoma grįžusiems iš tarptautinės operacijos, specialiosios misijos ar ilgalaikio plaukiojimo kariams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taip pat jų sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju jie paskirti, kario, valstybės tarnautojo ir darbuotojo sutuoktinio vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju jie paskirti, su kariu bendrai gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. Reintegracijos tvarką ir priemones nustato krašto apsaugos ministras. Šios paslaugos finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų.
3. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, ir tapusiems neįgaliems arba likus liekamųjų reiškinių, trikdančių tarnybinių funkcijų vykdymą, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos neįgaliesiems skirtų techninių pagalbos priemonių įsigijimo, jų priežiūros ir remonto išlaidos. Šių išlaidų kompensavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
66 straipsnis. Karių draudimas
1. Karių gyvybė ir sveikata privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje valstybės biudžeto lėšomis:
1) privalomosios pradinės karo tarnybos karių – nuo kario statuso įgijimo dienos iki išleidimo į atsargą dienos;
2) profesinės karo tarnybos karių – nuo jų priėmimo į profesinę karo tarnybą dienos iki išleidimo į atsargą dienos;
2. Jeigu nelaimingas atsitikimas įvyksta kariui darant tyčinę nusikalstamą veiką, dėl tyčios ar didelio aplaidumo nevykdant teisėto įsakymo, taip pat jei kario žuvimo, ligos ar sveikatos problemos priežastis buvo kario apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, jei karys nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia save sužalojo, ar kario žuvimo, ligos ar sveikatos problemos priežastis buvo transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti arba perdavus ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti, draudimo išmokos nemokamos. Draudimo išmokos nemokamos ir kitais atvejais, kai Vyriausybės nustatyta tvarka įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju.
3. Draudžiamųjų įvykių karo tarnyboje pripažinimo sąlygas ir tvarką, pagal sveikatos sutrikimo laipsnį draudimo išmokų dydį, taip pat mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
4. Privalomosios pradinės karo tarnybos karys apdraudžiamas suma, lygia Vyriausybės patvirtintai minimaliajai mėnesinei algai draudžiamojo įvykio mėnesį, padaugintai iš 12.
5. Karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys, taip pat parengtojo rezervo karys apdraudžiamas suma, lygia mėnesiniam tarnybą rezerve atliekančio kario tarnybiniam atlyginimui, mokamam draudžiamojo įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, bet ne didesne suma kaip 36 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos.
6. Profesinės karo tarnybos karys apdraudžiamas suma, lygia mėnesiniam šio kario tarnybiniam atlyginimui, mokamam draudžiamojo įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, bet ne didesne suma kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1436, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1681 (2003-04-24)
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
67 straipsnis. Kompensacijos kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo atveju
1. Kariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu, išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, kuri mažinama priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. Šios kompensacijos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų.
2. Šiame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos, jeigu karys žuvo (mirė) ar jo sveikata sutriko darant tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, nevykdant teisėto įsakymo, nesilaikant saugumo technikos ar pareigybės nuostatų reikalavimų, taip pat jeigu kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, jeigu karys nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo.
3. Kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės karinė medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybės nustatyta tvarka. Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Tarnybinio tyrimo komisijos darbo tvarką ir kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras.
4. Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinis ryšys su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatomas, jeigu nuo kario sveikatos sutrikimo nustatymo nepraėjo daugiau kaip 3 metai. Tarnybinio tyrimo ir karinės medicinos ekspertizės komisijų sprendimai gali būti skundžiami teismui per 10 dienų nuo išvadų įteikimo kariui arba kitiems šio straipsnio 13 dalyje nurodytiems asmenims ar jų atstovams.
TAR pastaba. 67 straipsnio 4 dalyje nustatyta žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo senatis dėl iki įstatymo (Nr. XII-1641) įsigaliojimo (2015-07-01) susirgusių, žuvusių (mirusių) karių pradedama skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
5. Dėl sveikatos sutrikimo tapusiam neįgaliam ir netekusiam 75–100 procentų darbingumo kariui mokama 60 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 60 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 30 mėnesių.
6. Dėl sveikatos sutrikimo tapusiam neįgaliam ir netekusiam 60–70 procentų darbingumo kariui mokama 48 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 48 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 24 mėnesius.
7. Dėl sveikatos sutrikimo tapusiam neįgaliam ir netekusiam 45–55 procentų darbingumo kariui mokama 36 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 36 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 18 mėnesių.
8. Dėl sveikatos sutrikimo tapusiam neįgaliam ir netekusiam iki 40 procentų darbingumo kariui mokama 30 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 30 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių.
9. Jeigu sunkaus sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 24 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Jeigu sunkaus sveikatos sutrikimo atveju kariūnas po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 24 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių.
10. Jeigu apysunkio sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 18 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Jeigu apysunkio sveikatos sutrikimo atveju kariūnas po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 18 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių.
11. Jeigu lengvo sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, kariui mokama 12 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Jeigu lengvo sveikatos sutrikimo atveju kariūnas netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 12 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių.
12. Kariui žuvus (mirus), mokama 120 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 100 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų kiekvienam kario išlaikytiniui. Kariūnui žuvus (mirus), mokama 120 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 100 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų kiekvienam kariūno išlaikytiniui. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 36 mėnesius.
13. Pagal šio straipsnio 12 dalį kompensacija lygiomis dalimis išmokama žuvusiojo (mirusiojo) sutuoktiniui, tėvui, motinai ir kiekvienam kario išlaikytiniui. Išlaikytiniai yra nedarbingi asmenys, kurie buvo žuvusiojo (mirusiojo) išlaikomi arba jo žūties (mirties) dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą; taip pat žuvusiojo (mirusiojo) vaikai, gimę po jo žūties (mirties); vaikai, kol jiems sukaks 18 metų, o besimokantieji nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas, – kol jiems sukaks 24 metai, taip pat neįgalūs asmenys.
14. Krašto apsaugos ministerija teisės aktų nustatyta tvarka gali drausti savo civilinę atsakomybę kario žūties (mirties) ir jo ligos ar sveikatos problemos atvejais.
15. Šiame straipsnyje nurodytų kompensacijų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
16. Šiame straipsnyje nustatytos kompensacijų išmokėjimo sąlygos ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu negalioja.
TAR pastaba. Kariams, kurių sveikata sutriko ar kurie žuvo (mirė) iki įstatymo (Nr. XII-1641) įsigaliojimo dienos (2015-07-01), taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio nuostatos dėl kompensacijų skyrimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1436, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1681 (2003-04-24)
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
68 straipsnis. Socialinės ir kitos su karo tarnyba susijusios garantijos
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)
Nr. X-123, 2005-02-15, Žin., 2005, Nr. 28-875 (2005-02-26)
Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)
Nr. X-1343, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5351 (2007-12-15)
Nr. X-1622, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2868 (2008-06-30)
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
Nr. XI-988, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4539 (2010-07-20)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
Nr. XI-1858, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7756 (2011-12-31)
Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)
Nr. XII-285, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2690 (2013-05-25)
69 straipsnis. Karių skatinimas
1. Neteko galios nuo 2016-07-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
2. Išleidžiamas į atsargą karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys, kuris pavyzdingai tarnavo ne mažiau kaip 5 metus ir sukako nustatytą ribinį tarnybos aktyviajame rezerve amžių, premijuojamas už pavyzdingą tarnybą. Premijos dydį nustato vadas, atsižvelgdamas į kario tarnybą ir neviršydamas šių maksimalių dydžių:
1) kariui savanoriui ar kitam aktyviojo rezervo kariui, ištarnavusiam nuo 5 iki 10 metų, – iki 2 Vyriausybės nustatytų tarnybą rezerve atliekančio kario mėnesinių tarnybinių atlyginimų dydžio;
3. Pratęsus kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario sutartį papildomam 4 metų terminui, kariui savanoriui ar kitam aktyviojo rezervo kariui Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti teikiama parama studijų kainos daliai padengti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
Nr. XII-578, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr. 120-6050 (2013-11-23)
70 straipsnis. Karių pensijos
1. Profesinės karo tarnybos kariai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, o tie iš jų, kurie yra ištarnavę įstatymo nustatytą metų skaičių ir išleisti į atsargą, įgyja teisę gauti valstybinę kario pensiją.
2. Dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, tapę neįgaliais kariai įgyja teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę netekto darbingumo pensiją.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1158, 2014-09-25, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13595
3. Pensijų skyrimo ir mokėjimo kariams sąlygas bei tvarką nustato pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuojantys įstatymai.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
CIVILIŲ TARNYBOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOJE YPATUMAI
71 straipsnis. Civilių tarnyba krašto apsaugos sistemoje
1. Krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojai skirstomi į:
1) statutinius valstybės tarnautojus, atliekančius civilinę krašto apsaugos tarnybą pagal civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis;
2. Civilinė krašto apsaugos tarnyba nustatyta tvarka atliekama krašto apsaugos sistemos institucijose, kitose valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, taip pat tarptautinėse ar Europos Sąjungos institucijose arba užsienio valstybių institucijose, kai tarnybinėms funkcijoms atlikti nebūtina būti profesinės karo tarnybos kariu, tačiau reikia turėti specialių žinių ir (ar) patirties krašto apsaugos sistemoje, ir tarnybos specifikai ar atliekamoms funkcijoms būtini statutiniai santykiai.
3. Atsižvelgdama į šio straipsnio 2 dalies sąlygas ir būtinumą užtikrinti krašto apsaugos sistemos civilinio personalo aukštą kvalifikaciją bei stabilumą, Vyriausybė gali nustatyti apribojimus, kokiai daliai krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų gali būti taikomos civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarties sąlygos. Laikydamasis šių apribojimų, krašto apsaugos ministras nustato krašto apsaugos sistemos statutinių valstybės tarnautojų pareigybes.
4. Kitų krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų tarnybos santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)
Nr. IX-1727, 2003-09-11, Žin., 2003, Nr. 91(1)-4106 (2003-09-26)
Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)
72 straipsnis. Civilinės krašto apsaugos tarnybos ypatumai
1. Tarnautojams, atliekantiems civilinę krašto apsaugos tarnybą:
1) taikomos šio įstatymo 73 straipsnyje numatytos būtinosios sąlygos bei apribojimai ir civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto nustatyti reikalavimai bei sąlygos;
2) Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto nustatyta tvarka gali būti suteikiamos kvalifikacinės kategorijos;
2. Tarnautojams, su kuriais sudaroma civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis, Vyriausybės nustatyta tvarka taikomos aprūpinimo sąlygos ir socialinės garantijos, numatytos profesinės karo tarnybos kariams šio įstatymo 68 straipsnio 4 dalyje. Jiems taip pat gali būti taikomos 63 straipsnio 4 dalies nuostatos, išskyrus nuomos mokestį, kurio dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
3. Civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantys statutiniai valstybės tarnautojai, vykdantys žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone, teršimo incidentų likvidavimo darbus bei mokymus ir pratybas jūros rajone, kai šie darbai ar pratybos trunka ilgiau kaip 4 valandas, aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas.
4. Asmenis, įstojusius į civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniame vienete, darbdaviai privalo atleisti nuo darbo jų rengimosi tarnybai tarptautinėse operacijose ir tarnybos tarptautinėse operacijose metu. Šiuo laikotarpiu tokius asmenis draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo, išskyrus Darbo kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus.
5. Asmenys, stojantys ar įstoję į civilinę krašto apsaugos tarnybą, krašto apsaugos sistemoje nustatyto turinio anketoje įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo pateikti duomenis apie save, savo ryšius ir interesus, galinčius turėti reikšmės valstybės paslapčių apsaugai, tarnybos pareigų vykdymui ar galinčius būti interesų konflikto priežastimi. Šie duomenys tikrinami. Nuslėpęs ar sąmoningai pateikęs neteisingus duomenis asmuo traukiamas atsakomybėn pagal įstatymą. Su nuslėpusiuoju ar sąmoningai pateikusiuoju neteisingus duomenis gali būti nutraukta civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis ir jis atleistas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje.
6. Neteko galios nuo 2015-07-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XII-1563, 2015-03-26, paskelbta TAR 2015-04-08, i. k. 2015-05375
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)
Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)
Nr. IX-1727, 2003-09-11, Žin., 2003, Nr. 91(1)-4106 (2003-09-26)
Nr. X-1084, 2007-04-12, Žin., 2007, Nr. 46-1718 (2007-04-26)
Nr. XI-2292, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6466 (2012-11-08)
Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)
73 straipsnis. Civilinės krašto apsaugos tarnybos būtinosios sąlygos ir apribojimai
1. Civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį su asmenimis sudaro krašto apsaugos ministras ar jo įgalioti pareigūnai.
2. Stojantis į civilinę krašto apsaugos tarnybą asmuo priima Civilinės krašto apsaugos tarnybos statute nustatyto turinio priesaiką.
3. Civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarties būtinoji sąlyga yra tarnautojo įsipareigojimas tarnauti civilinėje krašto apsaugos tarnyboje įstatymų ir kitų teisės aktų bei statutų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
4. Neteko galios nuo 2015-01-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XII-1450, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20790
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1158, 2014-09-25, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13595
5. Neteko galios nuo 2015-01-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XII-1450, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20790
6. Krašto apsaugos sistemos statutiniams valstybės tarnautojams draudžiama užsiimti su valstybės tarnyba nesuderinama Valstybės tarnybos įstatyme apibrėžta veikla. Jų tarnybai taip pat taikomi šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 6, 8, 9 ir 11 dalyse numatyti karių tarnybai taikomi apribojimai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1450, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20790
7. Asmenims, dirbantiems darbo sutarčių pagrindu ir stojantiems į civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniame vienete, netaikomas reikalavimas nutraukti darbo teisinius santykius su darbdaviu. Šie asmenys tarnybos tarptautinių operacijų kariniame vienete metu negali vykdyti darbdavio darbo užduočių ir gauti už tai darbo užmokesčio.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)
Nr. IX-1727, 2003-09-11, Žin., 2003, Nr. 91(1)-4106 (2003-09-26)
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. X-1084, 2007-04-12, Žin., 2007, Nr. 46-1718 (2007-04-26)
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
Nr. XI-2292, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6466 (2012-11-08)
74 straipsnis. Civilinės krašto apsaugos tarnybos kvalifikacinių kategorijų sistema
1. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojų kvalifikacijai ir patirčiai žymėti nustatoma kvalifikacinių kategorijų sistema.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1450, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20790
2. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojų kvalifikacinių kategorijų sistemą ir reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms gauti nustato Civilinės krašto apsaugos tarnybos statutas. Šio statuto nustatyta tvarka kvalifikacines kategorijas suteikia krašto apsaugos ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)
Nr. IX-1727, 2003-09-11, Žin., 2003, Nr. 91(1)-4106 (2003-09-26)
Nr. XI-2292, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6466 (2012-11-08)
75 straipsnis. Civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimas
Civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir Civilinės krašto apsaugos tarnybos statutas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)
Nr. IX-1727, 2003-09-11, Žin., 2003, Nr. 91(1)-4106 (2003-09-26)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1450, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20790
76 straipsnis. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojų aprūpinimas uniformomis
1. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojai, kuriems pagal krašto apsaugos ministro patvirtintą pareigų sąrašą priklauso dėvėti tarnybines uniformas, jomis aprūpinami iš valstybės biudžeto lėšų Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
77 straipsnis. Neteko galios nuo 2015-01-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XII-1450, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20790
771 straipsnis. Neteko galios nuo 2013-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)
Nr. IX-1727, 2003-09-11, Žin., 2003, Nr. 91(1)-4106 (2003-09-26)
Nr. IX-2536, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6296 (2004-11-26)
Nr. X-507, 2006-01-20, Žin., 2006, Nr. 17-602 (2006-02-11)
Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)
Nr. X-1031, 2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-318 (2007-01-19)
Nr. XI-2292, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6466 (2012-11-08)
772 straipsnis. Civilių statutinių valstybės tarnautojų, atliekančių civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, papildomos socialinės garantijos
Civiliams statutiniams valstybės tarnautojams, atliekantiems civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, taikomos šio įstatymo 67 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio įstatymo 67 straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse nustatytos vienkartinės kompensacijos, kurios apskaičiuojamos pagal vidutinį žuvusio (mirusio) tarnautojo ar tarnautojo, kurio sveikata buvo sutrikdyta, darbo užmokestį. Šio įstatymo 67 straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 dalyse nustatyta kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu. Šio įstatymo 67 straipsnio 12 dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
78 straipsnis. Šio įstatymo įgyvendinimo tvarka
79 straipsnis. Netekę galios įstatymai
Įsigaliojus šiam įstatymui, pripažinti netekusiais galios:
1) Lietuvos Respublikos savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas (Žin., 1991, Nr.4-106);
2) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 101-2302);
3) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1997, Nr.30-705);
4) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo 40 straipsnio įgyvendinimo įstatymas (Žin., 1997, Nr.41-990).
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1027, 99.01.14, Žin., 1999, Nr.11-246 (99.01.27)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 14, 36, 55 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 3, 10, 11, 13, 25, 26, 28, 31, 34, 38, 39, 40, 43, 45, 46, 48, 50, 53, 54, 55, 56, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 72, 73 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 77(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 11, 20, 21, 25, 36, 38, 39, 40, 42, 63, 71, 72, 73, 74, 75, 77(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2006, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2858 (2000 10 31)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 3, 14 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. lapkričio 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1072, 2002-09-12, Žin., 2002, Nr. 95-4084 (2002-10-02)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 38 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1135, 2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4550 (2002-10-25)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 5, 7, 9, 10, 18, 31, 42, 48, 59, 60, 61, 68, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1436, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1681 (2003-04-24)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 66 IR 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1727, 2003-09-11, Žin., 2003, Nr. 91(1)-4106 (2003-09-26)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 10, 13, 25, 55, 60, 71, 72, 73, 74, 75, 77(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1907, 2003-12-16, Žin., 2004, Nr. 4-28 (2004-01-07)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2536, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6296 (2004-11-26)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO, VIDAUS TARNYBOS STATUTO, BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO, DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO, KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 3, 5, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 20, 21, 28, 34, 36, 38, 39, 42, 44, 45, 49, 52, 53, 54, 55, 62, 67, 73 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-123, 2005-02-15, Žin., 2005, Nr. 28-875 (2005-02-26)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 68 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. kovo 1 d.
Jeigu profesinės karo tarnybos kariams, esantiems vaiko priežiūros, kol jam sueis vieni metai, atostogose, pagal šio įstatymo nuostatas apskaičiuota 70 procentų vidutinio jų tarnybinio atlyginimo suma yra mažesnė nei mokėta iki šio įstatymo įsigaliojimo, toliau mokama anksčiau nustatyto dydžio suma.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-355, 2005-09-29, Žin., 2005, Nr. 122-4362 (2005-10-13)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 59 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-421, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5183 (2005-12-08)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 13, 23 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-507, 2006-01-20, Žin., 2006, Nr. 17-602 (2006-02-11)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 77(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 7, 10, 16, 18, 21, 24, 28, 36, 46, 49, 50, 52, 53, 56, 59, 65, 67, 68, 77(1) STRAIPSNIŲ, PENKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 23(1) IR 77(2) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d., išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas.
Šio įstatymo 5 straipsnis įsigalioja nuo 2006 m. spalio 1 d.
Įsigaliojus šiam įstatymui, profesinės karo tarnybos kariams, esantiems vaiko priežiūros, kol jam sueis vieni metai, atostogose, apskaičiuotos sumos perskaičiuojamos vadovaujantis šio įstatymo 21 straipsnio nuostatomis ir mokamos nuo šio įstatymo nuostatų įsigaliojimo dienos.
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1031, 2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-318 (2007-01-19)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 77(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1084, 2007-04-12, Žin., 2007, Nr. 46-1718 (2007-04-26)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 22, 72 IR 73 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1343, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5351 (2007-12-15)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 68 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.
Įsigaliojus šiam įstatymui, profesinės karo tarnybos kariams iki tol mokama išmoka pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 68 straipsnio 6 dalį, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, atitinkamai perskaičiuojama, padidinama ir (ar) pratęsiamas jos mokėjimo laikotarpis.
Profesinės karo tarnybos kariams, esantiems vaiko priežiūros atostogose (nepaisant to, ar vaiko priežiūros atostogos tęsiamos, ar suteikiamos iš naujo), kuriems išmokos mokėjimo laikas buvo pasibaigęs, nes vaikui (vaikams) suėjo vieni metai, nuo 2008 m. sausio 1 d. mokėjimas tęsiamas, jeigu vaikui (vaikams) dar nėra suėję dveji metai.
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1389, 2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 140-5759 (2007-12-29)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 28, 34 IR 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 52, 54 IR 57 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
23.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1558, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2457 (2008-06-07)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 5, 12, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 18(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
24.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1622, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2868 (2008-06-30)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 68 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. liepos 1 d.
Profesinės karo tarnybos kariams, kuriems išmokų mokėjimas vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu buvo nutrauktas dėl to, kad jiems buvo paskirta tokia išmoka už kitą vaiką, šių išmokų mokėjimas tęsiamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Šiuo atveju išmokų dydžiai iš naujo neperskaičiuojami.
25.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-188, 2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1142 (2009-03-17)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 7, 9, 10 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. liepos 1 d.
26.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-410, 2009-07-23, Žin., 2009, Nr. 95-4035 (2009-08-08)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 3, 9, 14 IR 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m sausio 1 d.
28.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-754, 2010-04-13, Žin., 2010, Nr. 48-2303 (2010-04-27)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
29.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 3, 10, 11, 16, 17, 18, 21, 22, 28, 29, 31, 32, 33, 34, 36, 38, 42, 44, 45, 50, 52, 53, 54, 55, 59, 62, 65, 66, 68, 69, 73 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 12, 14, 20, 22, 23, 24 straipsniai, 25 straipsnio 1 dalis, 34 ir 35 straipsniai įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 31 straipsnis įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
30.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-988, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4539 (2010-07-20)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 68 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo nuostatos dėl nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais pareigūnams mokamų išmokų įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.
Šio įstatymo nuostatos dėl laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pareigūnams mokamų išmokų įsigalioja 2010 m. rugpjūčio 1 d.
Šio įstatymo nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamoms išmokoms.
31.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1236, 2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 157-7970 (2010-12-31)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 48 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
32.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1303, 2011-03-31, Žin., 2011, Nr. 46-2155 (2011-04-16)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 9, 10, 13, 14, 54, 57 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR 15 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
33.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1415, 2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 72-3466 (2011-06-14)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.
34.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 10, 11, 13, 17, 21, 22, 23, 28, 29, 30, 31, 32, 34, 36, 37, 38, 44, 47, 48, 49, 50, 54, 55, 59, 60, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 10(1), 32(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 38 straipsnį, įsigalioja 2011 m. rugsėjo 1 d.
35.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1637, 2011-11-08, Žin., 2011, Nr. 143-6705 (2011-11-26)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 38 IR 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
36.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1858, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7756 (2011-12-31)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 68 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ligos pašalpas nuo 2012 m. sausio 1 d.
37.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2292, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6466 (2012-11-08)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 3, 9, 10, 25, 60, 63, 72, 73, 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 77(1) STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šio įstatymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
38.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 9, 20, 36, 50, 55, 59, 60, 63, 64, 65, 68, 71, 72, 77, 77(2) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 65(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 19 straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalis įsigalioja įsigaliojus šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje numatytam (numatytiems) įstatymui (įstatymams).
39.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-285, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2690 (2013-05-25)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 68 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
40.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-491, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 76-3856 (2013-07-16)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 36 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Profesinės karo tarnybos kariai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnio 12 dalimi, išduotas leidimas dirbti ar teikti komercinio pobūdžio paslaugas, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo turi gauti naują leidimą užsiimti pedagogine veikla, įskaitant pedagoginę veiklą pagal darbo sutartį, ar užsiimti kūrybine veikla pagal darbo sutartį arba nutraukti darbą ar komercinio pobūdžio paslaugų teikimą.
41.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-450, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3980 (2013-07-23)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 42 IR 43 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
42.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-578, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr. 120-6050 (2013-11-23)
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 69 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
43.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-958, 2014-06-19, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09151
LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Konstitucinio Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 69-2832 (2002-07-05)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 48 STRAIPSNIO 2 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1158, 2014-09-25, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13595
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 38, 45, 70 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1168, 2014-09-25, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13582
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 67 straipsnio pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1286, 2014-10-21, paskelbta TAR 2014-10-28, i. k. 2014-15003
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 10, 18 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1450, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20790
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 73, 74 ir 75 straipsnių pakeitimo ir 77 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1582, 2015-03-26, paskelbta TAR 2015-04-13, i. k. 2015-05697
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 67 straipsnio pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1608, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06034
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 64 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1780, 2015-06-11, paskelbta TAR 2015-06-19, i. k. 2015-09811
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 46 straipsnio pakeitimo įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1563, 2015-03-26, paskelbta TAR 2015-04-08, i. k. 2015-05375
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 26 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 13, 18, 20, 28, 29, 31, 35, 38, 54, 56, 59, 60, 61, 62, 63, 65, 65-1, 67, 68, 72 ir 77-2 straipsnių pakeitimo įstatymas
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1823, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10574
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65 ir 65-1 straipsnių pakeitimo įstatymas
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2102, 2015-12-01, paskelbta TAR 2015-12-10, i. k. 2015-19622
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 56 straipsnio pakeitimo įstatymas
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2169, 2015-12-15, paskelbta TAR 2015-12-21, i. k. 2015-20139
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 42 straipsnio pakeitimo įstatymas
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 35, 42, 44, 49, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65-1, 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 63-1 straipsniu įstatymas
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2429, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-23, i. k. 2016-17526
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 10-1, 11 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymas
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2510, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20647
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65, 66, 67, 68, 70 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymas
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 12, 13, 18, 20, 21, 28, 29, 44, 53, 55, 59, 62, 65, 65-1, 67, 68 ir 77-2 straipsnių pakeitimo įstatymas